Blog

  • Medžiotojus vienijančios organizacijos kreipėsi į LR Seimo Etikos ir procedūrų komisiją

    Medžiotojus vienijančios organizacijos kreipėsi į LR Seimo Etikos ir procedūrų komisiją

    Lietuvos medžiotojus vienijančių organizacijų vadovai ir nariai, išklausę, š. m. balandžio mėn. 29 d., LRS vakariniame posėdyje, Seimo nario p. Lino Jonausko kalbą, pasakytą pristatant LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą, ir jo atsakymus į Seimo narių klausimus, esame šokiruoti ir pasipiktinę.

    Manome, kad p. L. Jonauskas, pateikdamas LR Seimui daugybę neigiamas emocijas sukeliančių, bet niekuo nepagrįstų ir nemotyvuotų teiginių, o vadovaudamasis tik prielaidomis (kas, dar iki posėdžio, buvo plačiai tiražuojama LR medijuose), galimai stengiasi pažeminti Lietuvos medžiotojų bendruomenę (LR visuomenės mažumą) ir skatinti neapykantą jai, tuo pažeisdamas LR Konstitucijos 25 straipsnio ir LR Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas. Be to, p. L. Jonausko pasisakymas rodo jo visišką medžioklės ir kinologijos neišmanymą.

    Manome, kad LR Seimas neturėtų svarstyti jokių įstatymų pataisų, ar kitų dokumentų, paremtų melaginga informacija. Nėra užfiksuota nė vieno fakto apie p. L. Jonausko pasakojamą medžiotojų elgesį su laukiniais gyvūnais. Balandžio 15 d. kreipėmės į AM su prašymu pateikti metinę medžioklės taisyklių pažeidimų statistiką, ypatingai apie pažeidimus medžiojant invazinius gyvūnus, naktį su šunimis. Atsakymo nesulaukėm, nors privačiam pokalbyje buvo pasakyta – tokių pažeidimų užfiksuota nėra.

    Prašome LRS EPK įvertinti Seimo nario p. L. Jonausko pasisakymus (t. tarpe ir viešoje erdvėje), jo elgesio atitikimą mūsų aukščiau nurodytiems LR Teisės aktams bei sustabdyti LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo svarstymą ir priėmimą.

    Dokumentą pasirašė: Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, Sūduvos medžiotojų sąjunga, Ginklų pirklių asociacija, Lietuvos medžiotojų draugija.


    II (PAVASARIO) SESIJOS VAKARINIO POSĖDŽIO NR. 55 STENOGRAMA. (IŠKARPA su L. Jonausko pranešimu – pristatymu)

    16.50 val.

    Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. VIII-500 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-410 (pa­tei­ki­mas)

    Ko­le­gos, ki­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas – Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-410. Pra­ne­šė­jas – L. Jo­naus­kas.

    L. JONAUSKAS (LSDPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ki­tas įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas yra su­si­jęs su sie­kiu ma­žin­ti žiau­raus el­ge­sio su gy­vū­nais at­ve­jų skai­čių ir mas­tą, yra ins­pi­ruo­tas 2022 me­tų Me­džiok­lės tai­syk­lių pa­kei­ti­mo. Tai iš tik­rų­jų su­kė­lė daug dis­ku­si­jų ir daug ne­pa­si­ten­ki­ni­mo iš vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų, iš gam­to­sau­gi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, kuo­met iš es­mės bu­vo įtvir­tin­tos to­kios nuo­sta­tos kaip me­džiok­lė su lan­kais, kaip nak­ti­nė in­va­zi­nių gy­vū­nų me­džiok­lė su šu­ni­mis. Tai iš es­mės pa­pik­ti­no dau­ge­lį žmo­nių, jie ma­to, kad bent jau pas­ta­ra­sis at­ve­jis dėl žiau­raus el­ge­sio su gy­vū­nais, kal­bu apie nak­ti­nę me­džiok­lę, yra žiau­rus el­ge­sys su gy­vū­nais. Tai bu­vo pa­da­ry­ta pri­si­den­giant in­va­zi­nių gy­vū­nų – on­dat­rų, man­gu­tų, ka­na­di­nių au­di­nių, nut­rijų ir ki­tų gy­vū­nų me­džiok­le, bet iš es­mės Lie­tu­vo­je nė­ra nė vie­no me­džiok­li­nio šuns, iš­mo­ky­to me­džio­ti vien tik in­va­zi­nius gy­vū­nus, ir nak­tį į miš­ką pa­leis­ti me­džiok­li­niai šu­nys pjau­na ir dras­ko pir­mą pa­si­tai­kiu­sį gy­vū­ną. Tai reiš­kia, kad iš es­mės ne­lie­ka jo­kios ga­li­my­bės gy­vū­nams tu­rė­ti ra­my­bės lai­ko­tar­pį, tarp jų nu­ken­čia ir tie pa­tys šu­nys, ku­rie nak­tį puo­la įvai­riau­sius gy­vū­nus, taip pat ir plėš­rius, ir iš­ei­na abi­pu­sė ža­la.

    Dar svar­bes­nis da­ly­kas, tas žiau­rus el­ge­sys su gy­vū­nais pa­si­reiš­kia dar ir tuo, kad nak­tį lau­ki­nį gy­vū­ną ap­spi­tę šu­nys pjau­na tol, kol at­ei­na me­džio­to­jas, bet ka­dan­gi yra tam­sus me­tas ir šu­nys ak­ty­viai dras­ko tą lau­ki­nį gy­vū­ną, me­džio­to­jas ne­tu­ri jo­kios ga­li­my­bės jo nu­šau­ti, to­dėl yra lau­kia­ma, kol tas gy­vū­nas nu­si­baigs, ar­ba jis yra ar­chaiš­kai bru­ta­liai už­dau­žo­mas kuo­ko­mis ar­ba pri­bai­gia­mas ki­to­kiais įran­kiais. To­dėl siū­lau pa­pil­dy­ti žiau­raus el­ge­sio su gy­vū­nais nuo­sta­tas ir įterp­ti, kad žiau­riu el­ge­siu su gy­vū­nais lai­ko­ma nak­ti­nė me­džiok­lė, iš­sky­rus tuos at­ve­jus, ka­da nak­ties me­tu yra ieš­ko­mas su­žeis­tas gy­vū­nas. Ačiū.

    PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti du Sei­mo na­riai. Klau­sia S. Tu­mė­nas.

    S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, pa­gir­ti­na, kad jūs rū­pi­na­tės gy­vū­nų sau­ga, ta­čiau ma­nęs ne­įti­ki­na ir ke­lia ne­ri­mą čia jū­sų pa­ra­šy­ta vie­na iš­ly­ga. Ar ne­bus pik­tnau­džiau­ja­ma? Jūs da­ro­te iš­ly­gą, kad tam­siuo­ju me­tu lei­si­te me­džiok­lę su šu­ni­mis, iš­sky­rus at­ve­jus, kai šu­nys ieš­ko su­žeis­to gy­vū­no. Na, nak­tį tam­su, kas čia at­skirs, kad tik­rai ieš­ko­ma su­žeis­to gy­vū­no, ar ne­bus to pik­tnau­džia­vi­mo, ar ne ge­riau bū­tų iš­vis nak­tį už­draus­ti tą per­se­kio­ji­mą?

    L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ko­le­ga, už klau­si­mą. Klau­si­mas tik­rai ge­ras. Nuo­sta­ta dėl nak­ti­nės su­žeis­to gy­vū­no pa­ieš­kos Me­džiok­lės tai­syk­lė­se ga­lio­jo ir iki šiol, iš tik­rų­jų tas punk­tas yra rei­ka­lin­gas. Jei­gu tuo me­tu, tar­kim, prieš tems­tant ir taip to­liau gy­vū­nas yra su­žei­džia­mas, tai kar­tais me­džio­to­jams ten­ka va­lan­dą, dvi ar dau­giau ieš­ko­ti to su­žeis­to gy­vū­no. Jei­gu iki ry­to ati­dė­tu­me to su­žeis­to gy­vū­no pa­ieš­kas, tai iš tik­rų­jų kar­tais pa­smerk­tu­me tą gy­vū­ną dar di­des­nėms kan­čioms, ku­rias ga­li su­kel­ti su­žei­di­mas.

    PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti J. Pins­kus.

    J. PINSKUS (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, iš tie­sų me­džiok­lę su šu­ni­mis nak­tį siū­lo­ma lai­ky­ti žiau­riu el­ge­siu su gy­vū­nais. Kuo me­džiok­lė su šu­ni­mis nak­tį skir­sis nuo me­džiok­lės su šu­ni­mis die­ną? Jei­gu nak­tį tai yra žiau­rus el­ge­sys, tai die­ną, su­pran­tu, ne žiau­rus el­ge­sys? Tai vie­nas da­ly­kas.

    Ant­ras da­ly­kas. Jūs mi­nė­jo­te, kad nė­ra žvė­rių ra­my­bės lai­ko­tar­pio. Jūs, kaip bu­vęs ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­ras, tur­būt ži­no­te, kad pa­grin­di­nis ak­ty­vus žvė­rių gy­ve­ni­mas kaip tik vyks­ta nak­tį, o die­ną jie kaip tik il­si­si. Čia man tru­pu­tį kaž­kas ne­su­ei­na. Gal jūs tu­ri­te at­sa­ky­mą?

    L. JONAUSKAS (LSDPF). Tu­riu at­sa­ky­mus į vi­sus jū­sų klau­si­mus. Ger­bia­mas Jo­nai, pats pui­kiai ži­no­te, kad kar­tais die­ną tiems gy­vū­nams nė­ra ka­da pail­sė­ti, nes va­ro­mi iš vie­no miš­ko į ki­tą, kur ei­lė­je lau­kia me­džio­to­jai me­džiok­lė­je su va­ro­vais ir šau­do tuos žvė­ris. Kal­bu ir apie va­ro­vus, ir taip to­liau, tai tos ra­my­bės die­nos me­tu tik­rai daž­nu at­ve­ju ne­la­bai ra­si. Juo la­biau kad mes kal­bė­jo­me ir prieš tai, įvai­rios pa­tai­sos bu­vo teik­tos ir ma­no dėl va­ži­nė­ji­mo trans­por­to prie­mo­nė­mis po miš­kus ir taip to­liau. Yra ai­bė fak­to­rių, kur die­nos me­tu tie gy­vū­nai ab­so­liu­čiai jo­kios ra­my­bės miš­kuo­se ne­tu­ri.

    Kuo ski­rias nak­ti­nė ir die­nos me­džiok­lė su šu­ni­mis, aš jau sa­kiau, bet pa­si­kar­to­siu, kad nak­tį… Pir­miau­sia yra nuo­sta­ta, kad yra pri­si­den­gia­ma in­va­zi­nių gy­vū­nų me­džiok­le, ir iš tik­rų­jų pui­kiai su­pran­ta­me, kad jo­kia in­va­zi­nių gy­vū­nų me­džiok­lė ne­vyks­ta, tai yra tik­tai prie­dan­ga. Dar kar­tą pa­kar­to­siu: nė­ra jo­kių ga­li­my­bių iš­mo­ky­ti šu­nis at­skir­ti in­va­zi­nius gy­vū­nus nuo ne­in­va­zi­nių, aki­vaiz­du, kad tuo yra pik­tnau­džiau­ja­ma ir no­ri­ma pik­tnau­džiau­ti.

    Ki­tas da­ly­kas, kaip ir sa­kiau, nak­tį, kai šu­nys ap­spie­tę lau­ki­nį žvė­rį in­ten­sy­viai dras­ko ir pjau­na šu­nys, jo pri­baig­ti, nu­šau­ti, su­me­džio­ti nė­ra jo­kios ga­li­my­bės, nes bet ko­kiu at­ve­ju ga­li su­žeis­ti sa­vo šu­nis ir taip to­liau. Tai­gi tik­rai daž­nas at­ve­jis, kai įvai­riau­siais bru­ta­liais daik­tais, prie­mo­nė­mis tie gy­vū­nai pri­bai­gia­mi. Aš ma­nau, kad tai vie­na­reikš­miš­kai žiau­rus el­ge­sys su gy­vū­nais.

    PIRMININKAS. Ačiū. Dau­giau nė­ra no­rin­čių jū­sų klaus­ti.

    L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū.

    PIRMININKAS. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų T. To­mi­li­nas kal­ba už.

    T. TOMILINAS (LVŽSF). Pa­si­sa­kau trum­pai: pa­lai­kau pro­jek­tą ir tau­pau mū­sų vi­sų lai­ką.

    PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu, nes nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti prieš? (Triukš­mas sa­lė­je) Nie­kas ne­pri­eš­ta­rau­ja. Pri­tar­ta. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mu – Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 29 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta.

  • Vilkai gaudo šerniukus

    Vilkai gaudo šerniukus

    Medžiotojų kamera užfiksavo ne eilinį vaizdelį, kuriame matyti kaip vilkai gaudo šerniukus, tačiau šernė apgina jauniklius.

  • Medžiotojų kameros užfiksavo mešką

    Medžiotojų kameros užfiksavo mešką

    Ignalinos rajone netoli Stripeikių kaimo, medžiotojų klubo „Elnias“ kameros užfiksavo mešką. Stripeikiai seniausias Aukštaitijos nacionalinio parko kaimas. Pirmąsyk paminėti Livonijos kronikose 1357 metais, nors šalia dunksantis pilkapynas skaičiuoja jau antrą tūkstantį metų.

    Medžiotojai juokauja, kad mešką atėjo į bitininkystės muziejų, kuris yra įsikūręs netoliese. Vyrai pamatę kokie svečiai lankose jaukykloje, pokštavo jog daugiau į mišką neis, nors visiems smagu, kad tokie žvėrys braidžioja mūsų miškais.

  • Kaip gaminami šoviniai Giraitės ginkluotės gamykloje?

    Kaip gaminami šoviniai Giraitės ginkluotės gamykloje?

    Oficialiai Giraitės ginkluotės gamykla įregistruota 2000 metais, o iki 2001 metų pastatyti pastatai, sumontuota šiuolaikinė įranga bei įdiegtos reikalingos technologijos.

    Tais pačiais metais pagamintos ir pirmosios bandomosios šovinių partijos, o 2005m. įmonei suteikta teisė gaminamus šovinius žymėti NATO pakeičiamumo ženklu. Šiuo metu Giraitės ginkluotės gamykloje gaminami šoviniai bei jų komponentai. Taigi keliaujame į gamyklą pasižiūrėti kaip vyksta šovinių gamybos procesas.

  • VMVT informuoja apie šernuose nustatytus AKM atvejus

    VMVT informuoja apie šernuose nustatytus AKM atvejus

    VMVT informuoja, kad 2021 m. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo tiriami pristatytų šernų gaišenų ir skerdenų mėginiai. 2021 m. sausio 1–gegužės 4 d. afrikinis kiaulių maras buvo patvirtintas 48 vietose 52 šernams (10 nugaišusių ir 42 sumedžiotiems).

    Apie nustatytus AKM atvejus VMVT informavo Europos Komisiją, Europos Sąjungos valstybių narių veterinarijos tarnybas, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizaciją. Užkrėstos šernų gaišenos ir skerdenos sunaikintos. AKM užkrėstuose medžioklės ploto vienetuose kiekvieną savaitę vykdoma nugaišusių šernų paieška, taip pat atliekamas epizootinis tyrimas. AKM atvejų šernuose žemėlapį rasite čia.

  • Atrankinė stirninų medžioklė

    Atrankinė stirninų medžioklė

    Prasidėjus stirninų medžioklės sezonui „Tauro ragas“ laidoje kalbama apie atrankinę stirninų medžioklę. Laidoje kalbinamas CIC trofėjų ekspertas ir taksidermistas Dovidas Songaila, papasakos apie selekcijos principus.

  • Dėl naktinio matymo taikiklių ir garso moderatorių naudojimo medžioklėje

    Dėl naktinio matymo taikiklių ir garso moderatorių naudojimo medžioklėje

    Jau senai tęsiasi diskusijos dėl naktinio matymo taikiklių ir garso moderatorių naudojimo medžioklėje, tačiau teigiama kitų Europos šalių praktika taip ir nebuvo perimta Lietuvoje. Dažniausiai neigiami sprendimai buvo įtakojami dėl politikų neišmanymo medžioklės srityje ir tam tikrų organizacijų įtakų. Šį kartą nekalbėsime apie visuomenės nuotaikas šiuo klausimu, yra tokių, kurie tam nepritaria ir yra tokių, kurie mato daugiau teigiamų dalykų dėl naktinio matymo taikiklių ir garso moderatorių naudojime medžioklėje. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo nuomone, kodėl turime vėl grįžti prie šio klausimo svarstymo.

    Pradėsiu nuo pagrindinės visuomenės baimės, kad medžiotojai su naktinio matymo taikikliais ir garso moderatoriais iššaudys visus žvėrys. Jei turėtumėte pakankamai kompetencijų medžioklės klausimu, tikrai suprastumėte, kad medžiotojai yra vieni iš nedaugelio, kurie suinteresuoti žvėrių gausa, rūšių įvairove ir gerbūviu.

    Antras dažnai girdimas pareiškimas, jog padaugės brakonieriavimų atvejų. Tokia nuomonė susidaro dėl netinkamos žiniasklaidos priemonių ir Aplinkos apsaugos departamento komunikacijos. Dažnai brakonieriavimo atvejai įvardinami kaip „neteisėta medžioklė“, dėl ko ir susidaro klaidinantis įspūdis. Būtina brakonierius atskirti nuo medžiotojų ir aiškiai tai įvardinti. Asmenys, kurie užsiima brakonieriavimu siekiant asmeninės naudos tikrai neprašo leidimų ir nesilaiko įstatymų, jie puikiausiai naudojasi visa jiems reikiama įranga ir daro savo juodus darbelius.

    Reikėtų suprasti dar vieną svarbų niuansą, kad nepriklausomai nuo naudojamos įrangos, medžiotojai vadovaujasi Medžioklės įstatymu, Medžioklės taisyklėmis ir kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais ir nustatytais žvėrių sumedžiojimo limitais. Naktinio matymo taikiklių naudojimas medžioklėje pagerina šūvio taiklumą ir leidžia medžiotojui aiškiai identifikuoti žvėrį, atsirinkti selekcinį, silpną ar negaluojantį individą bei atlikti taiklų šūvį. Tokiu būdų yra didinama tikimybė kaip galima greičiau užbaigti procesą ir mažinama galimybė sužeisti žvėrį bei leisti jam sužeistam pabėgti, nes Lietuvoje vis dar esant Afrikiniam kiaulių marui, kurio pagrindinis šaltinis yra užkrėsto šerno kraujas, tokiu būdu būtų sumažinama tikimybė užkratą išplatinti didesnėje teritorijoje.

    Naktinio matymo priedėlis

    Kalbat apie garso moderatorius vyrauja klaidinanti nuomonė, jog šūvis su juo yra beveik negirdimas, kaip filmuose. Deja, turiu nuvilti pasakų mėgėjus, nes tai nėra tiesa. Šaudant su normaliais šoviniais garsas sumažinamas tiek, kad nekenktų šaulio klausos organams, tačiau šūvio ir skriejančios kulkos garsas yra girdimas, mažinamas tik šūvio piko garsas. Garso moderatorių naudojimas medžioklėje yra privalomas kai kuriose Europos Sąjungos šalyse. Jie reikalingi tam, kad nežaloti šaulio klausos organų, medžioklinių šunų klausos organų, mažiau trikdyti aplinkinius gyventojus, aplinkui esančius žvėris, paukščius ir laukuose besiganančius galvijus.

    Pereikime prie faktų. Europos šalys, kuriose leidžiama naudoti garso moderatorius medžioklėje: Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Norvegija, Lenkija, Vokietija, Airija, Čekija, Didžioji Britanija, Olandija, Danija, Austrija.

    Europos šalys, kuriose leidžiama medžioti su naktinio matymo taikikliais, bet kiekviena šalis turi savo įsigijimo ir naudojimo reglamentavimą: Latvija, Lenkija, Norvegija, Vokietija, Švedija, Airija, Čekija, Danija, Slovakija, Nyderlandai, Ispanija, Portugalija, Olandija, Didžioji Britanija, Austrija.

    Kaip matote, naktinio matymo taikikliai ir garso moderatoriai naudojami daugelyje pasaulio šalių, tad kodėl mes neperimame geros praktikos, o tik stengiamės kuo daugiau viską drausti? Lietuvoje dažnai atsižvelgiama į įvairias Europos Komisijos rekomendacijas, todėl noriu priminti, kad Europos Komisija savo darbiniame dokumente dėl Afrikinio kiaulių maro kontrolės šernų populiacijoje strategijos taip pat yra nurodžiusi, kad papildomos priemones medžioklėje gali būti naudojamos, siekiant įgyvendinti strateginius šernų populiacijos valdymo tikslus, ką ir padarė ne viena Europos Sąjungos valstybė, siekdama valdyti Afrikinį kiaulių marą.

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat pritarė Europos Komisijos rekomendacijoms ir ne kartą siūlė leisti medžiotojams naudoti naktinio matymo taikiklius bei garso moderatorius kovoje su Afrikiniu kiaulių maru.

    Norime atkreipti naujai išrinkti seimo ir atsakingų institucijų dėmesį, kad šis klausimas yra aktualus ir reikia grįžti prie argumentuotų diskusijų. Taip pat reikia kalbėti ir dėl naktinio matymo taikiklių bei garso moderatorių naudojimo, įsigijimo reglamentavimo, sudėti tinkamus saugiklius.

  • Širvintų rajone sulaikytas kilpininkas

    Širvintų rajone sulaikytas kilpininkas

    Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Širvintų rajone, turėdami informacijos, kad miške vyksta brakonieriavimas neteisėtais būdais, reido metu sulaikė asmenį, kuris medžioklę vykdė neteisėtais būdais, įrengiant kilpas. Asmeniui gresia bauda iki 1700 eurų.

    „Jau kurį laiką stebėjome šias apylinkes, vykdydami reidą pastebėjome asmenį, kuris pagal požymius atitiko anksčiau vaizdo įrašuose fiksuotą pažeidėją. Sulaikius asmenį, jis prisipažino, kad yra pastatęs tris kilpas, skirtas laukiniams gyvūnams gaudyti. Taip pat, parodė kilpų įrengimo vietas“, – sakė Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas.

    Pažeidėjui surašytas administracinių nusižengimų protokolas.

    Taip pat jam gresia bauda nuo 600 iki 1700 eurų su kilpų konfiskavimu.

  • Helion 2 XP50 Pro po keturių mėnesių

    Helion 2 XP50 Pro po keturių mėnesių

    Šių metų pradžioje „Pulsar“ pristatė naują termovizorių „Helion 2 XP50 Pro”. Video apžvalgą galite pasižiūrėti čia, o šiame straipsnyje pasidalinsiu savo pastebėjimais apie šį prietaisą po keturių mėnesių bandymų medžioklėse.

    Visu pirma norėčiau atkreipti dėmesį į šio prietaiso galimybes prastomis oro sąlygomis. Kaip žinote termovizoriuje sumontuotas šilumai itin jautrus NETD <25 mK terminis jutiklis, kuris išlieka pakankamai jautrus šiltiems objektams nepaisant gamtos išdaigų.

    Termo jutiklio anga | ©Deividas Staponkus

    Dažnas termovizorių naudotojas tikrai žino tą vaizdą kaip po smarkaus lietaus, šlapdribos ar esant rūkui visas vaizdas tampa vienos pilkos spalvos ir pasidaro sunku orientuotis aplinkoje, suprasti kur yra miško kontūras, nekalbant apie atskirų objektų identifikavimą. Šio šilumos jutiklio galimybės paliko man gerą įspūdį. Nepaisant prastų oro sąlygų su „Helion 2 XP50 Pro” galėjau normaliai orientuotis aplinkoje, suprasti landšaftą ir identifikuoti matomus objektus. Manau tai svarbus niuansas daugeliui medžiotojų.

    Helion 2 XP50 Pro | ©Deividas Staponkus

    Kalbant apie vaizdo kokybę, drąsiai galiu pasakyti, kad tai vienas geriausių termovizorinių monokuliarų kurį man teko laikyti rankose. Vaizdas yra aiškus, detalus ir kontrastingas, tačiau dėl itin jautraus šilumos jutiklio, geromis oro sąlygomis vaizdas kartais yra net per ryškus (peršviestas) naudojantis gamintojo nustatytais vartotojo režimais (miško, kalnų, aptikimo). Todėl rekomenduoju naudotis individualiu režimu kuris leidžia nustatyti kontrastą ir vaizdo šviesumą pagal jūsų poreikius.

    Noriu paminėti, kad dėl naujos elektronikos, baterijos veikimo laikas sutrumpėjo lyginant su ankstesnės kartos „Helion 2 XP50” termovizoriais. Tačiau jūs gaunate trumpesnį prietaiso įsijungimo laiką, žymiai stabilesnį WiFi signalą ir progresyvesnę elektroniką su didesnėmis perspektyvomis programinės įrangos atnaujinime.

    Taip pat „Helion 2 XP50 Pro” video formatas iš .avi pasikeitė į .mp4 ir video failai yra įrašomi į 16 GB vidinę atmintimi. Kiek pastebėjau iš praktikos, su viena standartine baterija termovizorius išlaiko apie 5 valandas intensyvaus naudojimo, bet jei norisi apsidrausti visada galima įsigyti papildomą bateriją.

    F50/1.0 objektyvas | ©Deividas Staponkus

    Kalbat apie technines savybes būtina paminėti jog šiame prietaise sumontuotas aukštos raiškos 640×480 pikselių (17µm) terminis vaizdo jutiklis. Aiškūs ir kontrastingi vaizdai leidžia geriau identifikuoti gyvūnus, jų skiriamuosius bruožus. Šviesai pralaidesnis F50/1.0 objektyvas su itin jautriu 640×480, 17µm šilumos jutikliu leidžia aptikti objektus dideliu atstumu. Standartinio aukščio objektą (apie 1,8m.) galima aptikti iki 1800 metrų atstumu.

    Objektyvas | ©Deividas Staponkus

    Spalvotas „HD Amoled“ ekranas iš 1024×768 pikselių, puikiai perteikia spalvas, taupo energiją ir užtikrina didelio kontrasto vaizdą. Ekranas puikiai veikia ir šaltomis oro sąlygomis.

    Image Detail Boost technologija

    Su „Image Detail Boost Function“  termovizoriaus ekrane matysite aiškų ir didelio kontrasto vaizdą, kontūrus bei identifikuojantį net ir mažiausius objektus su minimaliais temperatūrų skirtumais.

    Helion 2 XP50 Pro | ©Deividas Staponkus

    Magnio lydinio korpusas išsiskiria ypatingu struktūros patvarumu, atsparumu išoriniams mechaniniams ir klimato poveikiams. Korpuso medžiaga efektyviai pašalina ir išsklaido elektronikos sukuriamą šilumą. Tai padeda užtikrinti stabilų termovizoriaus veikimą ir aukštos kokybės vaizdus ilgo stebėjimo metu.

    Objektyvas | ©Deividas Staponkus

    Vaizdo didinimas nuo 2,5 iki 20 kartų leidžia geriau sufokusuoti vaizdą ir atpažinti objektą net ir esant toli nuo jo. Priartinimas veikia dviem būdais: vieno paspaudimo metu galima priartinti 2 k., arba pasirinkti nepertraukiamą priartinimą ir prisiartinti vaizdą tiek, kiek to reikalauja situacija.

    Aštuonios spalvų paletės suteikia daugiau patogumo stebėjimo metu ir reaguoti į pasikeitusias stebėjimo aplinkybes. Siekiant aptikti objektą geriausiai tiks režimai „White Hot“, „Black Hot“ ir „Red Hot“. Režimai „Rainbow“ ir „Ultramarine“ suteikia didesnes galimybes atpažinti ir identifikuoti objektą. „Red Monochrome“, „Sepia“ ir „Violet“ labiausiai tinka ilgalaikiam stebėjimui naktį.

  • Pažeidėjas neteisėtai sumedžiojo stirniną

    Pažeidėjas neteisėtai sumedžiojo stirniną

    Vakar Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė pažeidėją Jonavos rajone, ties Aklojo ežero kaimu, draudžiamu metu ir be medžioklės lapo sumedžiojusį stirniną.

    Tyrimo metu aplinkosaugininkai išaiškino, kad Aklojo ežero kaime gyvenantis asmuo, būdamas medžiotoju, su legaliai laikomu graižtviniu šautuvu, medžiojo kito medžiotojų būrelio ploto vienete, be medžioklės lapo.

    „Sunku suprasti, kodėl medžiotojas turintis teisę medžioti medžiotojų būrelio ploto vienete, pasirinko neteisėtai medžioti šalia namų ir dar laikotarpiu, kai yra draudžiama medžioti šį laukinį gyvūną. Pažeidėjas stirniną išdorojo sumedžiojimo vietoje, pasikabinęs ant medžio šakos ir manė išvengsiąs atsakomybės“, – sako Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Tomas Kantaravičius.

    Kaip teigia aplinkosaugininkas, niekam nedaromos išimtys ir visiems galioja tokios pačios Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklės.

    „Taigi raginame jų laikytis, kitu atveju gresia baudos, žalos gamtai atlyginimas ir teisės medžioti atėmimas“, – pabrėžia T. Kantaravičius.

    Iš pažeidėjo buvo paimtas graižtvinis šautuvas su optiniu taikikliu, medžiojo bilietas ir neteisėtai sumedžioto stirnino skerdiena.

    Asmeniui, pažeidusiam Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų su pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu.

    Taip pat, teks atlyginti žalą, padarytą laukinei gyvūnijai – 1754,50 eurų.

    Apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995.