Aplinkos apsaugos departamentas atnaujino asmenų, norinčių tapti medžiotojais, egzaminų vykdymą. „Kadangi medžioklė – tikslingas laukinių gyvūnų populiacijos gausos reguliavimas, o tikrieji medžiotojai – ir gamtos mylėtojai, ir sergėtojai, per egzaminus svarbu užtikrinti, kad teisė medžioti būtų suteikta tiems asmenims, kurie išmano visus reikalavimus ir supranta, kad su medžiojamaisiais gyvūnais būtina elgtis atsakingai“, – sako Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas ir Vilniaus valdybos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos pirmininkas Sigitas Mikėnas.
S. Mikėnas aiškina, per medžioklės tikrinamos asmens teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai ir gebėjimai. Pirmiausia laikomas teorijos egzaminas ir tik jį išlaikius – šaudymo egzaminas.
„Norint gauti teisę medžioti, reikia rimtai pasiruošti. Pavyzdžiui, dviejų dalių testą sudaro 70 klausimų. Pirma dalis (20 klausimų) – iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų, antra (50 klausimų) – iš kitų programos temų.
Be to, neišlaikius testo pirmos dalies, laikyti kitos dalies neleidžiama. Neišlaikius antros dalies, teorijos egzaminas laikomas iš naujo. Pirma dalis išlaikoma, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 proc. pateiktų klausimų, antra – jei atsakyta į ne mažiau kaip 70 proc. klausimų“, – aiškina Vilniaus valdybos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos pirmininkas.
Bet pirmiausia, kad asmuo būtų įtrauktas į egzaminų sąrašus, jam reikia baigti medžiotojų kursus arba turėti biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą.
„Kursai būtini, nes medžiotojas turi gerai pažinti gamtą, gyvūnų biologiją, elgseną ir kt. Į programą įtraukta medžioklėtyra, biotechnija, aplinkosauga, medžioklės technologija, trofėjai, praktiniai medžiojimo įgūdžiai ir kt. Ypač svarbios saugaus elgesio taisyklės ir pirmoji medicininė pagalba“, – vardija S. Mikėnas.
Medžioklė – viena seniausių pasaulyje žmogaus veiklos rūšių, turinti gilias tradicijas. Nors sovietmetis jas beveik išnaikino, dabar medžioklės istorija įtraukta ir į egzaminų programą, taigi medžiotojai turi būti susipažinę su medžioklės reikšme tiek pirmykštėje žmonių bendruomenėje, tiek viduramžiais, tiek šiuolaikinėje visuomenėje.
„Medžiotojai labai sąmoningėja, kuriama (susigrąžinama) medžioklės kultūra, tradicijos. Daugelis medžiotojų būrelių turi savo vėliavą, garbės kodeksą ir pan. Medžioklės rago garsu skelbiama medžioklės pradžia ir pabaiga. Tiems, kuriems pavyksta sumedžiot laimikį, medžioklės vadovas sveikindamas už kepurės užkiša eglės šakelę. Be to, neskubama skirstytis ir medžioklei pasibaigus – pirmiausia pagerbiami sumedžioti žvėrys“, – sako Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė.
Tikriesiems medžiotojams ypač svarbi ir medžioklės etika, ir humaniškumas – šaunama tik įsitikinus, kad šūvis bus taiklus, – priduria M. Ramanauskienė.
Anot S. Mikėno, dauguma medžiotojų sako, kad jų tikslas nėra būtinai sumedžioti, ne mažiau svarbu pabūti gamtoje, stebėti paukščius ir žvėris.
„Požiūris išties labai pasikeitęs – tai akivaizdu. Patys medžiotojai mums praneša apie pastebėtas kilpas, spąstus, asmenis, įtariamus brakonieriavimu. Taip pat auga nepakantumas neteisėtai medžiojantiems kolegoms. O tokia pagalba mums ypač svarbi. Aš pats aplinkosaugininku dirbu ne vieną dešimtmetį ir matau, kad pokyčiai radikalūs“, – pabrėžia S. Mikėnas.
TV laida „Miško atspalviai“, skirta visiems gamtos mylėtojams, profesionalams, medžiotojams, miškininkams ir besidomintiems gamta.
Žmonijos raida yra neįsivaizduojama be miškų. Visais laikais miškas buvo glaudžiai susijęs su žmogumi: ir maitino, ir rengė, ir slėpė, ir pildė visus buities poreikius. Ne tik seksime žvėrių pėdsakais, žvalgysimės paukščių lizduose, skanausime miško gėrybių ir žvėrienos patiekalų, bet ir papasakosime daug neįtikėtinų istorijų apie mišką ir jo gyventojus.
Laidos tikslas – pristatyti medžioklės ir gamtos naujienas, aktualijas. Formuoti visuomenės nuomonę, kad medžiotojas nėra tik beatodairiškas vartotojas, kuris į gamtą žiūri per vartotojo prizmę, supažindinti su miškotvarka ir aplinkosauga. Miškas yra lobynas, tačiau šiuos lobius privalome ne pasiimti, bet puoselėti ir palikti ateities kartoms.
Stirninų medžioklė kiekvienais metais vis labiau populiarėja, todėl daugelis medžiotojų su nekantrumu laukia stirninų medžioklės sezono pradžios. Stirninai nebėra licencijuojami, todėl medžiotojų klubai patys sprendžia kiek ir kokių stirninų sumedžioti. Stirninų medžioklės sezono pradžioje reikėtų stengtis sumedžioti selekcinius individus, kad jie nedalyvauti rujoje ir nepaliktų palikuonių su prastais genais, o rujos pabaigoje jau galima ieškoti svajonių trofėjaus.
Šiame straipsnyje pasidalinsiu praktiniais patarimais, kaip prisivilioti brandžius stirninus rujos metu, kaip išsirinkti tinkamiausią vilioklį, kur ir kada ieškoti stirninų.
Noriu atkreipti, kad šiame straipsnyje aš remiuosi į savo asmeninę patirtį stirninų medžioklėse. Nuo tada kaip pradėjau domėtis stirninų medžioklėmis juos viliojant su viliokliais, perskaičiau ne vieną straipsnį, peržiūrėjau daugybe video, tačiau pasigesdavau konkrečios informacijos kas veikia geriausiai. Straipsniai dažnai rašomi reklamos tikslais, norit pareklamuoti vieną ar kitą prekę, todėl objektyvumo tokiais atvejais būna ne daug.
Kada medžioti selekcinius ir trofėjinius stirninus?
Kaip ir minėjau straipsnio pradžioje, selekcinius stirninus stenkitės sumedžioti sezono pradžioje, kad jie nepaliktu prasto genofondo, o trofėjinius stirninus reikėtų medžioti pačioje rujos pabaigoje, kad jie spėtų pasidalinti savo genais ir paliktu palikuonių. Taip medžiodami „išsivalysite“ stirninų populiaciją ir ateityje padidinsite trofėjinių stirninų skaičių.
Kada pradėti vilioti stirninus?
Įvairiuose šaltiniuose kalbama, kad stirninus galima pradėti vilioti nuo liepos vidurio. Viliojant liepos viduryje greičiausiai prisikviesite stirną o ne stirniną. Kaip žinote stirnos būna su jaunikliais, todėl taip pat puikiai reaguoja į vilioklį jei skleidžiate jauniklio garsą. Be abejo galite patraukti ir jaunų stirninų dėmesį, tačiau mūsų tikslas ne jie. Per pastaruosius kelerius metus, pastebėjau, kad stirninų ruja preliminariai prasidėta nuo liepos 25d. ir tęsiasi iki rugpjūčio vidurio. Rujos pradžia ir trukmė gali skirtis skirtinguose Lietuvos rajonuose, todėl reikėtų stebėti kaip elgiasi stirninai būtent pas jus.
Rujos pradžioje didžioji dalis patelių nėra apvaisintos, todėl stirninai turi daug pasirinkimo ir laikosi šalia jų. Prisivilioti tokį stirniną bei atitraukti jį nuo panelės gali būti sudėtinga, bet mūsų tikslas juk yra, kad gražūs stirninai paliktų kuo daugiau palikuonių, todėl ir skubėti jų sumedžioti nereikėtų.
Ruja vidutiniškai trunka apie dvi savaites ir medžioklės sėkmė rujai baigiantis tik didėja. Antroje rujos pusėje didžioji dalis patelių jau apvaisintos ir pasitraukia iš rujos. Tuo tarpu stirninams noro poruotis netrūksta ir jie aktyviai užsiima patelių paieškomis. Būtent šiuo metu yra daugiausiai šansų prisivilioti stirninus. Galima būtų sakyti, kad stirninus tikslingiausia vilioti nuo rugpjūčio pradžios iki vidurio.
Viliojimo vieta ir maskavimasis
Viliojimo vieta priklauso nuo to ar gerai pažįstate savo medžioklės plotus, ar padarėte namų darbus ir žinote kur laikosi jūsų norimas stirninas. Jei namų darbų nepadarėte bet kokiu atveju metai iš metų stirninai laikosi panašiai tose pačiose vietose, tad jei prieš metus tam tikroje vietoje matėte norimą laimikį yra prasmės patikrinti tą vietą.
Visais atvejais yra svarbiau gerai matyti aplinką nei gerai pasislėpti. Maskavimasis be abejo suteiks jums pranašumo, bet jei užsimaskavę turėsite prastą matomumą, geriau rinkitės vietą kur gerai ir greitai galėsite pastebėti stirniną. Jei yra galimybė pasislėpkite šešėlyje, aukštoje žolėje, krūmuose, apsirenkite maskuojama aprangą.
Medžiojant pamiškėse stirninai greičiausiai laikysis miško pakraštyje, bet būtinai atkreipkite dėmesį į melioracijos griovius – stirninai juos mėgsta. Jei medžiojate miške, rinkitės dviejų trijų metų kirtimus.
Paros laikas ir oras
Čia teorijų ir pastebėjimų kurie prieštarauja vienas kitam apstu. Rujos laikas labai priklauso nuo plotų subtilybių.
Jei jūsų plotuose didelis žmonių aktyvumas, daug dviratininkų, vaikščiotojų, bandyti vilioti dieną greičiausiai bus beprasmiška ir reikėtų rinktis vakarą arba ankstyvą rytą. Tas pats galioja ir orui. Gražiomis dienomis žmonių aktyvumas bus didelis todėl daugiau šansų turėsite prastesniu oru. Medžioklės plotuose kurie yra toliau nuo kaimų ar miestų, ruja gali vykti visa dieną ir sustoti tik vidurdienį, kaip būna labai karštą.
Slėgis taip gali būti vienas iš rodiklių. Aukštas slėgis paprastai laikosi tada, kai geros oro sąlygos, nedidelė drėgmė, vėsios naktys ir šiltos dienos, o tai puikios sąlygos rujai ir viliojimui.
Kaip žinote ruja vyksta ir naktį, bet tai priklauso nuo pačios nakties. Jei naktis tamsi ruja greičiausiai nevyks ir persikels į ankstyvą rytą. Jei naktis šviesi, stirninai per naktį nusilakstys ir ryte judesio bus nedaug. Tokiu atveju sėkmę galima bandyti vidurdienį ar vakare.
Vilioklio pasirinkimas
Išbandžiau krūvą įvairiausių vilioklių, nuo pačių paprasčiausių iki rankų darbo pagamintų iš stirnino rago. Manau bus prieštaraujančių, bet pasakysiu taip, didelio skirtumo rezultatui aš nepastebėjau. Jei pataikėte ant rujos įkarščio tai prisivilioti stirniną galite su „cypinančiais stabdžiais“.
„Buttalo roe deer“ vilioklis stirninams
Turiu kelis mėgstamus vilioklius. Pirmas jų tai guminis „Buttalo roe deer“ vilioklis, kaina apie 40€. Juo patogu vilioti ir galima išgauti jauniklio garsą, patelės grasą ir patelės streso garsą. Šio vilioklio naudojimas yra ganėtinai paprastas, nereikalaujantis daug įgūdžių.
„Nordik roe call“ vilioklis
Antrasis tai „Nordik roe call“ vilioklis, kaina apie 30€. Su juo galima išgauti jauniklio garsą, jaunos patelės garsą, senos patelės garsą ir patelės streso garsą. Su šiuo viliokliu išgausite daugiau garsų nei su pirmu, tačiau jo naudojimas yra sudėtingesnis.
Vienas populiariausių vilioklių medžiotojų tarpe, yra šis medinis vilioklis su varžteliu. Su juo galima išgauti jauniklio ir patelės garsus. Garso tembras reguliuojamas varžtelio pagalba. Paprastas ir efektyvus vilioklis kurio kaina tik apie 10€. Jei jūs esate pradedantysis stirninų viliojime, rekomenduočiau rinktis šį vilioklį.
Viliojimas
Atvykus į medžioklės vietą pradėti stirnas vilioti reikia ne iš karto, o po kokių 15 minučių, kad viskas nurimtų. Pirmieji bandymai turi būti atsargūs ir tylūs. Stirninas gali būti visai netoli ir garsus viliojimas sukels jam nerimą ir gali išduoti apgaulę. Tarp viliojimų darykite 15 – 20 min. pertraukas. Jei po to laiko nematote stirnino, galite vilioti šiek tiek drąsiau ir grasiau. Vilioklio negalima naudoti tankiai ir vilioti labai garsiai, pakanka 4 – 5 signalų ir laukite rezultato.
Pradėkite vilioti jauniklio cypsėjimu, tada sekančioje serijoje pereikite ant pateles garso. Siūlyčiau daryti 3 serijas ir galite judėti į kitą vietą. Tarp cypsėjimų darykite 5 – 10 sekundžių tarpą. Stenkitės paskleisti garsą į visas puses. Ne kartą man stirninas yra atėjęs iš nugaros.
Galimas ir kitas viliojimo variantas – agresyvus viliojimas (pavyzdys). Šį būdą rekomenduočiau naudoti tik tada kaip stirniną matote bet jis neina link jūsų viliojant paprastai. Cypsite patelės garsu, ganėtinai garsiai, kas 1 – 3 sek., 5 – 6 kartus ir stebite stirnino reakciją. Jei reakcijos nėra einate „va bank“ ir pradedat skleisti patelės streso garsą.
Aktyviausiai į viliojimą reaguoja jauni ir silpni individai. Kartais jie sugadiną visą procesą, nes pamatę jus pradeda „loti“ ir praneša kitiems patinams apie pavojų. Be abejo jei tai selekcinis stirninas, niekas netrukto sumedžioti ir tokį laimikį, tuo pačiu atliksite selekciją.
Štai tokie patarimai ir pastebėjimai apie stirninų viliojimą šį kartą. Galima būtų temą pratęsti, nes tikrai dar yra apie ką pakalbėti, bet atidėkime tai kitam kartui. Gražių akimirkų medžioklėse!
Turinys sukurtas ,,Miske.lt” Patreonų lėšomis. Prisidėkite prie turinio kūrimo ir tapkite mūsų Patreonu: https://www.patreon.com/medziokle
Prasidėjus ankstyvajai javapjūtei, dirbamuose laukuose dažnai slepiasi ir jauniklius veda stirnos, kiškiai bei paukščiai. Todėl, kad laukiniai gyvūnai ir paukščiai būtų apsaugoti nuo sužalojimų ar žūties, Aplinkos apsaugos departamento specialistai pataria, kaip elgtis.
Prasidėjus ankstyvųjų veislių kvietrugių, rugių, žieminių rapsų kirtimui (šienavimui) gyventojų žemės ūkio plotuose, dirbamuose laukuose ar pievose, vasarą galime aptikti ir nemažai laukinių gyvūnų.
Gyvūnai atviruose plotuose apsigyvena tik vasarą, nes ten mažiau įkyrių kraujasiurbių vabzdžių, gausesnis maisto pasirinkimas.
Kadangi laukuose lengviau pastebėti ir pavojų, stirnos ir kiškiai čia veda jauniklius. Atviruose plotuose ir pievose peri kurapkos, griežlės, putpelės, daug žvirblinių paukščių. Prasidėjus javapjūtei ar šienapjūtei, iškyla pavojus šių gyvūnų ir jų jauniklių, lizdų saugumui.
„Norint išsaugoti šias gyvybes, reikalingos paprastos apsaugos priemonės. Išvengti daugelio žūčių galima pasirinktus tinkamą šienavimo būdą – pradėti nuo lauko vidurio, kad gyvūnai galėtų pasitraukti į saugias vietas“, – teigia AAD Pranešimų priėmimo tarnybos viršininkė Erika Baubaitė.
Pasak E. Baubaitės, javus kertant nuo lauko pakraščio, gyvūnai susirenka lauko vidury ir dažniausiai žūsta ar būna sužalojami. Prieš šienaudami žemės plotų savininkai daugelį gyvūnų gali išbaidyti tiesiog vaikščiodami po pievą.
„Labai efektyvios yra prie šienapjovių įrengtos pačios paprasčiausios atbaidančios priemonės: prieš dalgį žole velkamos grandinės, virvės. Atstumas tarp baidymo įrenginio ir šienapjovės dalgio turėtų būti ne mažesnis kaip 2–2,5 m. Kuo toliau nuo dalgio bus velkama grandinė ar virvė, tuo geriau, nes iš guolio pašokęs žvėrelis ar iš lizdo pakilęs paukštis spės išvengti žūties“, – sako E. Baubaitė.
Laukinės gyvūnijos įstatymas įpareigoja asmenis, besiverčiančius ūkine veikla, užtikrinti, kad vykdant ūkinę veiklą nebūtų neigiamo poveikio laukinei gyvūnijai arba jis būtų minimalus.
Primename, kad medžioklės plotų vienete rastus per susidūrimą su transporto priemonėmis ar žemės ūkio technika žuvusius medžiojamuosius gyvūnus savavališkai pasisavinti draudžiama. Apie medžiojamų gyvūnų susidūrimą su žemės ūkio technika reikia pranešti Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybai telefonu – (8 5) 273 2995.
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė medžiotoją, medžioklės lape nepažymėjusio per teisėtą medžioklę sumedžioto šerno.
Per šiuos metus Klaipėdos aplinkosaugininkams tai jau ketvirtas nustatytas medžiotojas, padaręs tokį pažeidimą. Asmuo medžiojo Skuodo rajone ir sumedžioto šerno nepažymėjo medžioklės lape. Gyvūnai, nepažymėti medžioklės lape, laikomi sumedžiotais neteisėtai.
Asmeniui surašytas protokolas, gresia bauda iki 1800 eurų, taip pat reiks atlyginti gamtai padarytą žalą, viršijančią 1000 eurų. Paimtas šautuvas. Aplinkosaugininkai perspėja, kad už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą gali būti konfiskuota ir transporto priemonė.
Primename, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite telefonu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos (toliau – Gyvūnų gerovės ir apsaugos) įstatymo 3 ir 4 straipsnio pakeitimo projekto bei Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo projekto rengimą paskatino vis dar paplitusi praktika dresūroje naudoti skausmą ir baimę keliančias priemones (dygliuoti, smaugiamieji, elektriniai antkakliai) ir veiksmus (judesiais, gestais, garso priemonėmis ir kitais būdais).
Nors skausmo ir baimės sukėlimas dresūros, mokymu metu šiandien, pagal galiojančius teisės aktus traktuojamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, tačiau tai sukeliančias priemones ir metodus daugelis Lietuvoje veikiančių dresuotojų bei gyvūnų šeimininkų aktyviai naudoja.
Tarptautinės veterinarų organizacijos rekomenduoja atsisakyti dresūroje naudoti dygliuotus, smaugiamuosius, elektrinius atkaklius.
Elektriniai antkakliai su elektrošoku yra uždrausti Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. Griežti, dygliuoti antkakliai taip pat draudžiami Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje, kai kuriuose Ispanijos regionuose. Visą dokumento tekstą rasite čia.
1 straipsnis. 346 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 346 straipsnį ir jį papildyti nauja 20 dalimi: „20. Disponavimas ir prekyba dygliuotais, elektriniais, smaugiamaisiais antkakliais užtraukia baudą asmeniui nuo penkiasdešimt iki šimto penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų“.
Pakeisti 346 straipsnį ir jį papildyti nauja 21 dalimi: „21. Šio straipsnio 20 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmeniui nuo šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų iki trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų“.
Parengė: Seimo narys Linas Jonauskas, Seimo narys Andrius Mazuronis, Seimo narys Eugenijus Sabutis, Seimo narė Aistė Gedvilienė, Seimo narė Orinta Leiputė, Seimo narys Andrius Vyšniauskas, Seimo narė Ligita Girskienė, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Seimo narys Tomas Bičiūnas.
TV laida „Miško atspalviai“, skirta visiems gamtos mylėtojams, profesionalams, medžiotojams, miškininkams ir besidomintiems gamta.
Žmonijos raida yra neįsivaizduojama be miškų. Visais laikais miškas buvo glaudžiai susijęs su žmogumi: ir maitino, ir rengė, ir slėpė, ir pildė visus buities poreikius. Ne tik seksime žvėrių pėdsakais, žvalgysimės paukščių lizduose, skanausime miško gėrybių ir žvėrienos patiekalų, bet ir papasakosime daug neįtikėtinų istorijų apie mišką ir jo gyventojus.
Viešoji įstaiga ,,Baltų Atlantida”, įgyvendina žmogišką poreikį mylėti ir puoselėti savo kraštą. Svarbu žinoti, kas mes ir iš kur atėjom. Nesistengiam paversti gamtos lobius ūkio subjektu. Mes neatstovaujam jokiam politikų ar verslo susivienijimų klanui. Kaip priemonę, kuri plačiausiai supažindina besidominčius ir mažiau suinteresuotus, mes pasirinkom televizijos laidą apie miško gyvenimą. Pastebėjome, kad visuomenėje yra didelis poreikis tokių švietėjiško, mokomojo pobūdžio TV laidų, nes šiai dienai viešojoje erdvėje pateikiama paviršutiniškai ar tendencingai. Informacija yra vienpusė, kuri nušviečia medžiotojus ar miško naudmenų naudotojus kaip blogį, o apie kitką visai nekalbama. Jūsų paramos dėka galime įgyvendinti TV projektą ,,Miško atspalviai”.
Laidos tikslas – pristatyti medžioklės ir gamtos naujienas, aktualijas. Formuoti visuomenės nuomonę, kad medžiotojas nėra tik beatodairiškas vartotojas, kuris į gamtą žiūri per vartotojo prizmę, supažindinti su miškotvarka ir aplinkosauga. Miškas yra lobynas, tačiau šiuos lobius privalome ne pasiimti, bet puoselėti ir palikti ateities kartoms.
Kiekvienais metais Kėdainių rajono medžiotojai atlieka skaičiavimus ir pateikia informaciją, kiek medžiojamų gyvūnų gyvena mūsų rajone. Šių metų analizė rodo, kad žvėrių populiacija Kėdainių rajoną supančiuose miškuose – 39 tūkst. 320 ha plote – didėja. Skaičiai medžiotojus ne tik džiugina, bet ir nuteikia nerimastingai.
„Kėdainių rajono miškų teritoriją sudaro 39 tūkst. 320 ha ploto. Rajone medžioklės veiklą vykdo 23 medžiotojų kolektyvai.
Sausio–kovo mėnesiais iškritus sniegui, medžiotojų kolektyvai atlieka stambiųjų plėšrūnų, elninių gyvūnų apskaitą.
Šiųmetės apskaitos duomenimis, žvėrių populiacija Kėdainių rajoną supančiuose miškuose didėja.
Elninių gyvūnų populiacijai didėjant, Aplinkos ministerija daugiau atsakomybės už stirnų ir danielių populiacijos išlaikymą palieka medžiotojų klubams-būreliams. Šiuo metu yra limituojamas briedžių ir tauriųjų elnių sumedžiojimas“, – informavo Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.
Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugija jau turi tikslius šių metų skaičius.
„Kėdainių rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija patvirtino 2021–2022 metų sumedžiojimo limitus.
Palyginus limitus su 2019–2020 metų, šie padidėjo 40 procentų. Tai lėmė praeitais metais ribotos kolektyvinės medžioklės.
Analizuojant žvėrių statistiką atrodo, kad reikėtų susirūpinti dėl didėjančios žvėrių populiacijos. Šiuo metu priskaičiuojama 2 tūkst. 833 tauriųjų elnių patelių ir jauniklių, 927 tauriųjų elnių patinai.
305 briedžių patelės ir jaunikliai, patinų – 166.
Be elninių gyvūnų, buvo pateikti stambiųjų plėšrūnų duomenys. Vilkų priskaičiuota 71, lūšių – 73. Šernų suskaičiuota 438“, – dėstė L. Stanevičius.
Lietuvos medžiotojus vienijančios organizacijos kreipėsi į LR Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami LRS EPK įvertinti Seimo nario p. L. Jonausko pasisakymus (t. tarpe ir viešoje erdvėje), jo elgesio atitikimą mūsų aukščiau nurodytiems LR Teisės aktams bei sustabdyti LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo svarstymą ir priėmimą.
L. Jonauskas, pateikdamas LR Seimui daugybę neigiamas emocijas sukeliančių, bet niekuo nepagrįstų ir nemotyvuotų teiginių, o vadovaudamasis tik prielaidomis (kas, dar iki posėdžio, buvo plačiai tiražuojama LR medijuose), galimai stengiasi pažeminti Lietuvos medžiotojų bendruomenę (LR visuomenės mažumą) ir skatinti neapykantą jai, tuo pažeisdamas LR Konstitucijos 25 straipsnio ir LR Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas. Be to, p. L. Jonausko pasisakymas rodo jo visišką medžioklės ir kinologijos neišmanymą.
Dokumentą pasirašė Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, Sūduvos medžiotojų sąjunga, Ginklų pirklių asociacija, Lietuvos medžiotojų draugija.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija) 2021 m. gegužės 26 d. susipažino su skundu dėl Seimo nario Lino Jonausko pasisakymų. 2021 m. balandžio 29 d. Seimo plenariniame posėdyje vyko Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-410 pateikimas. Jo metu projekto iniciatorius Seimo narys L. Jonauskas pristatė parengtą projektą, išdėstė šio projekto parengimo motyvus. Seimo statuto 9 straipsnio 6 punktas suteikia teisę Seimo nariams rengti ir teikti Seimo svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus.
Pažymėtina, kad teisės akto projekto svarstymas pradedamas jo pateikimu, po kurio jis yra svarstomas komitetuose, kuriuose išklausomi specialistai, suinteresuoti asmenys, projektas gali būti skelbiamas visuomenei. Visi suinteresuoti asmenys turi teisę teikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl projektų. Tik apsvarsčius projektus komitetuose ir komisijose, projektai svarstomi ir priimami Seime.
Komisijos nuomone, Seimo nariai neprivalo remtis tiksliais moksliniais ar kitais šaltiniais ir pateikti tikslią informaciją visais svarstomais klausimais. Atsižvelgdama į tai, Komisija priėmė sprendimą nepradėti tyrimo dėl Seimo nario L. Jonausko netiksliai pateiktos informacijos. Tačiau Komisija kreipėsi į Seimo narius paragindama juos viešuose pasisakymuose vengti apibendrintų vertinimų, taip pat nurodyti konkrečius atvejus, kai kalbama apie teisės aktų pažeidimus.
Visi duomenys apie medžioklę po kelių metų bus kaupiami vienoje vietoje – dabar Aplinkos ministerijos kuriamoje Biologinės įvairovės informacinėje platformoje (BIIP). Šioje informacijos apie biologinę įvairovę rinkimo, tvarkymo, analizės ir pateikimo visuomenei sistemoje medžioklės modulis apims visus jos procesus, pradedant sumedžiojimo limitų planavimu ir baigiant medžioklės bei laimikio registravimu.
„Medžioklės lapai taps elektroniniai. Tai leis saugiau jaustis ir patiems burelių nariams, ir tiksliau vykdyti medžiotojų kontrolę“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pagrindinis ministerijos siekis – atsisakyti popierinių dokumentų, perkeliant visą informaciją apie medžioklę į elektroninę erdvę. „Medžiotojams nebereikės spausdinti ir pildyti ranka medžioklės lapų, prašymų nustatyti limitus, ataskaitų apie sumedžiotus žvėris“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.
Pasak jo, medžioklės limitų planavimas bus gerokai paprastesnis. Juos nustatančioms savivaldybių komisijoms nereikės gaišti laiko posėdžiams, pildyti dokumentų, jų siuntinėti, sukti galvą, kaip pranešti apie savo sprendimus medžiotojams. Viskas bus matoma vienoje informacinėje sistemoje. Siūloma, kad medžiotojai prašymą nustatyti žvėrių limitus galėtų įkelti tiesiai į BIIP medžioklės modulį. Pokomisijos posėdžio jie joje matytų, kiek ir kokių žvėrių gali sumedžioti sezono metu.
Yra ir kitų privalumų – šiuos procesus galės stebėti visi besidomintys, vienoje vietoje bus matomi duomenys apie visus pastaraisiais metais nustatytus medžioklės limitus atskirų medžioklės plotų naudotojams, bendras leidžiamų sumedžioti gyvūnų skaičius. Todėl ši informacija bus patikimesnė, skaidresnė.
Tai palengvins darbą medžiokles kontroliuojantiems aplinkos apsaugos pareigūnams. Užuot tikrinę informaciją ir siuntinėję ataskaitas, jie galės užsiimti svarbesne veikla. Be to, pasak Algirdo Klimavičiaus, bus užtikrintas grįžtamasis ryšys tarp medžioklės plotų naudotojų ir medžioklę kontroliuojančių institucijų.
Tikimasi, kad BIIP padės sumažinti brakonieriavimo mastą, palengvins vykdomųmedžioklių registraciją ir sumedžiotų žvėrių apskaitą. Svarstoma galimybė pasitelkti mobilias aplikacijas, panašias į naudojamas automobiliams parkuoti. Medžiotojas ir prieš medžioklę, ir ją baigęs, ir prieš kraudamas į automobilį sumedžiotą žvėrį apie tai praneštų SMS žinutėmis į specialų serverį.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šią informaciją matytų savo mobiliuosiuose telefonuose. Tai padėtų išvengti piktnaudžiavimo. Ne paslaptis, kad kai kurie medžiotojai laimikį medžioklės lape pažymi, tik kai juos sustabdo gamtos apsaugos inspektoriai. Nebebūtų įmanoma padidinti ir sumedžiotų sezono metu žvėrių skaičiaus, siekiant priartinti jį prie limitų ir taip vengiant medžiojamų gyvūnų miškui padarytos žalos atlyginimo.
Medžioklės modulis apimtų ir didžiųjų plėšrūnų apskaitą, sudarytų galimybes prie jos prisijungti plačiajai visuomenei ir teikti informaciją apie šiuos gyvūnus. Kuo daugiau žmonių įsitrauks, tuo apskaita bus patikimesnė ir kokybiškesnė.
„Pasenęs ir neefektyvus medžioklės apskaitos būdas bus pakeistas skaitmeniniu“, – teigia Laimis Runkevičius, BIIP projekto IT grupės vadovas. Be to, turėsime išsamią statistiką apie medžiokles, sumedžiotus žvėris realiu laiku – žinosime, kiek ir kur vyksta medžioklių. Tai leis efektyviau jas kontroliuoti, bus aišku, kokiu metų laiku kokiuose miškuose ir kiek sumedžiota žvėrių.“
Medžioklės modulis – tai tik vienas iš daugiau kaip dešimties būsimos BIIP modulių. Planuojama, kad jis pradės veikti 2023 metais.
BIIP sukurti skirta 1,8 mln. eurų iš ES sanglaudos fondų lėšų.
