Miske.lt

Blog

  • Pasiutligės rizika menksta didėjant laukinių gyvūnų imunizacijai

    Pasiutligės rizika menksta didėjant laukinių gyvūnų imunizacijai

    Lietuvoje pastaruosius keletą metų neužregistruojamas nei vienas pasiutlige užsikrėtusio naminio ar laukinio gyvūno atvejis. Taikant ilgalaikę ir sistemingą laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės, kurią Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo nuo pat 2006 m., ši pavojinga liga tampa kontroliuojama ir teigiami rezultatai stebimi kasmet. Vis dėlto, tai nereiškia, kad naujų pasiutligės atvejų nebebus.

    Pasiutlige gali sirgti ir laukiniai gyvūnai (pavyzdžiui, lapės, vilkai, usūriniai šunys) ir naminiai (šunys, katės, galvijai). Pasiutligė ne mažiau pavojinga liga ir žmonėms, užsikrečiama, kai įkanda, įdreskia, apseilėja pasiutlige sergantis gyvūnas ir su seilėmis virusas patenka į žaizdą.

    Todėl, nors mūsų šalyje nėra pasiutligės ir 2021 metais Lietuva pripažinta šalimi, neapimta pasiutligės, gautas nuo pasiutligės laisvos šalies statusas, atsipalaiduoti dar negalima.

    „Pastebime, kad saugios ir veiksmingos vakcinos padeda užkirsti kelią pasiutligei, nes ši liga pražūtinga ir žmogui, ir gyvūnui. Siekiant efektyvios prevencijos, ilgalaikės priemonės labai svarbios ir, akivaizdu, kad tai duoda rezultatų. Beje, labai svarbu nuo to apsaugoti ne tik laukinius, bet ir naminius gyvūnus – juos laiku paskiepyti, kad išvengtų pasiutligės“, – pabrėžia VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

    Dar 2005 m. pasiutligės atvejų mūsų šalyje stipriai daugėjo, jų užregistruota daugiau nei 1,6 tūkst. Daugiausia liga buvo išplitusi tarp laukinių gyvūnų (80 proc. atvejų). Iki 2006 m. ligos prevencijai profilaktiškai vakcinuoti tik naminiai augintiniai, o galvijai ir kiti gyvūnai skiepyti ligos židiniuose. VMVT pradėjus vykdyti ilgalaikę pasiutligės likvidavimo programą, iš orlaivių visoje šalyje du kartus per metus mėtant oralinę vakciną, teigiami rezultatai buvo stebimi jau po poros metų – 2007 m. pasiutligės atvejų užregistruota net tris kartus mažiau nei 2005 m.

    Pastaraisiais metais laukiniai gyvūnai vakcinuojami nuo pasiutligės kiekvieną pavasarį ir rudenį pasienio ruože su Baltarusija ir Lenkija. Vakcinacijos metu jaukai su vakcina nuo pasiutligės mėtomi iš nedidelių orlaivių. Kiekvieną pavasarį ir rudenį išmėtoma po 505 tūkst. jaukų. Šiemet pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija vykdyta balandžio ir gegužės mėnesiais, rudeninę vakcinaciją VMVT planuoja pradėti rugsėjį.

    Vakcinacijos efektyvumą patvirtina tyrimai

    Lietuvoje nemažai dėmesio skiriama ne vien vakcinacijai, bet ir pasiutligės diagnostiniams bei vakcinacijos veiksmingumo tyrimams. Tokie tyrimai atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI). Kasmet VMVT teritoriniai padaliniai, bendradarbiaudami su medžiotojais, atrenka ir perduoda laboratoriniam ištyrimui po kelis šimtus laukinių gyvūnų mėginių – daugiausia lapių ir usūrinių šunų, sumedžiotų, sužalotų auto įvykiuose ar kitaip žuvusių.

    NMVRVI atlikti pirmojo šių metų pusmečio stebėjimo duomenys patvirtina, kad po 2020 m. rudenį atliktos vakcinacijos, 82,5 proc. ištirtų laukinių gyvūnų buvo suėdę jauką su vakcina, o antikūnai susidarė 41 proc.

    Ar reikia nuo pasiutligės skiepyti augintinius?

    VMVT specialistai primena ir gyvūnų augintinių šeimininkams jų pareigą skiepyti auginamus gyvūnus nuo šios pavojingos ligos. Šunų, kačių ar šeškų laikytojai turi tuo pasirūpinti kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina, – pagal vakcinos gamintojo instrukcijas. Yra vakcinų, kurių gamintojai po atliktų išsamių tyrimų garantuoja, kad imunitetas išsilaiko ilgiau, pvz., 3 metus. Vakcinavimą atlikęs veterinarijos gydytojas į skiepų pažymėjimą arba gyvūno augintinio pasą turi įrašyti datą ir skiepų galiojimo laiką.

    Ketinantys keliauti su gyvūnu taip pat turi jį prieš tai paskiepyti. Keliaujant su gyvūnu tarp Europos Sąjungos valstybių, reikalingas Europos Sąjungos gyvūno augintinio pasas, gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema ir vakcinuotas nuo pasiutligės, vakcinavimo data negali būti ankstesnė nei ženklinimo. Vykstant į kitas valstybes, gali prireikti ir veterinarijos sertifikato, į kurį įrašomi vakcinavimo nuo pasiutligės duomenys.

    Faktai apie pasiutligę

    * Pasiutligė – ūminė virusinė mirtina centrinės nervų sistemos infekcija, kuri plinta per sergančio gyvūno seiles ir pasireiškia progresuojančiu kamieniniu encefalitu.

    * Paskutinį kartą pasiutligė Lietuvoje nustatyta nugaišusiai lapei pasienyje su Baltarusija 2018 m., dar anksčiau – 2015 m. pasienyje su Baltarusija pasiutligė nustatyta lapei ir usūriniam šuniui, kurie turėjo kontaktų su nevakcinuotais šunimis. Prieš tai 2014 metais pasiutligė nustatyta šuniui Varėnos r.

    * Kaimyninėse šalyse (Baltarusijoje, Lenkijoje) vis dar pasitaiko šios ligos atvejų tiek tarp naminių, tiek ir tarp laukinių gyvūnų, todėl visada išlieka rizika, kad į Lietuvą užsikrėtusių laukinių gyvūnų gali atklysti.

    * Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarp žmonių pasiutligė vis dar paplitusi infekcija pasaulyje, ypač Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos žemynuose. Didžiausi sergamumo rodikliai suaugusiems ir vaikams registruojami Azijoje, Indijoje. Lietuvoje paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos registruotas 2007 m., kai vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.

    * Žmonės, norėdami apsisaugoti, turėtų vengti tiesioginių kontaktų su bešeimininkiais, bepriežiūriais naminiais gyvūnais bei laukiniais gyvūnais.

  • Vilkai surengė kruviną puotą: išpjovė ir suėdė daugiau nei 30 avių

    Vilkai surengė kruviną puotą: išpjovė ir suėdė daugiau nei 30 avių

    Šalia Dotnuvos miestelio Kėdainių rajone veislinių avių bandą laikantis ūkininkas patyrė žiaurią vilkų ataką. Jauniklių kruvinų pamokų rezultatas 20 papjautų ir suėstų avių. Ūkininkai įsibaiminę, mat kruvini vilkų išpuoliai dar tik prasideda, o medžiotojams rankos surištos iki spalio vidurio. Tik tada saugomus plėšrūnus bus galima medžioti.

    Šalia Dotnuvos miestelio prie kelio ganosi Augio Rimkevičiaus veislinių avių iš Prancūzijos bandos. Tačiau nei judri ir žmonių gyvenama vieta, nei elektrinis piemuo su šunimis švelniakailių garbanių neapsaugojo nuo vilkų. „Šlubuojančių irgi yra, tai tiems kirkšnys truputį pakąstos“, – sako jis. Avių ūkio vedėja Rūta viename iš ūkininko aptvarų kaip tik rodo po naktinės plėšrūnų atakos išgyvenusius ėriukus. Deja, su 20 papjautų avių teko skaudžiai atsisveikinti.

    „Du konteinerius lavonų išpylė į utilizacijos mašiną, du konteineiriai lavonų sumaitoti. Siaubas“, – sako avių ūkio vedėja Rūta Lukoševičiūtė. Daugiausia vilkai pjovė suaugusias ir ėringas avis, bet nuo pilkių aštrių ilčių krito ir dalis ėriukų.

    „Suėstų buvo tokių, kad likę tik kaulai, galva, kojos. Nieko nelikę. Liko 12 ėriukų, kurie neteko mamų. Jiems dabar virš 1,5 mėn., tai jau viskas jie skurdukai liks“, – tęsia ji. Ūkininkas vilkų ataką šiemet patyrė pirmą kartą, tačiau prieš kelias dienas miestelyje prie vienuolyno kitas ūkininkas neteko 7 avių. Kėdainių rajono gyventojai dėl nuostolių kompensavimo jau kreipėsi ir į vietos savivaldybę.

    „Trys nukentėję ūkininkai per kelias dienas papjauti 30 gyvulių avių. Pernai mastai buvo mažesni, papjauta 15 avių“, – teigia Kėdainių rajono žemės ūkio skyriaus vedėja Ieva Lukošienė. Kad vilkai šiame krašte nerimsta, įsitikinęs ir Rimkevičiaus kaimynas. Grigo šeima gyvena ūkiškai, prie namų pievoje taip pat laiko kelias avis. Tad pamatęs, kas nutiko stambiam ūkininkui, ėmė budėti naktimis ir savąsias aveles saugoti. Laimė, toks būdas pasiteisino, mat vilkai šiąnakt grįžo medžioti.

    „Tai va čia tos pėdos, kur yra su prožektoriumi išgąsdinau aš juos. Jie dar ieškojo, gal čia gal jau pas mane ėjo“, – pasakoja ūkininko kaimynas Regimantas Grigas. Pabaidyti vilkai kruvino darbo nespėjo atlikti, užtat jų palikti pėdsakai leidžia nuspėti, kad į naktinę medžioklę traukta ne vieno žvėries.

    „Banda gal jau didelė jų susidarė, maisto reikia, jeigu jie sugebėjo išdarinėta kaip, taip išnarstyti kauliukus nudrožė ir kelias avis“, – kalba R. Grigas.

    Kėdainių krašto medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas dėl vilkų šiemet kaip reikiant sunerimęs. Stebint mokslininkams pagaliau pavyko užfiksuoti, kokia iš tiesų yra vilkų migracija miškuose. „Praeitą pavasarį su žemės ūkio universitetu suderinę, pakabinome kameras tarp Krekenavos rajon ir Kėdainių, tai per pusmetį užfiksavo 11 skirtingų vilkų“, – pasakoja medžiotojų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.

  • Paskaita „Tauriųjų elnių medžioklė viliojant rujos metu“

    Paskaita „Tauriųjų elnių medžioklė viliojant rujos metu“

    Menas prisikviesti taurųjį elnią – vienas iš sudėtingiausių medžioklės būdų, medžioklės „aukštoji mokykla“ ir šimtmečių tradicijų dalis.

    Kviečiame į š. m. rugsėjo 7 d. 19.00 val. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos rengiamą paskaitą „Tauriųjų elnių medžioklė viliojant rujos metu“.

    Savo patirtimi medžiojant šiuo būdu dalinsis nuolatinis elnių viliotojų varžybų dalyvis, vienas geriausių šios srities žinovų ir praktikų Rytis Andriuškevičius. Paskaita vyks nuotoliniu būdu, Microsoft Teams platformoje.

    Paskaita yra mokama. Registracijos mokestį 10 eurų, prašome pervesti į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos sąskaitą: įm.k.191904126, AB SEB bankas a/s LT61 7044 0600 0030 3968. Mokėjimo paskirtyje būtinai nurodyti „Už 2021-09-07 paskaitą“. Jei mokate už kitą asmenį, mokėjimo paskirtyje dar nurodykite dalyvio vardą ir pavardę.

    Norinčius dalyvauti paskaitoje, prašome registruotis el. p. lmzdkinologija@gmail.com. Registruojantis prašome nurodyti vardą, pavardę, telefoną ir el. paštą bei kartu atsiųsti registracijos mokesčio pavedimo kopiją.

    Užsiregistravusiems, bus atsiųsta nuoroda prisijungimui. Dėl smulkesnės informacijos kreiptis į Draugijos šunininką Vytautą Tamošiūną – tel. 8 662 14 095.

    Registracija vyksta iki 2021 m. rugsėjo 6 d. Įvertinkite savo kompiuterio ir interneto galimybes prisijungimui. Užsiregistravusiems, bet nesudalyvavusiems paskaitoje, registracijos mokestis nebus grąžinamas.

  • LMŽD pranešimas dėl medžioklės lapų klastojimo

    LMŽD pranešimas dėl medžioklės lapų klastojimo

    Medžioklė yra ne tik garbingas užsiėmimas, kuris turi savo gilias tradicijas, bet ir didelė gamtosaugos dalis. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija smerkia bet kokią neteisėtą veiklą, todėl pastarieji įvykiai dėl medžioklės lapų klastojimo, nėra priimtini ir toleruotini.

    Dėl tokių įvykių nukentės ne tik šio klubo nariai, bet ir visa medžiotojų bendruomenė. Raginame  medžiotojus, turinčius informacijos apie šį įvykį, bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis, kad kuo skaidriau ir greičiau šis atvejis būtų išaiškintas.

    Didžioji dalis medžioklės klubų ir būrelių puoselėja bei saugo medžioklės plotus, bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis, palaiko gerus santykius su ūkininkais ir vietinėmis bendruomenėmis.

    Kaip bebūtų apmaudu, tačiau laikas nuo laiko pasitaiko tokių atvejų, kurie užtraukia gėdą visai medžiotojų bendruomenei ir gadina medžiotojo įvaizdį visuomenės akyse. Tikimės, kad šis atvejis bus išaiškintas kaip galima greičiau, o galimai pažeidimus padarę asmenys sulauks atsakomybės.

    Virginijus Kantauskas – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas

  • Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl medžioklės lapų klastojimo

    Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl medžioklės lapų klastojimo

    Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai, atlikdami planinį vieno Kėdainių medžiotojų klubo patikrinimą, pastebėjo galimą dokumentų klastojimo atvejį. Atlikus tyrimą ir įtarimams pasitvirtinus, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.

    Per patikrinimą Kauno gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnams kilo įtarimas, kad medžiotojų klubas pasigamino savo antspaudą su užrašu „Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijas Medžioklės lapas įregistruotas“. Tokiu būdu pasigamino ir naudojo suklastotus dokumentus medžioklės metu.

    Policijai atlikus dokumentų ekspertizę, įtarimai, kad dokumentai buvo klastojami, pasitvirtino.

    Taip pat, policijos pareigūnai kartu su Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnais,  atliko kratą gyvenamosiose patalpose ir medžiotojų klubo buveinėje. Po kratos buvo pareikšti įtarimai Kėdainių rajono medžiotojų klubo buvusiajam pirmininkui.

    Ikiteisminiame tyrime pateiktas žalos skaičiavimo aktas, gamtai padaryta žala siekia 113 tūkst. eurų. Šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 272 str. 1 d. ir 301 str. 1 d.

    LMŽD pranešimas dėl medžioklės lapų klastojimo

  • Paskaita „Briedžių medžioklė viliojant rujos metu“

    Paskaita „Briedžių medžioklė viliojant rujos metu“

    Briedžių medžioklė viliojant rujos metu, tai ne tik trofėjinė medžioklė, bet ir medžioklė, paliekanti daug nepamirštamų, ryškių, kartais aštrių įspūdžių.

    Kviečiame į š. m. rugpjūčio 25 d. 19.00 val. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos rengiamą paskaitą „Briedžių medžioklė viliojant rujos metu“.

    Savo patirtimi medžiojant šiuo būdu dalinsis Estijos medžiotojų draugijos atstovai Andres Lillemäe ir Endrik Raun.

    Paskaitos metu bus verčiama iš rusų į lietuvių kalbą. Paskaita vyks nuotoliniu būdu, Microsoft Teams platformoje.

    Paskaita yra mokama. Registracijos mokestį 10 eurų, prašome pervesti į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos sąskaitą: įm.k.191904126, AB SEB bankas a/s LT61 7044 0600 0030 3968. Mokėjimo paskirtyje būtinai nurodyti „Už 2021-08-25 paskaitą“. Jei mokate už kitą asmenį, mokėjimo paskirtyje dar nurodykite dalyvio vardą ir pavardę.

    Norinčius dalyvauti paskaitoje, prašome registruotis el. p. lmzdkinologija@gmail.com. Registruojantis prašome nurodyti vardą, pavardę, telefoną ir el. paštą bei kartu atsiųsti registracijos mokesčio pavedimo kopiją.

    Užsiregistravusiems, bus atsiųsta nuoroda prisijungimui. Dėl smulkesnės informacijos kreiptis į Draugijos šunininką Vytautą Tamošiūną – tel. 8 662 14 095.

    Registracija vyksta iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. Iki susitikimo! Įvertinkite savo kompiuterio ir interneto galimybes prisijungimui. Užsiregistravusiems, bet nesudalyvavusiems paskaitoje, registracijos mokestis nebus grąžinamas.

  • Jonavos raj. Medžiotojo kamera užfiksavo mešką

    Jonavos raj. Medžiotojo kamera užfiksavo mešką

    Šiandien liepos 28 d., Jonavos rajone netoli Užusalių kaimo, medžiotojo kamera užfiksavo mešką. Anot medžiotojo jis niekada nebuvo pagalvojęs, kad jų plotuose gali būti meškų.

    Meška Jonavos raj. 2021.07.28
  • Kaip rasti kompromisą, kad ir avys būtų sveikos, ir vilkai sotūs?

    Kaip rasti kompromisą, kad ir avys būtų sveikos, ir vilkai sotūs?

    Ūkininkai žino, kad vilkai gali kelti pavojų pievose besiganantiems gyvuliams. Dalis ūkininkų yra patyrę nuostolių. Ypač tai aktualu vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį, kai pilkieji ima mokyti savo jauniklius medžioti. Eilę metų įtampa tvyro tarp ūkininkų, gamtosaugininkų ir medžiotojų. Vieni reikalauja didinti vilkų medžioklės limitus ir juos naikinti, kiti stoja plėšrūnų pusėn.

    Tarp ūkininkų ir vilkus saugančiųjų sprendimų ir sutarimo kartu ieško Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos. Abi pusės sutinka, kad išnaikinti plėšrūnus – ne išeitis, o ūkininkai, saugodami savo gyvulius, turi imtis maksimalių apsaugos priemonių. Patirtos žalos kompensavimas – dar viena galimybė ieškant kompromiso.

    Vilkai – gudrūs, todėl saugotis būtina

    Daugelyje ūkių, kur įsisuka vilkai, apsaugos priemonių arba nėra, arba jos minimalios. Elektrinis piemuo gyvuliams neleidžia pabėgti, bet ne itin saugo nuo plėšrūnų. Tokią apsaugą turintis avis laikantis Anykščių rajono ūkininkas Žilvinas Augustinavičius sako, kad elektrinis piemuo yra daug geriau negu nieko, tačiau pripažįsta, kad visiškai nuo vilkų neapsaugo. Jis teigia – tik atsitiktinumas, kad jo ūkyje vilkų išpuolių nėra jau kelerius metus.

    Medžiotojų būrelio „Balandinė“ vadovas Ramūnas Alminas pritaria, kad nuo vilko apsaugoti gyvulius yra labai sunku.

    „Jie labai gudrūs. Jie kasa, peršoka netinkamai įrengtas tvoras. Žinoma, apsaugos priemonės ar specialiai apmokyti šunys – reikalingi. Kai buvo šernų maras, vilkai turėjo ką ėsti, kaip bus dabar – neaišku. Vilkų populiacija didoka, šernai beveik nebeserga ir sugeba apsiginti nuo vilkų. Tad gali būti, kad nelikus šio raciono, vilkai patrauks link ganomų gyvulių“, – teigia R. Alminas.

    Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas ir aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis taip pat sako, kad vien elektros tvora – ne išeitis, tačiau saugoti savo galvijus – būtina. Kompensacijos už patirtą žalą, jų manymu, turėtų būti skiriamos tiems ūkininkams, kurie turi pakankamai apsaugos priemonių.

    Žemės ūkio ministro patarėjas D. Rybakovas, aplinkos ministro patarėjas M. Čepulis ir Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkas P. Adeikis.

    Apsaugos priemonės turi būti efektyvios

    Vilkų padarytą žalą ūkininkams kompensuoja valstybė, tačiau ieškoma būdų, kaip paskatinti ūkininkus įsirengti efektyvias apsaugas. Tuomet vilkų keliamas pavojus būtų menkesnis.

    „Reikalingas aiškumas, taisyklėse turi būti numatytos konkrečios ūkinių gyvūnų apsaugos priemonės. Vilkai privalo likti mūsų miškuose. O jei yra alternatyvių priemonių išsaugoti vilkus ir apsaugoti galvijus – tai jos turi būti panaudotos. Norime, kad ūkininkai naudotų efektyvias priemones ir saugotų savo turtą, o vilkų medžiojimui be limito nepritariame. Limitas turi būti nustatomas atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijomis“, – teigia žemės ūkio ministro patarėjas D. Rybakovas.

    Medžiotojų būrelio „Balandinė“ vadovas R. Alminas siūlo vilkų sumedžiojimo limitus padidinti dar bent jau iki 200 vilkų.

    „Teisingas limitų medžioklei nustatymas yra labai svarbus, nes kitaip išsikreipia populiacijos vystymasis. Šiuo metu tendencijos rodo, kad vilkų daugėja. Mes stebime vilkus. Pats medžioju jau apie aštuonerius metus ir dar prieš 5 metus vilkų nesutikdavau. Dabar sėdėdamas medžiotojo bokštelyje stebiu pasirodančius vilkus, to anksčiau nebūdavo. Matosi – jų gerokai padaugėjo.  Manau, kad nustatytas 175 vilkų sumedžiojimo limitas per metus – mažokas. Neabejoju, kad šiemet ūkininkams bus pridaryta daugiau žalos, nes vilkų gyvenamasis arealas mažėja, o jų daugėja. Galbūt reiktų skirti dėmesio vilkų natūralių buveinių išsaugojimui“, – sako medžiotojų būrelio vadovas.

    Anot kinologo ir medžiotojo, Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininko Petro Adeikio, vilkai yra ekosistemos dalis ir turi gyventi, o tai, kiek jų kasmet galima sumedžioti, turi pasakyti ne medžiotojai, bet mokslininkai. Jis sako, kad ne visais atvejais kalti vien vilkai. Gyvulius sudrasko ir palaidi šunys.

    Siūlo keisti vilkų medžiojimo tvarką

    Vilkų sumedžiojimo limitai, kuriuos nustato Aplinkos ministerija, kasmet auga ir kelia daug diskusijų. Tačiau ir vilkų užtarėjai, ir jiems oponuojantieji dažnai linksta į kraštutinumus. „Reikia ugdyti suvokimą, kad medžioklė nėra šiaip sau šaudymas, o gamtosauginė veikla. Aiškėja, kad medžiotojų klubai kartais net nepateikia privalomos vilkų apskaitos duomenų. Tad tikrasis vilkų skaičius iki galo neaiškus“, – sako aplinkos ministro patarėjas M. Čepulis.

    Kinologas ir medžiotojas P. Adeikis siūlo keisti sumedžiojamų vilkų limito tvarką. Anot jo, medžioti reiktų ne pagal nustatytus limitus, bet probleminėse vietose.

    „Tai yra, daugiau medžioti jų ten, kur jie daro žalą. Vilkai elgiasi taip, kaip jie elgiasi – čia mums tai netinka“, – tuo,  kad būtina nustatyti vilkų medžiojimo kvotas pagal rajonus, kuriuose jie kelia daugiausia rūpesčių, neabejoja P. Adeikis.

    Šiam siūlymui medžiotojas R. Alminas nepritaria, nes vilkai, anot jo, yra gudrūs gyvūnai, turintys savo arealą, tačiau pajutę pavojų, jie gali nukeliauti gana toli ir greitai keisti buveines.

    Akivaizdu, kad pokyčiai, atlyginant vilkų padarytą žalą ūkininkams, būtini. Žadama rasti optimaliausius sprendimus.

    Apsaugai nuo vilkų ūkininkai gali gauti paramą

    Šiuo metu vilkų jaunikliai yra pusmetinukai, tad jų mokymai medžioti prasideda, o visa jėga smogs rudenį. Nors elektrinės tvoros negarantuoja, kad vilkas nepateks į ganyklas, tačiau visi sutinka, kad tai kur kas geriau nei nieko.

    Ūkininkai nuo rugpjūčio 2 d. iki spalio 15 d. bus kviečiami teikti paraiškas paramai įsigyti apsaugos priemonėms nuo vilkų.

    Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“  paraiškas pateikę ir numatytus reikalavimus atitikę ūkininkai galės gauti 100 proc. kompensaciją elektriniams aptvarams įsigyti. Vienam paramos gavėjui skiriama iki 5 tūkst. Eur be PVM.

    Šiam paraiškų etapui planuojama skirti 1,66 mln. Eur. Praėjusiais metais šiai priemonei buvo skirta 1 mln. Eur, o paraiškose prašoma suma siekė beveik 900 tūkst.  Eur. 

    Vilkų padaryta žala auga kasmet: iki 2018 metų vilkų padaryta žala per metus nesiekdavo 100 tūkst. eurų, 2019 m. vilkai pridarė žalos jau už beveik 150 tūkst. eurų, o pernai – už beveik 170 tūkst. eurų. Šiemet ši žala jau siekia 32 479,27 Eur.

    Medžioti vilkus leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d.

  • Nosinio gylio lervos ir stirninų selekcija

    Nosinio gylio lervos ir stirninų selekcija

    Stirninų trofėjų vertei įtakos turi daug dalykų, tame tarpe ir parazitai. Dažnai ruošiant stirninų trofėjus randami nosiniai gyliai. Stirnino, kuris būna užsikrėtęs nosinio gylio lervomis ar kitais parazitais, ragai būna „odiški“, „derviniai“. Taip pat šie stirninai nemeta ragų laiku, tai yra iki birželio mėnesio pradžios. Apie tai ir pakalbėsime šiame reportaže.

  • Augant tauriųjų elnių ir briedžių populiacijai, didesni limitai

    Augant tauriųjų elnių ir briedžių populiacijai, didesni limitai

    Šį medžioklės sezoną siūloma leisti sumedžioti 15 235 tauriųjų elnių ir 4 047 briedžius, tai yra 2 084 tūkst. daugiau elnių ir 659 daugiau briedžių nei praėjusį. Medžioklės limtas didinamas dėl to, kad šių žvėrių populiacijos auga, o kartu didėja jų daromas neigiamas poveikis miškui – jie skabo jaunų medelių ūglius, laupo žievę. Tai pridaro nuostolių jaunuolynams, didėja miško atkūrimo sąnaudos.

    Šiuo metu tik dviejų kanopinių žvėrių rūšių – tauriųjų elnių ir briedžių – medžioklė yra  limituojama. Limitus  kiekvienoje savivaldybėje veikiančios komisijos nustato pagal medžioklės plotų naudotojų pateiktus pasiūlymus, atsižvelgusios į praėjusio sezono sumedžiojimo duomenis ir į miškininkų pateiktą informaciją. Šių žvėrių medžiojimo termino pradžia – rugpjūčio 15 d. Kitų elninių žvėrių gausa jau seniai yra pakankama, todėl stirnų ir danielių medžiojimas neberibojamas.

    „Elninių žvėrių populiacijos auga, ir tai įrodo netik sumedžiojimo duomenys, bet ir miškininkų fiksuojamas augantis neigiamas poveikis miško želdiniams ir medynams. Žiemą vietiniai elniniai žvėrys (briedžiai, taurieji elniai ir stirnos), stumbrai, taip pat ir atvežtiniai žvėrys – danieliai skabo jaunų medelių ūglius ir laupo mėgstamų medžių rūšių žievę“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.

    Pasak jo, ūglių skabymas ir žievės laupymas ypač suintensyvėja baigiantis žiemai ir prasidedant pavasariui, o vėliau žvėrys valo  naujai užaugusius ragus ir taip  pridaro nuostolių jaunuolynuose. Miškų ūkio ir gamtosaugos specialistų teigimu, tai tampa rimta problema – sparčiai auga miško atkūrimo sąnaudos, sudėtinga sulaukti savaiminio miško atsinaujinimo saugomose teritorijose, natūraliose miško buveinėse, o tai yra ypač svarbu siekiant  ūkininkavimo miškuose praktikų pokyčių, t. y. rečiau taikyti plynuosius kirtimus, dirbtinį dirvos ruošimą naujai medyno kartai ir pan.

    Dėl didelės elninių žvėrių gausos tenka jaunuolynus saugoti brangiai kainuojančiais repelentais, individualiomis apsaugomis (pvz., skydeliais), kai tai negelbsti – užtverti tvoromis, o tai  keičia žvėrių klajonių įpročius, fragmentuoja jų buveines, kelia pavojų patiems žvėrims įstrigti tvorose ar susižaloti.

    Tauriųjų elnių ir briedžių  sumedžiojimo limitus kiekvienoje savivaldybėje nustato komisija, sudaryta iš Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinių miškų urėdijos specialistų, privačių miškų, žemės savininkus, medžiotojų klubus ir būrelius vienijančių organizacijų atstovų. Skirtingų interesų grupių atstovų skaičius turi būti vienodas.

    Prieš pradėdama nagrinėti medžioklės plotų naudotojų pateiktus prašymus dėl limitų, komisija savivaldybės teritoriją suskirsto pagal atskirų elninių žvėrių rūšių elementarių populiacijų užimamas teritorijas. Joms gali būti priskiriamas vienas didesnis ar keli mažesni miško masyvai, kuriuose viso medžioklės sezono metu migruoja šioms populiacijoms priklausantys gyvūnai. Kai reikia nustatyti limitus dideliuose, per keletą savivaldybių besidriekiančiuose masyvuose, gretimų savivaldybių komisijos gali konsultuotis.

    Bendras kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitas tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu pagal komisijų pateiktus duomenis. Kasmet numatomas sumedžiojimo limito rezervas. Limitui įsigaliojus, informacija apie kiekvienam medžioklės plotų naudotojui nustatytą limitą paskelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

    Pažymėtina, kad medžiotojai, kurių medžioklės plotuose medžioklės sezono metu padidėjus tauriųjų elnių ir briedžių tankumui padaroma didelės žalos žemės ūkio ar miško naudmenoms, gali iki jų medžioklės sezono pabaigos kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad iš patvirtinto nepaskirstyto limito rezervo būtų paskirtas papildomas limitas.

    Primename, kad tauriųjų elnių patinus Lietuvoje leidžiama medžiotinuo rugpjūčio 15 d. iki sausio 31 d., o pateles ir jauniklius – nuo rugsėjo 15 d. iki sausio 15 d. Briedžių patinus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 15d. iki gruodžio 15 d., pateles – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d., jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.

    Su aplinkos ministro įsakymu „Dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2021-2022 metų medžioklės sezoną limitų patvirtinimo“ galite susipažinti čia.