Miske.lt

Blog

  • Nešausi vilko – įsišausi sau į koją

    Nešausi vilko – įsišausi sau į koją

    Aplinkos ministerija parengė ir pateikė derinimui Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2021–2022 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ projektą.

    Apibendrinus rezultatus gauta, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 63 jauniklius vedusios vilkų šeimos. Vilko apsaugos plano 36.4 papunktyje nustatyta, kad jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos (visa populiacija 500 ar daugiau individų žiemos pabaigoje), populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32–62 šeimų ribose.

    Nesuprantama kokiu pagrindu ir kokiais skaičiavimais remiantis, Aplinkos ministerija siūlo patvirtinti 175 vilkų sumedžiojimo limitą.

    Vilkų apsaugos plano 36.4 papunktyje aiškiai nurodoma, kad jeigu vilkų yra daugiau nei 62 šeimos, populiacija turi būti atstatyta į 32-62 šeimų kategoriją.

    Vilkų apsaugos plane nėra nurodoma iki kokio šeimų skaičiaus turėtų būti atstatyta populiacija, tačiau jei imtumėme nustatytą vilkų šeimų skaičių 63 ir padaugintumėme iš mokslininkų rekomenduojamo prieauglio koeficiento 3.25, medžioklės limitas turėtų būti ne mažiau kaip 205 vilkai. Prie šio skaičiau dar reikėtų pridėti ir perteklinę vilkų šeimą, tačiau vilkų apsaugos plane nėra nurodyta kiek vilkų sudaro vilkų šeimą. Mokslininkai sako jog tai 8-10 vilkų. Rezultate vilkų medžioklės limitas galėtų būti 213 – 215 vilkų. 

    Galime į situaciją pasižiūrėti dar kitu kampu ir vadovautis logika, kad optimaliausias vilkų šeimų skaičius būtų vidurkis tarp 32–62 vilkų šeimų. Tokiu atveju turėtumėme sumažinti vilkų šeimų skaičių iki 47, tačiau apie tai nekalba ir neaišku dėl kokių priežasčių visada žiūrima į maksimalų vilkų šeimų skaičių.

    Vilkų apsaugos plano 36.4 papunktyje nėra numatyta galimybė skirti mažesnį vilkų sumedžiojimo limitą, kai vilkų šeimų skaičius viršija rekomenduojama maksimalų 62 vnt. Pagal atliktus mokslininkų tyrimus žinome, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 63 jauniklius vedusios vilkų šeimos. Tad kokiu pagrindu rekomenduojamas 175 vilkų sumedžiojimo limitas, sunku suprasti.

    Šiuo metu galiojanti prieauglio koeficiento skaičiavimo formuluotė yra vilkų šeimų skaičių padauginant iš 3.25. Vertėtų paminėti jog Lietuvoje nebuvo daryti jokie tyrimai šiuo klausimu, todėl nėra pagrindo mažinti ar didinti šį ilgus metus teisingu laikytą koeficientą.

    Kalbant apie kitų šalių praktiką, norėčiau atkreipti dėmesį į sudėtingą situaciją, kuri atsiranda atsakingoms institucijoms nustatan neteisingą vilkų medžioklės limitą, ko pasėkoje kenčianti bendruomenės dalis priverčiama problemas spręsti patys.

    Paimkime Ispanijos ar Rumunijos pavyzdį, kur atsakingos institucijos netinkamai dirbo savo darbą ir vilkų populiacija pradėjo kelti daug problemų. Dėl vilkų daromos žalos kenčianti visuomenės dalis ėmėsi spręsti savo problemas patys ir pradėjo nuodyti vilkus. Tačiau tai tik problemos dalis, nes nuodai yra tokie stiprūs, kad nugaišusio vilko užvalgę kiti žvėrys taip pat nugaišta ir tai gali persiduoti per 3-5 individus.

    Vilko apsaugos planas ir valstybės tarnautojų sprendimai yra orientuoti į vilkų populiacijos išsaugojimą, taip užsiimant sau saugią poziciją baiminantis politiškai nepalankių reakcijų, taip nubraukiant medžiotojų atliekamas medžiojamųjų žvėrių pagal pėdsakus sniege apskaitų duomenis, mokslininkų atliekamus genetinius tyrimus, „Biomon.lt“ duomenis kuriuos visus metus pildo medžiotojai ir aktyvūs piliečiai bei mokslininkų rekomendacijas.

    Apie vilkų padarytą žalą ūkininkams šį karta nekalbėsime, tačiau vertėtų pagalvoti, kad valdžios institucijoms priimant neteisingus sprendimus, dalis visuomenės stumiama į tokią situaciją, kuri gali tapti labai nepalanki ir tų pačių vilkų atžvilgiu kaip atsitiko Ispanijoje ir Rumunijoje.

  • 2021-2022 Medžioklės sezonui planuojama leisti sumedžioti 175 vilkus

    2021-2022 Medžioklės sezonui planuojama leisti sumedžioti 175 vilkus

    Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2021–2022 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ projektą (toliau – projektas).

    Projektas parengtas siekiant nustatyti vilkų sumedžiojimo limitą per 2021–2022 m. medžioklės sezoną.

    Vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Medžioklės taisyklės), 42 punktu, vilkų sumedžiojimo limitą Lietuvos Respublikoje tvirtina aplinkos ministras Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“ (toliau – Vilko apsaugos planas), nustatyta tvarka.

    Vilko apsaugos plano 36 punkte nustatyta, kad Aplinkos ministerija, siekdama užtikrinti palankią vilko rūšies apsaugos būklę ir atsižvelgdama į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, mokslinius tyrimus, einamajam medžioklės sezonui iki spalio 15 d. patvirtina vilkų sumedžiojimo limitą.

    Vilko apsaugos planas įpareigoja sumedžiojimo limito nustatymo tikslais įvertinti besiveisiančių šeimų skaičių. Rengiant projektą iš esmės remtasi sumedžiotų vilkų genetiniais ir produktyvumo pagal sumedžiotų patelių gimdas tyrimais. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atliktų 2020-2021 m. sumedžiotų vilkų tyrimų rezultatai skelbiami Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos interneto (toliau – VSTT) svetainėje.

    Genetinių ir gimdų tyrimų pagrindu nustatyta, kad Lietuvoje buvo 53 jauniklius vedusios vilkų šeimos. Pranešimų apie vilkų buvimo (įvykusio laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.) registravimo visus metus (VSTT Biologinės įvairovės duomenų bazėje) pagrindu bei atsižvelgiant į biologiškai galimus šeimų teritorijų nutolimus buvo suskaičiuota dar 10 atskirų vilkų šeimų, kurios 2020 m. pavasarį turėjo vadas. Apibendrinus rezultatus gauta, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 63 jauniklius vedusios vilkų šeimos. Vilko apsaugos plano 36.4 papunktyje nustatyta, kad jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos (visa populiacija 500 ar daugiau individų žiemos pabaigoje), populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32–62 šeimų ribose. Nustatomas sumedžiojimo limitas, lygus metiniam prognozuojamam populiacijos prieaugiui arba didesnis, atlikus konsultacijas su nepriklausomomis mokslo ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, ar siūlomas nustatyti limitas nesutrukdys pasiekti vilkų populiacijos apsaugos ir valdymo ilgalaikio tikslo ar palaikyti palankią apsaugos būklę).

    Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas šeimų skaičius patenka į 36.4 papunkčio reguliavimo zoną tik dėl vienos šeimos persvaros ir kad šiuo metu nėra surinkta pakankamai duomenų apie realų metinį šeimos ar populiacijos prieaugį Lietuvos gamtinėmis sąlygomis, siūloma taikyti mažesnį metinį prieaugio vidurkį.

    Atsižvelgus į pateiktas argumentus, siūloma patvirtinti 175 vilkų sumedžiojimo limitą.

    Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, vilkų sumedžiojimo limito siūloma neskirstyti rajonais.

    Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka panaši. Iki 2021 m. rugsėjo 23 d. atlyginant vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą išmokėta 100 401 Eur (atitinkamai iki 2019 m. rugsėjo 24 d. už vilkų padarytą žalą ūkininkams išmokėta 71 188 Eur, 2020 m. rugsėjo 23 d. – 74 712 Eur).

    Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. (išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau).

    Priėmus projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

    Visuomenė su projektu supažindinama jį paskelbus Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos (TAIS).

  • Lyg už­bur­ta­me ra­te su­ka­si vil­kų pjau­na­mos avys ir limi­tuo­ta me­džiok­lė

    Lyg už­bur­ta­me ra­te su­ka­si vil­kų pjau­na­mos avys ir limi­tuo­ta me­džiok­lė

    Alytaus rajono savivaldybės administracijoje jau gauta dvidešimt gyventojų prašymų atlyginti žalą už 90 vilkų papjautų gyvulių, tarp kurių beveik visos avys. Europoje ir kartu Lietuvoje saugomi vilkai dabar rajone pasidarbavo stipriau nei per visus praėjusius metus, kai šie žvėrys nugalabino 75 žmonių laikomus gyvūnus, kurių dauguma taip pat buvo avys. Medžiotojų ir kai kurių ūkininkų įsitikinimu, reiktų didinti metinius Aplinkos ministerijos nustatomus vilkų sumedžiojimo limitus, šių žvėrių sergėtojai gyvulių augintojams siūlo laukuose įsirengti elektrinius aptvarus, kad vilkai lengvai nepatektų į ganyklas.

    Suėdė maždaug 300 kilogramų telyčią

    Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Irma Stenionienė sako, kad šįmet vilkai savo jauniklius ieškotis maisto pradėjo mokyti kiek anksčiau nei ankstesniais metais, – anksčiau taip atsitikdavo vasaros pabaigoje, rudens pradžioje, dabar jau vidurvasarį ūkininkų gyvuliai pradėjo kentėti nuo šių žvėrių išpuolių. Tai, vedėjos pastebėjimu, siejama su galimai padidėjusia vilkų populiacija.

    Labiausiai nuo šių plėšrūnų kenčia Raitininkų ir Daugų seniūnijos gyventojų gyvuliai, vilkų papjautų gyvūnų atvejai fiksuojami ir Alytaus bei Alovės seniūnijose.

    Iki šiol Alytaus rajono savivaldybės administracija yra gavusi dvidešimt gyventojų prašymų atlyginti žalą už 90 vilkų papjautų gyvulių, tarp kurių beveik visos avys. Iš šio skaičiaus – du nugalabinti veršeliai ir miško plėšrūnų suėsta maždaug 300 kilogramų telyčia.

    „Mūsų skyrius nagrinėja gautus gyventojų prašymus atlyginti žalą už vilkų papjautus gyvulius. Vykstame į vietą, fiksuojame padėtį. O žalą pagal nustatytą tvarką iš valstybės biudžeto atlygina Aplinkos ministerija. Pavyzdžiui, už vilkų papjautą sertifikuotą, veislinės bandos suaugusią avį vidutiniškai mokama 225 eurai, už nesertifikuotą – apie 180 eurų. Beje, dažniausiai vilkai kėsinasi į suaugusias avis ir, kiek tenka pastebėti, jos sudraskomos paryčiais. Už vilkų apdraskytus, bet nepapjautus gyvulius žala nėra atlyginama“, – pasakojo Žemės ūkio skyriaus vedėja I.Stenionienė.

    Kad vis daugiau Alytaus rajono gyventojų gyvulių nukenčia nuo Europoje ir kartu Lietuvoje saugomų vilkų, liudija konkretūs skaičiai. Per praėjusius metus savivaldybės administracija gavo 24 gyventojų prašymus atlyginti nuostolius už šių keturkojų nužudytus 75 gyvulius, kurių daugumą taip pat sudarė avys. Už tai žmonėms iš valstybės biudžeto buvo išmokėta beveik 9 tūkst. eurų.

    Apie sumedžiojimo limito didinimą – specialistai, ūkininkai ir medžiotojai

    Aplinkos ministerija, siekdama užtikrinti palankią vilko rūšies apsaugos būklę ir atsižvelgdama į šių žvėrių populiacijos būklės stebėsenos duomenis, mokslinius tyrimus, einamajam medžioklės sezonui iki spalio 15osios patvirtina jų sumedžiojimo limitą. Pavyzdžiui, 2020–2021 metų medžioklės sezonui buvo nustatytas 175 vilkų sumedžiojimo limitas. O juos galima medžioti nuo spalio 15osios iki kovo 31osios. Anksčiau išnaudojus limitą, medžioklė nutraukiama Aplinkos ministerijos sprendimu.

    Šįmet taip buvo padaryta kovo pradžioje.

    Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Vytauto Kucevičiaus teigimu, dažniausiai vilkų sumedžiojimo limitas baigiamas iki Naujųjų metų arba vasario pradžios, tik šįmet vėliau, tikriausiai tai buvo susiję su pandemija dėl koronaviruso: „Mūsų medžiotojai per praėjusį sezoną sumedžiojo keturis vilkus apie Punią. Medžiotojai tikrai pastebi padidėjusią vilkų populiaciją, todėl nieko nuostabaus, kad nuo šių žvėrių nukenčia žmonių gyvuliai.“

    V.Kucevičiaus įsitikinimu, šią problemą būtų galima išspręsti padidinus sumedžiojamų vilkų limitą ir paankstinus jų medžiojimo laiką. Jis sakė, kad Latvijoje šiuos žvėris medžioti jau galima nuo liepos vidurio.

    Kaip išeitį naminių gyvulių apsaugai nuo vilkų išpuolių – didinamą jų sumedžiojimo skaičių mato ir rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja I.Stenionienė: „Vilkai yra protingi gyvūnai. Jei būtų medžiojami labiausiai gyventojų gyvulius kankinančiose teritorijose, jie tai pajustų ir iš tokių teritorijų pasitrauktų.“

    Vedėjos tvirtinimu, ūkininkams, ypač auginantiems po kelis šimtus avių, tikrai yra sudėtinga jas nakčiai parginti į tvartus. O avių rajono žmonės laiko nemažai. Nuo metų pradžios iki rugsėjo rajono gyventojai augino beveik 9 tūkst. oficialiai registruotų šių gyvulių. Iš šio skaičiaus beveik 1 tūkst. 400 avių yra penkiuose ūkiuose, kuriuose šių gyvulių – po 150 ir daugiau.

    Alovės seniūnijoje Poteronių kaime ūkininkaujanti Daiva Janulevičiūtė – viena iš stambiausių rajone avių augintojų, turinti apie 200 šių gyvulių ūkį. Jos ūkyje rugsėjį pirmąkart apsilankė vilkai, papjovė keturias, prie pat namų atėjusias avis, ir dar dvi sužeidė.

    „Man atrodo, kad reikia didinti sumedžiojamų vilkų limitus, kitaip ši bėda neišsispręs“, – teigė D.Janulevičiūtė.

    Ar gali padėti elektriniai aptvarai?

    Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius neigiamai vertina norą prisidengiant vilkų daroma žala ūkininkams didinti per sezoną sumedžiojamų vilkų limitą: „Limitas nustatomas, atsižvelgiant į populiacijos stabilumą, jos būklę, mokslininkų pateikiamus pasiūlymus. Vilkų populiacija turi turėti sveiką būseną, ji turi atlikti savo darbą gamtoje. Norint, kad jie nepjautų ūkininkų avių, vilkus reiktų mažinti drastiškai. Tikrai manau, kad nesugrįš tarybiniai laikai, kai beatodairiškai buvo šaudomi vilkai ir net maži vilkiukai.“

    A.Laurinavičiaus tvirtinimu, ūkininkai avis galėtų ganyti elektriniais aptvarais užtvertose teritorijose, jiems įrengti skiriama europinė parama, taip pat tai gali kompensuoti savivaldybės.

    „Baltijos vilko“ tarybos pirmininkas sakė, jog, vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintu vilko apsaugos planu, siekiant išlaikyti vilkų populiaciją, reiktų, kad Lietuvoje gyventų nuo 31 iki 62 jų šeimų.

    Kaip informavo Aplinkos ministerija, šiuo metu Lietuvoje yra ne mažiau kaip 63 jauniklius vedusios vilkų šeimos.

    Apie tai, kad, norint gyvulius apsaugoti nuo vilkų užpuolimo, ūkininkams yra sudaryta galimybė gauti europinę paramą elektriniams aptvarams įsirengti, kalbėjo ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja I.Stenionienė: „Tačiau tam reikalingos ir pačių ūkininkų investicijos, kurių ne visi turi. O norint elektriniais aptvarais aptverti didelius plotus, būtinos tikrai nemažos investicijos. Yra ir kitas dalykas – nei paprastos tvoros, nei elektrinės gyvulių nuo vilkų gali ir neapsaugoti, nes nėra garantijų, kad šie žvėrys jų neperšoks.“

    Alovės seniūnijos ūkininkės D.Janulevičiūtės teigimu, jai būtų sudėtinga elektriniu aptvaru užtverti 5 ar 10 hektarų avių ganomas pievas: „Kažin ar tokie aptvarai išgelbėtų. Teko girdėti, kad vilkai ir per juos patenka prie gyvulių ir juos papjauna.“

    Tad kol kas sukamasi tarsi užburtame rate tarp vilkų pjaunamų avių, limituotos medžioklės ir pasiūlymų ūkininkams įsirengti elektrinius aptvarus. Labai panašu, kad tas ratas dar suksis ilgai, nes vieniems svarbu išsaugoti gyvulius, kitiems – vilkus, aukso vidurio kol kas niekas nepasiūlo.

  • CIC Generalinė Asamblėja 2021m.

    CIC Generalinė Asamblėja 2021m.

    Ateinantį savaitgali prasideda rugsėjo 24-28 d. Budapešte vykstanti 67-oji Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (toliau – CIC) Generalinė Asamblėja. Tai vienas iš svarbiausių tarptautinių renginių medžioklės srityje.

    Kas yra CIC?
    Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos taryba yra politiškai nepriklausoma pelno nesiekianti organizacija, kurios pagrindiniai tikslai atsispindi organizacijos pavadinime. Kad juos pasiektų, CIC populiarina tvarų medžioklės išteklių naudojimą, laukinių gyvūnų ir buveinių saugojimą, vietos bendruomenių ir tradicijų puoselėjimą, įskaitant medžioklės įvairovę. CIC atlieka didelį mokslinį ir edukacinį darbą, pabrėždama, kad tik tvariai naudojantis gamtos ištekliais, kaupiant žinias, kontroliuojant medžioklę ir kovojant su brakonieriais bus galima išgelbėti gamtos turtus tolesnėms kartoms.

    Kiekvienais metais Generalinė Asamblėja vyksta vis kitoje šalyje, kurioje aptariami svarbūs su medžioklę susiję klausimai, dalinamasi informacija, užmezgami tarptautiniai ryšiai tarp skirtingų šalių medžiotojų organizacijų. Kartu su kiekviena Generaline Asamblėja organizuojama ir laukinės gamtos konferencija.

    Kas metus laukinės gamtos konferencijoje yra nagrinėjama nauja tema, o įvairūs pranešėjai aptaria vyraujančias tendencijas susijusias su laukinių žvėrių išsaugojimu, laukinės gamtos valdymu ir tvariu naudojimu.

    Lietuvos medžiotojų interesus tarptautinėje plotmėje atstovauja „Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija“ kuri yra ilgametė CIC ir FACE narė. Tarptautinis darbas ir bendradarbiavimas yra labai svarbus faktorius lemiantis medžiotojų gerovę, todėl dalyvavimas tokio masto renginiuose yra būtinas.

    Šiais metais „Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos“ interesus CIC Generalinėje Asamblėjoje atstovaus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša ir Kauno medžiotojų sąjungos valdybos narys Deividas Staponkus.

  • Konferencija „Laukinių gyvūnų, miško ir žmogaus santykis 2021“

    Konferencija „Laukinių gyvūnų, miško ir žmogaus santykis 2021“

    2021 m. rugsėjo 24 d. 9:30, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje, septintų rūmų posėdžių salėje (Studentų g. 13, Akademija, Kauno r.) vyks tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Laukinių gyvūnų, miško ir žmogaus santykis 2021“.

    Maloniai kviečiame ateiti pasiklausyti skaitomų pranešimų apie medžioklės ūkio tvarkymo aktualijas, medžiojamųjų gyvūnų populiacijų būklę, jų daromą žalą, žvėrienos pirminį apdorojimą, o taip pat sudalyvauti diskusijose.

    Konferenciją bus galima stebėti ir internetu per Microsoft Teams meeting, prisijungimas per šią nuorodą. Atėjusiųjų į konferenciją prašysime pateikti galimybių pasą.

    Konferencijos programą galite rasti čia: Konferencijos programa.

  • Jubiliejinės šaudymo varžybos „Medžioklės ragas“

    Jubiliejinės šaudymo varžybos „Medžioklės ragas“

    Jau dešimtus metus iš eilės siekdama tęsti medžiotojų tradicijas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija rengia draugijos narių medžioklinio sportinio šaudymo komandines ir asmenines varžybas „Medžioklės ragas“. Šiais metais varžybos vyko Panevėžyje į kurias susirinko gausus būrys dalyvių ir svečių. Linkime Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai tęsti ilgametes tradicijas ir siekti užsibrėžtų tikslų.

    Šaudymo varžybos „Medžioklės ragas“
  • Miškininkai kviečia į Miškininko dienos renginius

    Miškininkai kviečia į Miškininko dienos renginius

    VĮ Valstybinių miškų urėdija kaip ir kasmet kviečia drauge švęsti Miškininko dieną ir tradiciškai visuomenei siūlo apsilankyti beveik 30 įvairių renginių, vyksiančių rugsėjį įmonės regioniniuose padaliniuose visoje Lietuvoje.

    Kartu su įmonės miškininkais dalyviai galės pasigrožėti Valstybinių miškų urėdijos pažintiniais takais ar giriomis, išgirsti pasakojimus apie juos, dalyvauti grybų rinkimo čempionate, pasiklausyti elnių baubimo miške, sužinoti kaip nuo sėklos užauginamas medelis arba prisidėti prie ilgametės stumbriukų krikštynų tradicijos Pašilių stumbryne. Rugsėjį lankytojai turi unikalią galimybę išgirsti elnių baubimą net šešiuose regioniniuose padaliniuose.

    „Miškininko diena – svarbiausia metų šventė visiems miškininkams. Ir, tradiciškai, miškininko dieną minime kartu su visuomene – džiaugiamės, kad visi renginiai yra labai laukiami ir sutraukia neabejingus gamtai ir žinioms apie Lietuvos miškus, žmones. Džiaugiamės, kad kasmet sulaukiame vis didesnio visuomenės susidomėjimo ir noro daugiau sužinoti apie miškus bei miškininkų darbą“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė.

    Registracija į renginius būtina. Registraciją į renginius vykdys nurodyti kontaktiniai asmenys.

    Kad džiaugtis gamta būtų saugu ir malonu visiems, renginių dalyvių prašom laikytis socialinio atstumo bei dažnai dezinfekuoti rankas.

    Miškininko diena kasmet minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį.

  • Varėnos rajono medžiotojų klubų taurės varžybos

    Varėnos rajono medžiotojų klubų taurės varžybos

    Praeitą savaitgali Varėnos klubų medžiotojai rinkosi šaudykloje „Šūvio klubas“ kur įvyko draugiškos ir nuotaikingos šaudymo varžybos. Dėka iniciatyvių medžiotojų Manto Lesniausko ir Dainiaus Muzikevičiaus, bei šaudyklos „Šūvio klubas“ kolektyvo, surengtos pirmosios Varėnos rajono medžiotojų klubų taurės varžybos.

    Geriausią rezultatą tarp Varėnos rajono klubų parodė medžiotojų klubas „Briedis“, pirmininkė Živilė Tamulienė. Geriausiu šauliu į skrendančias lėkšteles tapo medžiotojų klubo „Giraitė“ narys Jonas Komarovskis, į bėgantį šerną – medžiotojų klubo „Dainava“ narys Raimondas Užgerys. Į stovinčius taikinius – medžiotojų klubo „Beržupys“ narys Justinas Kamarauskas. Sportininkų grupėje, šaudant į skrendančias lėkšteles nugalėtoju tapo Darius Rimka.

    Video: Deividas Staponkus
  • LMŽD 2021 m. šaudymo varžybos „Medžioklės rago taurė”

    LMŽD 2021 m. šaudymo varžybos „Medžioklės rago taurė”

    Siekdama tęsti medžiotojų tradicijas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija kasmet rengia Draugijos narių medžioklinio sportinio šaudymo komandines – asmenines varžybas,
    kuriose gali dalyvauti visų Draugijos juridinių narių komandos.

    Komandas sudaro juridiniai Draugijos nariai. Vienas juridinis narys gali sudaryti ir deleguoti į varžybas ne daugiau kaip dvi vyrų komandas ir vieną moterų komandą. Komandą sudaro trys nariai.

    Varžybos vyks 2021 m. rugsėjo mėn. 4 dieną, 10.00 val. – 18.00 val., šaudykloje „Medeina”. Šaudyklos koordinatės: 55.711500, 24.191278, adresas: Naujamiestis 38334, Lietuva. Google Maps nuoroda.

    Šaudymo varžybų nuostatus rasite čia.

  • Nauji vėjai Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje

    Nauji vėjai Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje

    Vakar Vilniuje vykusiame Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos suvažiavime, užsibrėžti strateginiai tikslai, bei patvirtinta nauja valdymo struktūra.

    Tarybos pritarimu patvirtinti trys prioritetiniai „LMŽD“ tikslai: medžiotojo įvaizdžio gerinimas, aktyvus darbas įstatymų kūrimo procesuose, aktyvi komunikacija su medžiotojais ir visuomene.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Virginijaus Kantausko pavaduotoju išrinktas „Kauno medžiotojų sąjungos“ prezidentas Kęstutis Markevičius.

    „Kauno medžiotojų sąjungos“ prezidentas Kęstutis Markevičius.

    Įsteigta nauja vykdančiojo direktoriaus pareigybė. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vykdomuoju direktorių paskirtas 34 m. Laimonas Daukša.

    Naujasis vykdomasis direktorius Laimonas Daukša užsibrėžė kryptingai siekti organizacijos tikslų, išryškinti draugijos svarbą ir reikšmę medžiotojų bendruomenei, tinkamai atstovauti medžiotojų interesus, atstatyti visų Lietuvos medžiotojų prestižą ir kelti jų įvaizdį bei padidinti jaunimo įsitraukimą į draugijos veiklą.

    Laimono Daukšos gyvenimo aprašymas:

    Išsilavinimas ir kvalifikacija

    • 2006 – 2010 m. Miškininkystės bakalauras Lietuvos žemės ūkio universitetas (dabar VDU Žemės ūkio akademija)
    • 2010 – 2012 m. Politikos mokslų magistras Aplinkos apsaugos politikos ir administravimo specializacija
    • Mykolo Romerio universitetas

    Darbo patirtis

    • 2018 m. spalis – 2021 m. rugpjūtis 
    • VĮ Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio Miško apsaugos specialistas 2015 m. lapkritis – 2018 m. spalis
    • LR Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vyr. specialistas
    • 2011 m. vasaris – 2015 m. lapkritis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Miškininkystės specialistas

    Ryšys su medžiokle

    • Medžiotojo stažas nuo 2005 m. (16 metų). Trijų medžiotojų klubų narys, vieno iš jų – pirmininkas.
    • Naujai išrinktam vykdomajam direktoriui medžioklės tradicijos ir medžioklės kultūra medžioklėje yra prioritetas, jis taip pat groja medžioklės ragu.