Miske.lt

Blog

  • Paskaita „Žvėriena ir jos apdorojimas“

    Paskaita „Žvėriena ir jos apdorojimas“

    Sumedžiotų žvėrių ir paukščių mėsa yra aukštos kokybės maistas. Joje mažai riebalų, daug baltymų ir didelis kiekis geležies.

    Laukinių žvėrių ir paukščių mėsos vartojimas turi labai nedidelę reikšmę bendrajame mėsos vartojime. Didžiąją dalį žvėrienos suvartoja patys medžiotojai ir jų šeimos. Vis dėlto, žvėriena tampa vis populiaresnė, nes vartotojai vis daugiau kritikuoja naminių gyvulių, užaugintu pramoniniu būdu, mėsos kokybę. Kiekvienas medžiotojas atlieka svarbų vaidmenį higieniškai apdorojant ir tvarkant medžiojamąją gyvūnų mėsą. Žvėrienos higiena prasideda jau praktinėje medžioklėje atrenkant žvėris sumedžiojimui. Kviečiame į š. m. rugsėjo 15 d. 19 val. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos rengiamą paskaitą „Žvėriena ir jos apdorojimas“.

    Paskaitos temos: žvėrienos biologinės savybės, žvėrienos išskirtinumas, pirminis žvėrienos apdorojimas, žvėrienos gedimai, žvėrienos savybes gerinantys procesai.

    Paskaitą ves maisto gaminimo technologijos bakalauras, aktyvus ir azartiškas medžiotojas ir šunininkas Andrej Voinilko.

    Paskaita vyks nuotoliniu būdu, Microsoft Teams platformoje. Paskaita yra mokama. Registracijos mokestį 10 eurų, prašome pervesti į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos sąskaitą: įm.k.191904126, AB SEB bankas a/s LT61 7044 0600 0030 3968. Mokėjimo paskirtyje būtinai nurodyti „Už 2021-09-15 paskaitą“. Jei mokate už kitą asmenį, mokėjimo paskirtyje dar nurodykite dalyvio vardą ir pavardę.

    Norinčius dalyvauti paskaitoje, prašome registruotis el. p. lmzdkinologija@gmail.com. Registruojantis prašome nurodyti vardą, pavardę, telefoną ir el. paštą bei kartu atsiųsti registracijos mokesčio pavedimo kopiją.

    Užsiregistravusiems, bus atsiųsta nuoroda prisijungimui. Dėl smulkesnės informacijos kreiptis į Draugijos šunininką Vytautą Tamošiūną – tel. 8 662 14 095. Registracija vyksta iki 2021 m. rugsėjo 21 d. Iki susitikimo !

    Įvertinkite savo kompiuterio ir interneto galimybes prisijungimui. Užsiregistravusiems, bet nesudalyvavusiems paskaitoje, registracijos mokestis nebus grąžinamas.

  • Kaip panaudojami medžiotojų sumokėti mokesčiai

    Kaip panaudojami medžiotojų sumokėti mokesčiai

    „Mokestį už valstybinius gamtos išteklius galima vadinti ekologiniu mokesčiu – juo skatinamas taupumas ir racionalus išteklių naudojimas. Šis mokestis imamas už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą ir medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Kadangi aplinkosauginiai mokesčiai investuojami į aplinkos apsaugą ir aplinkosauginę politiką, jie suteikia galimybę įgyvendinti tvarios plėtros principus“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento l. e. p. direktorius Gintas Markevičius.

    Visa šių mokesčių tvarka nustatyta Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme. Pavyzdžiui, į naudingųjų iškasenų sąrašą įtrauktas gintaras, molis, durpės, smėlis, žvyras ir kt. Taip pat mokami mokesčiai už paviršinį, požeminį ir mineralinį vandenį, statybinį gruntą.

    „Mokestis mokamas už faktinį naudingųjų iškasenų, vandens, statybinio grunto kiekį, kurį mokėtojas išgavo per mokestinį laikotarpį. O mokestis už medžiojamuosius gyvūnus apskaičiuojamas pagal medžioklės ploto, kuriame mokesčio mokėtojui suteikta teisė medžioti, dydį ir kategoriją“, – aiškina G. Markevičius.

    Ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, kontroliuoja AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento specialistai. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, t. y. nustatyti tarifai dauginami iš koeficiento 10.

    2020 m. AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas, vykdydamas mokesčio už aplinkos teršimą ir už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimus, atliko 480 ūkio subjektų patikrinimų. Mokestis, apskaičiuotas taikant didesnį tarifą, skirtas 160 įmonių ir sudaro apie 8 448 810 eurų.

    Kaip panaudojami medžiotojų sumokėti mokesčiai

    Kaip paskirstomi surinkti mokesčiai, numatyta įstatymuose: dalis lėšų keliauja į valstybės biudžetą, dalis – konkrečiai savivaldybei. Iš šių mokesčių finansuojama Aplinkos apsaugos rėmimo programa ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa. Šiose programose detaliai išvardyta, kam šios įplaukos gali būti skiriamos.

    Pavyzdžiui, už lėšas, surinktas už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, savivaldybės gali pirkti repelentus, įveisti laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas gerinančius želdinius, žiemą papildomai maitinti elninius gyvūnus, įrengti druskos laižyklas, įrengti priemones (specialias tvoras, elektrinius piemenis ir pan.), kad būtų ribojama medžiojamųjų gyvūnų ūkiniams gyvūnams daroma žala.

    Aplinkos apsaugos rėmimo programoje numatyta, kad lėšos naudojamos aplinkai ir gamtos ištekliams atkurti ir gausinti, medžiojamųjų gyvūnų, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Taip pat moksliniams tyrimams, griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų ir medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė uždrausta ištisus metus, padarytai žalai kompensuoti ir žalos prevencijai.

    „Aplinkosaugos mokesčių tikslas nėra surinkti į valstybės biudžetą kuo daugiau lėšų – šiais mokesčiais palaikoma ekologiška ekonomika, tobulinama socialinė apsauga, skatinama tausoti aplinką, mažinti taršą, saugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdį“, – sako G. Markevičius.

  • Klaipėdos aplinkosaugininkams įkliuvo kilpininkas ir žuvusią briedę pasisavinę asmenys

    Klaipėdos aplinkosaugininkams įkliuvo kilpininkas ir žuvusią briedę pasisavinę asmenys

    Ketvirtadienis Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams buvo rezultatyvus. Kretingos rajone aplinkosaugininkai pričiupo kilpininką. Klaipėdos rajone nustatyti asmenys, pasisavinę avarijoje žuvusią briedę.

    Ketvirtadienį Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su policijos pareigūnais Kretingos rajone patikrino sodybą, kurios šeimininkas – jiems gerai žinomas kilpininkas.

    Aplinkosaugininkų įtarimai pasitvirtino – ūkiniame pastate rastos kilpos laukiniams gyvūnams gaudyti. Asmeniui gresia bauda iki 860 eurų, kilpos paimtos.

    Kilpos

    „Kilpos – ypač žiaurus gyvūnų gaudymo būdas, į jas pakliuvę gyvūnai patiria daug sužalojimų ir kankinasi tol, kol nusilpę nugaišta. Todėl svarbu, kad šįkart radome jas bent jau ne išslapstytas miške. O visų žmonių labai prašome apie tokius brakonierius nedvejojant iškart pranešti aplinkosaugininkams“, –  pabrėžia Klaipėdos GGAI vyr. specialistas Mindaugas Salys.

    Tą pačią dieną aplinkosaugininkai kartu su Lietuvos policija Klaipėdos rajone nustatė asmenis, be Aplinkos apsaugos departamento leidimo pasisavinusius eismo įvykyje žuvusią briedžio patelę. Asmenims gresia baudos iki 90 eurų.

    „Perspėjame, kad draudžiama pasisavinti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, per susidūrimą su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis, apie tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir AAD ir negavus leidimo pasiimti šiuos gyvūnus ar jų dalis. Jei gyvūnas paimamas apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas paimtas neteisėtai“, – primena M. Salys.

  • Gyventojai kviečiami į visuotinę talką „Miško kuopa“

    Gyventojai kviečiami į visuotinę talką „Miško kuopa“

    Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija (VMU) visus gamtai neabejingus šalies gyventojus rugsėjo 11 d. kviečia į visuotinę miškams tvarkyti skirtą akciją„Miško kuopa“.

    „Nors jau esame brandi visuomenė, vis dar pasitaiko žmonių, kurie nereikalingų daiktų ir nugyvento turto atsikrato miškuose. Tokios akcijos kaip „Darom“ mus išmokė, kad galime pasirūpinti savo aplinka – atėjo laikas kuopti ir miškus. Tegu kiekvienas rudenį šalia grybų pintinės pasiima ir maišą šiukšlėms“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. 

    Akcijos „Miško kuopa“ vietos VMU regioniniuose padaliniuose parinktos pagal tai, kur teršėjai dažniausiai palieka šiukšles, atsikrato didelių gabaritų ar statybinių atliekų. Talkos vietos ir talkininkų susirinkimo vietos nurodytos VMU tinklapyje.

    Akcijos dalyvius susirinkimo vietose pasitiks miškininkai, kurie drauge ir darbuosis. Visi talkininkai bus aprūpinti pirštinėmis ir šiukšlių maišais, stambios atliekos bus kraunamos į sunkvežimius.

    Kasmet miškuose augantys vis didesni šiukšlių kalnai turėtų kelti susirūpinimą ne tik aplinkosaugininkams, bet ir visai visuomenei. Miškininkai kasmet iš miškų išveža beveik po tūkstantį tonų atliekų. Vyrauja išverstos buitinės, didelių gabaritų ir statybinės atliekos, o per padangų keitimo sezonus ypač padaugėja senų padangų.

    Pernai miškininkai surinko 268 t gyventojų išmestų padangų – gerokai daugiau nei užpernai (157 t) ar 2018 m. (99,7 t). Miške dūlėdamos padangos išskiria sveikatai pavojingas medžiagas ir sunkiuosius metalus. Esant karštiems orams, kyla ir gaisrų pavojus, o deganti guma skleidžia itin toksiškus dūmus. Tokius miško gaisrus sunku užgesinti, jie gali užsitęsti net iki kelių savaičių. Padangoms gamtoje suirti reikia net 120-140 metų.

    Visas su renginiu susijusias naujienas sekite Facebook puslapyje.

    Daugiau informacijos: Komunikacijos skyriaus vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė, sandra.rimkiene@vmu.lt,  +370 687 19545

  • Patikslinimas dėl švininių šaudmenų uždraudimo paukščių medžioklėje

    Patikslinimas dėl švininių šaudmenų uždraudimo paukščių medžioklėje

    Po informacijos paskelbimo apie švininių šaudmenų uždraudimą paukščių medžioklėje, Lietuvos policija departamentas sulaukė nemažai skambučių, norinčių priduoti švino šratų turinčius šaudmenis ar grankulkes.

    Norime patikslinti, kad pagal Medžioklės taisykles draudžiama medžioti paukščius švininiais arba švino junginių turinčiais šratais, draudžiama medžioti kanopinius žvėris šratais ir grankulkėmis, bet švininiais šratais nedraudžiama medžioti kiškių, smulkių plėšrūnų. Švininius šaudmenis medžiotojai gali panaudoti ir šaudyklose.

    Po 2023 m. vasario 15 d. šlapžemėse arba 100 metrų atstumu aplink šlapžemes bus draudžiama:

    • iššauti šratus, kuriuose švino koncentracija yra ne mažesnė kaip 1 % masės;
    • nešiotis su savimi tokius šratus šaudymo metu šlapžemėse arba vykstant šaudyti į šlapžemes.

    Atkreipiame dėmesį, kad nei dabar, nei po 2 metų nebus visiškai uždrausta turėti švino šaudmenų ir jais šaudyti ne šlapžemėse.

  • Medžiotojo dienos, Dzūkijoje, rugpjūčio mėnesį

    Medžiotojo dienos, Dzūkijoje, rugpjūčio mėnesį

    Kiekvienas metų mėnuo savotiškai žavus, žmogui atneša vis skirtingus jausmus, džiaugsmus ir gamtos dovanas. Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo. Vanduo ežeruose ir upeliuose dar šiltas, drąsiai galima maudytis, stebėjome meteoritų lietų, tačiau gamtoje spalvos jau blankios. Bene svarbiausia mėnesio šventė – Šv. Mergelės Marijos Dangun ėmimo šventė, arba liaudiškai Žolinė.

    Šis pavadinimas glaudžiai susijęs su žolynais, žolėmis. Trumpai tariant Žolinė yra padėkos už derlių šventė, o dėkojama Motinai Žemei, deivei Žemynai. Ūkininkai šiai šventei visada padarydavo alaus iš šviežio derliaus, buvo kepama pirma duona apeiginiu būdu, t.y. duonos paplotėliai buvo mėtomi iš rankų į rankas virš ugnies kol iškepdavo. Merginos nusipindavo po 9 vainikus iš skirtingų augalų, jie po to buvo saugojami garbingiausioje gryčios vietoje, kad apgintų namus nuo piktų dvasių, ligų, gaisrų. Buvo manoma, kad jeigu savo rankose šią dieną neturite žolynų, tai vietoj jų jums velnias savo uodegą įkiš.

    Iki šiol galioja nuostata, kad bitininkai iki žolinių turi paruošti bičių lizdus žiemai, juos apžiūrėti, išvalyti, iki reikiamo dydžio sumažinti. Tačiau bitės dabar nuobodžiauja ir kai kurios šeimos badauja, netgi iš grikių negalėjo nešti medaus, nes uždžiuvo jų žiedai.

    Pirmą rugpjūčio savaitę, po pievas savarankiškai jau vaikšto gandrų jaunikliai. Jie nuo tėvų skiriasi tik snapo, kojų ir sparnų spalva. Gandras vienas iš pirmųjų pradeda keliauti link žiemaviečių, tačiau tradiciškai gandrų palydomis laikoma rugpjūčio 24-oji, Šv. Baltramiejaus diena. Vaikščiodamas gandras visada atrodo susirūpinęs ir alkanas, o štai gervių vaikščiojimas visada užburia, jos visada vaikšto kaip tikros aukštuomenės damos, iš lėto, koja už kojos, visada tave pasveikins ir palydės sutrimituodamos.

    Dėl vyraujančių karštų orų stirnų ruja buvo blanki. Kokia čia meilė, kai prakaitas bėga ir nėra kuo kvėpuoti. Gerieji stirninai jau baigė rujoti, tai vienur tai kitur dar matosi trečiais – ketvirtais ragais jaunas stirnų pateles besivaikantys stirninai. Tai normalu. Vėliau rujoja jaunos, antrų metų, stirnų patelės. Tačiau jaunikliai gims laiku, viską sulygina latentinis laikotarpis. Visur dabar jau dūksta visų gyvūnų jaunikliai, tie kurie išgyveno sunkią vaikystę, dabar paauglystės metas, kai norisi viską pamatyti, pažinti, o jai pavyks – išgyventi.

    Lapiukai ir mangutukai labai smalsūs, šerniukai jau pakeitė spalvą, iš dryžuotų tapo rudais, vilkiukai mokosi medžioklės meno, todėl pastoviai girdime naminių gyvulių augintojų skundus apie papjautas avis ar ožkas. Tai vilkų jaunimui puiki mokomoji medžiaga: ko čia lakstyti paskui stirnas, šernus ar elnius, jei čia pat ganosi riebus, tingus ir skanus maistas. Fantastika, taip karta iš kartos vis didėja vilkų noras medžioti naminius gyvūnus (įgytas refleksas). Išmokti gerai medžioti – sudėtingas procesas, tik 50 proc. vilkiukų tai pavyksta.

    Šeimininkės jau nurovė ir supynė į pynes svogūnus ir česnakus, krenta pernokusios šilauogės, šypsosi raudonos bruknės, šakos linksta nuo putinų ir šermukšnių uogų, gliaudenasi riešutai, tik baravykai Dzūkijoje vėluoja. Pirmąsias baravykų pintines prisirinko žemaičiai. Alytaus rajone pirmas gausus baravykų augimas prasidėjo apie rugpjūčio 10 d., Punios šile, visur kitur dygimas nedrąsus, lyg baravykai kažko bijotų…

    Eidamas Varčios miško keliuku pastebiu kukutį, kuris labai rimtu veidu maklinėjo po miško pievelę. Tai labai gražus ir įdomus paukštis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Strazdo dydžio, ilgu snapu, pakeliamu kuoduku, maitinasi grynai vabalais ir jų lervomis, lizdus suka uoksuose, inkiluose. Spalvų gama ir ryškumas užburia, panašius spalvų „šokius“ turi tik bitininkas, tulžys, gal dar volungė. Tačiau… Visada Lietuvis sakydavo, rimtas paukštis į savo lizdą nekakoja. Čia viskas atvirkščiai, paukštis rimtas, o pakakoja ir sėdi patenkintas. Kvapas fantastinis, tačiau šilta ir jauku, jauniklių nenori valgyti net kiaunės, nebent mirtų iš bado. Negano to, jei jūs pabandysite akimi žvilgtelėti į uoksą ar inkilą, jūsų akytę užlipins iš užpakaliuko taikliai paleista lipni ir kvepianti krūvelė, taip paukštis ginasi.

    Medžioklės srityje, kaip visada. Kartais atrodo, kad medžioklės klausimai yra patys svarbiausi mūsų valstybėje, gerai, kad Seimas dar atostogauja. Į rujos vietas renkasi tauriųjų elnių ir briedžių patinai. Baltarusijos pasienyje gyvenantys briedžiai, savo žiemos ganyklas ir rujos vietas turi Lietuvos teritorijoje. Pastačius neperžengiamą tvorą (koncertiną) jų migracijos keliai, žiemos ganyklos ir rujos vietos turės keistis. Tai turės neigiamos įtakos populiacijų struktūrai, psichologiniam klimatui ir medžioklės rezultatams.

    Tauriųjų elnių patinai jau užsiima savo teritorijas, ruošiasi metų įvykiui, tai aiškiai matyti pagal aptrintus ir aplaužytus krūmus ir jaunus medelius, tačiau baubimo dar nesigirdi, nors pirmąja duobę (vieta, kur tauriųjų elnių patinai sisioja, voliojasi, žodžiu kvėpinasi) Varčios miške aptikau rugpjūčio 16 d.. Šernai nenukultuose javuose, naktimis, stengiasi prikimšti skrandžius grūdų, o barsukai ir mangutai viską šlamščia nesustodami, nes reikia priaugti svorio žiemos miegui.

    Ūkininkai skaičiuoja laukinių gyvūnų padarytus nuostolius, kuriuos turi padengti medžiotojai. Tai abejotinas įpareigojimas. Važiuoju pamiškėmis, beveik visur dirbamos žemės plotai glaudžiasi prie pat miško sienos , niekur nepalikta natūralių pievučių ar šiaip maitinimosi vietų. Taigi, vardan pelno, iš laukinės gyvūnijos atimame paskutines maitinimosi vietas, o iš medžiotojų reikalaujame, kad jie apmokėtų už šių gyvūnų maitinimąsi, kažkaip nėra logikos, juk gyvūnai valstybės, be to turi svarbią socialinę reikšmę.

    Džiugu tai, kad medžiotojų bendruomenės tapo atviresnės, daugiau dalyvauja įvairiose šventėse ir renginiuose, populiarina medžioklės kultūrą ir griauna „ekoteroristų“ kuriamą mitą, kad medžiotojai vien mėsininkai ir girtuokliai. Štai, rugsėjo 2 d., Alytaus medžiotojų klubas “Kalesnykai”, prezidentas Svajūnas Adžgauskas, kartu su vietos bendruomene “Venciūnų sodiečiai” suorganizavo šventę – sporto varžybas, o medžiotojų klubas “Varčia”, prezidentas Jonas Baliukonis, buvo Armonikierių šventės rėmėjai Alovės seniūnijoje, kur šventės dalyvius vaišino sriuba, supažindino su Varčios miške gyvenančiais gyvūnais. Tai puikūs pavyzdžiai.

    Dabar galima medžioti briedžių, tauriųjų elnių ir stirnų patinus, šernus bebrus, kiaunes, šeškus, lapes, mangutus, ondatras, nutrijas, kovus, varnas, didžiąsias antis, rudgalves krykles, klykuoles ir kanadines audines. Primenu, kad visi paukščiai, nuo š. m. balandžio 1 d., medžiojami tik metaliniais (švino ar jo junginių neturinčiais) šratais. Net ornitologams labai sunku atskirti skrendančius, medžiojamos rudgalvės ir draudžiamos medžioti dryžgalvės, kryklių jauniklius, taigi gal geriau jau jos tegu sau skraido…

  • Važiavau vilko ir grįžau ne tuščiomis

    Važiavau vilko ir grįžau ne tuščiomis

    Šis nuotykis prasidėjo po to, kaip vieno Kėdainių raj. Medžioklės klubo plotuose, vilkai dar šviesoje pradėjo medžioti po laukus. Prieš dieną klubo medžiotojai matė septynis vilkus devintą valandą vakaro slampinėjant ant ražienos. Gavau pakvietimą atvykti į svečius ir pabandyti jų sulaukti, tuo pačiu įsidėjau ir šautuvą nes medžiojome ir stirninus.

    Video: Deividas Staponkus
  • Prasidėjo briedžių ir tauriųjų elnių patinų medžioklės sezonas: ką svarbu žinoti

    Prasidėjo briedžių ir tauriųjų elnių patinų medžioklės sezonas: ką svarbu žinoti

    Rugpjūčio 15-oji – briedžių ir tauriųjų elnių patinų medžioklės sezono pradžia, todėl Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad medžiotojams privalu laikytis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių.

    Kalbant apie medžioklę, svarbu atkreipti dėmesį, kad pirmiausia medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas. Atsakingai medžiojant, reguliuojama medžiojamųjų gyvūnų populiacija.

    „Tarkim, jei nebūtų reguliuojamas briedžių ar elnių skaičius, šie žvėrys padarytų daug didesnę žalą miškams, ypač jaunuolynams. Tačiau reikia žinoti, kad medžiojami tik selekciniai arba pasiekę trofėjinę brandą patinai, o perspektyvūs žvėrys neliečiami“, – sako Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis.

    Be to, medžiotojams svarbu nepamiršti, kad suaugusių elninių žvėrių patinai medžiojami laikantis Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų, tvirtinamų aplinkos ministro, reikalavimų. Taip pat medžiotojų klubas ar būrelis medžioti briedžių ir tauriųjų elnių patinus gali tik tuo atveju, jei turi nustatytą šių gyvūnų limitą.

    Nežinantiems galima paminėti ir tai, kad Lietuvoje yra invazinių gyvūnų rūšių, išstumiančių vietines. „Pavyzdžiui, kanadinė audinė beveik sunaikino europinės audinės populiaciją. Todėl mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras leidžiama medžioti visus metus“, – priduria K. Motiekaitis.

    Kad medžioklės vyktų atsakingai, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai ir toliau vykdys aktyvią medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo kontrolę. Pareigūnai, vykdydami reidus, tikrins pirminio žvėrių apdorojimo aikšteles, stabdys, ypač tamsiu paros metu, pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemones.

    Prisiminkite

    „Medžioklės su varovais sezonas prasideda tik spalio viduryje, šiuo metu leidžiama medžioti tykojant ir sėlinant. Be to, medžioklė sėlinant leidžiama tik šviesiuoju paros metu – ne daugiau kaip 1,5 val. iki saulės patekėjimo ir nedaugiau kaip 1,5 val. saulei nusileidus“, – primena K. Motiekaitis.

    Kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas. Prieš pradedant medžioti, vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius.

    Jei medžioja vienas asmuo, jam taip pat privalu turėti galiojantį medžioklės lapą ir jį nustatyta tvarka pildyti.

    Medžiojant gyvūnus kurių medžioklė limituojama, apie sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas.

    Taip pat visi medžioklės dalyviai privalo turėti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimą (jei medžiojama su šaunamuoju ginklu) bei medžiotojo  bilietą.

    „Medžioklės metu privaloma laikytis saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų. Todėl dar kartą atkreipiame dėmesį, kad sėlindami medžiotojai privalo dėvėti ryškius – oranžinius, geltonus –viršutinius drabužius arba galvos apdangalus ar liemenes“, – pabrėžia Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas.

    Ir dar viena naujovė – šių metų balandžio 1 d. įsigaliojo draudimas medžioti paukščius švininiais arba švino junginių turinčiais šratais.

    Medžioklės taisyklėse nurodoma, kad:

    briedžių patinus galima medžioti nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.

    tauriųjų elnių patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki sausio 31 d.

    didžiąsias antis – nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.;

    stirnų patinus – nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d.

    bebrus – nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d.;

    šernus – visus metus;

    lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras – visus metus.

    Dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2021–2022 m. medžioklės sezoną limitų

    Atkreipiame dėmesį, kad rugpjūčio 10 d. aplinkos ministras pasirašė įsakymą Dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2021–2022 m. medžioklės sezoną limitų patvirtinimo. Jame nurodoma, kiek kiekvienoje savivaldybėje bus galima sumedžioti tauriųjų elnių ir briedžių.

    Nustatytus limitus galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje.

    Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dėkoja visiems už pagalbą ir prašo apie aplinkos apsaugos pažeidimus pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995.

  • Medžiojant paukščius nebegalima naudoti švininių šratų

    Medžiojant paukščius nebegalima naudoti švininių šratų

    Nuo rugpjūčio 15 d. prasideda paukščių medžioklės sezonas. Aplinkos ministerija primena, kad nuo šių metų paukščius draudžiama medžioti švininiais arba švino junginių turinčiais šratais. Medžiotojai šiuos aplinką teršiančius šaudmenis turi perduoti teritorinei policijos įstaigai, kuri pasirūpins jų saugiu nukenksminimu ir perduos utilizavimui.

    Taip siekiama mažinti švino bei jo junginių daromą žalą aplinkai ir gyvūnams. Po vandens paukščių medžioklės lieka nemažas taršos švinu pėdsakas. Pelkės ir kitos šlapynės, svarbios gausia biologine įvairove, retomis ir saugomomis rūšimis, kovojant su klimato kaita, tam ypač jautrios. Švinas kenkia paukščiams, jų praryti švininiai šratai sukelia trumpalaikį ar ilgalaikį toksinį poveikį, kuris baigiasi paukščio žūtimi.

    Apskaičiuota, kad ES dėl apsinuodijimo švino šaudmenimis per metus vien tik šlapynėse žūsta daugiau kaip milijonas vandens paukščių. O kalbant apie visus aplinkos biotopus, rizika apsinuodyti švinu sukeliama daugiau kaip 135 milijonams paukščių.

    Pažymėtina, kad tai kelia pavojų ir toms gyvūnų rūšims, kurios maitinasi vandens paukščiais, kurie paveikti švino šaudmenų, taip pat ir  žmonėms, kurie vartoja vandens paukščius maistui. Poveikis žmonėms pasireiškia neurologinio vystymosi, inkstų veiklos, vaisingumo sutrikimais, padidėjusiu apsigimimo atvejų skaičiumi, mirtimi.

    Medžioklės taisyklių pakeitimai, reglamentuojantys šį draudimą, buvo patvirtinti 2018 m. Medžiotojams buvo duotas trejų metų terminas atsisakyti aplinkai kenksmingų šaudmenų.

    Europos Sąjungoje kasmet į aplinką išmetama apie 100 000 tūkst. tonų švino iš šių veiklų: 79 proc. iš sportinio šaudymo, 14 proc. iš medžioklės ir likusioji dalis – iš žvejybos.

  • Kanopinių žvėrių sumedžiojimo per 2021–2022 metų medžioklės sezoną limitai

    Kanopinių žvėrių sumedžiojimo per 2021–2022 metų medžioklės sezoną limitai

    Informuojame, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-462 „Dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2021-2022 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ patvirtinti Kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2021-2022 metų medžioklės sezoną limitai.

    Kviečiame susipažinti su limituojamų medžiojamųjų kanopinių žvėrių sumedžiojimo limitais kiekvienam medžioklės plotų naudotojui.