Siekiant didesnio skaidrumo svarstant su medžiokle susijusius klausimus, atnaujinta Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos sudėtis ir patvirtintas jos darbo reglamentas. Taryboje dalyvaus daugiau įvairių organizacijų ir įstaigų atstovų, kad būtų išgirsta platesnių visuomenės sluoksnių nuomonė. Be to, į jos posėdžius bus galima kviesti ekspertus.
„Sudarant Tarybą siekėme, kad joje būtų vienodas skaičius medžiotojų, gamtininkų, mokslininkų. Tikimės, kad jai pradėjus darbą bus paprasčiau spręsti medžiotojams ir visuomenei rūpimas problemas. Aplinkos ministerija buvo gavusi pastabų iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, pavyzdžiui, kad Taryba negali patarinėti kitoms institucijoms, o tik aplinkos ministrui, šią nuostatą mes taip pat ištaisėme“, – komentuoja aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.
Naujoji Taryba sudaryta išlaikant atstovavimo balansą šioms su medžiokle susijusioms interesų sritims: biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos, bioekonomikos, medžioklės tradicijų išsaugojimo. Kiekvienai iš jų atstovaus po 7 įstaigas ir organizacijas.
Į Tarybą įtraukti Aplinkos ministerijos, jai pavaldžių ir kitų valstybinių įstaigų, mokslo institucijų, nevyriausybinių aplinkosauginių, medžiotojų, ūkininkų, miško ir žemės savininkų organizacijų atstovai.
Priimdami sprendimus, Tarybos nariai privalės laikysis teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo, nešališkumo ir protingumo principų. Svarstydami konkrečius klausimus, jie turės deklaruoti galimą interesų konfliktą, jei toks yra, ir prireikus nusišalinti svarstant ir priimant sprendimą konkrečiu klausimu.
Tarybos sprendimus bus siekiama priimti bendru sutarimu. Nepavykus susitarti – atviru balsavimu.
Posėdžius inicijuoti ir siūlomus darbotvarkės klausimus nustatyti galės Tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas arba ne mažiau kaip 3 narių grupė. Suinteresuoti visuomenės atstovai pasiūlymus dėl posėdžio darbotvarkės klausimų galės teikti per Tarybos narius, pirmininką ar jo pavaduotoją.
Į posėdžius bus kviečiami kitų valstybės ir savivaldybių, mokslo ir studijų institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir ekspertai, kurie Tarybos veikloje galės dalyvauti stebėtojo teisėmis ir teikti nuomonę, papildomą informaciją svarstomais klausimais. Tarybos posėdžių protokolai ir svarstyta medžiaga bus skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.
Numatyta, kad ministerijos iniciatyva Taryba bus atnaujinam kas 5 metai. Jos sudėtis bus skelbiama ministerijos interneto svetainėje.
Taryba aplinkos ministrui teiks rekomendacijas konkrečiais medžioklės srities klausimais, už kuriuos atsakinga Aplinkos ministerija ar jos reguliavimo srities institucijos.
Vakar Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos suvažiavime, kuris vyko Molėtų vasaros estradoje, nauju pirmininku išrinktas 62m. Virginijus Kantauskas. Rinkimuose sutiko dalyvauti du kandidatai, buvęs LMŽD vadovas Jonas Talmantas ir Virginijus Kantauskas. Prieš balsavimo pradžią Jonas Talmantas persigalvojo ir atsisakė dalyvauti rinkimuose.
Naujai išrinktas LMŽD vadovas kalbėjo, kad būtina skaidrinti ir sustiprinti draugijos finansinę pusę, stipriai padirbėti medžiotojų įvaizdžio gerinimo klausimu ir be abejo ruoštis sutarčių už plotus pratęsimui su valstybę, kad nebūtų išardyta esame klubų ir burelių sistema.
Sveikiname naują Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininką Virginijų Kantauską ir linkime sėkmes siekiant užsibrėžtų tikslų!
Nuo pastarųjų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko rinkimų prabėgo jau du metai. 2019 metais į pirmininko postą buvo išrinktas Jonas Talmantas, kuris ir šiai dienai vadovauja draugijai. Ilgus metus šiai organizacijai vadovavo socialdemokratas, buvęs Seimo narys Bronius Bradauskas.
Nuo pat įkūrimo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija yra didžiausia medžiotojus vienijanti organizacija, tačiau eiliniai medžiotojai jau senai pasigenda tinkamo jų interesų atstovavimo. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje būtą įvykių kurie neigiamai paveikė visą medžiotojų įvaizdį ir pablogino visuomenės požiūrį į medžiotojus. Apie kitas problemas su kuriomis dabar susiduria draugija klabėti net neverta.
Jei artimiausiu metu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje neįvyks svarbių pokyčių, greičiausiai jos laukia ne kokia ateitis. Bet kokiu atveju Medžiotojų bendruomenė negali leisti sunykti didžiausiai draugijai, todėl belieka tikėtis, kad rajonų skyrių vadovai labai gerai pagalvos už ką atiduoti savo balsą ir kokios ateities jie nori.
Šiuo metu kiek mums žinoma į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko postą ruošiasi kandidatuoti Jonas Talmantas ir Virginijus Kantauskas.
Aplinkos apsaugos departamento Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcija gavo pranešimą iš Alytaus rajone medžiojančio medžiotojų klubo pirmininko, kuris papasakojo, kad jų medžioklės plote buvo pasisavintas stirninas. Asmuo, kuris pasisavino stirnos patiną nustatytas, asmeniui gresia bauda iki 90 eurų.
„Aplinkosaugininkams šią situaciją papasakojo pats medžiotojų klubo pirmininkas. Jis teigė, kad gavo pranešimą apie jų medžioklės plotuose, kelyje, partrenktą stirniną. Medžiotojams atvykus į vietą, žuvusio gyvūno jau nebebuvo“, – apie situaciją pasakojo Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Aistė Savenkovaitė.
Pasak aplinkosaugininkės, apklausus liudininkus asmuo, kuris pasisavino stirnos patiną buvo nustatytas. Jis teigė nežinojęs, kad keliuose žuvusių ar sužeistų gyvūnų paimti negalima. Asmeniui už neteisėtai pasisavintą gyvūną gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 Eur.
„Vadovaudamiesi nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu ir Medžioklės taisyklėmis), gavę pranešimą apie autoįvykio metu sužeistą arba žuvusį gyvūną, pareigūnai praneša medžiotojų būrelių ar klubų atstovams, jeigu gyvūnas nukentėjo medžioklės plotuose. Atvykęs į vietą medžiotojas priima sprendimą, ar gyvūnui reikalinga veterinarijos specialisto pagalba.
Prisiminkite, kad laukinio gyvūno negalima gelbėti pačiam. Vairuotojas, partrenkęs žvėrį, niekada negali pasiimti numušto laukinio gyvūno, nes už tai gresia administracinė atsakomybė, įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų“, – dalijosi A. Savenkovaitė.
Aplinkosaugininkai primena, kad tokiais atvejais, kai gyvūnas yra pasisavinamas, medžiotojų klubas turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
„Susidūrus su tokia situacija, medžiotojų klubas turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, tačiau šiam asmeniui prisipažinus apie nusižengimą ir gailintis, medžiotojai pretenzijų reikšti neketina“, – teigė aplinkosaugininkė.
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad transporto priemonei partrenkus bet kokį laukinį gyvūną, nepriklausomai nuo jo dydžio ir nuo to, ar jis vis dar gyvas, ar ne, būtina informuoti AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995 arba 112.
Kaip žinote stirninai nėra licencijuojami, todėl medžiotojų klubai patys sprendžia kiek ir kokių stirninų sumedžioti. Stirninų medžioklės sezono pradžioje reikėtų stengtis sumedžioti selekcinius individus, kad jie nedalyvauti rujoje ir nepaliktų palikuonių su prastais genais, o rujos pabaigoje jau galima ieškoti svajonių trofėjaus.
Šiandien vyks kaimo reikalų komiteto posėdis, kuriame bus svarstomi medžioklės įstatymo pakeitimo projektai. Peržiūrėjus kokie pakeitimai bus teikiami, norime atkreipti jūsų dėmesį į kelis iš jų.
Kaip pamenate buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, kadencijos pabaigoje išleido įsakymą kuriuo buvo keičiamos Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklės. Jose buvo numatyta, kad nuo 2022 turėjo bus leidžiama medžioti su lankais. Pakeitimai sukėlė dalies visuomenės pasipiktinimą, ko pasekoje buvo užregistruoti medžioklės įstatymo pakeitimo projektai, kurie šiandien ir bus svarstomi.
Seimo nariai Arvydas Nekrošius, Agnė Širinskienė, Mykolas Majauskas siūlo medžioklės įstatymo pakeitimą, kuriuo norima eliminuoti valstybės, savivaldybių institucijų bei medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių klubus ir būrelius, kompetenciją siūlyti ir spręsti kokie įrankiai yra draudžiami ar leidžiam naudoti medžioklėje.
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: “3) tvirtina medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustato: medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus; draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius bei kitus medžioklės reikalavimus;“
Seimo narė Virginija Vingrienė galvojo, galvojo ir sugalvojo! Reikia uždrausti medžioklėje naudotis prožektorius pritvirtintus prie šautuvo su išimtimi kaip medžiojama masinių gyvūnų ligų atveju. Na ir aišku uždrausti naudoti durklus ir lankus.
Tai tokie medžioklės įmatyto pakeitimo projektai bus svarstomi šiandien. Aš beveik įsitikinęs, kad jie bus atmesti, bet ramybės labui siūlau tuo įsitikinti savo akimis.
Kaimo reikalų komiteto posėdis, pradžia 2021.06.16 – 10 valandą.
Birželio mėnuo. Viskas gamtoje tyra ir natūralu. Medžių lapų ir lauko gėlių spalvos ryškios, dar jų nenublukino saulė, nenudraskė vėjas. Paukščių balsų įvairovė stulbina, o lakštingalos treliavimai užburia širdį, jos balsas visada pažadina jausmus, nesvarbu kokio amžiaus bebūtum, jeigu esi gamtos vaikas, tai nepakartojamas garsas. Prie šio garso dar pridėjus pakalnučių, alyvų ir jazminų žiedų kvapus, norisi gyventi, daryti gerus darbus, mylėti aplinkinius.
Šiemet pavasaris keistas. Gegužės mėnesis buvo šaltas, taigi, kai žydėjo patys medingiausi augalai, bitės sėdėjo savo aviliuose. Gegužės antrą dieną pirmą kartą išgirdau gegutę, kukavo (skaičiavo metus) trumpai, o aš neturėjau pinigėlių ir jei dar prisiminus, kad pirmą gandrą pamačiau alkaną baloje, tai , jei tikėti prietarais, matyt metai bus įdomūs. Pavasarį visada norisi paminėti gegutę, kuri yra gana svarbi lietuvio gyvenime. Tautosakoje yra daug sakmių, legendų ir dainų apie šį paukštį, jo vardu pavadintas mėnesis – Gegužis. Ankščiau buvo tikima, kad gegutės balsu prabyla pati likimo deivė Laima, žmonės pirmą kartą išgirdę gegutę jos klausdavę įvairių dalykų, pvz. merginos klausdavo kiek joms liko metelių iki ištekėjimo, piemenys – kiek dar jiems teks paskui kiaulės uodegas lakstyti, seneliai – kiek metelių liko gyventi ir pan. Manyta, kad jei gegutė pirmą kartą užkukuoja sulapojus medžiams – metai bus geri, o jei ant „nuogų šakų“- sunkūs, nedėkingi.
Patarlė sako: Kad vargų nebūtų, tai ir gegutė nekukuotų. Daugelyje dainų gegutė minima apdainuojant netektis, nelaimes, tačiau yra ir linksmų dainų, žaidimų… Dzūkijos kaimuose iki šiol moteris, kurios neaugina savo vaikų ir yra laisvo būdo, vadina gegutėmis. Pati gegutė nesuka lizdo, neperi ir neaugina savo vaikų. Gegutė paprastai nusižiūri devynbalsių, raudonuodegių, nendrinukių, kielių ar kt. smulkių paukščių lizdą, kai šeimininkai išskrenda, ji greitai atskrenda į lizdą, vieną kiaušinį praryja, vietoj jo staigiai padeda savo. Gegužiukas paprastai išsirita 10-20 val. ankščiau už šeimininkų jauniklius ir iš karto iš lizdo išstumia esamus kiaušinėlius, o jei būna jau išsiritę jaunikliai, tai ir juos. Gamta surėdė taip, kad vos jam išsiritus iš kiaušinio, nugarytė yra šaukšto formos, tai jam padeda išstumti savo brolius ir seseris. Likęs vienas mažas monstriukas auga kaip ant mielių ir dažnai užauga 2-4 kartus didesnis už savo įtėvius. Ką gi, tokie gamtos dėsniai…
Birželio mėn. po laukus jau laksto pirma kiškių vada, lapiukai, kai kurių paukščių jaunikliai jau mokosi skraidyti, tačiau vandens paukščių jaunoji karta dar tik auga.
Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje pats stirnų, tauriųjų elnių ir briedžių patelių gimdymo laikotarpis. Šiukštu negalima liesti, o tuo labiau paimti rasto jauniklio, mama kažkur čia pat. Aišku, pabandžius paliesti šerniuką ar briedžiuką, jūs pajusite daug įdomių akimirkų, mamos paprastai gina savo vaikus, taigi jums bus linksma.
Įdomiai elgiasi vilkai. Medžiotojas, vilkų augintojas Varėniškis Bronius Jurgelevičius, kuris visą savo gyvenimą paskyrė vilkų stebėjimui ir auginimui ir yra radęs ne vieną vilkų irštvą su vilkiukais tvirtino, kad jo vilkai nėra puolę. Tačiau š.m. birželio 4 d. Varčios miške medžiotojas Andrius Ribačiauskas rado vilkų irštvą su vilkiukais. Keista, tačiau jauniklių ginti stojo net 4 suaugę vilkai, tai neįprasta situacija, nes vilkai elgėsi agresyviai, be to paprastai prie irštvos būna tik tėvai. Matyt šalia buvo dar praeitos vados jaunikliai. Gerai, kad viskas baigėsi gerai. Pats medžiotojas tvirtino, kad seniai taip buvo išsigandęs… Po kontakto su žmogumi, vilkai iš karto jauniklius išsivedė kažkur į atsarginę irštvą.
Šernų vados šiemet kaip niekad vėlyvos, paprastai birželio antroje pusėje kai kurie šerniukai jau pradeda keisti spalvą, t.y. iš dryžuotų tampa šviesiai rudi, dabar to nepastebėjau, nes visos nufilmuotos ir stebėtos vados yra mėnesio – pusantro amžiaus, kai kurios atsiranda dabar.
Visada su skausmu stebiu pievų šienavimus. Tai iš esmės stirniukų šienavimo metas, mamos paprastai juos pagimto ir paguldo pievelėse. Tačiau natūralių nešienaujamų pievų jau beveik neliko, o birželio mėn. ūkininkai visas pievas nušienauja, taigi stirniukai žūva. Nesutikau nė vieno ūkininko, kuris taikytų kokias nors apsaugos priemones stirniukų ar elniukų žūčių sumažinimui, nors Europoje tai įprasta. Su skausmu stebėjau, kai po nušienautą pamiškės pievą maklinėja trys stirnos ieškodamos savo vaikų Paskui šienaujantį traktorių darniomis gretomis paprastai eina gandrai, jie sulesa viską kas gyva, nuo kiškučių, paukščiukų, driežų, pelių, žalčių ir t.t. Gal geriau nevardinsiu kuo minta mūsų nacionalinis paukštis, varlės jo valgiaraštyje sudaro tik apie 30-40 %.
Medžioklės politikoje ir toliau verda įnirtinga kova, toks vaizdas, kad čia daug svarbiau už įvykius Baltarusijoje, Covid – 19 ir t.t. Štai Seimo narys Linas Jonauskas savo kalboje, pristatant LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio pakeitimą, pateikė tiesos neatitinkančią informaciją apie medžiotojų bendruomenę, medžioklės kultūrą, tvirtindamas, kad mes dar medžiojame su kuokomis, medžiokliniai šunys skerdžia viską paeiliui, žodžiu XI amžius.
Lietuvos medžiotojų sąjunga “Gamta”, Sūduvos medžiotojų sąjunga, Ginklų pirklių asociacija ir Lietuvos medžiotojų draugija Seimo nario Lino Jonausko veiksmus apskundė Seimo etikos ir procedūrų komisijai, motyvuodami tuo, kad Seimo narys duodamas priesaiką prisiekia gerbti Konstituciją. Tačiau Seimo etikos ir procedūrų komisija pateikė atsakymą, kad Seimo narys gali laisvai reikšti savo nuomonę, nesivadovauti mokslininkų ir kitų institucijų išvadomis ir pan. Štai tau brol ir devyntinės. Uždedi ranką ant Konstitucijos, prisieki gerbti Lietuvos įstatymus, jos piliečius, siekti nesavanaudiškų tikslų… Pasirodo tai tik linksma procedūra prieš filmavimo kameras…
Medžiotojai, sumedžioję elninius žvėris, jų ragus su kaukole ir sumedžioto vilko kaukolę, pasibaigus medžioklės sezonui privalo pristatyti į medžioklės trofėjų apžiūrą. Apžiūrų tikslas įvertinti sumedžioto gyvūno amžių, perspektyvumą, trofėjaus paruošimo kokybę. Tai parodo medžioklės ūkio tvarkymo kokybę, medžiotojo etiką ir žinias. Pagal naują tvarką, medžioklės trofėjų apžiūras organizuoja medžiotojų klubus ir būrelius vienijančios visuomeninės organizacijos, Dzūkijoje tai atlieka medžiotojų sąjunga “Gamta” ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Aplinkos ministerija, nustatydama nauja apžiūrų tvarką, manau nostalgiškai ilgisi gerų senų laikų… Apžiūrų metu reikia surinkti ir pateikti gausybę informacijos, surašyti kalnus protokolų ir pažymų, kurių niekam nereikia ir vėliau ar anksčiau tai atsidurs šiukšliadėžėse, juolab nauja tvarka užkirto kelią bet kokiai kontrolei. Ko toliau, tuo labiau valstybė savo iniciatyva nusišalina nuo savo turto valdymo, o gal tai gerai apgalvoti žingsniai su tikslu visiškai sugriauti medžiotojų bendruomenę, laikas parodys.
Dabar galima medžioti šernus, stirninus, lapes,mangutus, meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Keletas pastebėjimų, save gerbiantis medžiotojas šiuo laikotarpiu niekada nemedžios išvardintų rūšių patelių, jaunikliai dar tik auga, suteikime jiems šansą. Antrametes šernų pateles labai lengva sumaišyti su patinėliais, ypač jei jos vedžiojasi vieną ar du šerniukus. Neramina tai, kad pasipylė brandžių patinų sumedžiojimas, normaliai tvarkant medžioklės ūkį jiems reikėtų leisti sudalyvauti rujoje, šiuo metu rekomenduojame medžioti selekcinius (atrankinius) arba sergančius stirninus, tuo gerinant populiacijos kokybę.
Pagrindinis ministerijos siekis – atsisakyti popierinių dokumentų, perkeliant visą informaciją apie medžioklę į elektroninę erdvę. „Medžiotojams nebereikės spausdinti ir pildyti ranka medžioklės lapų, prašymų nustatyti limitus, ataskaitų apie sumedžiotus žvėris“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.
Sklando įvairios kalbos apie šią iniciatyva, kad medžiotojai vienintelė socialinė grupė kuriai skiriamas išskirtinis dėmesys ir kontrolė, ir ar tai nėra savotiška diskriminacija. Iš kitos pusės elektroninis medžioklės lapas turi savų pliusų, jei kalbame apie asmenis kurie linkę pažeidinėti medžioklės taisykles. Šiuo metu rengiama sistemos techninė specifikacija kuri vėliau bus pateikta derinimui su medžiotojus atstovaujančiomis organizacijomis.
Užregistruotas Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Seimo nariai siekia uždrausti disponavimą ir prekybą dygliuotais, elektriniais, smaugiamaisiais antkakliais. Įdomu tai, kad norint padidinti šio klausimo aktualumą remiamasi kitų Europos sąjungos šalių praktika, tačiau kaip kalba pasisuka apie papildomų priemonių įteisinimą medžioklėje, kitų šalių praktika praleidžiama pro akis.
Nyderlanduose labai patogeniškas paukščių gripo virusas aptiktas lapėms. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) šią savaitę gavo informaciją iš Nyderlandų kompetentingos institucijos apie šiaurinėje Nyderlandų dalyje, Groningene, pirmą kartą keletui lapių gaišenų patvirtintą labai patogenišką paukščių gripo virusą. Kyla klausimas ar nesulauksime kažko panašaus kaip AKM tik plėšrūnų tarpe?
„Kadangi medžioklė – tikslingas laukinių gyvūnų populiacijos gausos reguliavimas, o tikrieji medžiotojai – ir gamtos mylėtojai, ir sergėtojai, per egzaminus svarbu užtikrinti, kad teisė medžioti būtų suteikta tiems asmenims, kurie išmano visus reikalavimus ir supranta, kad su medžiojamaisiais gyvūnais būtina elgtis atsakingai“, – sako Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas ir Vilniaus valdybos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos pirmininkas Sigitas Mikėnas.
„Požiūris išties labai pasikeitęs – tai akivaizdu. Patys medžiotojai mums praneša apie pastebėtas kilpas, spąstus, asmenis, įtariamus brakonieriavimu. Taip pat auga nepakantumas neteisėtai medžiojantiems kolegoms. O tokia pagalba mums ypač svarbi. Aš pats aplinkosaugininku dirbu ne vieną dešimtmetį ir matau, kad pokyčiai radikalūs“, – pabrėžia S. Mikėnas.
Tokia Aplinkos apsaugos departamento pozicija yra sveikintina ir teigiamai vertinama medžiotojų tarpe. Belieka tikėti, kad tai ne vienetinis atvejis, o ilgalaikė komunikacijos strategija.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) šią savaitę gavo informaciją iš Nyderlandų kompetentingos institucijos apie šiaurinėje Nyderlandų dalyje, Groningene, keletui lapių gaišenų patvirtintą labai patogenišką paukščių gripo virusą. Tai pirmas toks atvejis, kai labai patogeniškas paukščių gripo virusas H5N1 nustatytas lapėms. Nyderlandų ekspertai šį užsikrėtimą sieja su anksčiau šiame regione laukiniams paukščiams nustatyta H5N1 paukščių gripo viruso atmaina.
Specialistų vertinimu, yra įmanoma, kad virusas lapėms galėjo būti perduotas joms maitinantis sirgusių laukinių paukščių gaišenomis.
Pasak ekspertų, mažai tikėtina, kad užkratą lapės išplatins kitiems laukiniams gyvūnams, nors neatmetama, kad virusą jos galėjo perduoti savo aplinkoje, kitoms lapėms.
Vis dėlto pačios lapės, palyginti su laukiniais paukščiais, neplatina paukščių gripo viruso laukinėje faunoje kitiems gyvūnams.
Taip pat, kaip VMVT informavo Nyderlandų atsakingos institucijos atstovai, prieš tai lapės buvo tikrintos dėl pasiutligės – pastarųjų tyrimų rezultatai neigiami.
Lietuvoje nei paukščiams, nei laukiniams gyvūnams ši labai patogeniško paukščių gripo H5N1 atmaina nėra užfiksuota.
Kviečiu pasižiūrėti vieno vakaro išvyką į mišką, kurios tikslas buvo surasti selekcinį stirniną ir jį sumedžioti, bet kaip dažniausiai būna medžioklėje viskas pasisuka kita linkme nei planuota.
