Jau senai tęsiasi diskusijos dėl naktinio matymo taikiklių ir garso moderatorių naudojimo medžioklėje, tačiau teigiama kitų Europos šalių praktika taip ir nebuvo perimta Lietuvoje. Dažniausiai neigiami sprendimai buvo įtakojami dėl politikų neišmanymo medžioklės srityje ir tam tikrų organizacijų įtakų. Šį kartą nekalbėsime apie visuomenės nuotaikas šiuo klausimu, yra tokių, kurie tam nepritaria ir yra tokių, kurie mato daugiau teigiamų dalykų dėl naktinio matymo taikiklių ir garso moderatorių naudojime medžioklėje. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo nuomone, kodėl turime vėl grįžti prie šio klausimo svarstymo.
Pradėsiu nuo pagrindinės visuomenės baimės, kad medžiotojai su naktinio matymo taikikliais ir garso moderatoriais iššaudys visus žvėrys. Jei turėtumėte pakankamai kompetencijų medžioklės klausimu, tikrai suprastumėte, kad medžiotojai yra vieni iš nedaugelio, kurie suinteresuoti žvėrių gausa, rūšių įvairove ir gerbūviu.
Antras dažnai girdimas pareiškimas, jog padaugės brakonieriavimų atvejų. Tokia nuomonė susidaro dėl netinkamos žiniasklaidos priemonių ir Aplinkos apsaugos departamento komunikacijos. Dažnai brakonieriavimo atvejai įvardinami kaip „neteisėta medžioklė“, dėl ko ir susidaro klaidinantis įspūdis. Būtina brakonierius atskirti nuo medžiotojų ir aiškiai tai įvardinti. Asmenys, kurie užsiima brakonieriavimu siekiant asmeninės naudos tikrai neprašo leidimų ir nesilaiko įstatymų, jie puikiausiai naudojasi visa jiems reikiama įranga ir daro savo juodus darbelius.
Reikėtų suprasti dar vieną svarbų niuansą, kad nepriklausomai nuo naudojamos įrangos, medžiotojai vadovaujasi Medžioklės įstatymu, Medžioklės taisyklėmis ir kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais ir nustatytais žvėrių sumedžiojimo limitais. Naktinio matymo taikiklių naudojimas medžioklėje pagerina šūvio taiklumą ir leidžia medžiotojui aiškiai identifikuoti žvėrį, atsirinkti selekcinį, silpną ar negaluojantį individą bei atlikti taiklų šūvį. Tokiu būdų yra didinama tikimybė kaip galima greičiau užbaigti procesą ir mažinama galimybė sužeisti žvėrį bei leisti jam sužeistam pabėgti, nes Lietuvoje vis dar esant Afrikiniam kiaulių marui, kurio pagrindinis šaltinis yra užkrėsto šerno kraujas, tokiu būdu būtų sumažinama tikimybė užkratą išplatinti didesnėje teritorijoje.
Kalbat apie garso moderatorius vyrauja klaidinanti nuomonė, jog šūvis su juo yra beveik negirdimas, kaip filmuose. Deja, turiu nuvilti pasakų mėgėjus, nes tai nėra tiesa. Šaudant su normaliais šoviniais garsas sumažinamas tiek, kad nekenktų šaulio klausos organams, tačiau šūvio ir skriejančios kulkos garsas yra girdimas, mažinamas tik šūvio piko garsas. Garso moderatorių naudojimas medžioklėje yra privalomas kai kuriose Europos Sąjungos šalyse. Jie reikalingi tam, kad nežaloti šaulio klausos organų, medžioklinių šunų klausos organų, mažiau trikdyti aplinkinius gyventojus, aplinkui esančius žvėris, paukščius ir laukuose besiganančius galvijus.
Pereikime prie faktų. Europos šalys, kuriose leidžiama naudoti garso moderatorius medžioklėje: Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Norvegija, Lenkija, Vokietija, Airija, Čekija, Didžioji Britanija, Olandija, Danija, Austrija.
Europos šalys, kuriose leidžiama medžioti su naktinio matymo taikikliais, bet kiekviena šalis turi savo įsigijimo ir naudojimo reglamentavimą: Latvija, Lenkija, Norvegija, Vokietija, Švedija, Airija, Čekija, Danija, Slovakija, Nyderlandai, Ispanija, Portugalija, Olandija, Didžioji Britanija, Austrija.
Kaip matote, naktinio matymo taikikliai ir garso moderatoriai naudojami daugelyje pasaulio šalių, tad kodėl mes neperimame geros praktikos, o tik stengiamės kuo daugiau viską drausti? Lietuvoje dažnai atsižvelgiama į įvairias Europos Komisijos rekomendacijas, todėl noriu priminti, kad Europos Komisija savo darbiniame dokumente dėl Afrikinio kiaulių maro kontrolės šernų populiacijoje strategijos taip pat yra nurodžiusi, kad papildomos priemones medžioklėje gali būti naudojamos, siekiant įgyvendinti strateginius šernų populiacijos valdymo tikslus, ką ir padarė ne viena Europos Sąjungos valstybė, siekdama valdyti Afrikinį kiaulių marą.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat pritarė Europos Komisijos rekomendacijoms ir ne kartą siūlė leisti medžiotojams naudoti naktinio matymo taikiklius bei garso moderatorius kovoje su Afrikiniu kiaulių maru.
Norime atkreipti naujai išrinkti seimo ir atsakingų institucijų dėmesį, kad šis klausimas yra aktualus ir reikia grįžti prie argumentuotų diskusijų. Taip pat reikia kalbėti ir dėl naktinio matymo taikiklių bei garso moderatorių naudojimo, įsigijimo reglamentavimo, sudėti tinkamus saugiklius.
Parašykite komentarą