Miske.lt

Žyma: Garso slopintuvas

  • Ar galima gabenti ginklą su uždėtu garso slopintuvu?

    Ar galima gabenti ginklą su uždėtu garso slopintuvu?

    Pastaruoju metu sulaukiame nemažai klausimų dėl duslintuvų ir naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje. Viešojoje erdvėje taip pat bandoma šių priemonių naudojimą interpretuoti ir traktuoti skirtingai, neretai klaidinant medžiotojus.

    Kartu su LMŽD patarėju teisės klausimais advokatu Feliksu Miliučiu į juos atsakome.

    Ar galima ginklą visada laikyti ir gabenti su sumontuotu duslintuvu?
    Atsakymas: Taip. Nebent norite jį gabenti nesumontuotą ginklo dėkle ar atskirai.

    Ar turėčiau duslintuvą medžioklės plotuose išsitraukti tik įsirašęs į medžioklės lapą?
    Atsakymas: Ne.

    Ar yra tokių situacijų medžioklėje, kai duslintuvas turėtų būti nuo ginklo nusuktas?
    Atsakymas: Ne, medžioklės metu, nepriklausomai nuo jos būdo ar žvėrių, kurie yra medžiojami rūšies, duslintuvo naudojimo apribojimų nėra.

    Ar galiu bet kada medžioklės plotuose būti su ginklu ant kurio sumontuotas naktinis taikiklis?
    Atsakymas: Taip, jei esate įsirašęs į medžioklės lapą, o ginklas nėra užtaisytas.

    Kada galiu užtaisyti ginklą su naktiniu taikikliu?
    Atsakymas: Ginklą užtaisyti galite tik pasiekęs tykojimo vietą, nes naktinius taikiklius galima naudoti tik medžioklėje tykojant.

    Ar galiu į tykojimo vietą eiti su ne dėkle esančiu šautuvu ant kurio sumontuotas naktinis taikiklis?
    Atsakymas: Taip, jei ginklas nėra užtaisytas.

  • Mitai apie A-TEC garso slopintuvus ir realios galimybės

    Mitai apie A-TEC garso slopintuvus ir realios galimybės

    Keista, kad Lietuvoje kai kurie pardavėjai, siekdami parduoti savo atstovaujamus prekės ženklus, renkasi konkurentų menkinimą. Juk viskas galėtų būti paprasčiau: pristatai savo produkto privalumus, atvirai įvardiji niuansus, į kuriuos verta atsižvelgti ir palieki klientui pačiam nuspręsti.

    Deja, dar gajus požiūris, kad lengviausias kelias – prikurti „tiesų ir netiesų“ apie konkurentus, kad savas produktas atrodytų patrauklesnis. Tai – trumpalaikė strategija: ilgainiui prarandamas pasitikėjimas, o pardavėjas galiausiai įsimenamas kaip tas, kuris sekė pasakas vien tam, kad parduotų galimai prastesnės kokybės ar funkcionalumo įrenginį.

    Štai keli mitai, kuriuos dažniausiai tenka girdėti iš medžiotojų, besidominčių A-TEC slopintuvais.

    Mitas: A-LOCK sistema nėra patikima ir po kelių šūvių slopintuvas nukrenta.

    Šis mitas visiškai nepagrįstas. Turiu daugybę praktinių pavyzdžių, rodančių priešingai. Pats šaudykloje esu atlikęs kelias dešimtis šūvių vien tam, kad įsitikinčiau A-LOCK sistemos patikimumu – juk būtent ją pasirinkau savo įrangai. Rezultatas akivaizdus: jokių problemų, apie kurias kalba konkurentai, nepastebėjau.

    Tai patvirtino ir kiti medžiotojai, įsigiję A-TEC slopintuvus. Jie atliko ne vieną dešimtį šūvių, norėdami patikrinti, ar nekinta taiklumas ir stabilumas. Kaip patys sakė – jau po pirmojo šūvio viskas tapo aišku: A-LOCK veikė nepriekaištingai.

    Mitas: A-TEC modulinė slopintuvo sistema mažina taiklumą ir patikimumą.

    Dar vienas dažnai girdimas mitas – esą po kelių šūvių, įkaitus slopintuvui, dėl modulinės konstrukcijos prastėja taiklumas ir šūvių grupė. Sunku pasakyti, iš kur kilo tokia nuomonė – greičiausiai iš pernelyg lakių fantazijų.

    Puikus pavyzdys: vienas medžiotojas savo iniciatyva atliko eksperimentą šaudykloje. Jis iššovė dešimt šūvių su termovizorine optika ir A-TEC slopintuvu, o rezultatus atsiuntė man. Kaip pats sakė, vieną šūvį nutraukė netyčia, tačiau bendra grupė gavosi puiki – netgi geresnė nei be slopintuvo.

    Iš savo praktikos pastebiu tą patį: uždėjus slopintuvą, šūvių grupė neretai susitraukia, o taiklumas pagerėja. Nesigilinsiu į technines priežastis, bet faktas paprastas – rezultatai geresni ir tai svarbiausia.

    A-LOCK greito uždėjimo sistema – kam ir kodėl?

    A-LOCK yra patentuota A-TEC greito uždėjimo sistema, leidžianti uždėti arba nuimti slopintuvą vos vienu pasukimu – greitai, saugiai ir be papildomų pastangų. Greito uždėjimo ir nuėmimo funkcionalumas ypač svarbus medžioklėse varant, kai tenka dažnai judėti iš vieno kvartalo į kitą – laikas ir patogumas tokiomis sąlygomis tampa itin reikšmingi.

    Pagrindiniai A-LOCK privalumai:

    • Greitis ir patogumas – uždėjimas ar nuėmimas užtrunka vos kelias sekundes.
    • Patikimumas – sistema yra tiksli ir stabili, todėl nereikia baimintis dėl galimo atsisukimo.
    • Universalumas – naudojant A-LOCK adapterius, vieną slopintuvą galima naudoti su keliais šautuvais, turinčiais skirtingus sriegio standartus.
    • Ilgaamžiškumas – mažiau nusidėvėjimo, nes nereikia nuolat „sukinėti“ sriegio. Svarbu pabrėžti, kad dažnas slopintuvo uždėjimas ir nuėmimas tiesiai ant sriegio ilgainiui dėvi vamzdžio sriegį, todėl gali atsirasti laisvumas, kurį pašalinti vėliau bus sudėtinga.

    A-LOCK – sprendimas tiems, kurie vertina funkcionalumą, saugumą ir komfortą, neaukodami laiko bei įrangos ilgaamžiškumo.

    A-TEC modulinė konstrukcija: esmė ir privalumai

    Skirtingai nei vientisos konstrukcijos slopintuvai, moduliniai A-TEC modeliai išsiardo į segmentus. Tai reiškia paprastą, pilną prieigą prie visų kamerų: nuosėdos, suodžiai ir kondensatas lengvai pašalinami, o slopinimo efektyvumas išlieka stabilus. Nevalant bet kurio gamintojo garso slopintuvo, vidus ilgainiui „užsikemša“, garsas stiprėja, o veiksmingumas mažėja – modulinė konstrukcija šią problemą iš esmės išsprendžia.

    Praktinė nauda:

    • Greitas valymas. Išardote, išvalote, surenkate – be varginančių „chemijos vonių“.
    • Konfigūruojamas slopinimas. Reikia daugiau tylos – pridedate modulių; reikia lengvumo – nuimate dalį modulių ir gaunate trumpesnį, lengvesnį komplektą.
    • Papildomas kompensatorius. Priekyje galima uždėti papildomą kompensatorių, kuris dar papildomai sumažina atatranką ir stabilizuoja ginklą.
    • Kalibrų adaptacija. Galima turėti bazinį (galinį) modulį su pasirinkta sąsaja (pvz., A-LOCK) ir pagal poreikį keisti vidurinį bei priekinį modulius skirtingiems kalibrams.

    Trumpai tariant modulinė A-TEC konstrukcija suteikia realią kasdienę naudą – paprastesnę priežiūrą, lankstų pritaikymą įvairioms medžioklės situacijoms ir ekonomiškesnį naudojimą, neprarandant tikslumo ar saugumo.

    Rinkdamiesi garso slopintuvą, vertinkite ne pažadus, o realią naudą ir praktines galimybes. Atsižvelkite į slopinimo lygį, ilgį bei svorį (balansą), modulinio derinimo galimybes, atatrankos mažinimą (pvz., su kompensatoriumi), montavimo sąsają (A-LOCK), priežiūros paprastumą ir suderinamumą su konkrečiu kalibru.

    Verta paminėti, kad partnerystė tarp A-TEC ir „Heckler & Koch GmbH“ yra ryškus įrodymas, jog norvegų gamintojo produktai pasižymi išskirtiniu patikimumu. Bendradarbiavimas su viena žymiausių Europos ginklų gamintojų parodo, kad A-TEC technologiniai sprendimai atitinka aukščiausius kokybės ir ilgaamžiškumo standartus. Policijos bei NATO kariuomenės poreikiams kuriami ginklų ir slopintuvų komplektai yra testuojami itin griežtomis sąlygomis, todėl tik patikimi produktai gali tapti bendro portfelio dalimi. Tai, kad „Heckler & Koch“ pasirinko A-TEC kaip strateginį partnerį, aiškiai pabrėžia šios įmonės gaminių funkcionalumą, ilgaamžiškumą ir nepriekaištingą veikimą.

  • A-TEC: Medžiotojų pasitikėjimą pelniusis garso slopintuvų lyderis

    A-TEC: Medžiotojų pasitikėjimą pelniusis garso slopintuvų lyderis

    A-TEC – tai daugiau nei tik techninis vardas medžioklės pasaulyje. Tai sinonimas inovacijai, kokybei ir išskirtiniam dėmesiui detalėms. Norvegų kompanija, įkurta 1999 metais Anderso E. Johanseno, išaugo iš aistros kurti geresnius, lengvesnius ir efektyvesnius garso slopintuvus. Viskas prasidėjo garaže, kur ambicingas išradėjas pastebėjo: rinkoje dominavę slopintuvai buvo technologiškai atsilikę. Johanseno sprendimas kurti modulinės konstrukcijos slopintuvus netrukus tapo revoliucija visame šaunamųjų ginklų pasaulyje.

    Pažangus gamybos centras

    Per daugiau nei du dešimtmečius A-TEC transformavosi į vieną pažangiausių slopintuvų gamintojų Europoje. Šiandien kompanijos gamykla, užimanti 1500 kv. metrų ploto, yra aprūpinta 17 daugiaašių CNC staklių, trimis lazerinio žymėjimo sistemomis, lazerinio suvirinimo bei 3D metalo spausdinimo įranga. Komandoje dirba profesionalūs inžinieriai ir šauliai, kurių tikslas – nuolat tobulinti produktų našumą ir išlaikyti konkurencinį pranašumą. A-TEC kasmet pagamina per 80 000 garso slopintuvų, kurie eksportuojami nuo Skandinavijos iki Pietų Afrikos.

    Produktų įvairovė

    Kompanijos kataloge gausu įvairių tipų garso slopintuvų, skirtų tiek profesionalams, tiek mėgėjams. Kiekviena produktų linija atspindi skirtingus poreikius ir naudojimo scenarijus.

    „Optima“ serija

    Tai universali ir pažangi garso slopintuvų linija, sukurta atsižvelgiant į medžiotojų ir sportinių šaulių poreikius. Ši serija išsiskiria moduline konstrukcija, leidžiančia lengvai pritaikyti slopintuvą skirtingiems kalibrams – nuo .224 iki .375. Pagaminti iš aliuminio lydinio su nerūdijančio plieno šerdimi, šie slopintuvai pasižymi ilgaamžiškumu, mažu svoriu ir efektyviu garso slopinimu.

    Pagrindiniai modeliai:

    • Optima 40: Lengvas ir kompaktiškas, tinkamas standartiniams kalibrams. Svoris – 310 g, diametras – 39 mm, ilgis – 230 mm, slopinimas – 26 dB(C). Plačiau…
    • Optima 45: Balansuotas variantas tiek standartiniams, tiek magnum kalibrams. Svoris – 335 g, diametras – 44,4 mm, ilgis – 230 mm, slopinimas – 29 dB(C). Plačiau…
    • Optima 50: Didelio našumo slopintuvas ilgo nuotolio šaudymui. Svoris – 395 g, diametras – 50 mm, ilgis – 230 mm, slopinimas – 31 dB(C). Plačiau…
    • Optima 60: Galingiausias serijos modelis, skirtas .338 LM ir panašiems kalibrams. Svoris – 490 g, diametras – 60 mm, ilgis – 230 mm, slopinimas – 35 dB(C). Plačiau…
    • Optima Front: Tvirtinamas iš priekio, ilgis – 165 mm, svoris – 260 g, slopinimas – 28 dB(C). Plačiau…
    • Optima Flow: Sukurtas pusiau automatiniams šautuvams, turi koaksialinę konstrukciją. Svoris – 350 g, ilgis – 168 mm, slopinimas – 21 dB(C). Plačiau…

    Visi modeliai gali būti montuojami naudojant A-LOCK mini arba srieginį tvirtinimą. Modulinė sistema leidžia keisti tik priekinius modulius, paliekant tą patį pagrindą.

    H3 serija

    Pažangi Hertz serijos evoliucija, sukurta remiantis H2 modeliu. Ši linija leidžia naudotojui rinktis iš vieno, dviejų arba trijų modulių konfigūracijos, taip prisitaikant prie skirtingų poreikių – nuo kompaktiškumo iki maksimalios garso kontrolės.

    Slopintuvai pagaminti iš aukštos kokybės aliuminio ir nerūdijančio plieno, kas užtikrina patvarumą bei atsparumą karščiui. Efektyvi vidinė konstrukcija leidžia pasiekti iki 30 dB(C) slopinimą. Suderinamas su kalibrais: .224, .264 (6,5), .30, .338, .375, .458.

    Pagrindiniai modeliai:

    • H3-1: Vienmodulinė versija, skirta maksimaliam kompaktiškumui. Svoris – 220 g, diametras – 49,4 mm, ilgis – 142 mm, garso slopinimas – iki 18 dB(C). Plačiau…
    • H3-2: Dvimodulinis variantas, balansuotas tarp dydžio ir efektyvumo. Svoris – 270 g, diametras – 49,4 mm, ilgis – 198 mm, garso slopinimas – iki 25 dB(C). Plačiau…
    • H3-3: Trimodulinė versija, užtikrinanti maksimalų garso slopinimą. Svoris – 310 g, diametras – 49,4 mm, ilgis – 255 mm, garso slopinimas – iki 30 dB(C). Plačiau…

    H3 palaiko A-LOCK mini greito tvirtinimo sistemą ir tradicinį srieginį montavimą. Puikiai vertinamas tiek profesionalų, tiek pažengusių šaulių dėl savo lankstumo, efektyvumo ir patogaus naudojimo.

    PH serija

    Skirta profesionaliems medžiotojams, kuriems svarbus patikimumas net ekstremaliomis sąlygomis. Visiškai nerūdijančio plieno korpusas užtikrina ilgalaikį atsparumą aplinkos poveikiui.

    A12 duslintuvas

    Pirmasis plačiai pripažintas duslintuvas kalibrui 12/70. Tvirtinamas per čoko jungtį, suderinamas su įvairiais gamintojais.

    PMM serija

    Skirta pistoletams – tiek 9 mm, tiek .45 ACP. Modulinė konstrukcija, suderinama su pusiau automatinėmis sistemomis, leidžia užtikrinti tiek tylą, tiek funkcionalumą.

    Marksman serija

    Orientuota į snaiperius ir sportinio šaudymo profesionalus. Slopintuvas su integruotu kompensatoriumi padeda išlaikyti maksimalų taiklumą, mažina atatranką ir stabilizuoja ginklą šūvio metu.

    Kompleksiniai sprendimai šauliui

    Be pačių slopintuvų, A-TEC taip pat kuria ir priedus – A-LOCK jungtis greitam montavimui, A-Ring žiedus, mažinančius šilumos bangavimą per optiką. Tai įrodo sisteminį A-TEC požiūrį: ne tik atskiri komponentai, bet visa šaudymo sistema.

    Pasitikėjimo simbolis

    A-TEC šiandien reiškia patikimumą, inovacijas ir išskirtinį dėmesį naudotojo poreikiams. Tai gamintojas, siūlantis ne tik įrangą, bet ir pasitikėjimą – tiek profesionalui, tiek laisvalaikio šauliui. Nesvarbu, ar ieškote efektyvaus sprendimo pusiau automatiniam karabinui, ar norite pagerinti taiklumą sportiniame šaudyme – A-TEC turi atsakymą.

    A-TEC KATALOGAS 2025Parsisiųsti

  • Medžioklė Lietuvoje – dar labiau priartėjo prie vakarietiškos

    Medžioklė Lietuvoje – dar labiau priartėjo prie vakarietiškos

    Lietuvos Respublikos Seimas įteisino tylesnę ir saugesnę medžioklę. Lietuvos medžiotojai netrukus galės pradėti naudoti duslintuvus, o tai reiškia, kad šalies žvėrys, paukščiai ir kita fauna bus mažiau trukdoma bei saugoma pačių šaulių klausa.

    „Dar vienas svarbus žingsnis Vakarų kultūros link. Visame pasaulyje įprastos priemonės, saugančios gamtą labai ilgai buvo užmirštos ir ignoruojamos. Tačiau dėl to, dalinai buvome kalti ir patys – medžiotojai ilgus metus buvo susiskaidę, neturėjo savo vietos visuomenėje, ne retai kalbėdavo skirtingu balsu ar tik asmeninių interesų vedami. O prieš kelis metus pradėję permainas ir pokyčius, pasirinkome atvirumo ir bendravimo kelią, kurio rezultatus palengva visi jau matome“, – sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša.

    Anot jo, duslintuvai yra naudojami daugelyje ilgametes medžioklės tradicijas puoselėjančiose šalyse, tokiose kaip Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse.

    „Jų nauda neabejotina, tiek gamtos, tiek pačio šaulio atžvilgiais“, – sako L. Daukša.

    Jis taip pat griežtai paneigė bet kokius gandus ar spekuliacijas apie tai, kad tokių priemonių naudojimas gali būti sietinas su neteisėta medžiokle.

    „Medžiotojų bendruomenės dėka Lietuva turi unikalią ir gausią žvėrių populiaciją, išaugusią dešimtimis kartų per pastarąsias kelias dešimtis metų, o net kas antras brakonieriavimo atvejis išsiaiškinamas būtent su medžiotojų pagalba. Tai pats geriausias įrodymas apie mūsų vietą visuomenėje ir atsakingumą“, – sako jis.

    Iš už vakarietiškas medžioklės tradicijas įteisinant duslintuvų naudojimą, balsuoti šiandien registravosi 119 seimo narių, jas palaikė 98, prieš – trys, susilaikė 15.

  • Dėl naktinio matymo taikiklių ir garso moderatorių naudojimo medžioklėje

    Dėl naktinio matymo taikiklių ir garso moderatorių naudojimo medžioklėje

    Jau senai tęsiasi diskusijos dėl naktinio matymo taikiklių ir garso moderatorių naudojimo medžioklėje, tačiau teigiama kitų Europos šalių praktika taip ir nebuvo perimta Lietuvoje. Dažniausiai neigiami sprendimai buvo įtakojami dėl politikų neišmanymo medžioklės srityje ir tam tikrų organizacijų įtakų. Šį kartą nekalbėsime apie visuomenės nuotaikas šiuo klausimu, yra tokių, kurie tam nepritaria ir yra tokių, kurie mato daugiau teigiamų dalykų dėl naktinio matymo taikiklių ir garso moderatorių naudojime medžioklėje. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo nuomone, kodėl turime vėl grįžti prie šio klausimo svarstymo.

    Pradėsiu nuo pagrindinės visuomenės baimės, kad medžiotojai su naktinio matymo taikikliais ir garso moderatoriais iššaudys visus žvėrys. Jei turėtumėte pakankamai kompetencijų medžioklės klausimu, tikrai suprastumėte, kad medžiotojai yra vieni iš nedaugelio, kurie suinteresuoti žvėrių gausa, rūšių įvairove ir gerbūviu.

    Antras dažnai girdimas pareiškimas, jog padaugės brakonieriavimų atvejų. Tokia nuomonė susidaro dėl netinkamos žiniasklaidos priemonių ir Aplinkos apsaugos departamento komunikacijos. Dažnai brakonieriavimo atvejai įvardinami kaip „neteisėta medžioklė“, dėl ko ir susidaro klaidinantis įspūdis. Būtina brakonierius atskirti nuo medžiotojų ir aiškiai tai įvardinti. Asmenys, kurie užsiima brakonieriavimu siekiant asmeninės naudos tikrai neprašo leidimų ir nesilaiko įstatymų, jie puikiausiai naudojasi visa jiems reikiama įranga ir daro savo juodus darbelius.

    Reikėtų suprasti dar vieną svarbų niuansą, kad nepriklausomai nuo naudojamos įrangos, medžiotojai vadovaujasi Medžioklės įstatymu, Medžioklės taisyklėmis ir kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais ir nustatytais žvėrių sumedžiojimo limitais. Naktinio matymo taikiklių naudojimas medžioklėje pagerina šūvio taiklumą ir leidžia medžiotojui aiškiai identifikuoti žvėrį, atsirinkti selekcinį, silpną ar negaluojantį individą bei atlikti taiklų šūvį. Tokiu būdų yra didinama tikimybė kaip galima greičiau užbaigti procesą ir mažinama galimybė sužeisti žvėrį bei leisti jam sužeistam pabėgti, nes Lietuvoje vis dar esant Afrikiniam kiaulių marui, kurio pagrindinis šaltinis yra užkrėsto šerno kraujas, tokiu būdu būtų sumažinama tikimybė užkratą išplatinti didesnėje teritorijoje.

    Naktinio matymo priedėlis

    Kalbat apie garso moderatorius vyrauja klaidinanti nuomonė, jog šūvis su juo yra beveik negirdimas, kaip filmuose. Deja, turiu nuvilti pasakų mėgėjus, nes tai nėra tiesa. Šaudant su normaliais šoviniais garsas sumažinamas tiek, kad nekenktų šaulio klausos organams, tačiau šūvio ir skriejančios kulkos garsas yra girdimas, mažinamas tik šūvio piko garsas. Garso moderatorių naudojimas medžioklėje yra privalomas kai kuriose Europos Sąjungos šalyse. Jie reikalingi tam, kad nežaloti šaulio klausos organų, medžioklinių šunų klausos organų, mažiau trikdyti aplinkinius gyventojus, aplinkui esančius žvėris, paukščius ir laukuose besiganančius galvijus.

    Pereikime prie faktų. Europos šalys, kuriose leidžiama naudoti garso moderatorius medžioklėje: Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Norvegija, Lenkija, Vokietija, Airija, Čekija, Didžioji Britanija, Olandija, Danija, Austrija.

    Europos šalys, kuriose leidžiama medžioti su naktinio matymo taikikliais, bet kiekviena šalis turi savo įsigijimo ir naudojimo reglamentavimą: Latvija, Lenkija, Norvegija, Vokietija, Švedija, Airija, Čekija, Danija, Slovakija, Nyderlandai, Ispanija, Portugalija, Olandija, Didžioji Britanija, Austrija.

    Kaip matote, naktinio matymo taikikliai ir garso moderatoriai naudojami daugelyje pasaulio šalių, tad kodėl mes neperimame geros praktikos, o tik stengiamės kuo daugiau viską drausti? Lietuvoje dažnai atsižvelgiama į įvairias Europos Komisijos rekomendacijas, todėl noriu priminti, kad Europos Komisija savo darbiniame dokumente dėl Afrikinio kiaulių maro kontrolės šernų populiacijoje strategijos taip pat yra nurodžiusi, kad papildomos priemones medžioklėje gali būti naudojamos, siekiant įgyvendinti strateginius šernų populiacijos valdymo tikslus, ką ir padarė ne viena Europos Sąjungos valstybė, siekdama valdyti Afrikinį kiaulių marą.

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat pritarė Europos Komisijos rekomendacijoms ir ne kartą siūlė leisti medžiotojams naudoti naktinio matymo taikiklius bei garso moderatorius kovoje su Afrikiniu kiaulių maru.

    Norime atkreipti naujai išrinkti seimo ir atsakingų institucijų dėmesį, kad šis klausimas yra aktualus ir reikia grįžti prie argumentuotų diskusijų. Taip pat reikia kalbėti ir dėl naktinio matymo taikiklių bei garso moderatorių naudojimo, įsigijimo reglamentavimo, sudėti tinkamus saugiklius.

  • Ar ne laikas įteisinti garso slopintuvus?

    Ar ne laikas įteisinti garso slopintuvus?

    Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme rašoma: Duslintuvas – prie šaunamojo ginklo vamzdžio laibgalio tvirtinamas arba į šaunamojo ginklo konstrukciją integruotas įtaisas, kurio pagrindinė paskirtis – slopinti šūvio garsą, panaudojant jame esančią specialią (specialias) išsiplėtimo kamerą (kameras) ir (ar) pertvarėlę (pertvarėles), membraną (membranas) ar kitus panašius konstrukcijos elementus. Toks ginklo priedėlis priskiriamas A kategorijai ir draudžiamas civilinėje apyvartoje.

    Tai „sausa“ citata iš šaudmenų kontrolės įstatymo. Statistinis pilietis, rimtai nesidominantis šia tema, perskaitęs šį tekstą jį supras pažodžiui – užsidėjus garso slopintuvą prie šaunamojo ginklo vamzdžio laibgalio jis šaus tyliai, visai kaip fantastiniuose filmuose (dažniausiai apie šnipus ir spec tarnybas).

    Esmė tame, kad dauguma žmonių savo nuomonę formuoja nesigilinant į tai, kas realiame gyvenime įmanoma, o kas ne. Ne išimtis ir šūvio garso slopintuvai, kurių esmę iškreipia fantastiniai filmai ir kai kurios suinteresuotos žmonių grupės, turintys vienokių ar kitokių interesų.

    Pabandykime trumpai, bet aiškiai išdėstyti šūvio savybes iš mokslinės pusės. Visų pirmą reikia suprasti, kad fizikos dėsnių apeiti ar juolab paneigti neįmanoma. Trys pagrindiniai veiksniai įtakojantys šūvio garsą yra:

    1. ginklo mechanizmo veikimas;
    2. kulkos greitis;
    3. dujos (susidarančios parako „sprogimo“ metu)

    Tam, kad šūvis būtų tylus (kaip tai rodoma fantastiniuose filmuose), reikia suvaldyti visus tris aspektus. Ginklo mechanizmo veikimas, jeigu tai nėra pusiau automatinis ginklas, iš esmės yra ganėtinai tylus ir apie šį punktą, sugaišto laiko prasme, diskutuoti neverta. Mums įdomiausi yra sekantys punktai, t.y. parako „sprogimo“ metu susidariusios dujos ir skriejančios kulkos greitis.

    Būtent skriejančios kulkos greitis niekada neleis garso slopintuvui nutildyti šūvio garsą, kaip tai rodoma filmuose. Visų pirmą, objektai kertantys garso greitį (garso greitis yra ~343m/s) sukuria garsų „pokštelėjimą“ (ang. soundblast) – tai yra fizikos dėsnis, kurio niekaip nesuvaldysi.

    Absoliučiai visi graižtviniai medžiokliniai kalibrai yra viršgarsiniai (ang. supersonic), o vidutinis greitis siekia 800m/s. Šūvio garso slopintuvai būtent skirti suvaldyti, atvėsinti ir kaip įmanoma labiau „pritildyti“ išlekiančių parako dujų garsą. Visą šūvio garsą maksimaliai įmanoma sumažinti tik 38-40 decibelais, kas nepadarys šūvio tyliu kaip filmuose, bet šūvis taps komfortišku ir turės teigiamos įtakos šauliui bei aplinkiniams. Pažymėtina, jog vieno populiariausio medžioklinio kalibro .308Win piko metu skleidžiamas garsas yra ~170 decibelų.

    Problematika, arba visuomenės klaidinimas

    Išsiaiškinome fizikines šūvio savybes ir jau suprantame, kad visiškai nutildyti medžioklinio graižtvinio ginklo šūvio neįmanoma. Tai kodėl garso slopintuvai Lietuvoje vis dar yra draudžiami? Mūsų nuomone tai yra dėl tam tikrų žmonių grupių interesų, kai kurių žmonių nepagrįstų fobijų ir iš to išplaukiančio visuomenės klaidinimo, taip pat dėl per mažo visuomenės domėjimosi šia tema.

    Diskutuojant šia tema viešoje erdvėje, dažnai susiduriame su keliais pagrindiniais argumentais, kodėl garso slopintuvai turi būti draudžiami. Juos bus paprasčiau suskirstyti pagal punktus ir toliau juos aptarti kiek plačiau:

    Nesupratimas ar nenoras suprasti fizikines šūvio savybes

    Šį argumentą paneigėme aptarinėjant kas yra šūvio garso slopintuvas ir ką jis veikia. Neįmanoma nutildyti medžioklinio kalibro šūvio garso, todėl šis argumentas netenka prasmės. Visgi būtent šis punktas dažniausiai ir yra kaltas dėl neigiamos visuomenės nuomonės šia tema.

    Padidės brakonieriavimas

    Tai labai dažnas argumentas, kuris sutinkamas bene visur, kur tik kalba eina apie medžioklę plačiąją prasme. Garso slopintuvai šūvio garso nepanaikina, šūviai bus girdimi ir situacija nė kiek nepasikeis nuo esančios dabar. Brakonieriavimas yra opi problema, sutinkama bene visose pasaulio šalyse. Sprendžiant šią problemą, daugiausiai naudos atneštų medžiotojų galių įteisinimas stabdant brakonierius. Bet čia jau tema kitai diskusijai.

    Garso slopintuvų panaudojimas ne pagal paskirtį

    Iš esmės šį punktą pavadinti vienu sakiniu yra labai sudėtinga. Viskas, ką galima aprėpti, yra nepagrįstos tam tikrų žmonių fobijos ir priešų matymas net artimiausioje aplinkoje. Vieni bando kelti klausimus, kad atsiras galimybė panaudoti prieš savo šalį, kiti mato grėsmę visuomenės saugumui ir taip toliau. Garso slopintuvai niekam žalos pridaryti negali, potencialią riziką kelią patys ginklai plačiąją prasme – medžiokliniai, sportiniai, savigynos. Prisiminkime, kiek per visą laisvos Lietuvos istoriją esame turėję atvejų, kai legaliai laikomas ginklas panaudojamas kitam žmogui ar valstybei pakenkti? Šioje prizmėje reiktų kelti diskusijas uždrausti virtuvinius peilius. Aišku tai sarkazmo dalis, bet fobija lieka tik fobija.

    Argumentai „UŽ“, arba kodėl garso slopintuvai naudingi

    Dažniausiai keliami argumentai „prieš“, nenorint išklausyti argumentų „už“. Neretai diskusijoje, žmonės nusiteikę prieš ginklus, šaudymo sportą ar medžioklę piktybiškai nenori klausyti nuomonės, kuri nesutampa su jų skleidžiama „tiesa“. Mes tuo tarpu norime būti išgirstais ir suprastais. Kaip ir anksčiau, argumentus aptarinėsime eilės tvarka:

    Nauda sveiktai

    Garso slopintuvas nepanaikina šūvio garso, tačiau padaro jį komfortišku pačiam šauliui bei šaulio kompanionams. Kompanionais gali būti tiek kolegos šaudykloje, tiek kolegos medžioklėje ar net geriausias žmogaus draugas – šuo. Garsas sumažinamas maksimaliai iki 40 decibelų, nukreipiamas priešinga šauliui linkme nežaloja klausos ir dėl to šis argumentas yra vienas svarbiausių.

    Nauda aplinkiniams gyventojams

    Dažnai medžioklės vyksta netoli gyvenviečių, sodybų, vienkiemių. Pagal įstatymą šis atstumas negali būti mažesnis kaip 200 metrų ir tokio atstumo jau pakanka, kad šūvio garsas nežalotų kitų žmonių klausos. Visgi pažymėtina, kad toks garsas gali būti ne įtin malonus, „aštrus“ ir trukdantis. Garso slopintuvai tokiu atveju padarys šūvį komfortišką ne tik šauliui, bet ir aplinkiniams gyventojams. Taip, jis bus girdimas, bet taps malonesniu ir mažiau trukdančiu. Tikėtina, kad dėl šios priežasties stipriai sumažės konfliktinių situacijų.

    Nauda laukinei faunai

    Negalima teigti, kad paleidus šūvį naudojant garso slopintuvą, žvėrys nesibaidys. Tai tikrai nėra įmanoma. Visgi bus mažiau trikdoma aplinka, kurioje gyvena ne tik medžiojamieji gyvūnai, bet ir nemedžiojamoji fauna. Ypač tuo laiku, kai pavasarį peri paukščiai, jauniklius veda kanopiniai ir kiti laukiniai žvėrys. Silpnesnis, mažiau „aštrus“ šūvio garsas girdimas trumpesniu atstumu, ypač miškingoje ar pelkėtoje vietovėje, kas suteiks gerokai mažesnį streso lygį jauniklius vedančioms rūšims. Šis punktas laikomas ypatingai svarbiu Skandinavijos šalyse, kur medžiojant tam tikru atstumu nuo miesto, garso slopintuvai yra privalomi. Apie tai padiskutuosime plačiau aptariant kitų šalių patirtį. Pažymėtina ir tai, kad garso slopintuvai yra aplinkai nekenksmingi, gamtos neteršiantys prietaisai. Jų gamyboje nenaudojami jokie pavojingi junginiai, dėl slopintuvų naudojimo neatsiranda ir nepadidėja jokia tarša.

    Nauda ekonomikai

    Šiais laikais ekonominė naudos išraiška išlieka svarbiu aspektu. Viskas, kuo legaliai prekiaujama, neša visuomenei naudą mokesčių pavidalu, didina konkurenciją, išlaiko darbo vietas. 2016 metų duomenimis, ES šalių medžiotojai, kurių yra apie 7 milijonai, bendrai sukūrė 16 milijardų eurų įnašą į šalių narių BVP.

    „Subsonic“ amunicija

    Prisimenant tris pagrindinius veiksnius, įtakojančius šūvio garsą, būtinai turime paminėti ir išimtį. Egzistuoja gamykliniai šoviniai, kurių užtaisas paleidžia kulką mažesniu nei garso greičiu. Anglų kalba tokie šaudmenys vadinami „subsonic“. Naudojant tokio tipo šovinį ir garso slopintuvą, galima pasiekti įtin tylų šūvio garsą. Tačiau yra daugybė BET. Visų pirmą, tokie šoviniai turi įtin mažą energijos kiekį ir medžioti tokiais nėra prasmės. Taip pat šie šoviniai naudoja neekspansyvias kulkas, iš esmės visiškai netinkančias medžioklei (prie tokio mažo greičio net ir ekspansyvi kulka „neišsiskleidžia“, elgiasi kaip ištisai dengta kulka, skirta sportui). Pažymėtina ir tai, jog kulkos kritimas šimtui metų sudaro daugiau, negu gali kompensuoti daugelis optinių taikiklių.

    Taip, turint tam skirtą įrangą teoriškai galima „užtaisyti“ subsonic šovinį ir pačiam. Tam reikės daugybės žinių ir drąsos (na, arba kvailumo). Padarius menkiausią klaidą, šovinys gali užstrigti vamzdyje, arba dar blogiau – gali sprogti ginklo mechanizmas. Tokių incidentų pasitaiko šalyse, kuriose gaminti šovinius pačiam yra labai populiaru (JAV, Australija, PAR, ir kt.).

    Mūsų šalyje, iš medžioklei tinkančių kalibrų, yra prieinami vos du gamykliniai „subsonic“ šoviniai. Abu jie yra .308Win kalibro – „Lapua Subsonic 13g.“ ir „SWISS P Subsonic HPBT 13.0g“. Kaip ir minėta anksčiau, šie šoviniai neturi jokio potencialo būti naudojami medžioklėje – turi įtin mažai energijos, naudojamos neekspansyvios kulkos, ypač didelis kulkos kritimas. Pažymėtina, kad ne visų medžioklei tinkančių kalibrų šovinius galima padaryti „subsonic“. Dažniausiai dėl esminės sąlygos – saugumo.

    Mūsų nuomone „subsonic“ tipo šovinius gali būti uždrausta naudoti ir turėti medžioklėje. Toks draudimas apsaugos nuo galimų bandymų pažeisti etiškos medžioklės principus. Juolab, kad jų asortimentas yra absoliučiai niekinis.

  • Garso slopintuvai ir kompensatoriai

    Garso slopintuvai ir kompensatoriai

    Uždaro tipo kompensatorius, kas tai yra ir su kuo tai valgoma? Lietuvoje plačiai žinomas vienos kompanijos „legalus” duslintuvas arba uždaro tipo kompensatorius. Ir jai kas nors bando pasakyti kitaip, tai oponentas mažų mažiausiai pasuks pirštą prie smilkinio arba tiesiog būsite išvadintas nemaloniais epitetais. Bet pradėkime viską nuo pradžių.

    Ir pradėti reikėtų nuo duslintuvų, kurių istorija prasideda 1903 metais, kai legendinio kulkosvaidžio kūrėjo Hiram Stevens Maxim sūnus Hiram Percy Maxim sukonstravo pirmąjį duslintuvą. Todėl taip istoriškai susiklostė, kad geriausi duslintuvų ekspertai yra amerikiečiai, po jų turbūt skandinavai.

    Kad suprasti kas yra uždaro tipo kompensatorius, reikia suprasti kaip veikia duslintuvas. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme rašoma: Duslintuvas – prie šaunamojo ginklo vamzdžio laibgalio tvirtinamas arba į šaunamojo ginklo konstrukciją integruotas įtaisas, kurio pagrindinė paskirtis – slopinti šūvio garsą, panaudojant jame esančią specialią (specialias) išsiplėtimo kamerą (kameras) ir (ar) pertvarėlę (pertvarėles), membraną (membranas) ar kitus panašius konstrukcijos elementus. Toks ginklo priedėlis priskiriamas A kategorijai ir draudžiamas civilinėje apyvartoje.

    Ginkle yra trys pagrindiniai veiksniai įtakojantys šūvio garsą, tai ginklo mechanizmo veikimas, dujos (sprogimas) ir kulkos greitis. Tam, kad šūvis būtų tylus, reikia suvaldyti visus tris aspektus. Kulka iš medžioklinio karabino vamzdžio išskrenda beveik tris kartus greičiau už garsą. Garso greitis yra apie 330 m/s. Visi mes žinome koks sprogimas įvyksta, kai objektas viršija garso barjerą. Šaunamojo ginklo atveju lieka vienintelė galimybė – naudoti subsonic šovinius.

    Tai šoviniai, kurie kulką iššauna lėtesniu nei garso greitis. T.y. kulka turi neviršyti 330m/s. Šitas klausimas išsprendžiamas sumažinus parako užtaisą. Belieka suvaldyti dujas. Tą darbą atlieka duslintuvas. Įmantri kamerų konstrukcija sulėtina ir ataušina dujas, ko pasekoje turime tylų šūvį.

    Duslintuvai, kuri pirminė funkcija yra slopinti garsą, pagal nutylėjimą naudojami su subsonic šoviniais. Bėda tame, kad mažas subsonic užtaisas neužtikrina sklandaus ginklo mechanizmo darbo. Todėl duslintuve montuojama speciali guminė membrana – obtiuratorius. Tai yra esminis ir vienintelis skirtumas tarp duslintuvo ir uždaro tipo kompensatoriaus.

    Aš nežinau kokiu būdu tas kompensatorius įteisintas Lietuvoje, bet šalyse, kur uždrausti duslintuvai, įteisinant tuos kompensatorius akcentuojamas obtiuratoriaus nebuvimas konstrukcijoje.

    Nemačiau tos lietuviškos pažymos, kuo remiantis jis vadinamas uždaro tipo kompensatoriumi o ne duslintuvu. Aplamai tas kompensatorius nieko nekompensuoja. Jis nekompensuoja vamzdžio „pašokimo” į viršų šūvio metu. Tiksliau kompensuoja tiek, kiek tai gali įtakoti jo svoris. Pririšus akmenį prie laibagalio.

    Kam jis reikalingas? Jis turi kelias pagrindines funkcijas. Pirma, tai visgi garso slopinimas. Tai nepadaro šūvio tokiu tyliu, kaip dauguma mano. Ypač tie, kurie galvoja, kad tai gali būti brakonieriavimo įrankis. Šūvis lieka ganėtinai garsus, bet jis tampa komfortiškas. Tai stipriai apsaugo šaulio ir aplinkinių ausis. Antra – atatrankos mažinimas. Trečias – tai liepsnos mažinimas po pirmo šūvio.

    Pirmas šūvis dažniausia medžiotojui būna svarbiausias. Atliekant pirmą šūvį vamzdyje būna deguonies, dėl to pirmos liepsnos būna daug didesnės nei sekančių šūvių. Turi jie ir neigiamų savybių – beveik visada pasikeičia vidutinis pataikymo taškas. Kartais labai stipriai.
    Skandinavų gamintojai sako, kad 2 MOA nukrypimas žemyn yra norma. Aplamai toks uždaro tipo kompensatorius gali stipriai įtakoti taiklumą. Ypač jei vidinės pertvaros pradedamos veikti erozijos.

    Viską apibendrinus, kaip nepavadinsi – ar tai uždaro tipo kompensatorius, ar tai sound moderatorius, ar suppresorium – tai vis tiek yra duslintuvas, tik skirtas šaudyti viršgarsiniais (supersonic) šoviniais.

    O dabar norėčiau užduoti klausimą visoms toms medžiotojų organizacijoms kurių priviso kaip grybų po lietaus. Dauginasi kaip amebos, buvo viena, dalis atsiskyrė – jau dvi turim. O iš viso jau devynias berods turim.

    Mieli mano kolegos – kam visas šitas juridinis anonizmas? Parodykite man skirtumą tarp legalaus lietuviško uždaro tipo kompensatoriaus ir visų kitų identiškų gaminių? Kodėl vieni legalus, o už kitus medžiotojai teisiami?

    Medžiotojai seniai prašo – legalizuokite duslintuvus. Visi mes suprantam, kad duslintuvas reikalingas ne anonimiškumui o tam kad smegenys iš ausų nepradėtų tekėt. Jei yra būdas legalizuoti vieną, tai legalizuokite visus identiškus gaminius. Juk visose šalyse, kur jie legalus, jie tam ir naudojami, kad apsaugoti šaulio ir aplinkinių sveikatą.

    Bet panašu, kad minučių rašymas medžioklės lape ir kitokios „gyvybiškai” svarbios problemos yra aktualesnės.

    “Miske.lt”
    Marius Ramzys

  • Seimas balsuos dėl naktinio matymo taikiklių ir garso slopintuvų

    Seimas balsuos dėl naktinio matymo taikiklių ir garso slopintuvų

    Šią savaitę lapkričio 14 d. Seime numatomas balsavimas dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 7, 13, 16 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Įstatymo projekte siūloma įteisinti, kad medžioklei būtų leista naudoti garso slopintuvus ir naktinio matymo taikiklius.

    Pasak parlamentarų, parengti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas paskatino pavojingos šernų platinamos užkrečiamos ligos – afrikinio kiaulių maro – suvaldymo sunkumai.

    Aplinkos ministerijos sudaryta Medžioklės tvarkymo konsultacinė taryba šių metų rugsėjį svarstė naktinių taikiklių ir duslintuvų naudojimo medžioklėje klausimus, ypač galimybes juos panaudoti valdant šernų populiaciją, taip pat reguliuojant invazinių ir kitų plėšriųjų žvėrių, kurių medžioklė naudojant tokias priemones nėra uždrausta tarptautiniais susitarimais. Didžioji dalis posėdžio dalyvių pasisakė už tai, kad būtų svarstomos galimybės pakeisti įstatymais nustatytą reguliavimą, kad naktiniai taikikliai ir duslintuvai būtų leidžiami naudoti medžioklėje apibrėžtomis, ribotomis sąlygomis.

    Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro valdymo strategijoje valstybėms narėms rekomenduojama kaip papildomą šios ligos valdymo priemonę taikyti šernų populiacijos gausos reguliavimą naudojant naktinius taikiklius ir duslintuvus. Tai turi būti atliekama, atsižvelgiant į nacionalinę teisę. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktais duomenimis, Latvija, Lenkija, Estija, Čekija, Prancūzija, Belgija ir Vengrija leidžia naudoti naktinius taikiklius ir duslintuvus reguliuojant šernų gausą.

    “Miske.lt”
    Deividas Staponkus

  • Mitai apie naktinius taikiklius ir garso slopintuvus

    Mitai apie naktinius taikiklius ir garso slopintuvus

    Naktinio matymo taikikliai ir šūvio slopintuvai medžioklėje leidžiami ne vienoje šalyje, tačiau Lietuvoje ši tema vis dar sukelia karštas diskusijas. Šiuo klausimu medžiotojų ir gamtos saugotojų bendruomenių nariai yra pasiskirstę į dvi grupes: „už“ ir „prieš“. Vieni mano, kad naktinio matymo taikikliai pagerins medžioklės kokybę ir saugumą, o kiti nusiteikę prieš tokios įrangos naudojimą. Tuo pat metu Europos komisija ragina Lietuvą imtis papildomų priemonių dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) kontrolės ir rekomenduoja medžiotojams leisti naudoti naktinio matymo taikiklius būtent šernų medžioklėje. Medžioklės entuziastas ir tinklaraštininkas Deividas Staponkus išskyrė pagrindinius vykstančių diskusijų teiginius bei su medžioklės technologijomis susijusius klaidingus visuomenės mitus.

    1. Kam skirti šūvio slopintuvai?
    Šūvio garso slopintuvus esame įpratę matyti filmuose apie Džeimsą Bondą, tačiau šiuolaikinėje medžioklėje jie atrodo ir yra naudojami visiškai kitaip. Garso slopintuvai yra reikalingi tam, kad medžioklė netrukdytų aplinkinių gyventojų ramybės, apsaugotų šaulio ir jį lydinčio šuns ausis nuo žalojančio šūvio garso. Kai kuriose Europos sąjungos šalyse šūvio garso slopintuvai net yra privalomi, jei medžiojama netoli gyvenviečių.

    „Kaimynai latviai sėkmingai medžioja su naktinio matymo taikikliais bei šūvio slopintuvais jau beveik 6 metus. Anot pačių latvių, šios įrangos naudojimas neigiamos įtakos žvėrių populiacijai nepadarė, tiesiog medžiotojo atliekamas šūvis tapo konkretesnis, o medžiojant su šūvio slopintuvu mažiau trikdomi aplinkiniai gyventojai. Man pačiam yra tekę šauti iš šautuvo su šūvio slopintuvu ir galiu pasakyti, kad kulka sukelia garsą kuris puikiai girdisi, ne taip, kaip įsivaizduojame iš filmų. Šūvio slopintuvas nuima tik pirminį garsiausią pliaukštelėjimą, kuris žaloja klausos organus ir trikdo net toli esančių aplinkinių ramybę“, – teigia D. Staponkus ir stebisi, kodėl Lietuvoje tai yra draudžiama.

    2. Ar technologijos padeda brakonieriams?
    Pasak D. Staponkaus, vienas pagrindinių argumentų, kurį tenka išgirsti prieš šiuolaikiškos įrangos naudojimą, yra tas, jog brakonieriai neva iššaudys visus žvėris ir miškai liks tušti.

    „Į tokį teiginį galiu atsakyti labai paprastai – asmenys, kurie užsiima nelegalia veikla, jau seniai turi ir naktinio matymo taikiklius, ir šūvio slopintuvus, jiems įstatymai ir taip nerūpi, tuo tarpu etiška medžiokle užsiimantys entuziastai turi medžioti pagal taisykles. Prieš metus domėjausi, kiek gamtos apsaugos pareigūnai sulaikė pažeidėjų netikėtai išgirdę šūvį miške. Atsakymas buvo – lygiai du, per visą jų praktiką. Todėl iš tiesų visi pažeidėjų sulaikymai vyksta prieš tai gavus informaciją ir nuosekliai tiriant jų veiklą“, – pasakoja medžioklės tinklaraštininkas.

    Prieš įteisinant naktinio matymo taikiklius ir šūvio slopintuvus Latvijoje taip pat vyko diskusijos nes buvo baiminamasi, kad padaugės brakonieriavimo atvejų. Latvijos valstybinės ginklų ir medžioklės kontrolės teigimu, po naktinio matymo taikiklių ir šūvio slopintuvų įteisinimo, pranešimų kiekis apie medžioklės taisyklių pažeidimus išliko toks pats.

    3. Ar taikikliai sukelia didesnę grėsmę žvėrims?
    „Iš kolegų tenka išgirsti nuomonę, esą medžioklė su naktinio matymo taikikliais yra neetiška, nes žvėrys turi žymiai mažiau šansų pabėgti. Norėčiau paklausti taip manančių medžiotojų, ar šaudyti pašvietus prožektoriumi aklai į krūvą bėgančių šernų yra labiau etiška? Jėgos pranašumas prieš žvėrį yra pats šautuvas, tuo tarpu medžiotojo garbės reikalas visais laikais buvo atlikti tikslų ir mirtiną pirmąjį šūvį, kad gyvūnas nesikankintų, o ne šaudyti į bėgančius šernus bet kaip ir vėliau ieškoti sužeisto žvėries“, – teigia D. Staponkus.
    Latvijoje naktinio matymo taikiklių naudojimas medžioklėje buvo įteisintas 2013 metais, o šūvio slopintuvų – 2014-aisiais. Su naktinio matymo taikikliais kaimyninėje šalyje leidžiama medžioti šernus, lapes ir mangutus. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių naktinio matymo taikiklių naudojimą palankiai vertina kitose šalyse veikiantys medžiotojai, yra ta, kad net esant blogam matomumui galima įsitikinti, kas yra tavo taikiklyje ir be jokios abejonės atskirti vieną individą nuo kito.

    4. Kaip technologijos veikia žvėrių populiacijos kontrolę?
    Pernai Lietuvoje buvo sumedžiota apie 23 tūkstančiai šernų ir 3 tūkstančiai rasti nugaišusių. Tačiau Europos komisija sako, kad mūsų šalis įgyvendina ne visus kovos su afrikiniu kiaulių maru strategijos punktus. Kovos su AKM strategijoje yra numatyta, kad šernų sumedžiojimo santykis turi būti 50% patinų ir 50% patelių, o mūsų medžiotojai sumedžioja 60% patinų ir 40% patelių.

    Siekiant efektyviau reguliuoti šernų populiaciją, Europos bendrija rekomenduoja leisti medžiotojams naudoti naktinio matymo taikiklius, jų priedus ir garso slopintuvus. Tokią įrangą naudoja Prancūzijos, Belgijos, Anglijos, Lenkijos, Latvijos medžiotojai, o Čekijos medžiotojams pavyko visiškai likviduoti AKM židinius. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat pritarė Europos komisijos rekomendacijai. Tai padėtų efektyviau kontroliuoti (ne naikinti) šernų populiaciją ir kovoti su AKM.

    „Noriu pabrėžti, kad aš pats naktinio matymo taikiklių naudojimą palaikau tik tuo atveju jei juos būtų leista naudoti šernų medžioklei. Tuo tarpu garso slopinimo ir naktinio matymo technologijų nevertėtų baimintis. Kaip ir visos technologijos, medžioklės įranga sparčiai vystosi ir yra tobulinama taip, kad suteiktų kuo daugiau tikslumo ir saugumo“, – teigia medžiotojas D. Staponkus.

  • Vėl siūloma leisti medžioti su naktiniais taikikliais ir duslintuvais

    Vėl siūloma leisti medžioti su naktiniais taikikliais ir duslintuvais

    Šią savaitę tokias numatančias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas įregistravo įvairioms Seimo frakcijoms priklausančių parlamentarų grupė, kurioje – Jonas Jarutis, Andriejus Stančikas, Valentinas Bukauskas, Sergejus Jovaiša, Viktoras Rinkevičius, Remigijus Žemaitaitis, Alfredas Stasys Nausėda, Rimantas Sinkevičius, Juozas Imbrasas, Artūras Skardžius ir kiti.

    Įstatyme siūloma įteisinti, kad medžioklei duslintuvus ir naktinius taikiklius gali įsigyti ir turėti teisę medžioti turintys asmenys. Pagal siūlomą projektą, fizinis asmuo jam priklausantį duslintuvą, naktinį taikiklį kartu su B ar C kategorijos ginklu jam dalyvaujant gali laikinai perleisti naudoti kitam asmeniui medžioklės metu. Taip pat siūloma numatyti, kad subjektas, turintis licenciją nuomoti ginklus, turi teisę medžioklei nuomoti ne tik B ir C kategorijų medžioklinius ginklus, bet ir duslintuvus bei naktinius taikiklius.

    Pasak parlamentarų, parengti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas paskatino pavojingos šernų platinamos užkrečiamos ligos – afrikinio kiaulių maro – suvaldymo sunkumai. „Šernų populiacijos gausos sumažinimas būtų lengvesnis, jeigu šiuos didžiąja dalimi naktinius gyvūnus būtų leidžiama medžioti su naktiniais taikikliais ir duslintuvais, kurie pagal dabar galiojančias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas yra draudžiami civilinėje apyvartoje, taigi ir medžioklėje“, – sako projekto autoriai.

    Aplinkos ministerijos sudaryta Medžioklės tvarkymo konsultacinė taryba šių metų rugsėjį svarstė naktinių taikiklių ir duslintuvų naudojimo medžioklėje klausimus, ypač galimybes juos panaudoti valdant šernų populiaciją, taip pat reguliuojant invazinių ir kitų plėšriųjų žvėrių, kurių medžioklė naudojant tokias priemones nėra uždrausta tarptautiniais susitarimais, gausą. Didžioji dalis posėdžio dalyvių pasisakė už tai, kad būtų svarstomos galimybės pakeisti įstatymais nustatytą reguliavimą, kad naktiniai taikikliai ir duslintuvai būtų leidžiami naudoti medžioklėje apibrėžtomis, ribotomis sąlygomis.

    „Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro valdymo strategijoje valstybėms narėms rekomenduojama kaip papildomą šios ligos valdymo priemonę taikyti šernų populiacijos gausos reguliavimą naudojant naktinius taikiklius ir duslintuvus. Tai turi būti atliekama, atsižvelgiant į nacionalinę teisę. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktais duomenimis, Latvija, Lenkija, Estija, Čekija, Prancūzija, Belgija ir Vengrija leidžia naudoti naktinius taikiklius ir duslintuvus reguliuojant šernų gausą“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

    Galiojantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas naktinius taikiklius ir duslintuvus priskiria A kategorijos ginklų priedėliams ir draudžia jų civilinę apyvartą, o išimtis suteikta tik siauros, specifinės specializacijos subjektams. Įsigyti naktinius taikiklius ir duslintuvus suteikiama teisė šaulio tarnybai.

    Respublika.lt