Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos mokslininkai dėkoja Medžiotojams už sumedžiotų vilkų tyrimų mėginių paėmimą ir išsaugojimą. Jūsų rūpesčio dėka šiemet buvo surinkti 99% visų reikalingų mėginių!
Labai džiaugiamės ir taip pat esame dėkingi, kad medžiotojai susiplanuodavo savo darbus taip, kad galėtų perduoti mėginius mūsų pasiūlytu atvykimo laiku – tai buvo išties vertingas palengvinimas mėginių surinkimo procese.
Šiuo metu jau pradėtas vilkų raumens pavyzdžių paskirstymas į mėgintuvėlius, kurie keliaus į mūsų universiteto genetikos laboratoriją populiacijos grynarūšiškumo, giminystės ryšių, inbrydingo tyrimams.
Savo eilės laukia iltinio danties šaknies pavyzdžiai amžiaus tyrimams ir patelių gimdos reprodukcijos tyrimams. Tyrimų ataskaita bus paruošta rugsėjo pabaigoje ir visiems prieinama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos internetiniame puslapyje (eiti: Veiklos sritys – Biologinės įvairovės apsauga – Žvėrių apskaita).
Ten pat galima susipažinti ir su 2019 bei 2020 metų ataskaitomis. Šių metų rudenį, kaip ir ankstesniais metais, kiekvienas vilką sumedžiojęs medžiotojas gaus trumpąją SMS žinutę su pranešimu, kad gali paskambinti ir sužinoti visą tyrimų metu gautą informaciją konkrečiai apie jo sumedžiotą(-us) vilką(-us).
Pagal šiuo metu galiojančias Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, nuo 2021-04-01 draudžiama medžioti paukščius su švininiais arba švino junginių turinčiais šratais.
Daugiau informacijos rasite čia, papunkčio redakcija nuo 2021-04-01: 58.38. medžioti paukščius švininiais arba švino junginių turinčiais šratais.
Praeitą savaitgalį asmenys ieškodami ragų, išgirdo šunų lojimą ir žviegiantį šerną. Priartėją arčiau pamatė kaip šunys pjauną šerną. Įvykis įvyko medžiotojų ir žvejų klubo „Tauras“ medžioklės plotuose, kurie yra Kelmės rajone.
Ragų ieškotai apie įvykį iškarto pranešė aplinkos apsaugos pareigūnams. Toje pačioje vietoje pastebėtas ir asmuo, kuris bandė sprukti su automobiliu, tačiau automobilis užklimpo ir buvo paliktas įvykio vietoje. Į įvykio vietą atvyko Šiaulių aplinkos apsaugos ir policijos pareigūnai.
Anot medžiotojų ir žvejų klubo „Tauras“ medžiotojų, tai ne pirmas jiems žinomas atvejis, kai jų plotuose vykdoma nelegali medžioklė su šunimis.
Kiek mums žinoma, pareigūnai nustatė kam priklauso transporto priemonė, nuvykę į asmens gyvenamą vietą rado tuščius šunų voljerus. Įtariamas asmuo nepriklauso medžiotojų ir žvejų klubui „Tauras“. Įvykis tiriamas.
Aplinkos apsaugos departamento Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, baigė dar praėjusiais metais pradėtą tyrimą, pagal gautą anoniminį pranešimą, dėl neteisėtai sumedžioto tauriojo elnio ir kaltinamajam buvo apskaičiuota gamtai padaryta žala – 6099,21 Eur. Byla perduota Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams, kurie paskirs pažeidėjui baudą.
Alytaus inspektoriams apklausus 15 medžiotojų ir kitų asmenų buvo nustatytas pažeidėjas, kuris 2020 m. Prienų rajone Klebiškio miške per teisėtą medžioklę sužeidė tauriojo elnio patiną.
Apie sužeistą žvėrį medžiotojas nepranešė medžioklės vadovui, savavališkai ieškojo sužeisto žvėries.
Kitą dieną medžiotojas elnią surado, galvą su ragais pasiėmė, o kūną užkasė radimo vietoje.
„Aplinkosaugininkams kartu su medžioklės trofėjų ekspertu apžiūrėjus trofėjų, nustatyta, kad asmuo sumedžiojo gyvūną, priskiriamą perspektyviems žvėrims. Tokie žvėrys yra nepasiekę trofėjinės brandos, savo amžiaus klasėje yra vidutinio bei didesnio nei vidutinio svorio ir turi vidutinius bei stambesnius nei vidutiniai ragus. Tokį žvėrį draudžiama medžioti.
Įvertinus visas aplinkybes ir asmeniui nesutikus atlyginti gamtai padarytos žalos, byla perduota nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams“, – sakė Alytaus gyvosios gamtos apsaugos pareigūnė Aistė Savenkovaitė.
Asmeniui, nuslėpusiam apie tauriojo elnio patino sumedžiojimą ir dorojimą, surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Už neteisėtą veiką pažeidėjui gresia bauda nuo 800 iki 1800 Eur. Taip pat apskaičiuota žala gamtai – 6099,21 Eur.
Pavasaris – stebuklų metas. Atrodytų viskas įprasta, tačiau tirpstant sniegui kiekviena valanda atneša kažką naujo , nematyto, norisi viską paliesti, pasidžiaugti, pasveikinti gyvenimą. Pavasarinės saulės spindulius gaudo visi gyviai ir augalai, visi džiaugiasi pragyvenę žiemą, ateina nepaaiškinamas noras gyventi, nuveikti didelius darbus, žmogus jau savo pirštais palietė žemę, pasėjo pirmas sėklas šiltnamiuose. Lietuvis ir žemė, tai visuma ir nors parduotuvėse pilna visko, tačiau Lietuvis vis tiek turi turėti savo žemės lopinėlį su savo daržovėmis, gėlėmis ar šiaip, jau tokie mes esam..
Kovo mėnesio orai, kaip padūkęs vaikis, tai lyja, tai sninga, tai šilta tai šalta. Kovo 4 d. – paukščio kovo (kovarnio) diena. Tai varninių šeimos paukštis, migruojantis, peri kolonijomis, kolonijos paprastai būna žmonių pašonėje, miestų želdiniuose, parkuose, kapinėse, dėl jų keliamo triukšmo ir teršimo žmonės jų nemėgsta, nors tai protingas paukštis ir jų skaičius mūsų šalyje mažėja. Kovo 14 d. Ventės rago ornitologų tvirtinimu į šalį jau buvo buvo sugrįžę 36 paukščių rūšys, 19 d. parskrido pirmieji gandrai.
Gamtoje šiemet viskas neįprasta, nors ir buvo šalta žiema, tačiau liko žiemoti tokie paukščiai, kurie paprastai išskrenda. Stebimi buvo garniai, varnėnai, gervės, tulžiai.. Bitės apsiskraidė dar vasario 14-16 d. Vaikštinėju pavakarį Rakatanskų ežerėlio pakrantėmis, gamta keičiasi minutėmis, palijo, pašvietė saulė, vėl palijo ir staiga čia pat į didelę pievą nusileido vaivorykštė, jos akinamos spalvos užbūrė, atrodė dabėgsiu ir nueisiu spalvų taku į dangų……dieviškas grožis.
Atšilus orams prabudo ir pradėjo ieškoti maisto mangutai, barsukai. Bebrai net vidury dienos mėgsta pasišildyti prieš saulutę, krankliai jau maitina savo jaunąją kartą, manau už savaitėlės sulauksime pirmos kiškių vados, pats šernių gimdymo metas, vyresnės šernės jau vedžiojasi savo dryžuotą jaunimą, jaunesnės tik ruošiasi.
Kovo mėnuo nuostabus tuo, kad taurieji elniai meta ragus. Tai nuostabus laikas. Pats procesas yra sudėtingas ir sunkiai aiškinamas. įsivaizduokime, kaulas po rože (taip vadinama pirma rago dalis)pradeda retėti ir ragas nukrenta. Iš karto žaizdą užtraukia oda. Likusiame rago kelmelyje atsiveria ertmės per kurias teka kraujas nešdamas į naujai formuojamą ir greitai augantį ragą įvairias medžiagas. Pradžioje ragas būna minkštas, tai oda aptrauktas kraujagyslių ir epidermio tinklas, kuris stiebiasi vos ne valandomis. Nustojus augti tomis pačiomis kraujagyslėmis sunešamas kalcis (užtrombuojama) ir ragas sukietėja arba vėl tampa kaulu. . Gyvūnas, trindamas ragą į lanksčius sumedėjusius medžius ir krūmus, nuvalo odą tuo pačiu suteikia ragui spalvą ir nusmailina šakų viršūnes. .Kitais metais tas pats. Ragas, tai greičiausiai auganti gyvūno kūno dalis, kurios išvaizda ir forma tiesiogiai priklauso nuo gyvūno sveikatos, genetikos, amžiaus, lytinio aktyvo, sužeidimų ir t.t.
Noriu pabrėžti, kad visi gyvūnai jaučia savo rago kiekvieną milimetrą, todėl eidami net per tankmę, sugeba išeiti nenulaužę nė vienos šakelės. Tiesa, ne visi gyvūnai meta ragus, pvz. dykaragiai (muflonai, stumbrai) ragus meta kartu su galva ir vieną kartą gyvenime. Ragus pirmieji visada numeta brandūs patinai, vėliausiai – jauni, net gegužio mėn. pirmą savaitę dar galima sutikti elnių patinų su nenumestais pirmai ragais, kai tuo metu brandūs patinai jau augina naujus. Pats numestų ragų ieškojimas yra užburiantis. Lietuvoje šiuo metu ragų ieško tūkstančiai ragų ieškotojų, susibūrę į ragų ieškotojų draugijas, jie feisbuke džiaugiasi rastais trofėjais. Ragų paieška, kaip grybavimas.. Reikia žinoti kur elnių patinai šiuo metu gyvena, kuo maitinasi, kaip atskirti elnio patiną nuo patelės pagal pėdsakus ir ekskrementus ir t.t. Aišku, reikia nebijoti miško ir jus būtinai turi lydėti sėkmė. Maža pastaba, surasti numesti ragai priklauso juos radusiam asmeniui, kritusio gyvūno ragai – medžioklės plotų savininkui. Man nerimą kelia ragų ieškotojų gausybė, kurie šimtais užplūstas miškus ir beveik pilna to žodžio prasme vaikosi elnių patinus, tol kol jie neatsisveikina su savo grožybėmis…. Neramu, nes ragų ieškojimas vyksta pačiu šernių gimdymo piko metu. Nepatyrusios jaunos šernės (pirma vada) gali palikti tik ką gimusius jauniklius, vyresnės pastatys jus į vietą…
Šiuo metu medžioti galima danielių patinus (jie dar nenumetę ragų), šernus, paprastuosius šakalus, kiaunes, šeškus, bebrus, fazanus, mangutus, lapes, meškėnus, audines, nutrijas ir ondatras. Gaila, tačiau apribojus judėjimą tarp savivaldybių, žiemos medžioklės sezonas iš esmės buvo sugadintas.
Noriu priminti medžiotojus vienijančių klubų ir būrelio vadovams, iki balandžio mėn. 5 d. Aplinkos apsaugos departamentui el.p. info@aad.am.lt privalote pateikti prašymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Jūsų prašymus svarstys AAD direktoriaus įsakymu sudaryta konkrečios savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų skirstymo komisija.
Šiuo metu limituojami tik taurieji elniai ir briedžiai. Taip pat AAD privalote pateikti “Medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo iki 2021 balandžio 15 d. ataskaitą už 2020/2021 metus”. Medžioklės formavimo politikoje nieko naujo. Visi, kurie mišką ir žvėris per automobilio langą matė bent tris kartus laiko save specialistais. Visos medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos bendru viešu raštu kreipėsi į Aplinkos ministrą dėl netinkamos AAD veiklos, nukreiptos prieš medžiotojų bendruomenę, jos autoriteto mažinimą ir mūsų tvirtu įsitikinimu netiesiogiai skatina įvairius negatyvius veiksmus prieš medžiotoją kaip asmenį.
Jeigu aš klystu, parodykit nors vieną pozityvią AAD informaciją apie medžiotojus. Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė išsakė savo nuomonę, kad būtina įvesti elektroninį medžioklės lapą, tačiau mano tvirtu įsitikinimu, tai pažeidžia žmogaus teises ir sudaro prielaidas persekioti tam tikrą visuomenės grupę, sudaro galimybę rinkti informaciją apie žmonių buvimo vietas įskaitant aukščiausius valstybės pareigūnus – medžiotojus. Tikiuosi nugalės sveikas protas.
Prasidėjus erkių aktyvumo sezonui, būtina skirti ypač didelį dėmesį savo gyvūnams, kuriems pavasarį gamtoje norisi vis daugiau pabūti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena, kad apsaugai nuo erkių galima pasitelkti įvairių preparatų – nuo antkaklių, antiparazitinių lašiukų, purškalų iki specialių tablečių.
Peržiemojusios erkės aktyviai ieško maisto ir sutinkamos ne tik miškuose, laukuose, bet ir miesto teritorijoje, parkuose, žaliosiose zonose. Erkės lengvai patenka ant gyvūno kailio ir suradusios minkštą, daug kraujagyslių turinčią vietą įsisiurbia.
Veterinarijos gydytojų teigimu, gyvūnams, ypač šunims, jau fiksuojami pirmieji užsikrėtimo babezioze atvejai, taip pat, Lietuvoje yra paplitę ir kitos naminiams gyvūnams sukeliamos erkių ligos – anaplazmozė, erlichiozė, Laimo liga (anksčiau vadinta borelioze).
Babeziozė, kuria gali sirgti ir galvijai, arkliai, kiaulės, avys, ožkos, yra į maliariją panaši parazitinė liga. Ją sukelia babezijos – kraujyje parazituojantys pirmuoniai, kurie įsiskverbia į eritrocitus ir juose dauginasi. Pagrindiniai simptomai: karščiavimas, apatija, bendras silpnumas, apetito bei svorio netekimas, galimas viduriavimas. Negydant simptomai ūmėja, gyvūnai gali nugaišti. Babeziozei jautresni jauni šunys ir gyvūnai nusilpusia imunine sistema, kurie turi parazitų ar paveikti kitų infekcijų. Augintiniui persirgus babezioze, imunitetas nesusidaro.
Dažnai su babezioze pasireiškia ir erlichiozė, anaplazmozė. Kaip ir kitoms erkių sukeltoms ligomis, šioms būdingi panašūs simptomai. Sergantis gyvūnas karščiuoja, neėda, yra apatiškas. Kai kuriais atvejais gali vemti, viduriuoti, kosėti, sunkiai kvėpuoti. Dar viena liga, kurią šunims gali sukelti erkių platinamos bakterijos, yra Laimo liga. Ja užsikrėtus, gali išsivystyti sąnarių uždegimas ir gyvūnas ima šlubuoti, padidėja limfmazgiai, praranda apetitą, jautriai reaguoja į prisilietimą. Ligos požymiai gali pasireikšti ir po kelių mėnesių nuo užsikrėtimo.
Šiomis ligomis gali užsikrėsti ne tik šunys, bet ir katės. Joms ligos simptomai švelnesni. Susirgusi Laimo liga, katė dažniausiai šiek tiek šlubuoja ir gydoma gana greitai pasveiksta. Kačių babeziozė yra sunkesnė liga, ja užsikrėtusioms katėms dingsta apetitas, krenta svoris ir išsivysto anemija. Kartais gali pasireikšti gelta, vėmimas, sutrikti kvėpavimas. Tokios ligos kaip erlichiozė ir anaplazmozė Europoje katėms labai retai nustatomos.
Pasak specialistų, pastebėjus pasikeitusį gyvūno elgesį ar prastą savijautą, labai svarbu kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Taip pat iš anksto vertėtų pasirūpinti keliomis priemonėmis, kurios gali padėti apsaugoti jį nuo šių parazitų. Gyvūnų augintinių ir ūkinių gyvūnų laikytojams patariama vengti vietų, kurios ypač mėgstamos kraujasiubių – lapuočių miškų, nešienaujamų pievų. Geriau rinktis sausas, prižiūrimas vietas.
Gyvūnus patariama reguliariai ir kruopščiai apžiūrėti, patikrinti, ar nėra įsisiurbusių erkių ausyse, aplink akis, ant snukučio, nosyje, po uodega, ant kojų ir letenėlių. Pastebėjus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo skubiau atsargiai ištraukti pincetu. Įkandimo vietą patepti natūraliu eterinių aliejų mišiniu. Nepavykus to sėkmingai patiems padaryti (jei kūnelis atitrūksta nuo galvos), nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją. Jis specialiomis priemonėmis ištraukia erkę ir paskiria stebėjimą, pasireiškus pirmiesiems ligos požymiams taiko gydymą.
Erkes atbaido specialūs antiparazitiniai preparatai: antkakliai, lašiukai, purškalai, specialios tabletės. Kiekvienu konkrečiu atveju, kokią priemonę naudoti, geriausiai gali patarti veterinarijos gydytojas, atsižvelgdamas į gyvūno veislę, amžių, būklę, laikymo sąlygas. Erkes atbaidančius preparatus reikėtų pirkti veterinarijos vaistinėje ir taikyti laikantis nurodymų informaciniame lapelyje.
Pavyzdžiui, antiparazitiniai lašiukai lašinami gyvūnui ant sprando odos, praskyrus kailį, nes veikti pradeda įsigėrę į odą ir patekę į gyvūno kraujotaką. Lašų poveikis tęsiasi iki 4 savaičių. Purškalą rekomenduojama purkšti ant kailio prieš vedant gyvūnus į lauką. Kitos veiksmingos priemonės – specialios tabletės ir antiparazitiniai antkakliai, galintys apsaugoti augintinį nuo erkių kelis mėnesius ar net pusę metų. Antkaklis atsparus vandeniui, todėl augintinis gali mėgautis vandens pramogomis. Jeigu jis per ilgas, visada galima patrumpinti, kad gyvūnas nekramtytų.
Nors antiparazitinių priemonių įvairovė šiuo metu didelė, visos priemonės yra prevencinės ir negali garantuoti visiškos gyvūnų apsaugos nuo erkių sukeliamų ligų, nors rizika jas naudojant sumažėja. Veterinarijos specialistai antiparazitinius preparatus pataria reguliariai keisti, kad priemonės būtų veiksmingos. Todėl rekomenduojama jas naudoti rotacijos principu.
Prancūzijoje įsigaliojo naujas teisės aktas, kuris numato atsakomybę už trukdymą ūkinėje veikloje ir medžioklėje. Apie tai pranešė Prancūzijos regioninio planavimo ir tvarios plėtros komisijos viceprezidentas Guillaume Chevrollier.
„Mes neturime teisės trukdyti tam, kas yra leidžiama!“ – tokiais žodžiais viceprezidentas pranešė apie naujai priimtą teisės aktą.
Guillaume Chevrollier
Už neteisėtą patekimą į privačius ūkius bei trukdymą medžioklėje, numatyta trejų metų laisvės atėmimo bausmė ir bauda iki 45,000 eurų.
Šį „Visuotinio saugumo aktą“ pasirašė 129 senato nariai, anot Prancūzijos regioninio planavimo ir tvarios plėtros komisijos viceprezidento, tokie pakeitimai yra būtini norint apsaugoti ūkininkus ir medžiotojus nuo neteisėtų „žaliųjų aktyvistų“ veiksmų.
Prieš kelis metus atsitiktinai pamačiau video, kaip vilkus medžioja viliojant juos kaukimu. Mane tai labai užkabino ir pradėjau intensyviai ieškoti informacijos kaip reikia tai daryti. O kaip man sekėsi pamatysite šioje laidoje.
Aplinkos ministras pakeitė Medžioklės trofėjų apžiūros tvarką, pagal kurią medžioklės trofėjų apžiūras ir komisijų darbą organizuos asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius. Iki šiol Medžioklės trofėjų apžiūros ir vertinimo darbą organizavo Aplinkos apsaugos departamento padaliniai. Tvarka keičiama stiprinant medžiotojų asociacijų savivaldą ir taupant aplinkosaugos pareigūnų darbo laiką.
„Tai seniai lauktas projektas. Anksčiau apžiūros būdavo per stipriai reguliuojamos, o dabar palikta daugiau laisvės medžiotojų asociacijoms – jos pačios viską galės organizuoti. Tiesa, Aplinkos apsaugos departamentas vis tiek prižiūrės, ar visi medžiotojai pateikė trofėjus į apžiūrą“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.
Pokyčiai leis taupyti aplinkos apsaugos pareigūnų darbo laiką ir atitinkamai daugiau jo skirti medžioklės, žvejybos, aplinkos taršos valstybinei kontrolei stiprinti.
Pačių apžiūrų tikslas – pagal pateiktus sumedžiotų elninių žvėrių trofėjus nustatyti, ar medžiojant žvėris laikomasi jų atrankos reikalavimų, nustatytų Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatais. Apžiūrai pristatomi per praėjusį medžioklės sezoną sumedžiotų elninių žvėrių ragai ir vilkų kaukolės.
Medžiotojų asociacijų savivaldybėse sudarytos medžioklės trofėjų apžiūros komisijos įpareigotos ne vėliau kaip per mėnesį po apžiūros pateikti informaciją Aplinkos apsaugos departamentui, kuris patikrins, ar visi medžiotojai, sumedžioję elninių žvėrių patinus ar vilkus, įvykdė Medžioklės įstatyme numatytą pareigą – pateikti trofėjus į apžiūrą.
Pernai dėl pandemijos apžiūra buvo atšaukta. Šiemet pačios medžiotojų asociacijos spręs, kada ją pradėti.
Informuojame, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, sudarė naujos sudėties savivaldybių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijas.
Siekiant organizuoto ir savalaikio prašymų dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo pateikimo, prašome informuoti jūsų organizacijos vienijamus medžiotojų būrelius ar klubus, kad minėtus prašymus pateiktų elektroninio pašto adresu: info@aad.am.lt iki balandžio 5 d.
Informuojame, kad Departamentas gautus prašymus persiųs Komisijų pirmininkams atsakingiems už tam tikrus rajonus.
