Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbus, kad SARS-CoV-2 sukeltos infekcijos COVID-19 plitimas tapo pandemija ir siekdami prevenciškai apsaugoti visų mūsų bendruomenės narių sveikatą, informuojame, kad nuo rytojaus iki balandžio 1 d. atšaukiami visi suplanuoti renginiai, tai pat ir medžioklės trofėjų apžiūros.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija
Iš Prienų kilęs, daugybę metų Telšių rajone gyvenantis (beje, jo sumanytame ir įkurtame „Žvėrinčiuje“) Petras Dabrišius nuo pat vaikystės sukinėjosi tarp medžiotojų. Paklaustas, nuo kada medžioja, juokdamasis atsako, kad nuo tada, kai pradėjo vaikščioti. Dar paauglystėje išmoko spąstais sugauti kokį nors žvėrį. Tais senais laikais niekas nesuko galvos, jog tai pažeidimas.
Tikroji medžioklės pradžia Petrui buvo Šunskų medžioklės ūkyje, kur buvo jėgeriu.
Visada domėjosi šunimis. Bet Petras nebūtų Petras – vis ką nors įdomaus sugalvoja. Su keturkojais talkininkais kurtais to ūkio medžioklės plotuose gaudė lapes. Lietuvoje, o ne kokiose stepėse, kur tokios veislės šuo gali parodyti ką sugeba.
Paskui, po nepriklausomybės atgavimo, atsidūrė Žemaitijoje ir rengė medžiokles atvykusiems Europos medžiotojams. Dabar jo galvoje – tik „Žvėrinčius“.
„Prieš kokius tūkstantį metų mes visi buvome medžiotojai. Tas, kuris nesugebėjo sumedžioti žvėries, tiesiog numirdavo iš bado. Tad neabejotinai būtina teigti, jog medžioklė yra mūsų prigimtinė teisė. Žemės šiaurėje niekas neaugo, žmonės maitinosi mėsa. O pietiečiai gal tik kokias vynuoges, bananus ar kitas uogas valgė.
Gi dabar žmonės susimaišė – pietų gyventojai atsirado šiaurėje ir atvirkščiai. Sakykim, kokioje Jakutijoje, kur šaltis siekia minus 50 ir dar daugiau, be mėsos neišgyventum. Jakutui per dieną reikia keturių kilogramų mėsos. O kaip jakutą padaryti žaliavalgiu?
Tuo tarpu koks nors žaliavalgis dievagojasi, jog valgyti mėsos nevalia, o tai reiškia – negalima ir medžioti. Kaip sakoma, margas pasaulis. Tie žalieji – lyg kokia mada: šiandien žaliasis, ryt raudonasis, poryt mėlynasis…
Medžioklė neabejotinai yra prigimtinis dalykas. Tarkim, vilką imkim maitinti duona, tai greitai „galus“ atiduos. Dykumų žmogus nesugebėtų gyventi miške ir atvirkščiai – miškų žmogus dykumoje. Visur yra prigimtis.
Dauguma lietuvių esame nepakeitę savo prigimties, tad medžioklė yra mūsų kraujyje. Daugumos medžiotojų vaikai irgi patraukia žvėrių takais. Tiems žmonėms kiekviena medžioklė yra prigimtinė šventė“, – tokias mintis išsakė kalbinamas P. Dabrišius.
Na, apie ką jau ką, bet Petrą ir jo „Žvėrinčių“ neabejotinai žino daugelis – ne tik Lietuvoje, ypač medžiotojai, o ir šiaip žvėrimis, gamta besidomintys žmonės.
Petro tėvas ir senelis buvo medžiotojai. Senelis net žuvo medžioklėje. Tai buvo po karo: turėjo šautuvą ir ėjo sumedžioti kiškį, o kitas medžiotojas paleido į jį neatsargų šūvį…
Būtina pasakyti, jog visas Petro gyvenimas susijęs su medžiokle. Visi jo artimos aplinkos žmonės buvo medžiotojai ir bitininkai. Taip iš kartos į kartą. Jis tvirtai įsitikinęs ir dar kartą patikina, jog daugeliui medžiotojų tai yra prigimtinis dalykas. „Manau, jog medžioklė turi keistis. Šiandieninis jaunas medžiotojas dažniausiai žino tik apie šernų medžioklę tykojant. Medžioklė turi būti įvairi, būtina laikytis senųjų tradicijų. Mes esame miškų žmonės, o Lietuvą išsaugojo miškai. Kiek karų buvo… Kiek viduramžiais buvo bandymų nukariauti lietuvius… Žmonės slapstėsi miškuose, pelkynuose. Nereikia nė viduramžių – sovietai irgi ilgai vargo, gaudydami miškuose besislapstančius mūsų partizanus.
Medžioklė susijusi su mišku. Tai neabejotinai prigimtinis dalykas. Medžioklė mums yra būsena. Juk seniau neturėjome jokių ginklų, o reikėjo, tarkim, briedį sumedžioti su ietimi. Dabar mes galime iš to juoktis, bet juk taip buvo iš tikrųjų.
Daugelis apie medžioklę kalba, jog tai prabanga, kelia mums mokesčius – taip naikinama medžiotojų prigimtis. Daugelyje valstybių, jei žmogus gyvena ant ežero kranto, tai jis turi teisę žvejoti. Gyvena žmogus miške, bet jam neleidžiama medžioti, nors medžioklė yra prigimtis.
Dabar kai kas turėtų keistis, nes vis daugiau kalbama apie privačios valdos turėtojo teises. Galų gale medžioklė yra pajamos valstybei ir neabejotinas žvėrių skaičiaus reguliavimas. Jei kas sugebėtų pasaulyje uždrausti medžioklę, tai gana greitai prisiveistų tiek žvėrių, jog žmogui neliktų vietos“, – apie šiandieninę medžioklę pasakoja Petras.
Neįmanoma visko Miske.lt skaitytojui išpasakoti apie sudėtingą medžiotojo P. Dabrišiaus gyvenimą, kuris visas susijęs su medžiokle. Apie tai jis yra išleidęs ne vieną knygą.
Medžioja Petras Telšių rajone – „Eigirdžių“ ir „Tryškių“ būreliuose.
„Miske.lt“
Kostas Slivskis
Šių metų kovo 12d. kviečiame medžiotojus į nemokamą seminarą. Seminaro metu kalbėsime apie bebro kailio paruošimą išdirbimui, kailio sūdymą, kokybės nustatymą, išdirbto kailio panaudojimą siuviniams ir kitokiems gaminiams.
Seminaro metu turėsime pavydžių, kad būtų galima geriau suprati teorinę medžiagą. Taip pat galite atsinešti savo išdirbtų kailių.
Seminaro vyks nuo 14val. iki 18val. Adresas Žemaitės g. 21, baldų salone „Royal Baldai“ Vilniuje. Būtina išankstinė registracija el.paštu sauliuskmit@gmail.com arba telefonu +370 6983 9336.
Vilniuje būname kiekvieną antrą mėnesio ketvirtadienį.
Pirmadienį aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pranešė, kad Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovas Vaidas Laukys netenka pareigų. Anot jo, vadovui siūloma pereiti į skyriaus vedėjus. Taip pat K.Mažeika paskelbė, kad atsisakoma komercinių medžioklės plotų, šiuos ketinama parduoti aukcionuose.
Anot K.Mažeikos, pareigų vadovas netenka po komisijos vertinimo. Komisijos įvertinimo V.Laukys anksčiau pasiprašė pats. Po jo žadėjo nuspręsti, ką daryti, nes ministras jį trauktis į žemesnes pareigas ragino jau kurį laiką.
„Jam siūloma užimti skyriaus vedėjo pareigas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė ministras. Jei V.Laukys nesutiks su žemesnėmis pareigomis, anot ministro, yra daug išeičių. „Mes to nevertinam, artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas į vadovo pareigas“, – sakė jis.
K.Mažeika taip pat paskelbė priėmęs sprendimą atsisakyti komercinių medžioklės plotų. „Įvertinus paskutinių metų pajamas – kiek buvo gauta pajamų, – manome, kad ta veikla, juolab kad nemažai neigiamo dėmesio sulaukė iš visuomenės pusės. Manome, kad valstybinių miškų urėdija turėtų labiau stiprinti kitas savo veiklos sritis, tai yra tiesiogines“, – sprendimą aiškino ministras. Anot K.Mažeikos, šiuo metu yra apie 15 komercinės medžioklės plotų. Valstybinių miškų urėdija, anot jo, pernai iš šios veiklos gavo 65 tūkst. eurų pajamų. Ministras teigė, kad pajamos, gautos už valstybinių komercinių medžioklės plotų pardavimą, bus skirtos stiprinti medžioklės kontrolę. Sausio pradžioje paaiškėjus, kad „valstietis“ Jonas Slapšinskas per varyminę komercinę medžioklę nušovė saugomą gyvūną – stumbrą, kilo didelis skandalas. Šios istorijos pabaigos dar nematyti, mat ją aiškinasi ne tik aplinkosaugininkai, bet ir teisėsauga.
Vasario pabaigoje Seimo Aplinkos apsaugos komitete paaiškėjo keistų dalykų. Pavyzdžiui, į įvykio vietą nebuvo iškviesta policija, o tai reiškia, kad medžiotojo blaivumas liko nepatikrintas. Maža to, kažkur dingo išpjauti stumbrės viduriai ir gyvūną pražudžiusi kulka. Plačiau apie tai skaitykite čia. AAD dėl į įvykio vietą vykusių savo darbuotojų yra kreipusis į teisėsaugą. Aiškinamasi, ar jie nepadėjo užglaistyti kai kurių dalykų. Kritikos AAD ir jo vadovas susilaukė po „Ekologistikos“ gaisro Alytuje ir „Grigeo Klaipėda“ galimos taršos į Kuršių marias skandalų.
Daujočiuose rastos brakonieriaus nugalabyto danieliaus liekanos.
Kovo 2 dieną, apie 14-15 val., Svėdasų seniūnijoje, Daujočiuose, subrakonieriautas danielius. Daujočiuose, adresu Pievų g. 2, buvo rastas gyvūno kailis, pridengtas pagaliais (puslapio “Daujočių bendruomenė” nuotrauka).
Į brakonierių paiešką įsitraukė medžiotojų klubai „Uosinta“ ir „Svėdasai“. Klubai prašo atsiliepti asmenis, kurie gali suteikti informacijos apie brakonierių, žada už vertingą informaciją atsilyginti, o konfidencialumą garantuoja.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. D1-138 . P a k e i č i u Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir 141.1 papunktį išdėstau taip:
„141.1. atvejų, kai vilkai savivaldybės teritorijoje užpuola ūkinius gyvūnus, skaičius, gautas susumavus tokius įvykius einamaisiais metais kaupiamuoju principu, įvykusius nuo datos, kai vilkų medžiojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje tų metų medžioklės sezono metu nutraukiamas (toliau – vilkų medžioklės sezono pabaiga) iki prašymo pateikimo dienos, ir perskaičiuotas 100 tūkst. hektarų savivaldybės teritorijos, yra 2 ar daugiau teikiant prašymą nuo vilkų medžioklės sezono pabaigos iki gegužės 31 d., 3 ar daugiau teikiant prašymą nuo birželio 1 d. iki birželio 30 d., 4 ar daugiau teikiant prašymą nuo liepos 1 d. iki liepos 31 d., 6 ar daugiau teikiant prašymą nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., 8 ar daugiau teikiant prašymą nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 30 d. arba 10 ar daugiau teikiant prašymą nuo spalio 1 d. iki spalio 14 d. Pagal šį papunktį leistų paimti iš gamtos vilkų skaičius per metus negali viršyti 30% nuo praėjusio medžioklės sezono vilkų sumedžiojimo limito, o vienu leidimu gali būti leidžiama paimti iš gamtos ne daugiau kaip 2 vilkus;“.
Reportažas iš Aplinkos ministerijos organizuoto susitikimo su medžiotojais, kuris vyko VDU Žemės ūkio akademijoje. Susitikimo metu aptarti medžiotojams rūpimi klausimai, pristatyti numatomi pakeitimai medžioklės srityje – medžioklės plotų vienetų ribų tikslinimo poreikis, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimai, elektroninė medžioklės registravimo sistema, galimybė finansuoti kurapkų, pilkųjų kiškių veisimo programas, mokomųjų šaudyklų įrengimą.
2019 m. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) gavo 7833 pranešimus apie eismo įvykius transporto priemonei susidūrus su laukiniu gyvūnu.
Dažniausiai apie tokius susidūrimus pranešta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regionų teritorijose. Taip pat pastebima, kad daugiausiai į kelią išbėgančių bei su transporto priemone susiduriančių gyvūnų yra elniniai (stirnos, elniai, briedžiai).
AAD primena, kad transporto priemone partrenkus bet kokį laukinį gyvūną (nepriklausomai nuo jo dydžio ir nuo to, ar jis vis dar gyvas ar ne), reikia informuoti AAD telefonu 8 5 273 2995 arba pateikti informaciją skubios pagalbos tarnybų telefonu 112. Tai galima padaryti bet kuriuo paros metu. Teikiant informaciją reikia nurodyti kiek įmanoma tikslesnę vietą ir apibūdinti gyvūno būklę.
Savo ruožtu, gavęs informaciją AAD specialistas priima sprendimą, kam perduoti informaciją.
Taip pat primename, kad vairuotojas, partrenkęs žvėrį, niekada negali pasiimti numušto laukinio gyvūno, nes už tai gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas arba baudą nuo 30 iki 90 eurų. Tačiau jei partrenktas laukinis gyvūnas trukdo eismui, jį galima patraukti į šalikelę, kol atvyks specialistai.
Aplinkos ministerija jau ne pirmi metai organizuoja susitikimus su socialiniais partneriais. 2020 m. kovo 6 d. 10 val. VDU Žemės ūkio akademijos IV rūmų (Universiteto g. 8A, Akademija, LT-53341 Kauno r.) Didžiojoje salėje, organizuojamas susitikimas su medžiotojų atstovais.
Susitikimo metu siūlytume aptarti medžiotojams rūpimus klausimus, pristatyti numatomus pakeitimus medžioklės srityje – medžioklės plotų vienetų ribų tikslinimo poreikis, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimai, elektroninė medžioklės registravimo sistema, galimybė finansuoti kurapkų, pilkųjų kiškių veisimo programas, mokomųjų šaudyklų įrengimą.
Taip pat laukiame medžiotojų pasiūlymų ir pastabų teisės aktų tobulinimui. Prašome šia informacija pasidalinti su medžiotojais iš visų Lietuvos regionų ir kviečiame dalyvauti šiame renginyje. Prašome iki š. m. kovo 1 d. Aplinkos ministerijai el. paštu jolanta.urbelionyte@am.lt pateikti ne tik jūsų organizacijai, bet visai medžiotojų bendruomenei svarbius klausimus, kuriuos galėtume aptarti minėtame susitikime.
Mūsų (medžiotojų) populiarumas dabar toks didelis, jog kiekvienas laiko garbe ir didžiu darbu apsišviesti po šiais „šlovės” spinduliais. Kaip Lietuvoje turime tris milijonus krepšinio ekspertų, panašu, kad tuoj tiek pat turėsime ir medžioklės ekspertų. Visi viską išmano, visi viską žino ir supranta, ir be abejo visi žino kaip viskas turi būti medžioklės atžvilgiu, tik patys medžiotojai atrodo, kad nieko nesupranta ir nesuvokia.
Labiausiai tai reiškiasi politikai, tie, kurie staiga praregėjo – tai gamta ir jos gyvūnai ir pajutę nenumaldomą meilę jiems, jie būtų savo krūtine tą drilingo šūvį uždengę, jei tik būtų galėję, nors n metų jų panosėje srutos per vamzdį į marias tekėjo, o jų miestas ne šalavijo aromatu kvepėjo ir tik tų miestų gyventojams atrodė kitaip. Bet tai politikai, jiems valdžia lyg opiumas – greitai pripranti ir atprasti negali. Ciniška? Galbūt, bet ciniškiausia yra tai, kad tas „medžiotojas”, kuris ir paleido tą nelemtą šūvį taip pat politikas, o dar sako varnas varnui akies nekerta. Ir nusišvilpti visiems jiems ant tos politikos, nusišvilpti net ant tos stumbrės, nusišvilpti ir ant tos medžioklės, svarbu, kad vamzdį visi pamirštų, ne tą, kurį, Goda, jūs turite omenyje, o tą, kuriuo „šventintas” vanduo į marias tekėjo. Tą, kuris kažkam milijonus sutaupė, o stumbrė tai juk tik dešimtys tūkstančių… Nors marių vanduo į Baltiją ir nutekėjo, ber viskas tvarkoje, jūra juk didelė – viskas atsiskiedė. Juk tai galimybė užsidirbti populiarumo taškų, nes rinkimai artėja.
Neneigsiu, tas politiko šūvis padarė didelę žalą medžiotojų bendruomenės įvaizdžiui, kad ir koks jis buvo ligi šiol, bet ar visi medžiotojai politikai? Kas šovė medžiotojas ar politikas? Kas šovė vyras ar moteris? O juk šūvį atliko neatsakingas žmogus turintis vardą ir pavardę, kuris pasirodo yra ne tik politikas, ne tik vyras, bet dar ir medžiotojo bilietą kišenėje turėjo. Tad kas šovė, politikas ar medžiotojas? Nes tikri medžiotojai gyvūnų nešaudo.
Beje, Goda, jūsų straipsnis net seksizmu atsiduoda, o mūsų tarpe yra nemažai ir jūsų lyties atstovių, kurios Jūsų turimo omenyje „savo vamzdžio” neturi. Jūs taip pat nemėgstate ir neapkenčiate senyvo amžiaus žmonių, kurių mūsų tarpe taip pat yra nemažai, tik įdomu ką veikia tie senyvi, kurie medžiokle neužsiima? Kuo „savą vamzdį” pakeičia, ar tik ne plunksna? Juk senstama pirmiau vidumi ir tik vėliau išvaizda pasensta.
Mūsų gretose yra fotografų, turime rašytojų, turime profesionalių sportininkų, turime žurnalistų, net keliautojų yra, nekalbant apie šaltkalvius, stalius, gydytojus, profesorius ir visų kitų profesijų žmones. Taip pat mūsų bendruomenėje yra skirtingų tautybių, tikėjimų, pasaulėžiūrų žmonių, mūsų bendruomenė tai mūsų ir Jūsų – tos pačios visuomenės dalis. Mes neatsiradome iš niekur, neatkeliavome iš planetos, kur gyvena lapė, kuri prašėsi prisijaukinama, mes juk iš jūsų tarpo, tokie patys kaip ir Jūs, tik pomėgiais skiriamės. Jūs ir mes esame tos pačios visuomenės dalis, bet tikiu, jog visi rašytojai yra „bestseller’ių” kurejai, o žurnalistai nerašo užsakomųjų straipsnių ir šiaip Jūsų rato ar bendruomenės žmonės yra šventos būtybės, kurios niekada neklysta, ir net neverta minėti, ir ieškoti jų nuodėmių.
Tikrai neteisinu šio asmens už jo poelgį toje medžioklėje, bet dėl to mūsų visa bendruomenė nekalta.
Tiesa, nėra Lietuvoje pramoginės medžioklės, nes ji nėra kaip tokia reglamentuojama, o yra tiesiog medžioklė, kurią galbūt kai kas klaidingai ir įvardina pramogine. Medžioklė tai subtilus ir rimtas užsiėmimas, ne pramoga, o kartkartėmis net gali atrodyti žiauri, tačiau dėl to ne visi ir gali būti medžiotojais.
Ir dar, žavioji Goda, nesenkite taip greitai, netapkite tuo neapkenčiamu objektu. Pralinksmėkite, juk tas „sąvas vamzdis”, kurį Jūs turite omenyje, dar vadinamas ir „linksmakočiu”, o ne plunksnakočiu.
„Miske.lt“
Medžiotojas