Brakonieriai, manantys, kad paskelbus karantiną, jiems mažai
kas gresia, klysta. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai į
patikrinimus gamtoje vyksta bet kuriuo paros metu ir pažeidėjai patys
tampa aplinkosaugininkų „laimikiu“.
Kovo 11-ąją ypač nepasisekė asmeniui, Elektrėnų savivaldybėje kilpomis gaudžiusiam smulkiuosius laukinius medžiojamuosius gyvūnus. Sulaikę pažeidėją, pareigūnai konfiskavo aštuonias kilpas, sugautą lapę ir bebrą.
Apžiūrėjus ūkinius pastatus, buvo rasti dviejų bebrų likučiai ir tinklai. Neteisėta medžioklė brakonieriui kainuos daug. Pirmiausia, medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais užtraukia baudą nuo 600 iki 1700 eurų. Be to, gamtai padaryta žala viršija 1000 eurų. Taip pat pareigūnai medžiagą apie neteisėtą medžioklę perdavė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.
Internete ir socialiniuose tinkluose pasirodė klaidinanti informacija, kad dėl karantino yra draudžiam medžioklė ir žvejyba. Šiam laikotarpiui ši informacija yra klaidinanti ir neteisinga.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Administravimo departamento Personalo skyriaus vyr. specialistės Jurgita Jasiūnienė, teigia, kad medžioklė ir žvejyba karantino metu nėra draudžiama, tačiau turi būti laikomasi šių sąlygų: dėvėti apsaugos priemones, laikytis atstumo tarp žmonių ir nesiburti į grupes.
Medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojų atliekamų medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenimis, elninių žvėrių populiacijos šalyje yra gerokai išaugusios. Šią tendenciją patvirtina miškų būklės vertinimas: Lietuvos valstybinių miškų 2018 m. sanitarinės būklės apžvalgoje pateiktais duomenimis, 2018 metais medžiojamieji žvėrys pažeidė 2304 ha miško, daugiausia – 2261 ha pažeidė elniniai žvėrys.
Tikėtina, kad pažeistų plotų yra dar daugiau, kadangi ne visada girininkijų darbuotojai informaciją apie žvėrių padarytus pakenkimus užregistruoja Valstybinės miškų tarnybos sukurtame Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui registracijos elektroniniame žurnale.
Valstybinės miškų tarnybos nuomone, dėl žvėrių daromos žalos privačių miškų savininkai jau praktiškai nustojo atkūrinėti miškus pušimi. Prevencinės priemonės miško želdinių apsaugai (tvoros, repelentai) VĮ Valstybinių miškų urėdijai kasmet kainuoja apie 2 mln. Eur. Per didelė elninių žvėrių gausa pamažu tampa aplinkosaugine problema.
Vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių1 35 punktu, savivaldybių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos (toliau – Komisijos) kasmet iki balandžio 15 d. priima sprendimus dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdamos sprendimus, Komisijos privalo atsižvelgti ne tik į medžioklės plotų naudotojų prašymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis, bet ir į VĮ Valstybinių miškų urėdijos pateikiamą informaciją apie elninių žvėrių miško želdiniams, žėliniams ir kitiems medynams daromo neigiamo poveikio pokytį.
Prašome VĮ Valstybinių miškų urėdijos užtikrinti, kad regioniniai padaliniai kruopščiai įvertintų elninių žvėrių miško želdiniams, žėliniams ir kitiems medynams daromą neigiamą poveikį ir jo pokytį ir išvadas pateiktų Komisijoms.
Prašome Aplinkos apsaugos departamento informuoti Komisijų pirmininkus ir jų narius apie būtinybę atsakingai vertinti elninių žvėrių populiacijų gausos tendencijas, priimti domėn žvėrių daromo neigiamo poveikio miško želdiniams ir žėliniams, medynams ir žemės ūkio kultūroms pokyčius ir didinti elninių žvėrių sumedžiojimo limitus naujame medžioklės sezone, kad ilgalaikėje perspektyvoje būtų suvaldyta pernelyg išaugusi šių žvėrių daroma žala žemės ir miškų ūkiui.
Eiliniam medžiotojui skaitančiam literatūrą apie reaklimatizuotų tauriųjų elnių kilmę, dažnai kyla klausimas ar vis dar yra išlikę teritorinių grupuočių trofėjų skirtumai. O gal skiriasi taurieji elniai pagal kokius nors kitus trofėjų požymius? Į kurį Lietuvos regioną verta važiuoti medžioti tauriųjų elnių ar stirninų tikintis pačių geriausių trofėjų. Į šiuos ir kitus klausimus, susijusius su trofėjų kokybės pasiskirstymu Lietuvoje, atsakymui buvo atliktas šis tyrimas.
Subfosilinės liekanos rodo, kad taurieji elniai ir stirnos Rytų Pabaltijyje gyveno jau ankstyvajame holocene ir čia buvo itin išplitę viduriniame holocene. Lietuvoje jų buvo gausu iki antrojo tūkstantmečio vidurio. Manoma, kad šie žvėrys išnyko XIX a. pradžioje, nes Lenkijos ir Lietuvos žvėrių sąrašuose ir aprašymuose, pateiktuose S. Ladovskio 1783 metais, minima, kad taurieji elniai yra įprasti žvėrys, o jau 1830 metais E. Eichvaldas nurodo, kad šių žvėrių Lietuvoje neaptinkama (Baleišis, Bluzma, 2003) .
Kad atkurti išnykusių žvėrių populiaciją, Žagarės miškuose buvo pradėta reaklimatizacija. Manoma, kad čia pirminė laisvėje gyvenančių elnių banda susiformavo iš grafo Naryškino aptvarų kita versija, kad taurieji elniai atkeliavo iš Latvijos pasienio. Į Lietuvą tauriųjų elnių atvežta ir iš Rusijos Voronežo srities Usmanės rezervato ir į pietų Lietuvos miškus elniai atkeliavo iš Lenkijos ir Kaliningrado srities (1 pav.).
1 Pav. Introdukuotų ir atklydusių tauriųjų elnių paplitimas Lietuvoje 1951-1982 m.: 1 – rajonų ribos; 2 – pirminis elnių reaklimatizavimo židinys (Žagarės); 3 – susiformavusių iš žvėrių imigrantų bandų lokalizacija (pietryčių Lietuvos); 4 – atvežtų iš Voronežo rezervato elnių išleidimo vieta ir paplitimas; 5 – pavienių elnių arba nedidelių jų grupių pastebėjimo vieta (Baleišis ir kt., 1998).
J. Prūsaitės knygoje „Lietuvos fauna“ teigiama, kad Lietuvoje yra keletas teritorinių grupuočių tauriųjų elnių, kurių ragai nevienodi. Iš Voronežo Rezervato kilusių žvėrių ragams būdingos palyginti trumpos pokarūninės šakos, stori ragų kamienai, plačios ,,rožės“, aštrūs šviesūs šakų galai. Pietryčių Lietuvos elnių ragų ilgos pokarūninės šakos, ploni kotai ir siauros rožės, gerai išsivysčiusios tarpinės šakos aštrūs ir šviesūs šakų galai. Iš Žagarės miškų paplitusių elnių ragų akinės šakos beveik vienodo ilgio, daugelis ragų be tarpinių šakų, visų šakų galai bukoki ir blankūs (Prūsaitė 1988).
Lietuvoje tauriųjų elnių ir stirninų medžioklė vykdoma atrankinės medžioklės nuostatais, siekiant pagerinti šių žvėrių bandos kokybę ir jų išauginamus ragus. Norint palaikyti kanopinių žvėrių kokybę, būtina daryti dirbtinę jų atranką (selekciją), organizuoti atrankinę medžioklę.
Kvalifikuota atranka galima ne tik palaikyti, bet ir pagerinti kanopinių žvėrių kokybę, išauginti įspūdingų medžioklės trofėjų. Intensyviausiai medžiojami jaunikliai ir jauni žvėrys, nes jų lengviausia nustatyti atrankos požymius. Svarbu silpnai fiziškai išsivysčiusius jaunus žvėris sumedžioti kuo anksčiau, kol jie dar lytiškai nesubrendę. Atrankinius patinus pageidautina sumedžioti prieš rują, o elitinius žvėris — po rujos arba jai baigiantis.
Medžiotojai kasmet privalo medžioklės trofėjų apžiūroms pateikti elninių žvėrių trofėjus kurie apžiūroje yra suskirstomi į atrankos grupes (selekcinis, perspektyvus, labai perspektyvus, brandus), nustatomas jų amžius, geriausių trofėjų nustatomas tinkamumas pristatyti į parodą. Parodoje pristatyti trofėjai pamatuojami ir įvertinami balais pagal (CIC) vertinimo sistemą.
Tauriųjų elnių ir stirninų trofėjų kokybę lemia įvairūs veiksniai – amžius, gyvenamoji aplinka, genetinis fondas. Šiuo tyrimu norima išsiaiškinti ar vis dar egzistuoja minėtoje knygoje aprašyta grupuočių teorija.
Tyrimui atlikti duomenys buvo surinkti iš 14 rajonų (10 metų laikotarpio). Bendrai išanalizuota virš 6000 sumedžiotų žvėrių trofėjų. Iš jų, išrinkti tie, kurie dalyvavo parodose. Išanalizuoti trofėjų požymiai (akinė, pokarūninė, jų skirtumas, apimtis apačioje ir viršuje, šakų galai), pagal kuriuos žvėrys turėtų išsiskirti į skirtingas grupuotes. Žvėrių grupių (teritorinių grupuočių) su skirtingais trofėjų požymiais išskyrimui buvo naudojama ArcGIS programos paketo erdvinės autokoreliacijos įrankis. Jo pagalba galima įvertinti ar analizuojamų žvėrių trofėjai pagal kokį nors požymį (-ius) skiriasi skirtingose Lietuvos vietovėse.
Išanalizavus tauriųjų elnių trofėjų duomenis ir atlikus erdvinę – klasterinę analizę nustatyta, jog statistiškai patikimai į klasterius (grupuotes) jie neišsiskyrė nei pagal vieną požymį. Su pakankamu statistiniu patikimumu klasterių nesudarė nei vienas iš J. Prūsaitės knygoje “Lietuvos fauna” nurodytų požymių (akinė, pokarūninė šakos, jų skirtumas, apimtis rago apačioje ir viršuje, šakų galai). Šiek tiek tendencijas formuotis į klasterius rodo rožės apimtis (p=0.13) ir ragų svoris su kaukole (p=0.14) tačiau rezultato statistiškai patikimu vadinti negalime.
Išanalizavus tauriųjų elnių paplitimą pagal požymius gavome, jog rožių apimtis ir kaukolės svoris vidurio Lietuvoje yra didžiausias (2 Pav.; 3 Pav.).
2 pav. Tauriųjų elnių trofėjų ragų svoris su kaukole – paplitimas.
Išanalizavus stirninų trofėjų duomenis ir atlikus klasterinę analizę nustatyta, jog statistiškai patikimai į klasterius (grupuotes) išsiskyrė tik pagal vieną požymį – rožių apimtį (p=0.01). Todėl, su 99 proc. tikimybe, galime teigti, jog vienose Lietuvos teritorijose formuojasi stirninų rožės su mažesnėmis apimtimis, kitose teritorijose – su didesnėmis (4 Pav.).
4Pav. Stirninų trofėjų rožių apimtis.
Erdvinė analizė parodė statistiškai patikimą išsiskyrimą pagal rožių apimtį vidurio ir šiaurės Lietuvoje. Žemėlapyje matyti, jog stirninų rožės mažesnės prie autostrados Vilnius – Kaunas – Klaipėda, o didesnės šiaurinėje Lietuvos teritorijoje (5 pav.).
5Pav. Stirninų trofėjų pasiskirstymas pagal rožių apimtį.
Apibendrinant tyrimo rezultatus galime teigti, jog tauriųjų elnių teritorinės grupuotės, kuriose turėtų atsiskleisti klasteriai pagal šakos ilgį, pagal pokarūninės šakos ilgį, pagal kotų apimtis ir pagal akinės ir pokarūninės šakos skirtumą – tokių grupuočių statistiškai patikimai neišskirta. Iš to galima daryti išvadą, kad jei ir buvo tauriųjų elnių teritorinės grupuotės su skirtingais trofėjų požymiais, dėl skirtingi populiacijų individų kryžminimosi jie jau yra išnykę.
Kiekvieną dieną spaudoje ir televizijoje girdime ir matome puolimą prieš medžiotojų bendruomenę, ko tik neišgirstu: „Skandalinga medžioklė…“, „Šunšaudžiai“, „Žudikai“, „Girtuokliai“ ir t.t.
Taip viešoje erdvėja apibūdinama beveik 30 t. asmenų grupė, kurių vienas iš gyvenimo būdų ir pomėgių – pažinti gamtą ir būti joje. Kiek tik bepažvelgtume atgal istorijos vingiais, visada susidursime su medžiotoju. Tai vyras ar moteris, puikiai pažįstantis gamtą, paukščius ir žvėris, žinantis jų visas stipriąsias ir silpnąsias savybes, mokantis puikiai orientuotis gamtoje bet kuriuo metų ar paros laiku, puikiai įvaldęs medžioklei skirtus įrankius, turintis gerą klausą, uoslę ir regėjimą, tuo pačiu visada šeimą ar gentį sugebėdavęs aprūpinti maistu, drabužiais, vaistais.
Pagal anapilin iškeliavusio didžio medžiotojo Kęstučio Pėtelio teiginius, olose piešė ir drožinėjo tik fizinius trūkumus turintys vyrai, nes tikri vyrai arba medžiojo arba gynė savo medžioklės plotus. Medžioklės plotų išsaugojimas buvo svarbus veiksnys, kurį galima buvo atlikti tik susivienijus žmonių grupėms (gentims, šeimoms), kurias vienijo kalbos, kultūros ar tikėjimo pagrindas, o gal taip formavosi būsimų valstybių ribos…
Įsigilinę į paskutinių mėnesių negražius įvykius medžioklės klausimuose (stumbro, briedžio ar tauriojo elnio sumedžiojimą) mes turime pastebėti bendrą sąsają, visa tai padaro asmenys, kuriems dievas atsiuntė išbandymą valdžia ir pinigais, liaudiškai tie žmonės vadinami „valdžiažmogiai“.
Skaudu, kai keli žmonės suteršia visą bendruomenės garbę, dar skaudžiau, kai valdžios vyrai turėdami ir privalėdami tinkamai atlikti kontrolės ir sprendimų priėmimo funkcijas ir yra išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų neria į krūmus. Reikia tik įsivaizduoti, kaip būtų pasielgta su eilinių „žmogeliukų“ klubu, kuriame būtų sumedžiotas stumbras. Jie greitai būtų išrikiuoti, pagal medžioklės lapą patikrinti medžiotojų bilietai, leidimai ginklui, girtumas, nubraižyta įvykio schema, „ant karštųjų“ apklausti liudytojai, stumbras ištyrimui išvežtas į Tado Ivanausko zoologijos muziejų.
Taip turėtų būti… Pažįstu daug puikių turtingų ir ne tik, aukštas pareigas užimančių valdžios žmonių, kurie savo turimuose medžioklės plotuose žvėrių apsauga, šėrimu, medžioklės kultūra rūpinasi taip, kad yra pavyzdys daugeliui valstybių, turinčių ilgametes medžioklės tradicijas. Negalėdama susitvarkyti su pakankamai įžūlia nedidele medžiotojų grupe, iš esmės valdžios vyrais, valstybė bando juos pažaboti kurdama įvairius draudimus visiems medžiotojams. Vienas iš jų, tai bandymas įteisinti elektroninį medžioklės lapą, pagal kurį visada bus galima rasti medžioklėje bet kurį medžiotoją.
Stebuklų kūrėjai pamiršta, kad žmogaus konkreti buvimo vieta yra jo asmens duomenys, pagal ES žmogaus duomenų apsaugos reikalavimus, tai yra slapta ir saugoma. Įsivaizduokime paprastą pavyzdį, išvykstate į medžioklę, kažkas prisijungia prie sistemos ir mato, kad jūs medžiojate Panevėžyje ir iš medžioklės geriausiu atveju grįšite po 3 val. Valio, Jūsų namuose neskubant galima atlikti turto inventorizaciją. Gudragalviai pamiršta, kad turtingi valdžios vyrai priklauso dar ir uždariems golfo, lauko teniso, sportinio šaudymo ar karpininkų klubams. Čia taip pat sprendžiami svarbūs verslo ar valstybiniai klausimai.
Visad pasiūlysiu, jeigu jau visus medžiotojus reikia sekti, tai uždėkime apykojes. Nežiūrint to galiu prisipažinti, esu medžiotojas iš prigimties, manau neblogai pažįstantis supančią gamtą, be galo mylintis viską kas gyvą, nesu mėsininkas bet ir ne vegetaras, visuose medžioklės ir aplinkosauginiuose klausimuose esu ir būsiu gyvūno pusėje, nors ir tenka priimti pakankamai skaudžius sprendimus.
Žinau, skaitytojui kyla pykčio banga, tačiau įsivaizduokime paprastą tiesą, medžiotojai du metus nemedžioja nieko. Kokia bus žala miškams, žemės ūkio kultūroms, melioracijos grioviams, naminių gyvulių augintojams?
Primenu, tik medžiotojų dėka Lietuvoje gyvena taurieji elniai, danieliai, stumbrai, bebrai ir t.t. Žmogus per daug jau įsikišo į laukinės gyvūnijos gyvenimą, tai reguliavimo mechanizmas tapo neišvengiamas. Iškyla paprastas klausimas, kodėl Slovakijoje, Austrijoje, Vokietijoje ar Čekijoje medžiotojų bendruomenė gerbiama, o pas mus ne? Manau mes patys medžiotojai kalti, per daug ilgą laiką buvome uždari, per vėlai pradėjome propaguoti taisyklingos ir kultūringos medžioklės idėjas visuomenei, ypač jaunimui, neteisingai supratome medžioklės trofėjų parodų organizavimo struktūrą ir patį turinį, neįvertinome žemės ir miškų savininkų teisių ir lūkesčių, mažai bendraujame su vietos bendruomenėms ir mokyklomis, neteisingai įvertinome pačių skleidžiamos informacijos pasekmes viešoje erdvėja girdamiesi savo medžioklės rezultatais.
Gal geriau pakalbame apie linksmus dalykus.
Kovo mėnuo – permainų, stebuklų, pirmųjų meilių, nusivylimų ir grįžimo namo mėnuo, nuo seno laikoma: kovo 4-oji – kovarnių diena, 10 d. – 40 -ies paukščių diena, 19 d. – pempės diena. 25 d. – gandrų sugrįžimo diena.
Deivido Staponkaus nuotr.
Tačiau paukščiai grįžo 3 savaitėm ankščiau, kovo 1 d. po pievas lakstė pempės, kovo 4 d. inkilus pradėjo tikrinti varnėnai, o po senus vandens meldynus plaukioti laukiai, kovai pradėjo sukti lizdus, smagu. Miškuose bumbsi metami tauriųjų elnių ragai, girdisi juos ieškančių žmonių balsai, tai tarsi grybavimas, kuris įtraukia ir nepaleidžia visą gyvenimą, šiuo metu pats šernų gimdymo pikas, rujoja barsukai, mangutai, audinės, šeškai, kurmiai, ir t.t. Gamta alsuoja meile ir noru gyventi.
Taip ir nesulaukėme tikros žiemos, medžiotojams baigėsi dar vienas medžioklės sezonas, medžiotojus vienijantiems klubams ir būreliams Aplinkos apsaugos departamento valdyboms būtina padaryti ir pateikti ataskaitas apie turimą ir sumedžiotų žvėrių skaičių, bei pageidavimus kiek ir kokių limituojamų žvėrių norima sumedžioti naujame medžioklės sezone.
Sniego nebuvimas neleido atlikti žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege, taigi pats populiariausias apskaitos būdas yra stebėjimas arba liaudiškai „būrimas iš kavos tirščių“. Ir nors žvėris priklauso valstybei, tačiau pati valstybė nusišalino nuo savo turto inventorizacijos ir tai paliko medžiotojus vienijantiems klubams ir būreliams, iš esmės savieigai.
Deivido Staponkaus nuotr.
Ką gi, valdžia iš dievo… Noriu priminti, plėšrūnų apskaita vykdoma ištisus metus, taigi jeigu turite nufilmavę ar nufotografavę vilkus ir lūšis, prašau medžiagą nusiūsti saugomų teritorijų tarnybai.
Kovas, tai mėnuo, kai žmogaus siela džiaugiasi atgyjančia gamta, planuoja darbus, kartu su parskridusiais paukščiais ir pirmaisiais žiedais džiaugiasi gyvenimu, širdys pilnos svajonių, tai laikotarpis, kai norisi apžvelgti medžioklės vietą žmogaus gyvenime, visai nekreipiant dėmesio į sumedžiotą stumbrą vietoj šerno, GRIGEO problemas, Nerį užterštą plastiku ar sudegusias padangas.
Aišku viena, žvėrys, paukščiai ir žuvys dievo leidimu tapo garantu žmogui išgyventi, nuo neatmenamų laikų tai buvo maistas, drabužis, vaistas, ginklai , būstas, prekyba, mainai, cherarhija ir t.t. Archeologiniai radiniai rodo, kad 5-2 tūkstantmetyje prieš Kristų medžioklės ir žvejybos produkcija žmogaus valgiaraštyje užėmė apie 90 proc. Vėliau šis procentas mažėja. Tačiau pagal rastus įvairius dzožinius (apeiginės lazdos, skulptūros) ir piešinius galima drąsiai sakyti, kad pasiruošimas medžioklei, jos eiga bei pabaiga visada turėjo tam tikrus ritualus, kurie buvo be galo svarbūs, akcentuojama į dievų pagalbą bei į pagarbą sumedžiotam gyvūnui ar paukščiui, net dalis gyvūnų buvo sudievinama.
Štai etnografė P. Dundulienė tvirtina, kad net akmens amžiaus Eurazijos medžiotojų mitologijoje elnias įkūnijo visatą, dangų, mėnulį. Senūjų rašytinių tyrinėtojų ( J.Bretkūnas XVI a., M.Proterijus XVII a.) medžiaga rodo, kad lietuviai elnius laikė dievo tarnais, šventais gyvuliais. Baltai nebuvo aistringi šokėjai, tačiau galima manyti, kad prieš medžioklę ar po jos vyko ritualiniai šokiai apsirengus žvėrių kailiais, prisitvirtinus ragus, nagus ar iltis.
Buvo atskiros dainos. Deivę Medeinę senovės medžiotojai įsivaizdavo kaip miškų šeimininkė, turinti meškos pavidalą. Kai kuriose vietovėse iki XIX a. pradžios buvo paprotys į pastatytą namą pirmiausiai įvesti mešką. Visais amžiais medžioklė turėjo tam tikrą kultūrą, medžioklei buvo statomi atskiri dvarai, medžioklės nameliai, medžiotojai turėjo medžioklei skirtą aprangą, specialiais raižiniais puošti ginklai, peiliai, papuošalai, buities įrankiai, signalai ir t.t. Tai galima dabar rasti muziejuose, arba pamatyti mūsų medžiotojų namuose. Šių dienų medžioklės tradicijas manau pagvildensime sekančiame straipsnyje.
Dabar medžiotojai dar gali medžioti šernus (tik ne pateles), bebrus ir plėšrūnus. Noriu priminti, medžiotojai, šiame medžioklės sezone sumedžiotų trofėjinių kanopinių žvėrių ragus su kaukolėmis ir vilkų kaukoles, privalo pristatyti pavasarinėms medžioklės trofėjų apžiūroms. Komisijos įvertins sumedžiojimo tikslingumą. Medžiotojus vienijantys klubai ir būreliai dažnai šiuo metu organizuoja parodomąsias fazanų medžioklės, tai sutvirtina kolektyvus, įneša daug džiaugsmo, būna puiki galimybė parodyti medžioklės tradicijas vietos bendruomenei. Klubų ir būrelių visada prašau, kovo mėnuo, tai laikotarpis, kai galima suorganizuoti jaunimui paukščių sutiktuves, iškelti miškuose inkilus, supažindinti jaunimą su žvėrių ir paukščių veiklos ženklais miške, prie laužo išsikepti dešrelių. Manau jaunimas laukia tokių pramogų miške.
„Miske.lt“ Raimondas Ribačiauskas LMS „Gamta“ prezidentas
Finansų ministerijai atidarius PARAMOS FONDĄ, skirtą pagalbai su COVID-19 pasekmėmis, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos taryba nusprendė LMŽD vardu prisidėti savo lėšomis. Kviečiame visus LMŽD narius taip pat prisijungti.
Šiuo metu turime solidarizuotis su savo valstybe ir kiekvienas prisidėti kuo galime. Kritikuoti ir teisti lengviausia, bet priimti svarbius sprendimus yra didelė atsakomybė.
Susitelkime, parodykime Lietuvos medžiotojų ir žvejų vienybę ir solidarumą, palaikykime vieni kitus! Aukoti gali kiekvienas (tiek juridinis, tiek fizinis asmuo) į fondo sąskaitą, kurios numeris LT 56 1010 0000 0853 2407.
Koronavirusas keičia ir aplinkosaugininkų darbą. Karantino metu atšaukti įmonių patikrinimai patalpose, tačiau inspektoriai neliks be darbo – tyrame ore medžios brakonierius ir kitus pažeidėjus.
„Nukreipiame aplinkosaugininkų pajėgas į darbus gamtoje, tad brakonieriai ar gamtos teršėjai neturėtų atsipalaiduoti“, – sako Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Planiniai įmonių, patalpų patikrinimai nukeliami iki karantino laikotarpio pabaigos. Neplaniniai įmonių, patalpų patikrinimai pagal pranešimus ir skundus atliekami tik tuomet, jei yra numatoma reali grėsmė aplinkai (užtikrinant saugos priemones). Ministerijos vidaus instrukcijose rašoma: „Pagal naują tvarką aplinkos apsaugos inspekcijų pareigūnai (užtikrindami prevencijos reikalavimų laikymąsi) gali darbą organizuoti prioritetą skiriant darbui lauke (pavyzdžiui, kai pranešimo, skundų tyrimas reikalauja apžiūrėti lauko teritorijas (laikantis privalomų prevencijos reikalavimų, jei reikėtų bendrauti su pareiškėjais) ir patikrinimus atlikti lauke), neturint pranešimų ir skundų inspekcijose, gali išžvalgyti ir rengti reidus inspekcijų kontroliuojamose teritorijose lauke dėl galimų aplinkosauginių pažeidimų (nuotėkų neteisėtas išleidimas, gyvūnijos išteklių naudojimas ir kt.).
Gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai (užtikrindami prevencijos reikalavimų laikymąsi) gali darbą organizuoti prioritetą skiriant darbui lauke, atliekant patikrinimus pvz., žvejybos ir medžioklės išteklių naudojimo srityse, dėl galimų aplinkosauginių pažeidimų (nuotekų neteisėtas išleidimas, gyvūnijos išteklių naudojimas ir. kt).“
Praėjusią savaitę Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos
pareigūnai vykdė reidą Panevėžio regione. Gavus informacijos, kad
Rokiškio rajone gali vykti neteisėta medžioklė, buvo surengta pasala.
Ketvirtadienio naktį, kovo 12-ąją, apie 23 val. pareigūnai pamatė įtartinai lėtai laukų keliukais važiuojantį ir vis stabtelėjantį automobilį. Jam priartėjus prie pažymėto tarnybinio aplinkosaugininkų automobilio, buvo nuspręsta duoti nurodymą sustoti, tačiau vairuotojas padidinęs greitį nuvažiavo tolyn. Pareigūnams teko įsijungus švyturėlius bėglį vytis.
Kadangi keliukas, kuriuo bandyta sprukti, neturėjo išvažiavimo, už
kelių kilometrų automobilis sustojo. Per patikrinimą nustatyta, kad
automobilyje yra trys asmenys, gyvenantis Biržuose, o vienas iš jų
vežasi medžioklinį ginklą su optiniu taikikliu. Taip pat rastas
draudžiamas įrankis – naktinio matymo priedėlis prie optinio taikiklio.
Beje, bėgant nuo pareigūnų, jis buvo išmestas pro automobilio langą.
Atlikto tyrimo byla perduota Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio
rūmams. Už medžioklę naudojant draudžiamus įrankius Administracinių
nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė nuo 600 iki 1700 eurų su
nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu bei teisės
medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų.
Pareigūnai džiaugiasi, kad asmenys nespėjo subrakonieriauti žvėrių, todėl žalos gamtai šį kartą buvo išvengta. Aplinkos apsaugos departamentas dėkoja pilietiškiems asmenims už suteiktą informaciją.
Primename, kad apie pastebėtus aplinkos apsaugos pažeidimus pranešti
galima telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui
telefonu 8 (5) 2732995.
Italijos medžiotojai matydami kokia yra sudėtinga situacija dėl koronaviruso sveikatos priežiūros srityje, paaukojo daugiau 110 tūkst. eurų.
Medžiotojų organizacija lėšas skyrė dvejų „Brescia“ ir „Bergamo“ provincijų ligoninėms. Finansinė parama skirta medikams, kad jiems netrūktų priemonių kovojant su koronavirusu ir sergantiems žmonėms būtų suteikta kokybiška pagalba.
Dauguma medžiotojų žvėrių jaukinimo vietose naudoja įvairias stebėjimo kameras. Rinkoje kamerų pasirinkimas labai platus, kainos taip pat smarkiai svyruoja. Išbandžiau ne vieną žvėrių stebėjimo kamera, tačiau nei viena visiškai netenkino mano poreikių.
Po ilgų ieškojimų išsigryninau kriterijus kuriuos norėčiau turėti žvėrių stebėjimo kameroje. Ieškojau kameros kuri turėtų tiesioginės transliacijos galimybę, programinė įranga būtų patikima ir nekeltų rūpesčių, pranešimai ateitų į mobilią programėlę, baterijos tarnavimo laikas būtų bent jau mėnesį.
Pradžioje mano pasirinkimas krito ant „Arlo GO“ kameros. Pirmas kelias savaites šiuo pirkiniu buvau visiškai patenkintas, kol nesusidūriau su prarasto ryšio problema. Kaip žinome ryšys miške ne visada stabilus ir kartais dingsta. Kamera nustojo iš naujo prisijungti prie ryšio. Kurį laiką kamera veikia gerai kol nedingsta ryšys. Tada tenka važiuoti į vietą, lipti į medį, išimti baterija ir paleisti kamerą iš naujo. Po kurio laiko supratau, kad manęs netenkina „Arlo GO“ ir reikia pratęsti paieškas.
Netrukus internete radau labai panašių techninių savybių kamera pavadinimu „Reolink GO“. Tai Kinijos gamintojo „Reolink“ kamera, su panašiomis charakteristikomis kaip „Arlo GO“ , tik už pusę kainos. Ilgai nesvarstęs nusprendžiau išbandyti kinietišką analogą ir išsiaiškinti jo realias galimybes.
Įsigijau „Reolink GO“ kamerą su papildoma saulės bateriją. Kaip teigė gamintojas kamera turi veikti su visai ryšio tiekėjais Lietuvoje. Išbandžiau ją su „Ežio“, „Pildyk“, „Bitės“ kortelėmis ir viskas veikė puikiai. Ilgai nelaukęs pakabinau kamerą su saulės baterija miške.
„Arlo GO“ kairėje, „Reolink GO“ dešinėje
Visų pirma noriu paminėti, kad naudojant kamerą su saulės baterija, jos krauti nereikėjo nuo kovo iki pat spalio mėnesio. Tai daugiau nei galima buvo tikėtis.
Vaizdo kokybės palyginimas Vaizdo kokybės palyginimas
Žiemos laikotarpiu kaip saulės mažai, kamera maitinama vidinės baterijos energija. Jei žvėrys eina tankiai, baterijos užtenka porai savaičių. Manęs tai netenkino, todėl pradėjau ieškoti sprendimo dėl išorinio maitinimo, nes kas kartą vežiotis kopėčias, kad pakeisti bateriją pabodo.
Perkate pora 12v akumuliatorių (DEPO po 12EUR), kad būtų galima pakeisti atvažiavus medžioti, automobilinį pakrovėją su tokiu pat antgaliu kaip kameroje (kaina apie 5EUR), ilgą laidą, kad pasiektu iki kameros. Antgalį prijungiat nuo USB pakrovėjo laido gale, viską sujungiat ir turite išorinį maitinimą. Žiemos laikotarpiu išorinio akumuliatoriaus energijos pakanka šešioms savaitėm. Manau tai visai neblogas sprendimas.
Kalbant apie vaizdo kokybę, tai ji turėtų tenkinti daugumos poreikius. Galima nustatyti prastesnę (640×360) arba geresnę (1080P, 720P) vaizdo kokybę. Naktinis matymas taip pat pakankamai geras lyginant su „Arlo GO“. Jei matysite, kad vaizdas pradėjo strigti dėl prastesnio interneto ryšio, vaizdo kokybę galite keisti vieno mygtuko paspaudimu. Visi vaizdo įrašai saugomi atminties kortelėje kuri yra kameroje, todėl visada galėsite peržiūrėti įrašytus vaizdo įrašus pagal datą ir laiką.
Kitos šalyse „Reolink“ jau teikia debesų paslaugą, kurios pagalba vaizdo įrašai įkeliami į išorinį serverį. Tikėsimės, kad ir pas mus ši paslauga taps prieinama.
Kamera valdoma mobilios programėlės pagalba (Android, iOS). Programėlėje rasite judesio jautrumo nustatymus, pranešimų nustatymus, vaizdo įrašų archyvą, baterijos įkrovos lygį ir kitą informaciją.
Šią kamerą naudojau jau daugiau nei metai ir per visą šį laiką nesusidūriau su prarasto ryšio problema. Mobili programėlė taip pat veikia puikiai. Kol kas kamerai didelių priekaištų neturiu ir manau, kad „Reolink GO“ vienas iš geresnių pasirinkimų jei ieškoti patikimo sprendimo žvėrių stebėjimui.
