Blog

  • Medžioklės metamarfozės – Vokiečių okupacijos metai

    Medžioklės metamarfozės – Vokiečių okupacijos metai

    Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir vokiečiams 1941 birželio pabaigoje išvijus sovietinę kariuomenę, o kartu faktiškai okupavus Lietuvą, iki rudens buvo įdiegti pasikeitimai bei nauja tvarka medžioklės srityje.

    Bendrų sprendimų priėmimą dėl medžioklės reikalų vokiečiai pasiliko savo institucijų rankose, praktinį medžioklių organizavimą ir atsakomybę už tvarkos palaikymą bei gyvūnijos apsaugą valstybiniuose miškuose paliko jų valdytojams – miškų urėdijoms, o privačiose žemėse ir miškuose – jų savininkams.

    Leidimus medžioti išduodavo okupacinė valdžia Gebitskomisaro vardu. Jie buvo metiniai ir vienkartiniai (analogiškai kaip ir Vokietijoje). Leidimai buvo mokami, bet miškų tarnybos pareigūnams, kariškiams bei vidaus apsaugos darbuotojams buvo taikomos lengvatos.

    Generalinėje miškų direkcijoje buvo įkurtas Medžioklės skyrius su bendrųjų medžioklės reikalų ir medžioklės apsaugos referentais bei ūkio vedėju. Skyriui vadovavo vyriausias inspektorius Eduardas Skerstas.

    Reikia pažymėti, kad tarpukario Lietuvoje ir pirmaisiais sovietinės okupacijos metais, tokio lygio institucijos, kaip medžioklės reikalams specializuotas skyrius, valstybinio valdymo struktūrose nebuvo. Tai rodo, kad vokiečių okupacinė valdžia medžioklei rengėsi skirti rimtą dėmesį. Iš tiesų, nežiūrint karo metų, buvo atliekamos medžiojamos faunos gausumo ir sumedžiojimo apskaitos, skiriamas dėmesys biotechnikai.

    Eduardas Skerstas – vokiečių kilmės Rusijoje gimęs miškininkas, žinojęs rusų, vokiečių, prancūzų ir lietuvių kalbas, neblogai pažinojęs ne tik Rusijos, bet ir Lietuvos miškų ūkį bei asmeniškai dalyvavęs, dirbdamas urėdu jo kūrime. Dar 4-me dešimtmetyje „Mūsų giriose“ ir „Medžiotojuje“ E. Skerstas rašė apie faunos apsaugą, brakonieriavimo problemas, galvijų ganiavos miškuose įtaką medžiojamajai faunai, medžioklinio šaudymo ir šaudmenų klausimais.

    Kaip medžiotojas E. Skerstas buvo įspūdinga asmenybė – pradėjo medžioti nuo ankstyvos jaunystės, gal tiksliau vaikystės, su savo seneliu ir tėvu beribiuose ir tais laikais turtinguose Rusijos miškuose. 1939 m., kaip jis pats rašė „Medžiotojuje“ (Nr. 2/36, straipsnyje „Kulka ir grankulkės“), jau turėjo 52 metų medžioklės patirtį ir savo sąskaitoje labai įvairių vertingų trofėjų: po keliolika lokių ir briedžių, keliasdešimt vilkų, per 100 stirninų. Tačiau jis visada pabrėždavo:

    „Mes medžiotojai – ne mėsininkai… Mes kultūringi žmonės, o ne plėšrūs grobuonys… Neužmirškime, kad ir gyvūnai turi nervus ir kaip ir mes, jaučia skausmus“.

    Jis kiekviena proga pasisakė už aukštą medžioklės kultūrą ir medžioklės etiką, už atsakingus ir taiklius šūvius. Deja, karo metai nebuvo palankiausias laikas šių idėjų įgyvendinimui.

    Nelegalūs medžiotojai tuo metu sudarė daugumą. Besislapstantys nuo kariuomenės ir nuo Reicho darbo tarnybos Vokietijoje piliečiai, kiti ginkluoti asmenys, tarp kurių buvo nemaža ūkininkų, medžiojo ne tik laukuose kiškius, bet ir miško žvėris. 1942 m.

    Kauno urėdijoje buvo demaskuota brakonierių gauja, veikusi Kauno urėdijos miškuose ir nušovusi 12 briedžių, apie 50 stirnų, 10 šernų ir daug smulkesnių žvėrių. Pagal pėdsakus susekus brakonierius buvo suimta net 16 asmenų („Mūsų girios“, 1943 m. liepos mėn.) . Tuo tarpu visoje Lietuvoje 1942-1943 medžioklės sezone oficialiai buvo sumedžiota 13 briedžių (9 Žalgirio ir 4 Mažeikių urėdijose).

    Nežiūrint karo metų, šaudmenų buvo galima laisvai įsigyti mainais į į medžiojamų gyvūnų kailiukus per „Ostlando“ kailių bendrovės supirkimo punktus, buvusius didžiuosiuose miestuose. Juose taip pat buvo supirkinėjami šunų ir kačių kailiukai. Pagal pristatytų, surūšiuotų ir įkainuotų kailiukų vertę buvo galima gauti šaudmenų ir net medžioklinių ginklų. Niekas netikrino, ar gyvūnai sumedžioti teisėtai, ar sugaudyti bet kokiais neteisėtais būdais, įskaitant tais laikais labai išplitusias kilpas ir spąstus.

    Generalkomisariatas buvo išsiuntęs urėdijoms nurodymus dėl nykstančių žvėrių apsaugos, dėl kovos su brakonieriais bei dėl šernų padarytų nuostolių atlyginimo. Tačiau dėl karo metų sąlygų, vokiečių nesėkmių frontuose tų nurodymų nebuvo laikomasi arba jie vos pradėti įgyvendinti.

    Taigi medžiojamos faunos būklė vokiečių okupacijos metu faktiškai pablogėjo. Tačiau tas blogėjimas nebuvo toks intensyvus, kaip per pirmąjį pasaulinį karą arba kaip pirmaisiais metais po Antrojo pasaulinio karo. Valstybinių struktūrų lygmenyje medžioklės reikalų tvarkymui buvo skiriamas nemažas dėmesys, bet medžiotojų organizacijų veikla nebuvo atkurta. Tik dalis buvusių medžiotojų grupių neformaliai išliko ir individualiai išsiėmę nustatyta tvarka leidimus, tęsė medžiokles tiesiogiai tardamiesi su urėdijomis. Pavyzdžiu, gana aktyviai tebemedžiojo Kauno teatralai.

    Kaip vėliau savo prisiminimuose paliudijo kai kurie buvę karo metų urėdai bei girininkai (Mykolas Jankauskas, Eduardas Mensonas ir kiti), didelę  dalį to meto urėdijose medžiojusių žmonių sudarė įvairūs vokiečių pareigūnai ir kariškiai. Tačiau jie vengė tų miškų (daugiau jų buvo rytinėje respublikos dalyje), kuriuose veikė sovietiniai diversantai ir partizanai. Todėl Vilniaus krašte dominavo neoficialios vietinių gyventojų medžioklės.

    Tuo tarpu Klaipėdos krašte, jį 1939 m. okupavus vokiečiams, pilnai galiojo Vokietijos medžioklės tvarka. 1939 – 40 m Iš Rytprūsių Trapėnų miškų buvo perkelta į Karšuvos (Viešvilės-Smalininkų) girią nemaža tauriųjų elnių grupė, kuri davė pradžią pokarinei elnių populiacijai pietvakarinėje Lietuvos dalyje.

    Rytprūsiuose Romintos girioje ir Nemuno deltoje buvo vieni geriausių Reicho medžioklės plotų. Romintos girioje buvo pagrindinė fašistinės Vokietijos medžiotojo Nr. 1 Hermano Geringo  buveinė (Pats fiureris nemedžiojo) su ištaiginga medžioklės pilimi ir galinga medžioklės tarnyba. Čia ir Klaipėdos krašte medžiojo ir kiti įžymūs nacių funkcionieriai. Pavyzdžiui, paskutinė Rytprūsių gauleiterio (nacių aukščiausio rango partinis vadas) Ericho Kocho kurtinių medžioklė Karšuvos girioje užfiksuota 1944 m balandžio 19-20 dienomis, kai Raudonoji armija jau buvo netoli Lietuvos sienų.

    Apibendrinant galima tvirtinti, kad vokiškosios okupacijos metais privačiuose miškeliuose ir laukuose, kurie sudarė didžiąją dalį tuometinių medžioklės plotų, smulkioji fauna buvo intensyviai medžiojama įvairiais, tiek teisėtais tiek neteisėtais būdais. Tą skatino nekontroliuojamas žvėrelių kailiukų supirkinėjimas ir šaudmenų bei medžioklės priemonių platinimas per „Ostlando“ kailių bendrovės supirkimo punktus.

    Valstybiniuose miškuose „ramesniuose“ regionuose daugiausia vyko oficialios miškininkų organizuojamos vokiečių kariškių, represinio bei esamo biurokratinio aparato darbuotojų medžioklės. Beveik sustojo organizuotas stambesniųjų plėšrūnų naikinimas, padaugėjo vilkų. Reali apsauga nuo brakonieriavimo valstybiniuose miškuose labai susilpnėjo. Daugumos medžiojamų gyvūnų kiekiai mažėjo.

  • Kol kas stirninus medžioti galima

    Kol kas stirninus medžioti galima

    Vakar Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pranešė atšaukęs praėjusią savaitę (gegužės 8 dienos) pasirašytus medžioklės taisyklių pakeitimus, kuriomis buvo leidžiama medžioti stirninus be limitų nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d.

    Šiuo metu kito įsakymo kuris panaikintų šį pakeitimą nėra, todėl vadovaujantis paskutiniu aplinkos ministro įsakymu stirninus medžioti galima. Savo ruožtu mes informuosime kaip galima greičiau, jei bus paskelbti bet kokie nauji pakeitimai.

  • Mitai ir faktai apie medžioklę lanku

    Mitai ir faktai apie medžioklę lanku

    Daugumai medžioklė su lanku ir strėle asocijuojasi su akmens amžiumi, o kiti prisimena J.Biliūno apysaką „Kliudžiau“. Apraizgytas gandais ir mitais šis medžioklės būdas Lietuvos visuomenėje neturi tikrojo atspindžio.

    Medžioklinis lankas yra stipriai evoliucionavęs nuo savojo pirmtako, ir tapęs labai moderniu šių dienų medžioklės įrankiu visame pasaulyje. Tikslus, galingas ir efektyvus šūvis; saugus ir draugiškas aplinkai medžioklės būdas: tai faktoriai, dėl kurių modernų lanką renkasi vis didesnė medžiotojų bendruomenės dalis.

    Matydami informacijos trūkumą Lietuvoje, aš, Vaidas, kartu su kolega Nerijumi, nusprendėme trumpai papasakoti ir šiek tiek prasklaidyti nežinomybių debesis, bei paneigti kai kuriuos mitus apie šį modernų medžioklės būdą.

    https://vimeo.com/418480053
    Video: Nerijus Rupčiauskas ir Vaidas Uselis

  • Kęstutis Mažeika atšaukė visus Medžioklės taisyklių pakeitimus

    Kęstutis Mažeika atšaukė visus Medžioklės taisyklių pakeitimus

    Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ketvirtadienį pranešė atšaukęs praėjusią savaitę pasirašytus medžioklės taisyklių pakeitimus.

    „Taisyklėse yra daug gerų pakeitimų. Galite paklausti medžiotojų apie tuos pakeitimus ir jie pasakys, kad didžioji dalis klausimų yra logiški ir suprantami. Kad nebūtų diskusijų, atšaukiau visus pakeitimus ir turės būti apsispręsta dar kartą kitą savaitę vyksiančiame atvirame posėdyje“, – ketvirtadienį Seime sakė K. Mažeika.

    Miske.lt – Medžioklės taisyklių pakeitimus atšaukiantis įsakymas kol kas nėra paskelbtas. Rekomenduojame kol nepaskirti stirninų medžioklės limitai, susilaikyti nuo stirninų medžioklės.

  • Aplinkos viceministrė R.Vaitkevičiūtė traukiasi iš pareigų

    Aplinkos viceministrė R.Vaitkevičiūtė traukiasi iš pareigų

    Aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė traukiasi iš pareigų, ketvirtadienį pranešė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

    Jis teigė R.Vaitkevičiūtės prašymo kol kas nepasirašęs, nes yra Seime. Žadėjo tai padaryti vėliau ketvirtadienį.

  • Šiandieninė situacija medžioklės klausimais

    Šiandieninė situacija medžioklės klausimais

    LMŽD atstovaudama didelės medžiotojų bendruomenės interesus kreipiasi ir į visuomenę, kuri yra klaidinama, ir į aplinkos ministeriją, norėdama paraginti atvirą diskusiją paremtą faktais ir patirtimis dėl medžioklės su lanku. Politiniai sprendimai ir jų eiga daugumai žinoma, tad čia į tą diskusiją neisim, tačiau gindami medžiotojų pozicijas norime pateikti faktus ir informaciją. Šio straipsnio tikslas supažindinti ir medžiotojų bendruomenę ir visuomenę, kodėl buvo teiktas prašymas įtraukti lankus į medžioklėje naudojamų įrankių sąrašą ir kodėl šalininkams to reikia.

    Bendradarbiaujant su medžiotojus vienijančiomis organizacijomis jau nuo 2009 m. medžioklė su lanku ne kartą buvo apsvarstyta. Per šį periodą buvo labai daug nuveikta populiarinant ir vystant medžioklę su lanku. Medžiotojai turi teisę medžioklėje pasirinkti tinkamiausią būdą ir tam būdui tinkamiausią įrankį. Lankas nėra jokia išimtis. Šis įrankis yra tiek pat modernus kaip ir kiti šaunamieji ginklai, nenusileidžiantis savo efektyvumu tačiau išsiskiriantis savo specifiškumu. Modernios medžioklės šalininkai ir medžiotojai gindami savo interesus bendradarbiaudami su medžiotojus vienijančiomis organizacijomis kreipėsi į Lietuvos aplinkos ministeriją su prašymu įtraukti lanką kaip medžioklėje naudotiną įrankį į medžioklės taisyklėse tvirtinamą įrankių sąrašą.

    Buvo sudarytos darbo grupės, kurioms bendradarbiaujant sukurtas medžioklės su lanku aprašas bei galimi scenarijai su reglamentavimo pavyzdžiais, kurie buvo pateikti atsižvelgiant į ilgametes tarptautines patirtis. Visų pirma būtina paminėti, jog medžioklės su lanku nedraudžia nei viena EU direktyva ar kitoks dokumentas. Šis medžioklės būdas yra laikomas etiškai lygiavertis kitiems. Tarptautinės organizacijos tokios kaip FACE, CIC aktyviai palaiko šį modernios medžioklės būdą, bei rekomenduoja jį adaptuoti, nes šalių praktika byloja, jog tai duoda visapusiškos naudos, ir jokiu būdu nesukuria neigiamos įtakos, kurią mėgsta kurti pseudo grupuotės, pateikinėdamos melagingą informaciją, manipuliuodamos visuomenės jausmais rodydami su medžiokle nieko bendro neturintį turinį… Palaikydamos mūsų judėjimą, tarptautinės organizacijos taip pat atkreipia dėmesį, jog šiuo metu padaugėjus antimedžiotojiškų grupuočių aktyvumui, labai svarbu išlaikyti ekspertų ir medžioklės žinovų pozicijas, remtis faktais ir patirtimis, o nepasiduoti emocinei įtakai, taip suteikiant pagrindą nepagrįstų priešiškų veiksmų plitimui visuomenėje.

    Lankas labai puikiai dera kaip įrankis šiomis modernios medžioklės dienomis. Tiek patys lankai tiek su jais komplektuojamos priemonės ir priedai yra šių dienų technologiniai pasiekimai, kurie stipriai lenkia savo savybėmis tuos lankus, kuriais buvo medžiojama prieš 50 ; 10 ar net 5 metus. Tačiau net ir technologiniai sprendimai įvykę visai neseniai nepakeitė lanko efektyvumo. Taip, jį lengviau įvaldyti, tikslumas daug didesnis, bei kitos savybės leido adaptuoti lanką vis didesniame panaudojamų situacijų spektre, ir jį renkasi vis daugiau medžiotojų. Lankas netaps pagrindine medžioklėje naudojama priemone, tačiau mes turime turėti pasirinkimą, nes šis pasirinkimas niekaip neigiamai neįtakoja nei aplinkos nei aplinkinių. Anaiptol pavyzdžiai rodo visai ką kitą.

    Bebrų medžioklėse daugeliu atveju šūvis atliekamas bebrui esant vandenyje. Dažnai tokiais atvejais bebras turėdamas gyvybingumo paneria ir taip nuskęsta. Lankas čia atveria visai kitokias galimybes, nes strėlė komplektuojama su specialia įranga bebrų medžioklei. Strėlė su lanku sujungta specialia virvute su rite ir po šūvio šis kontaktas užtikrina, kad sumedžiotas gyvūnas bus paimtas sėkmingai. Kitas pavyzdys tai urbanizuotos teritorijos, kuriose reikalinga medžioti, ir tokių teritorijų tik daugėja. Lankas tylus artimos distancijos ginklas garantuojantis labai saugią ir netrikdomą aplinką, taip pat medžiojant lanku, nedidelėje teritorijoje dėl šių savybių gali medžioti daugiau medžiotojų lankininkų. Tai ypatingai svarbu, kai kalbama apie kiekybę ir kokybę: esant invazinių rūšių lokaliam išplitimui ar esant būtinybei stipriai mažinti populiacijas, kaip pavyzdžiui šernų populiaciją maro metu. Kitų šalių praktika pasiteisinusi net miesto parkuose, kuriuose perteklinės kiškių ar nutrijų kolonijos daro didžiulę žalą. Ispanijos 6-iuose didžiausiuose miestuose leidžiama medžioti šernus išimtinai medžiotojams lankininkams, nes tai nekelia jokio pavojaus aplinkiniams, ir yra efektyvus būdas reguliuoti šernų populiaciją. Aptvaruose auginamų gyvūnų išėmimas iš bandos taip pat yra lanko panaudojimo vieta, nes aplinkiniam gyvūnams šis medžioklės būdas nesukelia streso, todėl jį rinktųsi tikrai ne vienas šių ūkių specialistas. Ir anaiptol tai ne visi pavyzdžiai, kuriuos vertėtų paminėti, kuo gi lankas yra išskirtinis.

    Išskirtinis Danijos vyriausybės dėmesys medžioklei su lanku. Šioje šalyje, kada buvo priiminėjamas leidimas medžioti su lankais taip pat buvo didelis visuomenės nepasitenkinimas ir baimė, kad tai turės daug neigiamų padarinių. Tada 1999 metais nebuvo tiek daug tarptautinės praktikos bei atliktų tyrimų, tad Danijos vyriausybė pasiryžo atlikti ilgalaikį tyrimą šioje srityje. Tyrimas buvo apie tai kiek yra efektyvus medžioklėje lankas kaip įrankis ir ar jį naudojant padidėja tikimybė sužaloti gyvūną, kurį būtų sunkiau ar visai neįmanoma surasti. Ši studija vyko 1999-2007 metais ir buvo atliekama glaudžiai bendradarbiaujant su šunų pėdsekių organizacija, kurios indėlis leido labai objektyviai vertinti gautus rezultatus. Bendrai įvertinta daugiau kaip 3800 įvairių sumedžiotų gyvūnų atvejų. Pasirinkus remtis europinių stirninių sumedžiojimo rodikliais buvo suformuluotos tyrimo išvados nurodančios, kad efektyvumas sumedžiojant gyvūną siekia 92,5 procento ( tyrime sumedžioti 989 stirninai). Toks sėkmės faktorius dar pagerėja įvertinus tai, kad tuose 7,5% visais atvejais buvo pasitelkiamas pėdsekys šuo, nesvarbu ar buvo įsitikinta apie pataikymą ar ne. Pasitelkus pėdsekį šunį sėkmingų paieškų buvo 51,2%. Dalis atvejų buvo įvertinti kaip „švarūs nepataikymai“ nes nebuvo aptikta jokių sužalojimo pėdsakų. Kaip teigiama tyrimo išvadose, šie duomenys rodo, jog apytikris 5% sužalojimo faktorius yra visiškai analogiškas kaip ir šaunamiesiems graižtviniams ginklams, todėl nėra jokio pagrindo nuogąstauti, dėl lanko efektyvumo. Turime pridurti, kad Danija nuolat tobulino ir vystė medžioklę su lanku ir dabar nuo 2017 metų vienu metu kaip ir Suomija, abi šalys į medžiojamų gyvūnų sąrašus įtraukė stambiuosius kanopinius žvėris ( tauriuosius, dėmėtuosius elnius ir danielius). Žvelgiant į tokių šalių patirtis negalime būti abejingi mūsų šalies medžiotojų bendruomenei, kuri yra pasiryžusi tobulėti.

    Diskutuojant apie šios medžioklės pasiruošimą siūloma įvesti privalomąjį medžiotojo lankininko kursą, kuris apima ir teoriją, ir praktiką, bei įgūdžių vertinimo testus, kurie būtų atliekami periodiškai kaip ir kiti privalomi patikrinimai medžiotojams. Kursams buvo pasirinkta IBEP (International bowhunters education program – tarptautinė medžiotojų lankininkų mokymų programa) neišradinėjant naujai dviračio. Šiuos kursus yra adaptavę daugybė šalių, išduodamas pažymėjimas yra galiojantis ir pripažįstamas visame pasaulyje. Todėl vieninga mokymų ir švietimo strategija praplėstų ir didesnes galimybes medžioklės turizmo srityje, kuri laikui bėgant užima vis reikšmingesnę poziciją ne tik socialine, bet ir ekonomine prasme.

    Kalbant apie naudą galime drąsiai teigti, jog lankas yra įrankis, kuriam medžiotojas skirs daugiau laiko. Praktikavimasis yra labai naudingas palaikyti ir fizinę formą. Praktika yra pigi ir saugi, neteršianti aplinkos. Į treniruotes galima pajungti visą šeimą ir kitas socialines grupes. Šaudymo iš lanko sportas yra labai populiarus, Lietuvoje veikia ne viena organizacija vienijanti šaudančius iš lanko, yra daugybė klubų, kurie vykdo veiklą visuose regionuose bei organizuoja praktinius renginius, varžybas ir pan. Esant tokiai palankiai situacijai, medžiotojams būtų labai patogu praktikuotis ir gauti naudingų patarimų ir iš sporto profesionalų, tam, kad nuolat tobulintų savo įgūdžius. Taip medžiotojų bendruomenės pasijungtų į kitas socialines grupes, kas padėti bendrai formuoti ir medžiotojų įvaizdį bei jų trypiamą kilnią misiją bei vardą. To ypatingai reikia mūsų bendruomeniškumui ugdyti.

    Grįžtant prie modelio, reikia paminėti testavimą. Pabrėžtina, jog visame pasaulyje lankininkams yra keliami aukštesni gebėjimų reikalavimai. Tai apima ir gilesnes žinias apie medžiojamąją fauną, jos anatomiją, saugumą medžioklės aplinkoje ir, žinoma, šaudymo praktinius įgūdžius. Siūlytas šaudymo įgūdžių testas buvo toks, kokį yra apibrėžusios daugelis šalių: tai yra 6 taikiniai išdėlioti skirtingais nežinomais atstumai nuo 5 iki 30 metrų ruože, su įvairiu šūvio kampu. Kiekvienas taikinys yra natūralaus dydžio atitikmuo medžiojamajai faunai, ir atitinkamai nuo pasirinkto taikinio dydžio maksimalus pataikymo zonos dydis yra 20cm. Norint išlaikyti testą 5 šūviai iš 6 privalo būti pataikymai į šią apibrėžtą zoną. Jei bent vienas šūvis yra prašaunamas testas yra laikomas neišlaikytu.

    Todėl abejoti atsakingu medžiotojo pasirinkimu lanką naudoti medžioklėje nederėtų, įvertinus visus faktorius, niekas lanko nesirinks „pabandymui“ ar „pažaidimui“. Tai atsakingo medžiotojo sprendimas, kuris ryžtasi ne tik atitinkamai pasiruošti ir tai įrodyti, bet ir skirti daugybę laiko bei pastangų, kad pasiektų atitinkamą rezultatą. Galime teigti, kad kalbama apie patį profesionaliausią medžiotojo lygmenį, ir tai yra vienas iš tų prioritetų, kurį medžiotojus vienijančios organizacijos laiko labai svarbiu siekiant ugdyti ir kelti kultūrinį lygmenį medžiotojų bendruomenėje, taip pat megzti glaudesnius ryšius su kitomis bendruomenėmis ir visuomene, kur lankas gali pasitarnauti kaip traukos objektas.

    Ryšium su visuomenės pasipriešinimu šiam judėjimui, norime pareikšti savo poziciją apie tai, kad priešinantis yra remiamasi ne tik visuomenę klaidinančia informacija, nepatikimais šaltiniais, dirbtinai sukurtomis priemonėmis, tačiau ir nepagrįstu šmeižtu bei melu, pradedama formuoti politinė ir teisinė sistema siekiant pasinaudoti susidarius situacija. Visuomenė išreiškė savo poziciją pasirašant peticiją, kurią sukūrė pseudo organizacijos. Teigdamos, jog turinį sudaro išskirtinai su medžiokle susijusios fotografijos, kurios ir sukėlę begalinę neapykantą medžiotojams. Šios organizacijos viešai meluoja. Tai įrodo pačios nuotraukos: jose užfiksuoti gyvūnai yra dauguma atvejų naminiai, o ne medžiojamieji- katės, šunys, gandrai ir kiti. Kitas aspektas, kuris įrodo medžioklės sąlyčio nebuvimą tai, kad daugelyje nuotraukų strėlės naudojamos tokios, kurios neturi medžioklinio antgalio ir yra skirtos šaudyti į taikinius. Kai kurios nuotraukos yra dirbtinai sukurtos siekiant savų tikslų, nes jose tiesiog neegzistuoja logika. Visi akivaizdūs faktai rodo, kad net jei ir buvo gyvūnai pašauti strėle, tą daugeliu atveju atmetame, kad tai buvo medžiotojo paleista strėlė medžioklėje. Tai greičiau atsitiktinumo auka nei realūs kaltinimai. Tai teigiame remdamiesi ne tik šios peticijos turiniu, tačiau ir tarptautiniais ryšiais ir faktais, kad tokių atvejų yra ypatingai mažai, kurie patvirtinti ir tikri. Atlikti moksliniai tyrimai, kurie įrodo lanko ir strėlės efektyvumą negali būti nuginčijami faktai. Tai rodo ir šios medžioklės sėkmingumo faktorius, kuris nėra išgalvotas. Todėl tokių peticijų teisėtumą būtina aptarti, ir keisti visuomenės nuomonę, ją formuojant neišgalvota informacija pasitelkiant jausmų faktorių.

    Anksčiau bandyta susieti lankus su brakonieriavimu ir nelegalia medžiokle. Trumpai pasakysim, kad tam mes viešinome jau ir atskirą dokumentą, kuris buvo parengtas bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis ir su visais faktais. Tačiau lanku brakonieriai galėjo naudotis visą laiką, tai nėra ginklas, kurio įsigijimą riboja įstatymas, tad kas norėjo jį naudoti tas galėjo, įstatymai nesilaikantiems jie tiesiog neegzistuoja. Tokios patirties gamtosauginėje sistemoje nėra, tai visiškai nenaudotinas įrankis nekilniems tikslams, tokia yra visos Europos ir pasaulio praktika.

    Taip pat paminėsim, kad teiktame pasiūlyme ministerijai buvo sukurtas ir aprašas visam svarbiausiam lankininko inventoriui: kokie lankai gali būti naudojami, minimalūs reikalavimai tiek lankams tiek strėlėms. Tad galime užtikrinti, jog laikantis siūlomų rekomendacijų, bus pasiekti ir atitinkami rezultatai.

    Taigi, apibendrinant – Europoje yra 19 šalių, kuriose lanką gali naudoti medžiotojai kaip įrankį.

    Mes turime gyvūnus saugančių ir medžioklę reglamentuojančių tarptautinių organizacijų palaikymą bei oficialų pritarimą puoselėti modernios medžioklės tradicijas.

    Turime ir ekspertus ir atestuotus instruktorius, kurie jau nuo 2009 metų veda mokymus pagal tarptautinę medžiotojų lankininkų edukacijos programą, ir tie medžiotojai medžioja užsienio šalyse.

    Turime visų medžiotojus vienijančių organizacijų pritarimą ir palaikymą.

    Išanalizuoti faktai ir plati kitų šalių patirtis rodo akivaizdžiai, jog neturime dėl ko neleisti rinktis lanko kaip įrankio medžioklėje.

    70 000 medžiojančiųjų su lanku Europoje, yra didelė rinka, kuri potencialiai gali domėtis turizmu mūsų šalyje, sukurti pridėtinę vertę ne tik ekonomikos bet socialinėse srityse.

    Kodėl Lietuva turi neiti šiuo keliu, ar nepasirodysime akmens amžiaus sistemos atgyvenomis Europai ir pasauliui, klausydami pseudo grupuočių? Ar nepasirodysime nekompetentingi politiniuose sprendimuose akistatoje su faktais, kurių niekas negali užginčyti?

    Mes privalome tobulėti, ir protinga diskusija yra vienintelis kelias to link!

  • Medžiotojai rinkosi prie Aplinkos Ministerijos

    Medžiotojai rinkosi prie Aplinkos Ministerijos

    Šiandien Vilniuje prie Aplinkos ministerijos, rinkosi medžiotojai siekiantys palaikyti Aplinkos ministrą Kęstuti Mažeiką ir pareikšti savo nuomonę dėl pastarųjų įvykių susijusių su naujai patvirtintomis medžioklės taisyklėmis.

  • Lankai, strėlės ir muilo burbulas

    Lankai, strėlės ir muilo burbulas

    Pastarųjų dienų įvykiai verčia susimastyti, kokioje visuomenėje gyvename ir ar tikrai taip lengva manipuliuoti visuomenės nuomone. Kaip žinote, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika praeitą penktadienį išleido įsakymą kuriuo keičiamos Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklės.

    Mano nuomone taisyklių pakeitimai yra daugiau teigiami nei neigiami, kai kuriuos punktus reikėtų taisyti, kad užkirsti kelią nelegaliai medžioklei, bet apie tai kitą kartą.

    Šiame projekte buvo vienas nelemtas punktas, kuris turėjo įteisinti medžioklę su lankais nuo 2022 metų ir dėl kurio ir užvirė košė.

    Žalieji puolė demonizuoti medžioklę su lankais, gąsdindami visuomenę prastai suklastotomis nuotraukomis, sakydami, kad tai brakonierių įrankis ir žvėrių kankinimas. Noriu atkreipti dėmesį, kad žaliųjų nuotraukose, neva tai sužaloti gyvūnai vaizduojami su sportinėmis strėlėmis, išskyrus vieną baltauodegį elnią, kuris stovi laimingas su strėle nosyje net neįtardamas, kad ji ten yra. Apie katinus su strėlėmis galvose aš net nekalbėsiu, nes tokiomis išgyvenimo galimybėmis stebėtųsi ir pats Čakas Norisas.

    Dauguma nuotraukų padarytos Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur sportui skirtus lankus ir strėles gali įsigyti nepilnamečiai ir kurie su medžioklei skirtais įrankiais neturi nieko bendra.

    Į gąsdinimus, kad tai brakonierių įrankis, galiu atsakyti tik tiek, kad viena strėlė kainuoja apie 40EUR ir šiais termovizorių laikais, joks brakonierius nesėdės su lanku rankose puse nakties ir nerizikuos būti pagautas. Brakonieriams leidimų nereikia naudoti lankus, nei naktinio matymo taikiklius, nei garso slopintuvus, tad ir gąsdinti visuomenės tokiais dalykais nereikėtų.

    Žvelgiant bendrai į tai kaip dirba žalieji, manau jog vaidybinį darbą jie padarė tikrai gerai ir koloboracija su žiniasklaida yra puiki. Tik žiniasklaida pamiršta, kad yra daugiau nei viena pusė ir užsiima neigiamu nuomonės formavimu. Opozicija taip pat puikiai sureagavo į vykstantį balaganą ir užregistravo net kelis medžioklės taisyklių pakeitimus su kuriais tikisi susilaukti visuomenės dėmesio prieš artėjančius rinkimus.

    Dabar pakalbėkime apie palaikymą iš medžiotojų pusės. Tikiuosi kolegos iš medžiotojus vienijančių organizacijų neįsižeis, bet palaikymo nebuvo. Nei per TV, nei per radiją medžiotojų atstovų nemačiau, nei girdėjau. Vakar LMŽD vadovas Jonas Talmantas išreiškė palaikomąjį žodį aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai.

    „Medžiotojų yra 30 tūkst., žvejų – dar 27 tūkst. Reikia pridėti ir po tris keturis šeimos narius. Iš viso mūsų yra labai daug ir visi dabar pripažįsta, kad K. Mažeika yra drąsus vyras su tvirtu stuburu. Manau, jis sulauks rimtos paramos rinkimuose“, – sakė J. Talmantas.

    Palaikymas turi būti savalaikis, konkretus ir duodantis atkirtį opozicijai. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ne visada laikosi žodžio, tačiau ar už tai jį reikia atiduoti sudrąskymui – nemanau. Mano nuomone palaikymo iš medžiotojų vienijančių organizacijų aplinkos ministras nesulaukė, o politikavimas po visko gali duoti neigiamą rezultatą. Kaip sakoma barškinti šaukštais po vakarienės nėra prasmės.

    Visų šių dienų įvykių rezultatą matote patys. Vakar aplinkos ministras Kęstutis Mažeika neatlaikęs spaudimo atšaukė pataisas dėl lankų. Negana to, dabar jau ieškomas atpirkimo ožys kuriuo greičiausiai taps viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė ir visa tai dėl kelių punktų medžioklės taisyklėse.

    Kaip matote ar tai normalu ir kur mus tai nuves? Medžiotojų organizacijom siūlau baigti politikuoti ir imtis realių veiksmų, pradėti rimtai dirbti su visuomenės nuomonės formavimu.

    Šiandien medžiotojai ruošiasi eiti į mitingą ir palaikyti aplinkos ministrą. Tai puikus žingsnis ir tikiuosi, kad mūsų „objektyvi“ žiniasklaida tai pastebės ir apie mitingą informuos visuomenę.

  • Esminiai medžioklės taisyklių pakeitimai

    Esminiai medžioklės taisyklių pakeitimai

    Esminiai medžioklės taisyklių pakeitimai pagal 2020.05.08 Aplinkos ministro įsakymą. Lietuvės Respublikos Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisykles (rasite čia).

    • Medžiojamųjų gyvūnų jaunikliai – medžioklės sezono metu gimę (atvesti, išsiritę) medžiojamieji gyvūnai iki kito medžioklės sezono pradžios. [anksčiau buvo jaunikliai tie, kurie gimę nuo balandžio iki kitų mėtų kovo].
    • Medžioklės sezonas – laikotarpis nuo vienų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. (įskaitytinai).
    • Trukdymas medžioti, sąvoka – aktyvūs asmenų veiksmai medžioklės plotuose, kuriais jie siekia neleisti medžioklės plotų naudotojui teisėtai medžioti, naudotis kitomis Medžioklės įstatymo jam suteiktomis teisėmis arba vykdyti šiame įstatyme numatytas pareigas.
    • Trukdymas medžioti – įtrauktas draudimas bet kaip trukdyti medžioti.
    • Saugumo egzaminas. Kas treji metai medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą [organizacijos gali testuoti ne tik savo narius]. Patikrinimai atlikti iki šių pakeitimų galioja tiek kiek nurodytą jų atžymoje.
    • Medžioklinius prožektorius, kurių šviestuvas žibintas pritaisytas prie šautuvo (leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių). [anksčiau buvo leidžiama tik šernų medžioklei].
    • Medžioklė katilu – kai medžiotojai stovi arba eina į centrą, apsupę tam tikrą atvirą lauko plotą [anksčiau buvo, kad tik eina].
    • Šunys – šunis ir plėšriuosius paukščius tam tikram medžioklės būdui parengti arba lauko bandymus, varžybas medžioklės plotuose natūraliomis sąlygomis vykdyti leidžiama visus metus. [anksčiau buvo nustatyti terminai].
    • Terminai –
      • Panaikino specialius selekcininkams nustatytus terminus.
      • Lapes, mangutus ir kanadines audines, miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus medžioti varant ne miškuose leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31d. [buvo iki balandžio 15 d.]
      • Briedžius patinus nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d [buvo iki gruodžio 15 d.]
      • Briedžių pateles – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. [buvo iki lapkričio 15d.]
      • Tauriuosius elnius – nuo rugpjūčio 15 d. iki sausio 31 d.;
      • Pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d. [buvo iki sausio 15 d.]
      • Stirninus – nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. [buvo nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d.]
      • Pilkuosius kiškius – nebeliko ribojimo rengti tik 2 medžiokles.

    • Akivaizdžiai sergantis gyvūnas – jo kančias ne medžiojimo termino metu galima nutraukti taip pat kaip ir sužeisto gyvūno. Privaloma fiksuoti vaizdo fiksavimo priemonėmis ir paprašius nusiųsti AAD pareigūnui.
    • Ataskaitos apie gyvūnus – teikiamos iki balandžio 15 d. [buvo iki balandžio 25 d.]
    • Medžioklės lapų pildymas – lape reikia pažymėti visus sumedžiotus gyvūnus prieš pradedant jų dorojimą arba išvežimą [anksčiau buvo taikoma tik dėl tų gyvūnų, kurie limituoti]. Apie elninių sumedžiotų gyvūnų ragų šakų skaičius reikia pažymėti lape [anksčiau buvo ir ragų apimtis, skėtra ir t.t.]. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus neįrašyti lape – reiškia sumedžiota neteisėtai [anksčiau tai buvo taikoma tik neįrašius duomenų apie elninių patinų ragus ir šernų amžių bei lytį].
    • Leidimai ginklams – nebereikia medžioklės vadovui tikrinti leidimų ginklams, tik medžiotojų bilietus.
    • Liemenės – varovai turi vilkėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemenes [anksčiau buvo ir raudonos leidžiamos].
    • Šalinimas iš medžioklės – Medžioklės vadovas privalo šalinti iš medžioklės medžiotojus, nevykdančius teisėtų medžioklės vadovo reikalavimų laikytis Medžioklės taisyklių ar medžioklės plotų naudotojų nustatytų papildomų reikalavimų medžioklėje. [anksčiau galėjo arba šalinti arba ne, dabar privalo šalinti].
    • Limitai – limituojami lieka tik briedis, taurusis elnias, vilkas. [danieliai ir stirnos nebe limituojami].
    • Trofėjai – bebrų galvos įtrauktos į trofėjų sąrašą.
    • Šratai, grankulkės – draudžiama jais medžioti visus kanopinius žvėris [anksčiau buvo draudžiama tik briedžius ir elnius].
    • Medžioklės įrenginiai –  draudžiama negavus žemės sklypo savininko sutikimo ar valdytojo leidimo arba nesudarius su juo atitinkamos sutarties dėl biotechninių priemonių taikymo ir stacionarių medžioklės įrenginių statymo bei eksploatavimo jo žemėje. [anksčiau draudžiami buvo visi įrenginiai, net ir laikini, dabar tik stacionarūs]
    • Medžioklinius lankus (Vyksta procesas…)
  • Tarp įkliuvusių brakonierių – ir kilpininkas bei spąstininkas

    Tarp įkliuvusių brakonierių – ir kilpininkas bei spąstininkas

    Įspėjimų, kad karantino laikotarpiu gyvosios gamtos apsaugai bus skiriamas tinkamas dėmesys, paiso ne visi. Balandį Panevėžio aplinkosaugininkai nustatė kelias dešimtis mėgėjų žvejybos pažeidimų, o Alytaus pareigūnams įkliuvo spąstininkas ir kilpininkas.

    Balandžio 30 d. Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai reido metu sulaikė brakonierių, Versekos upėje (Varėnos r.) neteisėtai medžiojantį spąstais. Be to, asmuo ne tik neturėjo teisės medžioti asmuo, bet ir spąstais sugavo draudžiamą šiuo metu medžioti gyvūną – bebrą.

    Aplinkosaugininkai konfiskavo dvejus spąstus, o pažeidėjui teks susimokėti baudą (nuo 800 iki 1800 Eur) ir atlyginti gamtai padarytą žalą (348 Eur) už neteisėtai sumedžiotą bebrą.

    Šiek tiek anksčiau Alytaus aplinkosaugos inspekcijos pareigūnai, gavę informacijos, kad Varėnos r., Dainavos miške,  naudojami draudžiami medžioklės įrankiai – kilpos, pradėjo tyrimą dėl neteisėtos medžioklės. Balandžio 27 d. nustatyta, kad neteisėtai medžiojantis asmuo yra pastatęs šešias kilpas.

    Pažeidėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame numatyta atsakomybė nuo 600 iki 1700 eurų ir pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimas.  Kadangi asmuo gyvūnų nesugavo, žalos gamtai pavyko išvengti.

    Tyrimo metu su pažeidėju buvo apžiūrėta jam priklausanti sodyba ir ūkiniai pastatai ir rastas neteisėtai laikomas medžioklinis ginklas su duslintuvu. Dėl neteisėtai laikomo ginklo iškviesti policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą.