Įsibėgėja kova dėl švino naudojimo medžioklėje uždraudimo, konkrečiai šlapynėse ir jų apsaugos zonose (100 ar 300 metrų atstumu). Šlapynė, pagal Ramsaro konvenciją, tai stovintis ar bėgantis vanduo, natūralus ar dirbtinas vandens telkinys.
Jeigu įsiskaitėte, tai 35 % šalies teritorijos bus nieko negalima medžioti švininiais šoviniais, negana to, minėtose teritorijose jų bus negalima net turėti.. Visi „IŽ”, „TOZ” markės ginklai netinka šaudyti metaliniais šratais, be to metaliniais šratais užtaisytos tūtelės t.b. netrumpesnės kaip 80 mm. Šoviniai brangsta bent 2 kartus.
Tenka konstatuoti, kad apie 42 t. vnt. lygiavamzdžių Rusijoje pagamintų ginklų reikės padėti po presu. Ore pakibo beveik visų šaudyklų perspektyva. Kol kas niekas garsiai nekalba, tačiau žvejai taip pat negalės naudoti švino, kaip tai yra Latvijoje Papės rezervate.
Lietuvos ginklų savininkų asociacijos ir Lietuvos medžiotojų sąjunga “Gamta” nuomonė buvo parodyta per televizijas: 2020-07-24 – INFO TV ir LNK, 2020-07-26 “Savaitės panorama”. Vakar minėtų organizacijų iniciatyva įvyko seimo nario Simono Gentvilo vadovaujamas nuotolinis pasitarimas minėta tema. Pasitarime dalyvavo Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros atstovai, medžiotojų interesus gynė minėtų visuomeninių organizacijų , Lietuvos medžiotojų draugijos (ne LMŽD, daug kas maišo) ir šaudyklos “Medžiotojų sostinė” atstovai. Gaila, tačiau susidarė įspūdis, kad valdininkams visai nerūpi medžioklė, jos perspektyvos, jie net nežino kokios yra medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos, jie nemato socialinių, ekonominių ir kt. problemų. Tenka pripažinti, kad juose gyvena vergo arba provincijos sindromas, jie nesupranta, kad ES gyvena konfederacijos principu, kur kiekviena valstybė turi teisę į savo nacionalinių (t.y. savo piliečių) interesų gynimą. Jie pateikė skaičius, kad medžiotojas patirs tik 25 € nuostolį. Valio…!
Minėtos organizacijos toliau derina savo veiksmus siekiant apginti medžiotojų interesus.
Stirninų medžioklė kiekvienais metais vis labiau populiarėja, todėl daugelis medžiotojų su nekantrumu laukia stirninų medžioklės sezono pradžios. Stirninai nebėra licencijuojami, todėl medžiotojų klubai patys sprendžia kiek ir kokių stirninų sumedžioti. Stirninų medžioklės sezono pradžioje reikėtų stengtis sumedžioti selekcinius individus, kad jie nedalyvauti rujoje ir nepaliktų palikuonių su prastais genais, o rujos pabaigoje jau galima ieškoti svajonių trofėjaus.
Šiame straipsnyje pasidalinsiu praktiniais patarimais, kaip prisivilioti brandžius stirninus rujos metu, kaip išsirinkti tinkamiausią vilioklį, kur ir kada ieškoti stirninų.
Žinau, kad nemėgstate ilgų straipsnių todėl pasistengsiu viską išdėstyti trumpai ir aiškiai. Noriu atkreipti, kad šiame straipsnyje aš remiuosi į savo asmeninę patirtį stirninų medžioklėse. Nuo tada kaip pradėjau domėtis stirninų medžioklėmis juos viliojant su viliokliais, perskaičiau ne vieną straipsnį, peržiūrėjau daugybe video, tačiau pasigesdavau konkrečios informacijos.
Pastaruoju metu kyla neaiškumų dėl Europos komisijos siūlymo uždrausti švino šaudmenų naudojimo šlapžemėse. Dar 2015 metais Europos Komisija kreipėsi į Europos cheminių medžiagų agentūrą su prašymu parengti REACH reglamento XV priedo dokumentaciją pagal REACH reglamento 69 str. 1 d., siekiant praplėsti švino apribojimą.
Šiuo prašymu buvo siekiama įvertinti šaudmenų, kuriuose yra švino ar švino junginių, galimą naudojimo apribojimą šlapžemėse dėl rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai Europos Sąjungos lygmeniu. Tuo pat metu Europos Komisija paprašė Europos cheminių medžiagų agentūros pradėti rinkti informaciją apie kitus švino amunicijos naudojimus, įskaitant medžioklę kitose vietovėse nei šlapžemės, šaudymą į taikinius ir apie švino naudojimą žvejyboje.
2017 m. Europos cheminių medžiagų agentūra užbaigė REACH reglamento XV priedo dokumentaciją, kurioje pasiūlė nustatyti švino ir švino junginių apribojimą šaudmenyse, kurie naudojami šaudant šaunamaisiais ginklais šlapžemėse arba kur paleisti švino šaudmenys galėtų pasiekti šlapžemes.
Europos cheminių medžiagų agentūra taip pat pasiūlė įvesti papildomą apribojimo sąlygą, kuri apimtu švino šaudmenų turėjimą šlapžemėse ir nustatyti buferinę zoną, siekiant užtikrinti pasiūlymo reikalavimų vykdymo kontrolę. Taip pat padarė išvadą, kad švino šaudmenų naudojimas šlapžemėse kelia pavojų vandens paukščiams, kurie praryja tokius šaudmenis ir tai sukelia toksikologinį poveikį, įskaitant mirtį.
Apskaičiuota, kad ES dėl apsinuodijimo švino šaudmenimis per metus žūva daugiau kaip milijonas vandens paukščių. Pažymėtina, kad tai kelia riziką ir toms rūšims, kurios maitinasi vandens paukščiais, kurie paveikti švino šaudmenų, įskaitant ir žmones, kurie vartoja vandens paukščius maistui. Poveikis žmonėms pasireiškia neurologinio vystymosi, inkstų veiklos, vaisingumo sutrikimais, padidėjusiu apsigimimo atvejais, mirtimi.
Europos cheminių medžiagų agentūra nurodė, kad bešvinių šaudmenų alternatyvos, tokios kaip plieno ar bismuto šaudmenys, yra plačiai prieinamos, techniškai tinkamos ir turi žymiai geresnį pavojaus ir rizikos profilį žmonių sveikatai ir aplinkai nei švino šaudmenys. Be to, plieno šaudmenys, kaip labiausiai tikėtina alternatyva, lyginant su švino šaudmenimis yra rinkoje už prieinamą kainą.
2018 m. rugsėjo mėn. Europos cheminių medžiagų agentūra paskelbė tyrimo ataskaitą, kurioje apžvelgiama surinkta informacija apie įvairių švino naudojimo būdų rezultatus, tarp jų ir švino naudojimą šaudmenyse kituose aplinkos elementuose (nešlapžemėse). Kadangi tyrimo rezultatai parodė analogišką susirūpinimą dėl švino šaudmenų naudojimo, Europos komisija paprašė Europos cheminių medžiagų agentūra parengti REACH reglamento XV priedo dokumentaciją dėl galimo amunicijos ir žvejybos reikmenų, turinčių švino ar švino junginių, apribojimo. Šis prašymas taip pat atitinka Rizikos vertinimo komiteto ir Socio-ekonominės analizės komiteto nuomones dėl visiško uždraudimo tiekti į rinką ar naudoti švino šaudmenis visuose aplinkos elementuose.
Kai kuriose šalyse, dėl specifinių geografinių sąlygų, švino šaudmenų apribojimas šlapžemėse ir aplink jas gali sukelti tam tikrų sunkumų. Valstybės narės, kuriose yra didelės teritorijos šlapžemių, apribojimas šaudyti ir neštis švino šaudmenis šlapžemėse ir aplink jas gali prilygti visiškam švino šaudmenų draudimui, nes visi medžiotojai atsidurtų šlapžemėse arba netoli jų. Taip pat tokiu atveju resursai skiriami šlapžemių ir aplink jas esančių teritorijų kontrolės įgyvendinimui gali būti daug didesni nei ištekliai, kurių reikėtų įgyvendinant apribojimą, kuris apimtų visišką švino šaudmenų apribojimą visoje teritorijoje.
Lietuvos Aplinkos Ministerija liepos 9 d. paprašė pateikti pastabas Lietuvos pozicijai dėl švino šaudmenų apribojimo šlapžemėse ir aplink jas. Buvo nurodyta, kad apribojimas apima bet kokių švininių šaudmenų naudojimą ir gabenimą šlapžemių teritorijoje, bei 100 metrų spinduliu aplink su intencija šaudyti šioje teritorijoje.
Pozicijai išdėstyti ir įsigilinti į projektą buvo duotos tik dvi darbo dienos, nors pagal įstatymą numatoma trys ir atsakymus reikėjo pateikti iki liepos 13 d. 15 val. Keista dar ir tai, kad Aplinkos ministerijos darbuotojai nurodė argumentus išdėstyti ne Lietuviu o anglų kalba, kas kelia abejonių dėl tokio reikalavimo teisėtumo.
Įdomu ir tai, kad pateiktame dokumente 14.1 punkte, buvo nurodyta, kad šis projektas jau yra suderintas su visomis medžiotojus atstovaujančiomis organizacijomis ir pastabų dėl ko būtų nepritarta šiam projektui nėra.
Kaip vėliau patikslino Aplinkos ministerijos darbuotojai, tai yra standartinė praktika įrašyti organizacijas su kuriomis yra derinamas projektas. Vėliau dokumentas yra koreguojamas atsižvelgiant į išsakytas pozicijas.
Savo ruožtu medžiotojus ir šaulius atstovaujančios organizacijos pateikė savo pozicijas šiuo klausimu. Iš esmės nei viena organizacija nepritarė šiam projektui.
Europos sąjungos šalių narių pozicijos išsakytos 2020 m. birželio 23 d. vykusio REACH komiteto metu:
Portugalija – pritaria, tačiau mano, kad buferinė zona per maža. Siūlo palikti RVK nurodyta 300 metrų buferinę zoną. Pereinamasis 24 mėn. laikotarpis per ilgas ir turėtų būti sutrumpintas iki 18 mėn. laikotarpio. Švedija – pritaria, tačiau mano, kad turėtų būti įpareigojimas ženklinti švininius šaudmenis. Graikija – pritaria, siūlo, kad kiekviena šalis galėtų apsibrėžti, kas yra šlapžemės. Danija – pritaria, siūlo nurodyti, kad šis apribojimas nurodo tik minimalius reikalavimus. Olandija – pritaria, turi griežtesni reguliavimą. Prancūzija – pritaria, laukia visiško švininių šovinių naudojimo draudimo. Vokietija – pritaria, tačiau galutinės pozicijos dar neturi. Estija – pritaria, tačiau mano, kad reikia ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Ispanija – pritaria, mano, kad 100 metrų buferinė zona yra tinkamesnė. Italija, Slovėnija, Belgija, Rumunija, Austrija – pritaria.
Lenkija – susilaikė, nurodė, kad nepalaiko šlapžemių apibrėžimo, nėra tikra kaip reikės įgyvendinti kontrolę. Latvija – susilaikė, kol kas neturi nuomonės. Airija – bendrai palaiko švino šaudmenų draudimą šlapžemėse, tačiau nori ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Pasisakė už 300 metrų buferinę zoną.
Bulgarija – nepritaria, mano, kad šlapžemių apibrėžimas pagal RAMSAR konvenciją yra per platus. Malta – nepritaria, mano, kad šlapžemių apibrėžimas pagal RAMSAR konvenciją yra per platus. Suomija – nepritaria, mano, kad kontrolė bus neįmanoma. Slovakija, Čekija, Vengrija – nepritaria mano, kad šlapžemių apibrėžimas pagal RAMSAR konvenciją yra per platus. Įžvelgia ekonomines problemas, kurios kiltu dėl sportinio šaudymo centrų, kurie patenka (yra įsikūrę) į teritorijas, kurios pagal RAMSAR‘o konvenciją būtų apibrėžiamos kaip šlapžemės.
Paklausėme Aplinkos apsaugos agentūros kokia Lietuvos pozicija šiuo klausimu, tačiau konkretaus atsakymo taip ir negavome. Planuotas balsavimas 2020 m. liepos 15 d. Europos Komisijos komitete dėl draudimo naudoti švininius šaudmenis šlapžemėse neįvyko. Atsižvelgiant į tai, anot Aplinkos apsaugos agentūros atstovų oficiali Lietuvos pozicija šiuo klausimu Europos Komisijai nebuvo pateikta.
Daugelio Europos sąjungos šalių preliminari pozicija šiuo klausimu buvo išsakyta 2020 m. birželio 23 d. vykusio REACH komiteto metu, tačiau Lietuvos pozicija šiuo klausimų nėra aiški ir kokia ji buvo išsakyta įvykusio komiteto metu sužinoti nepavyko.
Kaip teigia Aplinkos apsaugos agentūra Lietuvos pozicija šiuo metu yra ruošiama kitam REACH komiteto posėdžiui, kuriame bus svarstomas šis klausimas.
Kiek mums yra žinoma, jei Europos sąjungos šalis išviso nepateikia savo pozicijos Europos Komisijai, tai tokiu atveju yra laikoma, kad šalis projektui neprieštarauja ir projektui pritaria. Kokia buvo paruošta Lietuvos pozicija prieš balsavimą kuris turėjo įvykti 2020 m. liepos 15 d. sužinoti nepavyko, o jei tos pozicijos nebuvo visai, tai tokiu atveju kyla dar daugiau klausimų.
Ankstyvas liepos mėnesio rytas. Po eilinio naktinio pasivaikščiojimo, beje kokia čia naktis, kai ji trunka vos 4 val., pėdinu link mašinos ir sustoju iš nuostabos. Maža miško pievutė nušienauta dalgiu ir sausas šienas sukrautas į dvi mažas kupetaites. Krentu veidu į šieną, čiobrelių, jonažolių, snapučio ir kitų miško pievų žydinčių augalų svaiginantis kvapas bloškia į basakoję vaikystę, kai anapilin iškeliavęs senelis dar tamsoje pravėręs klojimo duris, kur aš miegodavau šalinėje ant šieno, sakydavo, gal pašienaujam. Bešienaudami pamiškes „su rasa“ visada sutikdavome saulę. Jau galvojau, kad kaimuose neliko mokančių šienauti dalgiu, o tuo labiau jį išplakti… Smagu…
Birželio mėn. paskutinę savaitę pievose pasirodė antroji kiškučių vada, aišku bus ir trečioji, varnėnai nusprendė neperėti antros vados ir kartu su strazdais nulesa braškes, vyšnias,trešnes šiaip krečia išdaigas. Gandrų jaunikliai dar lizduose ir mojuodami sparnais ruošiasi skrydžiams ir laukia maitintojų. Liepos mėnuo dzūkus pradžiugino savo gėrybėmis, miškuose pradėjo augti voveruškos (leputės), raudonviršiai, baravykai, gausus mėlynių ir žemuogių derlius, sunoko pirmosios avietės. Lazdynų šakos linksta nuo būsimo riešutų derliaus.
Stirnų ir elnių jaunikliai jau drąsiai sekioja paskui mamas, lapiukai ir mangutukai iš tolo stebi tėvų medžioklę, neužilgo vilkai pradės vedžiotis vilkiukus į medžioklę. Taigi ruoškitės naminių gyvulių augintojai, jie parodys savo sugebėjimus. Viskam savas laikas.
Kažkaip labai greitai pradėjo geltonuoti javai, iš karto jų kokybę ir tinkamumą maistui patikrina šernai, jų jaunikliai iš dryžuotų tampa rudi, jeigu šerniukai dar dryžuoti – tai vėlyva vada. Stirninų ragai jai užaugę, nuvalyti, jiems suteikta spalva, tačiau tauriųjų elnių ir briedžių ragai dar tik auga, jie pilnai susiformuos ir bus pateikti damų įvertinimui rugpjūčio mėnesį. Liepos 4 d. pastebėjau pirmąsias rujojančias stirnas, šiais metais visur labai aukšti javai ir žolė, todėl stirninus pamatyti yra sudėtinga.
Stirninai užsiėmę savo teritorijas, jas pažymi savo kvapu ir vizualiais ženklais (krūmų ir jaunų medelių nutrynimais). Ženklai paliekami ne tik ties riba, bet visoje užimtoje teritorijoje, teritorija pastoviai tikrinama. Teritorijos dydis tiesiogiai priklauso nuo stirninų skaičiaus, pvz. Danijoje ir Vokietijoje 20-30 ha., Prancūzijoje – 38- 94 ha.
Teritorijos šeimininkas nepakenčia konkurentų, taigi visada įvyksta kovos ir konkurentas išvejamas. Kovos retai baigiasi sužalojimais, paprastai stirninai gąsdina vienas kitą trypdami kojomis žemę, dabėgdami vienas iki kito atstatytais ragais ir staigiai sustodami likus iki smūgio keletui centimetrų (tai psichologinė kova) ir jeigu suremia ragus, tai visada pakankamai tiksliai, niekados nesu matęs, kad stirninas kitam ragais smūgiuotų į šoną.
Stirninų, turinčių savo teritoriją, sėklidės visada yra pabrinkusios ir rausvos spalvos. Dažnai pasitaiko atvejų, kai stiprus stirninas savo teritorijoje pakenčia pagarbiai besielgianti stirniną pirmais ragais, kuris dar per jaunas dalyvauti rujoje. Noriu priminti, stirninai turi puikią uoslę ir regėjimą ir yra iš esmės labai smalsūs. Taigi prie jų galima prisėlinti netgi tada, jeigu jus pamato. Svarbu nedaryti staigių judesių, tam tikrą laiką nejudėti, vengti akių kontakto, turėti kuo mažiau matomos odos. Svarbu, sėlinti prieš vėją ir idealus atvejis, jei saulė šviečia į pakaušį.
Brandūs stirninai labai atsargūs, visada stengiasi būti priedangoje, neišsiskirti iš aplinkos, judėti atsargiai. Klaidas jie padaro vaikydamasi pateles (meilė visada reikalauja aukų) arba kai juos išvilioja medžiotojas pamėgdžiodamas konkurento, stirnos ar stirnos jauniklio balsą. Stirninui išsigandus ar šiaip norinčiam ką nors pagąsdinti girdime aštrų garsą, vadinamą lojimu. Pagal balso tembrą apytiksliai galima nustatyti amžių.
Priminsiu, stirnos irgi turi savo teritorijas, ypač tada, kai susilaukia jauniklių, jas irgi gina ne tik nuo kitų stirnų bet ir nuo patinų. Tinkamai tvarkant medžioklės ūkį medžiotojai paprastai leidžia rujoje sudalyvauti brandiems stirninams. Šiemet Aplinkos ministerija panaikino sumedžiojimo limitą stirninams. Daugelis sakė, na dabar tai bus…, tačiau stebint medžiotojus vienijančių klubų ir būrelių veiklą, medžioklės rezultatus, norisi pasidžiaugti, kad būreliai ir klubai kol kas puikiai susitvarko su savarankiškumo egzaminu.
Be stirnų šiuo metu galima medžioti šernus, kiaunes, šeškus, lapes, mangutus, audines, meškėnus, nutrijas ir ondatras. Tačiau save gerbiantis medžiotojas niekad nemedžios patelių, jaunikliams reikia suteikti šansą išgyventi.
Medžioklę reglamentuojanti įstatyminė bazė ir toliau kelia aistras. Štai liepos 7 d. Prezidentas pasirašė ATPK 290,426,589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymą. Tai iš esmės baudos už medžioklės taisyklių pakeitimus, lygtai ir teisinga, tačiau beskubant yra įvelta begalė dviprasmybių, leidžiančių aplinkos apsaugos inspektoriui situacijas traktuoti pagal savo sąžinės lygį.
Pvz. 290 straipsnio 7 punktas. Medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamais bokšteliais,) kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo (…) užtraukia baudą nuo aštuonių iki vieno tūkstančių aštuonių šimtų eurų.
Tačiau, mano nuomone, pagal šią formuluotę gali būti baudžiamas net teisės medžioti neturintis gamtininkas, mokslininkas ar fotografas už tai, kad su naktinio matymo prietaisais, kilnojamais bokšteliais eina stebėti žvėrių ar paukščių, ar naminių gyvulių augintojas, kuris per naktis saugo savo turtą nuo vilkų.
Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, Sūduvos medžiotojų sąjunga ir Lietuvos medžiotojų draugija bandė vetuoti šio įstatymo pasirašymą, tačiau veltui.
Dar daugiau dviprasmybių yra Medžioklės taisyklėse. Pvz.: asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, draudžiama medžioti arba medžioklės plotuose naudoti medžioklės įrankius ar medžioklės priemonės. 10 punkte prie medžioklės priemonių priskiriama: muliažai, peiliai, vėliavėlės, žirgai, žiūronai, profiliai ir t.t. Taigi, jeigu aptvėrėte su vėliavėlėmis avių bandą ar stovyklavietę, baravyką pjaunate su peiliu, dairotės su žiūronu arba išjojote žirgu pajodinėti jums kriukt, griežta įstatymo ranka gali jūsų ir nepasigailėti.
Europoje verda kova dėl šaudmenų, turinčių savo sudėtyje švino, naudojimo uždraudimo šlapžemėse. Šlapžemės, tai natūralūs arba dirbtiniai , pastovūs ar laikini pelkių, durpynų ar vandens plotai, kuriuo vanduo yra tekantis ar stovintis. Taigi švininiais šratais negalėsime medžioti visur, kur yra vandens ir apie jį. Dabar stipriai diskutuojama tik dėl apsaugos zonos apie šlapžemes, ES siūlo 300 metrų, Lietuva – 100 metrų. Viskas keičiasi valandomis, o gyvenimas gamtoje eina savo vaga, visai nepriklausomai nuo politinių intrigų, mūsų nuotaikų ir norų bręsta javų derlius, noksta bruknės ir obuoliai, kiekvieną rytą teka saulė, o vakare leidžiasi… Gyvenimas puikus, reikia tik juo džiaugtis.
Įvyko visi trys aukcionai, kurių metu buvo parduoti leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius valstybiniuose medžioklės plotų vienetuose „Baleliai“, „Taujėnai“ ir „Stirniškiai“. Kiekviename iš aukcionų vidutiniškai varžėsi apie dešimt dalyvių.
1. Bendras medžioklės plotų vieneto „Taujėnai“ plotas – 2662,9 ha. Medžioklės plotų kategorijos pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi bei veistis sudaro 2596,5 ha., pradinė kaina 2942 EUR. Parduotas už 230,000 EUR įmonei „Reik bandyt“.
2. Bendras medžioklės plotų vieneto „Baleliai“ plotas – 4069,6 ha. Medžioklės plotų kategorijos pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi bei veistis sudaro 3943,0 ha., pradinė kaina 2699 EUR. Parduotas už 352,900 EUR įmonei „Plentlita“.
3. Bendras medžioklės plotų vieneto „Stirniškiai“ plotas – 1990,3 ha. Medžioklės plotų kategorijos pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi bei veistis sudaro 1897,4 ha., pradinė kaina 1594 EUR. Parduotas už 183,000 EUR įmonės pavadinimas bus skelbiamas vėliau, po dokumentų pasirašymo.
Pasibaigus Aukcionui, Aukciono organizatorius surašo protokolą, kurį pasirašo ir Aukciono laimėtojas ir per 3 darbo dienas nuo Aukciono pabaigos informuoja apie Aukciono rezultatus savo interneto svetainėje.
Aukciono dalyvis, kurio pasiūlyta įmoka didžiausia, turi šią įmoką sumokėti per 3 darbo dienas po Aukciono pabaigos iki protokolo pasirašymo. Aukciono dalyvis informuojamas, kada ir kur jam bus išduotas leidimas.
Aukciono laimėtojui leidimas išduodamas vadovaujantis Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 512 „Dėl Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo tvarkos patvirtinimo”, pateikus įrodančius dokumentus, kad aukciono laimėtojas sumokėjo pasiūlytą didžiausią kainą.
Kadangi šiuo metu stirninų medžioklė laukuose ir pamiškėse yra sudėtinga dėl aukštos žolės ir pasėlių, savo laimę nusprendžiau išbandyti miške. Kaip man sekėsi kviečiu pasižiūrėti šiame video reportaže.
Plungės rajono Vilkaičių kaimo gyventojui 79 metų Aleksandrui Adomavičiui liepos 6-osios – Valstybės dienos – rytas buvo nemalonus: vilkai papjovė jo motininę avį.
A. Adomavičius turėjo penkiolika avių, dabar liko keturiolika. Vyriškis pasakojo, kad vos praaušus ėmė loti šunys. Avys buvo nedideliame spygliuotos vielos aptvare prie pat namų, be to, buvo įjungtas elektrinis „piemuo“. Bet peršokti aptvarą vilkui – vieni niekai.
Kai išėjo į lauką, Aleksandras avių neišvydo. Pasirodo, jos persigandusios subėgo į daržinę. Bevaikščiodamas po sodybą vyriškis pamatė, kad pati didžiausia motininė avis yra įvirtusi į kūdrą. Visas gyvulio priekis buvo kruvinas. Vilkai apgraužė tik galvą ir kaklą. Ko gero, jiems tęsti puotą sutrukdė tai, kad avis įvirto į vandens telkinį, o jis gana gilus.
Dažniausiai vilkai pirma išplėšia vidurius, išdrasko, sugraužia kumpius, o šį kartą apdraskyta galva ir kaklas. Tad pagalvojau, ar tik nebus lūšies darbas, nes būtent ši plėšrūnė išdrasko kaklą. Prieš metus netoli esančios sodybos sode lūšis papjovė stirniną. Dar ankstesniais metais šalia plytinčiame miške lūšis nugalabijo stirną. Minėtųjų plėšrūnių dažnai mato „Kontaučių“ klubo medžiotojai.
Tačiau šį kartą kalbame apie vilkus, ir tų kalbų „Kontaučių“ klube vis daugėja. Praėjusį sezoną miške netoli A. Adomavičiaus sodybos trijose medžioklėse su varovais iš eilės buvo šaudoma į vilkus. Nebereikia nė vėliavėlių. Nėra ko stebėtis, kad vis dažniau sudraskomi kaimo gyventojų gyvuliai, nes pilkių daugėja.
Žiemos besniegės, tad ne taip paprasta vilkus aptikti. Asociacija „Baltijos vilkas“ visais būdais stengiasi, kad tik mažiau būtų patiesta šių plėšrūnų. Aplinkos ministerija vilkų sumedžiojimo skaičių riboja, nors kažkada už paguldytą pilkį net buvo mokama premija. Tikriausiai ne kiekvienas skaitytojas žino, jog prie nugalabyto gyvulio ar kokio kanopinio žvėries negalima tykoti vilkų. Toks Aplinkos ministerijos nutarimas. Leidžiama tik jei vilkas probleminis ir jam sumedžioti išduotas specialus leidimas.
Medžiotojai piktinasi ir tuo, kad būtina pateikti sumedžioto vilko iltį, o jei patelė – dar ir gimdą. Kaip medžiotojui ne veterinarui rasti gimdą? O išlupta iltis – tai sugadintas trofėjus.
Akivaizdžiai daroma taip, kad net neturėtum noro patiesti vilką. Aiškinama, jog nurodymas duodamas dėl kažkokių tyrimų.
Pakaks piktintis. Reikia gerai ištirti egzekucijos vietą. Vaikštau, tyrinėju pėdas. Geriau apžiūrėjęs įsitikinu, jog tai neabejotinai vilkų darbas. Pėdos matosi puikiai, nes jie avį vaikė, voliojo, draskė tokioje vietoje, kur paliktas pūdymas ir jokios žolės, tik žemė. Buvusi visa vilkų šeimyna. Nėra abejonės, kad tėvai mokė savo vaikus, tad egzekucija buvo ilga – pėdų pilna, išvoliota visa dirva.
Esu įsitikinęs, jog tokių įvykių vis daugės. Dažnai girdime vilkų kaukimą Dievo Krėslo masyve gretimame Telšių rajone. Kaimyninių medžioklės klubų plotuose taip pat pilkių yra. O lūšių irgi daugybę kartų mačiau. Stirnų toje pusėje beveik neliko. Jau negirdėti nė oželio „lojimo“.
Mes, medžiotojai, mokame už medžioklės plotus nemenką mokestį, tačiau plėšrūnai daro savo darbą. Lūšys net yra įtrauktos į Raudonąją knygą. Taip, atėjo metas, kai vilkai moko vaikus žudymo meno, tad panašių tragedijų vis daugės.
Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Sauliaus Vengalio nuomonė: „Vilkas pas mus tapo kaip Indijoje šventa karvė. Labai jau saugomas. Matyt, taip bus, kol atsitiks nelaimė – kai sudraskys kokį vaiką, grybautoją ar uogų rinkėją. Tada sakys, kur žiūri medžiotojai. Pagaliau, gal valstybės biudžete, kurį suneša mokesčių mokėtojai, pritrūks pinigų mokėti ūkininkams už vilkų padarytus nuostolius.“
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, Veterinarijos Akademijos mokslininkai bendradarbiaudami su Vokietijos Friedricho Leoflerio institutu organizuoja apklausą, kuria norima išsiaiškinti medžiotojų nuomonę ir lūkesčius dėl Lietuvoje taikomų Afrikinio kiaulių maro (AKM) kontrolės priemonių.
Anketą sudaro tik 19 trumpų klausimų, kuriuos atsakant užtruksite iki 10-15 min. Anketa yra visiškai anoniminė ir informacija apie Jūsų tapatybę ar būrelį nėra renkama. Apklausos rezultatai bus panaudoti moksliniams tikslams ir šernų AKM kontrolės programų Lietuvoje ruošimui. Todėl kiekvieno medžiotojo nuomonė ir atsakymai yra labai svarbūs.
Apklausos dalyviams sukurta internetinė nuorodą, kuri veikia tiek iš kompiuterių, tiek iš mobilių telefonų ar planšečių.
Dėmesio! Medžiotojų prašome į anketą atsakyti tik vieną kartą.
Jei Jums kyla klausimų, susijusių su anketa ar dėl AKM, galite susisiekti su tyrimą vykdančiais mokslininkais iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos: prof. Alvydu Malakausku el. paštu alvydas.malakauskas@lsmuni.lt, tel 8-61655322 arba Evelina Stončiūte el. paštu evelina.stonciute@lsmuni.lt , tel. 8-69316713.
Projektas remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis.
Ne taip dažnai informaciniuose leidiniuose, internete randu medžiotojų, gamtininkų pasakojimų apie barsukus. Mane šie žvėreliai žavi, tad papasakosiu apie daugkartinius savo susitikimus su barsukais.
Pirmą kartą barsuką pamačiau (aišku, ne zoologijos sode) vos tapęs medžiotoju (stažas 46 m.). Ėjau paupiu į pasėlius tykoti šernų. Žvėrių pramintas takas gana platus. Žiūriu, tiesiai į mane ateina barsukas. Liko gal dešimt metrų – sustojo ir ėmė urgzti. Na, čia dabar – nusistebėjau! O tas barsukas nė nemano trauktis, dar kažkiek urgzdamas link manęs paėjėjo. Ir ką jūs manote, pasitraukiau į šoną ir praleidau jį eiti numatytu maršrutu.
Su draugu įnikome urvuose gaudyti usūrinius šunis. Va tada su barsukais teko dažnai turėti reikalų. Jau buvau girdėjęs, jog barsukas urvuose užkasa šunį. Besanti gryniausia tiesa. Kartą mano taksas urve lojo, lojo, o paskui tik ėmė inkšti. Supratau, jog kažkas ne taip. Gerai, kad urvas buvo negilus, tai šunį vis girdėjau ir prasikasiau. Besantis „kapitaliai“ smėliu „užtrambuotas“. Draugas dar pajuokavo, kad „užtrambavo“ ir dar „nusišlapino“. Manau, jog apie tokius nuotykius gali ne vienas urvuose medžiojęs papasakoti.
Turėjau puikiai dirbusią taksę. Kartą urve lojo labai aršiai. Prasikasiau. Gylis gal tik pusantro metro. Taksės užpakalį matau. Atgalinį urvą užverčiu, kad kartais šuns užspeistas žvėrelis neištrūktų. Pasišaukiu savo taksikę Zuzą ir draugui sakau, kad pririštų, o aš tą įsivaizduojamą usūrinį šunėką ištrauksiu. Pririšo. Palenkiu galvą į urvą, o apie kojas sukinėjasi barsukas. Mes visada elgdavomės sąžiningai ir tuo metu nemedžiojamo žvėries neliesdavome. Kastuvą pakišau po užpakaliu ir išmečiau, kad lįstų į kitą skylę, o tas pribėgo prie mano Zuzos, įsikibo į sprandą, gerokai patąsė ir tada šmurkštelėjo į urvą. Buvau apstulbęs… O kalei žaizdą padarė nemažą. Medžioklę teko nutraukti.
Buvau girdėjęs pasakojimą, kad naktį medžiojant laukuose mangutus (kažkada taip daug kas darė), dvi laikos užspeitė barsuką. Priėjęs medžiotojas leido tą kovą tęsti. Ir nieko, tos laikos barsuko neįveikė. Visi – ir šunys, ir barsukas – pavargsta, paguli ir vėl kariauja. Nelietė medžioklis to drąsuolio – paleido.
Vienoje žvėrių viliojimo aikštelėje turiu aplinkosaugininkų sumanytą geldą, į kurią pripilu kokių nors grūdų. Kartą sėdžiu bokštelyje, klausausi paukščiukų ir skaitau knygą. Kai koks žvėris eina, tai paukščiai tuoj pat praneša. O tą kartą jie nepranešė. Skaitau knygą – kažkas suurzgė. Pakeliu galvą – lovyje barsukas ir lapė. Abu vienas į kitą atsukę užpakalius, o kai tik pasisuka kuris nors, tuoj urzgesys. Pašvilpiau – neima į galvą. Kai kojomis patrepsėjau į bokštelio grindis, abu nešė „kudašių“.
Kitoje žvėrių viliojimo aikštelėje turiu nedidelę, gal tik pusmetrio ilgio statinaitę su šonuose išgręžtomis skylėmis, kad šernui ridenant kukurūzai, grūdai byrėtų. Viršuje didesnė skylė – supilti pašarams. Dalį palieku ant statinaitės viršaus kokiam nors paukščiukui pasimaitinti. Tai kartą žiūriu – atėjo barsukas, ant užpakalinių kojų pasistiebė, priekinėmis atsirėmė į statinaitę ir šveičia tuos kukurūzus. Na, cirkas, ir tiek. Jau suvalgė, jau buvo beeinąs šalin, tik apsisuko, pritepšleno prie statinaitės, snukiu bakstelėjo, ta apvirto ir ridena, kukurūzai byra, o barsukas gardžiuojasi.
Tą barsuką cirkininku ir pavadinau. Jis nelabai manęs bebijo. Kartą taip įsijautė, kad, pamaniau, jog neliks kukurūzų šernams, tai mečiau į jį pagalį. Tai tas visai neskubėdamas, pasistoviniuodamas urgzdamas nuėjo šalin.
Aš tą barsuką kaskart, kai toje vietoje medžioju, susitinku. O jau dydis – vos ne pusbekonis. Aną vakarą vėl atėjo. Pasivaišino ir nuėjo į mišką. Šernai nepasirodė. Pritemo. Išlipau iš bokštelio ir miško keliuku einu link mašinos. Kažkas ėmė cypčioti, urzgelioti. Gi žiūriu – tiesiai į mane atbėga du barsukai. Aš sumaniau juos pagąsdinti ir pasileidau šuoliais į juos. Atstumas buvo gal tik dešimt metrų. Prie pat manęs barsukai šoktelėjo į šoną. Vienas nubėgo, o kitas urzgia ir stovi už poros metrų nuo manęs, net sutrikau. Galiausiai jam nepatiko mano draugystė ir nėrė tankmėn. O vieną kartą į žvėrių viliojimo aikštelę atėjo net šeši barsukai – visa šeima, du tėvai ir keturi vaikai.
Ko gero, apie panašius nuotykius su barsukais daugelis gali papasakoti. O sumedžiojęs esu tik vieną ir dar karabinu. Draugui reikėjo barsuko taukų. Varyminė medžioklė. Skalikas, gerokai atsilikęs, iš miško į laukus išvarė barsuką. Atstumas apie 100 metrų. Skubėti nėra kur, nes čia ne koks briedis, o tik barsukas, nepataikysiu, tiek ir to. Paspaudžiu šnelerį ir laukiu patogaus momento šūviui. Po šūvio barsukas nuvirto. Gi skalikas „pramovė“ pro šalį ir ilgokai ieškojo, kur tas vejamas žvėris pradingo.
Daugelis medžiotojų tikina, jog barsukų populiacija labai padidėjo, vis pasirodo šėryklose. Mano klubietis paporino, jog barsukai apsigyveno vos ne jo kieme, gyvenvietėje prie pat Plungės. Jie net urvų nekasė, o pasidarė lizdą melioracijos vamzdyje.
Ne vieną kartą ir ant kelio mačiau nudaužtą. Kiekvienas gamtos reikaluose nusimanantis patikins, kai tik padidėja, kokių nors žvėrių populiacija, tai neišvengiamai nukenčia kiti. Ar ne taip dabar yra su vilkais?
Ko gero, leidimą barsukų medžioklei jau reikėtų pailginti. Tik ne į žiemos pusę, nes barsukas tada jau miega ir tas leidimo pailginimas bus niekinis, o paankstinti.
Pranešame, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, numato organizuoti konkursą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius plotų vienete „Stirniškiai“, esančio Vilkaviškio r. savivaldybės teritorijoje.
Bendras medžioklės plotų vieneto „Stirniškiai“ plotas – 1990,3 ha. Medžioklės plotų kategorijos pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi bei veistis sudaro 1897,4 ha. Pradinė Aukciono kaina – 1594 Eur, minimalus kainos didinimo intervalas – 100 Eur. Plačiau…
