Miske.lt

Blog

  • Vilkų apsaugos planas ir jų apskaita

    Jau eilę metų nenutrūkstamai verda diskusijos apie vilkų skaičių mūsų šalyje. Kaip rodo faktai, oficialūs skaičiai  gana toli nuo tiesos. 2018 metais Aplinkos Ministerija duomenis apie vilkų apskaitą pagal pėdsakus sniege gavo iš 881 apskaitos vieneto. Tais metais buvo nustatytos 34 vilkų šeimos. Pagal galiojantį Vilko apsaugos planą šeimų skaičius lygus vadų skaičiui – t. y. 2018 metais vilkų populiacijoje buvo 34 vados. Pagal tai apskaičiuotas maksimalus gimusių vilkiukų skaičius ir maksimalus vilkų medžioklės limitas buvo 110 vilkų. 2018-2019 metais buvo sumedžioti 103 vilkai, iš jų 99 buvo genetiškai ištirti.

    Tyrimų metu nustatyti 53 individai iki vienerių metų amžiaus iš skirtingų šeimų.  T. y. realiai 2018 metais Lietuvoje vilkų populiacijoje buvo ne mažiau, nei 53 vados, o ne 34, kaip tai buvo apskaičiuota remiantis galiojančiu Vilko apsaugos planu.

    Ši situacija rodo, kaip stipriai klystama nustatant vilkų vadų skaičių vadovaujantis galiojančio Vilko apsaugos plano nuostatomis. Pasak šio įstatyminio akto laikoma, kad vadas turi tik vilkų šeimos, kurias sudaro 4 ir daugiau vilkų. Švediškoje metodikoje skaičiuojamos vilkų šeimos nuo 3 vilkų, bet šeimoje turi būti teritoriją žymintis reproduktorius. Kiek vadų turi naujai susikūrusios vilkų poros nėra skaičiuojama. Mažesnių vilkų grupių vados Lietuvoje nėra įtraukiamos į apskaitą ir vilkų medžioklės limito apskaičiavimą, o tai reiškia, kad vilkų populiacija augs net nustatant maksimalias vilkų medžioklės kvotas pagal egzistuojančią tvarką.

    2019 metais Aplinkos Ministerija duomenis apie vilkų apskaitą pagal pėdsakus sniege gavo tik iš 504 apskaitos vienetų, t.y. iš 57% apskaitos vienetų, lyginant su 2018 metais įvykusia apskaita. Papildomai buvo atsižvelgta į biomon.lt sukauptus duomenis apie pastebėtus vilkų ar jų veiklos požymius. Apskaičiuotas vilkų šeimų ir vadų skaičius – 37. Pagal tai apskaičiuotas maksimalus gimusių vilkiukų skaičius ir maksimalus vilkų medžioklės limitas buvo 120 vilkų. 2019-2020 metais buvo sumedžioti 122 vilkai. Kiek jų buvo genetiškai ištirta ir kokie bus tyrimų rezultatai – dar nežinoma.

    Atskirai verta paminėti Biomon anketą, kurioje visi gyventojai gali registruoti pastebėtus stambiuosius plėšrūnus, jų pėdsakus ir veiklos rezultatus.

    Pirma problema, kad ji dar labai mažai kam žinoma. Antra – pildymas pakankamai sudėtingas mažesnį kompiuterinį raštingumą turintiems žmonėms, tiksliau, daugumai taip ir nepavyksta jos įveikti.

    Na ir trečia problema –  tai pačių žmonių atsainus požiūris į vilkų registravimo būtinybę, nes, matant joje fiksuojamus duomenis, yra akivaizdus medžiotojų abejingumas ir duomenų nepateikimas.  Šiemet sniego dangos nebuvo, pėdsakų apskaita neįvyko, tad skaičiuojant vilkus ir nustatant medžioklės kvotą bus naudojami anketos duomenys. O ji pustuštė, tad faktų apie didelį vilkų skaičių kaip ir nėra iš kur paimti.

    Lieka tik papjautų gyvulių statistika, bet ją galima interpretuoti plačiai. Todėl, atsižvelgiant į klimato kaitą, bei besniegių žiemų dažnumą, reikėtų išnaudoti ir genetinių vilkų tyrimų rezultatus.

  • Pradėtas Medžioklės taisyklių pakeitimo projektas

    Pradėtas Medžioklės taisyklių pakeitimo projektas

    Šiandien Aplinkos ministerija pranešė apie medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo pakeitimo projektą. Šiuo metu projektas derinimas su visomis suinteresuotomis pusėmis.

    Norime atkreipti dėmesį į kai kuriuos šio medžioklės taisyklių pakeitimo projekto punktus. Visą pakeitimų projektą rasite čia. Iki rugpjūčio mėn. 24 dienos, dar galima teikti pasiūlymus ir pastabas dėl šio medžioklės taisyklių pakeitimo projekto.

    Siūloma naikinti punktą „2.11. trukdymas medžioti – aktyvūs asmenų veiksmai medžioklės plotuose, kuriais jie siekia neleisti medžioklės plotų naudotojui teisėtai medžioti, naudotis kitomis Medžioklės įstatymo jam suteiktomis teisėmis arba vykdyti šiame įstatyme numatytas pareigas“.

    Punktas „2.11. trukdymas medžioti” yra kaip niekada reikalingas, atsižvelgiant į tai kas vyksta kitose Europos sąjungos šalyse, kur prieš medžioklę nusiteikę asmenys piktybiškai trukdo medžioklėms, gadina biotechninius įrenginius, vykdo provokacijas ir konfliktus. Šio punkto išbraukimu gali būti suinteresuoti tik asmenims kurie siekia kiršinti visuomenę ir skleisti nesantaiką. Nereikėtų pamiršti ir apie medžiotojų teises bei pareigas, kurių vykdymui gali būti trukdomą panaikinus šį punktą.

    Naikinamas punktas kuris leido tamsiu paros metu, pasitelkus šunis, medžioti šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines. Šio punkto naikinimui pritariu, tik reikėtų išvengti uždraudimo naudoti šunis paieškai. Galimas toks pakeitimas „…arba ieškant sužeistų žvėrių su šunimis”, kuris leistų ir toliau sėkmingai naudoti šunis sužeistų žvėrių paieškai.

    „10.2.6 medžioklinius prožektorius, kuriųe šviestuvas žibintas pritaisytasi prie šautuvo (leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių)“.”

    Pakeičiamas 14 punktas kuris teigė, kad suaugusius elninių žvėrių patinus, vadovaujantis Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatais, gali medžioti tik medžiotojo selekcininko kvalifikaciją. Siūloma, kad jis skambėtų štai taip: Suaugusių elninių žvėrių patinai medžiojami laikantis Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų, tvirtinamų aplinkos ministro, reikalavimų. Tiesą pasakius nelabai supratau prie ko einama, bet kyla įtarimas jog ketinama naikinti selekcininko kvalifikaciją.

    Medžiojant varant numatoma leisti medžioti elninių žvėrių patinus.

    „15.1 medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus suaugusius elninių žvėrių patinus (draudimas netaikomas medžiojant tauriųjų elnių ir briedžių antramečius patinus bei suaugusius tauriųjų elnių ir briedžių patinus varant tyliuoju būdu)) medžioti varant leidžiama nuo spalio 15 d. iki sausio 31 d., atsižvelgiant į Medžioklės taisyklių 15.2 punkte nustatytus atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių medžioklės terminus. Lapes, mangutus, ir kanadines audines, miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus medžioti varant ne miškuose leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d.”

  • Konfiskuoti 6 ginklai, 2 automobiliai, gamtai padaryta žala viršija 6000 eurų

    Konfiskuoti 6 ginklai, 2 automobiliai, gamtai padaryta žala viršija 6000 eurų

    Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo informaciją apie neteisėtą medžioklę.

    Atlikus tyrimą buvo išsiaiškinti du asmenys, neteisėtai medžioję medžioklės klubo „Lokys“ medžioklės ploto vienete.

    Taip pat nustatytas asmuo, gabenęs ir dorojęs neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Kad būtų išsiaiškinta neteisėtai sumedžioto gyvūno DNR, paimti kraujo mėginiai.  

    Tęsiant tyrimą, asmenys bandė klaidinti pareigūnus ir kūrė įvairias versijas apie turimus ir saugomus ginklus. Iš asmenų konfiskuoti du automobiliai ir trys medžiokliniai ginklai.

    Už padarytą administracinį teisės pažeidimą asmenims gresia bauda nuo 800 Eur iki 1800 Eur su teisės medžioti atėmimu nuo 1 iki 5 metų. Gamtai padaryta žala viršija 6000 Eur.

    Taip pat Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko keletą reidų Kėdainių rajone ir rado neteisėtai sumedžiotą elnią ir stirnos patiną.

    Dėl sumedžioto elnio pradėtas tyrimas. Iš dviejų asmenų paimti graižtviniai medžiokliniai ginklai. Ekspertizė nustatys, ar kulka buvo paleista iš vieno iš paimtų ginklų. Taip pat patikrinimo metu pas vieną iš asmenų rastas galimai garso slopintuvas.

    Stirnos patiną nušovęs asmuo Kėdainių miesto teritorijoje paliko neteisėtai sumedžiotą gyvūną ir iš įvykio vietos pasišalino. Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai atlieka administracinio nusižengimo tyrimą.

  • Neapsigaukite pirkdami „Pulsar“ prietaisus

    Neapsigaukite pirkdami „Pulsar“ prietaisus

    Kiekvienais metais „Pulsar“ kompanija pristato naujus gaminius, kurie yra vieni populiariausių visos Europos medžiotojų tarpe. Esant dideliai prietaisų paklausai, be abejo atsiranda ir pasiūla, tik ne visi pardavėjai parduoda tai ką mano perkantis klientas. Dažnai pirkėjai susivilioja žemesne nei rinkos kaina ir įsigyja naujus prietaisus ne iš oficialių atstovų.

    Perkantys naujus „Pulsar“ prietaisus iš pavienių fizinių asmenų, dažnai nebūna informuojami apie garantines sąlygas. Yra žinoma, kad į Europos sąjungos rinką papuola prietaisai, kurie yra gaminami Rusijos federacijoje. Tokie prietaisai dažniausiai parduodami žemesne nei rinkos kaina.

    Paprastai gamintojas suteikia 3 metų garantiją nuo pardavimo datos, kuri patvirtinama prekės įsigijimo dokumentais ar garantine kortele. Jei neįmanoma nustatyti pardavimo datos galutiniam vartotojui, garantinis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo pagaminimo datos, nurodytos gamintojo duomenų bazėje, pridedant 6 mėnesius prie 3 metų garantinio termino. Prietaisas identifikuojamas pagal serijinį numerį esantį ant prietaiso.

    Prieš įsigyjant termovizorius iš „rankų“, pirkėjai turėtų pasidomėti ar produktas yra skirtas Europos rinkai. Rusijos federacijoje gaminamų “Pulsar” prekės ženklo termovizorių garantinis aptarnavimas Lietuvoje neatliekamas. 

    Kaip sužinoti ar prietaisui galioja garantinis aptarnavimas Lietuvoje?

    Pirmiausia pirkėjas turėtų įsitikinti, ar ant įrenginio yra etiketė su serijiniu numeriu. Norėdami atlikti pirminį prietaiso kilmės nustatymą, galite kreiptis į Vilniuje, Ateities g. 21C esančiame techninio aptarnavimo centrą, kuriame yra vykdoma „Pulsar“ termovizorių techninė priežiūra.

    Tokiu būdų sužinosite ar prietaisui yra taikoma garantija, o oficialių platintojų kontaktus galite rasti www.pulsar-nv.com svetainės skyriuje „Kur nusipirkti“.

    Visuomet reikėtų pagalvoti, kodėl vieni ar kiti prietaisai parduodami ženkliai žemesne nei rinkos kaina. Kaip sakoma stebuklų nebūna ir greičiausiai yra dalykų apie kuriuos pardavėjai nutyli. Nors „Pulsar“ termovizoriai pasižymi savo kokybe, tačiau visi elektroniniai prietaisai kartais genda.

  • Medžioklės taisyklių pažeidimai ir kaip jų išvengti

    Medžioklės taisyklių pažeidimai ir kaip jų išvengti

    Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius, atsako į aktualius klausimus. Šiame video kalbamės apie medžioklės taisyklių pažeidimus ir kaip jų išvengti.

  • Atvirkštinė, t.y. nekaltumo, įrodinėjimo pareiga tampa norma?

    Atvirkštinė, t.y. nekaltumo, įrodinėjimo pareiga tampa norma?

    Komisija siūlo, kad „jeigu asmuo, vežantis šaudmenis su švininiu užtaisu per šlapžemes arba 100 m atstumu nuo šlapžemių, laikomas šaudymu šlapžemėse, nebent toks asmuo gali įrodyti, kad tokie šaudmenys nėra skirti ir netinkami naudoti medžioklei”.

    Atskiros šalys siūlo išplėsti „buferinės” šlapžemių apsaugos juostos zoną net iki 300 m ir net didesnio pločio.

    Tai visiškas įrodinėjimo naštos perkėlimas žmogui, formuojant visuotinę išankstinės kaltumo prezumpcijos praktika Europos Sąjungos administracinėje teisenoje.

    Šiuo būdu, kilniais- žmonių sveikatos, gamtos ir gyvūnijos apsaugos tikslais teikiami priimti ribojimai gresia tapti konstitucinių pareigų, teisių bei laisvių į savigyna, gynybą bei laisvą judėjimą draudimais.

    Dėl aktyvaus Čekijos pasipriešinimo balsavimo procedūra dėl daugiau nei 1% švino sviediniuose turinčių šaudmenų uždraudimo EK REACH komitete buvo „baigta be rezultato” ir atidėta preliminariai iki 2020 m. rugsėjo mėn. 15 d.

  • Turime rasti subalansuotą sprendimą dėl šaudmenų su švinu draudimo šlapžemėse

    Turime rasti subalansuotą sprendimą dėl šaudmenų su švinu draudimo šlapžemėse

    Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas ragina LR Vyriausybę pradėti konsultacijas su ornitologais, mokslininkais, medžiotojais, šauliais ir sportininkais dėl itin plataus ES draudimo švino šaudmenyse šlapžemėse.

    „Prieš 40 metų pasaulis suprato švino kenksmingą poveikį mūsų sveikatai. Švinas pradėtas riboti keramikoje, maisto produktuose, naftos produktuose, popieriuje, geriamajame vandenyje, kosmetikoje ir kitur. Šiandien atėjo eilė švino draudimams šaudmenyse“, – teigia Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas.

    ES REACH reglamento pakeitimai netrukus reikšmingai ribos ir Lietuvos 142 sportines šaudyklas, 35 000 medžiotojų, nes Lietuva yra drėgna ir šlapžemės su buferinėmis zonomis apima net 30-40 procentų šalies. Dėl kulkų su didesne nei 1 procentas švino koncentracija draudimo, net 90 procentų medžiotojų ginklų taps nenaudotini, o prie šlapžemių esančiose šaudyklose iš esmės gali būti uždrausta veikla, nes tam nėra alternatyvų.

    Skaičiuojama, jog kasmet į Europos gamtą patenka per 150 000 000 kilogramų švino medžioklės ir žvejybos metu. Dėl šių priežasčių Europos Sąjungos Cheminių medžiagų registravimo (REACH) reglamente yra numatoma griežtinti švino kiekio reguliavimą šlapžemėse. Rugsėjį Lietuva turės būti pasiruošusi išreikšti savo nuomonę Europos Sąjungai.

    „Šis klausimas itin subtilus, nes šiuo metu švino kiekis šlapžemėse itin mažas, o numatomi ES draudimai labai griežti. Ligšiolinė Lietuvos pozicija ES REACH reglamento komitete sveikino itin radikalius draudimus. Manau, turime ieškoti subalansuotesnės pozicijos. Pagrindinė Lietuvos problema yra nesurenkamos ir neteisingai utilizuojamos švino baterijos ir akumuliatoriai. Jie yra artimoje žmogaus aplinkoje. Tuo tarpu švinas šaudmenyse yra tikrai mažiau grėsmės mūsų sveikatai keliantis teršalas dėl mažų apimčių. Ateina laikas Lietuvai formuluoti savo poziciją šiuo klausimu, kurią pasiekti tikrai nebus lengva. Todėl raginu LR Vyriausybę inicijuoti diskusijas su medžiotojais, ornitologais, sportininkais ir kitais suinteresuotais asmenimis, kad būtų rastas tinkamiausias sprendimas atitinkantis sveikatos ir prisitaikymo balansą“, – sako parlamentaras S. Gentvilas.

  • Kaip nesugadinti elnių vestuvių?

    Kaip nesugadinti elnių vestuvių?

    Buvau sugalvojęs straipsniui pavadinimą „Aš nesugadinsiu vestuvių“, bet iškart sau pasakiau – stop. O jei suklysiu, jei pagaus medžioklės azartas? Ypač tokio žvėries medžioklėje viskas turi būti pamatuota.

    Bent jau man iš Lietuvoje gyvenančių žvėrių elniai yra patys įspūdingiausi. Ypač žavi jų ruja. Tikriausiai nesuklysiu pasakęs, jog ir didžioji dalis medžiotojų taip mano. Artėjant rudeniui į kiekvieno medžiotojo širdį smelkiasi vis didesnis jaudulys – tuoj bus elnių ruja. Rugsėjo pradžioje susitikę vienas kito tik ir klausiame: „Ar buvai grybauti, ar matei elnių nudraskytus krūmus, o gal jau girdėjai maurojant?“ Prasideda elnių vestuvės. Kitaip ir nepavadinsi.

    Tai toks įspūdingas gamtos momentas, kad paklausyti elnių maurojimo rengiamos ekskursijos, organizuojami europiniai elnių viliojimo čempionatai. Yra žmonių, kurie net nesiruošia elnio sumedžioti, o sugeba privilioti ir patiria didžiausią malonumą. Apgauti šį žvėrį ne taip paprasta.

    Riaumojantis elnias

    Kai dar buvau jaunas medžiotojas ir tik svajojau apie auksaragio sumedžiojimą, prikalbinau žmoną ir vieną gražų rudens vakarą per pačią rują nuvažiavome kartu su vaikais į medžioklės plotus paklausyti elnių maurojimo. Tai visai šeimai padarė tokį įspūdį, jog dar daug metų važiavome klausytis elnių. Vieną vakarą toje vietovėje aplink mus maurojo net dešimt elnių. Tai buvo tiesiog koncertas. Vaikai užaugo. Sūnus tapo medžiotoju. Bet anūkai labiau linkę ne elnių klausytis, o telefoną maigyti.

    Kiekvienas patyręs medžiotojas iš balso apytiksliai nuspėja, kokio amžiaus elnias mauroja. Ne kartą teko matyti, kaip raguočiai, galvas surėmę, galynėjasi, kuris stipresnis, kuris taps jaunuoju ir susiporuos su patelėmis. Kartais gražuolis suburia net dešimties patelių haremą. Taip gamtoje sutvarkyta: tik stipriausias turi teisę pratęsti giminę. Įveiks varžovą, dar ir jo patelę pas saviškes parsives.

    Elnio patelės su jaunikliais

    Silpnesnis pasitraukia iš rujos vietos, tačiau sukinėjasi netoli, mauroja prie ragais nudraskytų krūmų. Gal stipruolis dings ir patelės jam atiteks. Taip neretai būna, nes vyksta medžioklės. Ne vienas medžioklis teigia, jog per rują elnių nereikėtų medžioti. Tačiau tai jau yra tradicija. Tokia medžioklė įspūdinga. Tik svarbu nepatiesti elnio, kuris tinkamiausias pratęsti populiaciją.

    Ne kartą besislapstydamas už krūmų esu prisėlinęs prie maurojančių elnių. Nuostabus reginys. Viduryje miško pievelės ragus surėmę galynėjasi du įspūdingus ragus turintys stambūs patinai. Abiejų galvos žemai nulenktos, šnervės išsipūtusios, raumenys įtempti, ant šonų ragais padarytos kruvinos žaizdos, abu sunkiai šnopuoja. Stenėdami, kanopomis plėšydami žemę stengiasi parblokšti vienas kitą.

    Netoliese sukinėjasi patelės, jauni ylaragiai, kitų ragai su keliomis atšakomis. Jie stebi dvikovą. Tai lyg sargybiniai. Neįvertinai vėjo krypties, neatsargiai slinkai, trakštelėjo šakelė, sušnarėjo jau pavytusi rudens žolė, būsi greitai išaiškintas ir patelės galiūnus nuvilios į mišką.

    Elnias su patele

    Kaip nesuklysti, kuris tinkamas sumedžioti? Kaip nesugadinti elnių vestuvių? Gal tai perspektyvus? O gal kažkur netoliese yra selekcinis arba jau elnių vestuvėse dalyvavęs ir užleidęs vietą jaunesniam, galingesniam? Dauguma nori sumedžioti elnią su geresniais ragais. Geriausi ragai būna, kai elnias sulaukia 8–10 metų. Nuo dvylikos metų elnias taps pavojingas gentainiams, jau turės ne karūnas, o pavojingas ylas, kuriomis per kovą mirtinai perdurs varžovą. Būtent tokį pirmiausia ir reikia patiesti. Na, ir, žinoma, būtinai sulaukusį brandos amžiaus arba selekcinį, tokį, kuris neužaugins gerų ragų.

  • Politikų neišmoktos pamokos gali brangiai kainuoti

    Politikų neišmoktos pamokos gali brangiai kainuoti

    2019 m. birželio 4 d., Seimas balsavo už naująjį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2002(3), t. y. įstatymą Nr. XIII-2164, nepaisant atskirų jo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai ir, dar gi, numačiusį Lietuvos gyventojų besąlyginį nuginklavimą nepaprastosios ar karo padėčių metu.Gyventojų nuginklavimo buvo atsisakyta tik 2019 m. birželio 20 d. Prezidentės dekreto dėl Veto šiam įstatymui dėka.

    2020 m. birželio 5 d. byloje Nr. 1/2019-6/2019. Lietuvos Konstitucinis teismas konstatavo eilės šio įstatymo nuostatų prieštaravimą Lietuvos Konstitucijai, apie kuriuos Vyriausybės ir jos institucijų valdininkus, o taip pat ir Seimo politikus iš anksto pagrįstai, teisingai įspėjo, bei ištįsus 2 (du) metus raštu ir žodžiu įtikinėjo Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA).

    Todėl kyla klausimas kodėl ir vardan ko 2018 – 2019 metais atskiri valdininkai ir politikai individualiai nenorėjo arba nepajėgė suvokti akivaizdžių įstatymdavystės klaidų šiame projekte ir jo keliamų problemų esmės? O svarbiausia, koks teisės aktas suteikia valdininkams ir parlamentarams teisę ignoruoti savo piliečius ir jų visuomenines organizacijas, nepaisyti Valstybės Suvereno vardu reiškiamo susirūpinimo bei teikiamų argumentų?

    Dabar gi, šiomis dienomis iškilo nauja civilinės ginkluotės, jai skirtų šaudmenų ir net žvejybos reikmenų, turinčių sudėtyje daugiau nei 1 % švino, apribojimų bei uždraudimo ženkliuose teritorijų plotuose, vadinamuose šlapžemėmis, grėsmė.

    Šį kartą jai vieningai, argumentuotai pagrįstai prieštarauja visos, aktyviai veikiančios, Lietuvos žvejus, medžiotojus, sportininkus, savigyninkus ir kitus ginklų savininkus vienijančios nacionalinės visuomeninės organizacijos.

    Visuomeninių organizacijų pareikštos, viena kitą papildančios, pozicijos nesuteikia teisės ir neleidžia Lietuvos Respublikos Valstybės vardu konferderacinėje Europos Sąjungoje veikiančioms nacionalinėms valdžios institucijoms bei mūsų visų deleguotiems europarlamentarams pritarti Europos Sąjungos vardu rengiamiems beatodairiškiems REACH Reglamento pakeitimams.

    Kokius sprendimus šį kartą priims ir kieno pozicijai atstovaus Lietuvos Respublikos atsakingųjų institucijų valdininkai bei Valstybės politikai?

  • Baigiasi medžiotojų apklausa dėl šernų afrikinio kiaulių maro kontrolės

    Baigiasi medžiotojų apklausa dėl šernų afrikinio kiaulių maro kontrolės

    Norime padėkoti visiems medžiotojams atsakiusiems į anketos klausimus. Išanalizavus apklausos rezultatus, jie bus paskelbti medžiotojų visuomenei rugsėjo mėnesį.  Neabejojame, kad Jūsų suteikta informacija padės efektyviau kovoti su afrikinio kiaulių maro sukeltomis problemomis Lietuvoje.

    Tyrimus atliekančių mokslininkų vardu Prof. Alvydas Malakauskas.
    AKM kompetencijos centras, Veterinarijos akademija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.