Jau eilę metų nenutrūkstamai verda diskusijos apie vilkų skaičių mūsų šalyje. Kaip rodo faktai, oficialūs skaičiai gana toli nuo tiesos. 2018 metais Aplinkos Ministerija duomenis apie vilkų apskaitą pagal pėdsakus sniege gavo iš 881 apskaitos vieneto. Tais metais buvo nustatytos 34 vilkų šeimos. Pagal galiojantį Vilko apsaugos planą šeimų skaičius lygus vadų skaičiui – t. y. 2018 metais vilkų populiacijoje buvo 34 vados. Pagal tai apskaičiuotas maksimalus gimusių vilkiukų skaičius ir maksimalus vilkų medžioklės limitas buvo 110 vilkų. 2018-2019 metais buvo sumedžioti 103 vilkai, iš jų 99 buvo genetiškai ištirti.
Tyrimų metu nustatyti 53 individai iki vienerių metų amžiaus iš skirtingų šeimų. T. y. realiai 2018 metais Lietuvoje vilkų populiacijoje buvo ne mažiau, nei 53 vados, o ne 34, kaip tai buvo apskaičiuota remiantis galiojančiu Vilko apsaugos planu.
Ši situacija rodo, kaip stipriai klystama nustatant vilkų vadų skaičių vadovaujantis galiojančio Vilko apsaugos plano nuostatomis. Pasak šio įstatyminio akto laikoma, kad vadas turi tik vilkų šeimos, kurias sudaro 4 ir daugiau vilkų. Švediškoje metodikoje skaičiuojamos vilkų šeimos nuo 3 vilkų, bet šeimoje turi būti teritoriją žymintis reproduktorius. Kiek vadų turi naujai susikūrusios vilkų poros nėra skaičiuojama. Mažesnių vilkų grupių vados Lietuvoje nėra įtraukiamos į apskaitą ir vilkų medžioklės limito apskaičiavimą, o tai reiškia, kad vilkų populiacija augs net nustatant maksimalias vilkų medžioklės kvotas pagal egzistuojančią tvarką.
2019 metais Aplinkos Ministerija duomenis apie vilkų apskaitą pagal pėdsakus sniege gavo tik iš 504 apskaitos vienetų, t.y. iš 57% apskaitos vienetų, lyginant su 2018 metais įvykusia apskaita. Papildomai buvo atsižvelgta į biomon.lt sukauptus duomenis apie pastebėtus vilkų ar jų veiklos požymius. Apskaičiuotas vilkų šeimų ir vadų skaičius – 37. Pagal tai apskaičiuotas maksimalus gimusių vilkiukų skaičius ir maksimalus vilkų medžioklės limitas buvo 120 vilkų. 2019-2020 metais buvo sumedžioti 122 vilkai. Kiek jų buvo genetiškai ištirta ir kokie bus tyrimų rezultatai – dar nežinoma.
Atskirai verta paminėti Biomon anketą, kurioje visi gyventojai gali registruoti pastebėtus stambiuosius plėšrūnus, jų pėdsakus ir veiklos rezultatus.
Pirma problema, kad ji dar labai mažai kam žinoma. Antra – pildymas pakankamai sudėtingas mažesnį kompiuterinį raštingumą turintiems žmonėms, tiksliau, daugumai taip ir nepavyksta jos įveikti.
Na ir trečia problema – tai pačių žmonių atsainus požiūris į vilkų registravimo būtinybę, nes, matant joje fiksuojamus duomenis, yra akivaizdus medžiotojų abejingumas ir duomenų nepateikimas. Šiemet sniego dangos nebuvo, pėdsakų apskaita neįvyko, tad skaičiuojant vilkus ir nustatant medžioklės kvotą bus naudojami anketos duomenys. O ji pustuštė, tad faktų apie didelį vilkų skaičių kaip ir nėra iš kur paimti.
Lieka tik papjautų gyvulių statistika, bet ją galima interpretuoti plačiai. Todėl, atsižvelgiant į klimato kaitą, bei besniegių žiemų dažnumą, reikėtų išnaudoti ir genetinių vilkų tyrimų rezultatus.















