Blog

  • Dzūkijos krašto medžioklės trofėjų paroda

    Dzūkijos krašto medžioklės trofėjų paroda

    Šių metų rugsėjo 03 dieną Alytaus kraštotyros muziejuje buvo atidaryta Dzūkijos krašto medžioklės trofėjų paroda. Ši 2020 metų medžioklės trofėjų paroda yra skirta paminėti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos įkūrimo 100 metų jubiliejų.

    Kaip žinia, dar 1920 metais spalio 27 d. garsaus Lietuvos gamtininko, profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva buvo įkurta Taisyklingos medžioklės ir žūklės draugija, kurios tradicijas šiandien tęsia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, jungianti 48 narius – rajono ir miestų medžiotojų bei žvejų draugijas (skyrius), tame tarpe ir Alytaus medžiotojų ir žvejų draugiją.

    Viena iš gražiausių per ilgus metus susiformavusių medžioklės tradicijų yra medžioklės parodos. Medžioklės parodos – tai ne tik medžioklės trofėjų matavimas ir vertinimas pagal CIC metodiką bei jų eksponavimas viešoje ar privačioje erdvėje. Visų pirma tai yra medžioklės kultūros, jos tradicijų puoselėjimas ir ugdymas. Medžioklės parodose atsispindi taisyklingos ir tausojančios medžioklės supratimas, jos sąsajos su šalies istorija, kultūra, menu. Sumedžioti medžioklės trofėjai, tai ne tik sumedžiotų žvėrių eksponatai, tačiau tai ir jaudinančios medžioklės akimirkos bei  patirti įspūdžiai medžioklių metu, o taip pat tai kartu ir medžiotojo širdžiai brangus prisiminimas bei savotiška pagarba sumedžiotam žvėriui.

    Alytaus medžiotojų ir žvejų draugija pirmą regioninę Dzūkijos krašto medžioklės ir žūklės trofėjų parodą surengė dar 2002 metais ir nuo tada kas treji metai, tęsdama šias gražias tradicijas, Alytaus medžiotojų ir žvejų draugija organizuoja medžioklės trofėjų parodas. Tokios medžioklės trofėjų parodos jau įvyko 2002, 2005, 2008, 2011 ir 2017 metais. Na o šioje 2020 metų Dzūkijos krašto medžioklės trofėjų parodoje, yra pateikiami Dzūkijos karšto medžiotojų per paskutinius trejus metus sumedžioti ir ekspertų įvertinti briedžių, tauriųjų elnių, dėmėtųjų elnių, danielių, europinių stirninų ragai, šernų iltys bei kitų medžiojamų žvėrių (vilkų, bebrų, barsukų, lapių, mangutų) kaukolės. Taip pat šioje parodoje buvo įvertinti ir keli ankstesnėse parodose nedalyvavę ir nevertinti trofėjai. Trofėjų skaičiumi ši paroda gal ir nėra labai didelė, tačiau nereikia pamiršti, jog tai tik regioninė paroda, kuriai savo trofėjus pristatė medžiotojai iš  nedidelės Lietuvos dalies, o jų pagrindą sudarė Alytaus rajono medžiotojų sumedžioti trofėjai. Šiemet į šią regioninę parodą buvo pristatyta ­­11 briedžių ragų, 39 tauriųjų elnių ragai, 79 stirninų ragai, 3 danieliaus ragai, 1 dėmėtojo elnio ragai, 6 vilko, 16 bebro, 3 barsuko, 2 lapės kaukolės ir 11 šerno ilčių. Kaip matyti iš pateiktų ir įvertintų trofėjų skaičiaus, daugiausia stendų yra su stirninų ragais. Iš medžiotojų parodai pateiktų 79 stirninų ragų, 13 buvo įvertinti  aukso medaliais, 24 sidabro medaliais, 23 bronzos medaliais. Taip pat yra įspūdingos tauriųjų elnių, briedžių, danielių ragų kolekcijos bei vilkų kaukolių kolekcijos. Iš pateiktų 11 briedžių ragų 2 buvo įvertinti sidabro ir 5 bronzos medaliais. Tauriųjų elnių ragų į šią parodą buvo pateikta tikrai daug, iš viso 39, iš jų 2 buvo įvertinti aukso, 19 sidabro ir 15 bronzos medaliais. Jau senai buvo demonstruoti ir po ilgos pertraukos į parodą buvo pateikti 1 dėmėtojo elnio ragai, kurie buvo įvertinti sidabro medaliu, o iš 3 pateiktų danielių ragų 1 buvo įvertinti sidabro medaliu ir 1 bronzos medaliu. Kaip matyti iš pateiktų šiai parodai medžioklės trofėjų gausos, galime pasidžiaugti vis didėjančia ir kokybine prasme vis gerėjančia mūsų krašto stirninų populiacija bei jų ragų kokybe, taip pat didėjančia tauriųjų elnių populiacija. Tačiau kuo toliau, tuo labiau mūsų krašto medžiotojams bei ūkininkams nerimą kelia vis didėjanti vilkų populiacija. Nors šiemet į parodą buvo pristatytos tik šešios vilko kaukolės, tačiau oficiali statistika rodo, kad vilkų per pastaruosius trejus metus Dzūkijoje buvo sumedžiota gerokai daugiau.

    Ši medžioklės trofėjų paroda tik dar kartą patvirtina ir parodo, kad Dzūkijos krašto medžiotojai rūpinasi, saugo savo krašto medžiojamus gyvūnus bei juos atsakingai medžioja, laikydamiesi selekcinės, tausojančios ir kultūringos medžioklės principų. Kaip ir kiekvienos, taip ir šios parodos organizatoriai tikisi, kad ją aplankys ne tik medžiotojai, tačiau ir daug nemedžiojančių žmonių, o ypač moksleivių, kuriems ši paroda padės suprasti, jog medžioklė nėra vien tik pramoga ar laisvalaikio praleidimo būdas, tačiau visų pirma tai didelė atsakomybė bei rūpinimasis gyvūnija, o sumedžiotų žvėrių trofėjai yra svarbi mūsų medžioklės kultūros paveldo dalis.

    Dzūkijos krašto medžioklės trofėjų paroda veiks nuo šių metų rugsėjo 3 d. iki rugsėjo 29 dienos Alytaus kraštotyros muziejuje, adresu: Savanorių g. 6, Alytus. Todėl kviečiame visus aplankyti šią parodą.

  • Kada Lietuvoje įkurtos Medžiotojų draugijos

    Kada Lietuvoje įkurtos Medžiotojų draugijos

    Medžioklės klausimų kuravimas atkūrus 1918 m. nepriklausomybę  buvo pavestas tų metų pabaigoje pradėjusiai funkcionuoti Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijai, o ministerijos viduje jie pavesti Miškų departamentui. Dėl gausybės sunkumų valstybės kūrimosi pradžioje, personalo stokos ir ypač sudėtingos padėties gyventojus aprūpinant kuru bei apskritai – miškų tvarkymo ir naudojimo reikalais, 1919 m medžioklės klausimais jokių sprendimų nebuvo priimta.

    Jaunas gamtininkas Tadas Ivanauskas dėl lenkų vykdomų agresyvių akcijų palikęs Musteiką 1919 m. viduryje apsigyveno Kaune ir įsidarbino Žemės ūkio ir valstybės turtų ministro patarėju. Miškų departamento kuravimo sričiai be miškų dar priklausė valstybiniai durpynai (didžiosios pelkės) ir valstybiniai vandenys, t. y. pagrindiniai gamtiniai ištekliai.  Miškų departamento direktorius prof. Povilas Matulionis pasiūlė su gamta susijusių klausimų nagrinėjimui įsteigti Gamtos tyrimo stotį ir įpareigojo paruošti jos steigimo dokumentus ir jai vadovauti T. Ivanauskui. Stotis pradėjo funkcionuoti 1919 m. liepos 15 d. Be stoties T. Ivanauskas rūpinosi medžioklės klausimais. Pirmiausia buvo paruoštos ir 1920 m.  birželio 15 d. patvirtintos Laikinosios medžioklės taisyklės, galiojusios iki Medžioklės įstatymo priėmimo Seime 1924 m.

    Medžiotojų draugijos įsikūrimui reikšmingos yra šios datos.

    • 1920 m. balandžio 1 d., t. y. dar prieš laikinųjų taisyklių patvirtinimą, T. Ivanausko iniciatyva buvo įkurta Taisyklingos medžioklės draugija, į kurią stojo kauniečiai ir kurios veikla apsiribojo Kauno apskritimi. Draugiją skubėta steigti, dar prieš medžioklę reguliuojančio teisės akto pasirodymą greičiausia todėl, kad siekta tik taisyklingai medžioklei suteikti tam tikrų lengvatų ir teisių nuomotis valstybinius miškus. Taip ir buvo įgyvendinta monopolinė valstybinių miškų nuomos medžioklei teisė tik taisyklingos medžioklės draugijos nariams. (Šios draugijos funkcionavimą patvirtina „Žemės ūkio ministerijos metraštis“, p. 70, 38 lentelė, kur nurodyta įsteigimo data ir išnuomotas medžioklei valstybinių miškų plotas). Tačiau šios draugijos nuostatų nepavyko aptikti.
    • 1920 m. liepos 1 d. Gamtos tyrimo stotyje T. Ivanausko iniciatyva surinkta iniciatyvinė grupė (Tadas Ivanauskas, Povilas Matulionis, Elijošius Nonevičius, Jeronimas Paulionis, Bronius Žvynys ir kiti) visos Lietuvos taisyklingos medžioklės draugijos steigimui. Buvo nutarta paruošti tokios draugijos nuostatus ir ją įsteigti.
    • 1920 m spalio 27 d. paruošti  draugijos nuostatai ir įteikti Kauno apskrities viršininkui įregistravimui. Dėl nežinomų priežasčių registravimo procesas užtruko gana ilgai. Gal būt nuostatai buvo grąžinti taisymui ir tobulinimui.
    • 1921 vasario 7 d. Lietuvos taisyklingos medžioklės ir žūklės draugijos nuostatai buvo užregistruoti.

    Nuo 1921 m balandžio 1 d iki metų pabaigos draugijos skyriai buvo suformuoti visose tuometinėse apskrityse ir draugijos skyriams šešiems metams išnuomota medžioklei 645 534 ha valstybinių miškų ir 1730 ha vandenų.

    Šie faktai ir datos rodo, kad dabartinės LMŽD pirmtakas Lietuvoje atsirado tarp 1920.04.01 ir 1921.02.07, tai yra visa „gimdymo“ trukmė – dešimt mėnesių ir 7 dienos. O kurią dieną tame laikotarpyje pasirinkti konkrečiai šimtmetinio jubiliejaus minėjimui, priklauso nuo interpretacijų ir geranoriško pasirengimo.

  • Aukšto lygio medžioklės kultūros renginys

    Aukšto lygio medžioklės kultūros renginys

    Kitaip nepavadinsi. Prieš dešimtmetį puikioje Vyganto Vaišnoro pirmiausiai medžioklei skirtoje valdoje, pavadintoje „Stalų trikampis“,  pastatyta Šv. Huberto koplytėlė, kurią pašventino vienuolis, dabartinis Kretingos parapijos klebonas kun. Astijus Kungys. Renginyje dalyvavo visas būrys šalyje žinomų medžiotojų, kviesti svečiai.

    Ir štai koplytėlės įrengimo dešimtmečio proga V. Vaišnoras pakvietė gerokai per 100 medžiotojų ir jų draugų bei artimųjų iš visos Lietuvos. Šeimininko kviesti, rugpjūčio 14-osios pavakarę didžiausias būrys medžiotojų ir tam hobiui pritariančiųjų suvažiavo į „Stalų trikampį“.

    Tikriausiai daugeliui iškils klausimas, kodėl ta vieta pavadinta „Stalų trikampiu“? Vos už poros kilometrų nuo tos vietos, kurioje yra V. Vaišnoro valda ir pastatyta koplyčia Šv. Hubertui, į vieną tašką susieina Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos sienos. Pabaigoje renginio grupelė susirinkusiųjų nuvyko į tą vietą.

    O renginys prasidėjo sveikinimo maršu, grojant Vilniaus pučiamųjų instrumentų ansamblio „Tauro ragai“ vyrams. Beje, dauguma iš jų yra medžiotojai.

    „Prieš dešimtmetį daugelis mūsų buvome kartu „Stalų trikampyje“, dalinomės medžioklės meno paslaptimis, meldėmės Šv. Huberto, visų medžiotojų globėjo, garbei už galimybę patirti miškuose Viešpaties Dievo kūrinijos didingumą ir įprasminome savo dėkingumą Šventojo Huberto koplytėlės įšventinimo ceremonijoje“, – tokiais žodžiais, surašytais kvietime atvykti į „Stalų trikampį“, pradėjo jo įkūrėjas V. Vaišnoras.

    Priešais koplytėlę ir susirinkusiuosius išsirikiavo „Tauro rago“ ansamblio dalyviai, prie mikrofono – V. Vaišnoras, Šv. Huberto bendrijos magistras, „Oksalio“ medžioklės reikmenų parduotuvių savininkas Gytis Misiukevičius ir iš Kauno atvykęs mažasis brolis, vienuolis Antanas Grabnickas, kuris pašventino koplyčią ir prie jos susibūrusiuosius.

    „Sveikinu visus, atvykusius į „Stalų trikampį“, – tokiais žodžiais renginį pradėjo jo sumanytojas V. Vaišnoras. Nuaidėjo Vilniaus pučiamųjų instrumentų ansamblio „Tauro ragai“ Šv. Huberto maršas.

    V. Vaišnoras paprašė medžiotojų Broniaus Paužos ir Kęstučio Gylio pakelti „Stalų trikampio“ vėliavą.

    Prie mikrofono pakviestas Šv. Huberto bendrijos magistras G. Misiukevičius: „Malonu, kad susirinko tiek prijaučiančiųjų medžioklei, esančių ir gal būsimųjų medžiotojų. Šiandien itin svarbus momentas, kad po dešimties metų šito altoriaus iškėlimo proga mes esame kaip niekada vieningi. Į renginį atvyko VISŲ Lietuvos medžiotojų draugijų atstovai. Už tai visiems susirinkusiems ploju. Pagaliau susivienijome ir galime drauge būti kartu, švęsti šventę. Ačiū Vygantui, kuris mus sukvietė prie neeilinio objekto – klausytis maldos, susikaupti, galvoti apie save, kaip medžiotojus, gamtos saugotojus, puoselėtojus, galvoti, kas bus po mūsų, nes tai yra labai svarbu.

    Esmė – ne mes šiandien, ne mes vakar, o kas bus rytoj. Jeigu mes, medžiotojai, apie tai negalvojame, tada mūsų kaip ir nebėra, neturime prasmės egzistuoti. Ir ypač svarbu, jeigu mes sugebame po savęs palikti kažką, ką prisimins mūsų vaikai, anūkai, mūsų pasekėjai, įvairūs žmonės ir sakys, kaip gera, kad buvo tokie žmonės, kurie kūrė, kurie statė tokias koplyčias, kurie rinkosi, kartu šventė, nežiūrėdami į savo politinius įsitikinimus, bet yra medžiotojai. Tai labai svarbu.

    Aš, kaip Šv. Huberto bendrijos magistras, itin džiaugiuosi V. Vaišnoro sumanymu pastatyti tokią koplyčią ir kai prie jos susirenka kilnūs medžiotojai. Šv. Hubertas mus suvienijo ir ves toliau į ateitį, rodys kelią, kaip mes turime eiti, kaip elgtis toliau. Linkiu visiems gero vakaro“.

    Paskui jis pratęsė savo pasisakymą, paaiškindamas, kodėl būtent broliai pranciškonai, kodėl jie yra čia ir garbina Šv. Hubertą. „Kai 1997 metais prasidėjo pirmosios užuominos apie Hubertines, būtent pranciškonai pasakė: taip, mes esame su jumis, su medžiotojais. Broliai pranciškonai yra mūsų dvasiniai rėmėjai, mūsų atspara, mūsų ramstis prieš tuos, kurie klaidingai mano apie medžioklę“, –patikino G. Misiukevičius.

    Prie mikrofono pakviestas mažasis brolis pranciškonas, vienuolis A. Grabnickas: „Garbė Jėzui Kristui. Brangieji, aš atvykau čia, nors nesu medžiotojas. Dievo įsakymą mylėti vienas kitą mes girdėjome daug kartų. Tačiau neretai žmonės nesiklauso vienas kito. Reikia išmokti girdėti vienas kitą. Girdėti Dievą, kalbant apie jo kūriniją. Šv. Hubertas savo gyvenimu tai įrodo.

    Paklausykite medžiotojų maldos: maloningasis Dieve, savo malone palaimink visus medžiotojus, visus, kurie šiuo metu klajoja miškuose ar laukuose, leisk laimingai sugrįžti į namus. Dėkojame Tau, kad laimini mus laimikiu. Leisk mums visada prisiminti, jog tai, Viešpatie, tavo dovana. Dėkojame Tau už medžioklės meno paslaptis, galimybę būti draugais, už nuostabią Tavo sukurtą kūriniją. Leisk mums visada prisiminti, Viešpatie Dieve, jog visa tai yra iš Tavęs. Tu esi visos kūrinijos pradžia ir pabaiga. Šventasis Hubertai, melskis už mus, amen“.

    Mažasis brolis pranciškonas, vienuolis Antanas pašventino Šv. Huberto koplytėlę ir visus susirinkusiuosius. Šv. Huberto bendrijos magistras G. Misiukevičius paragino aukoti bažnyčiai.

    Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sakė, jog tai turėtų būti vienijimo žodis visoms Lietuvoje esančioms medžiotojų draugijoms, pirmą kartą jų atstovams, susirinkusiems į vieną vietą, – sutarti dėl vieningos medžioklės sistemos, dėl medžioklės įstatymo, dėl vieningų renginių, gražių kultūrinių švenčių, etikos taisyklių. Visa tai tikrai galima ir mes, medžiotojai, laukiame. „Pirmiausiai būtina pasidžiaugti per pastaruosius metus atsirandančia medžiotojų vienybe. Visuomenėje daug atgarsių dėl medžioklės vertinimo ir neretai neigiamų. Medžiotojams reikia džiaugtis, kad bent Dievas su mumis. Bažnyčios palaikymas yra labai svarbus. Ta bendrystė „Stalų trikampyje“, kuri čia vyksta jau dešimtmetį, yra svarbus, didžiulis pavyzdys visiems Lietuvos medžiotojams. Šaunu, kad dabar kartu yra visų medžioklės organizacijų atstovai“, – kalbėjo jis.

    Ministras „Stalų trikampiui“ padovanojo ir kartu su daugeliu susirinkusiųjų pasodino ginkmedį, itin atsparų net radiacijai, ir pažymėjo, jog jis turi vienyti visus šalies medžiotojus. Priminė, jog būtina saugoti gamtą.

    Sveikinimo žodį tarė Raimondas Ribačiauskas medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas. Jis patikino, jog tokių klubų, kaip „Stalų trikampis“, Lietuvoje yra nedaug. Nedaug asmenų, kaip V. Vaišnoras, daro tokius medžioklei reikšmingus darbus, vienija Lietuvos medžioklės istoriją, kultūrą, tikėjimą.

    Medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas V. Vaišnorui įteikė Šv. Huberto vardinį kryžių, kuriuo apdovanojami žmonės, ypatingai nusipelnę gamtai, aplinkosaugai.

    Neeilinės medžioklės sodybos „Stalų trikampis“ savininkas V. Vaišnoras dėkojo visiems klubo nariams, kurie prisidėjo ją kuriant. Tai vieta, kurioje yra medžiotojų klubo „Kurkliai“ vienetas, medžioklės plotai, tačiau medžiotojai susirenka „Stalų trikampyje“.  Jis išvardijo daugybę rajonų, miestų, iš kurių į šį renginį suvažiavo medžiotojai, atvyko net kaimynų latvių. Itin džiaugėsi, kad į šventę atvyko koplytėlę Šv. Hubertui sukūręs architektas, dizaineris Aurimas Kliučininkas ir jam 50-mečio proga įteikė Šv. Huberto statulėlę.

    Taip pat apdovanojo ir ką tik savo gimtadienius atšventusius medžiotojus. Daugelis atvykėlių įteikė dovanas ir sodybos šeimininkui, patikindami, jog surengtas neeilinis medžioklės kultūros renginys.

  • Spaudos konferencija dėl švino šaudmenų draudimo

    Spaudos konferencija dėl švino šaudmenų draudimo

    Šiandien įvyko spaudos konferencija dėl švino šaudmenų naudojimo šlapžemėse. Konferencijoje kalbėjo Raimondas Ribačiauskas, Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas,  Vidas Silvestravičius, UAB „Medžiotojų sostinė“ direktorius, VšĮ „ShootingClub.LT“ šaudyklos atstovas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos LiGSA valdybos pirmininkas.

  • Europos Komisija priėmė švino šaudmenų draudimą šlapžemėse

    Europos Komisija priėmė švino šaudmenų draudimą šlapžemėse

    Šiandien, rugsėjo 3 d., „REACH” komiteto metu kvalifikuotos balsų daugumos Komisijos pasiūlymas buvo priimtas. Kad pasiūlymas būtų priimtas reikėjo pasiekti 65 % ribą, kuri skaičiuojama pagal kiekvienos šalies gyventojų skaičių. Šis pasiūlymas surinko 89,99 % ribą ir buvo priimtas. Lietuva balsavimo metu susilaikė, tai reiškia pasiūlymui pritarė. Europos Komisija pabrėžė, kad kaip balsavo kitos valstybės narės yra konfidenciali informacija ir viešai skelbti negalima.

    Artimiausiu metu Europos Komisija perduos priimtą pasiūlymą Europos Tarybai ir Parlamentui tikrinimo procedūrai, kuri truks apie 3 mėn. bei bus paskelbtas oficialiame žurnale.

    Šiuo klausimu rugsėjo 4 d., įvyks spaudos konferencija Seime

    Rytoj 10 val. įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Sauliaus Pečeliūno spaudos konferencija  „Ar išmokome 1940 metų pamokas?“

    Dalyvauja Raimondas Ribačiauskas, Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas, Vidas Silvestravičius, UAB „Medžiotojų sostinė“ direktorius, VšĮ „ShootingClub.LT“ šaudyklos atstovas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos LiGSA valdybos pirmininkas.

    Klausimus galima užduoti spaudos konferencijos metu nuotoliniu būdu Seimo interneto svetainėje, renginių  kalendoriuje, atvėrus spaudos konferencijos langą.

    Spaudos konferencijos transliuojamos tiesiogiai internetu ir Seimo „YouTube“ paskyroje.

    Stebintiems transliacijas yra galimybė užduoti klausimus prelegentams. Nuoroda į klausimų uždavimo sistemą bus matoma tik spaudos konferencijos metu. Esant galimybei, į nespėtus atsakyti klausimus spaudos konferencijos dalyviai atsakys po spaudos konferencijos el. paštu.

    Internete ir Seimo „YouTube“ paskyroje galima rasti spaudos konferencijų įrašus.

  • Dėl aplinkos apsaugos agentūros formuojamos vyriausybinės pozicijos EK REACH komitete

    Dėl aplinkos apsaugos agentūros formuojamos vyriausybinės pozicijos EK REACH komitete

    2020 m. rugpjūčio 28 d. (penktadienį) Aplinkos apsaugos agentūra savo raštu Nr. (14)-A4E-7545 informavo nevyriausybines organizacijas apie savo nuožiūra suformuotą poziciją „Dėl draudimo naudoti švininius šaudmenis šlapžemėse“. Šiuo raštu, kaip dera suprasti, mums pranešta, kad Europos komisijos REACH komitetui dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų yra užduoti trys klausimai, lemsiantys:

    – šlapžemėse jau esamų šaudyklų ir tirų ateitį;

    – šovinių su švino turinčiais sviediniais, gabenimo, laikymo, turėjimo ir panaudojimo šlapžemėse ir jų apsauginėse zonose teisėtumo kriterijus bei sąlygas;

    – ir „šlapžemės“ sąvokos apibrėžimo detalizavimą ir apsauginės zonos pločio nustatymą ir teisinės apsaugos režimą bei mechanizmą.

    Tuo pačiu, šiame rašte Aplinkos apsaugos agentūra mus informavo, kad negavus Komisijos atsakymo, Lietuvos atstovas balsavime susilaikys, kas iš esmės šioje situacijoje prilygtų balsavimui už. Be to, iš rašto turinio aišku, kad gavus bet kokį atsakymą, Lietuvos atstovas balsuos už, kas, sutikite, nėra ir negali būti priimtina nei leistina. Todėl šitokias nuostatas pavadinti Vyriausybės pozicija, vargiai įmanoma.

    2020 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) aptarusi šitaip susiklosčiusią padėtį su kitomis, suinteresuotomis organizacijomis ir partneriais, mano, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos atstovas 2020 m. rugsėjo 3 d. (ketvirtadienį) vyksiančiame EK REACH komiteto posėdyje ir Komisijoje neturi teisės ir negali balsuoti už arba susilaikyti, o privalo balsuoti prieš, bei reikalauti atidėti sprendimo dėl RAMSAR reglamento pakeitimų priėmimą iki vadovaujantis konfederaciniais Europos Sąjungos sandaros bei jurisdikcijos principais visos ginčytinų apribojimų ir draudimų nuostatos bus tinkamai pagrįstos, išsamiai apsvarstytos, bei galutinai suderintos tiek tarp ES konfederacijos subjektų, tiek su jų vyriausybių atstovaujamų valstybių žvejų, medžiotojų, šaudymo sporto, šaudyklų ir kitų ginklų savininkų bendruomenėmis ir visuomene, nes:

    1. Su gautu atsakymu privalomai turi būti supažindinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir socialiniai partneriai- nevyriausybinės organizacijos. Be to, Vyriausybinės pozicija ir Lietuvos visuomenei aktualūs RAMSAR reglamento keitimo klausimai iš esmės iki šiol nėra išdiskutuoti;

    2. Iki šiol yra nepaskelbta oficiali Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija (Seimo aplinkos apsaugos komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) kiekvienu, aukščiau minėtu, konkrečiu klausimu;

    3. Iki šiol Aplinkos apsaugos agentūros rengta vyriausybinė pozicija nėra suderinta su socialiniais partneriais – visuomeninėmis (nevyriausybinėmis) organizacijomis ir jų atstovaujamų beveik 95 tūkstančių žmonių, Lietuvos Respublikos piliečių – ginklų savininkų, interesais;

    4. Aplinkos apsaugos agentūros parengta vyriausybinė pozicija iš anksto sąlygoja bei kelia akivaizdžiai neigiamas ekonomines, socialines ir politines pasekmes, bei prieštarauja žmonių judėjimo ir veiklos laisvės, gynybos bei kitiems žmonių ir pilietinių teisių bei laisvių principams, o šiuo būdu ir Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams bei Konstitucijai.

    Remdamiesi išdėstytu, prašome įpareigoti Lietuvos Respublikos atstovą 2020 m. rugsėjo 3 d. (ketvirtadienį) vyksiančiame EK REACH komiteto posėdyje ir Komisijoje balsuoti Prieš, bei reikalauti atidėti sprendimo dėl RAMSAR reglamento pakeitimų priėmimą iki vadovaujantis konfederaciniais Europos Sąjungos sandaros bei jurisdikcijos principais visos ginčytinų apribojimų ir draudimų nuostatos bus tinkamai pagrįstos, išsamiai apsvarstytos, bei galutinai suderintos tiek tarp ES konfederacijos subjektų, tiek su jų vyriausybių atstovaujamų valstybių žvejų, medžiotojų, šaudymo sporto, šaudyklų ir kitų ginklų savininkų bendruomenėmis ir visuomene.

  • Simonas Gentvilas kreipėsi dėl švino šaudmenų naudojimo šlapžemėse

    Simonas Gentvilas kreipėsi dėl švino šaudmenų naudojimo šlapžemėse

    Seimo narys Simonas Gentvilas kreipėsi į Aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką ir Aplinkos apsaugos agentūros direktorių Rimgauda Špoką, bei kitus atsakingus asmenis dėl švino šaudmenų naudojimo šlapžemėse.

    Simono Gentvilo kreipimasis dėl Lietuvos pozicijos ketvirtadienio REACH komitete dėl švino ribojimų šlapžemėse:

    Atkreipiu dėmesį, jog šį ketvirtadienį yra numatytas „REACH” komiteto posėdis, kuriame bus pateikta Lietuvos Respublikos pozicija dėl švino ribojimo medžioklėje (prisegama).

    Ji yra kitokia nei viešai komentavo ministras. Suformuluota pozicija siūlo riboti visus šaudmenis, turinčius daugiau nei 1% švino savo sudėtyje, ribojimai galios šlapžemėse ir buferinėse 100 m. zonose. Pereinamasis laikotarpis sutrumpintas nuo 3 iki 2 metų. Išimtys netaikomos net sportiniam šaudymui šaudyklose, įsikūrusiose šlapžemėse.

    Tokiai bekompromisinei šalies pozicijai prieštaravo visos Lietuvos medžioklę vienijančios asociacijos ir sportinio šaudymo atstovai.

    Prašau ministro, atsižvelgti į daugybinius socialinių partnerių pasiūlymus, ieškoti tarpinės Lietuvos pozicijos. Nemaža dalis valstybių narių teikė kompromisinius pasiūlymus, tuo tarpu Lietuva komiteto derinimuose iš esmės visada pritardavo maksimaliam ribojimui. Pritarimas šiandien Aplinkos apsaugos agentūros suformuluotai, maksimaliai Europos Komisijos siūlomai pozicijai, yra pernelyg radikalus.

    Papildomai atkreipiu dėmesį, jog šiandieninė Lietuvos pozicija nėra aptarta su socialiniais partneriais. Neformalų aptarimą su Aplinkos apsaugos agentūra ir soc. partneriais mano iniciatyva vykdėme liepos 27 d. Tuomet buvo pažadėta, jog teikiant pakartotinę šalies poziciją, bus konsultuojamasi. Deja, Aplinkos apsaugos agentūra savo nuomonę visuomeninėms organizacijoms išplatino penktadienio (rugpjūčio 28 d.) vakare be reikalingų konsultacijų. Tai yra dar vienas reikšmingas argumentas persvarstyti dabartinę šalies poziciją.

  • Teismo sprendimas: už neteisėtai sumedžiotus elnius – per 19 tūkstančių eurų

    Teismo sprendimas: už neteisėtai sumedžiotus elnius – per 19 tūkstančių eurų

    Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų sulaikytas asmuo, neteisėtai sumedžiojęs tris elnius, teismo sprendimu už gamtai padarytą žalą turės sumokėti daugiau nei 19 tūkst. eurų.

    Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija informuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas baudžiamojoje byloje  pripažino asmenį kaltu dėl neteisėtos medžioklės Jurbarko rajone. 

    Asmuo pripažintas kaltu dėl dviejų tauriųjų elnių patinų ir elnio patelės sumedžiojimo 2019 m. spalį.

    Jis įpareigotas atlyginti laukinei gyvūnijai padarytą žalą – 19172,12 Eur. Taip pat pažeidėjui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės medžioti  atėmimas dvejiems metams ir konfiskuotas graižtvinis ginklas. 

    Dar dviem asmenims, padėjusiems gabenti ir doroti elnius, surašyti administracinio nusižengimo protokolai, bylos nagrinėjamos teisme.

  • Dėl draudimo naudoti švininius šaudmenis šlapžemėse

    Dėl draudimo naudoti švininius šaudmenis šlapžemėse

    Informuojame, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. organizuojamas Europos Komisijos komiteto dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų reglamento (toliau – REACH komitetas) posėdis, kuriame bus diskutuojama ir balsuojama dėl priėmimo Europos Komisijos reglamento, kuriuo bus papildytas Reglamento Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (toliau – REACH reglamentas) XVII priedas dėl švino šaudmenų naudojimo šlapžemėse ir aplink jas ribojimo (toliau – Komisijos reglamento projektas).

    Pateiktame Komisijos reglamento projekte siūloma praplėsti Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH reglamentas) XVII priede jau galiojantį nustatytą švino ribojimą, papildant REACH reglamento XVII priedo įrašą Nr. 63 punktais Nr. 20, 21, 22 ir 23, pagal kuriuos būtų apribotas švino šaudmenų naudojimas šlapžemėse ir aplink jas. Siūlomo priimti Komisijos reglamento projektas nesiskiria nuo Komisijos 2020 m. liepos 2 d. pateikto reglamento projekto, kuris 2020 m. liepos 13 d. el. paštu buvo pateiktas socialiniams partneriams (svarstyti ir priimti pateikto dokumento esmė pridedama).

    Atsižvelgiant į 2020 m. liepos mėn. suinteresuotų šalių (socialinių partnerių) raštais ir susitikimo metu išsakytas pastabas, informuojame, kad šiuo metu formuojama tokia Lietuvos Respublikos pozicija:

    Lietuva pritaria EK reglamento projekto tikslui – apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą ir būtinas priemones mažinti toksišką švino poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Tačiau atkreipiame Europos Komisijos dėmesį ir akcentuojame, kad tam, kad šiuo teisės aktu būtų užtikrintas šio tikslo pasiekimas, nustatant siūlomus apribojimus, būtina išsamiai išnagrinėti ir aiškiai reglamentuoti praktinio taikymo ir įgyvendinimo aspektus.

    Lietuvai susirūpinimą kelia šie klausimai:

    1. Europos cheminių medžiagų agentūros (toliau – ECHA) pateiktoje siūlomo įvesti švino turinčių šaudmenų naudojimo šlapžemėse apribojimo socio-ekonominėje analizėje neįvertintas poveikis sportinio šaudymo sektoriui. Manome, kad turi būti išanalizuotas socio-ekonominis poveikis sportinio šaudymo sektoriui, t.y. kokias pasekmes sukeltų įvestas toks apribojimas naudoti švino turinčius šovinius, kai šie centrai veikia šlapžemėse ar aplink jas; taip pat manome, kad turėtų būti papildomai išalizuotas siūlomo teisinio reguliavimo poveikis šiam sektoriui, siekiant, taip pat įvertinti teisinio reguliavimo taikymo proporcingumą/apimtis, kai šiuose centruose šaudymo trajektorijos nukreiptos ne į šlapžemių pusę ir švino turintys šaudmenys nepatenka į šlapžemių teritorijas bei jų buferinę zoną.
    2. Manome, kad tam, jog Komisijos reglamento projekte numatomų reikalavimų įgyvendinimas /tų reikalavimų vykdymo priežiūra (kontrolė) būtų vienodai efektyvi visose valstybėse narėse, reikėtų detaliau apibrėžti kontrolės mechanizmo kriterijus, pvz., kas turėtų būti laikoma įrodymais, tuo atveju, kai švino šaudmenų turėtojas turi įrodyti, kad švino šaudmenų gabenimas yra nesusijęs su intencija šaudyti.
    3. Prašome Europos Komisijos pateikti nuomonę dėl „šlapžemių“ sąvokos apibrėžties keitimo reikalingumo (t. y. kad būtų aiškesnis teisinis reguliavimas ir reikalavimų vykdymo priežiūra/kontrolė) ir su tuo susijusių procedūrų.

    Europos Komisijai išsamiai neatsakius į Lietuvos pateiktus klausimus, balsuojant dėl Komisijos reglamento projekto priėmimo Lietuvos atstovas susilaikys.

  • Mokslininkai kviečia į susitikimus dėl AKM

    Mokslininkai kviečia į susitikimus dėl AKM

    Lietuvoje Afrikinis kiaulių maras (toliau AKM) yra jau 6 metus ir toliau kelia didelius nuostolius bei nepatogumus medžiotojams, kiaulių laikytojams ir įvairioms valstybinėms institucijoms. Mes žinome, kad medžiotojai ir jų parama yra esminis veiksnys atliekant šios ligos kontrolę ir todėl medžiotojų dalyvavimas, planuojant ir įgyvendinant priemones prieš šią ligą, yra labai svarbus.

    Atsižvelgiant į šių dienų iššūkius,  kartu su tarptautine mokslininkų komanda, norime sužinoti daugiau apie jūsų motyvaciją ir galimybes kovojant su AKM. Kartu su medžiotojais norime atlikti interaktyvų tyrimą visose Lietuvos apskrityse. Tyrimas bus vykdomas taip vadinamosiose dalyvavimo grupėse, kuriose kartu su 4-6 medžiotojais aptartume AKM kontrolę. Susitikimai truktų ne ilgiau dviejų valandų. Jei medžiotojai pageidaus, po diskusijos galėsime pateikti informaciją apie AKM ir atsakyti į klausimus. Tyrimą ketiname atlikti per ateinančius du mėnesius ir būtume labai dėkingi, jei medžiotojai iš visų Lietuvos apskričių sutiktų dalyvauti susitikimuose. Medžiotojų dalyvavimas šiame tyrime sudarys galimybę kurti efektyvesnes AKM kontrolės priemones ir padaryti ligos stebėseną geriau atitinkančią jūsų poreikius ir galimybes. Po tyrimo mes pasidalinsime rezultatais su medžiotojais susitikimuose ir juos paskelbsime.

    Kas norėtų dalyvauti šiuose susitikimuose, prašome užpildyti šią formą.

    Tyrimus atliekančių mokslininkai Evelina Stončiūtė ir Alvydas Malakauskas.
    AKM kompetencijos centras
    Veterinarijos akademija
    Lietuvos sveikatos mokslų universitetas