Blog

  • Medžiotojo dienos dzūkijoje rugsėjo mėnesį

    Medžiotojo dienos dzūkijoje rugsėjo mėnesį

    Š.m. Rugsėjis žavi savo stebuklais. Žemdirbys seniai turėjo tokį puikų grūdinių kultūrų ir  bulvių derlių, linksta šakos nuo obuolių, kriaušių, slyvų ir riešutų gausybės, samanas raudona spalva nudažė spanguolių kilimas, bitės iš šilinių viržių dar galėjo prisinešti medaus.

    Gamta nepakluso posakiui: jeigu daug riešutų – mažai bulvių. Visko užderėjo, riešutai gliaudentis pradėjo rugpjūčio pabaigoje, o rugsėjo 8  d., papurčius šakas, jau patys krito žemėn. Grybai savo gausa nustebino net visko mačiusius senus grybautojus dzūkus. Rugsėjo 10 d. Varčios miške radau tokių aikštelių, kad atrodė baravykai papilti iš pintinės, nebuvo net kur kojos pastatyti, vienas šalia kito, visi stovėjo kaip kareiviai, rudgalviai, pasitempę, gražūs, sveiki. Širdis daužėsi nuo tokių vaizdų. Taigi dzūkai atsigavo. Pirmą kartą per gyvenimą pasiūlius kaimynei pintinę rudgalvių baravykų, ji, parodžiusi į savo nuo baravykų dorojimo parudusius pirštus, taktiškai atsisakė. Raudonviršiai ir miškinukai iš vis buvo nelaikomi už grybus. Svieto pabaiga….

    Daugeliui medžiotojų  rugsėjis – tai pats svarbiausias metų mėnuo – prasideda elnių ir briedžių ruja. Tauriųjų elnių ir briedžių  patinai į savo mėgstamas rujos vietas susirenka  kartais nueidami ne vieną dešimtį kilometrų, čia stengiasi užimti geriausias, jų įsitikinimu,  pasimatymų vietas, kurių dydis labai priklauso nuo brandžių ir pribrestančių patinų skaičiaus. Taurieji elniai užimtas teritorijas pažymi savo kvapais, ragais nutrindami krūmus ir medelius, įsirengdami vieną, kartais dvi voliojimosi vietas (maudyklas), medžiotojų vadinamas „kvapų duobes“ . Jos jau iš toli skleidžia malonų elniams amoniako kvapą, o mes raukomės.

    Alytaus rajono Varčios miške elniai teritorijas pradėjo žymėti rugpjūčio paskutinę savaitę, pirmasis elnias balsu  mane pasveikino rugpjūčio 25 d. 6 val. 15 min. Atrodė bus puiki ruja, tačiau rugsėjo 6 dieną mišką užplūdo grybautojai. Elnius išstūmė iš užimtų teritorijų, taigi jie susikoncentravo neįžengiamuose šabakštynuose. Pirmi metai, kai aiškiai pradėjo jaustis patelių trūkumas. Jos labiausiai pažeidžiama tauriųjų elnių populiacijos dalis, nes naktimis su jaunikliais ganosi  atvirose pievose, jos ir jaunikliai lengviau pagaunami vilkų, dažnai tampa brakonierių grobiu. Pastebėjau, jeigu prie rimto patino susirinkdavo patelės (medžiotojiškai – haremas) tai gretimų teritorijų tauriųjų elnių patinai suprasdami, kad damų gali ir nesulaukti, spjaudavo į savo teritorijas ir ateidavo aiškintis santykių, užvirdavo tikras šaršalas arba kovų laukas, kai keli galingi patinai kovoja, o aplink dar laksto 4 – 6 metų patinukai bandydami baubti. Šiose situacijose mane visada stebina patelių elgsena, jos sau abejingai skabo žoleles ar lapelius ir lygtai visai nekreipia dėmesio į vykstančius mūšius, aišku, nes jos pačios ir yra didysis metų prizas.

    Ne visos kovos baigiasi laimingai, Varėnos rajone rastas ragais subadytas galingas tauriojo elnio patinas, o Lazdijų rajone – briedžio patinas.  Tai retas atvejis, nes  briedžio patinai paprastai kovoje labai preciziškai.  Medžiotojai  turėjo puikią progą pergudrauti senus patinus ir sumedžioti puikius trofėjus. Tačiau sėlinimas ar prišaukimas gyvūno baubiant labai subtilus reikalas ir kiekvienoje situacijoje yra vis kitoks. Tai priklauso nuo vėjo, gyvūno psichologinės būklės, turimų patelių, ar tarp jų yra pasiruošusių poruotis,  reikia mokėti nustatyti gyvūno amžių pagal baubimo tembrą  ir t.t.

    Aišku viena, kad sėlinimas ant galų pirštų pasiteisina retai, gyvūnui nekyla įtarimas jei girdi ragų stuktelėjimus, šakų laužymus ir pan. Tačiau tai aukštasis medžiotojo kvalifikacijos pilotažas, daugelis medžiotojų per visą gyvenimą taip ir neperpranta šio žaidimo taisyklių, o brandžių patinų laukia tykojimo bokšteliuose. Čia jų sulaukti neįmanoma. Gal ir gerai.

    Stebėjau seną patiną savaitę laiko pelkėtoje vietoje. Stebėjausi jo gudrumu ir dvasine ramybe. Į atvirą vietą, keli metrai nuo krūmų,  išeidavo tik pilnai sutemus, galėdavo nejudėdamas dvi valandas stebėti besiganančias pievoje pateles, baubdavo subtiliai ir trumpai. Likus pusei valandos iki švintant, be garso dingdavo bruzgyne. Ir tik kartą, kai rūkas  buvo toks stiprus, kad nesimatė nieko ir pats nežinojau kur nuklydau,  jis drąsiai apėjo savo teritoriją baubdamas ir už kokį 40 metrų 5 val. ryto balsu iškeikė mane nevykėlį. Jį praminiau rūkų klajūnu. Įspūdžiai fantastiniai, lauksime kito rugsėjo.

    Primenu, kad sumedžiojus tauriojo elnio ar briedžio patiną, prieš pradedant jį gabenti, būtina padaryti privalomus  įrašus medžioklės lape. 

    Šiuo metu dar galite medžioti: kiaunes, šeškus, bebrus, lapes , mangutus, audines, šernus ir stirninų patinus, maža pastabėlė, senų patinų netraukite už ragų, jie jau gali likti rankoje. Paukščių medžioklės mėgėjai dar gali mėgautis ančių ir karvelių keršulių medžiokle, galite reguliuoti kovų ir pilkųjų varnų populiaciją.

    Medžioklės klausimuose velniava nesibaigia. Rugpjūčio 3  d. EK REACH komiteto posėdyje pritarta švino naudojimo uždraudimo šlapžemėse. Lietuvos atstovas balsavime susilaikė, iš esmės pritarė. Primenu, šlapžemės, tai natūralūs ir dirbtiniai, stovintys ir bėgantys vandens telkiniai bei užliejamos pievos bei esamos ir nusausintos pelkės, bei 100 – 300 metrų apsaugos zona. Nutarimas įsigalios praėjus 24 mėn. po paskelbimo. Taigi sudie rusiškos gamybos lygiavamzdžiams ginklams. Jau pusę metų laužomos ietys dėl Medžioklės taisyklių pakeitimų. Tačiau kokios jos bus, niekas nežino, manau jos bus pasirašytos iš karto po rinkimų ir beveik garantuoju medžiotojui nežada nieko gero, nes būtų pasirašytos jau dabar.

    Ruošiama nauja medžiojamųjų gyvūnų  padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika ir tvarka. Ji aiškiai gina žemės ir miškų savininkų interesus, manau irgi bus pasirašyta po rinkimų. Viešumoje nesvarstoma, medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos neinformuotos.  Stebina kai kurie Aplinkos ministerijos sprendimai, pvz. galimybė medžioti Žuvinto rezervate. Būdamas aktyvus medžiotojas visada manau, kad tam tikrų raudonųjų linijų peržengti negalima, o jos peržengtos vardan populiarumo tarp vietinių gyventojų artėjant rinkimams. Žmogau, būsimas seimo narį, ką dar galėtum parduoti, kad pakliūtum į tą pastatėlį Gedimino prospekte..

  • Kauno raj. įvyks medžiotojų šventė

    Kauno raj. įvyks medžiotojų šventė

    Spalio 3 d. Raudondvario dvare vyks šventė “Senieji amatai ir medžioklė ”, skirtą Kauno medžiotojų sąjungos 100-mečiu paminėti. Kviečiame visus norinčius atvykti į renginį.

    Renginio programa:

    10.40 val. – renkamės Raudondvario Šv.Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje (kol rinksimės bažnyčioje dainuos choras “Perkūnas” ir bus medžioklės ragų ansamblis)

    11.00 val. – Šv.Mišios

    12.00 val. – šventinė eisena į Raudondvario dvarą (eisenoje dalyvaus – žirgai su jojikėmis, žemaitukai, sakalai, skalikai, klubai ir būreliai su medžioklės atributika, kiti dalyviai)

    13.00 – 16.00 val. – dainininko Deivio pasirodymas ir saviveiklinių kolektyvų  pasirodymai

    16.00 val. – koncertuoja grupė „Thundertale„

    17.00 val.  – Ugnies šou

    Šventėje dalyvaus Kauno raj, seniūnijos, vyks senųjų amatų pristatymas, vaišinsimės žvėrienos šiurpa.

  • Už neteisėtą medžioklę brakonieriams teks atlyginti iki 7 tūkst. eurų

    Už neteisėtą medžioklę brakonieriams teks atlyginti iki 7 tūkst. eurų

    Akcija „Medžioklė“ duoda rezultatų. Rugsėjo 23 d. Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su Kelmės r. policijos komisariato pareigūnais vykdė reidą pagal gautą informaciją, kad Radviliškio r. vykdoma neteisėta medžioklė.

    Jau kitą dieną buvo sulaikyti 2 asmenys neteisėtai medžioję Radviliškio pašonėje esančiuose medžioklės plotuose.

    Vienas iš asmenų turėjo nelegalų graižtvinį medžioklinį šautuvą su optiniu taikikliu, prie medžioklinio šautuvo buvo prisuktas garso slopintuvas. Kitas asmuo turėjo naktinio matymo priedelį su lazeriniu taikikliu. Naktinio matymo priedelis buvo naudojamas ant nelegalaus graižtvinio medžioklinio šautuvo optinio taikiklio.

    Taip pat aplinkosaugininkai per ūkinio pastato apžiūrą rado neteisėtą žvejybos įrankį – žvejybinį tinklą, kuris nebuvo pažymėtas teisės aktų nustatyta tvarka.

    Brakonieriams bus surašyti administracinio nusižengimo protokolai už neteisėtą  medžioklę ir draudžiamų medžioklės priemonių naudojimą (naktinio matymo priedelis su lazeriniu taikikliu), bei neteisėto žvejybos įrankio (žvejybinio tinklo) laikymą. Visi pažeidimo įrankiai konfiskuoti.   

    Už neteisėtų žvejybos įrankių laikymą asmeniui gresia bauda nuo 60 iki 200 eurų.

    Medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais užtraukia baudą nuo 800 iki 1800 eurų. Už draudžiamus medžioklės įrankius pažeidėjams gresia bauda nuo 600 iki 1700 eurų.

    Kelmės r. policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nelegalaus graižtvinio medžioklinio šautuvo disponavimo bei šaudmenų perdavimo kitam asmeniui.

  • Axion XQ38 ir XQ38LRF

    Axion XQ38 ir XQ38LRF

    Šioje laidoje apžvelgsime naujus „Pulsar Axion XQ” termovizorius, pakalbėsime apie jų technines savybes bei išbandysime medžioklės sąlygomis. Antroje laidos dalyje pasižiūrėsime kaip matosi elnių ragai su termovizoriais.

  • Šiemet pažeidėjai valstybei jau sumokėjo daugiau nei milijoną eurų

    Šiemet pažeidėjai valstybei jau sumokėjo daugiau nei milijoną eurų

    Per aštuonis š. m. mėnesius pažeidėjai valstybei jau sumokėjo, kaip praneša Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD), daugiau nei milijoną eurų – 939 tūkst. eurų už aplinkai padarytą žalą ir daugiau kaip 150 tūkst. eurų baudų.

    AAD Pranešimų priėmimo tarnyba (PPT) šiemet iki rugpjūčio 31 d. gavo per 7 tūkst. pranešimų apie galimus aplinkosauginius pažeidimus: žvejybos ir medžioklės reikalavimų nesilaikymą, neteisėtus kirtimus, atliekų netvarkymą, vandens taršą ir kt.

    Aplinkosaugininkai dėkoja gyventojams už informaciją ir visus kviečia iš karto, vos pastebėjus, pranešti apie skriaudžiamą gamtą, aplinkos teršimą ar niokojimą bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai AAD PPT tel. (8 5) 273 2995.

    Į žmonių skambučius budintys AAD PPT darbuotojai reaguoja nedelsdami. Jie gautą informaciją iš karto perduoda vietos aplinkosaugininkams. Šie vyksta jos patikrinti ne tik darbo metu, bet ir po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis.

  • Ruošiamas „LMŽD” kalendorius 2021 metams

    Ruošiamas „LMŽD” kalendorius 2021 metams

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija artimiausiu metu planuoja išleisti kalendorių medžiotojams 2021 m. Šiuo metu aiškinamasi koks yra poreikis ir planuojamas spausdinimo tiražas. Šiuo metu priimami išankstiniai užsakymai.

    Kalendoriaus kaina 4,50€, minimalus užsakymo kiekis 20vnt. Užsakiusiems virš 100 vnt. ir sumokėjusiems iki spalio 5 d. taikoma 20% nuolaida. Dvylikos, daugiausiai kalendorių užsakiusių organizacijų emblemos, bus atspausdintos kalendoriaus mėnesių puslapiuose.

    Užsakymai priimami el.paštu raseiniumzd@gmail.com, arba telefonu +370 6821 6903.

  • Neskaidrus konkursas medžiotojų įvaizdžiui gerinti?

    Neskaidrus konkursas medžiotojų įvaizdžiui gerinti?

    Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija skelbia viešą konkursą dėl Medžioklės etikos ugdymo ir atsakingo elgesio naudojant Lietuvos fauną skatinimo per TV ir interneto priemones projekto sukūrimą. Projekto vertė 24793.39 EUR.

    Idėja sveikintina ir turėjo būti įgyvendinta žymiai anksčiau, tačiau prikimo aprašymas kelia abejonių.

    Prikimo aprašymas ir reikalavimai: 7 TV vaizdo reportažų sukūrimas, jų parengimas transliuoti bei transliavimas nacionalinės televizijos programos jau veikiančioje TV laidoje bei jos interneto priemonėse. 1 TV vaizdo reportažo trukmė – 7 min (be komercinių ar informacinių intarpų). TV vaizdo reportažai turi būti transliuojami tarp 8 ir 12 val. ryto ir/arba tarp 16 ir 21 val. pasiūlytoje veikiančioje TV laidoje ne reklaminiuose blokuose.
    Papildomos paslaugos: ne mažiau 20 rubrikos, kurioje bus transliuojami TV vaizdo reportažai, anonsų per savaitę nacionalinės televizijos programoje; TV vaizdo reportažų įrašai pasiekiami nacionalinės televizijos interneto tinklalapyje; papildomas viešinimas nacionalinės televizijos socialiniuose tinkluose (ne mažiau 1000 interakcijų).

    Kaip matome iš reikalavimų konkursas aiškiai parašytas vienai jau veikiančiai TV laidai ir kiti kandidatai nelabai turi galimybės sudalyvauti konkurse. Konkurso sąlygose yra nurodytas konkretus laidos rodymo laikas bei privalomas anonsų skaičius.

    Iniciatyva sveikintina, tačiau pirkimo sąlygos turi būti pakeistos, kad konkurse galėtų dalyvauti daugiau kandidatų ir būtų gaunamas geriausias rezultatas už mažiausią kainą. Šiuo metu šis konkursas atrodo neskaidriai ir kvepia susitarimais už uždarų durų.

    Pirkimo nuoroda.

  • AKM plinta Europoje: nauji židiniai fiksuojami Vokietijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje

    AKM plinta Europoje: nauji židiniai fiksuojami Vokietijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad afrikinis kiaulių maras (AKM) toliau plinta Europoje, šią savaitę apie naujus viruso atvejus pranešė Vokietijos, Lenkijos ir Rumunijos atsakingos institucijos.

    Vokietijoje AKM patvirtintas 5 rastoms šernų gaišenoms ir sumedžiotam šernui. Nuo pirmojo AKM atvejo nauji nutolę 7,5 km atstumu, visi registruoti Noicelės savivaldybės teritorijoje, kuri apie 4 km nutolusi nuo pasienio su Lenkija.

    Lenkijos kiaulių laikymo vietose per devynis šių metų mėnesius iš viso jau patvirtinti 89 protrūkiai (2019 m. – 48). VMVT duomenimis, paskutiniai židiniai užfiksuoti dviejose kiaulių laikymo vietose, įsikūrusiose Novotomisko ir Kaliskos regionuose. Jose atitinkamai buvo laikoma beveik 2 tūkst. ir 110 kiaulių.

    Anot specialistų, Lenkijos Novotomisko regione esanti kiaulių laikymo vieta (beveik 2 tūkst. kiaulių) pagal Europos Komisijos regionalizavimo dokumentą patenka į I-ąją AKM zoną – rizikos teritoriją dėl arti esančios užsikrėtusių šernų populiacijos. Šioje zonoje gyvų kiaulių prekybai ir eksportui netaikomi apribojimai. Ūkiai turi atitikti nacionalinius biologinio saugumo reikalavimus, atliekama nuolatinė kiaulių laikymo vietų valstybinė kontrolė ir stebėsena, tyrimams atrenkami mėginiai. Kitas, mažesnis AKM protrūkis naminėms kiaulėms nustatytas laisvoje nuo AKM Lenkijos teritorijoje.

    Be to, AKM toliau cirkuliuoja ir Lenkijos laukinėje gamtoje, šiais metais jau nustatyta beveik 3,2 tūkst. šio viruso atvejų tarp šernų.

    Dėl AKM protrūkių kiaulių ūkiuose labai sudėtinga situacija susiklosčiusi Rumunijoje, kur užfiksuota daugiau kaip 670 AKM židinių, taip pat aptikta per 660 AKM užsikrėtusių šernų.

    Lietuvoje šiais metais užregistruoti 3 AKM židiniai kiaulių laikymo vietose, laukinėje faunoje fiksuoti 168 atvejai.

    VMVT duomenimis, kai kurios ne Europos Sąjungos valstybės, atsižvelgdamos į tai, kad pirmieji AKM židiniai buvo nustatyti Vokietijos laukinėje faunoje (šernams), jau sustabdė kiaulienos ir jos produktų importą į savo šalis.

  • Prasideda akcija „Medžioklė“

    Prasideda akcija „Medžioklė“

    Vakar Aplinkos apsaugos departamentas tauriųjų elnių ir briedžių apsaugai stiprinti intensyviausiu jų rujos metu pradėjo akciją „Medžioklė“. Mat rujodami šie žvėrys įnirtingai ieško naujų teritorijų, patelių, varžovų, todėl nėra tokie budrūs ir gali tapti lengvu brakonierių grobiu.

    Aplinkosaugos pareigūnai visą mėnesį – iki spalio 15 d. organizuos reidus, dažniau tikrins pirminio žvėrių apdorojimo aikšteles, stabdys, ypač tamsiu paros metu, pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemones.

    Aplinkosaugininkai primena vairuotojams, kad tauriųjų elnių ir briedžių rujos metu jie būtų atsargūs. Ypač atidiems reikėtų būti keliuose netoli miškų ir ten, kur pastatyti įspėjamieji ženklai, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai, – rujos laikotarpiu didėja rizika, kad jie išbėgs į važiuojamąją kelio dalį.

  • Medžiotojų internetinės apklausos dėl Afrikinio kiaulių maro kontrolės atsakymų apibendrinimas

    Medžiotojų internetinės apklausos dėl Afrikinio kiaulių maro kontrolės atsakymų apibendrinimas

    Norime padėkoti visiems aktyviai apklausoje dalyvavusiems medžiotojams ir skubame pasidalinti gautais apklausos rezultatais. Šiuo metu dar apibendrinami Jūsų pateikti atviro teksto atsakymai bei atliekama statistinė duomenų analizė, kurią pateiksime artimiausiu metu.

    Tikimės, jog ir toliau bendradarbiausime ir sulauksime Jūsų aktyvaus dalyvavimo mūsų toliau organizuojamuose susitikimuose su medžiotojais, kur išsamiau aptarsime visus apklausoje paliestus klausimus, išklausysime medžiotojų bendruomenės nuomones. 

    Klausimyno anketa buvo patalpinta internetinių apklausų portale „SurveyMonkey”. Medžiotojai dalyvauti apklausoje buvo kviečiami per pagrindines Lietuvos medžiotojų asociacijas, prašant jas išplatinti informaciją savo nariams bei patalpinant kvietimo skelbimą portale Miske.lt. Iš viso anketą pradėjo pildyti 786 medžiotojai, iš jų 617 iš jų atsakė į visus anketos klausimus. Taip pat buvo gauti 4 Word formatu pilnai užpildyti klausimynai, kuriuos medžiotojai atsiuntė elektroniniu paštu. Žemiau pateikiami duomenys remiasi 621 pilnai užpildytos anketos informacija.

    I dalis. Bendra informacija
    Didžioji dalis, 98%, pildžiusiųjų buvo vyrai bei didžiausia dalis (48,48%) respondentų buvo nuo 41 iki 60 metų amžiaus (1 pav).

    1 pav. Apklausoje dalyvavusių medžiotojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

    Apklausoje dalyvavo medžiotojai iš visų Lietuvos apskričių, daugiausiai medžiotojų atsakė iš Vilniaus, Kauno bei Šiaulių apskričių (2 pav.).

    2 pav. Apklausoje dalyvavusių medžiotojų pasiskirstymas pagal apskritį (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

    Atsakiusieji dažniausiai nurodė, jog jie medžioja nuo 1-5 (47%) iki 6-10 (33%) kartų per mėnesį, 9,4%. medžiojo mažiau nei kartą per mėnesį bei 11% medžiojo dažniau nei 10 kartų per mėnesį. Beveik 70% respondentų nurodė turintys didesnę nei 10 metų medžiojimo patirtį (3 pav.).

    3 pav. Apklausoje dalyvavusių medžiotojų pasiskirstymas pagal medžiojimo patirtį (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

    II dalis. Žinios apie AKM
    Didžioji dalis atsakiusiųjų nurodė, kad jų žinios apie Afrikinį kiaulių marą yra geros: apie 42 % visiškai sutiko su šiuo teiginiu, 41% nurodė greičiau sutinkantys (4 pav.).

    4 pav. Apklausoje dalyvavusių medžiotojų žinių apie AKM vertinimas (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

    Kaip pagrindinius informacijos šaltinius apie šią ligą respondentai pasirinko: Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (76%), medžiotojų žurnalus (48%), kitus medžiotojus (45%) bei televiziją ir laikraščius (49%) (5 pav.).

    5 pav. Medžiotojų nurodyti pagrindiniai informacijos apie AKM šaltiniai (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

    III dalis. AKM kontrolė
    Medžiotojai nurodė, jog dažniausiai iš išvardintų kontrolės priemonių dalyvavo suintensyvintoje medžioklėje (68%), mėginių iš šernų ėmime (80%), taikė sustiprintas biosaugos priemones (66%) ir tik 3% nedalyvavo jokiose priemonėse (6 pav.).

    6 pav. Medžiotojų nurodytas dalyvavimas skirtingose AKM kontrolės veiklose (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

    Didžioji dalis nurodė, jog šiose veiklose dalyvavo 2017/18 (53%), 2018/19 (74%) bei 2019/20 (60%) metais.


    70% apklaustųjų manė, kad Afrikinio kiaulių maro kontrolė ir išnaikinimas Lietuvoje yra įmanomi, o 53% nurodė, jog AKM negali išnykti be žmonių įsikišimo.


    Kaip efektyvias priemones kovai su AKM medžiotojai įvardino: leidimą naudoti papildomą medžiojimo įrangą (duslintuvus, naktinio matymo prietaisus), sustiprintas biosaugos priemones, šernų gaišenų paiešką ir pašalinimą bei populiacijos mažinimą intensyviai medžiojant.
    Mažiausiai efektyviomis priemonėmis laikytos: papildomo šėrimo uždraudimas, papildomų pajėgų (policijos ar kariuomenės) įtraukimas medžiojant šernus ar ieškant jų gaišenų bei varyminės medžioklės ir medžioklės iš bokštelių draudimas (7 pav.).

    7 pav. Medžiotojų nuomonė apie priemonių prieš AKM efektyvumą (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

    Sunkiausiai įgyvendinamos kontrolės priemonės praktikoje laikytos: papildomų pajėgų (policijos/kariuomenės) įtraukimas (61%), medžioklės draudimas (28%), selektyvi šernų patelių medžioklė (24%) bei papildomo šėrimo uždraudimas (20%).
    Apklausos dalyviai nurodė, jog pagrindinės priežastys trukdančios palaikyti AKM kontrolės priemones yra laiko stoka (27%), papildomos išlaidos (24%) bei pasitikėjimo valstybinėmis institucijomis trūkumas (19%) (8 pav.).

    8 pav. Medžiotojų nurodytos priežastys, trukdančios prisidėti prie AKM kontrolės priemonių (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

    IV dalis. Požiūris į pasyviąją stebėseną
    Vertindami pasyviosios stebėsenos priemones, 62 % medžiotojų nurodė, jog šernų gaišenų ieškojimas, kuomet jie ir taip yra miške yra „puikiai“ arba „didele dalimi“ efektyvi priemonė ir 61 % “puikiai” arba “didele dalimi” yra linkę ją palaikyti. Mažiau efektyvi laikyta priemonė eiti aktyviai į miškus tik šernų gaišenų ieškojimui (37% vertino jos efektyvumą „puikiai“ arba „didele dalimi“). Jeigu ši veikla būtų kompensuojama, 43% medžiotojų nurodė, kad ją palaikytų „puikiai“ arba „didele dalimi“, o jeigu ši veikla būtų nekompensuojama, „puikiai“ arba „didele dalimi“ ją palaikytų 26% medžiotojų (9 pav.).

    9 pav. Medžiotojų požiūris į pasyvios stebėsenos priemones (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

    Atsakiusieji nurodė, kad pagrindinės priežastys, trukdančios palaikyti šernų gaišenų paiešką ir pašalinimą yra laiko trūkumas (51%), sunkumai aptikti gaišusius šernus (29%). Apie 27% teigė, jog jie nepalaiko šių priemonių todėl, kad netiki, jog gaišenų ieškojimas ir pašalinimas padės išnaikinti AKM, taip pat 27% nurodė, jog nenori to daryti dėl papildomų jiems tenkančių išlaidų ir 22% nenori ieškoti gaišenų dėl reikalavimo jas užskasti (10 pav.).

    10 pav. Medžiotojų nurodytos priežastys, trukdančios prisidėti prie gaišenų ieškojimo ir pranešimo (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

    Dėl priemonių, kurios galėtų padidinti medžiotojų motyvaciją palaikyti pasyvios stebėsenos priemones: 47% atsakė, jog jie būtų labiau motyvuoti prisidėti, jeigu be gaišenų suradimo jiems daugiau nieko nebereikėtų atlikti, 39% nurodė, jog jų motyvaciją sustiprintų tai, kad valstybinės institucijos pateiktų išsamų atsaką apie šernų AKM situaciją šalyje. 37% medžiotojų įvardino gaunamą asmeninę piniginę išmoką (11 pav.).

    11 pav. Medžiotojų nurodytos motyvaciją skatinančios priemonės (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

    Dėkojame visiems padėjusiems išplatinti informaciją apie apklausą ir visiems dalyvavusiems medžiotojams!

    Parengė
    Evelina Stončiūtė
    Veterinarijos gydytoja rezidentė, Veterinarinės patobiologijos katedra, Veterinarijos akademija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

    Projektas remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis.