Šią savaitę aplinkos ministerija paskelbė projektą dėl vilkų medžioklės limito. Įvertinus, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos, siūloma patvirtinti 175 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, vilkų sumedžiojimo limito siūloma neskirstyti rajonais.
Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka panaši. 2019 m. rugsėjo 24 d. aplinkos ministerijos kanclerio potvarkiu už vilkų padarytą žalą ūkininkams išmokėta 71188 Eur., 2020 m. rugsėjo 23 d. potvarkiu – 74712 Eur. Su projektu galite susipažinti čia.
Vakar per LNK žinių reportažą buvo kalbama apie vilkus, norime šiuo klausimu išsakyti keletą pastebėjimų.
1. Vilkų medžioklės limitas didinamas, o tiksliau didėja ne todėl, kad vilkai kažkur išpjovė daugiau avių, o todėl, kad pagal Vilko apsaugos nuostatas maksimalus vilkų medžioklės limitas paskaičiuojamas dauginant einamaisiais metais nustatytą vilkų šeimų skaičių iš koeficiento 3,25.
Pvz.: 2018 metai – nustatytos 34 vilkų šeimos. Dauginame iš 3,25 ir gauname 110 vilkų medžioklės limitą. 2019 metai – nustatytos 37 vilkų šeimos. Dauginame iš 3,25 ir gauname 120 vilkų medžioklės limitą. 2020 metai – nustatytos 54 vilkų šeimos. Dauginame iš 3,25 ir gauname 175 vilkų medžioklės limitą.
Kadangi nustatomų vilkų šeimų skaičius kasmet tik augo, siūlomas maksimalus limitas. Teiginys, kad vilkų medžioklė duos atvirkštinį efektą nėra teisingi. Praktikoje matoma, kad vilkų daroma žala yra tiesiogiai proporcinga vilkų populiacijai, tad efektyviausia vilkų daromos žalos valdymo priemonė yra vilkų populiacijos reguliavimas.
Lietuvoje vilkai medžiojami sezoniškai, nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d., nustatant medžioklės limitus. Vilkų daroma žala ir išpuolių skaičius yra santykinai stabilūs.
2016 m. – 581 išpuolis, papjauti 1462 gyvuliai. 2017 m. – 568 išpuoliai, papjauti 1832 gyvuliai. 2018 m. – 652 išpuoliai, papjauti 1906 gyvuliai. 2019 m. – 667 išpuoliai, papjauti 1806 gyvuliai.
Visai kita situacija yra šalyse, kur vilkų medžioklė draudžiama. Vokietijoje vilkų daroma žala per metus auga po 30 – 40%, nors šalis jau kelis metus iš eilės investuoja milijonus eurų į apsaugas nuo vilkų. Milijoninės investicijos kol kas nepasiteisina, vis dažniau pasirodo faktų, kad vilkai nesunkiai įveikia specialiai vilkų apsaugai skirtus elektrinius piemenis, aviganius, nebijo piemenų. Slovėnija 2011 metais įtikėjo mokslininkų teiginiais, kad uždraudus medžioti vilkus, nebus ardomos vilkų šeimos, todėl vilkų daroma žala mažės. Rezultatas buvo priešingas: žala išaugo, vilkai tapo įžūlesnis, keliantys grėsmę žmonėms: „Slovėnija ruošiasi medžioti vilkus ir meškas dėl išaugusių išpuolių prieš naminius gyvūnus“.
Pasak Slovėnijos Žemės ūkio ministerijos, šiandien lokiai ir vilkai kelia problemų žmonėms. „Pabrėžiame, kad paskutinis laikotarpis pakeitė plėšrūnų elgesį, kuris dabar kelia tiesioginę grėsmę gyventojams“, – teigė ministerija“. Kol kas vilkų medžioklė Slovėnijoje nevykdoma dėl didelio vilkus ginančių organizacijų pasipriešinimo, leista medžioti lokius.
Jau keli metai Europos mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vilkų elgesys pakito. Nemedžiojami vilkai tapo įžūlesni, nustojo bijoti žmogaus, medžioja ne tik naktį, bet ir rytais, kuomet gyvuliai išgenami iš tvartų ir net dieną, nebijo ateiti medžioti net į gyvenvietes, arti žmonių. Lietuvoje vilkų medžioklės sezonas trunka keletą mėnesių, bet vilkų elgsenai tai nebedaro esminės įtakos, nors ir padeda suvaldyti vilkų daromą žalą. Atsižvelgiant į tai, reiktų iš esmės keisti vilkų medžioklės principus: įteisinti probleminių vilkų medžioklę kiaurus metus, palengvinant ir pagreitinant spec. leidimų išdavimo procedūrą iki 1 paros, arba išvis juos naikinant ir suteikiant leidimą po išpuolio į ganyklą grįžtantį vilką ar vilkus sumedžioti tiek medžiotojams, tiek ūkininkams, turintiems ginklus savigynai, sportui, ar medžioklei.
Kaip yra išaiškinęs Instytut Analiz Środowiskowych: „Praktiškai tai reiškia, kad užpuolus (vilkams) gyvulius ar šunis, įskaitant medžioklinius šunis, įstatymas nereikalauja pasyviai žiūrėti į skerdimą, bet priima vilko sumedžiojimą, jei kitaip negalima išgelbėti gyvūno gyvybės ar sveikatos dėl išpuolio. Vilko gyvybė, kaip tokia, neturi vertės didesnės už kitų rūšių gyvūnų gyvybes.“
Šia nuostata reiktų vadovautis ir Lietuvoje. Tai ne tik padėtų mažinti vilkų daromą žalą, nes bus reguliuojama išskirtinai probleminių, naminius gyvūnus įpratusių pjauti, vilkų populiacija, bet ir leistų išsaugoti miškuose medžiojančius vilkus – tikruosius miškų sanitarus. Šiai dienai vykdoma medžioklė šiuo atžvilgiu yra ydinga, nukreipta vien į vilkų populiacijos mažinimą. Atėjus sezonui, dauguma vilkų sumedžiojama būtent miškuose ir pamiškėse nesiaiškinant, ar tai probleminiai vilkai, ar žalos ūkininkams nedarantys vilkai. Tad reiktų keisti vilkų medžioklės principus ir įteisinti priemones, kurios palengvintų probleminių vilkų medžioklę.
Vilko žūtis ganykloje dėl aviganio puolimo ar paties ūkininko veiksmų ginant bandą neturi būti kriminalizuojama, ūkininkas neturi būti persekiojamas. Šiai dienai Aplinkos ministerijos pozicija yra tokia, kad aviganis negali pulti vilko, o taip nutikus pats ūkininkas gali būti traukiamas teisinėn atsakomybėn dėl vilko žūties. Taip pat neleidžiama ūkininkui ginti gyvulių nuo vilko atakos teisėtai turimu ginklu savigynai, sportui ar medžioklei.
Esant tokiai situacijai ūkininkai slėps faktus apie ganyklose žuvusius vilkus, nebus žinoma realiai per metus žuvusių vilkų skaičius, tokie vilkai nebus tiriami mokslininkų. Manau, kad tiek vilkus ginančios nevyriausybinės organizacijos, tiek Aplinkos ministerija ir aplinkosaugininkai turėtų sukurti aplinką, kad atsitiktinės ar ginant turtą įvykusios vilkų žūtys nebūtų slepiamos nuo vilkų apskaitą ir tyrimus vykdančių specialistų ir mokslininkų.