Miske.lt

Blog

  • AKM atvejai už praeitą savaitę

    AKM atvejai už praeitą savaitę

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2014-03-06 rezoliucija Nr. 13-888, informuoja, kad 2020 m. spalio 12-18 d. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo tiriami pristatytų šernų gaišenų ir skerdenų mėginiai. Afrikinis kiaulių maras (toliau – AKM) buvo nustatytas:

    Eil. Nr.Rajono savivaldybė, seniūnijaNugaišusiems šernamsSumedžiotiems šernams
    1.Ukmergės r. sav. Taujėnų sen. 1
    2.Ukmergės r. sav. Taujėnų sen. 1
    3.Zarasų r. sav. Imbrado sen. 1
    4.Plungės r. sav. Babrungo sen. 1
    5.Plungės r. sav. Paukštakių sen. 1
    6.Pasvalio r. sav. Daujėnų sen. 1

    Iš viso 2020 m. spalio 12-18 d. AKM buvo nustatytas 6 sumedžiotiems šernams.

    2020 m. laukinėje faunoje AKM patvirtintas 183 vietose 202 šernams (78 nugaišusiems ir 130 sumedžiotų). Apie nustatytus AKM atvejus VMVT informavo Europos Komisiją, Europos Sąjungos valstybių narių veterinarijos tarnybas, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizaciją. Užkrėstos šernų gaišenos ir skerdenos sunaikintos. AKM užkrėstuose medžioklės ploto vienetuose kiekvieną savaitę vykdoma nugaišusių šernų paieška, taip pat atliekamas epizootinis tyrimas.

  • Kaišiadorių rajone užfiksuota meška

    Kaišiadorių rajone užfiksuota meška

    Vakar Kaišiadorių rajone, netoli Palomenės kaimo, medžiotojų klubo „Palomenys” medžiotojui Daliui Katinui pavyko užfiksuoti mešką, kuri išlindo jam po bokšteliu.

  • Pakeistos medžioklės taisyklės

    Pakeistos medžioklės taisyklės

    Aplinkos ministras pasirašė įsakymą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. Nauja redakcija įsigalioja nuo 2020 spalio 15d. Medžioklės taisyklių pakeitimus rasite čia.

    Norime atkreipti dėmesį į pagrindinius medžioklės taisyklių pakeitimus.

    1. Nebereikia turėti medžiotojo selekcininko kvalifikacijos norit medžioti elninių žvėrių patinus.

    2.7. pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip: „14. Suaugusių elninių žvėrių patinai medžiojami laikantis Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų, tvirtinamų aplinkos ministro, reikalavimų“.

    2. Papildytas draudžiamų priemonių sąrašas arbaletais

    2.15. pakeičiu 58.11 papunktį ir jį išdėstau taip: „58.11. medžioti pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, kurių dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, į kurių dėtuves telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu į jų dėtuves įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinius), arbaletais“;

    3. Tamsiuoju paros metu medžiojant su šunimis miškuose galima ne tik invazinius gyvūnus bet ir lapes bei mangutus.

    10.2.6. prožektorius, kurie pritaisyti prie šautuvo (leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių)“;

    4. Panaikintas labai svarbus punktas kuris draudė trukdyti medžioti

    2.11. trukdymas medžioti – aktyvūs asmenų veiksmai medžioklės plotuose, kuriais jie siekia neleisti medžioklės plotų naudotojui teisėtai medžioti, naudotis kitomis Medžioklės įstatymo jam suteiktomis teisėmis arba vykdyti šiame įstatyme numatytas pareigas

    5. Galima nutraukti žvėries kančias durklu

    10.1.4. medžioklinius durklus – kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas medžiojamasis gyvūnas“;

    6. Visose medžioklėse medžiojant varant leidžiama medžioti elninių žvėrių patinus.

    “15.1 medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus suaugusius elninių žvėrių patinus (draudimas netaikomas medžiojant tauriųjų elnių ir briedžių antramečius patinus bei suaugusius tauriųjų elnių ir briedžių patinus varant tyliuoju būdu)) medžioti varant leidžiama nuo spalio 15 d. iki sausio 31 d., atsižvelgiant į Medžioklės taisyklių 15.2 papunktyje nustatytus atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių medžioklės terminus. Lapes, mangutus, kanadines audines, miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus medžioti varant ne miškuose leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d.

    7. Pakeisti medžioklės terminai

    Medžioti apšviečiant prožektoriumi lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d.

    15.2. medžiojamuosius gyvūnus medžioti leidžiama:
    15.2.1. briedžius:
    patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.;
    pateles – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.;
    jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.;
    15.2.2. tauriuosius elnius:
    patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki sausio 31 d.;
    pateles ir jauniklius – nuo rugsėjo 15 d. iki sausio 15 d.;
    15.2.3. danielius:
    patinus – nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d.;
    pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.;
    15.2.4. stirnas:
    patinus – nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d.;
    pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;
    15.2.5. šernus – visus metus;
    15.2.6. vilkus, paprastuosius šakalus – nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau);
    15.2.7. miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus – nuo liepos 1 d. iki kovo 31 d.;
    15.2.8. barsukus – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d.;
    15.2.9. pilkuosius kiškius – nuo lapkričio 3 d. iki sausio 31 d.;
    15.2.10. bebrus – nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d.;
    15.2.11. želmenines ir baltakaktes žąsis – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d.;
    15.2.12. didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles, kanadines bernikles – nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.;
    15.2.13. kuoduotąsias antis, laukius – nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 15 d.;
    15.2.14. perkūno oželius, slankas – nuo rugpjūčio 15 d. iki lapkričio 30 d.;
    15.2.15. fazanus – nuo rugsėjo 1 d. iki balandžio 30 d.;
    15.2.16. keršulius, uolinius karvelius – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d.;
    15.2.17. kovus, pilkąsias varnas – nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d. (keliamaisiais metais iki vasario 29 d.);
    15.2.18. lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras – visus metus;

  • Per medžioklės sezoną leista sumedžioti 175 vilkus

    Aplinkos ministerija šiam, 2020-2021 m., medžioklės sezonui, kuris prasidės rytoj, spalio 15 d., nustatė 175 vilkų sumedžiojimo limitą.

    Toks limitas nustatytas, remiantis vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenimis, atsižvelgus į mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus ir rekomendacijas, įvertinus, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos, ir siekiant šalyje išlaikyti tinkamą šių svarbių miško ekosistemoms gyvūnų populiacijos lygį.

    Vilkas yra saugoma rūšis ES ir daugelyje kitų valstybių. Pagal tarptautinius įsipareigojimus Lietuva privalo užtikrinti palankią šios rūšies apsaugos būklę, todėl vilkų medžioklė ribojama nustatant ne tik leistiną medžioklės terminą, bet ir sumedžiojimo limitą. Lietuvoje vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus jų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau.

    Aplinkos ministerija neatsižvelgė į gautus siūlymus vilkų medžioklės nelimituoti. Mat tokiu atveju vilkų populiacijai kiltų grėsmė gerokai sumažėti, ir tai neigiamai atsilieptų jos ilgalaikiam išlikimui.

    Reguliuoti vilkų populiaciją, kaip sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, reikia apdairiai, nes šie žvėrys atlieka labai svarbų vaidmenį ekosistemoje. Naikindami lapes, mangutus ir kitus smulkesnius plėšrūnus, jie padeda išsaugoti nykstančias, ant žemės perinčių paukščių rūšis – kurtinius, tetervinus, jerubes. Tyrimai parodė, kad du kartus padaugėjus vilkų, vidutinio dydžio plėšrūnų gausa sumažėja keturis kartus.

    Vilkai turėtų prisidėti ir stabdant elninių žvėrių populiacijos augimą. Ji pastaraisiais metais šalyje pagausėjo kelis kartus. Elniniai žvėrys kasmet pažeidžia daugiau kaip 2 tūkst. ha valstybinių miškų. Tvoros, repelentai ir kitos priemonės miško želdiniams nuo jų apsaugoti Valstybinių miškų urėdijai kasmet kainuoja apie 2 mln. eurų. Vilkai sumažina elninių daromą žalą miškui, nes pagrindinę jų maisto raciono dalį sudaro kanopiniai žvėrys.

    Primename, kad pastebėjus vilkus, lūšis ar meškas bei jų pėdsakus, būtinai užregistruokite juos svetainėje www.biomon.lt.

  • Už per klaidą paleistą šūvį šratais į kanopinį žvėrį smarkiai nebaus

    Už per klaidą paleistą šūvį šratais į kanopinį žvėrį smarkiai nebaus

    Po vakarykščio video apie draudimą medžioti kanopinius žvėris su šratais ir grankulkėmis, užvirė karštos diskusijos ne tik tarp medžiotojų, bet nesutapo nuomonės tarp skirtingų rajonų aplinkos apsaugos skyrių. Medžioklės varant prasideda nuo spalio 15d., todėl šis klausimas yra aktualus ir savalaikis.

    Šiandien sužinojome, jog visi gyvosios gamtos apsaugos skyriai susitarė tarpusavyje ir nusprendė, kad pirmą kartą suklydusiam medžiotojui, kuris per klaidą paleido šūvį šratais ar grankulkėmis į kanopinį žvėrį, skirs įspėjimą ar baudą nuo 30 iki 90EUR.

    290 straipsnis. Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas

    1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

  • Spalio mėn. jau 5 AKM atvejai

    Spalio mėn. jau 5 AKM atvejai

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2014-03-06 rezoliucija Nr. 13-888, informuoja, kad 2020 m. spalio 5-11 d. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo tiriami pristatytų šernų gaišenų ir skerdenų mėginiai. Afrikinis kiaulių maras (toliau – AKM) buvo nustatytas:

    Eik Nr.Rajono savivaldybė, seniūnijaNugaišusiems šernamsSumedžiotiems šernams
    1.Švenčionių r. sav. Švenčionėlių sen. 1
    2.Anykščių r. sav. Troškūnų sen. 1
    3.Šiaulių r. sav. Kužių sen. 1
    4.Akmenės r. sav. Papilio sen. 1
    5.Varėnos r. sav. Kaniavos sen. 1

    Iš viso 2020 m. spalio 5-11 d. AKM buvo nustatytas 5 sumedžiotiems šernams.

    2020 m. laukinėje faunoje AKM patvirtintas 177 vietose 202 šernams (78 nugaišusiems ir 124 sumedžiotiems). Apie nustatytus AKM atvejus VMVT informavo Europos Komisiją, Europos Sąjungos valstybių narių veterinarijos tarnybas, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizaciją. Užkrėstos šernų gaišenos ir skerdenos sunaikintos. AKM užkrėstuose medžioklės ploto vienetuose kiekvieną savaitę vykdoma nugaišusių šernų paieška, taip pat atliekamas epizootinis tyrimas. VMVT informuoja, kad aktualią informaciją apie 2020 m. nustatytus AKM protrūkius kiaulių laikymo vietose ir AKM atvejus laukinėje faunoje galite rasti VMVT interneto svetainėje.

  • Draudžiama medžioti kanopinius žvėris su šratais ir grankulkėmis

    Draudžiama medžioti kanopinius žvėris su šratais ir grankulkėmis

    Medžioklės varant prasideda nuo spalio 15d., todėl skubame priminti medžioklės taisyklių pakeitimą, kuris draudžia medžioti kanopinius žvėris su bet kokio šratais ir grankulkėmis.

    Už šio medžioklės taisyklių pažeidimą gali grėsti bauda nuo 600 iki 1700EUR, ginklų ir transporto priemonės konfiskacija, bei teisės medžioti netekimas. Būkite dėmesingi!

  • Vieno vakaro medžioklė

    Vieno vakaro medžioklė

    Diena buvo graži, švietė saulė, tik buvo didelis vėjas, o orų prognozė rodė, kad vakaras taip pat bus geras be lietaus ir nutariau pabūti gamtoje, ir tuo pačiu pamedžioti. Vakare važiuojant prie bokštelio, kuris stovėjo pamiškėje prie nupjauto kviečių lauko, stabtelėjau ir su žiūronais apžiūrėjau aplinką.

    Pamiškėje pastebėjau stirną. Privažiavęs prie miško, kiek toliau nuo bokštelio, palikau mašiną ir neskubėdamas, kiek atsitraukęs nuo miško, kulniavau link bokštelio, protarpiais sustodamas ir apsidairydamas su žiūronais. Prieš mane iš lauko miškan įbėgo lapė, o toliau pamačiau tą pačią stirną jau išėjusią į lauką. Pasirodo, kad tai buvo stirninas, o rageliai gal kelis centimetrus aukštesni už ausis, todėl iš toli ir neįžiūrėjau ragų.

    Stovėjau ir tyrinėjau stirniną kiek vizualiai jam metų ar ne selekcinis ir po truputį ėjau artyn. Kiek paėjęs, vėl ilgai jį tyrinėjau. Žvėriukas, kiek paskabęs žolę, nubėgo miškan. Svarbu, kad jis manęs nepastebėjo ir manau, kad turėtų dar pasirodyti.

    Bokštelyje prabuvęs apie pusvalandį, toje pačioje vietoje į lauką išeina tas pats stirninas. Pro žiūronus vėl jį tyrinėju ir nusprendžiu, kad jam apie keturis metus, kad ragai maži ir prasti, kad geresnių ragų neužaugins ir kad jį galima būtu sumedžioti. Kiek pabuvęs lauke, stirninas vėl nubėga miškan.

    Kiek toliau, avižų lauke pastebiu stirną su dviem stirniukais. Jie besiganydami tolsta ir padarydami didelį lanką įlenda kairėje pusėje į mišką. Pasuku galvą dešinėn ir žiūriu vėl išeina laukan tas pats stirninas. Nutariau, kad jį reikia sumedžioti, kad pats to prisiprašė, nes jau trečią kartą man pasirodo. Lėtai pakeliu šautuvą, prisitaikau, – šūvis… ir matau, kaip kulka sulindo į žemę, pakilo dulkės, o stirninas sekundę pastovėjęs, lodamas nubėgo miškan. Ramu, prašoviau, na sakau ir gerai, nes ilgai galvojau ir mėčiausi.

    Po truputį pradėjo tempti. Staiga žiūriu, man iš kairės pusės iš miško išlenda tas pats stirninas ir atstumas visai neblogas. Bet aš jau ramus, žiūriu į jį ir šautuvo nekeliu. Šiandien jis laimėjo ir turi gyventi. Stirninas iš lėto įėjo į avižų lauką ir aš ilgai dar jį mačiau kol visai sutemo ir žvėriukas dingo man iš akiračio.

    Saulė nusileido todėl iš kuprinės išsitraukiau termovizorių, kad geriau matyti didesniais atstumais. Toje vietoje, kur į mišką įlindo stirna su stirniukais, pastebiu kelis šviesius taškelius. Pamaniau, kad vėl ta pati stirna su stirniukais. Bet žiūriu, kad taškelių vis daugėja ir suskaičiuoju net aštuonis. Supratau, kad tai šernai.

    Išėję iš miško, jie ramiai pradėjo ganytis. Toje vietoje buvo nupjautas kviečių laukas ir matyt jie ten rasdavo pribirėjusių grūdų. Dar ilgai juos stebėjau per termovizorių, bet šernai niekur nejudėjo ir nutariau pabandyti prisėlinti. Atstumas iki jų buvo apie 450 metrų. Tiesiai iki jų negalėjau eiti, nes lauke styrojo nupjautų kviečių kotai ir jie labai šnarėjo, o svarbiausia, kad buvo tylu, nebuvo vėjo. Nusprendžiau iš pradžių eiti pamiškę, o po to lauko keliuku, kuriuo atvažiavau.

    Tyliai, iš lėto jau eidamas keliuku, miške išgirdau traškesį ir pamaniau, kad dar vienas šerniukas eina. Griebiau termovizorių, dairausi ir matau, kur jau praėjau, į keliuką išbėga barsukas ir bėga tiesiai į mane. Aš pasimečiau, nespėjau ir pagalvoti ką daryti, kai barsukas metras nuo manęs prabėga, o iš paskos išbėgo kitas barsukas, bet mane pamatęs, nusuka laukan.

    Atsipučiau ir vėl lėtai slenku link šernų. Suskaičiuoju, kad jų yra dešimt. Staiga pastebiu, kad tarp manęs ir šernų atsirado stirninas, turbūt tas pats, kurį ganiau visą vakarą ir kurį prašoviau. Kol galvojau ką daryti, kaip ir iš kokios pusės jį apeiti, stirninas dingo be triukšmo, o svarbiausia be lojimo.

    Jau suskaičiuoju, kad šernų yra penkiolika. Lėtai sėlinu artyn, vis pasižiūrėdamas per termovizorių. Gerai, kad man iš dešinės augo nedidelės pušaitės ir buvo gera priedanga. Jau girdžiu kaip jie kriuksi ir kaip visai netoli, nutariau, kad pakaks sėlinti, kad atstumas geras ir reikia bandyti medžioti. Pasistatau trikojį, ramiai padedu šautuvą, prisitaikau, per optiką matau juodulius. Vienas šerniokas gerai šonu stovi, spaudžiu gaiduką…, trenksmas, įjungiu prožektorių, bet laukas jau tuščias ir net nežinau kurion pusėn nubėgo šernai. Greitai iš kišenės išsitraukiu termovizorių ir apsidairau, bet aplinkui tuščia, šernų nėra. Pažiūriu į šūvio vietą, – šviečia balta dėmė…

    Medžioklei valio!

  • Akimirkos iš Kauno raj. vykusios medžiotojų šventės

    Akimirkos iš Kauno raj. vykusios medžiotojų šventės

    Praeitą savaitgalį įvyko šventė Kauno medžiotojų sąjungos 100-mečiui paminėti. Šventė vyko Kauno raj. Raudondvario dvare. Į šventę susirinko gausus būrys medžiotojų su šeimomis ir draugais, medžiotojų kolektyvai demonstravo medžioklės trofėjus ir vaišino svečius kulinarijos šedevrais.

    Organizatoriai dėkoja šventės svečiams, dalyviams, Kauno raj. savivaldybei ir visiems kas prisidėjo prie šios šventės organizavimo. 

  • Planuojama leisti sumedžioti 175 vilkus

    Planuojama leisti sumedžioti 175 vilkus

    Šią savaitę aplinkos ministerija paskelbė projektą dėl vilkų medžioklės limito. Įvertinus, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos, siūloma patvirtinti 175 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, vilkų sumedžiojimo limito siūloma neskirstyti rajonais.

    Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka panaši. 2019 m. rugsėjo 24 d. aplinkos ministerijos kanclerio potvarkiu už vilkų padarytą žalą ūkininkams išmokėta 71188 Eur., 2020 m. rugsėjo 23 d. potvarkiu – 74712 Eur. Su projektu galite susipažinti čia.

    Vakar per LNK žinių reportažą buvo kalbama apie vilkus, norime šiuo klausimu išsakyti keletą pastebėjimų.

    1. Vilkų medžioklės limitas didinamas, o tiksliau didėja ne todėl, kad vilkai kažkur išpjovė daugiau avių, o todėl, kad pagal Vilko apsaugos nuostatas maksimalus vilkų medžioklės limitas paskaičiuojamas dauginant einamaisiais metais nustatytą vilkų šeimų skaičių iš koeficiento 3,25.

    Pvz.: 2018 metai – nustatytos 34 vilkų šeimos. Dauginame iš 3,25 ir gauname 110 vilkų medžioklės limitą. 2019 metai – nustatytos 37 vilkų šeimos. Dauginame iš 3,25 ir gauname 120 vilkų medžioklės limitą. 2020 metai – nustatytos 54 vilkų šeimos. Dauginame iš 3,25 ir gauname 175 vilkų medžioklės limitą.

    Kadangi nustatomų vilkų šeimų skaičius kasmet tik augo, siūlomas maksimalus limitas. Teiginys, kad vilkų medžioklė duos atvirkštinį efektą nėra teisingi. Praktikoje matoma, kad vilkų daroma žala yra tiesiogiai proporcinga vilkų populiacijai, tad efektyviausia vilkų daromos žalos valdymo priemonė yra vilkų populiacijos reguliavimas.

    Lietuvoje vilkai medžiojami sezoniškai, nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d., nustatant medžioklės limitus. Vilkų daroma žala ir išpuolių skaičius yra santykinai stabilūs.

    2016 m. – 581 išpuolis, papjauti 1462 gyvuliai. 2017 m. – 568 išpuoliai, papjauti 1832 gyvuliai. 2018 m. – 652 išpuoliai, papjauti 1906 gyvuliai. 2019 m. – 667 išpuoliai, papjauti 1806 gyvuliai.

    Visai kita situacija yra šalyse, kur vilkų medžioklė draudžiama. Vokietijoje vilkų daroma žala per metus auga po 30 – 40%, nors šalis jau kelis metus iš eilės investuoja milijonus eurų į apsaugas nuo vilkų. Milijoninės investicijos kol kas nepasiteisina, vis dažniau pasirodo faktų, kad vilkai nesunkiai įveikia specialiai vilkų apsaugai skirtus elektrinius piemenis, aviganius, nebijo piemenų. Slovėnija 2011 metais įtikėjo mokslininkų teiginiais, kad uždraudus medžioti vilkus, nebus ardomos vilkų šeimos, todėl vilkų daroma žala mažės. Rezultatas buvo priešingas: žala išaugo, vilkai tapo įžūlesnis, keliantys grėsmę žmonėms: „Slovėnija ruošiasi medžioti vilkus ir meškas dėl išaugusių išpuolių prieš naminius gyvūnus“.

    Pasak Slovėnijos Žemės ūkio ministerijos, šiandien lokiai ir vilkai kelia problemų žmonėms. „Pabrėžiame, kad paskutinis laikotarpis pakeitė plėšrūnų elgesį, kuris dabar kelia tiesioginę grėsmę gyventojams“, – teigė ministerija“. Kol kas vilkų medžioklė Slovėnijoje nevykdoma dėl didelio vilkus ginančių organizacijų pasipriešinimo, leista medžioti lokius.

    Jau keli metai Europos mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vilkų elgesys pakito. Nemedžiojami vilkai tapo įžūlesni, nustojo bijoti žmogaus, medžioja ne tik naktį, bet ir rytais, kuomet gyvuliai išgenami iš tvartų ir net dieną, nebijo ateiti medžioti net į gyvenvietes, arti žmonių. Lietuvoje vilkų medžioklės sezonas trunka keletą mėnesių, bet vilkų elgsenai tai nebedaro esminės įtakos, nors ir padeda suvaldyti vilkų daromą žalą. Atsižvelgiant į tai, reiktų iš esmės keisti vilkų medžioklės principus: įteisinti probleminių vilkų medžioklę kiaurus metus, palengvinant ir pagreitinant spec. leidimų išdavimo procedūrą iki 1 paros, arba išvis juos naikinant ir suteikiant leidimą po išpuolio į ganyklą grįžtantį vilką ar vilkus sumedžioti tiek medžiotojams, tiek ūkininkams, turintiems ginklus savigynai, sportui, ar medžioklei.

    Kaip yra išaiškinęs Instytut Analiz Środowiskowych: „Praktiškai tai reiškia, kad užpuolus (vilkams) gyvulius ar šunis, įskaitant medžioklinius šunis, įstatymas nereikalauja pasyviai žiūrėti į skerdimą, bet priima vilko sumedžiojimą, jei kitaip negalima išgelbėti gyvūno gyvybės ar sveikatos dėl išpuolio. Vilko gyvybė, kaip tokia, neturi vertės didesnės už kitų rūšių gyvūnų gyvybes.“

    Šia nuostata reiktų vadovautis ir Lietuvoje. Tai ne tik padėtų mažinti vilkų daromą žalą, nes bus reguliuojama išskirtinai probleminių, naminius gyvūnus įpratusių pjauti, vilkų populiacija, bet ir leistų išsaugoti miškuose medžiojančius vilkus – tikruosius miškų sanitarus. Šiai dienai vykdoma medžioklė šiuo atžvilgiu yra ydinga, nukreipta vien į vilkų populiacijos mažinimą. Atėjus sezonui, dauguma vilkų sumedžiojama būtent miškuose ir pamiškėse nesiaiškinant, ar tai probleminiai vilkai, ar žalos ūkininkams nedarantys vilkai. Tad reiktų keisti vilkų medžioklės principus ir įteisinti priemones, kurios palengvintų probleminių vilkų medžioklę.

    Vilko žūtis ganykloje dėl aviganio puolimo ar paties ūkininko veiksmų ginant bandą neturi būti kriminalizuojama, ūkininkas neturi būti persekiojamas. Šiai dienai Aplinkos ministerijos pozicija yra tokia, kad aviganis negali pulti vilko, o taip nutikus pats ūkininkas gali būti traukiamas teisinėn atsakomybėn dėl vilko žūties. Taip pat neleidžiama ūkininkui ginti gyvulių nuo vilko atakos teisėtai turimu ginklu savigynai, sportui ar medžioklei.

    Esant tokiai situacijai ūkininkai slėps faktus apie ganyklose žuvusius vilkus, nebus žinoma realiai per metus žuvusių vilkų skaičius, tokie vilkai nebus tiriami mokslininkų. Manau, kad tiek vilkus ginančios nevyriausybinės organizacijos, tiek Aplinkos ministerija ir aplinkosaugininkai turėtų sukurti aplinką, kad atsitiktinės ar ginant turtą įvykusios vilkų žūtys nebūtų slepiamos nuo vilkų apskaitą ir tyrimus vykdančių specialistų ir mokslininkų.