Pastarieji įvykiai rodo, kad prieš medžioklę nukreiptos provokacijos reikalauja šiokio tokio pasiruošimo reaguojant į susidariusią situaciją. Provokacijos gali pasikartoti, nes yra norinčių apjuodinti medžiotojus ir sustabdyti mūsų teisėtai vykdomą veiklą.
Dėl to siūlome laikytis šių rekomendacijų:
Šiuo metu privalu griežtai laikytis visų galiojančių reikalavimų dėl Covid – 19.
Laikytis visų saugaus elgesio medžioklėje taisyklių. Atkreipiant ypatingą dėmesį į saugių atstumų nuo gyvenamųjų pastatų išlaikymą, nemedžioti žmonių susitelkimo vietose.
Informuoti visus dalyvaujančius medžioklėje, kad pastebėjus pašalinius asmenis reikia vengti ginčų ir konfliktų, skubiai informuoti medžioklės vadovą apie susidariusią situaciją, stabdyti medžioklę, informuoti AAD per tel. 112, esant būtinybei kviesti policiją.
Fiksuoti visą veiksmą filmuojant ar fotografuojant, aprašant situaciją paminėti dalyvaujančius ir įvertinti dėl šio įvykio patirtus nuostolius jei tokie yra.
Medžiagą reiktų išsaugoti ir pateikti medžiotojus vienijančioms organizacijoms arba susisiekite su Miske.lt redaktoriumi.
Medžioklę tęsti tik įsitikinus, kad konflikto neliko arba persikelti į kitą vietą.
Tokiose provokacijose būtina išlikti ramiems ir stengtis paaiškinti savo teises. Jei vyksta nekontroliuojamas ginčas – būtina kreiptis į institucijas, kurios turi ir išspręsti konfliktą. Būtina laikytis kultūringo bendravimo principų socialiniuose tinkluose.
Jei esate šmeižiami, žeminami ir įžeidinėjami, nepulkite gintis ar atsakinėti tuo pačiu, išlikite objektyvūs ir taktiški. Visa medžiaga gali būti panaudota ginant jūsų teises pagal LR galiojančius įstatymus arba prieš jus. Todėl labai svarbu nuolat atnaujinti savo žinias apie aktualių įstatymų redakcijas.
LMS “Gamta” paskelbė fotokonkursą tema „Medžiotojas – gamtos draugas“. Numatoma apdovanoti 4 autorius, prizinis fondas 750€. Visos nuotraukos bus eksponuojamos 2023 metų medžioklės trofėjų parodoje.
Nuotraukose negali būti sumedžiotų gyvūnų ir paukščių. Dalyvauti gali visi medžiotojai nepriklausomai nuo priklausymo draugijai ir fotografijos mėgėjai.
Pastaruoju metu Medžiotojų bendruomenė sulaukia daug dėmesio iš asmenų, kurie yra suinteresuoti Lietuvos medžiotojų įvaizdžio menkinimu visuomenės akivaizdoje, su tikslu kaip galima labiau eskaluoti neigiamą informaciją apie medžiotojų bendruomenę.
Šiandien paskelbta informacija, kad netoli partizano garbei pastatyto kryžiaus buvo įrengta žvėrių viliojimo vieta. Šia informacija viešai pasidalino Rūta Janutienė savo socialinio tinklo paskyroje. Tai jau ne pirmas įrašas, kuris skirtas neigiamo medžiotojų įvaizdžio formavimui visuomenės akyse. Apmaudu, kad šios moters tikslas visuomenės dėmesį sutelkti į pačios Janutienės sukurtas problemas, kurios dažnu atveju prasilenkia su galiojančiais teisės aktais ir teismų praktika. Ne išimtis ir šio savaitgalio įvykiai, kai pati žurnalistė naudodama skambias frazes bandė medžiotojų kantrybę (video). Apie jos padarytus pažeidimus neverta diskutuoti.
R. Janutienė savo socialinio tinko paskyroje paskelbė įrašą, kuriame pavaizduota kaip netoli kryžiaus skirto žuvusiam partizanui yra įrengta žvėrių viliojimo vieta.
R. Janutienė savo socialinio tinko paskyroje paskelbė įrašą kuriame pavaizduota, kaip netoli kryžiaus skirto žuvusiam partizanui yra įrengta žvėrių viliojimo vieta.
Besidomintys istorija ir Lietuvos Partizanais tikriausiai žino „LDK palikuonys“ organizacijos nuveiktus darbus, su jų veikla gali susipažinti čia bei pridedame nuorodas straipsnio apačioje. Ši organizacija įkurta dviejų medžiotojų Gedimino Armonavičiaus ir Kęstučio Markevičiaus. Deja, bet apie šios organizacijos nuveiktus darbus Rūta Janutienė kalbėti ir jų viešinti nenori. Greičiausiai geri darbai kuriantys išliekamąją vertę ir primenantys mūsų istoriją nėra sensacija ir tai, kokia žurnalistika patraukli Janutienės žiūrovui.
Kiek mums yra žinoma informaciją R. Janutienei teikia medžiotojų bendruomenės atstovas vedimas asmeninių interesų. Kaip ten bebūtų šią žvėrių jaukinimo vietą buvo įrengęs jaunas medžiotojas ir gavus pirmą pranešimą ji buvo panaikinta. Todėl tokios informacijos eskalavimas tik parodo suinteresuotų asmenų norą atkreipti į save dėmesį siekiant asmeninių interesų, kurie artimiausiu metu greičiausiai bus atskleisti.
„LDK palikuonys“ organizacijos keletas darbų partizanų atminimui:
Lapkričio 9 d. pil. A. Kazlovas su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos pasirašė 2020.11.05 – 2020.11.06 vykusio aukciono dėl medžioklės plotų vieneto „Ąžuolas“, esančio Prienų r. ir Alytaus r. savivaldybių teritorijose, naudojimo protokolą.
Artimiausiu metu šiam piliečiui, vadovaujantis Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarkos nuostatomis, bus išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius minėtame medžioklės plotų vienete.
Viešas elektroninis aukcionas dėl šio medžioklės plotų vieneto vyko praėjusią savaitę. Aukcioną organizavo Aplinkos apsaugos departamentas.
Po pastarųjų įvykių kurie palčiai nuskambėjo medžiotojų gretose, pakalbinome LMŽD pirmininko atstovą komunikacijai – Karolį Girulį.
Kaip vertinate R. Janutienės provokaciją?
Kiekvienas pasirenka profesiją ir įrankius kokiais dirbti. Situacija tik parodo, kad šioje vietoje mes neturime iki galo sudėliotos teisinės sistemos, kuri aiškiai reglamentuotų kiekvieno teisėtai vykdomą veiklą. Čia tikrai reikia paminėti vieną labai aiškų aspektą, kuris darosi opus ne tik Lietuvoje, tačiau visame pasaulyje.
Šiandien, kada mes galime milijonus žmonių pasiekti per kelias valandas socialiniuose tinkluose, yra sudarytos puikios sąlygos sklisti visokiai informacijai. Manipuliacijos ir propaganda tiesiog žaibiškai gali būti paskleista, jei tam yra panaudojami efektyvūs kanalai ir įrankiai. Medžioklės tema visada turėjo priešininkų, kurie vienaip ar kitaip bando paneigti medžioklės reikiamybę ir jos esmę. Tokios grupės formuojasi nuolat, ir jų pagrindinis įrankis yra visuomenės kiršinimas, skandalai ir t.t.
Ponia Janutienė taip pat yra šio „žiniasklaidos“ variklio dalis, ir visi puikiai supranta, kad už to variklio sukimąsi yra mokami pinigai. Skandalas mums šiuo metu Lietuvoje medžioklės tema kyla vienas po kito, tad visiškai natūralu, kad jei nori susilaukti dėmesio -„pilk benziną į laužą“. Medžiotojai šioje situacijoje yra įvykio dalyviai, to įvykio aplinkybes tiria teisėsauga, ir bus greitai viskas aiškiai, be kažkokių sprogstančių emocijų, išdėstyta ant popieriaus. Tuomet mes visi pamatysime kas, kaip ir už ką, bus nubausti ar atitinkamai įvertinti.
Kaip vertinate medžiotojų elgesį kurie dalyvavo provokacijoje?
Visų pirma, tikriausiai, reiktų įvardinti faktą, kad medžioklės metu įvyko konfliktas: medžioklė, kaip teigia medžiotojai vykdę medžioklę, vyko pagal visus galiojančius įstatymus ir taisykles, tačiau žemės savininkas, turintis žemės sklypą įtrauktą į medžioklės plotų vienetą, tokios veiklos teisėtumu suabejojo. Jei kažkam kyla įtarimų, kad vyksta nelegali, neteisėta ar nusikalstama veikla, tai tiesiog natūralu yra kreiptis į atitinkamas institucijas, šiuo atveju – policiją ar aplinkos apsaugą. Tačiau, taip juk piaro nepadarysi, tikriausiai todėl, ir buvo pasirinkta taktika „su šakėmis“.
Provokuojami medžiotojai tikrai buvo ir tai akivaizdu pateiktuose video, tiek vienos, tiek kitos dalyvių pusės. Smagu, kad tokioje situacijoje medžiotojai sureagavo objektyviai ir teisingai. Iš kitos pusės labai apmaudu, kad viešoje erdvėje, kai kurie medžiotojai „užkimba ant kabliuko“ ir atsiriša tas gandro maišas su visomis gyvatėmis ir rupūžėmis… LMŽD, ir manau, nei viena kita organizacija netoleruoja jos bendruomenės narių viešus – kitus asmenis įžeidžiančius ar žeminančius pasisakymus, kuomet tai yra transliuojama tiesioginiuose su medžiokle susijusiuose kanaluose.
Kiekvienas turime asmeninę nuomonę ir ją reiškiame pagal savo išprusimą, tačiau nešdami kažkieno vėliavą turime galvoti, kaip kiti tą vėliavą mato. Tad viskas mūsų rankose, visiems šioje ir daugelyje panašių situacijų yra kur tobulėti.
Ar sutinkate, kad reikalingas aiškus teisinis reglamentavimas kas ir kokiomis aplinkybėmis gali trukdyti medžiotojams atlikti teisėtus veiksmus?
Prieš visus priešiškai nusiteikusius asmenis ar grupuotes, socialines atakas ir panašiai, į teisminę bazę siekiama įtraukti sąvoką – „Trukdymas medžioklei“ su reglamentavimu kada ir kokiais atvejais šis punktas turi būti taikomas. Toks punktas buvo medžioklės taisyklių redakcijoje dar šiais metais. Staiga išpūtus skandalą po skandalo su pastaruoju aplinkos ministru, šis punktas mįslingai dingo paskelbtoje naujausioje redakcijoje. Sąvokos išaiškinimas ne tik gintų medžiotojų teisėtą ir reglamentuotą veiklą, tačiau ir nesudarytų preteksto formuotis neapykantą, melą, šmeižtą provokuojančioms grupuotėms, kurios paskutiniuoju metu tikrai kelia rimtų problemų, ne tik medžiotojų turtui, ar sveikatai, tačiau ir psichologinei bendruomenės būklei.
Medžiotojai taip pat turi šeimas, vaikus ir yra mūsų visų visuomenės dalis, kuri kaip ir visos kitos turi tam tikras teises, pareigas ir įsipareigojimus. Mes, medžiotojai, taip pat norime jaustis saugus nuo visokių nepagrįstų atakų, ir šioje vietoje, mūsų veiklas reglamentuoja įstatymai po Aplinkos ministerijos stogu. Tačiau nepamirškime, kad esame tokie pat Lietuvos piliečiai, ir esame ginami Lietuvos įstatymų. Kryptingas, priešiškas judėjimas pieš medžiotojus turi būti sustabdytas, nes tam nėra jokio kito, apart emocinio, pagrindo ir suformuotų „kenksmingų“ nuomonių. Tikrai tikime, jog būsim išgirsti, kad bus konstruktyvus darbas ir politika. To labai laukiame netolimoje ateityje. Tuo pačiu noriu pridurti, kad visi galime prisidėti prie geresnio rytojaus. Nuo per ilgo „uždaro“ gyvenimo būdo medžiotojai tapo svetima bendruomene, kodėl? Manau, kad apie mus visuomenė tiesiog per mažai žino, mes patys neįjungiame kitų bendruomenių į mūsų veiklas, gal tai darom nepastebimai ir per kukliai.
Todėl už mus kalba mūsų priešininkai, kurių veiklai mes turime nuolat kurti pasiteisinimus, vietoje to, kad patys kurtume pozityvų turinį. Mes visiem parodėme, kad galime susivienyti kaip bendruomenė ir tikiu, kad esame labai vieningi. Galbūt yra senų negyjančių žaizdų, nesusikalbėjimo ir kažkokių interesų, tačiau visi sutiksime, kad kaip medžiotojų bendruomenė, mes turime vieną vienintelį tikslą: kad medžioklė, ir viskas kas telpa šioje sąvokoje, klestėtų ir būtų puoselėjama iš kartos į kartą, kaip tai jau vyksta ištisus tūkstantmečius…
Prasidėjusiam 2020 – 2021 metų vilkų medžioklės sezonui Aplinkos ministerija patvirtino 175 šių žvėrių sumedžiojimo limitą. Tai vėl skelia kibirkštį tarp dviejų stovyklų: gyvūnų globėjų įsitikinimu, 45 proc. didesnis už pernykštį limitas gresia vilkų populiacijos kaip saugomos rūšies išnaikinimu, ūkininkų, visų pirma avių augintojų, nuomonė priešinga – vis labiau įžūlėjančius vilkus reikėtų medžioti dar intensyviau.
Lietuvoje bene didžiausią patirtį apie vilkų gyvenseną sukaupusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkė dr. Renata Špinkytė – Bačkaitienė teigia, kad šiandienos situacijoje iš visuomenės norėtųsi svarbiausio dalyko – suvokti ir priimti vilką kaip gyvūnijos pasaulio atstovą su plėšrūno biologijai būdingomis savybėmis, neidealizuojant ir nedemonizuojant šio žvėries. Mokslininkės nuomone, šiuo metu visuomenė nukrypusi nuo suvokimo: dalis žmonių šį plėšrūną perdėtai išaukština, o kita dalis jo atžvilgiu nusiteikusi per daug priešiškai. Tačiau visiems reikėtų vadovautis ne emocijomis, o įsiklausyti į ekspertų rekomendacijas – vilkus globoti, reguliuoti jų populiaciją ir kompensuoti šių žvėrių padarytą žalą.
–Atstovaujate VDU ŽŪA mokslininkų grupei, kuri skaičiavo vilkų šeimas ir pateikė išvadą Aplinkos ministerijai. Tad kiek vilkų yra Lietuvoje?
–Ankstesniais metais pagal sniege aptiktus pėdsakus vilkus skaičiuodavo miškininkai ir medžiotojai. Tačiau naudotas metodas nėra tikslus, be to, jis nebetinka dėl mažasniegių žiemų. Kartą per metus atliekamos apskaitos metu ne visi vilkai būdavo užregistruojami arba, atvirkščiai, tas pats vilkas galėjo būti „suskaičiuotas“ ir kelis kartus. Todėl spėjamos populiacijos amplitudė svyruodavo nuo 300 iki 700 vienetų.
Šiemet bus trečiasis sezonas, kai vilkai skaičiuojami šeimomis. VDU ŽŪA mokslininkai atlieka visų sumedžiotų vilkų genetinius, amžiaus ir reprodukcijos tyrimus. Vieno sezono metu sumedžiotų vilkų jauniklių genetinių tyrimų rezultatai leidžia išskirti negiminingas šeimas, tais metais vedusias jauniklius. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad 2019–2020 metų medžioklės sezono metu sumedžioti jaunikliai buvo iš 44 skirtingų šeimų. Dar 10 šeimų buvo išskirta visus metus vykdomų stebėjimų metu. Šie stebėjimai registruojami Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos sukurtoje elektroninėje duomenų bazėje (www.biomon.lt/maps/index.php) ir yra prieinami visiems norintiesiems prisidėti šia bazę pildant.
Atsižvelgiant į biologiškai galimus šeimų teritorijų nutolimus, gauta, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos. Tačiau visiškai neteisinga teigti, kad Lietuvoje gyvena tik 54 vilkų šeimos. Tiesiog kai kuriuose, net ir didžiuosiuose miškų masyvuose, pernai nebuvo sumedžioti vilkų jaunikliai, kurie galėtų genetiškai atskleisti negiminingas vadas. Registruojant vilkus ir jų veiklą visus metus, taip pat gana sudėtinga įrodyti vilkų šeimos buvimą, tai yra, pastebėti ne mažiau nei 4 vilkus vienoje grupėje. Todėl mes sakome: Lietuvoje yra ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos, kadangi neturime informacijos kitokiam faktui patvirtinti.
Turint omenyje tai, kad iki rudens išgyvena 3 – 4 vienos vados jaunikliai, buvo nustatytas 175 vilkų sumedžiojimo limitas.
–Sunerimę gyvūnų globėjai argumentuoja, kad už vilkų padarytą žalą ūkininkams išmokėtų kompensacijų suma šiemet nepakito. Ar tai leidžia daryti išvadą, kad reali jų daroma žala nedidėja?
–Iš tiesų situacija nėra aiški. Šiuo metu pagal Lietuvos mokslų akademijos finansuojamą projektą atliekame tyrimą apie vilkų mitybos pokyčius bei šių plėšrūnų daromą žalą ūkiniams gyvūnams. Žalą patyręs ūkininkas apie tai pirmiausia informuoja vietos seniūniją. Dalis tokių pranešimų patenka į informacinę sistemą, yra analizuojami, apdorojami, ūkininkui išmokama kompensacija. Tačiau neretai žmogui pasakoma, kad jo atvejis neatitinka nustatytų sąlygų žalai kompensuoti, nes gyvuliai ganėsi neaptvertoje teritorijoje, buvo be Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalaujamų įsagų ir t.t. Tokie atvejai į statistiką nepatenka. Dar kita dalis žmonių į nuostolius tiesiog numoja ranka ir dėl žalos atlyginimo netgi nesikreipia. Projektas padės atskleisti, kokios yra šių trijų grupių proporcijos ir kiek išmokėtų kompensacijų atvejai atitinka realią situaciją.
–Tikėtina, vilkai todėl ir yra mitologizuojami, kad apie juos nedaug žinome. Ką reiškia terminas „vilkų šeima“?
–Pagal vilkų biologijos dėsnius gaujos (šeimos) branduolį sudaro du lyderiai – alfa patinas ir alfa patelė. Kartu su jais gyvena tais metais atvesti jaunikliai, taip pat gali gyventi ankstesnių vadų vaikai, dėdės, tetos bei kiti giminingi individai. Lietuvoje paprastai registruojamos vilkų grupės iš kelių vilkų, bet pasitaiko ir iš keliolikos.
Tipiniu atveju šeimoje dauginasi tik alfa pora, nors gali būti ir daugiau lytiškai pajėgių žvėrių. Alfa patinas rūpinasi, kad prie jo patelės neprilįstų kiti patinai, fiziškai juos nurungdamas, o patelė psichologiškai stengiasi paveikti kitas pateles, kad jos nesiartintų prie alfa patino. Regis, sveikoje populiacijoje artimi giminaičiai vilkams ir savaime nėra patrauklūs. Štai jau antrus metus genetiškai tiriamoje Lietuvos vilkų populiacijoje aptinkami tik negiminingus tėvus turėję vilkai.
–Ar vilkai pastaruoju metu tikrai padaro daugiau žalos?
–Vilkų ir jų buvimo ženklų Lietuvoje buvo visada, tik anksčiau neturėjome tokios informacijos sklaidos, kokią turime šiandien. Dabar į viešumą iškyla vos ne visi su vilkais susiję įvykiai. Šių žvėrių gyvenimo būdas iš tiesų keičiasi. Ir jį keičia ne kas kitas, o žmogus. Prisiminkime, kad dar prieš trejetą dešimtmečių Lietuvoje buvo nepalyginti daugiau žmogaus retai lankomų ir nuolatinės veiklos nepaliestų vietų, nuosavais automobiliais masiškai nebuvo važinėjama į miškų gilumą praleisti laisvalaikio ar tiesiog pavedžioti šuns, žemės ūkio pasėlių priežiūra nebuvo tokia intensyvi. Kitaip tariant, buvo daug vietos vilkams gyventi arti nematant žmogaus ir nejaučiant jo kvapo. Pastaraisiais metais vilkams prie betarpiškai šalia jaučiamos žmogaus veiklos teko prisitaikyti. Anksčiau ir naminiai gyvuliai buvo laikomi arba kolūkių fermose, arba prižiūrimi piemens, nuosavi gyvuliai – arti namų. Vilkai dažniausiai užpuola avių bandas, o anksčiau avis augindavo labai retas kaimo žmogus.
Šie žvėrys drąsesni prieblandoje, nes, tikėtina, nujaučia, kad žmogus tuo metu mato prasčiau. Mūsų kolega, norėdamas įrodyti faktą, kad vilkai grįžta prie sumedžioto grobio, atliko tyrimą panaudodamas termovizorių. Iš tiesų, du vilkai kitą vakarą sugrįžo prie papjauto gyvulio, gulėjo javų lauke vos už dviejų šimtų metrų ir laukė, kol nuo gyvulių bandos, su specialiai neliestu vakarykščiu vilkų grobiu, pasitrauks žmonės, ir plėšrūnai galės užbaigti savo puotą. Dienos metu taip tikrai nebūtų nutikę.
–Ar teisingas posakis, kad vilkas yra miško sanitaras ir dėl to naudingas?
–Vilkas, be abejo, pirmiau čiups tą grobį, kuris juda lėčiau. Bet tai gali būti ne tik senas ar luošas gyvūnas, bet ir augantis jauniklis. Taigi terminas „miško sanitaras“ nėra tikslus. Vilkai minta tuo, kas jų smegenyse tradiciškai atitinka maisto šaltinio suvokimą. Kita vertus, pastebėta, kad vilkai ne tik perima tėvų sukauptą patirtį, bet ir keičiantis aplinkybėms prisitaiko, mokosi. Štai į vilkų gyvenamąją teritoriją atvežus naują rūšį, tarkime, tauriuosius elnius, kurių tos vietos vilkai nematę, plėšrūnai tik kurį laiką jų nemedžios, nes netapatins su maistu. Iš tiesų vilkai dažniausiai maitinasi tuo grobiu, kuris jų gyvenamojoje teritorijoje yra gausiausias, taigi tai gali būti ir taurusis elnias, ir baltasis kiškis ar net laukinis kalakutas.
–Kokia yra kitų Europos šalių patirtis išsaugant vilkų populiaciją? Kaip turėtų elgtis mūsų ūkiai ir valstybė?
–Daugiausia įtampų kyla dėl smulkiųjų ūkių ir vilkų „santykių“. Stambusis verslas paprastai paskaičiuoja – jis arba investuoja į visas įmanomas priemones, arba traukiasi, jei mano, kad tokios investicijos neapsimoka.
Taip, kaip Lietuvoje nėra nė vieno prekybos centro be signalizacijos, neturėtų būti ir avių ganyklų be atitinkamos apsaugos – pirmiausia be kelių juostų elektrinio piemens.
Kadangi nuo vilkų tvora kartais gali ir neapsaugoti, be abejo, reikalingas valstybės reguliuojamas teisingo kompensavimo mechanizmas. Nieko geriau nėra išradusios ir kitos Europos šalys – visur dėl vilkų patiriama nuostolių ir juos kompensuoja valstybė.
Jei žmogus nestabdytų vilkų skaičiaus augimo, pasiekus tam tikrą plėšrūnų tankio ribą, paplistų ligos, parazitai, imtų stigti maisto ir gyvūnai kristų nuo išsekimo. Be to, augant vilkų skaičiui, jie priversti užimti naujas, mažiau palankias teritorijas. Taip vilkai priversti vis artėti prie žmonių, neišvengiamai didėja vilkų daromos žalos atvejų skaičius. Todėl didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas toms vietovėms, kur gyvulių pjovimo atvejai periodiškai kartojasi. Turėtų būti sukurtas teisinis mechanizmas, kaip būtų galima operatyviai reaguoti į vilkų daromą žalą ir medžioti būtent žalos padarymo vietoje. Tokiu būdu nepageidaujamos elgsenos plėšrūnams būtų sukuriama asociacija, kad naminiai gyvuliai – ne maisto šaltinis, o pavojus. Taip organizuota medžioklė būtų pati efektyviausia ir netrikdytų tų vilkų, kurie gyvena miškuose, laikosi atokiai nuo žmonių bei minta laukiniais gyvūnais.
Laisvėje gyvenantys žvėrys ir paukščiai priklauso valstybei. Įvairių rūšių paukščių ir žvėrių populiacijų reguliavimas perduotas medžiotojams. Medžiotojai saugo ir reguliuoja populiacijų gausą, užtikrina jų tvarumą valstybės nustatyta tvarka, atstato išnykusias ar išnaikintas rūšis, tuo pačiu sumoka mokesčius valstybei, bei atlygina tam tikrų žvėrių rūšių padarytą žalą. Valstybė, per valstybinius miškininkus, taip pat investuoja savo lėšas šių populiacijų tvarumui, t.y. išleidžia milijonus eurų apsaugodama jaunus miškus nuo žvėrių daromos žalos.
Medžioklė nėra pramoga, tai ūkinių priemonių dalis, siekiant išsaugoti pusiausvyrą tarp populiacijų gausos, daromos žalos ir išsaugojimo ateities kartoms. Nežinant medžioklės ūkio tvarkymo principų, visada medžiotojas tapatinamas su mėsininku, nes medžioklė, viena iš ūkinių darbų, kuri yra labiausiai matoma ir sudaro klaidingą įvaizdį.
Žiūrint filmuotą laidą su R. Janutiene matau juodą ir baltą žmogų. Vienas ramus, išsilavinęs, kultūringas, apsirengęs pagal visus europinius reikalavimus, kantriai ir teisiškai aiškina piktoms moteriškėms elementarius dalykus. Kitas žmogus, piktas ir pagiežingas su malonumu provokuoja ir žemina kitą žmogų bei sukurtose platformose pateikia tiesos neatitinkančią informaciją. Matyt problema ne ta, gerb. Rūtai verkiant reikėjo ant kažko išlieti savo neigiamą energiją. Yra tokia žmonių grupė tautoje vadinamų energetiniais vampyrais. Manau Rūtos minėta veikla yra neteisėta ir žemina ne tik tam tikrą visuomenės grupę, pat ir pačią Rūtą.
Šiandiena aišku, kad mums skubiai reikia įstatyminės bazės minėtų situacijų įvertinimui. Kitose ES valstybėse tai yra. Mane dar sukrėtė atsiliepimai elektroninėje erdvėje, daugelis jų šlykštūs, žeminantys kito žmogaus, ypač moters, orumą. Mes nežinome kas juos rašinėja, savi, svetimi ar pasamdyti, tačiau to neturi būti. Manau bet koks ginčas neturi peržengti padorumo ribų. Medžiotojų sąjunga ”Gamta“ atsiriboja nuo visų įžeidžiančių ir žeminančių komentarų bei juos rašančių asmenų, „tariamų medžiotojų“.
Paskutiniai įvykiai dėl R.Janutienės veiksmų trukdant medžiotojams atlikti teisėtus veiksmus , bei atsiliepimai elektroninėje erdvėje, įspaudė mane, kaip didelės medžiotojus vienijančios organizacijos vadovą, į kampą. Privertė žvilgtelėti į situaciją medžioklės srityje iš šono. Suprantu, tai labai nepopuliaru ir žinau, kad gausiu daug kritikos strėlių.
Tenka pripažinti , turime žiaurų palikimą. Nueinančioji valdančioji dauguma, nuo pat pirmų vadovavimo dienų turėjo ir formavo neigiamą požiūrį į medžiotojų bendruomenę. Pastebėkite, trečdalis seimo narių buvo medžiotojai, tačiau net jie , kaip stručiai „sukišo galvas į smėlį“, kad tik jų neužkliudytų. Mūsų interesus iš esmės gynė nemedžiotojai, pavardžių neminėsiu. Ši politika automatiškai persidavė vykdančiosios valdžios institucijoms.
Aplinkos ministerijos darbą žinau gerai trisdešimt metų, tačiau niekados nebuvo tokios situacijos, kad joje nebūtų žmogaus, su kuriuo galėtum aptarti rūpimus klausimus ir priimti sprendimus. Pareigybių sąraše tokie žmonės yra, natūroje nėra. Kažkokia mistika, visada buvo galima pakalbėti apie nieką. Medžiotojus vienijančių visuomeninių organizacijų nuomonė tapo visai nesvarbi, nors kartais ministerija surengdavo visai neblogus demokratijos spektaklius. Priimant naujas medžioklės taisykles buvo neatsižvelgta į medžiotojus vienijančių visuomeninių organizacijų nuomonę. Mes kovojome , kad būtų teisiškai apibrėžta sąvoka „Trukdymas medžioti“. Deja, valdžia iš dievo. Aplinkos apsaugos departamento vadovybė aiškiai suprato vykdomos politikos subtilybes ir iš karto pradėjo kapoti medžiotojus vienijančių visuomeninių organizacijų teises, atėmė net tas, kurias garantuoja medžioklės įstatymas, tačiau iki šiol negali atsakyti į vaikiškus klausimus, pvz.: Kodėl nepatvirtinta stojimo į medžiotojus egzaminų organizavimo tvarka? Kodėl kiekvienoje valdyboje skirtingas įstatyminės bazės interpretavimas? Kodėl nekeičiami stojančiųjų į medžiotojus klausimai pasikeitus medžioklės taisyklėms? Kodėl nėra medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų skirstymo politikos? ir t.t. Visas problemas medžiotojus vienijančios organizacijos pateiks naujai vyriausybei. Man atrodė , kad ši organizacija pradėjo užsiiminėti savireklama , o ne konkrečiais darbais. Didžiausias šou pvz.: surašėme medžiotojų būreliui 45 000 EUR baudą už tai, kad jis laiku nedeklaravo mokesčių, nors tuos mokesčius sumokėjo laiku. Kažkodėl viešai nepateikia duomenų, koks baudos dydis lieka po teismo sprendimo. Didžiausi protokolų kiekiai surašomi ne darbuojantis gamtoje, o tikrinant medžioklės lapus, čia visada randame klaidelių. Aplinkos apsaugos departamento vadovybė iki šiol nesuprato, kad žvėris priklauso valstybei, tai valstybės turtas , kurį prižiūri ir gausina medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos, tai nemaža apie 30 t. žmonių grupė, deja iki šiol su ja niekas nepanoro net susipažinti. Absurdiškiausia situacija susiklostė su su Aplinkos apsaugos agentūra, kuri pateikdama šalies nuomonę ES dėl švininių šaudmenų naudojimo uždraudimo net nepasidomėjo, kokios yra medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos, bandė pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją prisidengiant medžiotojus vienijančių organizacijų vardu. Tiek ministerijos, tiek departamento struktūrose valdininkai bijo priimti sprendimus, atsakyti į konkrečius klausimus, tapo įprasti atsakymai, mes nekomentuojam įstatymo, skaitykite įstatymus, kreipkitės į teismą. Mokesčių mokėtojų pinigais išlaikome valdžios instituciją, o ji tyčiojasi…
Skaudi tema, tai medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos. Tenka pripažinti, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp visų medžiotojus vienijančių visuomeninių organizacijų buvo sulaužyta jau po pusantros savaitės ir tapo niekine, deja ne mūsų iniciatyva. Kai kurių draugijų vadovai iki šiol gyvena praeitimi, neišmoko demokratijos pamokų ir nesugeba laikytis žodžio. Nepykit, kritinėse situacijoje, tokiose kaip stumbro, elnio, aiškių naktinių brakonieriavimu atvejais, tų organizacijų, kuriems priklausė tie medžiotojai vadovai, nesugebėjo viešai atsiriboti nuo šių veiksmų ir žmonių, visuomenei viešai ir aiškiai pasakyti, kad mes smerkiame tokius atvejus. Stručio politika čia nepasiteisino, o tik dar labiau kurstė aistras ir žemino visą medžiotojų bendruomenę. Noriu pasakyti, kad ne visada didžiausia kariauna laimi mūšius. Viešai sakiau ir sakysiu, visuomeninių organizacijų negalima suženyti su politinėmis organizacijomis, tai atneša pražūtį. Gerai, kai esi valdančioji dauguma, o kai opozicijoje. Net patys geriausi sprendimai lieka už borto. Šiandiena aiški stoka lyderių, atsidavusių gamtai, tradiciniai medžioklei, nesavanaudžių, turinčių autoritetą, galinčių laisvai kalbėti eteryje. Kaip bus toliau nežinau.
Šiandiena, jeigu sekate įvykius, susiformavo labai nebloga trijų organizacijų bendrija, tai LMS “Gamta”, Sūduvos medžiotojų sąjunga ir Lietuvos ginklų savininkų asociacija. Šios organizacijos puikiai sutaria, randa sprendimus konkrečiose kritinėse situacijose ir kol kas bando atremti visus smūgius ir tikimės rezultatų. Lietuvoje pradėjo steigtis medžiotojus vienijančios organizacijos skambiais pavadinimais, tačiau iš esmės tai siauro draugų rato grupelės, vykdančios vienokius ar kitokius lobistinius sprendimus.
Tačiau čia nieko naujo, štai šalies aplinkosaugos politiką formuoja organizacija skambiu pavadinimu „Aplinkosaugos koalicija“, ją sudaro: Aplinkos informacijos centras – 5 nariai, bendrija „Atgaja“ – 3 darbuotojai, VšĮ Darnaus vystymo iniciatyvos – 1 narys, Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ – 23 nariai, Lietuvos entomologų draugija – 65 nariai, VšĮ Žiedinė ekonomika – 1 narys. Kaip matote klausimų daugiau negu atsakymų..
Vis dėl to svarbiausia grandis, formuojant medžiotojo autoritetą, yra medžiotojus vienijantis klubas ar būrelis. Nepykit, jokia organizacija nepakels jūsų autoriteto vietos bendruomenės akyse. Čia Jūsų problema. Tačiau be pagarbos žemės ir miškų savininkui, vietos bendruomenėms rezultatas bus nulinis. Padarykite ūkininkas ar kaimo gyventojams šventę miške, išvirkite sriubą, prieš Šv. Kalėdas padalinkite po krepšelį koldūnų, su vaikais pavasarį iškelkite inkilus ar praveskite gamtos pažinimo pamoką miške ir t.t. Supraskime, be viso šito nieko nebus… Visada pasigendu medžiotojų bendruomenės aktyvumo renginiuose, gali daryti ką nori, tačiau išgirsi, niekas nenori važiuoti, pas mus medžioklė su varovais ir pan. Kai kažkas įspiria į užpakalį, tada rėkiama, ką veikia medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos, o visuomeninės organizacijos susideda iš Jūsų brangieji.
Pripažinkim, mūsų visų laukia dideli iššūkiai. Pasaulyje, dėl žmogaus veiklos, masiškai nyksta paukščių, žvėrių, žuvų rūšys, naikinami miškai, didėja vandenynų, grunto, oro užterštumas, šiltėja klimatas, visa tai veda į ekologinę katastrofą. Pasaulyje atsiranda jaunų žmonių grupės kurios kyla į kovą už planetos išsaugojimą savo vaikams, tai natūralu ir manau ši kova yra per maža, šios kovos purslai aptaško ir mus medžiotojus. Nors medžioklės vaidmuo šioje situacijoje yra mažas. Tačiau tik visuomenės švietimas, bendrų tikslų įvardinimas ir siekimas, sugebėjimas susėsti prie apvalaus stalo gali duoti rezultatų…
Žiūrint filmuotą medžiagą su R. Janutiene manau nereikia pykti ant moterų, neišsipildžiusios svajonės, amžiaus krizė, „šakės“ rankose… Žiūrint iš meninės pusės, visai neblogai pasirodė. Reikia pagirti medžiotojus, kurie elgėsi profesionaliai, nekonfliktavo, padarė tik vieną klaidą, reikėjo pasisiūlyti padėti ūkyje, manyčiau konfliktas būtų išspręstas, nes „šakėms“ reikia vyriškų rankų, ko gero būtų pavaišinti cepelinais ir dar kai kuo.
Šiuo metu laukiame naujos vyriausybės. Suformavome pasiūlymus ir pastabas Aplinkos ministrui, Seimo aplinkos apsaugos komitetui, Seimo kontrolieriui. Visas kritines situacijas reikia spręsti teisinėmis priemonėmis, štai Lenkijoje R.Janutienė su dukra būtų užsidirbę baudžiamąją bylą.
Už laiku nepateiktas deklaracijas medžiotojų klubui „Rambynas“ Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas mokesčius apskaičiavo didesniu tarifu. Iš viso medžiotojų klubui reikės sumokėti 46998 eurus.
Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius per planinį patikrinimą nustatė, kad medžiotojų klubas „Rambynas“ 2018 ir 2019 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai iki teisės aktuose nustatytų terminų nepateikė Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijų.
Kadangi taip buvo pažeistas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, medžiotojų klubui „Rambynas“ už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu buvo išgautas gamtos išteklių (medžiojamųjų plotų) kiekis taikant didesnio mokesčio tarifą apskaičiuota suma yra 46998 eurai.
Medžiotojų klubas apskaičiuotą mokestį turės sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat medžiotojų klubas šį sprendimą per mėnesį gali apskųsti teismui.
Daugėjant užsikrėtimų COVID-19, Aplinkos apsaugos departamentas rekomenduoja imtis visų saugos priemonių rengiant medžiokles ar dalyvaujant renginiuose.
Karantino laikotarpiu draudimo šalyje medžioti nėra. Tačiau per medžioklę privaloma laikytis visų karantino režimo reikalavimų. Stengtis nekontaktuoti su kitais žmonėmis, dėvėti nosį ir burną dengiančią kaukę, laikytis didesnio nei 2 metrų atstumo nuo kito žmogaus, tarpusavyje bendrauti ne ilgiau kaip 15 minučių, laikytis asmens higienos.
Atkreipiame dėmesį, kad asmenys turi atidžiai sekti galiojančius reikalavimus ir apribojimus visoje šalyje. Taip pat atidžiai stebėti skelbiamą informaciją atskiruose regionuose ar savivaldybėse, ypač tose, kur yra vykdomų medžioklių plotai. Svarbu per medžioklę laikytis visų nurodytų taisyklių.
Organizuojant renginius, būtina atsižvelgti į reikalavimus ar draudimus, taikomus renginiams ir susibūrimams.
