Vilkų medžioklės sezonas, šalyje prasidėjęs spalio 15 dieną ir numatytas iki kovo 31 dienos, galima sakyti, jau įpusėjo. Lapkričio 24 dienos duomenimis, jau yra išnaudota beveik pusė Aplinkos ministerijos numatyto limito: iš 175 vilkų sumedžiota per 80. Šiaulių apskrityje pilkių kol kas daugiausiai paklota Joniškio ir Kelmės rajonuose.
Pastaraisiais metais miško sanitarais vadinti plėšrūnai vis dažniau patraukia į namų ūkius, padarydami jiems žalos. Ilgamečiai miškininkai ir medžiotojai sako, kad tiek vilkų, kiek dabar jų yra, dar nėra buvę.
Medžioklėse – penki ir trys vilkai
Lapkričio 8 dieną Kelmės rajono Raudgirio medžiotojų būrelio medžiotojas Paulius Spudys Kasčiukų kaimo miške vieną po kito sumedžiotojo tris vilkus.
Anot medžioklio, tos dienos popietę jis tykojo netoli pamiškės esančiame pasėlyje. Prigauti vilko, juolab trijų, nesitikėjo, žino šių gyvūnų uoslę ir protą.
Vis dėlto netikėtai iš miško išsliūkino trise: du vyresni, maždaug dvimečiai vilkai, ir vienas jaunesnis, svėręs 26 kilogramus. P.Spudžio šūviai buvo taiklūs.
Kaimyniniame Telšių rajone per vieną medžioklę buvo sumedžioti net penki vilkai.
Kol kas vilkų nesumedžiota Šiaulių, Akmenės, Radviliškio rajonuose.
Išnaudojus limitą, sezonas nutraukiamas
Iš viso Lietuvoje tik per kiek daugiau nei mėnesį nuo vilkų medžioklės sezono pradžios jau spėta sumedžioti 80 vilkų, o tai netoli pusės to, kokį limitą 2020–2021-ųjų sezonui yra patvirtinusi Aplinkos ministerija. Išnaudojus sumedžiojimo limitą, sezonas bus nutrauktas.
Teigiama, kad toks limitas nustatytas, remiantis vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenimis, atsižvelgus į mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus ir rekomendacijas, įvertinus, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos, ir siekiant šalyje išlaikyti tinkamą šių svarbių miško ekosistemoms gyvūnų populiacijos lygį.
Aplinkos ministerija neatsižvelgė į gautus siūlymus žalą ūkininkų ūkiams ir laukinei faunai vilkų medžioklės nelimituoti. Esą tokiu atveju vilkų populiacijai kiltų grėsmė gerokai sumažėti, ir tai neigiamai atsilieptų jos ilgalaikiam išlikimui.
Reguliuoti vilkų populiaciją, sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, reikia apdairiai, nes šie žvėrys atlieka labai svarbų vaidmenį – naikindami lapes, mangutus ir kitus smulkesnius plėšrūnus, jie padeda išsaugoti nykstančias, ant žemės perinčių paukščių rūšis – kurtinius, tetervinus, jerubes.
Tyrimai parodė, kad du kartus padaugėjus vilkų, vidutinio dydžio plėšrūnų gausa sumažėja keturis kartus. Vilkai turėtų prisidėti ir stabdant elninių žvėrių populiacijos augimą.
Tyrelio medžiotojų būrelio pirmininkui A. Jonaičiui Aplinkos ministerijos „nuleista“ vilkų sumedžiojimo kvota visai Lietuvai – 175 vilkai – kelia šypseną. Esą skaičius – „iš lubų“, per daug nesigilinant, neišeinant iš kabinetų.
Toks didelis vienos medžioklės metu sumedžiotų plėšrūnų skaičius, kiek prieš kelias dienas buvo paklota Kelmės ar Joniškio rajonuose, anot nuo 2008 metų Tyrelio medžioklės būreliui vadovaujančio A. Jonaičio, tik parodo, kokia gausa vilkų gyvena miškuose. Esą prieš gerą dešimtmetį sumedžioti bent vieną vilką buvo išskirtinis dalykas.
„Einame į miškus, matome, kaip jie kenkia kitiems laukiniams gyvūnams, randame ir daugybę pėdų, ir stirnų kanopėlių, ir kitų liekanų. Nieko keisto, kad vilkai jau eina ir į sodybas, kur ieško lengvo grobio“.
Anot A.Jonaičio, dėl tokios menkos sumedžiojimo kvotos, kokią numačiusi ministerija, vilkai netrukus į kaimus, į žmonių kiemus gali pradėti traukti masiškai. Medžiotojas mano, kad vilkus, siekiant užtikrinti optimalų jų kiekį, turėtų būti leidžiama medžioti visus metus.
„Dabar yra taip, kad ne sezono metu vilką, net ir ligotą, sunkiai paeinantį, nukauti draudžiama. Kas norės prarasti medžiotojo pažymėjimą, ginklą, o gal ir automobilį?“
Vilkai – kiemuose
Kad pastaraisiais metais vilkai atakuoja kone visų šalies rajonų gyventojų ūkius, spaudoje rašyta ne kartą. Vilkų taikiniu tampa avys, ožkos, kiti gyvuliai, net keturkojai namų augintiniai.
„Šiaulių krašte“ rašėme apie į Šiaulių rajono, Meškuičių gyvenvietę iš netoliese esančio Joniškio rajono atklydusį vilką, kuris sudraskė vieno gyventojo šunį, o po dienos dar ir kito.
Įvykio vietą tada apžiūrėjęs Gruzdžių girininkijos vadovas Algirdas Černauskas nesuabejojo, kad šunis nudaigojo miško žvėris, esą, jei tai būtų buvęs pasiutęs šuo, pririštus namų augintinius jis būtų tik papjovęs, bet čia pat nesurijęs su visu kailiu. Be to, vilkas sodybos kieme paliko ir neabejotiną įkaltį – didžiules pėdas.
Šunį praradęs meškuitiškis Povilas Daugėla tuojau po vilko išpuolio jo kieme „Šiaulių kraštui“ sakė esantis ne tik sunerimęs, bet ir gerokai išgąsdintas, tad sutemus neberizikuosiantis į kiemą nė nosies iškišti.
Neatmetama, kad Kelmės rajone praeitą mėnesį medžiotojo P. Spudžio nukauti vilkai arba jų giminaičiai šiemet buvo įsisukę į Kražių apylinkių ūkius – vienai netoli Pašilės kaimo gyvenančiai ūkininkei sudraskė 26 avis, kitam ūkininkui po kelių parų – devynias, trečias neteko ožkos.
Kražių apylinkėse būta kuomet į vienkiemių sodybas atklydęs vilkas papjauna avį ar ožką.
Medžioklės specialistai sako, kad išpuoliai prieš naminius gyvūnus aiškiai parodo, kad vilkų skaičius yra perteklinis, net kenkėjiškas kitoms populiacijoms.
Vilkui įveikiamas ir „piemuo“
A. Černauskas mano, kad augintojams apsaugoti naminius gyvulius nuo vilkų atakų nėra taip jau paprasta, kaip teigia teoretikai. Šiems miško plėšrūnams neretai nesunkiai įveikiamos ir tvoros, ir elektriniai „piemenys“, kuriuos jie tiesiog peršoka.
Vilkas, anot A. Černausko, išskirtinai protingas gyvūnas, mažo to, turintis dar ir puikią uoslę, tad nuo jo nėra lengva ne tik apsisaugoti, bet ir jį sumedžioti.
„Žinoma, jei yra galimybė, augintojai gyvulius nakčiai turėtų parsivaryti į tvartus. Bet ganyklos neretai būna toli nuo ūkių“, – sakė miškininkas.
Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Šiukšteris vilkų savivalę ūkiuose sieja ir su masiniu šernų – paklausiausio vilkų grobio – naikinimu.
Žala atlyginama ne visiems
Valstybė yra numačiusi išmokų mechanizmą ūkiams, patyrusiems žalą dėl laukinių gyvūnų. Kiekvienoje šalies savivaldybėje yra sudaryta komisija konkretaus incidento aplinkybėms patvirtinti ir išvadoms pateikti.
Žmonės gali kreiptis, Bet kreipiasi ne visi, nes ne visus gyvulius, ypač tokius, kurių atokiuose ūkiuose vienas ar du, savininkai yra įregistravę Ūkinių gyvūnų apskaitos registre. Už neregistruotus kompensacijos nemokamos.
Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius patvirtino, kad dėl išmokų, kai laukiniai plėšrūnai nudaigojo naminius gyvulius, šiemet kol kas nesikreipė nė vienas gyventojas. 2019 metais buvo kreiptasi keliskart – netekus dėl avių ir ožkų.
Tuo tarpu Aplinkos ministerija teigia, kad naminiams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka tolygi. Kompensacijoms už šią žalą ūkininkams pernai iki rugsėjo mėnesio Aplinkos ministerija skyrė 71,2 tūkstančio eurų, o šiemet iki rugsėjo mėnesio – 74,7 tūkstančio eurų.
Valstybės išmoka už Medžiojamųjų gyvūnų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą – vieną nudaigotą ėriavedę – nuo 80 iki 180 eurų, už avytę iki keturių mėnesių – nuo 30 iki 60 eurų, virš keturių mėnesių – nuo 50 iki 100 eurų. Išmoka už ožkavedę – nuo 50 iki 120 eurų, už ožką iki keturių mėnesių – nuo 20 iki 30 eurų, o virš keturių mėnesių – nuo 40 iki 60 eurų.
Dar vienas vilkas Kelmės rajone buvo nukautas spalio 21 dieną.
O spalio 31-ąją medžioklės Joniškio rajone Tyrelio miške metu buvo sumedžioti penki vilkai.
Pasak Tyrelio medžiotojų būrelio pirmininko Antano Jonaičio, tą dieną medžiojo išskirtinai didelis būrys vyrų. Pasisekė penkiems.
Vienas vilkas šio medžioklės sezono metu, lapkričio 6 dieną, jau sumedžiotas ir Pakruojo rajono miškuose.
