Blog

  • „Ančiškių“ medžiotojų būrelio plotuose sumedžiotas šakalas

    „Ančiškių“ medžiotojų būrelio plotuose sumedžiotas šakalas

    Vakar Biržų rajono „Ančiškių“ medžiotojų būrelio plotuose, netoli Guodžių durpyno, buvo sumedžiotas paprastasis šakalas. Medžiotojai patys stebisi, kad pavyko sumedžioti tokį laimikį. Kaip teigė medžiotojų būrelio vadovas Tadas Mažeika, dar šį pavasarį medžiotojai matė kažką panašaus tarp lapės ir vilko, tačiau iš to visi tik pasijuokė, nes nelabai buvo tikinčiu, kad jų plotuose gali gyventi šakalai.

    Lietuvoje šakalai įtraukti į medžiojamų gyvūnų sąrašą ir priskirti prie smulkiosios medžiojamosios faunos. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje paprastieji šakalai stebimi ir medžiojami jau senokai.

    Naujos rūšys kaip paprastasis šakalas, pakeičia santykius ir mitybinę grandinę visoje ekosistemoje ir pradeda daryti neigiamą poveikį vietinėms rūšims. Sunku prognozuoti, kokią nišą šakalas užims ir kokią įtaką darys vietinėms populiacijoms, taip pat ir saugomoms retoms rūšims, bet bendra patirtis rodo, kad kai atsiranda nevietinių rūšių, jos padaro žalą, kuri kartais net ir nepataisoma.

    Primename, kad pagal galiojančias medžioklės taisykles, prastuosius šakalus galima medžioti nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d.

  • Medžiotojai išgelbėjo stirną

    Medžiotojai išgelbėjo stirną

    Vilniaus rajono medžiotojų klubo „Sudervė“ medžiotojai gavo pranešimą iš Aplinkos apsaugos departamento pranešimų priėmimo tarnybos, kad tvoroje įstrigus stirna. Stirna buvo gyva, todėl medžiotojai nuskubėjo jos gelbėti. Kviečiame pasižiūrėti kaip viskas vyko.

    https://www.youtube.com/watch?v=Ax0b4i-2UXc
  • Biosferos rezervatuose draudžiama medžioti vandens ir pelkių paukščius

    Biosferos rezervatuose draudžiama medžioti vandens ir pelkių paukščius

    Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, pasirašė įsakymą Nr. D1-827, kuris uždraudžia biosferos rezervatuose medžioti vandens ir pelkių paukščius.

    571. Valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose, gamtiniuose draustiniuose draudžiama įrengti medžioklės įrenginius medžiuose. Nurodytose saugomose teritorijose taip pat draudžiama įrengti gyvūnų šėryklas, viliojimo vietas ar kitaip jaukinti gyvūnus Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinėse ir arčiau kaip 100 m iki saugomų rūšių informacinėje sistemoje registruotų saugomų rūšių radaviečių.

    Medžiojant saugomose teritorijose privaloma laikytis medžioklės apribojimų, susijusių su šiose teritorijose saugomų natūralių buveinių ir gyvūnų ar augalų rūšių apsauga.

    Keičiama į:

    Medžiojant saugomose teritorijose privaloma laikytis medžioklės apribojimų, susijusių su šiose teritorijose saugomų natūralių buveinių ir gyvūnų ar augalų rūšių apsauga. Biosferos rezervatuose draudžiama medžioti vandens ir pelkių paukščius

    Nuoroda į įsakymą.

  • VMVT nori tapti medžioklės dievais

    VMVT nori tapti medžioklės dievais

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė projektą dėl 2021-2025 metų afrikinio kiaulių maro plitimo šernų populiacijoje valdymo plano patvirtinimo (nuoroda į projektą).

    Afrikinis kiaulių maras plinta šernų populiacijoje jau septynerius metus. Tačiau vis labiau mažėja viruso kiekis užkrėstoje teritorijoje, vis rečiau šis virusas randamas ir šernuose. AKM paplitimas šernų populiacijoje 2020 m. sumažėjo beveik 3 kartus lyginant su 2019 m., bet kai kuriose teritorijose dar nustatomas AKM virusas.

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba norėdama suvaldyti AKM protrūkius, dėl kurių kiaulių augintojai ir visa Lietuva patiria ekonominių nuostolių, siūlo priimti šernų populiacijos valdymo plano projektą.

    Jei būtų patvirtintas šis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos šernų populiacijos valdymo planas, numatoma veiksmų seka nustačius AKM:

    13. Ekspertų grupė, įvertinusi vietos, kurioje buvo rasta šerno gaišena ar sumedžiotas šernas, kuriam PGR metodu buvo patvirtintas AKM, specifiką, nustato teritorijos, kurioje bus taikomos AKM likvidavimo priemonės ir kuri turi būti ne mažesnė kaip 200 kvadratinių kilometrų, ribas.

    14. VMVT departamento direktorius, atsižvelgdamas į Ekspertų grupės siūlymus, įsakymu paskelbia Plano 13 punkte nurodytą teritoriją AKM likvidavimo teritorija.

    15. VMVT departamento direktorius kartu su AM pavaldžios institucijos vadovu nustato AKM likvidavimo teritorijoje taikomas AKM likvidavimo priemones:

    15.1. uždraudžia visų medžiojamųjų gyvūnų medžioklę iki to laiko, kol nebus laboratoriniais tyrimais patvirtinta, kad AKM plitimas mažėja;

    15.2. nurodo medžioklės plotų naudotojams, griežtai laikantis biologinio saugumo priemonių reikalavimų ir naudojant asmens apsaugos priemones, atlikti šernų gaišenų paiešką, kaip nustatyta įsakymo Nr. B1-265 4.1.2 papunktyje, ir, suradus šernų gaišenų, nedelsiant apie tai informuoti VMVT teritorinį padalinį;

    15.3. nurodo medžioklės plotų naudotojams prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui sunaikinti užkasant arba sudeginant medžioklės plotų vienete rastas šernų gaišenas, kai valstybinis veterinarijos gydytojas paima įsakymo Nr. B1-265 4.2.7 papunktyje nustatytus mėginius.

    16. VMVT departamento direktorius nuolat bendradarbiauja su Ekspertų grupe ir nedelsdamas ją informuoja apie AKM likvidavimo teritorijoje rastų šernų gaišenų mėginių laboratorinių tyrimų rezultatus.

    17. Ekspertų grupė, atsižvelgdama į Plano 16 punkte nurodytų laboratorinių tyrimų rezultatus ir AKM likvidavimo teritorijoje rastų šernų gaišenų skaičių, nustačiusi, kad AKM plitimas mažėja, gali rekomenduoti VMVT departamento direktoriui sušvelninti Plano 15.1 papunktyje nustatytą AKM likvidavimo priemonę, t. y. pateikti pasiūlymą leisti Ekspertų grupės apmokytiems medžiotojams medžioti arba gaudyti šernus (juos viliojant), siekiant juos nužudyti (nušaunant arba nugaišinant).

    18. VMVT departamento direktorius kartu su AM pavaldžios institucijos vadovu, įvertinę Ekspertų grupės pasiūlymą, gali atskiru įsakymu leisti AKM likvidavimo teritorijoje Ekspertų grupės apmokytiems medžiotojams (nurodant jų vardus ir pavardes bei medžiotojo leidimo numerį) medžioti arba gaudyti šernus (juos viliojant), siekiant juos nužudyti (nušaunant arba nugaišinant). Tokiu atveju šiame punkte nurodytame įsakyme turi būti nurodyta valstybiniam veterinarijos gydytojui iš sumedžiotų arba nužudytų šernų paimti stebėsenos mėginius AKM nustatyti IFA ir PGR metodais, o medžioklės plotų naudotojams nurodyta sumedžiotus arba nužudytus šernus nedelsiant sunaikinti užkasant arba sudeginant medžioklės ploto vienete valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint.

    19. Jeigu Ekspertų grupė nustato, kad AKM plitimas mažėja ir bent 30 dienų vykdant šernų medžioklę arba gaudymą pagal Plano 18 punktą sumedžiotiems ar nužudytiems šernams nenustatomas AKM arba nustatomas AKM, atlikus stebėsenos mėginio tyrimą IFA arba netiesioginės imunoperoksidazės metodu, kai randami tik AKM antikūnai, Ekspertų grupė gali rekomenduoti VMVT departamento direktoriui nutraukti AKM likvidavimo priemonių taikymą Plano 13 punkte nurodytoje teritorijoje.

    20. VMVT departamento direktorius kartu su AM pavaldžios institucijos vadovu, įvertinę Ekspertų grupės pasiūlymą ir atsižvelgdami į AKM epizootinę situaciją, gali nutraukti AKM likvidavimo priemonių taikymą, jeigu AKM likvidavimo teritorijoje nenustatoma nė vieno AKM užsikrėtusio šerno, kuriam nustatytas AKM virusas PGR metodu.

    21. Nutraukus AKM likvidavimo priemonių taikymą, Plano 14 punkte nustatytoje teritorijoje toliau taikomos tik AKM stebėsenos priemonės, nustatytos Plano 7–9 punktuose.

  • Sulaikė asmenį, medžiojusį su naktinio matymo priedėliu

    Sulaikė asmenį, medžiojusį su naktinio matymo priedėliu

    Per reidą Marijampolės rajone Aplinkos apsaugos departamento Imuniteto tarnybos ir Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sulaikė medžiotoją, medžiojusį draudžiamu būdu – prie optinio taikiklio prisitaisiusį naktinio matymo priedėlį.  

    Per patikrinimą nustatyta, kad medžiotojų klubo „Amalva“ medžiotojas S. P. naudojo draudžiamus medžioklės įrankius – prie jam priklausančio ginklo optinio taikiklio buvo prisitaisęs naktinio matymo priedėlį, kurį per patikrinimą nuo aplinkosaugininkų slėpė bate.

    Tiesa, medžiotojo noras apgauti pareigūnus nepraslydo aplinkosaugininkams pro akis. Tikrinant medžiotoją šis draudžiamas įrankis buvo aptiktas.

    Iš asmens paimtas šautuvas, medžiotojo bilietas ir bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 290 str.

    Už šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą asmeniui gresia administracinė bauda nuo 600 iki 1700 eurų, medžioklės įrankių ir priemonių konfiskavimas bei teisės medžioti atėmimas nuo vienų iki penkerių metų.

  • Biržų rajone sulaikytas asmuo neturėjęs teisės medžioti

    Biržų rajone sulaikytas asmuo neturėjęs teisės medžioti

    Penktadienio popietę per reidą Biržų rajone Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai sustabdė automobilį, kurio salone rado užtaisytą medžioklinį šautuvą su optiniu taikikliu ir šoviniais. Asmuo neturėjo ir teisės medžioti.

    Tai jau antra neteisėta medžioklė per parą, kurią nustatė Panevėžio aplinkosaugininkai. Tik šįkart ji buvo vykdoma nelegaliu ginklu.

    Už neteisėtą medžioklę asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas užtraukia baudą nuo 800 iki 1800 eurų.

    Taip pat policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo ginklais. Už tai gresia laisvės atėmimas nuo 1 iki 5 metų.

    Atlikus kratą asmens namuose rastas nelegaliai laikomas dujinis revolveris su šoviniais, du savadarbiai ginklo slopintuvai ir du prožektoriai su laikikliais. Taip pat – stirnos skerdiena bei kailio likučių.

    Atliekamas tolimesnis tyrimas dėl galimai neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimo ir dorojimo. Neteisėtai sumedžiojus stirnos patiną aplinkai padaryta žala vertinama 1700 eurų.

    Už pagalbą Panevėžio gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai dėkoja policijai

  • Pulsar Helion 2 XQ38F ir XQ50F apžvalga

    Pulsar Helion 2 XQ38F ir XQ50F apžvalga

    „Pulsar“ pristato naujus Helion 2 XQ38F ir XQ50F modelius. Naujuose termovizuoriuose sumontuoti 40 milikelvinų šilumai jautresni jutikliai, korpusas pagamintas iš magnio lydinio, prietaisuose sumontuoti šviesai pralaidesni objektyvai, o aptikimo atstumas net iki 1800m. detalesnes technines specifikacijas rasite gamintojo puslapyje.

    Kviečiame pasižiūrėti termovizorių apžvalgą ir vaizdo kokybės palyginimą.

  • Vykti į Medžioklę savo savivaldybės ribose leidžiama

    Vykti į Medžioklę savo savivaldybės ribose leidžiama

    Medžiotojų gretose kilo didelis nepasitenkinimas, po to kaip buvo išplatinta informacija, kad Medžioklė (bet kokia) nėra laikoma pagrįsta priežastimi palikti gyvenamąją vietą, jos negalima vykdyti nei savo gyvenamojoje, nei kitose savivaldybėse.

    Šiandien šis draudimas buvo atšauktas ir nuo šiol Medžioklė ir žvejyba, kai ja užsiima vienas asmuo atviroje vietoje savo gyvenamojoje savivaldybėje, yra leidžiama (nuoroda).

  • Medžiotojų sąjunga „Gamta” kreipėsi į atsakingas institucijas

    Medžiotojų sąjunga „Gamta” kreipėsi į atsakingas institucijas

    Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ palaiko Vyriausybės sprendimus kovojant su koronavirusu. Medžioklė, ūkinių priemonių dalis, užtikrinanti įsipareigojimų valstybei, žemės ir miškų savininkams vykdymą, populiacijų valdymą, žalos atlyginimo klausimus, plėšrūnų naikinimą.

    Įsipareigojimų nevykdymas turi neigiamų finansinių pasekmių medžiotojus vienijantiems klubams ir būreliams, kurių kompensavimas nėra numatytas.

    Medžioklės būdai yra įvairūs. Suprantame, kad kolektyvinės medžioklės negalimos, vykimas į kitas savivaldybes irgi negalimas, tam pritariame. Tačiau yra individualios medžioklės, kur vienas žmogus, neturintis kontakto su kitais asmenimis, tikrina spąstus, naikina plėšrūnus, ar saugo pasėlius savo savivaldybėje.

    Š.m. gruodžio mėn. 17 d. Policijos departamentas išplatino pranešimą, kuriame rašoma, kad vienam žvejoti (pomėgis) galima, o vienam medžioti (ūkinė priemonė) – ne.

    Medžiotojų bendruomenėje kilo didelis  nepasitenkinimas. Manome, kad aiškinant situaciją įsivėlė žmogiška klaida. Prašome skubiai paaiškinti, ar galima vienam asmeniui, neturint kontakto su kitais asmenimis, savo savivaldybėje, tikrinti spąstus, saugoti pasėlius nuo žvėrių, t.y. vykdyti individualią medžioklę.

    Raštas išsiųstas: Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai.

  • Medžioklės negalima vykdyti nei savo gyvenamojoje, nei kitose savivaldybėse

    Medžioklės negalima vykdyti nei savo gyvenamojoje, nei kitose savivaldybėse

    Paskelbta informacija dėl judėjimo ribojimų šalies viduje. Informuojama, kad Medžioklė nėra laikoma pagrįsta priežastimi palikti gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos, judėjimo ribojimų būtinumas yra suprantamas ir priimtinas.

    Medžioklė (bet kokia) nėra laikoma pagrįsta priežastimi palikti gyvenamąją vietą, jos negalima vykdyti nei savo gyvenamojoje, nei kitose savivaldybėse.

    Keista, bet judėjimo apribojimai ne visoms veikloms taikomas vienodai.

    Žvejyba, kai ja užsiima vienas asmuo atviroje vietoje, savo gyvenamojoje savivaldybėje, yra leidžiama.

    Medžioklė negalima ir kaip joje dalyvauja tik vienas medžiotojas. Kuo tai skiriasi nuo žvejybos kai tuo užsiima vienas asmuo, sunku pasakyti.

    Atkreipiame dėmesį, kad medžiotojai turi ir įsipareigojimų, kurių vykdyti negalės, kaip ir užtikrinti medžiojamųjų gyvūnų apsaugos medžioklės plotuose.

    Gyvūnų apsaugą turės užtikrinti Aplinkos apsaugos pareigūnai. Žinant kiek žmogiškųjų išteklių ir priemonių turi Aplinkos apsauga, greičiausiai šiai dienai užkirsti kelią brakonieriavimui nėra įmanoma. Uždraudus Medžiotojams vykti į medžioklės plotus, laukiniai žvėrys paliekami laisvam brakonierių disponavimui.

    Pastaraisiais metais kanopinių žvėrių populiacija sparčiai auga, kaip ir jų daroma žala miškui. Nutraukus medžiokles šių žvėrių populiacija dar labiau padidės. Nepamirškime ir ūkininkų, kuriems žvėrių daromą žalą taip pat atlygina medžiotojai.

    Kaip bus skaičiuojami mokesčiai medžiotojų klubams ir būreliams už valstybinius gamtos išteklius? Jei draudžiama jais naudotis, tai ir mokesčiai turės būti perskaičiuoti.

    Kaip bus tvarkomi eismo įvykiuose numušti žvėrys? Iki šiol tai darė medžiotojai.

    Tikimės, kad bus surasti racionalūs sprendimai, kurie padės išvengti žalos gamtai padidėjimo ir užtikrins pusiausvyrą.