Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme rašoma: Duslintuvas – prie šaunamojo ginklo vamzdžio laibgalio tvirtinamas arba į šaunamojo ginklo konstrukciją integruotas įtaisas, kurio pagrindinė paskirtis – slopinti šūvio garsą, panaudojant jame esančią specialią (specialias) išsiplėtimo kamerą (kameras) ir (ar) pertvarėlę (pertvarėles), membraną (membranas) ar kitus panašius konstrukcijos elementus. Toks ginklo priedėlis priskiriamas A kategorijai ir draudžiamas civilinėje apyvartoje.
Tai „sausa“ citata iš šaudmenų kontrolės įstatymo. Statistinis pilietis, rimtai nesidominantis šia tema, perskaitęs šį tekstą jį supras pažodžiui – užsidėjus garso slopintuvą prie šaunamojo ginklo vamzdžio laibgalio jis šaus tyliai, visai kaip fantastiniuose filmuose (dažniausiai apie šnipus ir spec tarnybas).
Esmė tame, kad dauguma žmonių savo nuomonę formuoja nesigilinant į tai, kas realiame gyvenime įmanoma, o kas ne. Ne išimtis ir šūvio garso slopintuvai, kurių esmę iškreipia fantastiniai filmai ir kai kurios suinteresuotos žmonių grupės, turintys vienokių ar kitokių interesų.
Pabandykime trumpai, bet aiškiai išdėstyti šūvio savybes iš mokslinės pusės. Visų pirmą reikia suprasti, kad fizikos dėsnių apeiti ar juolab paneigti neįmanoma. Trys pagrindiniai veiksniai įtakojantys šūvio garsą yra:
- ginklo mechanizmo veikimas;
- kulkos greitis;
- dujos (susidarančios parako „sprogimo“ metu)
Tam, kad šūvis būtų tylus (kaip tai rodoma fantastiniuose filmuose), reikia suvaldyti visus tris aspektus. Ginklo mechanizmo veikimas, jeigu tai nėra pusiau automatinis ginklas, iš esmės yra ganėtinai tylus ir apie šį punktą, sugaišto laiko prasme, diskutuoti neverta. Mums įdomiausi yra sekantys punktai, t.y. parako „sprogimo“ metu susidariusios dujos ir skriejančios kulkos greitis.
Būtent skriejančios kulkos greitis niekada neleis garso slopintuvui nutildyti šūvio garsą, kaip tai rodoma filmuose. Visų pirmą, objektai kertantys garso greitį (garso greitis yra ~343m/s) sukuria garsų „pokštelėjimą“ (ang. soundblast) – tai yra fizikos dėsnis, kurio niekaip nesuvaldysi.
Absoliučiai visi graižtviniai medžiokliniai kalibrai yra viršgarsiniai (ang. supersonic), o vidutinis greitis siekia 800m/s. Šūvio garso slopintuvai būtent skirti suvaldyti, atvėsinti ir kaip įmanoma labiau „pritildyti“ išlekiančių parako dujų garsą. Visą šūvio garsą maksimaliai įmanoma sumažinti tik 38-40 decibelais, kas nepadarys šūvio tyliu kaip filmuose, bet šūvis taps komfortišku ir turės teigiamos įtakos šauliui bei aplinkiniams. Pažymėtina, jog vieno populiariausio medžioklinio kalibro .308Win piko metu skleidžiamas garsas yra ~170 decibelų.
Problematika, arba visuomenės klaidinimas
Išsiaiškinome fizikines šūvio savybes ir jau suprantame, kad visiškai nutildyti medžioklinio graižtvinio ginklo šūvio neįmanoma. Tai kodėl garso slopintuvai Lietuvoje vis dar yra draudžiami? Mūsų nuomone tai yra dėl tam tikrų žmonių grupių interesų, kai kurių žmonių nepagrįstų fobijų ir iš to išplaukiančio visuomenės klaidinimo, taip pat dėl per mažo visuomenės domėjimosi šia tema.
Diskutuojant šia tema viešoje erdvėje, dažnai susiduriame su keliais pagrindiniais argumentais, kodėl garso slopintuvai turi būti draudžiami. Juos bus paprasčiau suskirstyti pagal punktus ir toliau juos aptarti kiek plačiau:
Nesupratimas ar nenoras suprasti fizikines šūvio savybes
Šį argumentą paneigėme aptarinėjant kas yra šūvio garso slopintuvas ir ką jis veikia. Neįmanoma nutildyti medžioklinio kalibro šūvio garso, todėl šis argumentas netenka prasmės. Visgi būtent šis punktas dažniausiai ir yra kaltas dėl neigiamos visuomenės nuomonės šia tema.
Padidės brakonieriavimas
Tai labai dažnas argumentas, kuris sutinkamas bene visur, kur tik kalba eina apie medžioklę plačiąją prasme. Garso slopintuvai šūvio garso nepanaikina, šūviai bus girdimi ir situacija nė kiek nepasikeis nuo esančios dabar. Brakonieriavimas yra opi problema, sutinkama bene visose pasaulio šalyse. Sprendžiant šią problemą, daugiausiai naudos atneštų medžiotojų galių įteisinimas stabdant brakonierius. Bet čia jau tema kitai diskusijai.
Garso slopintuvų panaudojimas ne pagal paskirtį
Iš esmės šį punktą pavadinti vienu sakiniu yra labai sudėtinga. Viskas, ką galima aprėpti, yra nepagrįstos tam tikrų žmonių fobijos ir priešų matymas net artimiausioje aplinkoje. Vieni bando kelti klausimus, kad atsiras galimybė panaudoti prieš savo šalį, kiti mato grėsmę visuomenės saugumui ir taip toliau. Garso slopintuvai niekam žalos pridaryti negali, potencialią riziką kelią patys ginklai plačiąją prasme – medžiokliniai, sportiniai, savigynos. Prisiminkime, kiek per visą laisvos Lietuvos istoriją esame turėję atvejų, kai legaliai laikomas ginklas panaudojamas kitam žmogui ar valstybei pakenkti? Šioje prizmėje reiktų kelti diskusijas uždrausti virtuvinius peilius. Aišku tai sarkazmo dalis, bet fobija lieka tik fobija.
Argumentai „UŽ“, arba kodėl garso slopintuvai naudingi
Dažniausiai keliami argumentai „prieš“, nenorint išklausyti argumentų „už“. Neretai diskusijoje, žmonės nusiteikę prieš ginklus, šaudymo sportą ar medžioklę piktybiškai nenori klausyti nuomonės, kuri nesutampa su jų skleidžiama „tiesa“. Mes tuo tarpu norime būti išgirstais ir suprastais. Kaip ir anksčiau, argumentus aptarinėsime eilės tvarka:
Nauda sveiktai
Garso slopintuvas nepanaikina šūvio garso, tačiau padaro jį komfortišku pačiam šauliui bei šaulio kompanionams. Kompanionais gali būti tiek kolegos šaudykloje, tiek kolegos medžioklėje ar net geriausias žmogaus draugas – šuo. Garsas sumažinamas maksimaliai iki 40 decibelų, nukreipiamas priešinga šauliui linkme nežaloja klausos ir dėl to šis argumentas yra vienas svarbiausių.
Nauda aplinkiniams gyventojams
Dažnai medžioklės vyksta netoli gyvenviečių, sodybų, vienkiemių. Pagal įstatymą šis atstumas negali būti mažesnis kaip 200 metrų ir tokio atstumo jau pakanka, kad šūvio garsas nežalotų kitų žmonių klausos. Visgi pažymėtina, kad toks garsas gali būti ne įtin malonus, „aštrus“ ir trukdantis. Garso slopintuvai tokiu atveju padarys šūvį komfortišką ne tik šauliui, bet ir aplinkiniams gyventojams. Taip, jis bus girdimas, bet taps malonesniu ir mažiau trukdančiu. Tikėtina, kad dėl šios priežasties stipriai sumažės konfliktinių situacijų.
Nauda laukinei faunai
Negalima teigti, kad paleidus šūvį naudojant garso slopintuvą, žvėrys nesibaidys. Tai tikrai nėra įmanoma. Visgi bus mažiau trikdoma aplinka, kurioje gyvena ne tik medžiojamieji gyvūnai, bet ir nemedžiojamoji fauna. Ypač tuo laiku, kai pavasarį peri paukščiai, jauniklius veda kanopiniai ir kiti laukiniai žvėrys. Silpnesnis, mažiau „aštrus“ šūvio garsas girdimas trumpesniu atstumu, ypač miškingoje ar pelkėtoje vietovėje, kas suteiks gerokai mažesnį streso lygį jauniklius vedančioms rūšims. Šis punktas laikomas ypatingai svarbiu Skandinavijos šalyse, kur medžiojant tam tikru atstumu nuo miesto, garso slopintuvai yra privalomi. Apie tai padiskutuosime plačiau aptariant kitų šalių patirtį. Pažymėtina ir tai, kad garso slopintuvai yra aplinkai nekenksmingi, gamtos neteršiantys prietaisai. Jų gamyboje nenaudojami jokie pavojingi junginiai, dėl slopintuvų naudojimo neatsiranda ir nepadidėja jokia tarša.
Nauda ekonomikai
Šiais laikais ekonominė naudos išraiška išlieka svarbiu aspektu. Viskas, kuo legaliai prekiaujama, neša visuomenei naudą mokesčių pavidalu, didina konkurenciją, išlaiko darbo vietas. 2016 metų duomenimis, ES šalių medžiotojai, kurių yra apie 7 milijonai, bendrai sukūrė 16 milijardų eurų įnašą į šalių narių BVP.
„Subsonic“ amunicija
Prisimenant tris pagrindinius veiksnius, įtakojančius šūvio garsą, būtinai turime paminėti ir išimtį. Egzistuoja gamykliniai šoviniai, kurių užtaisas paleidžia kulką mažesniu nei garso greičiu. Anglų kalba tokie šaudmenys vadinami „subsonic“. Naudojant tokio tipo šovinį ir garso slopintuvą, galima pasiekti įtin tylų šūvio garsą. Tačiau yra daugybė BET. Visų pirmą, tokie šoviniai turi įtin mažą energijos kiekį ir medžioti tokiais nėra prasmės. Taip pat šie šoviniai naudoja neekspansyvias kulkas, iš esmės visiškai netinkančias medžioklei (prie tokio mažo greičio net ir ekspansyvi kulka „neišsiskleidžia“, elgiasi kaip ištisai dengta kulka, skirta sportui). Pažymėtina ir tai, jog kulkos kritimas šimtui metų sudaro daugiau, negu gali kompensuoti daugelis optinių taikiklių.
Taip, turint tam skirtą įrangą teoriškai galima „užtaisyti“ subsonic šovinį ir pačiam. Tam reikės daugybės žinių ir drąsos (na, arba kvailumo). Padarius menkiausią klaidą, šovinys gali užstrigti vamzdyje, arba dar blogiau – gali sprogti ginklo mechanizmas. Tokių incidentų pasitaiko šalyse, kuriose gaminti šovinius pačiam yra labai populiaru (JAV, Australija, PAR, ir kt.).
Mūsų šalyje, iš medžioklei tinkančių kalibrų, yra prieinami vos du gamykliniai „subsonic“ šoviniai. Abu jie yra .308Win kalibro – „Lapua Subsonic 13g.“ ir „SWISS P Subsonic HPBT 13.0g“. Kaip ir minėta anksčiau, šie šoviniai neturi jokio potencialo būti naudojami medžioklėje – turi įtin mažai energijos, naudojamos neekspansyvios kulkos, ypač didelis kulkos kritimas. Pažymėtina, kad ne visų medžioklei tinkančių kalibrų šovinius galima padaryti „subsonic“. Dažniausiai dėl esminės sąlygos – saugumo.
Mūsų nuomone „subsonic“ tipo šovinius gali būti uždrausta naudoti ir turėti medžioklėje. Toks draudimas apsaugos nuo galimų bandymų pažeisti etiškos medžioklės principus. Juolab, kad jų asortimentas yra absoliučiai niekinis.
