Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sulaikė neteisėtai medžiojusį asmenį. Į medžioklę pažeidėjas išsivedė ir Vakarų Sibiro laiką.
Ketvirtadienį Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, pagal gautą informaciją vykdydami reidą, Kaišiadorių rajone, medžiotojų klubo „Kruonis“ medžioklės ploto vienete, sulaikė neteisėtai medžiojusį asmenį. Į medžioklę pažeidėjas išsivedė ir Vakarų Sibiro laiką.
Sumedžioti gyvūnų asmuo nespėjo. Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas už medžiojimą svetimuose medžioklės plotuose, atimta teisė metus medžioti ir skirta 300 eurų bauda. Baudą pažeidėjas sumokėjo iš karto surašius protokolą.
Apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti elektronine sistema https://aakis.am.lt/. Apie skubaus reagavimo reikalaujančius įvykius praneškite telefonu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995.
Lietuvoje nusistovėjo pastovi sniego danga ir yra tinkamos sąlygos atlikti medžiojamųjų žvėrių apskaitą pagal pėdsakus sniege.
Primename, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. D1-892 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, medžioklės plotų naudotojai privalo vieną kartą per medžioklės sezoną sausio – kovo mėnesiais atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege pagal Medžioklės taisyklių 5 priede nurodytą metodiką.
Medžioklės plotų naudotojai atlikdami medžiojamųjų gyvūnų apskaitą turi pildyti apskaitos metodikos 5 priede nustatytos formos apskaitos anketą. Apskaitos metu užpildytos anketos duomenis per 10 dienų būtina perkelti į elektroninę duomenų pildymo formą.
Atkreipiame dėmesį, kad pranešimas apie pradedamą (planuojamą) vykdyti apskaitą, taip kaip ir apskaitos duomenys, pateikiamas užpildant informaciją elektroninėje duomenų pildymo formoje.
Pridedamenuorodą į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos tinklalapyje patalpintą informaciją apie medžiojamųjų žvėrių apskaita pagal pėdsakus sniege.
Čia rasite Apskaitos pradžios pranešimo ir apskaitos elektroninę duomenų pildymo formą, mokomąją medžiagą (vaizdo įrašas), kaip pateikti apskaitos duomenis į elektroninę duomenų pildymo formą. Taip pat nurodyti atsakingo darbuotojo kontaktai pasiteiravimui, iškilus sunkumams. Jei jūsų plotuose yra keli maršrutai, atkreipiame dėmesį, kad kiekvienam maršrutui yra pildoma nauja forma.
Nepamirškime: vykdant apskaitas turime laikytis visų karantino metu galiojančių saugos reikalavimų ir apribojimų.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jau trečius metus dalyvauja tarptautiniame „Defend“ projekte, kuris įgyvendinamas tarptautinių mokslo, industrijos ir vyriausybinių organizacijų partnerystės pagrindu. Institucijos siekia rasti naujų būdų ir metodų kontroliuoti afrikinį kiaulių marą (AKM), įgyti naujų žinių apie šios ligos eigą ir galimus jos likvidavimo būdus. Lietuva dalyvauja projekto veiklose, susijusiosiose su AKM prevencija, šios ligos valdymu ir kontrole kiaulininkystės ūkiuose bei laukinėje faunoje – tarp šernų.
Įgyvendinant projektą yra siekiama geriau suprasti AKM viruso savybes ir plitimo būdus tarp šernų, nustatyti atstumus, kuriais užkratas gali būti perduodamas kitiems šernams natūraliu būdu, užfiksuoti šernų judėjimą per parą, atstumus, kuriais šie gyvūnai juda AKM užkrėstose teritorijose ir kokios yra skirtingų šernų grupių kontaktų tikimybės perduodant virusą. Dėl to AKM užkrėstose vietovėse privaloma sugauti skirtingų amžiaus grupių ir lyčių šernus bei juos paženklinti, panaudojus specialius antkaklius su globalaus pozicionavimo sistemos (GPS) davikliais. GPS pagalba bus sisteminti duomenys apie šernų judėjimą medžioklės ploto vienetuose skirtingais metų laikais, surinkta informacija apie šernų gyvenimo arealą ir judėjimo diapazoną. Šiuo darbus Lietuvoje numatyta atlikti iki 2021 m. pabaigos.
Šiam tikslui pasiekti VMVT specialistai pernai Kauno, Kaišiadorių, Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse, pritarus medžioklės plotų naudotojams, Karalgirio profesionaliosios medžioklės plotų vienete, Žiežmarių medžioklės klubo, Skalos medžioklės klubo, Valstybinės miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio ir Jovariškių medžiotojų klubo „Elnias“ medžioklės plotų vienetuose įrengė 9 gyvagaudžius šernų spąstus, gavus Aplinkos apsaugos agentūros leidimą.
Minėtose vietovėse šernai vilioti, siekiant juos pagauti ir suženklinti. 2020 m. buvo pagauti 22 šernai (20 jų buvo suženklinti geltonos spalvos ausų įsagu su tel. numeriu, kuriuo sumedžiojusiųjų tokį šerną prašoma paskambinti ir pateikti tikslias sumedžiojimo koordinates ir specialiais antkakliais šernams su GPS siųstuvais).
Atkreipiamas dėmesys, kad sugauti šernai buvo primigdomi, kad nejaustų streso juos ženklinant ir kuo mažiau žalotųsi, o suženklinant šernus buvo panaudoti skirtingų gamintojų (Ispanijos, Vokietijos ir Lietuvoje pagaminti) antkakliai su GPS siųstuvais, perduodančiais informaciją apie šerno buvimo vietą iki 48 kartų per parą. Medžioklės plotų vienetuose, kuriuose buvo pagauti, suženklinti ir atgal paleisti šernai, jokie medžiokles ribojantys veiksmai nebuvo taikomi.
Iš 20-ies suženklintų šernų (dešimties patelių ir tiek pat patinų) 2 šernai jau rasti nugaišę. Atlikti gaišenų tyrimai neparodė, kad gyvūnai nugaišo dėl AKM, tačiau tikslios jų gaišimo priežasties nustatyti nepavyko. Vienas iš šernų rastas nušautas (tikėtina, kad brakonieriavimo paseka), 3 buvo sumedžioti, 2 – nusimetė antkaklius, o dar 5 šernų antkakliai nebesiunčia signalo dėl, tikėtina, techninių problemų su davikliais arba didelio sukaupto duomenų kiekio vidinėje daviklio atmintyje, todėl šiuo šernus buvo paprašyta sumedžioti, įsitikinant, kad prisegti davikliai kaupia informaciją, kurią bus galima panaudoti tolimesnei šernų judėjimo duomenų analizei.
2021 m. papildomai planuojama suženklinti dar 10 šernų tiek ausų įsagais, tiek ir antkakliais, turinčiais GPS daviklius. Toks kiekis jau būtų pakankamas duomenų kiekis analizei ir tam tikriems rezultatams bei išvadoms suformuoti.
Todėl VMVT kreipiasi į šalies medžiotojus su prašymu sumedžiojus suženklintus šernus pateikti informaciją gyvūno ausies įsage nurodytu telefonu, o atsargiai nuėmus antkaklį su GPS imtuvu jį pristatyti į artimiausią VMVT teritorinį padalinį.
Gyvagaudžių spąstų, ausų įsagų, antkaklių su GPS davikliais ir suženklintų šernų nuotraukos pridedamos.
Sausio 13-oji, diena svarbi kiekvienam Lietuvos piliečiui. Ši diena, primena mums 1991 m. sausį, kuomet tūkstančiai žmonių, atsiliepę į Tautos atstovybės – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kvietimą, atėjo ginti atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę.
1991 metais Sovietų Sąjungos karinė agresija prieš Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvos valstybę truko beveik devynis mėnesius – nuo 1991 m. sausio iki 1991 m. rugpjūčio pabaigos. Tomis pavojaus dienomis Lietuvos žmonės išsaugojo atgimimo viltį ir parodė ryžtą bei atkaklumą gindami Nepriklausomybę.
Mums medžiotojams taip pat yra garbė prisiminti tuos, kurie ypatingai prisidėjo prie šių gynybinių veiksmų. Niekam ne paslaptis, jog tuomet ypatingą pagalbą ir indėlį padarė medžiotojai. Daugybė jų sunešė savo turimus ginklus ir šaudmenis laisvės gynėjams, kiti patys stojo į pirmąsias gretas su ginklu rankose. Teko garbės pabendrauti su Specialiojo būrio „Žvėrynas” nariu, parlamento gynėju, kariu, taip pat ir medžiotoju, Ryčiu Nepu – „Vanagu”. Rytis neslėpė susižavėjimo ir žmonių reakcijos tomis dienomis:
„Kai buvo raginami žmonės prisidėti prie kovos, visi nešė ginklus, šovinius, kas ką turėjo. Medžiotojų buvo išties daugybė, ir jų indėlis negali būti nuvertinamas. Asmeniškai pamenu, kaip atnešę ginklus žmonės net negalvojo apie jų likimą vėliau, kiti sakė: „ jei viskas bus gerai, galbūt, rasim būdą kaip atsiimt…”. Nebuvo nei sąrašų, nei kažkokių susitarimų – tiesiog žmonės buvo pasiryžę viskam. Medžiotojai prisidėjo visą tą laikotarpį, kai buvo reikalinga pagalba ir veiksmai, tai ne tik sausio 13-osios įvykiai. To nereiktų pamiršti ir šiandieną, jog medžiotojai yra potencialūs šalies gynėjai.”
Nuotraukoje Spec. būrio „Žvėrynas” nariai.
Apie šią medžiotojų funkciją retai kada susimąstome, nors apie kariuomenę ir karinius reikalus kalbame vos ne kasdien. Medžiotojų skaičius šalyje tikrai yra didelis (apie 30000) ir toks skaičius ginkluotų asmenų, reikalui esant, tikrai yra didelis vienetas ginant šalį. Tai skaičiais nei kiek nenusileidžia ir pačiai kariuomenei, kurios bendras ribinis karių skaičius 2019 metais nustatytas nuo 19 490 iki 22 450.*
Šalies gynėjams padėjo ir sporto mokyklos, vidurinės mokyklos turėjusios mažo kalibro ginklus. Aukščiausiosios Tarybos rūmų rūsyje, savanoriai 1991 m. buvo įrengę šaudyklą, kurią naudojo turimų ginklų bandymui ir prišaudymui (nuotrauka apačioje).**
Visus medžiotojų bendruomenė narius kviečiame prisidėti prie visuotinės akcijos uždegant žvakę ir pagerbiant žuvusiuosius už laisvę, prisimenant vieningai kovojusiuosius ir jų indėlį į tai, kad šiemet mes galime minėti 30-uosius laisvės metus. Tautoje slypi didi galia, ir tai suprasdami mes jaučiame pagarbą vienas kitam, nes gyvename vieningų tikslų vedami – net jeigu apie tai ir retai susimąstome.
Norintiems daugiau sužinoti apie Spec. būrį „Žvėrynas” yra sukurtas jų Facebook profilis. Taip pat galite paklausyti interviu, kurį davė vienas šio būrio karių.
Šiandien Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba surengė diskusiją, kurioje buvo svarstomas afrikinio kiaulių maro plitimo šernų populiacijoje valdymo plano projektas. Diskusijoje dalyvavo didžioji dalis suinteresuotų grupių, taip pat ir Medžiotojus vienijančių organizacijų atstovai.
Diskusijos metu buvo pristatytas pirminis AKM valdymo planas ir plačiau paaiškinti niuansai, kurie sukėlė daug pasipiktinimo medžiotojų bendruomenėje.
Šis afrikinio kiaulių maro plitimo šernų populiacijoje valdymo planas, buvo parengtas remiantis Čekijos ir Belgijos praktika, kur nedideliuose teritorijose, AKM buvo suvaldytas pasitelkus drastiškas priemones. Diskusijos metu prieita išvados, kad dabartinis VMVT pasiūlytas AKM valdymo planas nėra priimtinas ir bus keičiamas. Lietuvoje Afrikinis kiaulių maras paplitęs beveik visoje šalies teritorijoje, todėl Čekijos ir Belgijos praktika sunkiai įgyvendinama.
Dabartiniame projekto variante numatoma, kad PGR metodu nustačius AKM atvejį šernų populiacijoje, AKM likvidavimo priemonės turi būti taikomos ne mažesnė kaip 200 kvadratinių kilometrų teritorijoje. Prieita išvados, kad 200 kvadratinių kilometrų teritorija yra per didelė ir turėtų būti mažinama. Galutinio sprendimo kol kas nėra, tačiau kalbama apie 20 kvadratinių kilometrų.
Daug pasipiktinimo Medžiotojų bendruomenėje sukėlė punktas, kuriame sakoma, kad teritorijoje kurioje turėtų būti likviduojami šernai tai darytų Ekspertų grupės apmokyti medžiotojai. Šis punktas taip pat buvo patikslintas, kad medžiotojai turėtų būti iš to pačio medžioklės klubo, o ne kažkokie pašaliniai iš nežinia kur.
Dabartiniame afrikinio kiaulių maro plitimo šernų populiacijoje valdymo plano projekte, numatoma visų medžiojamųjų gyvūnų medžioklės uždraudimas AKM židinio teritorijoje iki to laiko, kol nebus laboratoriniais tyrimais patvirtinta, kad AKM plitimas mažėja. Tame tarpe būtų uždraustas bet koks asmenų judėjimas toje teritorijoje. Abejojama ar aplamai tai galima užtikrini ir kas tai turėtų kontroliuoti.
Taipogi buvo iškeltas klausimas, kaip bus kompensuojami Medžiotojų patirti nuostoliai, jei aptikus AKM židinį bus uždraustos medžioklės.
Po šios diskusijos prieita išvados, kad projektas turi būti tobulinimas iš pagrindų. Kalbama, kad Medžiotojams reikėtų leisti naudoti naktinio matymo taikiklius ir garso slopintuvus efektyvesnei kovais su AKM.
Nutarta, kad iki vasario mėnesio suinteresuotos grupės turi pateikti savo pasiūlymus dėl šio projekto. Gavus pasiūlymus vėl bus diskutuojama ir priimami sprendimai.
Sausio 4 d. vakarą Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Utenos rajone, „Dvarašilio“ medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete, sulaikė asmenį, neteisėtai sumedžiojusį taurųjį elnią. Pažeidėjui gresia bauda iki 1 800 eurų, aplinkai padaryta žala siekia 3 678 eurus.
Į įtariamo asmens sodybą nuvykę Utenos aplinkosaugininkai nustatė, kad asmuo neteisėtai naudojosi šiais medžioklės plotais ir neteisėtai sumedžiojo limituojamą gyvūną – tauriojo elnio jauniklį.
Pažeidėjas jauniklį įkrovė į lengvąjį automobilį „Toyota Avensis“, parsivežė į sodybą Utenos rajone ir gyvūną išdorojo pakabinęs ant obels šakos.
Už šiurkštų administracinį nusižengimą asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Už šią veiką jam gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų su administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Iš pažeidėjo aplinkosaugininkai paėmė lengvąjį automobilį, ginklą su optiniu taikikliu, peilį, tauriojo elnio jauniklio skerdieną ir atliekas. Taip pat asmeniui teks atlyginti gamtai padarytą žalą – 3678,40 Eur.
Sprendimą dėl administracinės baudos dydžio ir nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimo priims Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą.
Medžiotojų asociacijos vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, Sūduvos medžiotojų sąjunga ir Lietuvos medžiotojų draugija kreipiasi į aplinkos ministeriją su prašymu inicijuoti galimybę medžiotojams karantino metu vykti į kitą savivaldybę vykdyti medžioklės veiklos.
Organizacijos nerimauja dėl susidariusios padėties. Vyriausybė nutarė pratęsti judėjimo tarp savivaldybių suvaržymus iki sausio pabaigos, todėl atnaujinti su medžiokle susijusias veiklas medžiotojai neturi jokių galimybių.
Yra tokių klubų, kurių plotuose dabartinėmis sąlygomis gali medžioti tik keli klubo nariai, ir tai labai apsunkina vykdyti įsipareigojimus ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nustatytas pareigas medžiotojų klubams ir būreliams.
Nustatyti medžiojamųjų žvėrių sumedžiojimo limitai toli gražu nėra įvykdyti, o nustatyti limituojamų medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminai daugeliu atvejų artėja prie pabaigos, medžiotojai negali vykdyti žvėrių apskaitos ir kitų nustatytų medžioklės įstatymo pareigų.
Individuali medžioklė tikrai gali būti vykdoma ir medžiotojams vykstant medžioti į medžioklės plotų vienetus esančius kitose savivaldybes. Manome, kad medžiotojai, atvykę iš kitos savivaldybės, tikrai sąmoningai nekontaktuos su kitais asmenimis, laikysis visų numatytų karantino reikalavimų bei rekomendacijų.
Savo ruoštu pateiktume medžiotojų klubams ir būreliams rekomendacijų sąrašą medžiotojams, kurie važiuodami medžioti į medžioklės plotus kitoje savivaldybėje atitinkamai pasiruoštų, jog būtų išvengta visų įmanomų kontaktų, kad medžioklės dokumentai būtų iš anksto paruošti ir būtų įvykdyti visi nustatyti reikalavimai. Šį rekomendacijų sąrašą paskelbtumėme viešai.
Labai tikimės, jog ši situacija bus įvertinta ir priimti teigiami sprendimai. Negalėdami vykdyti savo veiklos ir apsaugoti medžioklės plotų vienetų, medžiotojai užleidžia teritorijas brakonieriams, kurių suaktyvėjimas tikrai pastebimas šiuo metu. Taip pat neįvykdyti nustatyti medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitai gresia dideliais nuostoliais miškų ūkiui ir žemės ūkiui ateinančius sezonus.
Negalėdami tinkamai įvertinti ir vykdyti apskaitos turėsime labai abejotinus rezultatus kitą medžioklės sezoną. Vertinti ir nustatinėti medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitus ir žalų kompensavimo mechanizmus bus taip pat sudėtinga. Taip pat negalima nepaminėti ir žvėrių migracijos, bei padaugėjusių eismo įvykių skaičiaus susijusių su susidūrimais su medžiojamaisiais gyvūnais, kai medžiotojai iškviesti privalo vykti į eismo įvykio vietą pašalinti medžiojamųjų gyvūnų gaišenas.
Šie du mėnesiai bus iš tiesų kritiniai, ir medžioklės nevykdymas šiuo periodu turės ilgalaikį neigiamą poveikį ateityje.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Ramūnas Mažėtis Lietuvos medžiotojų draugijos direktorius Gediminas Vaitiekūnas
Pirminiais duomenimis, 2020 m. gruodžio 18-ąją vykusiame Utenos rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti posėdyje, AAD pareigūnas, privalantis atstovauti valstybės interesams ir užtikrinti įstatymo viršenybę, galimai pažeidė šiuos principus ir pritarė galimai teisės aktais nepagrįstiems komisijos sprendimams, kuriais galimai savininko šiuo metu neturinčio ir aukcione planuojamo realizuoti medžioklės ploto sąskaita buvo išplėstos besiribojančių medžioklės plotų vienetų ribos.
2020 spalio 9 d. Aplinkos apsaugos departamentas skelbė, kad panaikino Vilniaus universitetui išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Vilniaus universiteto medžioklėtvarkos bazė“. Šis medžioklės ploto vienetas yra Ignalinos r. ir Utenos r. savivaldybių teritorijose. Šio medžioklės ploto vieneto sąskaita galimai buvo padidinti aplinkiniai medžioklės plotais.
Plotą numatyta perduoti naudoti aukciono būdu. Sumažinus ploto apimtis, galimai ateityje gali būti padaryta turtinė žala valstybei.
Dėl šio sprendimo taip pat bus kreipiamasi į Vyriausybės atstovų įstaigą.
AAD vadovybė, siekdama skaidrinti institucijos veiklą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, nuo 2021 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą atšaukti visus iki šiol į savivaldybių komisijas medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti deleguotus AAD atstovus ir rotacijos principu paskirti naujus institucijos atstovus. Nuo šiol AAD pareigūnai dalyvaus ne savo valdybų aptarnaujamose savivaldybėse veikiančiose komisijose, be to, turės atsiskaityti už tarnybinę veiklą balsuojant komisijose.
Aplinkos ministerija šiam, 2020-2021 m., medžioklės sezonui nustatė 175 vilkų sumedžiojimo limitą. Šiuo metu iš limito išimta 126 vilkai, iš kurių 119 sumedžioti, kiti 7 vilkai buvo rasti partrenkti automobilio arba sumedžioti kaip probleminiai pagal išduotą leidimą paimti iš gamtos. Pagal šiuo metu turimus duomenis liko sumedžioti 49 vilkai.
