Penktadienį, rugpjūčio 21 d., į Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos inspekciją kreipėsi Dabrupinės medžiotojų būrelio pirmininkas dėl viename Tauragės rajono kaime laikomų šerniukų.
Į nurodytą sodybą nuvykę AAD, medžiotojų būrelio ir VMVT Tauragės departamento atstovai kieme pamatė kartu su šuniukais vaikščiojančius šerniukus.
Pagalbos dėl laukinių gyvūnų paprašė pati sodybos šeimininkė. Ji papasakojo, kad liepos pradžioje per liūtį į kiemą užklydo du šerniukai. Garbaus amžiaus moteris iš gailesčio šerniukus pašėrė ir nuo to laiko jie į sodybą ėmė atbėgti nuolat. O paskutiniu metu gyvūnai liovėsi eiti į mišką ir pradėjo knisti daržą.
Kad šerniukai negrįžtų į sodybą, juos nuspręsta išgabenti kuo toliau. Gyvūnai paleisti Dabrupinės medžiotojų būrelio plotuose, prie įrengtos žvėrių šėryklos.
AAD primena, kad apie sužalotus, į gyvenvietes ar miestus užklydusius laukinius gyvūnus galima pranešti Gyvūnų globėjų asociacijai, medžioklės plotų naudotojams, skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai AAD telefonu 8 (5) 273 2995.
Jei medžiojate dažnai ir įvairiais būdais, jei medžioklės plotuose praleidžiate 3 ir daugiau dienų per savaitę, jei jūsų medžioklės sezonas tęsiasi nuo gegužės iki balandžio, Jums reikėtų universalaus vokiečių vižlo.
Vokiečių vižlai – medžiokliniai šunys, kuriuos galima naudoti medžiojant įvairiais būdais. Jie Jums padės visur ir visada.
Kviečiame į š. m. rugsėjo 17 d. 18.00 val. į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos rengiamą seminarą „Vokiečių vižlai – universalūs medžiokliniai šunys“. Seminaras vyksatviroje erdvėje, medžiotojų klubo ,,Santaka“ medžioklės plotuose Jonavos rajone. Seminaro rengimo vietos koordinatės: 54.977690, 24.409135;
Savo patirtimi rengiant ir naudojant vokiečių vižlus visapusiškai medžioklei dalinsis patyrę šių šunų entuziastai Valdas Lakneris, Laimis Jurkevičius ir Dainius Vaitkevičius.
Seminaras yra mokamas. Registracijos mokestį 5 eurai, prašome pervesti į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos sąskaitą: įm.k.191904126, AB SEB bankas a/s LT61 7044 0600 0030 3968. Mokėjimo paskirtyje būtinai nurodyti „Už 2020-09-17 seminarą“.
Norinčius dalyvauti seminare, prašome registruotis el. p. lmzdkinologija@gmail.com. Registruojantis prašome nurodyti vardą, pavardę, telefoną ir el. paštą ir kartu atsiųsti registracijos mokesčio pavedimo kopiją. Registracija iki 2020 m. rugsėjo 14 d. Iki susitikimo seminare!
Praeitą savaitę paskelbėme apklausą „Už kurią partiją planuojate balsuoti šių metų rinkimuose į Lietuvos Respublikos seimą?” kur medžiotojai galėjo pareikšti savo nuomonę, už ką planuoja balsuoti rinkimuose į Lietuvos Respublikos seimą, kurie įvyks 2020 spalio 11 dieną.
Balsavime sudalyvavo daugiau respondentų nei reikėjo pagal imtį nuo 30 tūks. medžiotojų. Kaip matote iš gautų rezultatų, didžioji dalis respondentų nėra apsisprendę už ką atiduos savo balsą. Šioje vietoje politinės partijos galėtų parodyti daugiau iniciatyvos, kad atkreipti į save dėmesį.
Antroje vietoje matome „Lietuvos socialdemokratų partija”. Jei pasižiūrėsime į šios partijos kandidatų sąrašą, trečiu numeriu eina Linas Jonauskas. Šis kandidatas į seimo narius ne kartą neigiamai yra pasisakęs apie medžiotojus, aktyviai palaiko „žaliuosius” ir greičiausiai taiko į aplinkos ministro kėdę. Medžiotojų, o gal reikėtų sakyti ūkininkų atstovas, Jonas Talmantas sąraše tik šešiasdešimt penktas. Jei žiūrėti iš medžiotojo pusės, reikėtų rimtai pagalvoti ar atiduoti savo balsą už šią partiją.
Trečioje vietoje „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai”. Šios partijos atstovė ir Aplinkos apsaugos komiteto narė Aistė Gedvilienė, jau spėjo sužibėti medžiotojų padangėje. Po plačiai nuskambėjusios istorijos su neteisėtai sumedžiotu stumbru, ji užregistravo Medžioklės įstatymo IX-966 5 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo medžiotojai turėjo būti įpareigojami ne vėliau kaip 24 valandos po medžioklės pabaigos, pateikti informaciją apie medžioklę, kurioje, be kita ko, nurodyti medžioklėje dalyvavusio medžiotojo duomenys, o Aplinkos ministerija turėjo užtikrinti informacijos apie medžioklę paskelbimą viešai per 5 darbo dienas.
Ketvirtoje vietoje „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga”. Čia manau komentarų nereikia, viską ir patys puikiai žinote. Noriu paraginti politines partijas padirbėti prie savo rinkimų programų, bei nepamiršti medžiotojų kurie yra didelė visuomenės dalis.
Medžiotojai jau yra susipažinę su „Biomon.lt” stambiųjų plėšrūnų registravimo sistema. Šioje sistemoje vykdoma žvėrių apskaita pagal pėdsakus sniege, registruojami sumedžioti vilkai bei pateikiami pranešimai apie stambiuosius plėšrūnus. Šiame video pakalbėsime kodėl yra svarbu registruoti stambiuosius plėšrūnus visus metus, kaip tai įtakoja vilkų medžioklės limito nustatymą ir parodysime kaip teisingai suvesti duomenis į sistemą.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai atkreipia dėmesį, kad augant afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų skaičiui laukinėje gamtoje ir kiaulininkystės ūkiuose, kiaulių laikytojai turi skirti dar didesnį dėmesį biologinio saugumo priemonių įgyvendinimui ir saugoti savo gyvūnus, ūkius nuo šios ligos. Kaimyninės Lenkijos ūkiuose patvirtintų AKM protrūkių skaičius jau siekia 50, juose teko sunaikinti apie 43 tūkst. kiaulių, o laukinėje faunoje nustatyta beveik 3 tūkst. susirgimo atvejų. Virusu užkrėsta teritorija vis labiau plečiasi ir artėja prie Vokietijos. Tuo tarpu Lietuvoje per šiuos metus ūkiuose registruoti 3 protrūkiai, taip pat virusas patvirtintas 174 šernams – 100 sumedžiotų ir 74 nugaišusiems.
VMVT atkreipia šalies ūkininkų, jau pradėjusių šviežių grūdų derliaus nuėmimo darbus, dėmesį, kad tuose pačiuose laukuose iki įvažiuojant kombainams ganėsi ir maitinosi šernai, kurie galėjo būti užsikrėtę AKM ir galėjo užteršti grūdus, šiaudus ar žolę. Veterinarijos specialistai primena, kad šerti kiaules šių metu derliaus grūdais, šiaudais ar šviežia žole, neišlaikius jų bent 60 dienų, yra draudžiama.
Didelę riziką AKM virusui iš laukinės gamtos patekti į kiaulių laikymo vietas kelia ir žmonių lankymasis miškuose, grybavimas ar uogavimas, kuris šiuo metu yra gana intensyvus. Ypač svarbu, kad kiekvienas, dirbantis kiaulių ūkyje, būtų atsargus, atsakingai laikytųsi biologinio saugumo reikalavimų.
Akcentuojama, jog šis virusas gali plisti per užkrėstą šernieną ar kiaulieną, maisto atliekas, šernų ar kiaulių gaišenas, skysčius ir kt. Taip pat AKM gali būti pernešamas ant avalynės, drabužių, užterštų įrankių ar transporto priemonės paviršių, todėl sugrįžus iš miško būtina persirengti, persiauti, drabužius išskalbti. Reikalaujama, kad prieš įeidami į kiaulių laikymo patalpas ūkininkai persivilktų drabužius ir persiautų avalynę, nešertų kiaulių virtuvės atliekomis, grybų ar uogų valymo likučiais, nušienauta žole, nes tai vienas iš galimų užkrato šaltinių. Kiaules derėtų šerti tik termiškai apdorotu pašaru.
Prieš darbus tvarte ir juos pabaigus, rekomenduojama ne tik persirengti, bet ir švariai nusiplauti rankas. Drabužiai ir avalynė, skirti eiti į kiaulių laikymo vietą, privalo būti laikomi prie kiaulių laikymo vietos taip, kad būtų patogu persirengti. Svarbu kuo dažniau drabužius keisti ir skalbti juos aukštos temperatūros vandenyje.
Specialistai taip pat primena, kad dezinfekciniai kilimėliai privalo būti įrengti prie įėjimo į kiaulių laikymo vietą ir tokio dydžio, kad jų nebūtų galima peržengti, be to, užpildyti reikiamos koncentracijos dezinfekciniu tirpalu. Dezinfekcinis kilimėlis negali būti įrengtas pastato išorėje, nes lietingomis dienomis gali prilyti, dėl to jis neatliks tinkamos dezinfekcijos. Taip pat ant langų, jei jie laikomi praviri, privalo būti įrengti tinkleliai nuo vabzdžių. Kiaulių auginimo patalpose be šeimininko leidimo negali lankytis pašaliniai asmenys.
VMVT primena, kad įtarus AKM, susirgus ar nugaišus kiaulei, taip pat miške pastebėjus šerno gaišeną, jokiu būdu jos nereikėtų liesti. Būtina kuo skubiau informuoti VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403, kreiptis į teritorinį VMVT padalinį arba pranešti privačiam veterinarijos gydytojui.
Rugpjūčio 14-osios naktį Šalčininkų aplinkosaugininkams pranešta, kad policijos pareigūnai patikrino šalikelėje stovintį automobilį ir priekaboje rado negyvą tauriojo elnio patiną.
Nedelsdami į vietą nuvykę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė, kad taurusis elnias sumedžiotas draudžiamu medžioti laiku.
Sulaikytas asmuo teigė, kad vienas medžiotojų iš bokštelio paleido šūvį ne į suplanuotą sumedžioti šerną, o į tauriojo elnio patiną. Vėliau gyvūną pakrovė į automobilinę priekabą ir gabeno doroti.
Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė, kad tauriojo elnio patinas sumedžiotas prieš pat vidurnaktį viename Rūdninkų girios medžioklės ploto vienete. Asmuo, padaręs aplinkosauginį pažeidimą, nustatytas ir pradėtas tyrimas.
Iš asmens paimti pažeidimo padarymo įrankiai: graižtuvinis šautuvas su optiniu taikikliu, transporto priemonė su priekaba, kurioje buvo gabentas taurusis elnias. Taip pat paimtas medžioklės bilietas.
Už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą pažeidėjui gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų, o už neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną teks atlyginti žalą aplinkai, kuri siekia 6099,21 eurų.
Jau ne už kalnų rinkimai į Lietuvos Respublikos seimą, kurie įvyks 2020 spalio 11 dieną. Politinis aktyvumas po mažu įgauną pagreitį, o politikai visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi į save atkreipti dėmesį ir patraukti rinkėjų palankumą.
Vis dažniau diskutuojama už ką atiduoti savo balsą ir kas tas tinkamiausias pasirinkimas. Lietuvoje yra apie 30 tūkstančių medžiotojų, o jeigu dar priskaičiuotumėme miškininkus ir medžioklei prijaučiančius, tuomet tai galėtų sudaryti ir apie 200 tūkst. Lietuvos gyventojų. Keista, kad tokia didelė visuomenės dalis neturi tinkamo atstovavimo Lietuvos Respublikos seime ir tik pavieniai seimo nariai kartais išdrįsta ginti medžiotojų interesus.
Nusprendėme atlikti medžiotojų apklausą ir išsiaiškinti kokios nuomonės vyrauja medžiotojų tarpe. Šis balsavimas anonimiškas.
Vis nerimstanti ir netylanti vilkų tema – susidūrę du priešingi požiūriai – vilkų populiacijos valdymas medžiojant prieš visišką nesikišimą į natūralius vilkų gaujų gyvavimo procesus. Visiems žinoma, kad vilkas yra saugoma rūšis, kuriai, pagal Lietuvos įsipareigojimus ES ir tarptautinėje srityje, turi būti užtikrinta palanki apsaugos būklė. Deja, faktais grįstų duomenų apie Lietuvos vilkų ekologiją trūkumas neleidžia valstybės institucijoms patikimai argumentuoti priimamus sprendimus dėl vilko populiacijos valdymo.
Vilkai daro žalą ūkiniams gyvūnams, stebimas poveikis laukinei faunai, plinta niežai, todėl ūkininkai ir medžiotojai reikalauja mažinti vilkų populiaciją. Nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos tam prieštarauja. Likusi visuomenės dalis su susidariusia situacija susipažįsta lankydamiesi socialiniuose tinkluose, žiūrėdami televizijos programas ar skaitydami spaudą; ko pasėkoje, taip pat susidaro nuomonę ir aktyviai ją reiškia, taip kyla socialinė įtampa.
Iš 2018–2019 metų medžioklės sezono metu sumedžiotų vilkų buvo imami pavyzdžiai genetiniams, amžiaus ir reprodukciniams tyrimams. Tyrimus atliko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos mokslininkai. Ataskaitą apie šių tyrimų rezultatus galima rasti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos puslapyje: https://vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/biologines-ivairoves-apsauga/zveriu-apskaita.
Pasibaigus 2019–2020 metų medžioklės sezonui taip pat buvo susisiekta su kiekvienu vilką sumedžiojusiu medžiotoju ir atvykta pasiimti mėginių tyrimams. Rugsėjo pabaigoje bus pristatyti šių tyrimų rezultatai. Planuojama apibendrintus duomenis vėl pateikti spaudoje, o taip pat vėl kiekvienas medžiotojas galės sužinoti apie konkrečiai jo sumedžioto vilko tyrimų rezultatus.
2020 metų pavasarį startavo Lietuvos mokslų tarybos inicijuotas projektas ,,Vilko (Canis lupus) ekologijos tyrimai“, kurio tikslas – ištirti vilkų populiacijos struktūrą ir būklę bei vilkų daromą poveikį gyvulininkystei ir laukinei faunai. Numatyta ištirti vilkų populiacijos demografinę struktūrą; nustatyti vilkų šeimų skaičių ir dydį bei jauniklių skaičiaus pokytį šeimoje; atskleisti vilkų užimamas teritorijas ir dispersiją; apibūdinti tinkamas vilkų buveines ir jų kokybę veikiančius faktorius; atlikti vilkų mitybos tyrimus bei išsiaiškinti vilkų daromos žalos gyvulininkystei dėsningumus; pateikti moksliniais tyrimais pagrįstus, patikimus duomenims apie vilkų populiacijos būklę.
Šio tyrimo tikslais Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos mokslininkai keliose Lietuvos vietose pradėjo detalius vilkų gaujų tyrimus. Vykdomi intensyvūs stebėjimai gamtoje. Jau žiemą buvo rinkti sumedžiotų vilkų skrandžiai mitybos tyrimams, taip pat tęsiamas ekskrementų rinkimas.
Vadovaujantis šiais pavyzdžiai, pagal surastus grobio likučius, bus analizuojamas maisto racionas. Pagal galimybes stengiamasi lankytis vilkų daromos žalos ūkiniams gyvūnams vietose, ypač kreipiamas dėmesys į tas teritorijas, kuriose žalos atvejai registruojami nebe pirmą kartą. Tyrėjai jau gali iš praktikos patvirtinti, kad toli gražu ne visi žalos atvejai yra užregistruojami savivaldybėse. Taip pat ryškėja šešėlyje likusi naminių šunų pjovimo problema. Šiuo metu jokia kompensacija už vilkų papjautą šunį nėra skiriama, todėl tik labai reti tokie atvejai yra oficialiai registruojami. Tačiau tyrėjai jau atkreipė dėmesį, kad vilkai šunis pjauna visoje Lietuvos teritorijoje ir tai nėra retas reiškinys.
Pradedant darbus, buvo surinkta informacija apie vilkų pasiskirstymą ir gausą iš medžioklės plotų vienetų valdytojų bei Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus valdybų. Medžioklės plotų vienetų valdytojai kiekvienų metų pavasarį teikia Prašymus dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo sekančiam medžioklės sezonui. Šiuose prašymuose taip pat būna nurodomi preliminarūs vilkų skaičiai medžioklės plotų vienetuose. Surinkus duomenis apie preliminarius vilkų skaičius medžioklės ploto vienetuose 2019-2020 metų medžioklės sezono metu, paaiškėjo, kad 54,7% medžioklės plotų vienetų vilkai „negyveno“.
Vadovaujantis šiais duomenimis, išeitų, kad vilkų gyvenamos teritorijos neapima ne pusės medžioklės plotų vienetų? Tačiau mums yra žinoma visa eilė pavyzdžių, kai medžioklės plotų vieneto teritorijoje yra vilkų, o prašymo formoje vilkų skaičius nepateiktas arba įrašytas nulis.
Buvo ir priešingų pavyzdžių, kai medžioklės plotų vieneto teritorijoje „tilpo“ virš dvidešimt vilkų ar net 39 vilkai 6 tūkst. ha medžioklės plotų vienete. Bet reikia paminėti ir tai, kad 26% medžioklės plotų vienetų valdytojų deklaravo, kad jų teritorijoje gyveno 2–5 vilkai. Norėtųsi tikėti, kad didžioji dalis duomenų atspindi tikrąją situaciją, tačiau kai kuriuos atvejus reikia tikrinti.
Medžiotojai dažnai „vilkų langelyje“ įrašo nulį, nes vilkų veiklą savo plotų teritorijoje pastebi retai arba tik tam tikru metų laiku. Tačiau, jei praėjusių vienų metų bėgyje buvo pastebėta vilkų veikla, vadinasi ši teritorija priklauso vilkų gaujai, todėl pildomoje lentelėje ir reikėtų įrašyti preliminarų registruotų individų kiekį. Apibendrinus tokius duomenis, matysis vilkų paplitimas ir gausa; šie duomenys vilkų ar jų šeimų skaičiaus neatskleidžia.
Preliminarūs vilkų skaičiai medžioklės plotų vienetuose (informacija paimta iš Prašymų dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo 2020/2021 medžioklės sezonui)
Vadovaujantis informacija, pateikta Prašymuose dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo 2019-2020 medžioklės sezonui, atrinkti 195 medžioklės plotų vienetai, kurių valdytojai manė, kad jų teritorijoje gyveno 5 ir daugiau vilkai. Tokio kiekio vilkų veikla negalėtų likti nepastebėta metų bėgyje. Tačiau daugiau nei pusė tokių medžioklės plotų vienetų valdytojų nepateikė nei vieno pranešimo į www.biomon.lt per pastaruosius 2019 ir 2020 metus (laikotarpis nuo 2019.01.01 iki 2020.07.01).
Dar 21 % valdytojų pateikė po vieną pranešimą (dažniausiai ne aukščiausio patikimumo bei mažesnių vilkų skaičių). Taigi aptinkame dar vieną „įrodymą“, kad Lietuvoje vilkų „beveik nėra“. Tuomet, kokiu pagrindu skirti vilkų populiacijos valdymą? Kai įstatymuose numatyta, kad populiacijos valdymas skiriamas atsižvelgiant į faktais pagrįstus stebėsenos duomenis vieningoje sistemoje. Atskiru sakiniu reikėtų paminėti didžiausią vilkų gausą (virš 20 vilkų) prašymuose deklaravusius valdytojus, kurie į www.biomon.lt nepateikė nei vieno pranešimo nuo 2019 metų arba pateikė pranešimus, kuriuose atsispindi kelis kartus mažesnis vilkų skaičius.
Pranešimų, užregistruotų www.biomon.lt sistemoje nuo 2019-01-01, skaičiaus pasiskirstymas tuose medžioklės plotų vienetuose, kurie Prašymuose dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo 2020/2021 medžioklės sezonui nurodė, kad jų teritorijoje yra 5 ir daugiau vilkų
Apžvelgta situacija rodo didžiulį įrodymais pagrįstų duomenų „trūkumą“. Žodis „trūkumas“ įrašytas kabutėse tikslingai, nes duomenys Yra, tik jie išsibarstymę socialinių tinklų ir žiniasklaidos platybėse, nugulę automatinių vaizdo registravimo kamerų, telefonų ar kompiuterių atmintyse. Šie duomenys yra geras informacijos lobis, kurio kopiją verta pateikti į www.biomon.lt.
Todėl kreipiamės į visus medžiotojus, miškininkus, gamtininkus ir kviečiame, pastebėjus vilkus ar jų veiklos požymius, juos fotografuoti ir/ar filmuoti bei informaciją pateikti www.biomon.lt sistemoje, administruojamoje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos.
Registruojant stambiuosius plėšrūnus visus metus, atsidarius puslapį www.biomon.lt, reikėtų eiti sekančia seka: „Žvėrių apskaitos žemėlapiai“ → „Įjungti žemėlapį“ → „Duomenų pateikimas“. Tada spausti „Pridėti“ → „Pelės pagalba pažymėti žemėlapyje vietą, kurioje registruotas atvejis“ → „Užpildyti lentelėje prašomus duomenis“ ir „Išsaugoti“. www.biomon.lt sistemoje ne tik visus metus registruojami pranešimai apie didžiuosius plėšrūnus, čia taip pat medžiotojai pildo informaciją apie kartą metuose vykdomas apskaitas pagal pėdsakus sniege bei pateikia duomenis apie sumedžiotus vilkus.
www.biomon.lt sistemoje visus metus registruojami pranešimai apie didžiuosius plėšrūnus, pildoma informaciją apie apskaitas pagal pėdsakus sniege bei pateikiami duomenis apie sumedžiotus vilkus
Sistema sukurta taip, kad būtų paprasta teisingai užpildyti. Pildant informaciją, labai svarbu pridėti nuotrauką(-ų) ar vaizdo įrašą. Jei pamatėte vilką, bet nepavyko jo nufotografuoti, verta nueiti iki tos vietos, kur buvo vilkas, ir nufotografuoti pėdsakus. Pateikta nuotrauka ar vaizdo įrašas, leidžia pranešimui suteikti aukštesnį patikimumo lygį (esant aukštesniam patikimumo lygiui, pakanka mažiau pranešimų, kad būtų įrodytas vilkų buvimas teritorijoje). Registruojant vilkų pėdsakus, reikėtų pateikti dvi nuotraukas: vieną iš toliau, kad matytųsi praėjusių vilkų skaičius, ir kitą, vertikaliai iš viršaus fotografuojant ryškiausią vieną pėdsaką su žinomų matmenų daiktu greta.
Jei šiuo metu turite iki vienų metų (nuo 2019.09.01) senumo duomenų apie vilkų buvimą, verta skirti laiko, tam, kad juos įkelti į bendrą duomenų sistemą iki 2020.09.01. Primename, kad pagal dabar galiojančias taisykles, vilkų šeima registruojama, kai vilkų grupę sudaro ne mažiau kaip keturi vienu metu registruoti individai.
Teikdami pranešimus į www.biomon.lt sistemą, būtinai pridėkite vilkų buvimą įrodančią nuotrauką su žinomų matmenų daiktu greta
Medžiotojai turi labai daug aukščiausio patikimumo duomenų, įrodančių vilkų buvimą – tai nuotraukos ir vaizdo įrašai iš automatinių vaizdo registravimo kamerų. Pateikus šią informaciją į vieningą sistemą, gautume išsamią informaciją apie vilkų išplitimą ir gausą visoje šalyje. Kuo „Puzzle“ dėlionėje daugiau dalelių savo vietose, tuo lengviau matyti bendrą tikrąjį vaizdą. Jei medžiotojai baiminasi dėl savo kamerų pastatymo vietos saugumo, tai pateikiant duomenis galima vietos tašką dėti kitame kvartalo gale ar gretimame kvartale. Vieno kilometro buvimo vietos paklaida nedaro reikšmingos įtakos galutiniam tyrimo rezultatui. Daug svarbiau yra apskritai turėti patikimų duomenų iš kiekvienos vilkų gaujos.
Atvejai, kai automatinė vaizdo registravimo kamera nufotografuoja vilką (-us), www.biomon.lt sistemoje registruojami kaip „Stebėtas gyvas individas (individai)“
Liepos paskutinę savaitę visoje šalyje sudūzgė kombainai. Geltonų grūdų kvapas užburia. Juose sutelpa viskas: saulė, vėjo paglostymai, lietaus lašai ir, aišku, duona. Ūkininkai džiaugiasi, seniai turėjome tokį derlių, tačiau kaip prisimenu praėjusius pavasarius, tai visada viešoje erdvėja “prognozės“ visada sklandydavo panašios : “Šiemet ūkininkai patirs milžiniškus nuostolius dėl: sausros, šalčio, karščio, lietaus ar vėjo…“ ir kaip visada viskas baigiasi gerai. Et, niurgzlių kraštas.
Tačiau derliaus nuėmimo pradžia visada yra didelis nerimas ir nuostoliai medžiotojams. Prieš derliaus nuėmimą žemės savininkai griebia medžiotojus už gerklės, liepdami atlyginti žvėrių padarytą žalą jų pasėliams. Tačiau jeigu žiūrėti į nuosavybės faktą istoriškai iš gamtos pusės, tai ta žemė, kurioje mes pasėjome ir kažką pasodinime istoriškai priklauso visai gyvūnijai. Žmogus, būdamas pats didžiausias plėšrūnas gamtoje, iškirto miškus, suarė ir apsėjo visas pievutes, nusausino pelkes ir ištiesino natūralius upelius, tuo pačiu iš visos gyvūnijos atimdamas ar stipriai apribodamas teisėtą galimybę gyventi, maitintis ir auginti vaikus, jau nekalbant apie tūkstančių įvairių rūšių gyvūnų ir paukščių išnaikinimą.
Taigi nori nenori, gyvūnai ateis maitintis į jūsų javus ar bulves, nes paprasčiausiai jam nėra daugiau kur eiti pavalgyti, juk nepriversi elnių graužti supuvusios medienos ar šernų maitintis akmenimis miške. Manau apsėdamas pamiškes javais, ūkininkas turi būti padorus ir iš karto susitaikyti su tuo, kad su užaugintu derliumi reikia pasidalinti su gamta, o ne tik klausytis į šlamančių eurų garsą.
Važiuoju kaimo keliuku, sustabdo moteris… Ribačiauskai, žiūrėk, šernai nukniso bulves, kur žiūrit… Jeigu galėčiau, tai aš juos visus iššaudyčiau, piktinasi moteriškė. Puikios mintys., tik įdomu, ką apie mus galvoja gyvūnai, ir jeigu turėtų galimybę, ką su mumis padarytų. Analizuodamas tikrų medžiotojų ir tikrų būrelių veiklą, pabrėžių tikrų, o ne mėsaėdžių, prieinu absurdiškos idėjos, kuri daug kam nepatiks. Tie tikri vyrai ir moterys ar juos jungiantys klubai ir būreliai yra šimtą kartų didesni gamtos mylėtojai, negu save aplinkosaugininkais laikantys vyrai ir moterys, kurie aplinkosauginius projektus daro už didelius europinius ar įvairių ministerijų programų pinigus, o didžioji meilė gamtai baigiasi su pinigais.
Medžiotojai, negaudami jokiu pinigėlių, visą savo gyvenimą saugo ir maitina gyvūnus, gausiną jų populiaciją ir dar atlygina ūkininkams žalą už tai, kad jie išeina pavalgyti ar šiaip pasivaikščioti. Žalos atlyginimas yra labai diskutuotinas. Medžiotojus vienijantys klubai ir būreliai yra įpareigoti palaikyti minimalią žvėrių populiaciją. Šiuo metu didžiojoje šalies dalyje šernų populiacija yra žemiau minimalios. Tačiau net tūkstantyje ha. gyvenantis vienas briedis visada žiemą nugrauž pušies jaunuolynus, o vienas šernas aplankys jūsų javus ar bulves. Manau tokioje situacijoje ūkininkai turėtų parodyti meilę ir supratimą gamtai, arba esant minimaliai tam tikros rūšies populiacijai, žalų klausimą turėtų spręsti valstybė.
Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo. Lietuviški pavadinimai – Pjūtė, Šilinis (Dzūkijoje), Grikinis, Drevinis, Degėsis ar Paukštlėkis. Paukščiai ruošiasi kelionei, kaupia jėgas. Rugpjūčio mėn. yra daug svarbių religinių švenčių, tai Žolinė (15 d.), Šv. Baltramiejus (24 d.). Bene svarbiausia rugpjūčio šventė – Žolinė. Senovėje ji buvo skirta didžiajai deivei gimdytojai Ladai. Būtent jai aukodavo pirmąjį subrendusį derlių. Paprastai apie rugpjūčio mėn. 24 d. išskrenda gandrai. Senoliai sakydavo, kad po Baltramiejaus varlės nasrai užgyja. Kerdžiaus didybė rugpjūčio pabaigoje nublankdavo, nes derlius nuimtas, o laisvai besiganantiems gyvuliams užtekdavo piemenėlių priežiūros.
Stirninas burokų lauke
Po Šv. Baltramiejaus bitininkai nebekopinėdavo medaus, nes bitelėms reikėdavo palikti laiko prisinešti maisto žiemai. Šernų jaunikliai jau šviesiai rudi, elninių žvėrių jaunikliai vaikšto kartu su mamomis ir jas vejasi savo dydžiu, lapiukai jau medžioja patys, tačiau vilkiukai dar tik mokosi medžioti. Stirnų rujos pikas buvo nuo rugpjūčio 1 iki 12 dienos, dabar eina į pabaigą.
Nuo rugpjūčio 1 d. galima medžioti bebrus, tačiau rekomenduojama nemedžioti patelių, jos išsiskiria savo dydžiu. Sumedžiojus abu tėvus – jaunikliai neišgyvens.
Rugpjūčio 15 d. prasideda vandens paukščių medžioklė, medžioti galima didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles ir kanadines bernikles. Labai sunkus pasirinkimas, nes atskirti skrendančias antis tokias kaip rudagalves nuo didžiųjų, dryžgalves krykles nuo rudagalvių kryklių yra pakankamai sunki užduotis net ornitologams, ypač jauniklių.
Noriu priminti, kad nuo sekančių metų balandžio 1 d. vandens paukščių medžioklėje bus negalima naudoti švininių šratų. Siūlau jų nekaupti…
Elnias kirtime
Nuo rugpjūčio 15 d. prasideda tauriųjų elnių patinų medžioklė. Visiems medžiotojams tai lauktas laikotarpis, ši medžioklė suteikia daug žavesio, iš medžiotojo reikalauja daug biologinių ir gamtos pažinimo žinių, ištvermės . Patinai renkasi į pamėgtas rujos vietas, užima teritorijas, jas pasižymi ragais nutrindami krūmus ir medžius, palikdami savo kvapą, pasiruošia „duobes“, jose atliks kosmetines (kvapų) procedūras. Girdisi tik pavieniai balsai, ruja prasidės sekantį mėnesį, dabar reikia ruoštis. Į savo rujos vietas pradeda traukti ir briedžių patinai, jų užimamos rujos teritorijos yra kelis kartus didesnės už tauriųjų elnių patinų.
Medžioklės politikoje velniava. Aplinkos ministerija ES pateikė savo poziciją dėl švino šaudmenų apribojimo šlapžemėse. Pagal Ramsaro konvenciją šlapžemė, tai stovintis ar bėgantis vanduo, natūralus ar dirbtinas vandens telkinys. Ministerija pritarė švino šaudmenų naudojimo uždraudimui minėtose teritorijose ir jų 100 ar 300 metrų apsauginėse zonose. Jeigu įsiskaitėte, tai 35 % šalies teritorijos bus nieko negalima medžioti švininiais šoviniais, negana to, minėtose teritorijose jų negalima bus net turėti. Visi „IŽ“ , „TOZ“ markės ginklai netinka šaudyti minėtais šoviniais, be to tūtelės turės būti netrumpesnės kaip 80 mm. Tenka konstatuoti, kad apie 42 t. vnt. lygiavamzdžių Rusijoje pagamintų ginklų teks padėti po presu.
Ore pakibo beveik visų šaudyklų ateitis, iškilo problema žvejams, šauliams ir sportininkams. Negana to, valdininkai parašė, kad jų nuomonė suderinta su visomis medžiotojus vienijančiomis visuomeninėmis organizacijomis (aiškus melas), kad medžiotojas patirs tik 25 € nuostolį (skaičius iš debesų) ir jie nemato jokių ekonominių, socialinių ir teisinių problemų (mistika).
Tenka pripažinti, kad valdininkų širdyse gyvena vergo arba provincialumo sindromas, jie nesupranta, kad ES gyvena konfederacijos principu, kur kiekviena valstybė turi teisę į savo nacionalinių (t. y. savo piliečių) interesų gynimą. Ginklų savininkų asociacija, Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, Sūduvos medžiotojų sąjunga ir Lietuvos medžiotojų draugija suvienijo jėgas apginti medžiotojų, žvejų, šaulių, sportininkų ir šaudyklų interesus. Apie dviprasmišką situaciją informavo europarlamentarus, šalies Prezidentą, seimo narius, organizavo nuotolines diskusijas bei televizijos laidas.
Š.m. rugpjūčio 11 d. Aplinkos ministerija vėl pateikė Medžioklės taisyklių pakeitimo projektą, kurį dabar analizuojame.
*Pastaba: Ukmergės r. sav. skirtuose tauriųjų elnių sumedžiojimo per 2020-2021 metų sezoną limituose techninės klaidos: skiltyje „Taurieji elniai“ „Iš viso“ vietoje „412“ turi būti „413“, skiltyje „iš jų patelių ar jauniklių iki vienerių metų“, vietoje „293“ turi būti „294“.
