Estijos Vyriausybė regionų ir žemės ūkio ministro Hendriko Johanneso Terraso siūlymu nusprendė nukreipti rezervo lėšas afrikinio kiaulių maro prevencijos veiksmams. Šiemet pinigai bus panaudoti šernų medžioklės skatinimui, šernų tyrimams, medžiotojams mokamų kompensacijų didinimui, laboratorijų pajėgumų stiprinimui bei Žemės ūkio ir maisto departamento pasirengimo kovai su ligomis gerinimui.
Regionų ir žemės ūkio ministerijos Maisto saugos skyriaus vadovės Kadri Kaugerand teigimu, afrikinio kiaulių maro rizika Estijoje išlieka aukšta, nes virusas toliau plinta tarp šernų. „Mūsų tikslas – sumažinti viruso plitimą miškuose ir neleisti infekcijai pasiekti kiaulių ūkių. Tam ir toliau remsime medžioklę, mėginių ėmimą, nugaišusių šernų šalinimą bei biosaugos stiprinimą“, – sakė K. Kaugerand.
Pasak jos, 1 084 788 eurų bus skirta šernų mėsos konservų supirkimui ir medžiotojams mokamų kompensacijų didinimui. Iš šios sumos 959 788 eurai bus panaudoti papildomiems 356 000 konservų užsakymui. Medžiotojams mokamos kompensacijos didinamos 25 procentais už patelių šalinimą, negyvai rastų ir AKM-teigiamų šernų utilizavimą bei mėginių ėmimą iš šernų.
Klimato ministerijos valdymo sričiai skiriama 350 000 eurų medžioklės rėmimui, dronų komandų mokymams ir jų veiklos rėmimui bei Medžioklės informacinės sistemos plėtrai. Tai padės pagerinti šernų stebėseną ir greičiau perduoti medžioklės bei ligų duomenis institucijoms. Trichinelių, arba trichinelezės, tyrimų kompensavimui skiriama 250 000 eurų.
Klimato ministerijos Biologinės įvairovės ir aplinkos apsaugos viceministras Antti Toomingas teigė, kad Estijos medžiotojai valstybei yra itin svarbūs partneriai stabdant afrikinio kiaulių maro plitimą. „Vertinu Estijos medžiotojus, kurie stabdant afrikinio kiaulių maro plitimą buvo labai svarbūs valstybės partneriai. Būtent dėl medžiotojų didelio indėlio medžiojant šernus, renkant mėginius ir šalinant nugaišusius gyvūnus galime geriau apsaugoti tiek Estijos gamtą, tiek kiaulininkystę. Papildomas finansavimas padės šį bendradarbiavimą tęsti ir stiprinti“, – aiškino A. Toomingas.
LABRIS laboratorijos pajėgumams stiprinti skiriama 300 000 eurų. Šios lėšos bus panaudotos naujų ypač pavojingų gyvūnų ligų analizės metodų diegimui ir laboratorijos pajėgumų stiprinimui. Žemės ūkio ir maisto departamento pasirengimui kovoti su ligomis gerinti skiriama 150 000 eurų – pinigai skirti kovos su ligomis įrangai, plovimo ir dezinfekcijos pajėgumams, apsaugos bei dezinfekcijos priemonėms ir pratyboms.
Praėjusiais metais Estijoje nustatyti 11 afrikinio kiaulių maro protrūkių naminių kiaulių ūkiuose, dėl kurių žuvo arba buvo paskersta daugiau nei 62 000 naminių kiaulių. Šiemet virusas šernų populiacijoje aptiktas visų pirma Saremos saloje, Jervamos, Harju bei Vakarų ir Rytų Virumos apskrityse. „Praėjusiais metais bendros afrikinio kiaulių maro kontrolės išlaidos siekė daugiau nei 18 milijonų eurų. Prevencinės priemonės yra pigesnės nei naujų protrūkių likvidavimas ir nuostoliai, patiriami skerdžiant naminius kiaulius“, – sakė K. Kaugerand.
Aplinkos ministerija liepos 3 d. pateikė derinti aplinkos ministro įsakymo projektą, kuriuo keičiamos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Projektas apima platų pakeitimų spektrą — nuo esminio šėrimo ir viliojimo reglamentavimo pertvarkymo afrikinio kiaulių maro prevencijos kontekste iki praktinių medžiotojams svarbių pakeitimų: vienodinami briedžių medžioklės terminai, atsisakoma reikalavimo pristatyti vilkų kaukoles į trofėjų apžiūrą, o varyme dalyvaujantiems medžiotojams numatoma galimybė turėti trumpąjį šaunamąjį ginklą sužeisto žvėries kančioms nutraukti. Svarbu pabrėžti, kad tai kol kas tik projektas — jis skelbiamas Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), o suinteresuotos institucijos ir organizacijos, tarp jų ir medžiotojų asociacijos, pastabas gali teikti per 10 darbo dienų.
Bene reikšmingiausias pakeitimų blokas susijęs su medžiojamųjų gyvūnų šėrimu. Projektu siūloma iš Medžioklės taisyklių visiškai išbraukti gyvūnų šėryklos sąvoką ir su ja susijusias nuostatas. Šis žingsnis brendo nuo šių metų vasario 27 d., kai Nacionalinio afrikinio kiaulių maro valdymo veiksmų plano darbo grupės pasitarime nutarta šėryklos ir šėrimo sąvokų atsisakyti, siekiant Lietuvos reglamentavimą suderinti su ES afrikinio kiaulių maro prevencijos, kontrolės ir likvidavimo gairėse vartojama jauko naudojimo apibrėžtimi. Praktinė logika paprasta: taisyklėse liktų viena — viliojimo vietos — sąvoka, apibrėžiama kaip medžioti tykojant ar sėlinant skirta vieta, kurioje gyvūnams privilioti naudojamas natūralios kilmės masalas ar kitos viliojimo priemonės — iškamšos, muliažai, profiliai, viliokliai, vilbynės, feromoniniai jaukai ar krykštės.
Kartu iš apibrėžimo dingtų dabartinė sudėtinga konstrukcija su 100 kilogramų masalo riba, skiriančia viliojimo vietą nuo šėryklos. Vis dėlto kiekybiniai apribojimai visai neišnyksta: išliktų draudimas medžioklės plotų vienete (10 kv. km, arba 1000 ha) įrengti daugiau kaip 10 viliojimo vietų, tik šis limitas būtų taikomas nebe vien šernų, o visoms viliojimo vietoms. Viliojimo vietose, kaip ir dabar, būtų draudžiama naudoti gyvūninės kilmės produktus, šalutinius gyvūninius produktus, maisto atliekas ar gyvūnams neįprastą pašarą, kurio jie negali rasti natūraliomis gamtinėmis sąlygomis — su išimtimi plėšrūnų medžioklei, kai viliojimo vietoje paliekamas sumedžioto ar kitaip žuvusio elninio žvėries ar paukščio kūnas arba plėšrūnų papjauto ūkinio gyvūno kūnas.
Atkreiptinas dėmesys, kad kartu netektų galios ir tiesioginis draudimas šerti šernus visoje Lietuvos teritorijoje bei draudimas medžioti tykojant ar sėlinant gyvūnus, esančius šėrykloje ar arčiau kaip 100 metrų nuo jos. Panašiai koreguojamos ir nuostatos dėl saugomų teritorijų: jose liktų draudimas įrengti viliojimo vietas ar kitaip jaukinti gyvūnus Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinėse bei arčiau kaip 100 metrų nuo registruotų saugomų rūšių radaviečių, o draudimas jaukinti ir vilioti kanopinius žvėris išliktų ten, kur galiojo iki šiol.
Antras medžiotojams itin aktualus pakeitimas — briedžių medžioklės terminai. Šiuo metu jie skirtingi: patinai medžiojami nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d., patelės — nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d., o jaunikliai — nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d. Projektu siūloma patelių ir jauniklių medžioklės pabaigą suvienodinti su patinais — iki gruodžio 15 d. Patelėms tai reikštų dviem savaitėmis ilgesnį sezoną, o jauniklių medžioklė, priešingai, trumpėtų pusantro mėnesio. Ministerija šį pakeitimą grindžia praktine problema: kai terminai skirtingi, teisėtai medžiojant jauniklius per klaidą sumedžiojus gumbaragį, ragus numetusį patiną ar antrametę patelę, tarp medžiotojų ir aplinkos apsaugos pareigūnų kyla ginčų, ar tokia situacija laikytina medžioklės terminų pažeidimu. Suvienodinus terminus, ši ginčytina situacija iš esmės išnyksta, todėl atitinkamai paprastėja ir taisyklių 28.3 papunktis, reglamentuojantis klaidų fiksavimą medžioklės dokumentuose.
Verta atkreipti dėmesį ir į formuluotės pakeitimą nuostatose dėl sumedžiojimo limitų: vietoje bendrinės frazės „kanopinių žvėrių, kurių medžioklė yra limituojama” projekte visur įrašoma konkrečiai „briedžių”. Savivaldybių komisijos ir aplinkos ministro tvirtinamas bendras limitas pagal projektą būtų siejamas tik su briedžiais.
Trečia naujovė palengvins gyvenimą vilkų medžiotojams: siūloma atsisakyti reikalavimo, sumedžiojus vilką, jo kaukolę pasibaigus sezonui pristatyti į medžioklės trofėjų apžiūrą. Ministerijos argumentacija logiška — trofėjų apžiūros tikslas yra tikrinti, ar laikomasi elninių žvėrių atrankinės medžioklės reikalavimų, o vilkams atrankinės medžioklės reikalavimai apskritai nenustatyti. Vilkų genetiniai tyrimai atliekami paimant tam tikras sumedžioto žvėries dalis, o kaukolių, ypač jaunų vilkų, paruošimas apžiūrai neretai reikalauja laiko ir sąnaudų be aiškios praktinės naudos. Elninių žvėrių ragų su kaukole ir apatiniu žandikauliu pristatymo pareiga išlieka nepakitusi.
Ketvirtas pakeitimas atspindi skaitmenizacijos realijas: siūloma patikslinti nuostatą, pagal kurią draudžiama medžioti neturint su savimi galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklą. Iš taisyklių braukiami žodžiai „su savimi” — mat Aplinkos apsaugos departamentas tapo Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenų tvarkytoju, ir duomenys apie medžiotojų ginklus pareigūnams pasiekiami elektroniškai. Viešojo administravimo įstatymas draudžia reikalauti dokumentų, kurių duomenys jau yra valstybės informacinėse sistemose, be to, tokio reikalavimo nėra ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Kitaip tariant, leidimas privalės galioti, bet popieriuko kišenėje nešiotis nebereikės.
Galiausiai — pakeitimas, susijęs su medžioklės etika ir gyvūnų gerove varymuose. Dabar varantiems medžiotojams galioja besąlygiškas draudimas neštis užtaisytus ginklus ir šaudyti į žvėris bei paukščius, o tai apsunkina galimybę nedelsiant nutraukti varymo metu rasto sužeisto gyvūno kančias. Projektu siūloma numatyti išimtį: varantys galėtų neštis B ir C kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus — privalomai neužtaisytus, — kurie būtų užtaisomi tik suradus sužeistą ar sužalotą gyvūną ir panaudojami jo kančioms nutraukti. Saugumo principas varyme išlieka, tačiau atsiranda humaniškas sprendimas situacijai, kuri praktikoje pasitaiko neretai.
Tarp smulkesnių, bet praktiškai reikšmingų patikslinimų — šunų vedžiojimo taisyklė: nuostata, kad medžioklės plotuose šunys vedžiojami tik su pavadėliais, būtų papildyta žodžiais „ne medžioklės metu”. Taip išsklaidoma dabartinė interpretacinė painiava, ar šunį galima paleisti nuo pavadėlio vykdant medžiokles su šunimis ar ieškant sužeisto žvėries. Taip pat tikslinamas sąvokų šaltinių sąrašas: iš taisyklių braukiama nuoroda į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, dėl kurios buvo galima dvejopai traktuoti tamsųjį paros metą (medžioklės taisyklėse tai laikas praėjus pusantros valandos po saulėlydžio ir likus pusantros valandos iki saulėtekio, o saugaus eismo įstatyme — tiesiog nuo saulėlydžio iki saulėtekio), ir įrašomos nuorodos į Gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Laukinės gyvūnijos įstatymus.
Projektą parengė Aplinkos ministerijos Gyvūnijos išteklių valdymo politikos grupė, jį pasirašė aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė. Dokumentas derinimui išsiųstas plačiam adresatų ratui — nuo Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Aplinkos apsaugos departamento iki medžiotojų organizacijų: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, Lietuvos medžiotojų konfederacijos, Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta”, Sūduvos medžiotojų sąjungos ir Lietuvos medžiotojų draugijos. Papildomų valstybės lėšų projektui įgyvendinti nenumatoma. Kada pakeitimai bus priimti ir įsigalios, paaiškės tik pasibaigus derinimo procedūrai ir įvertinus gautas pastabas — apie tolesnę projekto eigą informuosime.
Vilniaus medžiotojų draugija skelbia registraciją į medžiotojų ruošimo kursus, kurie bus rengiami tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu. Kursai organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. D1-21 „Dėl Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos patvirtinimo“ pakeitimo reikalavimais, todėl būsimieji medžiotojai gaus visą programą, atitinkančią galiojančius teisės aktų reikalavimus.
Sėkmingai baigus kursus išduodamas pažymėjimas, suteikiantis teisę laikyti galutinį medžiotojų teorijos žinių patikrinimo egzaminą. Šį egzaminą organizuoja Teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija, sudaryta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos. Išlaikius egzaminą, kandidatai gauna Medžiotojo bilietą bei leidimą laikyti ginklus – tai paskutinis formalus žingsnis, po kurio žmogus tampa pilnaverčiu medžiotojų bendruomenės nariu.
Kursai prasidės 2026 m. liepos 14 d. ir tęsis iki spalio 6 d. Užsiėmimai vyks Vilniaus medžiotojų draugijos patalpose, M. Sleževičiaus g. 15, Vilniuje, antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18:00 iki 20:30 val., derinant tiek kontaktinį, tiek nuotolinį mokymo formatą, kad kursai būtų patogūs kuo platesniam būrimų dalyvaujančiųjų ratui.
Teorinę ir praktinę kursų dalį ves patyrę ir savo srityse pripažinti specialistai – Mindaugas Baranauskas, Jonas Bacevičius, Romualdas Varanauskas, Vytautas Tamošiūnas, taip pat pasaulio šaudymo čempionas Virgilijus Grybė, kuris dalinsis praktinėmis šaudymo žiniomis ir patirtimi.
Bendra teorinės kursų dalies ir praktinio šaudymo kaina – 500 eurų. Mokėti galima banko pervedimu į Vilniaus medžiotojų draugijos sąskaitą LT134010042400023521, Luminor Bank AB (banko kodas 40100).
Registruotis į kursus kviečiama iki 2026 m. liepos 14 d., elektroniniu paštu v.mazuronis@medziokle.lt. Daugiau informacijos galima gauti telefonu 069823535 darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00 val., arba apsilankius tinklapyje www.medziokle.lt.
Vilniaus medžiotojų draugija maloniai kviečia visus, norinčius tapti medžiotojais, pasinaudoti šia galimybe ir prisijungti prie artimiausiu metu prasidėsiančių kursų.
Birželio 25 dieną Europos Komisijos REACH komitetas pritarė pasiūlymui riboti švino naudojimą medžioklės ir sportinio šaudymo amunicijoje – sprendimas, kurio laukta ilgiau nei metus. Balsavimo rezultatas buvo aiškus: už pasiūlymą pasisakė 17 valstybių narių atstovų, prieš – penki, o dar penki susilaikė. Tačiau svarbu suprasti, kad tai tik vienas žingsnis kelyje iki galutinio reglamento – dabar pasiūlymas pereina trijų mėnesių Europos Parlamento ir Tarybos priežiūros procedūrą, todėl oficialiai jis dar nėra priimtas.
Naujosios nuostatos bus įtvirtintos pakeitus REACH reglamento XVII priedą, o pagrindinė jų esmė – draudimas medžioklės metu ar vykstant į medžioklę nešiotis švininius šratus, taip pat juos naudoti tiek medžioklėje. Draudimas apims šratus, kuriuose švino koncentracija sudaro ne mažiau kaip 1 proc. masės, tačiau švininėms kulkoms ir vientisiems lygiavamzdžių šautuvų šoviniams (slugs) ši nuostata nebus taikoma.
Palyginti su pirminiu Komisijos pasiūlymu, galutinis tekstas gerokai pasikeitė – ir daugiausia dėl valstybių narių pastangų per pastaruosius pusantrų metų. Reikšmingiausias pokytis – pereinamasis laikotarpis švino šratams pratęstas nuo trejų iki septynerių metų. Be to, iš pasiūlymo pašalintas planuotas švininių kulkų ribojimas, o tai, pasak medžiotojų organizaciją Europoje atstovaujančios FACE, atspindi platesnius ES politinius prioritetus, susijusius su gynyba ir saugumu. FACE teigimu, dauguma jos siūlytų pataisų buvo įtraukta į galutinį tekstą, todėl rezultatas medžiotojų bendruomenei tapo proporcingesnis ir praktiškesnis nei pradinis variantas.
Aktyviems sportinio šaudymo federacijų nariams numatyta neterminuota išimtis – jiems leidžiama 1,9–2,6 mm dydžio švininius šratus naudoti lauko šaudyklose, kuriose įdiegtos nustatytos rizikos valdymo priemonės. Tokiose šaudyklose turės būti įrengtos bent dvi šratų sulaikymo priemonės – sienelės, pylimai, tinklai, šratų gaudyklės ar specialios paviršiaus dangos, o panaudotus šratus reikės surinkti ne rečiau kaip kas trejus metus. Kitų švininių šratų tiekimas rinkai bus draudžiamas, o tiekėjai, įskaitant mažmenininkus, privalės informuoti vartotojus apie keliamą riziką – šis reikalavimas įsigalios po šešių mėnesių, o pakuočių ženklinimo reikalavimas – po aštuoniolikos mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo. Patys naudojimo ir tiekimo rinkai draudimai bei šaudyklų reikalavimai bus taikomi tik praėjus septyneriems metams nuo reglamento įsigaliojimo.
Pasiūlymas grindžiamas švino poveikiu aplinkai ir žmonių sveikatai. Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) duomenimis, dėl sportinio šaudymo, medžioklės ir žvejybos ES kasmet į aplinką patenka apie 44 tūkst. tonų švino, iš kurių sportiniam šaudymui tenka 57 proc., medžioklei – 32 proc., o žvejybai – 11 proc.
Lietuva viso derybų proceso metu pritarė tikslui mažinti švino taršą, tačiau galutiniam pasiūlymui REACH komiteto posėdyje nepritarė. Priežastis – dabartinė geopolitinė situacija ir išorės grėsmės. Lietuvos vertinimu, švino naudojimo amunicijoje ribojimas galėtų neigiamai paveikti gynybos mokymus, ypač pratybas, kuriose šaudoma į bepiločius taikinius – šią kryptį dabartinėje saugumo aplinkoje siekiama stiprinti. Nors reglamento projekte numatyta išimtis kariniams ir gynybos poreikiams, Lietuvos nuomone, siūlomi ribojimai galėtų paveikti šaudmenų gamintojus, sukelti gamybos sutrikimų ir apriboti pilietinio pasipriešinimo bei visuotinės gynybos galimybes. Atsižvelgta ir į galimą neigiamą poveikį lauko šaudykloms bei jų skaičiui. Todėl, Lietuvos vertinimu, galimas neigiamas poveikis gynybai šiuo atveju nusveria numatomą naudą aplinkai.
Kas toliau? Pasiūlymas dabar keliauja į trijų mėnesių Europos Parlamento ir Tarybos priežiūros procedūrą. FACE nuomone, atsižvelgiant į esminius pakeitimus, kuriuos jau padarė valstybės narės, tikėtina, kad Europos Parlamentas pasiūlymui neprieštaraus. Vis dėlto, kol procedūra nebaigta, kalbėti apie galutinai priimtą reglamentą dar anksti – oficialus jo paskelbimas ir įsigaliojimas numatomas vėliau šį rudenį ar žiemą. Tikroji darbo dalis medžiotojų bendruomenei prasidės vėliau – pereinant nuo švininių prie bešvinių šratų. Šis procesas jau sėkmingai įgyvendintas kai kuriose šalyse, nesumažinus medžioklės dalyvių skaičiaus, todėl verta remtis jų patirtimi.
Iš Danijoje vykusių tarptautinių sportingo varžybų „Beretta Gold Cup” pasiekė puiki žinia: Tauragės medžiotojų ir žvejų draugijos narys Nedas Šimanauskas iškovojo pirmąją vietą jaunių įskaitoje.
Jaunasis šaulys pademonstravo įspūdingą stabilumą ir taiklumą. Iš 200 šūvių jis pataikė į 186 taikinius – toks rezultatas leido ne tik tapti jaunių grupės čempionu, bet ir užimti aukštą šeštąją vietą bendroje OPEN įskaitoje tarp 103 dalyvių.
Nedas Šimanauskas
Lietuvos sportingo federacija (sporting.lt) tokį pasirodymą įvardijo kaip reikšmingą pasiekimą šalies sportingo bendruomenei – dar vieną patvirtinimą, kad jaunieji Lietuvos šauliai sėkmingai varžosi su pajėgiausiais Europos sportininkais.
Su pergale Nedą pasveikino ir Tauragės medžiotojų ir žvejų draugija, pabrėžusi jo darbštumą, atkaklumą bei meistriškumą ir palinkėjusi, kad šis laimėjimas taptų dar didesnių startų pradžia.
„Beretta Gold Cup” – kasmetės tarptautinės sportingo varžybos, suburiančios stiprius šaulius iš įvairių Europos šalių. Aukšta vieta bendroje įskaitoje tarp daugiau nei šimto dalyvių rodo ne tik talentą, bet ir rimto pasirengimo lygį.
Seimas papildė Atmintinų dienų įstatymą ir lapkričio 3-iąją valstybiškai įtvirtino kaip Šventojo Huberto, medžiotojų globėjo, dieną. Už pataisą balsavo 67 parlamentarai, keturi buvo prieš, penkiolika susilaikė – sprendimui pritarta.
Pataisos iniciatorė – Seimo narė Ilona Gelažnikienė, pateikusi įstatymo pakeitimo projektą Nr. XVP-1249(2). Tuo pačiu įstatymu į atmintinų dienų sąrašą įrašytos ir Socialinio draudimo bei Ekologijos dienos.
Lapkričio 3-ioji netampa nedarbo diena. Pagal įstatymą atmintinos dienos skirtos įprasminti reikšmingiems Lietuvos valstybingumo, istorijos, kultūros ir visuomenės gyvenimo įvykiams bei vertybėms – tad tai simbolinis valstybės gestas, pripažįstantis medžioklės kultūros vietą šalies istorijoje. Tikimasi, kad oficialus statusas atvers daugiau progų visuomenei pristatyti medžioklės tradicijas, jų raidą, etikos principus ir medžiotojų vaidmenį kontroliuojant laukinių gyvūnų populiacijas.
Ilona Gelažnikienė
Krikščioniškoje tradicijoje Šv. Hubertas laikomas medžiotojų globėju, o jo diena minima lapkričio 3-iąją. Lietuvoje ši šventė gyvuoja ne vienus metus: medžiotojų bendruomenės rengia šv. Mišias, iškilmingus minėjimus, koncertus ir edukacinius renginius. Iki šiol viskas vyko bendruomenių iniciatyva – nuo šiol diena sulaukia ir valstybės pripažinimo. Daugelyje Europos šalių ji minima jau seniai, tad Lietuva prie šios tradicijos prisijungia valstybiniu lygmeniu.
Pristatydama projektą Seime, I. Gelažnikienė pabrėžė, kad šiandienė medžioklė – kur kas daugiau nei laisvalaikis. Šalyje yra per 30 tūkst. medžiotojų, kurie padeda reguliuoti laukinių gyvūnų gausą, dalyvauja afrikinio kiaulių maro ir kitų ligų prevencijoje, bendradarbiauja su aplinkosaugininkais, praneša apie pažeidimus ir puoselėja medžioklės tradicijas.
Limitus kiekvienoje savivaldybėje siūlo vietos medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos (Aplinkos apsaugos departamento, VĮ Valstybinių miškų urėdijos, žemės bei miško savininkų ir medžiotojų organizacijų atstovai), o ministras tvirtina suvestinę.
Bendras pokytis
Rodiklis
2025–2026
2026–2027 (projektas)
Pokytis
Iš viso
4300
3935
−365 (−8,5 %)
Patinų
1737
1687
−50 (−2,9 %)
Patelių / jauniklių iki 1 m.
2563
2248
−315 (−12,3 %)
Esminis akcentas: bendras limitas mažinamas, bet mažinimas beveik visas tenka patelėms ir jaunikliams (−12,3 %), o patinų skaičius praktiškai nesikeičia.
Atskirai tvirtinamas ir nepaskirstytas (rezervinis) briedžių limitas – 2026–2027 m. sezonui siūloma 155 vnt. Jis skirstomas plotams, kuriuose dėl per didelio tankumo daroma žala žemės ūkiui ar miškui.
Pokytis pagal savivaldybes
Surikiuota nuo didžiausio sumažinimo iki didžiausio padidinimo.
Savivaldybė
2025–26
2026–27
Pokytis
%
Šilutės r.
137
86
−51
−37 %
Šiaulių r.
121
79
−42
−35 %
Jurbarko r.
56
20
−36
−64 %
Kėdainių r.
75
46
−29
−39 %
Rietavo
72
48
−24
−33 %
Tauragės r.
51
31
−20
−39 %
Jonavos r.
48
29
−19
−40 %
Ukmergės r.
107
89
−18
−17 %
Nepaskirstytas
172
155
−17
−10 %
Kaišiadorių r.
71
55
−16
−23 %
Prienų r.
65
52
−13
−20 %
Telšių r.
112
99
−13
−12 %
Skuodo r.
19
9
−10
−53 %
Akmenės r.
33
24
−9
−27 %
Kelmės r.
72
63
−9
−12 %
Marijampolės
64
56
−8
−12 %
Mažeikių r.
46
38
−8
−17 %
Varėnos r.
213
205
−8
−4 %
Panevėžio r.
117
110
−7
−6 %
Molėtų r.
133
127
−6
−5 %
Pagėgių
14
8
−6
−43 %
Pakruojo r.
40
34
−6
−15 %
Joniškio r.
20
15
−5
−25 %
Trakų r.
67
62
−5
−7 %
Kretingos r.
40
36
−4
−10 %
Radviliškio r.
71
67
−4
−6 %
Širvintų r.
88
85
−3
−3 %
Zarasų r.
187
184
−3
−2 %
Alytaus r.
61
59
−2
−3 %
Anykščių r.
197
195
−2
−1 %
Kupiškio r.
78
76
−2
−3 %
Pasvalio r.
40
38
−2
−5 %
Raseinių r.
49
47
−2
−4 %
Švenčionių r.
216
214
−2
−1 %
Druskininkų
22
21
−1
−5 %
Elektrėnų
14
13
−1
−7 %
Kalvarijos
25
24
−1
−4 %
Rokiškio r.
137
136
−1
−1 %
Šilalės r.
77
76
−1
−1 %
Biržų r.
89
89
0
0 %
Plungės r.
68
68
0
0 %
Kauno r.
58
59
+1
+2 %
Lazdijų r.
95
96
+1
+1 %
Utenos r.
116
117
+1
+1 %
Kazlų Rūdos
67
69
+2
+3 %
Šakių r.
50
52
+2
+4 %
Klaipėdos r.
76
79
+3
+4 %
Neringos
11
14
+3
+27 %
Šalčininkų r.
77
81
+4
+5 %
Vilkaviškio r.
38
43
+5
+13 %
Vilniaus r.
145
156
+11
+8 %
Ignalinos r.
177
201
+24
+14 %
Mažinimas vyrauja. Limitas sumažintas daugumoje savivaldybių, o padidintas tik aštuoniose.
Ryškiausi kritimai. Procentiškai daugiausiai krenta Jurbarko r. (−64 %), Skuodo r. (−53 %) ir Pagėgių (−43 %) – ten limitai sumažinti kone perpus ar daugiau.
Kur daugiau. Labiausiai limitas auga Ignalinos r. (+24) ir Vilniaus r. (+11).
Stabiliausios. Biržų ir Plungės r. limitas nepakito.
Galutiniai skaičiai paaiškės įsigaliojus aplinkos ministro įsakymui. Iki tol verta sekti derinimo eigą – atskirose savivaldybėse limitas dar gali būti pakoreguotas.
Anykščių rajone gyvenantis 69 metų V. U., miške įrengęs ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms mirtinai pavojingus spąstus, nuteistas dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis.
Pernai vasarį, tikrindami informaciją apie Anykščių rajone, prie Šilelio miško rastą laukinio gyvūno kailį, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai rado ne tik šerno likučius. Apžiūrėdami teritoriją, minėtame miške, prie išminto žvėrių tako, aplinkosaugininkai aptiko du 16-to ir 12-to kalibro savadarbius šaunamuosius ginklus, skirtus brakonieriavimui. Prie jų buvo pritvirtinti ir per taką nutiesti trosai, kuriuos kliudžius ginklai iššautų. Iš vieno ginklo iššauta kulka buvo pataikiusi į medį, o kitu greičiausiai buvo sumedžiotas šernas, kuris netoliese buvo išdarinėtas ir išgabentas.
Apie ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms pavojingą radinį aplinkosaugininkai informavo policiją.
Dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Miečius.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas įtariamasis – netoli minėto miško gyvenantis anksčiau jau teistas V. U. Pareigūnams atlikus kratą jo sodyboje, buvo rasta įvairių laukinių gyvūnų liekanų ir medžiagų, analogiškų toms, kurios buvo naudotos miške aptiktiems brakonieriavimo įrankiams pasigaminti. Kratos metu taip pat buvo rasta įvairių draudžiamų medžioklės ir žvejybos priemonių bei aparato, skirto gaminti stipriems alkoholiniams gėrimams, dalių. Dėl šių radinių sodybos šeimininkui policijos ir aplinkos apsaugos pareigūnai surašė administracinių nusižengimų protokolus, jam buvo skirtos piniginės baudos, o neteisėtai laikyta įranga konfiskuota.
Baudžiamojoje byloje dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras A. Miečius atkreipė teismo dėmesį į nusikalstamos veikos pavojingumą. „Savadarbiai šaunamieji įtaisai, veikiantys atotampos principu, kelia itin didelį pavojų visuomenei, nes jų veikimas yra nekontroliuojamas, o šūvis gali būti nukreiptas ne tik į gyvūną, bet ir į atsitiktinį žmogų. Tokios veikos pažeidžia visuomenės saugumo interesus ir negali būti toleruojamos“, – sakė prokuroras, prašydamas kaltinamajam skirti realią arešto bausmę.
Nors anykštėnas savo kaltės nepripažino, baudžiamąją bylą išnagrinėję Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai birželio 12 dienos nuosprendžiu V. U. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir, subendrinus su anksčiau skirta bausme, skyrė 60 parų arešto bei 2 tūkst. eurų dydžio baudą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Vakar į pirmąjį posėdį susirinko naujai išrinkta Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) taryba. Konstruktyvaus susitikimo metu priimti svarbūs strateginiai sprendimai, brėžiantys aiškią organizacijos ateities kryptį – stiprinti visuomenės švietimą, naujų medžiotojų rengimą, modernizuoti veiklą, plėtoti gamtosaugines iniciatyvas ir auginti bendruomenę.
Anot LMŽD pirmininko Virginijaus Kantausko, pirmajame naujos tarybos posėdyje daug dėmesio skirta organizacijos finansų ir veiklos planavimo klausimams. Taryba patvirtino LMŽD I–II ketvirčio lėšų panaudojimo ataskaitą, įvertino svarbiausias biudžeto eilutes, tarp jų – administracinių išlaidų poreikį bei planuojamas investicijas į organizacijos veiklai, edukacinėms iniciatyvoms ir gamtosauginiams projektams reikalingą inventorių. Posėdyje pažymėta, kad iš įvairių rėmėjų draugijai pavyko pritraukti apie 60 tūkst. eurų paramos – tai atspindi aukštus darbo rezultatus ir tvirtą organizacijos reputaciją. Taip pat, įvertinusi praėjusios kadencijos veiklos rezultatus, taryba nustatė direktoriaus pareigybės atlyginimą – iki 4 000 eurų atskaičius mokesčius. Prie draugijos bendruomenės taip pat oficialiai prisijungė nauji LMŽD nariai, stiprinantys organizacijos gretas.
„Siekdama žengti koja kojon su inovacijomis ir užtikrinti aukščiausius etikos bei gamtosaugos standartus, taryba priėmė sprendimą įsigyti profesionalų droną su termovizorine kamera (termodroną). Ši išmani įranga bus naudojama faunos apsaugai, laukinių gyvūnų gelbėjimo misijoms pavasario šienapjūtės metu bei efektyvesnei biologinės įvairovės stebėsenai“, – pažymėjo LMŽD direktorius Laimonas Daukša.
Siekdama stiprinti visuomenės švietimą ir ugdyti jaunajai kartai atsakingą požiūrį į gamtą, taryba taip pat patvirtino iniciatyvos „Vaikai gamtoje“ tvarkos aprašą. Šia iniciatyva bus siekiama sudaryti daugiau galimybių vaikams ir jaunimui pažinti Lietuvos gamtą, dalyvauti edukacinėse veiklose bei praktiškai susipažinti su gamtosaugos principais.
Siekdama kelti medžioklės kultūrą ir užtikrinti aukščiausio lygio būsimų medžiotojų teorinį bei praktinį pasirengimą, taryba nutarė pradėti vieningų medžiotojų rengimo standartų kūrimo procesą.
„Ši iniciatyva užtikrins, kad visoje Lietuvoje medžiotojų mokymas būtų grindžiamas vienodais, moderniais ir visuomenės lūkesčius atitinkančiais principais“, – sako LMŽD pirmininkas Virginijus Kantauskas.
Vienu svarbiausių posėdžio akcentų tapo sprendimas įsteigti naują mokymų ir renginių koordinatoriaus pareigybę. Į šias pareigas paskirtas Andrius Rapalas, kuris koordinuos LMŽD edukacines programas, naujų medžiotojų rengimą, renginius, stovyklas ir kitas visuomenės švietimo iniciatyvas.
Anot LMŽD vadovų, šis sprendimas žymi kokybiškai naują organizacijos etapą – draugija įsipareigoja dar daugiau dėmesio ir resursų skirti naujų medžiotojų pritraukimui, medžioklės veiklos populiarinimui bei kokybiškam būsimų medžiotojų teoriniam ir praktiniam parengimui. Kartu draugija įsipareigoja stiprinti visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, pažindinimą su gamta, atsakingos medžioklės ir žvejybos kultūra bei gamtosaugine veikla.
Taryba taip pat pritarė LMŽD edukacinės, renginių ir reprezentacinės infrastruktūros stiprinimui. Numatyta įsigyti kelias organizacijos veikloms ir atstovavimui regionuose pritaikytas bei edukacijoms skirtas palapines, mobilią edukacijų ir renginių platformą ant ratų, taip pat papildyti renginių organizavimui ir viešajam atstovavimui reikalingą inventorių. Siekiant sukurti vieningų ir atpažįstamą LMŽD vizualinį identitetą, bus atnaujinta reprezentacinė atributika – įsigytos vėliavos, stendai bei suformuota oficiali reprezentacinės aprangos linija, įskaitant LMŽD kaklaraiščius. Šios investicijos leis sustiprinti organizacijos matomumą, užtikrinti kokybiškesnį renginių organizavimą ir nuoseklų LMŽD įvaizdžio formavimą visoje Lietuvoje.
„Šis pirmasis naujosios tarybos posėdis aiškiai parodė, kad esame pasirengę esminiams kokybiniams pokyčiams. Priimti sprendimai rodo mūsų tvirtą pasiryžimą investuoti ne tik į pažangias technologijas, bet ir į visuomenės švietimą bei naujų medžiotojų pritraukimą. Patvirtinta iniciatyva „Vaikai gamtoje“, įsteigta nauja mokymų ir renginių koordinatoriaus pareigybė, numatytos investicijos į edukacinei bei gamtosauginei veiklai reikalingą infrastruktūrą. Esame įsitikinę, kad būtent švietimas, atsakomybė ir modernus požiūris yra tvirtas pagrindas organizacijos ateičiai“, – teigia LMŽD direktorius Laimonas Daukša.
Naujoji LMŽD taryba džiaugiasi sėkmingu startu ir kviečia visus narius bei visuomenę aktyviai įsitraukti į kuriamas edukacines ir gamtosaugines iniciatyvas.
Geopolitinės įtampos fone Lietuvoje vis garsiau kalbama apie būtinybę stiprinti visuomenės pasirengimą gynybai, plėsti karinio rengimo bei šaudymo įgūdžių lavinimo infrastruktūrą. Vis dėlto realybė neretai prasilenkia su skambiomis deklaracijomis, o šalyje susiformavęs paradoksas bado akis: kol politikai ir saugumo ekspertai sutaria dėl kritinio šaudyklų trūkumo, jau veikiantys objektai yra stabdomi, o naujų įteisinimas stringa klampiuose biurokratijos gniaužtuose.
Ši įsisenėjusi problema, persipinanti su teisinio reguliavimo spragomis, aplinkosaugos reikalavimais ir valstybės saugumo interesais, tapo pagrindine Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio ašimi. Jame pristatyti Krašto apsaugos ministerijos inicijuotos tarpinstitucinės darbo grupės siūlymai bei realūs pavyzdžiai iš verslo bei aplinkosaugos politikos užkulisių atskleidė sisteminį šalies infrastruktūros paralyžių.
Ryškiausiu šio teisinio bei administracinio absurdo pavyzdžiu tapo daugiau nei dešimtmetį sėkmingai veikusios šaudyklos „Medžiotojų sostinė“ likimas. Įsigaliojus naujiems teisės aktams, Aplinkos apsaugos departamentas visiškai sustabdė šio objekto veiklą, pareikalavęs atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV) – procedūrą, kurios šaudyklai neprireikė visą jos gyvavimo laikotarpį.
Kadangi įstatymų leidėjai nenumatė jokio protingo pereinamojo laikotarpio, leidžiančio atlikti formalumus nestabdant veiklos, strategiškai svarbi infrastruktūra buvo paralyžiuota akimirksniu.
Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis šį reiškinį atvirai įvardija „biurokratijos destrukcijos spirale“, kurioje aplinką saugoti turinti sistema suveikia kaip imuninis atsakas, puolantis savo paties organizmą.
Dažnu atveju atokiose teritorijose įsikūrusios šaudyklos niekam nekliūva tol, kol aplinkui neatsiranda naujakurių prabangių sodybų, o vieno asmens pramoginiai skundai nusveria bendruomenės, verslo ir valstybės gynybinių pajėgumų interesus.
Siekdamas pažaboti šią destruktyvią tendenciją, P. Poderskis siūlo skubias įstatymines korekcijas, apimančias tris esmines kryptis:
Veiklos stabdymas turėtų būti kraštutinė priemonė, taikoma tik nustačius realią, tiesioginę ir reikšmingą žalą aplinkai ar grėsmę žmonių sveikatai, o kitais atvejais privaloma suteikti protingą terminą PAV procedūroms atlikti;
Privalu įvesti skundo teikėjo asmeninės rizikos principą (angl. skin in the game), numatant, kad akivaizdaus piktnaudžiavimo atveju – pavyzdžiui, kai iš dešimties skundų devyni pasirodo nepagrįsti – pareiškėjui tektų dalis institucijų patikrinimo kaštų;
Būtina užtikrinti griežtą kontroliuojančių institucijų veiksmų koordinavimą, kad vieno objekto vienu metu nekrėstų kelios skirtingos tarnybos, visiškai nežinančios viena apie kitos veiksmus.
Lygiagrečiai su šiais sisteminiais iššūkiais, Krašto apsaugos ministerijos tarpinstitucinė darbo grupė Seimo komitetui pateikė išsamią viziją, kaip skaitmenizuoti šiuo metu vis dar popieriniu formatu vykdomą šaudyklų apskaitą bei supaprastinti naujų objektų steigimą.
Didžiausios diskusijos posėdyje kilo dėl teritorijų planavimo ir žemės paskirties keitimo. Nors dėl šaudyklų steigimo žemės ūkio paskirties žemėje pasiektas bendras sutarimas, numatant lanksčias alternatyvas (riboti steigimą žemėje, kurios našumas mažesnis už šalies vidurkį – iki 39,79 balo, netaikyti jokių našumo apribojimų tolygiai plėtrai arba nustatyti prievolę atkurti ankstesnę paskirtį), ties miškų ūkio paskirties žeme nuomonės išsiskiria.
Aplinkos ministerija griežtai prieštarauja darbo grupės siūlymui įteisinti išimtis Miškų įstatyme, argumentuodama tuo, kad šaudyklos naikina ekosistemas, trikdo fauną triukšmu, reikalauja miško kirtimų, o šalyje trūksta infrastruktūrai reikalingų vidutinių laukymių, kurių plotas siektų nuo 0,69 iki 0,79 hektaro.
Kadangi valstybės gynybiniai poreikiai reikalauja greitų sprendimų, kaip galima išeitis siūlomas „Valstybei svarbaus projekto“ statuso suteikimas valstybės, savivaldybių ar atrinktoms privačioms šaudykloms. Tai leistų centralizuotai spręsti žemės ginčus, nuomoti valstybinę žemę be aukciono bei garantuotų tikslinį valstybės ar Europos Sąjungos lėšų finansavimą triukšmo valdymo priemonėms.
Be to, darbo grupė pasiūlė naują saugos zonų ir infrastruktūros architektūrą. Vietoj dabartinės itin ribojančios 200 metrų saugos linijos šūvio kryptimi, stendinėms šaudykloms siūloma taikyti 100 metrų saugos zoną pačios teritorijos viduje, nes, remiantis fizikiniais dėsniais, lygiavamzdžių ginklų šratai iki 2,5 milimetro kinetinę energiją praranda kur kas anksčiau.
Taip pat išskiriamos penkios infrastruktūros saugumo kategorijos – nuo griežčiausios pirmosios su 6 metrų pylimais automatiniams ginklams iki pneumatinių tirų. Sprendžiant opią švino taršos problemą senose šaudyklose, kur įprastos 80/150 miligramų kilograme normos praktiškai neįgyvendinamos, siūlomas privalomas švino šalinimas iš ugnies linijos ir pylimų kas 20 000 šūvių bei griežta dirvožemio pH kontrolė. Jei dirva tampa rūgšti (pH žemiau 5,5), numatomas privalomas kalkinimas, palaikant neutralią terpę (pH 6,5–7), kas užkerta kelią švino tirpimui ir patekimui į gruntinius vandenis, tam suteikiant 10 metų pereinamąjį laikotarpį.
Triukšmo prevencijai įvedamas principas „modeliuok prieš statydamas“, įpareigojantis atlikti privalomą akustinį modeliavimą prieš išduodant veiklos leidimą.
Šis siekis suderinti valstybės priežiūrą, verslo gyvybingumą ir vienodus standartus atsispindėjo ir kitoje emocingoje komiteto diskusijoje dėl Aplinkos monitoringo įstatymo pataisų. Seimo narys Simonas Gentvilas pateikė pasiūlymą įpareigoti valstybines laboratorijas akredituotis visiems tyrimų metodams, jei tokia pati griežta akreditavimo našta užkraunama privačiam verslui.
Politiko teigimu, valstybės laboratorijos negali būti žemesnio standarto nei verslas, o vienodas principas užtikrintų patikimus duomenis ir leistų Aplinkos apsaugos agentūrai teikti komercines paslaugas Lietuvos įmonėms, užuot vertus jas paslaugų ieškoti užsienyje.
Vis dėlto ministerijos atstovai ir kiti komiteto nariai tokį siūlymą įvertino kaip perteklinį ir finansiškai nepakeliamą, pabrėždami, kad privaloma visuotinė akreditacija sukeltų milžinišką administracinę naštą. Nors idėjinei krypčiai – lygybei tarp valstybės ir verslo – buvo pritarta, konkretus Simono Gentvilo pasiūlymas po balsavimo buvo atmestas.
Atsakomybės ir pilietinių įsipareigojimų tema posėdyje kulminaciją pasiekė svarstant Medžioklės bei Mėgėjiškos žūklės įstatymų pataisas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatė dramatišką statistiką: šalyje piktybiškai vaikų išlaikymo lėšų vengiančių asmenų skola jau viršija 200 milijonų eurų, o ši našta tiesiogiai nugula ant valstybės fondo ir mokesčių mokėtojų pečių.
Seimo nario Dariaus Razmislevičiaus inicijuotas projektas siūlo riboti specialiąsias teises – ginklo turėjimą, teisę medžioti ar žvejoti – tiems, kurie nevykdo šių moralinių ir konstitucinių pareigų.
Nors parlamentaras Tomas Domarkas įžvelgė riziką, kad tokie ribojimai gali pastūmėti žmones į šešėlinę ekonomiką ir palygino tai su Kinijos socialinio kredito sistema, komiteto dauguma palaikė griežtesnį toną.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša išreiškė moralinį bendruomenės pritarimą, pabrėždamas, kad medžioklė nėra absoliuti teisė, o privilegija, neatsiejama nuo civilinės atsakomybės.
Posėdžio pabaigoje komitetas žengė dar vieną žingsnį į priekį ir išplėtė sankcijų spektrą: specialiosios teisės ir medžiotojo bilieto galiojimas bus stabdomi ne tik už vaikų išlaikymo vengimą, bet ir tiems asmenims, kurie yra padarę nusikalstamą žalą gamtai ar valstybei ir jos neatlygina.
Taip Aplinkos apsaugos komitetas nubrėžė aiškią takoskyrą: valstybės ištekliai ir laisvalaikio privilegijos priklauso tik tiems, kurie gerbia jos įstatymus, savo šeimą ir aplinką.
