Kas iš tikrųjų sudaro Lietuvos medžiotojų bendruomenę? Kokio amžiaus žmonės šiandien aktyviausiai dalyvauja medžioklėje, kiek metų jie turi patirties ir kurie medžioklės būdai populiariausi? Norėdami tai išsiaiškinti, kviečiame visus medžiotojus skirti vieną minutę ir sudalyvauti trumpoje apklausoje.
Apklausa siekiama geriau suprasti bendruomenės amžiaus struktūrą, aktyvumą ir tradicijų tęstinumą. Surinkti duomenys padės susidaryti aiškesnį vaizdą apie tai, kaip keičiasi ir kuo gyvena Lietuvos medžiotojai.
Anketoje – vos keli klausimai: apie amžiaus grupę, medžiotojo stažą, medžioklės dažnumą praėjusiais metais ir mėgstamiausius medžioklės būdus.
Apklausa visiškai anoniminė – nerenkami jokie vardai, pavardės ar tikslios gimimo datos. Atsakymai bus naudojami tik apibendrintai statistinei analizei. Pildymas užtruks mažiau nei minutę.
Iš anksto dėkojame už jūsų indėlį – kiekvienas atsakymas padeda geriau pažinti mūsų bendruomenę. Apklausos nuoroda čia.
Utenos apylinkės teismas 2026 m. kovo 30 d. paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje pripažino V. C. kaltu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo.
Byloje buvo tiriamos dar 2025 m. sausio mėn. tragiškai pasibaigusio vykimo į medžioklę aplinkybės. Kaltinamasis, vairuodamas techniškai netvarkingą, nedraustą krovininį automobilį „GAZ 66“, priklausantį medžiotojų būreliui, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, krovininio automobilio uždarame kėbule, nepritaikytame vežti keleivius, veždamas medžiotojų būrelio narius, atsižvelgdamas į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, kelio vingyje, nuokalnėje, jo važiuojamojoje dalyje atsiradus kliūčiai, nesulėtino greičio iki visiško transporto priemonės sustabdymo, neapvažiavo kliūties saugiai, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko nuvažiavo nuo kelio sankasos ir virto. Eismo įvykio metu buvo sužaloti krovininio automobilio uždarame kėbule buvę keleiviai, kurie patyrė įvairaus masto sveikatos sutrikdymus, o vienas keleivis įvykio vietoje mirė.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas bylą išnagrinėjo atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir sprendė, kad kaltinamojo kaltė įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu ir duotais parodymais, taip pat kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 7 metų.
Teismas skyrė V. C. 2 (dvejų) metų laisvė atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant V. C. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Taip pat kaltinamajam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Utenos policijos nuotrauka
Teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baigtą, neatsargų nusikaltimą, sukėlusį neatkuriamus nusikalstamus padarinius, t. y. vieno keleivio žūtį ir 7 keleivių įvairaus masto sveikatos sutrikdymus. Pripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Anksčiau neteistas, baustas du kartus administracine tvarka už nežymius medžioklės įstatymo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas ir nesigydė; kritiškai vertino savo elgesį, nevengė prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, stengėsi savanoriškai materialiai pagal galimybes prisidėti prie žuvusiojo laidojimo išlaidų padengimo. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis jo atžvilgiu gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, skatinti kaltinamąjį dėti visas pastangas atlyginti padarytą žalą, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per maksimalų trejų metų terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. V., N. V. ir A. V. civilinių ieškinių Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra tinkamas civilinis atsakovas baudžiamojoje byloje, nes kaltinamojo vairuota transporto priemonė eismo įvykio metu buvo nedrausta privalomuoju draudimu, ir priėmė sprendimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą būtent iš šio atsakovo. Priteisdamas turtinę žalą teismas vadovavosi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, priteistiną žalą mažino 25 procentais, atsižvelgdamas į didelį pačių nukentėjusiųjų ir žuvusiojo neatsargumą, kadangi važiavo transporto priemonėje, neskirtoje keleiviams vežti, nors iš gyvenimiškos patirties ir būdami vairuotojai bei žinodami Kelių eismo taisykles turėjo ir galėjo suprasti, kad važiavimas transporto priemonėje, nepritaikytoje vežti keleivius, yra nesaugus ir keliantis pavojų jų pačių sveikatai ir gyvybei. Priteisdamas neturtinę žalą teismas vadovavosi teismų praktika šios kategorijos bylose, Lietuvos Respublikos finansų ministro rekomendacijomis dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo, atsižvelgė į ekonominius pokyčius ir infliaciją, pačių nukentėjusiųjų didelį neatsargumą, į kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą, į ikiteisminio tyrimo metu atlygintą 124, 52 Eur turtinę ir 34254 Eur neturtinę žalą, į nukentėjusių asmenų skaičių, į iš viso priteistiną žalos dydį. Nukentėjusiesiems iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro iš viso priteista 4 002,92 Eur turtinės žalos ir 17 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai iš kaltinamojo priteistas 15 408,45 Eur žalos atlyginimas už nukentėjusiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai iš kaltinamojo priteistas 14 444,15 Eur žalos atlyginimas už nukentėjusiesiems išmokėtas ligos išmokas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Jurbarko skyrius iš draugijos narių sąrašų oficialiai pašalino tris narius, kuriems pareikšti įtarimai dėl galimo brakonieriavimo.
Anot LMŽD Jurbarko skyriaus pirmininko Daivaro Rybakovo, brakonieriavimas ir bet kokie teisės aktų pažeidimai medžioklės srityje yra visiškai netoleruojami, o tokiems asmenims medžiotojų bendruomenėje vietos nėra.
„Mes esame gamtos sargai, ir jokie teisės aktų pažeidimai bendruomenėje nebus toleruojami. Tai, kas nutiko mūsų krašte, turi sulaukti griežto ir visapusiško atsakingų institucijų įvertinimo”, – sako jis.
Anot D. Rybakovo, Aplinkos apsaugos departamento tyrimas buvo pradėtas dar šią žiemą, gavus informacijos apie galimai neteisėtą veiklą, o vėlesni tyrimo veiksmai atskleidė ir kitus galimus pažeidimus.
„Mūsų pozicija yra vienareikšmė – LMŽD netoleruoja ir netoleruos asmenų, kurie pažeidžia medžioklės etiką ar įstatymus. Sužinoję apie situaciją, nedelsdami ėmėmės veiksmų. Tokiems asmenims mūsų bendruomenėje vietos nėra”, – teigia Jurbarko LMŽD skyriaus pirmininkas.
Šiuo sprendimu Jurbarko LMŽD skyrius dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą skaidriai, atsakingai ir įstatymus gerbiančiai medžioklės kultūrai. Pašalinti asmenys atsakys prieš įstatymą pagal galiojančias teisines procedūras.
2026 m. pradžioje Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) gavo informacijos iš Jurbarko rajono policijos komisariato, kad jų atliekamo ikiteisminio tyrimo metu surinkta duomenų apie galimai neteisėtas Jurbarko rajono medžiotojų būrelio „Pašventys“ medžiotojų medžiokles. AAD Gyvosios gamtos apsaugos departamentas, aktyviai bendradarbiaudamas su Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnais ir Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorais, dviem medžiotojams inicijavo 15 administracinių nusižengimų tyrimų dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimų, kurių metu daugeliu atvejų buvo neteisėtai sumedžioti gyvūnai.
„Tokie atvejai rodo, jog bendromis institucijų pastangomis galime ištirti slepiamus šiurkščius pažeidimus. O asmenys, kurie juos padarė, yra patraukiami atsakomybėn ir privalo atsakyti už savo veiksmus. Didžiuojamės pareigūnų nuosekliu ir principingu darbu, bei kitų medžiotojų įsitraukimu ir kitų institucijų pagalba atliekant tyrimą“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.
Šiuo metu jau baigtuose administraciniuose tyrimuose nustatyta, kad nuo 2024 m. gegužės mėn. iki 2025 m. rugpjūčio mėn. du medžiotojai nuolat šiurkščiai pažeidinėjo medžioklės taisykles ir neteisėtai medžiojo gyvūnus. Asmenys, vykdydami medžiokles, medžioklės lapuose neregistruodavo jų sumedžiotų gyvūnų.
Be to, fiksuoti trys atvejai, kai organizuojamos medžioklės buvo registruojamos fiktyviuose medžioklės lapuose, t. y. medžioklėje dalyvaujančius ne medžiotojų būrelio medžiotojus, svečius ir jų laimikius, jiems nežinant, registruodavo į nukopijuotus medžioklės lapus, kuriuos vėliau, siekdami nuslėpti medžioklės faktą, sunaikindavo.
Nustatytas vienas atvejis, kai neleistinu medžiojamų gyvūnų medžiojimo laikotarpiu, birželio mėnesį, sumedžioti du tauriojo elnio patinai. Be to, nustatyta, kad vienas iš minėtų medžiotojų medžiojo neįsirašęs į medžioklės lapą.
Atlikus išsamų ir nuoseklų tyrimą, nustatyta, kad neteisėtų medžioklių metu sumedžioti keturi tauriojo elnio patinai, viena tauriojo elnio patelė, aštuoni stirnos patinai ir viena stirnos patelė. Gyvosios gamtos apsaugos departamentas abiem asmenims pareiškė pretenzijas dėl padarytos žalos laukinių gyvūnų ištekliams, kurios bendra suma viršija 60 000 Eur. Žala kol kas neatlyginta.
Be paskirtų administracinių baudų pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 str. 1, 4 ir 8 d., asmenims taikytos ir papildomos poveikio priemonės: teisės medžioti atėmimai, neteisėtose medžioklėse naudotos transporto priemonės ir ginklo konfiskavimas, išieškant jų vertę.
Dėl didelės apimties medžiagos toliau tęsiami kiti administraciniai tyrimai dėl galimai neteisėtų medžioklių bei jų metu sumedžiojamų gyvūnų.
Primename, kad apie pastebėtus pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) pasiruošusi padėti suvaldyti situaciją dėl Vilniuje klaidžiojančio lokio. Atsižvelgdama į pastarųjų dienų įvykius ir didėjantį visuomenės susirūpinimą dėl Vilniaus mieste bei jo prieigose pastebėto lokio, LMŽD patvirtina savo pasirengimą teikti visokeriopą pagalbą valstybės institucijoms.
LMŽD specializuotos narių komandos yra suformuotos ir pasirengusios operatyviai reaguoti. Draugijos nariai turi reikiamą patirtį, techninę įrangą (naktinio matymo, termovizines priemones ir dronus) bei specifines žinias apie stambiųjų plėšrūnų elgseną, kurios yra būtinos efektyviam gyvūno stebėjimui ar jo vietos nustatymui, rašoma LMŽD pranešime žiniasklaidai.
„Mūsų bendruomenė yra pasiruošusi padėti, tačiau šiuo metu laukiame aiškaus valstybės institucijų veiksmų plano ir oficialaus prašymo. Kadangi lokys yra saugoma rūšis, bet kokie veiksmai turi būti griežtai koordinuojami su Aplinkos apsaugos departamentu ir kitomis atsakingomis tarnybomis“, – teigia LMŽD direktorius Laimonas Daukša.
Draugija pabrėžia, kad medžiotojų bendruomenė yra pasiryžusi prisidėti užtikrinant gyventojų saugumą ir padėti profesionaliai išspręsti jau antrą per metus neeilinę situaciją, kai tik bus gautas atitinkamas pavedimas. Kol vyksta koordinavimo procesai, LMŽD ragina gyventojus išlikti budrius: nepalikti vaikų be priežiūros, laikyti šunis prie savęs ir pasirūpinti, kad maisto atliekos konteineriuose neviliotų žvėries į kiemus.
Šeštadienį Kaune įvykęs Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) visuotinis delegatų suvažiavimas tapo esminiu lūžiu organizacijos istorijoje. Daugiau nei 2/3 būtinų balsų dauguma patvirtinti įstatų pakeitimai šalina dešimtmečius galiojusius ribojimus LMŽD nariais tapti regioninių ir kitų draugijų medžiotojams, o naujai išrinkta vadovybė brėžia modernios, vieningos ir atviros bendruomenės kryptį.
LMŽD veiklos ir finansų už praeitus metus pristatymu prasidėjęs suvažiavimas, netrukus sulaukė karštos diskusijos dėl redakcijos įstatų. Nepaisant kai kurių bandymų neigti Lietuvos Konstitucijos užtikrintą teisę kiekvienam LR piliečiui laisvai rinktis narystę kam priklausyti, neapsiribojant viena organizacija, net daugiau nei 2/3 delegatų pritarimu buvo panaikinti šie LR Konstitucijai prieštaravę apribojimai, kurie iki šiol varžė šalies medžiotojų ir žvejų teises. Nuo šiol LMŽD tampa visiškai atvira organizacija – centrinės draugijos nariais tiesiogiai galės tapti ne tik juridiniai vienetai, ar nepriklausomi medžiotojai, bet ir regioninių draugijų ar skyrių nariai.
„Tai istorinė diena, kai galutinai atsisakome uždaros struktūros modelio ir regioninio feodalizmo. Naujasis veiklos modelis paverčia LMŽD modernia, vakarietiška organizacija, gebančia operatyviai atstovauti kiekvieno medžiotojo interesams ir lanksčiai reaguoti į aplinkosaugos iššūkius“, – teigia LMŽD direktorius Laimonas Daukša.
Po įstatų pakeitimo suvažiavimo delegatai sprendė ir lyderystės klausimą. Įvertinę pasiektus rezultatus ir jau iš anksčiau pristatytą draugijos ateities viziją, medžiotojų atstovai dar vienai kadencijai patikėjo organizacijos vairą dabartiniam pirmininkui Virginijui Kantauskui. Iš 247 užsiregistravusių delegatų už jo kandidatūrą balsavo daugiau nei 200 (212) dalyvių.
Savo rinkiminėje programoje V. Kantauskas akcentavo vienybės būtinybę, aktyvesnę integraciją į visuomenės švietimą bei aukščiausių etikos standartų diegimą ruošiant naujos kartos medžiotojus, būtinybę atsiverti medžiotojų klubas, tarptautinį bendradarbiavimą ir dar didesnio bendruomenės proveržio planą.
Suvažiavimo delegatai taip pat patvirtino naująją LMŽD tarybą, kuriai pritarė didžioji dauguma delegatų. Naujais LMŽD tarybos nariais tapo Audrius Pauža, Deividas Staponkus, Laurynas Filipavičius, Andrius Rapalas, Rimantas Norkus, dr. Albertas Venslovas, Rytis Andriuškevičius, Pavel Trusov, Lionius Stanevičius, Juozas Abramavičius, Artūras Stankevičius, Vitalijus Leskauskas – bendruomenės deleguoti atstovai, perrinkti buvo (15) Virginijus Kantauskas, dr. Artūras Kibiša, Pranas Dailidė, dr. Feliksas Miliutis, Sigitas Kupšys, Remigijus Balašaitis, Tomas Zubovas, Algimantas Glikas, Vytautas Kucevičius, Rimantas Misevičius, Bronislovas Domža, Dovidas Songaila, Vytas Mazuronis, Mindaugas Balčiūnas ir Vilius Karpavičius, kurie kartu su pirmininku formuos organizacijos strategiją.
V. Kantauskas LMŽD pirmininko pareigas eina jau antrąją kadenciją. Per pirmąją, jo suburtai komandą įgyvendino radikalius medžiotojų ir žvejų bendruomenės vienijimo ir proveržio sprendimus – buvo parengta ilgalaikė šalies medžiotojų strategija, skirtas milžiniškas dėmesys darbui su visuomene, strateginei komunikacijai, atsakingos medžioklės skatinimui, žvėrių apsaugai ir kt.
V. Kantausko suburtos komandos pradėta atsakingai įgyvendinti medžioklės politika sąlygojo ne tik laukinės faunos klestėjimą, bet ir kardinalius pokyčius visuomenės nuomonės tyrimuose apie medžiotojus – juos palankiai vertina daugiau nei 60 proc. Lietuvos gyventojų.
„Galiu drąsiai pasakyti, kad jau tampame tais, kurie puoselėjame gamtą. Tad padarysiu viską, kad LMŽD taptų stipriausia aplinkosaugine bendruomene, kuri šiandien jau yra vieningesnė nei bet kada per visą gyvavimo istoriją“, – pažymėjo antrai kadencijai išrinktas jos pirmininkas V. Kantauskas.
Suvažiavimo metu taip pat buvo patvirtintos 2025 m. veiklos ir finansinės ataskaitos bei pagerbti labiausiai draugijos veiklai nusipelnę nariai.
LMŽD duomenimis, šiandien Lietuvoje priskaičiuojama apie 75 tūkst. elnių, 135 tūkst. stirnų bei stabiliai augančios kitų žvėrių populiacijos.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija vienija virš 18 000 medžiotojų bei apie 600 klubų ir būrelių visoje šalyje. Tai didžiausia ir seniausia tokio pobūdžio organizacija Lietuvoje, puoselėjanti medžioklės kultūrą, etiką ir gamtosaugos tradicijas.
Tragiška nelaimė Lenkijoje, Bieszczadų regione rudasis lokys užpuolė ir mirtinai sužalojo 58 metų moterį — tai itin retas, tačiau skaudus priminimas apie rizikas, su kuriomis galima susidurti gamtoje.
Moteris kartu su sūnumi buvo atvykusi į atokų miško plotą netoli Płonna kaimo rinkti nukritusių ragų — tai įprastas pavasarinis užsiėmimas. Tam tikru momentu jiedu atsiskyrė. Sūnus telefonu išgirdo motiną šaukiant „lokys, lokys”, po to ryšys nutrūko.
Nuotr.: P. Olechniewicz
Gelbėtojai buvo iškart perspėti, tačiau sudėtingas reljefas ir tikslios vietos nežinojimas apsunkino operaciją. Atvykus pagalbai, moteris jau buvo mirusi nuo patirtų sužalojimų.
Preliminariais duomenimis, susidūrimas galėjo būti netikėtas — moteris tikriausiai per arti priartėjo prie gyvūno. Mirtinos lokių atakos Lenkijoje yra itin retos: paskutinis panašus atvejis užfiksuotas daugiau nei prieš dešimtmetį.
Tuo pat metu lokių populiacija regione atsigauna, o susidūrimai su žmonėmis tampa dažnesni. Tai ne išimtis — panaši tendencija stebima daugelyje Europos šalių, kur didieji plėšrūnai pamažu grįžta į savo istorines buveines.
Šis atvejis primena paprastą, tačiau dažnai pamirštamą tiesą: laukiniai gyvūnai yra greiti ir nenuspėjami. Tai, kad atakos yra retos, nereiškia, kad jos neįmanomos.
Sugyvenimas su didžiaisiais plėšrūnais reikalauja informuotumo, pagarbos ir atsakingo elgesio — ypač tose vietovėse, kur šios rūšys gyvena.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) organizuoja visuotinį delegatų suvažiavimą, kuris taps aukščiausiu šių metų LMŽD savivaldos renginiu. Remiantis kovo 20 d. tarybos posėdžio nutarimu, šeštadienį Kaune vyksiančiame suvažiavime jo delegatai ne tik vertins praėjusių metų veiklos rezultatus, bet ir priims strateginius sprendimus, nubrėžiančius ilgalaikę draugijos veiklos kryptį.
„Tai bus vienas svarbiausių bendruomenės renginių per visus penkerius metus, kuriame spręsis bendruomenės ateitis“, – sako LMŽD direktorius Laimonas Daukša.
Anot jo, svarbiausia suvažiavimo dalis bus nukreiptas į organizacijos valdymo atnaujinimą.
„Slaptu balsavimu delegatai rinks draugijos pirmininką ir tarybą, taip pat apsispręs dėl įstatų pakeitimų, kuriems priimti reikalinga kvalifikuota balsų dauguma. Šie pokyčiai yra orientuoti į modernią ir efektyvią organizacijos struktūrą, gebančią lanksčiai reaguoti į šiandienos medžioklės ir žvejybos sektoriaus iššūkius“, – sako jis.
LMŽD nariais ilgus metus galėjo būti tik juridiniai vienetai, daugeliu atveju jais buvo regioninės draugijos ir skyriai, tuo tarpu fiziniai asmenys nariais tapti gali tik nuo praeitų metų, bet su tam tikromis išimtimis.
„Dar ne taip seniai buvome išdraskyta organizacija be krypties ar matymo, o per kelerius metus sugebėjome susitelkti, pasirengti ilgalaikę pokyčių strategiją ir ją pradėti įgyvendinti. Naujas veiklos modelis ir sprendimai davė teigiamų rezultatų – pasikeitė visuomenės požiūris, pajudėjome aplinkosauginės organizacijos bendruomenės link“, – sako LMŽD direktorius L. Daukša.
Be personalijų ir teisinių pagrindų formavimo, suvažiavimo metu bus skiriamas ypatingas dėmesys organizacijos atskaitomybei. Renginio metu bus tvirtinami 2025 metų veiklos ir finansinės ataskaitos, kurios jau dabar yra viešai prieinamos oficialioje Draugijos svetainėje.
Renginio metu bus pagerbti labiausiai draugijos veiklai nusipelnę nariai. Į LMŽD pirmininko rinkimus šiuo metu yra užsiregistravęs dabartinis pirmininkas Virginijus Kantauskas, kuris savo programoje akcentuoja vienybės būtinybę, integraciją į visuomenės švietimą, aukščiausius etikos ir naujos kartos medžiotojų rengimo standartus, eilę kitų iniciatyvų.
LMŽD atstovų teigimu, šis suvažiavimas yra esminė galimybė kiekvienam nariui per savo atstovus tiesiogiai prisidėti prie organizacijos ateities kūrimo.
Balandžio 25 dieną Kaune vyks eilinis rinkiminis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos visuotinis delegatų suvažiavimas — vienas svarbiausių metų įvykių Lietuvos medžiotojų bendruomenei.
Suvažiavimas prasidės 11 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.). Registracija — nuo 10 val.
Šiais metais suvažiavimas ypač svarbus — rinkiminis. Delegatai rinks naują Draugijos pirmininką, tarybą ir revizijos komisiją, taip pat svarstys įstatų pakeitimus bei tvirtins finansines ataskaitas. Kitaip tariant, bus formuojama komanda, kuri artimiausius metus atstovaus Lietuvos medžiotojams ir žvejams.
Šį mėnesį ES REACH komitetas vėl susirinks aptarti švino šaudmenų ribojimo medžioklėje. Po paskutinio posėdžio aiškėja dvi svarbios naujienos: kulkos iš pasiūlymo tikriausiai bus visiškai išbrauktos, o kai kurios valstybės narės reikalauja prailginti pereinamąjį laikotarpį švino šratams nuo trejų iki penkerių metų. FACE atidžiai stebi šį procesą, kuris paveiks daugiau nei 7 milijonus Europos medžiotojų.
Kas vyksta Briuselyje?
ES REACH komitetas — tai valstybių narių atstovų grupė, sprendžianti cheminių medžiagų ribojimo klausimus pagal REACH reglamentą. Vienas iš karščiausių pastarųjų metų klausimų — švino naudojimas medžioklės šaudmenyse. Europos Komisija jau kurį laiką siekia išplėsti esamą ribojimą, kuris šiuo metu apima tik šlapžemes ir pritaikyti jį visai medžioklei visoje ES teritorijoje.
Pagal FACE paskelbtą informaciją, paskutiniame REACH komiteto posėdyje paaiškėjo, kad kulkos iš pasiūlymo bus visiškai išbrauktos. Tai reiškia, kad dabartinis projektas apima tik švino šratus — tai yra lygiavamzdžių šautuvų šaudmenis, dažniausiai naudojamus paukščių ir smulkių žvėrių medžioklėje bei sporte.
Kodėl kulkos išbrauktos?
Kulkų pašalinimas iš pasiūlymo yra reikšminga pergalė medžiotojų bendruomenei. Švino kulkų alternatyvos (daugiausia vario arba jo lydinių) yra gerokai brangesnės, o medžiotojai ne kartą pabrėžė techninius sunkumus — kitokia balistika, kitoks poveikis, senesniems šautuvams kyla suderinamumo problemų.
Nors tikslios kulkų pašalinimo priežastys oficialiai neskelbiamos, akivaizdu, kad valstybių narių spaudimas ir praktinių bei ekonominių pasekmių analizė atliko svarbų vaidmenį.
Kova dėl pereinamojo laikotarpio
Ankstesnio REACH komiteto posėdžio protokolai rodo, kad kai kurios valstybės narės ir toliau reiškia susirūpinimą dėl siūlomo ribojimo laiko. Vyko diskusijos dėl pereinamojo laikotarpio trukmės — ypač dėl galimybės jį pratęsti nuo trejų iki penkerių metų švino šratams, naudojamiems medžioklėje.
Tai atspindi nuolatinį susirūpinimą dėl praktinių, ekonominių ir logistinių priemonės įgyvendinimo pasekmių. Trys metai — per trumpas laikotarpis tiek medžiotojams pritaikyti įrangą, tiek šaudmenų pramonei perorientuoti gamybą. Penkeri metai būtų realistiškesnis kompromisas.
Europos Komisija turėtų įvertinti valstybių narių grįžtamąjį ryšį ir pateikti peržiūrėtą projekto redakciją tolesnei diskusijai. Tikėtina, kad balsavimas įvyks artimiausiais mėnesiais.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Lietuvoje jau dabar galioja vieni griežčiausių švino ribojimų Baltijos regione:
Nuo 2021 m. uždrausta medžioti paukščius švininiais arba švino junginių turinčiais šratais visoje šalies teritorijoje — ne tik šlapžemėse.
Nuo 2023 m. vasario 15 d. įsigaliojo ES reglamentas, draudžiantis naudoti šratus, kuriuose yra daugiau nei 1 proc. švino, šlapžemėse arba 100 metrų atstumu aplink jas. Šlapžemėmis laikomi natūralūs ar dirbtiniai, pastovūs ar laikini vandens telkiniai, pelkės ir durpynai.
Tačiau naujasis ES pasiūlymas yra gerokai platesnis — jis apimtų visą medžioklę, ne tik šlapžemes. Nors Lietuvos medžiotojai jau priprato prie alternatyvų medžiojant paukščius, plataus ribojimo įvedimas paveiktų ir kiškių, ir plėšrūnų medžioklę, kur šratai su švinu vis dar leidžiami.
Pramonės ir medžiotojų pozicija
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) atstovai ne kartą yra išsakę susirūpinimą dėl švino ribojimų. Pagrindiniai argumentai — alternatyvos yra brangesnės, o Lietuvos indėlis į bendrą švino taršos lygį ES yra santykinai mažas, nes paukščių sumedžiojama palyginti nedaug. Be to, dalis senesnių lygiavamzdžių šautuvų nėra pritaikyti šaudyti plieniniais šratais dėl didesnio slėgio ir kitokių balistinių savybių.
Kas toliau?
Artimiausias REACH komiteto posėdis — šį mėnesį. Jame tikimasi tolesnių diskusijų dėl pasiūlymo turinio, pereinamojo laikotarpio ir galimo balsavimo grafiko. FACE ir nacionalinės medžiotojų organizacijos, tarp jų ir LMŽD, atidžiai stebi procesą ir ruošiasi reaguoti į bet kokius Komisijos pasiūlymus.
Lietuvos medžiotojams verta sekti šią temą — nepriklausomai nuo to, kaip baigsis balsavimas, bet kokios naujos ES taisyklės ateityje bus įtrauktos ir į Lietuvos medžioklės teisinį reglamentavimą.
