Blog

Prancūzijos ginklų informacinė sistema (SIA) tapo kibernetinės atakos taikiniu — programišius teigia pardavinėjantis daugiau nei 62 500 ginklų ir jų savininkų duomenis tamsiajame internete. Incidentas kelia rimtų klausimų apie centralizuotų ginklų registrų saugumą visoje Europoje, įskaitant ir Lietuvą, kur skaitmenizacija sparčiai plečiama.

2026 m. kovo 24 d. kibernetinio saugumo portalas „FrenchBreaches“ pranešė apie didelę duomenų vagystę iš Prancūzijos ginklų informacinės sistemos SIA (Système d’Information sur les Armes). Tai centralizuota valstybinė duomenų bazė, kurioje registruojami visi legaliai laikomi ginklai šalyje: jų savininkai, techniniai duomenys ir sandorių istorija.

Slapyvardžiu „HexDex“ veikiantis programišius paskelbė pardavinėjantis duomenis apie 62 511 ginklų. Prancūzijos vidaus reikalų ministerija patvirtino incidentą ir perdavė informaciją Paryžiaus prokuratūrai.

Prancūzijos ginklų ir sprogmenų centrinis departamentas vėliau patikslino, kad programišius pateko ne į pačią centrinę SIA sistemą, o į vienos įmonės skaitmeninę policijos knygą (Livre de Police Numérique), panaudodamas pareigūno prisijungimo duomenis. Taigi buvo pažeistas ne visas registras, o vienas prieigos taškas – tačiau to pakako, kad būtų išgauti dideli kiekiai jautrios informacijos. Pats programišius teigė buvęs sustabdytas duomenų išgavimo metu, tai gi realių nutekintų duomenų apimtis galėjo būti dar didesnė.

Pagal turimus duomenis, nutekėjusi informacija apima dvi kategorijas. Ginklų duomenys: tipas, markė, modelis, serijinis numeris, RGA numeris ir klasifikacija. Savininkų duomenys: vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, gyvenamosios vietos adresas, elektroninis paštas, telefono numeris ir SIA identifikacinis numeris.

Pagal paskelbtų duomenų rinkinio analizę, tarp nutekėjusių ginklų 46 proc. sudarė graižtviniai šautuvai, 29 proc. – lygiavamzdžiai medžiokliniai šautuvai, 11 proc. – pompinio tipo šautuvai ir 8 proc. – trumpieji ginklai. Ginklų kategorijos apima nuo B kategorijos (reikalaujančios leidimo) iki C kategorijos (deklaruojamų ginklų).

Šis incidentas nėra pavienė ataka prieš Prancūzijos ginklų bendruomenę. Anksčiau buvo atakuoti Prancūzijos šaudymo sporto federacijos duomenys, 2026 m. sausį kibernetinės atakos taikiniu tapo Nacionalinė medžiotojų federacija (FNC) bei Biologinės įvairovės tarnyba (OFB). 2025 m. pabaigoje programišiai paskelbė turį prieigą prie 16,4 mln. prancūzų duomenų iš įvairių Vidaus reikalų ministerijos sistemų. Ši atakų serija rodo, kad ginklų savininkų ir medžiotojų duomenys tampa vis patrauklesniu taikiniu kibernetiniams nusikaltėliams.

Prancūzijos atvejis turi tiesioginę reikšmę visoms ES šalims, kuriančioms ar jau naudojančioms centralizuotas ginklų registracijos sistemas. Lietuvoje nuo 2026 m. balandžio 1 d. įsigaliojo reikalavimas turėti tik skaitmeninį medžiotojo bilietą, o ginklų registracija jau seniai vykdoma elektroniniu būdu per Policijos elektroninių paslaugų sistemą.

Skaitmenizacija neabejotinai teikia patogumo – nebereikia nešiotis popierinių dokumentų, procesai paspartėja. Tačiau Prancūzijos pavyzdys primena, kad kiekviena centralizuota duomenų bazė yra potencialus taikinys. Nutekėję ginklų savininkų duomenys gali būti panaudoti ne tik sukčiavimui ar tiksliniam apgaulės laiškų siuntimui (vadinamajam fišingui), bet ir ginklų vagystėms planuoti – žinant, kas, kur ir kokius ginklus laiko.

Prancūzijos incidentas parodė esminį dalyką: silpniausia grandis dažnai būna ne centrinė sistema, o individualūs prieigos taškai. Šiuo atveju užteko vienos parduotuvės kompromisuotų prisijungimo duomenų, kad būtų pasiekta didžiulė duomenų bazė. Tai reiškia, kad saugumo užtikrinimas priklauso ne tik nuo valstybės, bet ir nuo kiekvieno profesionalo, turinčio prieigą prie sistemos.

Medžiotojų organizacijoms ir ginklų prekybininkams visose ES šalyse verta iš naujo peržiūrėti savo kibernetinio saugumo praktikas: naudoti stiprius, unikalius slaptažodžius, dviejų veiksnių autentifikavimą ir reguliariai stebėti prieigos žurnalus.

Kol Prancūzijoje vyksta tyrimas, o medžiotojų bendruomenė laukia atsakymų dėl duomenų apsaugos, šis atvejis turėtų būti perspėjimas visai Europai – skaitmenizacija be adekvačios kibernetinės apsaugos gali tapti ne privalumu, o pažeidžiamumu.

Lietuvos Seime registruotas Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma lapkričio 3-iąją — šventojo Huberto dieną — oficialiai paskelbti Medžiotojų diena. Jei iniciatyvai bus pritarta, tai bus pirmas kartas, kai medžiotojų bendruomenė sulauks tokio valstybinio pripažinimo.

Įstatymo pataisas inicijavo Seimo narės socialdemokratės Ilona Gelažnikienė ir Jūratė Zailskienė. Projektas Seime registruotas 2026 m. kovo 18 dieną numeriu XVP-1249 ir šiuo metu yra pateikimo stadijoje.

Kodėl būtent šventasis Hubertas?

Šventasis Hubertas krikščioniškoje tradicijoje laikomas medžiotojų globėju. Jo diena — lapkričio 3-ioji — jau seniai minima Lietuvos medžiotojų bendruomenėse: rengiami šventiniai minėjimai, šv. Mišios, edukaciniai renginiai ir visuomeninės akcijos. Tačiau iki šiol ši data neturėjo oficialaus statuso valstybės atmintinų dienų kalendoriuje.

Inicijatorės projekte pabrėžia, kad šventojo Huberto dienos įteisinimas būtų ne tik simbolinis gestas, bet ir galimybė plačiau pristatyti visuomenei medžioklės kultūrą, jos raidą bei medžiotojų vaidmenį laukinės gyvūnijos valdyme.

Medžioklė — ne tik hobis

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte medžioklė apibūdinama kaip viena seniausių žmogaus veiklų, kurios paskirtis per amžius iš esmės pasikeitė. Šiandien medžiotojai atlieka svarbias funkcijas, kurios dažnai lieka nepastebėtos platesnei visuomenei.

Projekte akcentuojama, kad Lietuvos medžiotojai aktyviai dalyvauja laukinių gyvūnų populiacijos reguliavime, prisideda prie žalos žemės ūkiui ir miškams mažinimo, vykdo užkrečiamųjų ligų — tokių kaip afrikinis kiaulių maras — plitimo prevenciją. Ši veikla grindžiama bendradarbiavimu su atsakingomis valstybės institucijomis ir teisės aktuose nustatytomis priemonėmis.

Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 30 tūkstančių medžiotojų. Jie ne tik vykdo praktines gyvūnų populiacijos valdymo funkcijas, bet ir informuoja apie aplinkosaugos pažeidimus, dalyvauja edukacinėse veiklose, socialinėse iniciatyvose ir gamtosaugos projektuose.

Raudonės pilis — šventojo Huberto šventės širdis

Nors oficialaus statuso šventoji Huberto diena dar neturi, jos minėjimas Lietuvoje jau tapo ryškia tradicija. Svarbiausias šios šventės centras — Raudonės pilis Jurbarko rajone, kur kasmet rengiama nacionalinė medžioklės trofėjų paroda. Pastaraisiais metais čia vyko ir Europos elnių baubimo čempionatas, pritraukęs tarptautinį dėmesį.

Šie renginiai kasmet sulaukia tūkstančių lankytojų — tiek medžiotojų, tiek plačiosios visuomenės. Tai rodo, kad medžioklės kultūra Lietuvoje yra gyva, matoma ir domina žmones.

Ką tai reikštų medžiotojų bendruomenei?

Šventojo Huberto dienos įtraukimas į oficialų atmintinų dienų sąrašą būtų reikšmingas žingsnis keliais aspektais. Visų pirma, tai suteiktų valstybinį pripažinimą veiklai, kuri per šimtmečius formavo Lietuvos kaimo kultūrą ir tradicijas. Antra, oficialus statusas sudarytų geresnes sąlygas organizuoti visuomeninius renginius, skatinti dialogą tarp medžiotojų ir platesnės visuomenės bei formuoti teigiamą medžioklės kultūros įvaizdį.

Inicijatorės taip pat pabrėžia, kad tokia diena skatintų atsakingos ir etiškos medžioklės principus, pagarbą gamtai ir bendruomeniškumą — vertybes, kurios yra medžioklės kultūros pagrindas.

Kas toliau?

Projektas šiuo metu laukia Seimo komitetų svarstymo. Atmintinų dienų įstatymo pakeitimai paprastai neprieštaringi, tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo politinės valios ir parlamentinės darbotvarkės.

Medžiotojų bendruomenė šį siūlymą vertina teigiamai — tai galimybė ne tik paminėti savo tradiciją, bet ir parodyti visuomenei, koks iš tiesų yra šiuolaikinio medžiotojo vaidmuo gamtos ir laukinės gyvūnijos išsaugojime.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad vadovaujantis  Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklėmis, medžioklės plotų naudotojai kasmet iki gegužės 1 d. turi pateikti ataskaitą apie medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą ir prašymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo.

Duomenys turi būti teikiami tik per Medžioklės žurnalą (BĮIP).

Medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo ataskaita

Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 18 punktą, medžioklės plotų naudotojai, kurie praėjusį sezoną naudojo popierinius medžioklės lapus, turi pateikti ataskaitą apie medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą.

Kaip pateikti ataskaitą?

1. Prisijunkite prie Medžioklės žurnalo (BĮIP).
2. Pasirinkite medžioklės plotų vienetą.
3. Eikite į skiltį „Statistika“.
4. Suveskite duomenis apie sumedžiotus gyvūnus.

Išsamesnę informaciją rasite medžioklės atmintinėje – Sumedžiotų gyvūnų ataskaitos teikimas.

Jei medžioklės buvo vykdomos naudojant elektroninį medžioklės lapą, t. y. per Medžioklės žurnalą (BĮIP), ataskaita suformuojama automatiškai, todėl papildomai jos teikti nereikia – pakanka patvirtinti ataskaitos duomenis.

Sumedžiojimo limitų prašymai

Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 33 punktą, medžioklės plotų naudotojai turi pateikti prašymą savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijai.

Prašyme būtina:

• nurodyti medžioklės plotų vienete gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų rūšis;
• pateikti preliminarų kiekvienos rūšies gyvūnų skaičių;
• nurodyti pageidaujamus sumedžiojimo limitus.

Kaip pateikti prašymą?

1. Prisijunkite prie  Medžioklės žurnalo (BĮIP).
2. Skiltyje „Statistika / Limitai“ pasirinkite „Prašymai“.
3. Spauskite „Prašyti limitų“.
4. Įveskite prašomus limitus ir preliminarų gyvūnų skaičių.

Išsamesnę informaciją rasite medžioklės atmintinėje – Prašymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo.

Rekomenduojame duomenis pateikti nelaukiant termino pabaigos.