Spalio 2-ąją Lietuvą pasiekė liūdna žinia – eidamas 71-uosius metus mirė vienas žinomiausių šalies gamtininkų, biologas, rašytojas, fotografas ir radijo laidų vedėjas Selemonas Paltanavičius. Žinią apie jo mirtį LRT patvirtino velionio dukra.
Selemonas Paltanavičius gimė 1956 m. sausio 14 d. Užbaliuose, Marijampolės rajone. 1979 m. Vilniaus universitete baigė biologijos studijas ir pradėjo dirbti Žuvinto valstybiniame rezervate. 1984–2011 m. jis vadovavo Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriui, vėliau dirbo ministerijos Komunikacijos skyriuje.
Didelę gyvenimo dalį S. Paltanavičius skyrė visuomenės švietimui ir Lietuvos gamtos pažinimui. Jis buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys, gamtos fotografas, radijo ir televizijos laidų autorius bei vedėjas. Nuo 2001 m. vedė radijo laidas „Pro sekmadienio langą“ ir „Gamta – visų namai“, o 2015–2021 m. dalyvavo LRT projekte „Nacionalinė ekspedicija“.
LRT duomenimis, gamtininkas per gyvenimą parašė daugiau kaip šimtą knygų, parengė tūkstančius publikacijų ir daugybę radijo bei televizijos laidų. Dar visai neseniai jo balsas skambėjo laidoje „Gamta – visų namai“. Paskutinę jo įrašytą šios laidos laidą LRT paskelbė transliuosianti spalio 3-iosios rytą.
Gamtininkas, kuriam medžioklės pasaulis nebuvo svetimas
S. Paltanavičiaus veikla glaudžiai siejosi ir su medžiojamųjų gyvūnų pažinimu bei medžioklės tematika. Jis rašė apie vilkus, elnius, šernus, bebrus, paukščius ir daugelį kitų Lietuvos faunos rūšių, o jo tekstai buvo skelbiami ir medžiotojams skirtoje spaudoje bei portale Miske.lt.
Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad S. Paltanavičius buvo ir dviejų tomų „Didžiosios Lietuvos medžioklės knygos“, išleistos 2003–2006 metais, bendraautoris bei sudarytojas.
Jo požiūris į medžioklę nebuvo paremtas paprastu žmogaus ir laukinio gyvūno supriešinimu. 2014 metais kalbėdamas apie žmogaus santykį su gyvūnais jis yra sakęs:
„Medžiotojas šiaip jau neturi būti žiaurus žmogus.“
S. Paltanavičius medžiotoją tuomet lygino su kitais gamtos išteklius naudojančiais žmonėmis ir pabrėžė senąją pagarbos sumedžiotam gyvūnui tradiciją.
Jis taip pat nevengė kalbėti apie būtinybę reguliuoti gyvūnų populiacijas. 2024 metais publikuotame tekste apie vilką S. Paltanavičius kritikavo laikotarpį, kai, jo vertinimu, vilkų gausos reguliavimas buvo vykdomas neatsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas ir buvo nustatomi per maži sumedžiojimo limitai. Jis atkreipė dėmesį į augančią vilkų populiaciją ir besikeičiantį jų elgesį žmogaus aplinkoje.
Tai svarbus S. Paltanavičiaus palikimo bruožas – apie gamtą jis kalbėjo ne tik emocijomis, bet ir kaip biologas, remdamasis rūšių ekologija, populiacijų būkle bei žmogaus atsakomybe jas valdant.
Daugiau kaip šimtas knygų ir tūkstančiai publikacijų
Tarp S. Paltanavičiaus darbų – knygos „Pėdsekio vadovas“, „Neringa“, „Vilkai“, „101 Lietuvos gamtos stebuklas“, „Lietuvos raudonoji knyga“ ir daugybė vaikams skirtų leidinių. Jo pirmoji knyga „Žalio miško istorijos“ pasirodė dar 1978 metais.
Už savo kūrybinę ir gamtosauginę veiklą S. Paltanavičius buvo ne kartą įvertintas. Tarp jo apdovanojimų – Česlovo Kudabos premija, Vaikų literatūros premija, Prano Mašioto premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius. 2025 metais jam skirta Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija už šviečiamąją veiklą ir ilgametes pastangas ugdyti atsakingą, gamtą mylintį žmogų.
Priimdamas šį apdovanojimą S. Paltanavičius kalbėjo apie vieną svarbiausių savo siekių – žmogaus ir gamtos santarvę.
Selemono Paltanavičiaus tekstus daugelį metų skaitė ir Miske.lt auditorija. Portale publikuoti jo straipsniai apie šernus, tauriuosius elnius, bebrus, vilkus, paukščius ir kitus mūsų gamtos gyventojus.
Todėl ši netektis artima ir medžiotojų bendruomenei. Išėjo žmogus, kuris dešimtmečius kaupė ir dalijosi žiniomis apie Lietuvos gyvūniją, mokėjo apie sudėtingus gamtos procesus kalbėti suprantamai ir kartu neprarasti biologo požiūrio į gamtoje vykstančius procesus.
Miške.lt redakcija reiškia nuoširdžią užuojautą Selemono Paltanavičiaus šeimai, artimiesiems, kolegoms ir visiems jį pažinojusiems.
Vidaus reikalų ministerijos derinti pateiktas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų projektas paliestų medžiotojus, sportinio šaudymo atstovus, ginklų savininkus, prekybininkus ir šaudyklų veiklą. Siūloma mažinti dalies ginklų priedėlių apyvartos ribojimus, tačiau kartu nustatyti naujus įvežtų ginklų perleidimo apribojimus ir išsamiau reglamentuoti šaudyklų leidimus bei kontrolę. Institucijų nuomonės dėl kai kurių pasiūlymų išsiskiria.
Straipsnyje aptariama derinti pateikta projekto redakcija ir šešių institucijų išvados. Jose išdėstytos pastabos. Vienas reikšmingiausių pasiūlymų – pakeisti ginklo priedėlio sąvoką ir šiai grupei priskirti tik duslintuvą. Galiojančiame įstatyme ginklų priedėliais laikomi ir kompensatoriai, lazeriniai, optiniai bei naktiniai taikikliai. Vadinasi, priėmus siūlomą redakciją, šiems keturiems daiktų tipams nebebūtų taikomas reguliavimas būtent kaip ginklų priedėliams.
Ginklų savininkams tai reikštų paprastesnę šių prietaisų apyvartą, o prekybininkams – mažiau su ginklų priedėlių statusu susijusių procedūrų. Projekte numatyta nutraukti iki 2027 m. birželio 30 d. pradėtas ir nebaigtas ūkinės veiklos licencijų, leidimų bei rašytinių sutikimų išdavimo procedūras dėl daiktų, kurie nebebūtų laikomi ginklų priedėliais. Vis dėlto vien išbraukimas iš šios sąvokos savaime nepanaikintų kitų teisės aktų reikalavimų, jeigu konkrečiam gaminiui jie būtų taikomi.
Valstybės saugumo departamentas aiškiai nurodo neprieštaraujantis kompensatorių ir optinių taikiklių apyvartos atlaisvinimui. Tačiau lazerinių ir naktinių taikiklių kontrolę jis siūlo išlaikyti. Departamento vertinimu, šie prietaisai gali būti reikšmingi planuojant prieš valstybės saugumo interesus nukreiptą veiklą.
VSD taip pat nesutinka, kad pakankamą kontrolę savaime užtikrintų strateginių ar dvejopo naudojimo prekių reguliavimas. Savo išvadoje departamentas pažymi, kad nėra nustatyta joje minima ekspertinių išvadų dėl prekių priskyrimo kontroliuojamoms dvejopo naudojimo prekėms teikimo tvarka. Todėl, VSD vertinimu, išlieka rizika, jog priėmus siūlomus pakeitimus lazerinių ir naktinių taikiklių apyvarta nebūtų kontroliuojama.
Medžiotojams svarbu atskirti prietaiso įsigijimo ir prekybos juo reguliavimą nuo jo naudojimo medžioklėje. Aptariamu projektu nekeičiamos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, todėl jo negalima pristatyti kaip leidimo naktinius ar lazerinius taikiklius naudoti bet kokioje medžioklėje.
Duslintuvai projekte liktų reguliuojami kaip ginklų priedėliai. Juos galėtų įsigyti, turėti ir naudoti leidimus šaunamiesiems ginklams sportui, medžioklei, šaulio tarnybai ar projekte nurodytų karių įgūdžiams tobulinti turintys asmenys. Tačiau šios paskirtys įstatyme jau numatytos nuo 2025 m. liepos 1 d. Taigi aptariamo projekto esmė šiuo klausimu – išsaugoti duslintuvų kontrolę, kartu iš ginklų priedėlių sąrašo siūlant išbraukti kitus prietaisus.
Pateiktose institucijų išvadose atskiro nepritarimo projekte numatytam duslintuvų reguliavimui nėra. Aplinkos ministerija nurodo esminių pastabų projektų paketui neturinti, tačiau atskiros pozicijos būtent dėl duslintuvų neišdėsto.
Ginklų savininkams reikšmingas ir siūlymas vienus metus riboti įvežtų daiktų perleidimą. Projekte numatyta uždrausti parduoti ar kitaip perduoti įvežtą pavienį ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis ar jų dalis, kol nuo įvežimo nepraėjo vieni metai.
Praktiškai tai reikštų, kad asmeniškai įsivežto ginklo nebūtų galima netrukus parduoti ar padovanoti, pavyzdžiui, paaiškėjus, kad jis neatitinka savininko poreikių. Siūloma formuluotė apima ne vien pardavimą, bet ir kitokį perdavimą. Pateiktoje nuostatoje atskirų išimčių tokioms situacijoms nenurodyta. Šešiose nagrinėtose institucijų išvadose konkrečių pastabų dėl šio apribojimo nėra.
Kartu būtų plečiama pareiga parduoti per teisę prekiauti turintį subjektą. Galiojantis įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 10 punktas šį draudimą tiesiogiai sieja su A, B ir C kategorijų ginklais. Projekte į tą pačią nuostatą įrašomi ir ginklų priedėliai, šaudmenys bei jų dalys.
Tai aktualu savininkui, norinčiam parduoti turimą duslintuvą ar likusius šaudmenis: siūloma aiškiai nustatyti, kad toks pardavimas turėtų vykti per atitinkamą prekybininką. Prekybininkams tai reikštų platesnį tarpininkavimo vaidmenį, o savininkams – papildomą procedūrą. Atskirų institucijų pastabų būtent dėl šio pakeitimo pateiktuose dokumentuose nėra.
Didelė projekto dalis skirta tirams ir šaudykloms. Siūloma išsamiai nustatyti leidimo išdavimo, sustabdymo, atnaujinimo ir panaikinimo pagrindus. Prieš pradedant veiklą policija turėtų gauti kompetentingų institucijų informaciją apie atitiktį aplinkos apsaugos, žemės naudojimo, visuomenės sveikatos ir triukšmo valdymo reikalavimams. Atskiru policijos leidimu būtų patvirtinama atitiktis įrengimo ir eksploatavimo saugumo reikalavimams.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija atkreipia dėmesį, kad komercinei veiklai taip būtų numatytos dvi procedūros: licencija arba rašytinis sutikimas ir papildomas leidimas. Ministerija siūlo įvertinti galimybę atitiktį reikalavimams patikrinti išduodant licenciją, atsisakant atskiros leidimo procedūros. Jos siūlomas modelis – vienas administracinis sprendimas ir elektroninis institucijų keitimasis duomenimis, nereikalaujant iš pareiškėjo pakartotinai pateikti valstybės jau turimos informacijos.
Nekomercinių šaudyklų nereikėtų pristatyti kaip visiškai naujos galimybės. Galiojantis įstatymas jau numato, kad nevykdantiems ūkinės veiklos licencija nereikalinga, tačiau būtinas policijos leidimas. Projekte ši tvarka detalizuojama, įskaitant leidimo turėtojų pareigas ir kontrolę.
Numatomos pareigos apimtų techninės bylos sudarymą, nustatytais atvejais darbuotojų duomenų teikimą, informavimą apie kontroliuojančių asmenų pasikeitimus ir ginklų bei šaudmenų apskaitą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ragina išsamiau įvertinti šių reikalavimų administracines sąnaudas, todėl viso šaudyklų reguliavimo pakeitimo negalima vadinti vien veiklos palengvinimu.
Projekte taip pat aiškiai įvardijami mobilūs tirai. Jiems eksploatuoti konkrečiame sklype būtų reikalingas rašytinis žemės savininko sutikimas. Tačiau vien sutikimo nepakaktų: išliktų kiti taikomi leidimų ir veiklos reikalavimai. Aplinkos ministerija siūlo įstatyme aiškiau apibrėžti pagrindinius reikalavimų kriterijus ir pabrėžia žemės paskirties bei naudojimo būdo svarbą.
Šaudyklų operatoriams aktualus siūlomas 30 kalendorinių dienų leidimo išdavimo terminas, skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo. Nustatytomis sąlygomis jis galėtų būti pratęstas. Negavus atsakymo per nustatytą ar pratęstą terminą, leidimas būtų laikomas išduotu.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija šioje nuostatoje įžvelgia neaiškumą: nenustatyta, per kiek laiko informaciją turi pateikti kitos institucijos ir kaip jos gavimas susijęs su leidimo išdavimo termino pradžia. VSD savo ruožtu prašo numatyti galimybę ilgiau tikrinti asmenis, kai valstybės saugumo vertinimui nepakanka 30 dienų. Todėl teigti, kad leidimas visais atvejais būtų gaunamas per mėnesį, būtų netikslu.
Institucijos siūlo tikslinti ir šaudyklų veiklos stabdymą. Pagal pateiktą projektą aplinkos apsaugos, žemės naudojimo ar kitų nurodytų sričių reikalavimų pažeidimas galėtų tapti pagrindu sustabdyti leidimą. Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru siūlo pirmiausia suteikti terminą tokiems pažeidimams pašalinti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo policijos sprendimą susieti su kompetentingos institucijos priimtu sprendimu sustabdyti šaudyklos veiklą.
Abiejų pozicijų praktinė reikšmė – išvengti neproporcingo veiklos stabdymo. Tačiau tai nepanaikintų projekte numatytos galimybės nedelsiant sustabdyti leidimą, kai saugumo reikalavimų pažeidimas sukeltų grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui.
Ginklų leidimų prašantiems ar juos pratęsiantiems asmenims numatomos papildomos pareigos dėl teistumo užsienyje. Gavus informaciją apie užsienio valstybėje padarytą nusikalstamą veiką ir prireikus ją įvertinti pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą, prašymo nagrinėjimo terminą būtų galima vieną kartą pratęsti ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui.
Prašyti dokumentų iš paties asmens policija galėtų tik išnaudojusi galimybes informaciją gauti iš užsienio institucijų. Vis dėlto prašomų duomenų nepateikimas projekte siejamas su neigiamomis pasekmėmis leidimui. Ekonomikos ir inovacijų ministerija šią pareigą taip pat įvardija tarp reikalavimų, kurių administracinė našta turi būti įvertinta.
Sportinio šaudymo bendruomenei svarbios nepilnamečių priežiūros ir ginklų saugojimo nuostatos. Galimybė 16–17 metų sportininkams nustatytomis sąlygomis įgyti, bet ne pirkti, ir laikyti ginklus jau egzistuoja. Projekte papildomai numatomas suaugusiųjų priežiūros atvejis, kai ginklas perduodamas naudotis įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat aiškiai nustatoma tėvų, įtėvių, rūpintojų ar sportininko veiklą prižiūrinčių suaugusiųjų atsakomybė už atitinkamų ginklų ir šaudmenų saugojimą.
Atskirai pakeitimai paliestų senovinių ginklų ir jų kopijų savininkus. Siūlomos sąvokos būtų siejamos su vienašūviais ginklais, kurių modelis sukurtas iki 1870 metų. Senovinio ginklo ir jo kopijos atskyrimui būtų reikšminga ir pagaminimo data – iki 1899 metų ar vėliau.
Iki 2026 m. pabaigos įsigytų ir turimų, tačiau naujų sąvokų neatitinkančių senovinių ginklų ar jų kopijų savininkams būtų suteikti vieni metai nuo 2027 m. sausio 1 d. kreiptis dėl leidimo ir registravimo arba perduoti juos policijai sunaikinti. Tai būtų konkreti pareiga savininkams, todėl nereikėtų manyti, kad anksčiau įsigytam ginklui nauji reikalavimai nebūtų taikomi. Konkrečių pastabų šiuo klausimu nagrinėtose išvadose nepateikta.
Prekybininkams ir kitiems licencijuotą veiklą vykdantiems subjektams projekte numatyta savų ginklų, priedėlių, šaudmenų bei jų dalių sunaikinimo procedūra: jie tai atliktų patys nustatyta tvarka, dalyvaujant įgaliotos institucijos atstovams. Šios nuostatos negalima suprasti kaip leidimo tokius daiktus sunaikinti savo nuožiūra. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir šį pakeitimą vertina administracinės naštos požiūriu.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Žemės ūkio ministerija pagal savo kompetenciją projektų paketui pastabų nepateikė. Aplinkos ministerija esminių pastabų neturi, tačiau siūlo patikslinti šaudyklų reikalavimus ir kontrolę. Daugiausia konkrečių diskusijų kelia VSD siekis išlaikyti naktinių bei lazerinių taikiklių kontrolę ir kitų institucijų siūlymai aiškiau bei proporcingiau reglamentuoti šaudyklų veiklą.
Aptariamoje projekto redakcijoje daugumos nuostatų įsigaliojimas numatytas 2027 m. liepos 1 d., o dalies, įskaitant senovinių ginklų sąvokas ir jaunųjų sportininkų reguliavimą, – 2027 m. sausio 1 d. Tai siūlomos datos. Galutiniai reikalavimai priklausys nuo to, kokia įstatymo redakcija bus priimta.
Straipsnis parengtas pagal derinti pateiktą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų projektą, VSD, Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio ministerijų bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvadas, palyginus straipsnyje aptartas galiojančias nuostatas.
Medžiotojų klubo „Sakalas“ valdyba teigia, kad byla dėl Algimanto Rudzinsko veiksmų buvo atidėta 13 kartų, o užsitęsęs nagrinėjimas prisidėjo prie senaties. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) dalį kaltinimų laikė pagrįstais ir nurodė apskaičiuotą 17 110 eurų žalą aplinkai. Tačiau nuobauda nepaskirta, o žalos atlyginimas šioje byloje nepriteistas.
„Posėdis buvo atidėtas net 13 kartų“, – rašoma klubo valdybos rugsėjo 25 d. pranešime spaudai. Valdyba proceso trukmę vertina kritiškai.
2026 m. liepos 22 d. nutarime AAD paaiškino, kad nuo paskutinio nagrinėto įvykio jau buvo praėję daugiau nei dveji metai. Įstatyme nustatytas terminas nuobaudai skirti buvo pasibaigęs. Vis dėlto Departamentas įvertino kiekvieną kaltinimą: dalį jų laikė pagrįstais, kitus atmetė.
Pagrindinės AAD išvados susijusios su šešiomis 2023–2024 m. medžioklėmis. Departamento vertinimu, joms vadovavęs A. Rudzinskas žinojo apie sumedžiotus šernus, tačiau jų neįrašė į medžioklės lapus. Pagal nutarime nurodytas taisykles taip neapskaityti gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai.
Vieną šių atvejų AAD aprašė ypač konkrečiai. 2024 m. gegužės 10 d. šerno jauniklį sumedžiojo pats A. Rudzinskas. Apie laimikį jis pranešė kitam medžiotojui, tačiau medžioklės lape įrašo nebuvo. Per kitą nagrinėtą medžioklę, 2023 m. lapkričio 4 d., į lapą nepateko du šernai. AAD nustatė, kad medžioklėje dalyvavusiam jos vadovui apie juos buvo žinoma.
Departamentas taip pat pagrįstais laikė kaltinimus dėl šernų mėginių nepateikimo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Neatitikimų rasta ir sezono ataskaitoje: joje nurodyti du sumedžioti šernai, nors bylos duomenys patvirtino mažiausiai keturis. Dėl šių pažeidimų ir neteisėto sumedžiojimo byla nutraukta suėjus senačiai.
Tačiau ne visi kaltinimai pasitvirtino. AAD nesurinko įrodymų, kad A. Rudzinskas pats dorojo nagrinėtų medžioklių metu neteisėtai sumedžiotus šernus. Ši bylos dalis nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių.
Atmestas ir kaltinimas dėl 2023 m. birželio 6 d. medžioklės be galiojančio medžioklės lapo. AAD nustatė, kad lapas buvo išduotas, o duomenų apie A. Rudzinsko buvimą su į dėklą neįdėtu ginklu nesurinkta. Kartu Departamentas įžvelgė kitą problemą: lape nebuvo įrašų apie medžioklę ir jos dalyvius. Tai įvertinta kaip lapo pildymo pažeidimo požymiai.
Nutarime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 3 d. aktu dėl neteisėtai sumedžiotų šernų apskaičiuota 17 110 eurų žala aplinkai. AAD paaiškinimu, šiame administraciniame procese jos atlyginimą buvo galima priteisti kartu skiriant nuobaudą. Kadangi byla nutraukta, žalos atlyginimas iš A. Rudzinsko nepriteistas.
Ginčas tęsiasi ir dėl paties klubo valdymo. Pranešime spaudai MK „Sakalas“ valdyba teigia, kad nepasitikėjimo ankstesne vadovybe raštą pasirašė 12 iš 14 narių. Pasak valdybos, susirinkime teisėtai išrinkta nauja valdyba ir prezidentas Edmundas Rauktys, o pokyčiai įregistruoti Registrų centre.
Valdybos teigimu, A. Rudzinskas atsisako perduoti klubo dokumentus, kasą ir turtą, o kartu su Donatu Jakučiu teisme ginčija vadovybės pakeitimą. Pranešime jų veiksmai vadinami „keršto kampanija“. Su ieškiniu nesutinkanti valdyba tvirtina, kad ginčas susijęs su rinkimų procedūromis ir teise siūlyti kandidatus, bei pabrėžia visuotinio narių susirinkimo vaidmenį.
Klubo valdybos pranešimas kelia klausimą, į kurį vien nutarimas neatsako: kodėl nagrinėjimas užtruko ir ar sprendimą buvo galima priimti iki senaties?
Pranešime valdyba taip pat kelia abejonių dėl, jos teigimu, buvusiai vadovybei socialiai artimos teismo aplinkos ir AAD pareigūnų. Valdybos pateikta informacija, civilinės bylos Nr. e2-176-970/2026 posėdis numatytas 2026 m. rugsėjo 30 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose.
Rugsėjo 25 dieną Lenkijos Mazovijos vaivadijoje, Boguty–Pianki savivaldybėje, oficialiai atidaryta nauja sportinė šaudykla. Tačiau sportas – tik viena šio objekto paskirčių. Šaudykla taip pat bus naudojama karių, uniformuotų klasių moksleivių ir vietos gyventojų mokymui saugiai bei atsakingai naudotis ginklais.
Informaciją apie šaudyklos atidarymą, renginį ir jame išsakytas pagrindines mintis pateikė Vidas Silvestravičius. Papildomi faktai bei statistiniai duomenys straipsniui patikrinti remiantis oficialiais Lenkijos prezidento kanceliarijos ir Lenkijos gynybos ministerijos šaltiniais.
Investicijos vertė – daugiau kaip 8 mln. zlotų, arba maždaug 1,8 mln. eurų. Šaudykloje įrengtos šešios šaudymo vietos, o treniruotis galima 7–100 metrų distancijose. Projekte dalyvavo Boguty–Pianki savivaldybė, Ostrowo apskritis ir Mazovijos vaivadija.
Svarbu ir tai, kokio politinio dėmesio sulaukė naujasis objektas. Jo atidaryme dalyvavo Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, karo veteranai, ministrai, Lenkijos kariuomenės karininkai ir generolai, vietos bei regiono valdžios atstovai.
„Pats ginklas saugumo nesuteikia“
Prezidentas K. Nawrockis į Boguty–Pianki atvyko netrukus po kelionės į Niujorką, kur dalyvavo 81-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje. Atidarymo kalboje jis saugumo temą susiejo ne tik su tarptautine politika ir kariuomene, bet ir su vietos bendruomenėmis.
Jo teigimu, tarptautinio saugumo problemų neįmanoma išspręsti vien dialogu – valstybės privalo turėti ir realius atgrasymo pajėgumus, saugančius jų laisvę, suverenitetą bei nepriklausomybę.
Prezidentas iš esmės išskyrė tris valstybės saugumo lygmenis.
Pirmasis – geopolitinis ir tarptautinis: diplomatija, sąjungininkai bei valstybės veikla tarptautinėje erdvėje.
Antrasis – karinis: ginkluotosios pajėgos, gynybos pramonė, karinė technika ir uniformuotosios tarnybos.
Trečiasis – vietos bendruomenių pasirengimas.
Būtent šiame lygmenyje prezidentas mato ir šaudyklų reikšmę. Jo teigimu, savivaldybės ir apskritys turi galvoti ne tik apie kelius, pastatus ar gyvenamąją aplinką, bet ir apie bendruomenių pasirengimą bei bendrą valstybės saugumą.
K. Nawrockis padėkojo Mazovijos vaivadijai, Ostrowo apskričiai ir Boguty–Pianki savivaldybei už finansines pastangas įgyvendinant maždaug 8 mln. zlotų kainavusį projektą. Dalis investicijos buvo finansuojama naudojantis ankstesnės programos „Polski Ład“ galimybėmis. Prezidentas išreiškė viltį, kad ateityje panašūs objektai galės būti statomi ir kitose Lenkijos savivaldybėse bei apskrityse.
Tačiau bene svarbiausia jo kalbos mintis buvo labai paprasta:
„Pats ginklas saugumo nesuteikia. Saugumą suteikia tik apmokytas ir atsakingas žmogus, mokantis juo naudotis.“
Ir čia slypi visa šaudyklų infrastruktūros prasmė.
Gali valstybėje būti šimtai tūkstančių legaliai laikomų ginklų, tačiau jeigu jų savininkai neturi kur reguliariai treniruotis, vien ginklo turėjimas šalies gynybinio pasirengimo savaime nepadidina.
Boguty–Pianki šaudykla todėl numatyta ne vien sportininkams. Ja naudosis vietiniai kariniai daliniai, uniformuotų klasių mokiniai ir vietos gyventojai. Prezidentas tai tiesiogiai siejo su praktinių ginklo naudojimo įgūdžių įgijimu ir platesniu visuomenės pasirengimu valstybės saugumui.
Lenkijos prezidentas ragina diskutuoti apie civilių ginklus
Dar viena politiškai reikšminga K. Nawrockio kalbos dalis – civilinių gyventojų galimybės turėti šaunamųjų ginklų.
Prezidentas paragino Lenkijoje pradėti viešą diskusiją apie, jo žodžiais, „atsakingą prieigą prie ginklų“.
Jis palygino du skirtingus modelius – JAV, kur teisė turėti ginklą įtvirtinta Konstitucijoje, ir Europos Sąjungą, kur civilinių ginklų reguliavimas gerokai griežtesnis.
K. Nawrockio kalboje nurodyta, kad Lenkijoje ginklą turi ir juo naudotis moka maždaug 1 proc. gyventojų. Prezidentas taip pat sakė pats priklausantis šiai grupei ir praėjęs oficialią leidimo procedūrą.
Jo pateiktais skaičiais, Čekijoje ir Austrijoje ši dalis siekia apie 3–5 proc., o Suomijoje ir Šveicarijoje – apie 30 proc. Šiuos skaičius reikėtų vertinti kaip prezidento kalboje pateiktą palyginimą, nes skirtingose valstybėse ginklų turėjimo statistika skaičiuojama nevienodai.
Tačiau pati politinė žinutė aiški – Lenkijoje civilinis šaudymas vis dažniau vertinamas ne tik kaip sportas ar laisvalaikis, bet ir kaip viena visuomenės atsparumo dalių.
405 naujos šaudyklos ir tai nėra vien prezidento kalbos.
Lenkijos Gynybos ministerija programą „Strzelnica w Powiecie“ – „Šaudykla apskrityje“ – įgyvendina nuo 2019 metų. Jos ištakos siekia dar 2018-uosius, taigi programa pradėta gerokai prieš Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Pirminė idėja buvo valstybės lėšomis prisidėti prie savivaldybių statomų ar renovuojamų klasikinių šaudyklų. Vėliau programa išsiplėtė – pradėtos finansuoti ir virtualios bei pneumatinės šaudyklos.
Oficialiame Lenkijos Gynybos ministerijos atsakyme parlamentui nurodoma, kad 2019–2024 m. pagal programą atsirado 405 šaudyklos:
Metai
Virtualios
Pneumatinės
Klasikinės
Iš viso
2020
–
–
2
2
2021
43
2
1
46
2022
95
8
1
104
2023
150
12
1
163
2024
82
6
2
90
Iš viso
370
28
7
405
Taigi vien 2024 metais tinklas pasipildė dar 90 objektų. Oficialiais duomenimis, iš viso įrengta 370 virtualių, 28 pneumatinės ir septynios klasikinės šaudyklos.
Dar svarbiau – programa nesibaigia.
Lenkijos Gynybos ministerija buvo numačiusi 2026–2028 m. jai skirti maždaug po 30 mln. zlotų kasmet, o naujesniuose ministerijos atsakymuose nurodoma, kad 30 mln. zlotų metinis finansavimas planuojamas ir ilgesniam laikotarpiui.
Šaudyklų naudotojais nuo pat pradžių buvo numatyti ne tik civiliai sportininkai, bet ir jaunimas, gynybinės organizacijos, kariškiai bei kitų uniformuotųjų tarnybų pareigūnai.
Po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą šios infrastruktūros reikšmė Lenkijos viešojoje politikoje tapo dar akivaizdesnė.
O kas tuo metu vyksta Lietuvoje?
Čia vaizdas visai kitoks. Lietuvoje nėra Lenkijos „Strzelnica w Powiecie“ mastui prilygstančios nacionalinės programos, pagal kurią valstybė sistemingai finansuotų savivaldybių civiliniams gyventojams, sportininkams, medžiotojams ir gynybinėms organizacijoms prieinamų šaudyklų tinklą.
Ir tai sunku paaiškinti valstybėje, kuri nuolat kalba apie visuotinę gynybą, pilietinį pasipriešinimą ir visuomenės pasirengimą galimai agresijai.
Mano vertinimu, skaičiuojant dar nuo sovietmečio veikusių objektų, vietų, kuriose civiliai galėjo reguliariai treniruotis šaudyti, Lietuvoje sumažėjo maždaug tris kartus.
2026-ieji šaudyklų bendruomenei taip pat buvo sunkūs – veiklą nutraukė arba jos tęstinumo klausimų kilo keliems gerai žinomiems objektams, o dalis kitų susiduria su teismais, institucijų patikrinimais, poveikio aplinkai vertinimo ir kitais administraciniais reikalavimais.
Ypač skaudus smūgis sporto bendruomenei – Kėdainių rajone veikusios „ShootingClub.lt“ šaudyklos veiklos sustabdymas.
Tai buvo infrastruktūra, kurioje buvo galima treniruotis, rengti įvairių šaudymo disciplinų varžybas ir šaudyti į skriejančius taikinius, tarp jų – dronus imituojančius taikinius.
Ilgojo nuotolio šauliams situacija tapo absurdiška: turint tam skirtą sportinį ginklą, tinkamos infrastruktūros tenka ieškoti už Lietuvos ribų, taip pat Lenkijoje.
Problema juntama ir lėkštelių šaudymo sporte. Savaitgaliais reguliariai treniruotis norinčių sportininkų pasirinkimas Lietuvoje jau dabar labai ribotas, ypač kai esamose šaudyklose vyksta varžybos.
Valstybė tuo metu deklaruoja poreikį rengti visuomenę krašto gynybai. Šios dvi kryptys sunkiai dera tarpusavyje.
„Juodas gandras“
2026 m. rugpjūtį Klaipėdos rajono Stirbių kaime oficialiai atidaryta privati šaudykla ir praktinių mokymų centras „Juodas gandras“.
Daugiau kaip keturių hektarų teritorijoje įrengtos septynios šaudymo zonos, o distancijos siekia iki 200 metrų. Viešai skelbta, kad viso komplekso investicijos siekė apie 3 mln. eurų.
Šios šaudyklos kelias iki atidarymo nebuvo lengvas – projektą lydėjo skundai, ginčai ir užsitęsę administraciniai procesai. Todėl privatiems investuotojams, savo lėšomis sukūrusiems tokio masto infrastruktūrą, priklauso pagarba.
Teigiamai vertinu ir Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko poziciją – jis viešai nepasislėpė nuo projekto ir pripažino tokios infrastruktūros reikalingumą regionui.
Tačiau skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos požiūrio buvo labai gerai matomas ir per atidarymo ceremonijas.
Boguty–Pianki šaudyklos atidaryme dalyvavo Lenkijos prezidentas, ministrai, generolai ir regiono vadovai.
„Juodo gandro“ atidaryme, kuriame teko dalyvauti ir man, iš aukštesnio rango politikų bei pareigūnų mačiau Klaipėdos rajono merą su komanda, buvusį Lietuvos kariuomenės vadą Arvydą Pocių bei kitus svečius.
Tokio nacionalinio politinio dėmesio kaip Lenkijoje nebuvo.
Tai, žinoma, simbolinis skirtumas.
Bet simboliai politikoje ir valstybės prioritetuose taip pat šį tą reiškia.
Šaudyklos – ne tik medžiotojų ar sportininkų klausimas
Diskusijos apie šaudyklas Lietuvoje pernelyg dažnai sutraukiamos iki triukšmo, medžiotojų, sportininkų ar kelių privačių verslų interesų. Tai per siauras požiūris.
Jeigu valstybė rimtai kalba apie visuotinę gynybą, ji turi atsakyti į labai praktiškus klausimus.
Kur dešimtys tūkstančių legalių ginklų savininkų turi reguliariai treniruotis?
Kur savo įgūdžius turi tobulinti Lietuvos šaulių sąjungos nariai?
Kur jaunimas gali saugiai išmokti šaudymo pagrindų?
Kur turi treniruotis rezervistai ir sportininkai?
Ir kiek realios naudos krašto gynybai duoda seife laikomas ginklas, jeigu jo savininkas į šaudyklą nuvažiuoja kartą per kelerius metus?
Šiame kontekste verta prisiminti Karolio Nawrockio Boguty–Pianki pasakytą mintį: saugumą kuria ne pats ginklas, o apmokytas ir atsakingas žmogus, mokantis juo naudotis.
Lenkija į šią mintį investuoja ne vien žodžiais. Ji kuria infrastruktūrą.
Lietuvoje kol kas daugiausia pasikliaujame pavieniais privačiais investuotojais, kurie savo pinigais stato objektus, vėliau mėgina juos išlaikyti ir tuo pačiu turi įveikti sudėtingus administracinius procesus.
Todėl artėjant savivaldos rinkimams kandidatams būtų verta užduoti ne abstrakčius, o labai konkrečius klausimus: ar jų rajone yra civiliams ir gynybinėms organizacijoms prieinama šaudykla? Ar savivaldybė mato tokio objekto poreikį? Ar būtų pasirengusi prisidėti žeme, infrastruktūra, planavimo procedūromis ar finansavimu? Kaip šaudymo infrastruktūra įtraukiama į visuomenės pasirengimą krašto gynybai?
Atsakymai į tokius klausimus apie valstybės pasirengimą pasako daugiau nei dar viena deklaracija apie „visuotinę gynybą“.
Lenkijoje rugsėjo 25-ąją buvo atidaryta dar viena šaudykla. Gal svarbiausia ne tai, kad jos atidaryme stovėjo šalies prezidentas. Svarbiausia tai, kad už jo stovėjo sistema, kuri jau sukūrė šimtus šaudymo mokymui skirtų objektų ir toliau tam skiria valstybės pinigus.
Lietuvoje tokios sistemos kol kas nėra ir būtent nuo šio fakto turėtų prasidėti rimta diskusija.
Aplinkos ministerijos parengtame projekte 2026–2027 metų medžioklės sezonui siūloma nustatyti 318 vilkų sumedžiojimo limitą. Tai būtų 11 vilkų daugiau nei praėjusį sezoną. Naujausiame tyrime nustatyta ne mažiau kaip 85 vilkų šeimos – gerokai daugiau už Vilko apsaugos plane numatytą 62 šeimų viršutinę ribą. Todėl svarstant būsimą limitą aktualus ir platesnis klausimas: kokių priemonių reikia, kad populiacijos valdymo tikslai būtų pasiekti praktiškai?
2025–2026 metų sezoną Lietuvoje buvo leista sumedžioti 307 vilkus, tačiau sumedžioti 275. Vadinasi, panaudota apie 89,6 proc. limito, o 32 leisti sumedžioti vilkai liko nesumedžioti. Sezonas baigėsi nustatytu laiku, kovo 31 dieną, neišnaudojus viso limito. Šie rezultatai primena, kad leidžiamas sumedžioti skaičius ir faktinis medžioklės rezultatas gali skirtis.
Siūlomas naujojo sezono limitas siejamas su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atlikto tyrimo „Vilkų tyrimai 2026 m.“ rezultatais. Ataskaitoje nustatytas minimalus 85 vilkų šeimų skaičius ir rekomenduojama taikyti 3,75 prieaugio koeficientą. Padauginus šiuos dydžius, gaunama 318,75 – projekte siūlomam 318 vilkų limitui artima reikšmė.
Medžioklės sezonas
Nustatyta šeimų
Skirtumas nuo 62
2018–2019
84
+22
2019–2020
54
-8
2020–2021
63
+1
2021–2022
87
+25
2022–2023
91
+29
2023–2024
83
+21
2024–2025
82
+20
2025–2026
85
+23
Šis koeficientas naudojamas metiniam prieaugiui apskaičiuoti. Jis nereiškia, kad vieną vilkų šeimą sudaro 3,75 individo. Taip pat ir nustatytas šeimų skaičius nėra tikslus visų Lietuvoje gyvenančių vilkų skaičius.
Vilko apsaugos plane numatyta, kad, esant daugiau kaip 62 šeimoms, populiacijos naudojimas turi būti planuojamas užtikrinant jos tolygų sumažinimą ir išlaikymą 32–62 šeimų ribose. Naujausias nustatytas rodiklis šią viršutinę ribą viršija bent 23 šeimomis, arba maždaug 37 procentais.
Ankstesnis vertinimas rodė ne mažiau kaip 82 šeimas, naujausias – 85. Pagal šį rodiklį atotrūkis nuo plane numatytos ribos padidėjo. Vis dėlto būtų netikslu teigti, kad šeimų skaičius augo kiekvienais metais: ankstesniuose tyrimuose buvo nustatytas ir didesnis jų skaičius, po kurio fiksuotas sumažėjimas. Esminė aplinkybė išlieka ta pati – naujausias vertinimas tebėra gerokai aukščiau plane numatytos ribos.
Kadangi siūlomas limitas iš esmės atitinka pagal pasirinktą koeficientą apskaičiuotą prieaugį, verta aiškiau įvertinti, kokio šeimų skaičiaus tikimasi po būsimo sezono. Vien aritmetikos tam nepakanka: populiaciją veikia natūralus mirtingumas, migracija, šeimų struktūra ir faktinis sumedžiojimas. Dėl to prasminga būtų vertinti kelių sezonų perspektyvą, numatant tarpinius rezultatus ir laikotarpį, per kurį siekiama priartėti prie apsaugos plane nustatytų ribų.
Diskusijoje apie limitą daugiau dėmesio reikėtų skirti ir medžiotojų galimybėms jį įgyvendinti. Vilkų medžioklė reikalauja laiko, vietovės pažinimo, stebėjimo ir praktinių įgūdžių. Naudingi galėtų būti mokymai, patirties mainai su patyrusiais vilkų medžiotojais bei glaudesnis gretimų medžioklės plotų naudotojų bendradarbiavimas. Aplinkos ministerija galėtų prisidėti prie tokių veiklų organizavimo, o esant galimybėms – ir prie bendrų projektų finansavimo.
Kita svarstytina kryptis – procedūrų sumedžiojus vilką supaprastinimas. Moksliniams tyrimams reikalingų duomenų surinkimas svarbus, tačiau verta įvertinti, ar visas mėginių paėmimo pareigas tikslinga privalomai pavesti kiekvienam medžiotojui.
Viena tokių pareigų – iltinio danties išėmimas ir pateikimas tyrimams. Vilko kaukolė medžiotojui yra vertingas trofėjus, o išimant iltį kyla danties ar žandikaulio pažeidimo rizika. Todėl būtų pagrįsta svarstyti privalomo ilties pateikimo atsisakymą, kartu su mokslininkais įvertinant, kaip kitu būdu ar savanoriškai surenkamais mėginiais būtų užtikrinti amžiaus tyrimų poreikiai.
Dar daugiau praktinių sunkumų gali kelti gimdos atpažinimas ir tinkamas išėmimas. 2026 metų tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad iš 102 pristatytų mėginių 71 buvo tinkamai išimta gimda, 15 atvejų pateikta tik jos dalis, o 16 atvejų – kiti vidaus organai. Taigi beveik trečdaliu atvejų nebuvo pateikta tinkamai išimta visa gimda. Dalis nepilnų mėginių tyrimui buvo panaudota, tačiau šie rezultatai parodo pačios procedūros sudėtingumą.
Galimas sprendimas – atsisakyti visuotinės pareigos medžiotojams išimti gimdą, o reprodukcijos tyrimams reikalingus mėginius rinkti pasitelkiant specialistus ir savanoriškai bendradarbiaujančius medžiotojus. Tokio modelio tinkamumą reikėtų vertinti pagal tai, ar būtų surenkama pakankamai kokybiškų mėginių.
Pristatytas mėginys
Skaičius
Dalis
Tinkamai išimta gimda
71
69,6 %
Tik gimdos dalis
15
14,7 %
Kiti vidaus organai
16
15,7 %
Iš viso
102
100,0 %
Taip pat verta svarstyti papildomo telefoninio pranešimo atsisakymą ten, kur kontrolei reikalingą informaciją būtų galima operatyviai gauti elektroniniu būdu. Aplinkos apsaugos departamentas yra paaiškinęs, kad elektroninio medžioklės lapo naudotojai duomenis apie sumedžiotą vilką pateikia BĮIP sistemoje, o papildomai jų teikti „Biomon“ nereikia. Popierinio lapo naudotojams nurodyta duomenis pateikti „Biomon“ ir papildomai pranešti telefonu prieš dorojimą arba išvykstant iš medžioklės plotų vieneto.
Supaprastinant šią tvarką, būtų galima išlaikyti sumedžiojimo apskaitą, duomenų pateikimą atitinkamoje sistemoje ir raumens mėginio perdavimą genetiniams tyrimams. Patogesnis mėginių surinkimas sezono metu taip pat palengvintų medžiotojų bendradarbiavimą su tyrėjais.
Tai – svarstytinos procedūrų tobulinimo kryptys. Jų nereikėtų painioti su jau priimtais pakeitimais. O vertinant projekte siūlomą 318 vilkų limitą svarbiausia pagrįsti, kokio populiacijos pokyčio tikimasi ir kokiomis praktinėmis priemonėmis bus siekiama numatyto rezultato.
Vilkų medžioklė retai vyksta pagal planą. Kartais, atrodo, viską padarai teisingai, tačiau vilkai nepasirodo. Kartais vienas netikslus šūvis reiškia ilgą ir sudėtingą paiešką. O kartais medžioklė baigiasi susitikimu, kurio nepamirši visą gyvenimą.
Šiame video rodau vilkų medžioklę tokią, kokia ji yra – be pagražinimų. Su sėkmingais momentais, klaidomis, viliojimu, ilgomis paieškomis, naktimis miške ir situacijomis, kai tenka keisti visą iš anksto suplanuotą medžioklės eigą.
Vilkų medžiokle rimčiau pradėjau domėtis maždaug prieš septynerius metus. Per tą laiką teko daug mokytis, eksperimentuoti, stebėti vilkų elgseną ir suprasti, kiek daug šioje medžioklėje lemia iš pirmo žvilgsnio nedidelės detalės – vietos pasirinkimas, vėjo kryptis, laikas, viliojimo taktika ir gebėjimas suprasti vilkų reakcijas.
Šiame filme – ne tik galutinis rezultatas, bet ir visas kelias iki jo.
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai rugsėjo 10 d. naktį, vykdydami reidą, fiksavo pažeidimus. AAD pradėti tyrimai dėl galimų medžioklės pažeidimų ir vidinis tyrimas dėl įvykyje dalyvavusių trijų AAD pareigūnų veiksmų. Dėl neblaivių medžiotojų ginklų gabenimo pažeidimų taip pat pradėtas tyrimas, kurį atlieka policija.
2026 m. rugsėjo 10 d. Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai, vykdydami medžioklės kontrolę Biržų rajone, patikrino automobilį, kuriame buvo medžiotojai ir ginklai. Nustatyta, kad asmenys buvo vartoję alkoholio.
Į įvykio vietą nedelsiant iškviesti policijos pareigūnai asmenų blaivumui nustatyti.
Automobilyje buvo keturi asmenys, turėję ginklus. Vienas iš ginklų buvo gabenamas ne dėkle. Visiems keturiems asmenims nustatytas alkoholio organizme kiekis: vienam – mažesnis nei 0,4 promilės, kitiems – didesnis nei 0,4 promilės. Didžiausias nustatytas alkoholio kiekis siekė 1,78 promilės. Vienas iš šių asmenų buvo AAD pareigūnas.
Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad tos dienos medžioklėse dalyvavo dar du AAD pareigūnai. Vienam jų nustatytas mažesnis nei 0,4 promilės alkoholio kiekis, kitam – 0,51 promilės.
Dėl neblaivių medžiotojų ginklų gabenimo pažeidimų pradėtas tyrimas, kurį atlieka policija. AAD taip pat pradėti tyrimai dėl galimų medžioklės pažeidimų ir vidinis tyrimas dėl įvykyje dalyvavusių AAD pareigūnų veiksmų.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) įspėja šalies vairuotojus, kad prasidedant rudens sezonui miškuose prasideda aktyvi stambiųjų laukinių gyvūnų ruja ir migracija. Šiuo laikotarpiu briedžiai bei elniai praranda įgimtą atsargumą ir bet kurią akimirką gali išbėgti į važiuojamąją kelio dalį.
Lietuvos kelių policijos duomenimis, susidūrimų skaičius rudenį išauga kelis kartus. Pavojingiausias metas yra ankstyvas rytas nuo 5 iki 8 valandos bei vakaro sutemos nuo 17 iki 22 valandos, kai gyvūnų judėjimas intensyviausias, o matomumas keliuose – prastas.
Anot LMŽD direktoriaus Laimono Daukšos, situacija šalies miškuose reikalauja neeilinio vairuotojų budrumo, nes vien elnių populiacija Lietuvoje yra išaugusi dešimtis kartų. “Prasidėjus rudens migracijos pikui, žvėrys visiškai nevengia judėti ir šalies keliais, o rujos metu didieji kanopiniai praranda bet kokį savisaugos instinktą, todėl patinai tampa neprognozuojami ir bėga per kelius nepaisydami automobilių šviesų ar triukšmo”, – sako jis.
Laimonas Daukša primygtinai ragina vairuotojus esant galimybei netgi vengti nebūtinų kelionių auštant ir temstant, kuomet matomumas prastas, o žvėrių aktyvumas – didžiausias.
“Vairuotojams rekomenduoju visada sumažinti greitį miškingose vietovėse ir prie kelio ženklo „Laukiniai gyvūnai“, tamsiuoju paros metu naudoti tolimąsias šviesas gyvūnų akių švytėjimui pastebėti bei nepūsti garsinio signalo arti žvėries, kad jo neišgąsdintumėte. Taip pat svarbu atminti, kad rujos metu patelę dažnai seka patinas, todėl pamačius vieną gyvūną būtina tikėtis ir antrojo”, – pažymi jis.
LMŽD primena, kad įvykus nelaimingam atsitikimui ir automobiliui susidūrus su žvėrimi, vairuotojai privalo nedelsdami skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 ir kviesti policiją.
Pareigūnai apie įvykį atitinkamai informuos vietos medžiotojus, kurie vieninteliai yra atsakingi už eismo įvykio padarinių likvidavimą bei sužeisto ar žuvusio žvėries patraukimą iš įvykio vietos.
2026 m. spalio 10 dieną Raudonės pilis taps viena svarbiausių Lietuvos medžiotojų bendruomenės susitikimo vietų. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija kviečia į kasmetinę Šv. Huberto – medžiotojų globėjo – minėjimo šventę „Medžiotojų diena“, kurioje susijungs medžioklės tradicijos, bendrystė, edukacijos, kulinarinės varžytuvės ir koncertai.
Šių metų „Medžiotojų dienos“ programa skirta ne tik medžiotojams. Organizatoriai į Raudonę kviečia atvykti šeimas, bičiulius ir visus, kuriems įdomi gamta, medžioklės kultūra bei tradicijos.
Visą dieną Raudonės pilies prieigose vyks įvairios veiklos, o vakare šventę vainikuos Ryčio Cicino, grupės „Dinamika“ koncertai ir DJ Indigo programa.
„Medžiotojų diena“ prasidės iškilminga eisena
Šventinė programa prasidės 11 val. Raudonės miestelyje, kur vyks iškilminga eisena, lydima medžioklinių ragų ansamblių.
Po eisenos, 11.20 val., Raudonės pilies vidiniame kieme bus aukojamos Šv. Mišios, skirtos Šv. Hubertui – medžiotojų globėjui.
Nuo 12 val. vyks oficialūs sveikinimai, padėkos ir apdovanojimai.
Medžioklinių ragų festivalis, šunys ir edukacijos šeimoms
Nuo 13 val. Raudonės pilies prieigose vienu metu prasidės daugybė skirtingų veiklų.
Šventės lankytojai galės išgirsti Medžioklinių ragų muzikos festivalio dalyvius, susipažinti su įvairiomis medžioklinių šunų veislėmis bei jų klubais, o šeimų su vaikais lauks edukacinės veiklos.
Mažiesiems bus pristatomos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vystomo projekto „Vaikai gamtoje“ edukacijos.
Renginyje taip pat vyks kraujo donorystės akcija „Medžiotojai donuoja“.
Raudonės pilyje bus pristatyta medžioklės trofėjų kolekcija
Vienas iš išskirtinių šių metų renginio akcentų – Artūro Rimkaus dovanojamos medžioklės trofėjų kolekcijos pristatymas Raudonės pilies Medžioklės menėms.
Trofėjų kolekcija papildys pilies ekspoziciją ir taps dar viena galimybe lankytojams iš arčiau susipažinti su Lietuvos medžioklės kultūra bei jos istorija.
Rinks geriausią 2026 metų medžiotojišką sriubą
Didelio lankytojų dėmesio kasmet sulaukia ir Medžiotojiškos sriubos virimo čempionatas, kuriame dalyvauja medžiotojų būrelių ir klubų komandos iš skirtingų Lietuvos regionų.
Čempionate svarbus ne tik galutinis sriubos skonis. Komandos turi galimybę pristatyti savo krašto tradicijas, parodyti išradingumą, komandinę dvasią ir svetingumą.
Tokios varžytuvės jau tapo neatsiejama medžiotojų švenčių dalimi, kurioje kulinarija tampa dar viena bendravimo ir bendrystės forma.
14.30 val. bus paskelbti geriausiai pasirodę čempionato dalyviai ir įteikti apdovanojimai.
Raudonėje koncertuos Rytis Cicinas ir grupė „Dinamika“
Po oficialiosios bei medžiotojiškų veiklų dalies Raudonėje prasidės koncertinė programa.
15 val. į sceną žengs Rytis Cicinas. Jo koncertas tęsis iki 16 val.
Iškart po jo, 16 val., pasirodymą pradės grupė „Dinamika“, kurios koncertas numatytas iki 17.15 val.
Vakarinę renginio dalį užbaigs DJ Indigo – šokiai ir muzika tęsis nuo 17.15 iki 19 val.
Į Šv. Huberto šventę kviečiami visi
Nors „Medžiotojų diena“ pirmiausia suburia Lietuvos medžiotojų bendruomenę, organizatoriai pabrėžia, kad renginys yra atviras visiems.
Tai galimybė iš arčiau pamatyti medžioklės tradicijas, susipažinti su medžiotojų kultūra, pabendrauti su bendruomenės nariais, išgirsti medžioklinių ragų muziką, pamatyti medžioklinius šunis ir kartu praleisti dieną vienoje įspūdingiausių Jurbarko krašto vietų.
2026 m. spalio 10 dieną susitinkame Raudonės pilyje.
Aplinkos apsaugos departamento Teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos šių metų spalio ir lapkričio mėnesiais organizuoja medžioklės egzaminus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Egzaminų prašymai pateikiami ir egzamino eiga stebima per elektroninę sistemą.
Teorijos egzaminas vyks spalio 14 ir 15 d., lapkričio 4 d., o praktikos (šaudymo) egzaminas numatytas spalio 28 ir 29 d., lapkričio 19 d. Išsami informacija pateikiama lentelėje žemiau.
Asmenys, norintys šių metų spalio–lapkričio mėnesiais laikyti medžioklės egzaminus, privalo pateikti prašymus ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki numatytos teorijos egzamino datos.
Prašymų pateikimo terminai:
teorijos egzaminui, vyksiančiam spalio 14 d., galutinis prašymų pateikimo terminas – rugsėjo 29 d.
teorijos egzaminui, vyksiančiam spalio 15 d., galutinis prašymų pateikimo terminas – rugsėjo 30 d.
teorijos egzaminui, vyksiančiam lapkričio 4 d., galutinis prašymų pateikimo terminas – spalio 19 d.
Komisija
Egzaminų datos, laikas
Egzaminų vieta
Kaune
Teorijos egzaminas Spalio 14, 15 d., lapkričio 4 d. 9:00–12:00 val. 13:00–17:00 val.
VšĮ Kauno kolegija, Pramonės g. 22A, Kaunas (408 auditorija)
Šaudymo egzaminas Spalio 28, 29 d., lapkričio 19 d. 9:00–12:00 val. 13:00–17:00 val.
Kauno medžiotojų sąjunga Didžioji g. 77, Kaunas
Klaipėdoje
Teorijos egzaminas Spalio 14, 15 d., lapkričio 4 d. 9:00–12:00 val. 13:00–17:00 val.
VšĮ Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda (IV korpusas, 402 auditorija)
Šaudymo egzaminas Spalio 28, 29 d., lapkričio 19 d. 9:00–12:00 val. 13:00–17:00 val.
UAB „Levenčiai“ Levenčiai 2, Tryškių sen., Telšių r. sav.
Panevėžyje
Teorijos egzaminas Spalio 14, 15 d., lapkričio 4 d. 9:00–12:00 val. 13:00–17:00 val.
Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas, Nemuno g. 33, Panevėžys
Šaudymo egzaminas Spalio 28, 29 d., lapkričio 19 d. 9:00–12:00 val. 13:00–17:00 val.
Aukštaitijos šaudymo centras Trūliškis, Pasvalio sen., Pasvalio r. (geografinės koordinatės 55.984087, 24.426573)
Vilniuje
Teorijos egzaminas Spalio 14, 15 d., lapkričio 4 d. 9:00–12:00 val. 13:00–16:00 val.
VšĮ Arvydo švietimo ir mokymo centras Kalvarijų g. 2-5, Vilnius
Šaudymo egzaminas Spalio 28, 29 d., lapkričio 19 d. 9:00–12:00 val. 13:00–16:00 val.
UAB „Šūvio klubas“ Samanų g. 59, Urkionys, Matuizų sen., Varėnos r. sav.
Prašymai suteikti teisę medžioti ir išduoti medžiotojo bilietą Aplinkos apsaugos departamento Teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai pateikiami per Policijos elektroninių paslaugų sistemą (PEPS) – Epolicija.lt.
Asmenys, neturintys galimybės naudotis PEPS, gali pateikti prašymus kitais būdais: paštu arba atvykę į departamento padalinį.
Teikiant prašymus per PEPS arba paštu, arba atvykus į departamento padalinį kartu su prašymu reikia pateikti arba įkelti dokumentus:
pažymėjimo apie baigtus medžiotojų mokymo kursus ir stažuotę pagal Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programą kopiją (pdf, jpg, png arba adoc formatais keliant į PEPS).
arba aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomo, liudijančio įgytą biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą, ir diplomo priedo kopiją, kuri patvirtina, kad studijų metu buvo išklausytas specialus medžioklės kursas bei išlaikytas atitinkamas egzaminas (pdf, jpg, png arba adoc formatais keliant į PEPS).
Visi pateikti prašymai yra nagrinėjami etapais (į kitą etapą pereinama tik gavus teigiamą sprendimą ankstesniame etape).
Egzaminų eiga per PEPS sistemą
Pirmasis etapas – prašymo ir dokumentų, reikalingų teisei medžioti ir išduoti medžiotojo bilietą, pateikimas.
Į PEPS įkeliamas minėtas prašymas ir dokumentai. Komisija, per 5 darbo dienas patikrinusi pateiktus asmens dokumentus ir nenustačiusi neatitikimų, informuoja asmenį apie medžioklės teorijos egzamino laiką ir vietą, pranešimą išsiųsdama per PEPS.
Antrasis etapas – medžioklės teorijos egzaminas.
PEPS užpildomas prašymas laikyti teorijos egzaminą ir atliekamas apmokėjimas už egzaminą. Pasibaigus medžioklės teorijos egzaminui, komisija per 5 darbo dienas per PEPS praneša apie egzamino rezultatus ir suteikia galimybę pradėti kitą etapą arba pakartoti tą patį, jei teorijos egzaminas buvo nesėkmingas.
Trečiasis etapas – medžioklės šaudymo egzaminas.
Asmuo, per PEPS inicijavęs prašymą leisti laikyti medžioklės šaudymo egzaminą kartu, atlieka apmokėjimą per PEPS ir per 5 darbo dienas gauna informaciją apie egzamino laiką ir vietą. Pasibaigus šaudymo egzaminui, komisija per 5 darbo dienas per PEPS praneša apie egzamino rezultatus bei galimybę pradėti kitą etapą arba pakartoti tą patį, jei egzaminas buvo nesėkmingas.
Sprendimai išlaikiusiems egzaminą
Sėkmingai išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus, komisija per 5 darbo dienas per PLVIS patikrina, ar asmuo atitinka Medžioklės įstatymo reikalavimus ir ar nėra priežasčių, dėl kurių teisė medžioti negalėtų būti suteikta (pvz., galiojanti bausmė už nusikalstamą veiką). Jei komisija nusprendžia nesuteikti teisės medžioti ir neišduoti medžiotojo bilieto, asmeniui nurodomos konkrečios priežastys. Tik pasikeitus Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, asmuo gali per PEPS pakartotinai inicijuoti prašymą dėl medžiotojo bilieto išdavimo.
Jeigu tokių aplinkybių nėra, asmuo informuojamas apie sėkmingą egzamino išlaikymą ir el. medžiotojo bilieto suteikimą. Egzaminus išlaikiusiam asmeniui, nemokamai išduodamas elektroninis medžiotojo bilietas.
Teisės laikyti medžioklės egzaminą mokestis
Asmenys, pageidaujantys įgyti teisę medžioti, privalo sumokėti mokestį už teisę laikyti egzaminus:
medžioklės teorijos egzamino laikymas (perlaikymas) – 64 Eur
medžioklės praktinio egzamino laikymas (perlaikymas) – 62 Eur
Įmokos gali būti atliekamos prisijungus per PEPS, arba mokamos į VMI sąskaitas:
AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151
AB SEB bankas sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175
AB Šiaulių bankas sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038
Luminor Bank AS Lietuvos skyrius sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763
AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300
UAB „Medicinos bankas“ sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025
