Miske.lt

Blog

  • Tyrimas: Lietuvos gyventojai toliau gerai vertina medžiotojus, taip manančių gretos – auga

    Naujausia bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad Lietuvos medžiotojų įvaizdis šalyje ne tik išlieka tvirtas, bet ir stiprėja. Šiuo metu net 62 proc. suaugusių šalies gyventojų medžiotojų veiklą vertina teigiamai – tai yra daugiau nei praėjusiais metais, kai taip manančių buvo beveik 60 proc. Visiškai teigiamai medžiotojus šiemet vertina 18 proc., o greičiau teigiamai – 44 proc. respondentų. Tuo tarpu neigiamą nuomonę išsakė vos penktadalis (21 proc.) apklaustųjų (5 proc. – labai neigiamai, 16 proc. – greičiau neigiamai).

    Lyginant 2026 m. birželio antroje pusėje atlikto tyrimo duomenis su praėjusių metų (2025 m. kovo) apklausa, ryškėja nauja tendencija – visuomenė tampa labiau apsisprendusi, o piliečių abejingumas tirpsta. Neturinčių nuomonės ar į klausimą neatsakiusių asmenų skaičius per metus sumažėjo net 6 procentiniais punktais – nuo buvusių 23 proc. iki 16 proc.

    Anot LMŽD direktoriaus Laimono Daukšos, tai rodo, kad visuomenė tampa geriau informuota apie medžioklės kultūrą šalyje, o ilgalaikės medžiotojų bendruomenės investicijos į virsmą gamtosaugine organizaciją, skaidrumą, edukaciją bei kovą su brakonieriavimu duoda lauktų rezultatų.

    Remiantis tyrimo duomenimis, didžiausią palaikymą medžiotojų bendruomenei rodo aktyviausia ir ekonomiškai pajėgiausia visuomenės dalis. Teigiamą vertinimą dažniausiai išreiškia vyrai, 30–64 metų amžiaus grupės atstovai, darbininkai, ūkininkai bei privačiame sektoriuje dirbantys specialistai ir tarnautojai. Palankumu taip pat išsiskiria aukštesnes pajamas gaunantys asmenys, kurių šeimos biudžetas per mėnesį siekia nuo 1501 iki daugiau nei 2500 eurų, ir politinės dešinės rinkėjai, ketinantys balsuoti už Liberalų sąjūdį, Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus ir kt. partijas.

    Kritiškiau medžiotojus linkusios vertinti moterys, vadovai, aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai, taip pat besimokantis jaunimas, namų šeimininkės bei bedarbiai. Neigiamas nusistatymas dažnesnis tarp partijos „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rinkėjų.

    Savo nuomonės medžioklės klausimais dažniausiai neturėjo mažesnių miestų gyventojai, kitų tautybių Lietuvos piliečiai, nedirbantys asmenys bei šeimos, kurių pajamos neviršija 1500 eurų per mėnesį.

    “Senieji mitai apie medžiotojų bendruomenę nyksta, o šalies gyventojai vis geriau supranta tvarios medžioklės vertę, jos indėlį, saugant tiek pačią gamtą, tiek ūkininkų pasėlius bei palaikant ekologinę pusiausvyrą gamtoje” – sako Laimonas Daukša.

    Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2026 m. birželio antroje pusėje LMŽD užsakymu  atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai. Rezultatai lyginiami su analogiška „Baltijos tyrimų“ apklausa, atlikta 2025 m. kovo 8–24 dienomis. Remiantis LMŽD duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra arti 30 000 medžiotojų.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija šią apklausą vykdo jau trečius metus iš eilės.

  • Telos LRF XT50

    Telos LRF XT50

    Į rankas man pateko naujas Pulsar Telos linijos papildymas — Telos LRF XT50 su 1280×1024 raiškos jutikliu, 12 mikronų pikseliu ir integruotu lazeriniu atstumo matuokliu, matuojančiu iki 1200 metrų. Palyginti su ankstesniais linijos prietaisais, pasikeitė ne tik jutiklio raiška: ekranas dabar yra tikro Full HD formato, vidinė atmintis išaugo iki 128 gigabaitų, o atstumo matuoklio modulis perprojektuotas ir tapo pastebimai plonesnis. Matymo laukas siekia 17,5 laipsnio, arba 30,7 metro šimto metrų atstumu, aptikimo nuotolis — 2300 metrų.

    Prietaisą turėjau savaitę dar prieš jam pasirodant prekyboje ir išbandžiau jį realiomis sąlygomis. Apžvalgoje pasakosiu, kaip jis rodo praktikoje, kur deklaruojami skaičiai skiriasi nuo to, ką matai pro okuliarą ir kodėl plokščia korpuso apačia bei sriegio skylė man pasirodė naudingesnės, nei tikėjausi. Video rasite ir tikrus kadrus iš miško — stirnas, elnių pateles, lapę bei danielius, tarp jų ir tuos, kuriuos filmavau per rūką ir drėgną orą.

  • Pamokos iš Danijos: augantys vilkų išpuoliai neramina visuomenę

    Pamokos iš Danijos: augantys vilkų išpuoliai neramina visuomenę

    Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas iš Danijos, kuriame žmogus susiduria su vilku. Nors labai panašu, kad toks žvėries elgesys yra instinktyvus, ginant jauniklį, bendras kontekstas šalyje kelia vis didesnį nerimą.

    Danijos aplinkos agentūra fiksuoja prastėjančią statistiką: vilkų išpuoliai prieš naminius gyvulius šalyje per kelerius metus išaugo daugiau nei trigubai (nuo 16 atvejų 2021 m. iki 57 atvejų 2023 m.), o žvėrys vis labiau praranda natūralų atsargumą žmonių atžvilgiu. Ilgus dešimtmečius be vilkų gyvenusi šalis šiandien susiduria su sunkiais nekontroliuojamo populiacijos augimo padariniais.

    Svarbu paminėti – Danijoje vilkai iki šiol nebuvo medžiojami, nes ši rūšis saugoma pagal ES Buveinių direktyvą. Tačiau problemai tik gilėjant, nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos taisyklės, leidžiančios imtis griežtesnių priemonių:

    • Gyvulių augintojams leidžiama eliminuoti vilką, įsiveržusį pas gyvulius, jei jis nepasitraukia po įspėjamojo šūvio.
    • Panašiai medžiotojai gali elgtis ir gindami savo medžioklinius šunis, jei šiuos užpuola vilkas.

    Tai – pirmas toks žingsnis šalyje per kelis dešimtmečius, kai iki tol visiškai saugoma rūšis sulaukė bent dalinio reguliavimo.

    Lietuvoje panašaus scenarijaus išvengiame dėl kryptingos politikos. Mūsų šalyje vilkų populiacijos valdymas yra limituojamas ir grindžiamas moksliniais duomenimis. Tai yra savalaikė prevencija, užtikrinanti balansą tarp žmogaus ir laukinės gamtos, užuot desperatiškai reagavus į jau padarytą žalą.

  • Patvirtinti briedžių sumedžiojimo limitai 2026-2027 m.

    Patvirtinti briedžių sumedžiojimo limitai 2026-2027 m.

    Aplinkos ministrė pasirašė įsakymą „Dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2026–2027 metų medžioklės sezoną limitų patvirtinimo”, kuriuo leidžiama sumedžioti 3935 briedžius.

    Šį ir praėjusį medžioklės sezonus šis limitas siekė 4300 briedžių. Briedžiai yra vieninteliai medžiojami kanopiniai žvėrys, kurių medžioklė Lietuvoje yra limituojama.

    Briedžių sumedžiojimo limitus kiekvienoje savivaldybėje nustato tos savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija, sudaryta iš Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinių miškų urėdijos specialistų, privačių miškų ir žemės savininkų bei medžiotojų klubus ir būrelius vienijančių organizacijų atstovų. Bendras šių žvėrių sumedžiojimo limitas tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu pagal Aplinkos ministerijai pateiktus ir Biologinės įvairovės informacinėje sistemoje suvestus duomenis.

    Didžiausias briedžių sumedžiojimo limitas nustatytas Švenčionių r. savivaldybėje – 214, Varėnos r. savivaldybėje – 205, Ignalinos r. savivaldybėje – 201.

    Briedžių patinai medžiojami nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d., patelės – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d., jaunikliai – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.

    Briedžių limitai pagal klubusParsisiųsti

  • Ekranus keis miško paklotė: šalyje vykdoma iniciatyva „Vaikai gamtoje“ grąžina mokinius prie tikrų patirčių

    Ekranus keis miško paklotė: šalyje vykdoma iniciatyva „Vaikai gamtoje“ grąžina mokinius prie tikrų patirčių

    Daugelis suaugusiųjų iki šiol prisimena ryškiausius vaikystės nuotykius: miške sutiktą stirną, pavasario lakštingalą ar pirmą pagautą žuvį. Šiandienos vaikams šie patyrimai virsta egzotika – mišką ir gyvūnus jie dažniau mato išmaniųjų telefonų ekranuose nei gyvai.

    Siekiant sugrąžinti vaikus į realų pasaulį, šalyje vykdoma jau sėkmingai startavusi iniciatyva „Vaikai gamtoje“, siūlanti pamokas iš klasių perkelti tiesiai į miškus ir prie vandens telkinių. 

    Anot LMŽD pirmininko Virginijaus Kantausko, šiuolaikinė biologinė įvairovė vaikams vis dažniau tampa teorine sąvoka vadovėlyje, o skaitmeninės technologijos užėmė laisvalaikį, atimdamos galimybę judėti, uosti, liesti ir tyrinėti aplinką patiems. 

    “Mūsų pradėta programa pabrėžia, kad ekranai negali pakeisti tikros patirties, nes miške surasti pėdsakai, paukščių stebėjimas per žiūronus ar lauke gamintas maistas ugdo vaiko smalsumą, kantrybę ir pasitikėjimą savimi gerokai efektyviau nei dešimtys perskaitytų puslapių”, – sako jis.

    Šalyje vykdoma LMŽD programa “Vaikai gamtoje” aktyviai remiasi miško praktikų bei ekspertų pagalba.

    „Joks, net pats moderniausias telefono ekranas ar vadovėlis vaikui neparodys, kaip kvepia rytinis miškas ir kaip po kojomis grikši sausa šaka, sekant laukinio žvėries pėdsakais. Šalyje vykdoma iniciatyva „Vaikai gamtoje“ yra mūsų visų investicija į ateities kartą. Mes norime, kad vaikai užaugtų ne stebėtojais iš šono, o atsakingais žmonėmis, suprantančiais tikruosius gamtos dėsnius. Medžiotojai, žvejai bei miškininkai turi neįkainojamos praktinės patirties ir vertybių, kurias privalome tiesiogiai perduoti jaunimui, kol jie visiškai nepasiklydo virtualioje erdvėje“, – teigia LMŽD pirmininkas Virginijus Kantauskas.

    “Vaikai gamtoje” iniciatyva  nesiekia pakeisti mokyklos – jis papildo formalųjį švietimą praktika, integruodamas biologijos, geografijos, matematikos ar net dailės pamokas, kurios organizuojamos pagal aiškų modelį: pirma tema pristatoma specialioje klasėje, tuomet vaikai su mokytojais bei ekspertais vyksta į gamtą patirti temos gyvai, o grįžus įgyta patirtis ir surinkta medžiaga išsamiai aptariama. 

    Sėkmingai startavusi iniciatyva apima platų spektrą saugių veiklų – nuo pažintinių žygių, orientavimosi miškuose, gyvūnų stebėjimo natūraliose buveinėse bei žvejybos pamokų iki kūrybinių dirbtuvių naudojant tik gamtines medžiagas ir edukacijų apie tvarią miškininkystę bei medžioklę. 

    Ši programa atliepia visoje Europoje stiprėjančią tendenciją grąžinti vaikus prie natūralių šaknų, o jos organizatoriai neabejoja, kad vaikai, pažinę gamtą savo rankomis, užaugę ją saugos, todėl kviečia aktyviai jungtis šeimas, vietos bendruomenes, savivaldybes bei klubus, kad laiko leidimas gamtoje taptų nauja šeimos tradicija.

    Programą vykdo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kartu su specialiai tam paruoštais lektoriais. 

  • Medžiojam elnius

    Medžiojam elnius

    Artėjant elnių medžioklės sezonui, kuris prasidės rugpjūčio 15 d., norėjome pakelti jums motyvaciją ir pasidalinti anksčiau nerodytu elnio medžioklės vaizdo įrašu. Ši medžioklė buvo nufilmuota anksčiau, tačiau medžiaga taip ir pragulėjo nepanaudota iki šiol. Kadre užfiksuotos tikros, nesuvaidintos emocijos ir rujos metu verdančios aistros, kurios padės iš naujo pajusti tą ypatingą miško atmosferą.

    Pasinerkite į artėjančio sezono nuotaiką ir įkvėpkite naujiems laukiamiesiems patyrimams – gero žiūrėjimo!

  • Aplinkos apsaugos departamento vadovu išrinktas Edgaras Skrebė

    Aplinkos apsaugos departamento vadovu išrinktas Edgaras Skrebė

    Nuo liepos 31 d. Aplinkos apsaugos departamento vadovo pareigas pradeda eiti aplinkosaugininkas Edgaras Skrebė. 

    E. Skrebė turi ilgametę vadovaujamo darbo bei teisinės veiklos patirtį aplinkosaugos ir valstybės valdymo srityse. Prieš tapdamas Aplinkos apsaugos departamento vadovu, jis vadovavo šio departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos skyriui. E. Skrebė taip pat yra vadovavęs Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Teisės ir kontrolės skyriui, ėjęs Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos viršininko pareigas.  

    Edgaras Skrebė

    Teisinio darbo patirtį E. Skrebė sukaupė dirbdamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje valstybės tarnautoju. Karjeros pradžioje jis dirbo Lietuvos advokatūroje advokato padėjėju, o dar anksčiau – privataus sektoriaus įmonėse, kur ėjo vadybininko ir vadovo pareigas. 

    Taip pat E. Skrebė yra dirbęs Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto specialistu moksliniame projekte. 

    Naujasis Departamento vadovas yra įgijęs dviejų krypčių magistro laipsnius – Vilniaus universitete baigė teisės magistro studijas, o Lietuvos edukologijos universitete su pagyrimu įgijo filosofijos magistro laipsnį. 2019–2022 m. jis studijavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantūroje. 

    Konkursą laimėjęs Edgaras Skrebė pakeis laikinai pareigas ėjusią Departamento direktorę Eglę Paužuolienę. 

  • Norite prisidėti prie savo krašto gynybos? Pradėkite savo kelią nuo bazinių komendantinių karių mokymų

    Norite prisidėti prie savo krašto gynybos? Pradėkite savo kelią nuo bazinių komendantinių karių mokymų

    Vis daugiau Lietuvos piliečių ieško galimybių prisidėti prie valstybės gynybos, tačiau ne visi gali ar nori rinktis devynių mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ar jau įgijus žinias pretenduoti į profesinę karo tarnybą. Viena iš galimybių – komendantinių karių mokymai, kurių pagrindą sudaro bazinis kursas ir vėliau vykstantys kartotiniai mokymai. Komendantinio kario tarnyba suteikia galimybę įgyti karinį pasirengimą ir prisidėti prie valstybės gynybos derinant tarnybą su darbu, studijomis ar kita kasdiene veikla.

    Kelias į komendantinių vienetus prasideda nuo 12 dienų trukmės bazinių komendantinių vienetų karių mokymų. Jų metu dalyviai įgyja pagrindinių karinių žinių ir praktinių įgūdžių – mokosi taktikos pagrindų, topografijos, ryšių procedūrų, pirmosios medicinos pagalbos, ginklų valdymo ir kitų kariui reikalingų disciplinų. Mokymai organizuojami taip, kad juose galėtų dalyvauti įvairaus amžiaus ir profesijų piliečiai.

    Baigę bazinius mokymus dalyviai priskiriami savo krašto komendantūrai ir kasmet iki 14 dienų tęsia pasirengimą kartotiniuose mokymuose. Jų metu ne tik atnaujinami anksčiau įgyti įgūdžiai, bet ir mokomasi naujų gebėjimų, atsižvelgiant į šiuolaikinius valstybės gynybos poreikius. Taip užtikrinama, kad komendantinių vienetų kariai nuolat palaikytų savo pasirengimą ir būtų pasiruošę vykdyti jiems numatytas užduotis.

    Komendantinių vienetų kariai yra svarbi karo komendantūrų sistemos dalis. Mobilizacijos ar karo metu jie vykdo jiems paskirtas užduotis, prisidėdami prie Lietuvos kariuomenės veiklos ir valstybės gynybos. Pagal paskirtį jie gali vykdyti svarbių objektų apsaugą, kontroliuoti judėjimą, vykdyti transporto priemonių ir asmenų patikrą kontrolės postuose, informuoti gyventojus ir atlikti kitas su karo komendantūrų veikla susijusias užduotis.

    Prisijungti prie komendantinių vienetų kviečiami patriotiškai nusiteikę Lietuvos piliečiai, norintys įgyti karinių žinių, prisidėti prie savo krašto saugumo ir tapti pasirengusios visuomenės dalimi. Daugiau informacijos apie bazinius komendantinių vienetų karių mokymus, reikalavimus ir registraciją galima rasti Karys.lt.

    Karo komendantūrų valdybos informacija

  • LMŽD pozicija dėl rezonansinės elnių medžioklės bylos Šiaulių rajone

    LMŽD pozicija dėl rezonansinės elnių medžioklės bylos Šiaulių rajone

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) išreiškia vienareikšmišką vertybinę poziciją dėl viešojoje erdvėje plačiai aptariamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo išteisinti asmenys rezonansinėje neteisėtos medžioklės byloje.

    Šia pozicija nėra siekiama kritikuoti konkretų teismo sprendimą. Ji skirta aiškiai pasakyti, kokių elgesio standartų tikisi didžiausia Lietuvos medžiotojų organizacija iš kiekvieno medžiotojo, nepriklausomai nuo to, kokį teisinį vertinimą konkrečiai situacijai pateikia teismas.

    Draugija pažymi, kad teisinės sistemos ypatumai bei procesinių terminų suėjimas negali pateisinti poelgių, kurie prieštarauja pamatiniams medžioklės etikos principams ir griauna tūkstančių sąžiningų medžiotojų reputaciją.

    Teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje ir medžiotojų bendruomenės vertybinis vertinimas nėra tas pats. Net ir tais atvejais, kai baudžiamoji atsakomybė dėl teisinių priežasčių netaikoma, medžiotojų bendruomenė neprivalo tokių veiksmų laikyti priimtinais.

    LMŽD vadovybės teigimu, vertinant situaciją iš medžioklės taisyklių ir etikos perspektyvos, ši istorija didesnių abejonių nekelia. Veiksmai, kai be medžioklės plotų naudotojo žinios ir užpildyto medžioklės lapo, tamsiuoju paros metu šaudomi ir vėliau slapta dorojami elniai, naudojant draudžiamą medžioklės įrangą, yra šiurkštūs medžioklės taisyklių ir etikos pažeidimai.

    Šią poziciją sustiprina ir LMŽD tarybos nario, advokato dr. Felikso Miliučio vertinimas: „Medžioklės taisyklių ir, juo labiau, medžioklės etikos požiūriu, byloje nagrinėta situacija didesnių abejonių kelti neturėtų – tokie veiksmai, kai be medžioklės plotų naudotojo žinios tamsiuoju paros metu šaudomi ir vėliau slapta dorojami elniai, vertintini kaip šiurkštūs medžioklės taisyklių ir medžioklės etikos pažeidimai.“

    Kartu F. Miliutis atkreipia dėmesį, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia atsakomybės forma, kuriai taikomas itin aukštas kaltės įrodinėjimo standartas. Todėl teismo sprendimas baudžiamojoje byloje savaime nepaneigia pareigos tokius veiksmus vertinti pagal medžioklės etiką, būrelių ar klubų vidaus taisykles ir bendruomenės vertybinius standartus.

    Pasak F. Miliučio, už brakonieriavimą gali būti taikoma trijų rūšių atsakomybė: visuomeninio poveikio priemonės (pagal medžiotojų klubo įstatus priimamas sprendimas pašalinti brakonieriavusį asmenį iš klubo narių), administracinė atsakomybė už medžioklės taisyklių pažeidimus (paprastai lemianti piniginę sankciją, teisės medžioti atėmimą ir pažeidimo įrankių konfiskavimą) bei baudžiamoji atsakomybė, taikoma už itin šiurkščius ir itin reikšmingą žalą gamtai sukėlusias veikas.

    Svarbu pažymėti, kad visuomeninio poveikio priemonių taikymas – įskaitant pašalinimą iš klubo – nepriklauso nuo to, ar asmuo buvo nubaustas administracine ar baudžiamąja tvarka. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, kad buvo pažeisti klubo įstatai, tinkamai nustatyti tokiam pažeidimui reikšmingas aplinkybes ir priimti sprendimą laikantis klubo įstatuose nustatytos tvarkos, užtikrinant procedūrines garantijas (teisę būti išklausytam) iš klubo šalinamam asmeniui.

    Šioje byloje brakonieriavimu įtariamiems asmenims iš pradžių buvo siekiama taikyti administracinę atsakomybę, tačiau vėliau, pradėjus ikiteisminį tyrimą, administracinė teisena buvo nutraukta. Teismui nusprendus, kad baudžiamoji veika nebuvo padaryta, administracinės atsakomybės terminas – dveji metai nuo pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos – jau buvo suėjęs. Kadangi šis terminas yra suėjęs, brakonieriavimu kaltinti asmenys negali būti nubausti ir administracine tvarka. Taigi, nors Teismo sprendimas ir nėra galutinis, jei jį patvirtintų ir aukštesnės instancijos teismai, brakonieriavimu kaltinami asmenys išvengtų tiek baudžiamosios, tiek administracinės atsakomybės. Visgi, tai jokiu būdu neriboja klubo teisės pašalinti brakonieriavimu įtariamus asmenis iš savo narių.

    Kol kas išteisintų asmenų veiksmai neatitinka pačios medžioklės sampratos, kuri grindžiama atsakomybe, pagarba gyvūnui, skaidrumu ir teisės aktų laikymusi. Jie diskredituoja visą medžiotojų bendruomenę, nors absoliuti dauguma Lietuvos medžiotojų savo pareigas atlieka teisėtai ir atsakingai.

    Draugija gerbia teisinės valstybės principus ir supranta, kad baudžiamojoje byloje taikomas itin aukštas kaltės įrodinėjimo standartas. LMŽD nevertina teismo nepriklausomumo ar jo priimtų sprendimų teisėtumo, tačiau tikisi, kad tokio rezonanso sulaukusiose bylose visų atsakingų institucijų atliktas darbas bus toks kokybiškas, kad visuomenei nekiltų abejonių nei dėl surinktų įrodymų vertinimo, nei dėl priimtų sprendimų pagrįstumo.

    Taip pat diskutuotinas teismo argumentas, esą valstybės politika tauriųjų elnių atžvilgiu sušvelnėjo, todėl žala gamtai neva nebuvo padaryta. Kaip pastebi F. Miliutis, ginčo, kad taurieji elniai buvo sumedžioti neteisėtai ir naudojant jų medžioklei draudžiamą įrangą – naktinį taikiklį – byloje nebuvo. Naudoti naktinius taikiklius medžiojant tauriuosius elnius draudžia ne tik nacionalinė teisė, bet ir ES buveinių direktyva bei Berno konvencija. Vien dėl šios priežasties galima diskutuoti, ar kaltinamųjų veiksmų, kuriais buvo pažeisti kertiniai ES ir tarptautinės teisės principai, pavojingumas neturėjo lemti baudžiamosios atsakomybės. Abejotina ir tai, ar kaltinamojo akto trūkumai buvo esminiai ir negalėjo būti pašalinti nagrinėjimo teisme metu.

    LMŽD atkreipia dėmesį, kad medžioklės teisėtumas negali būti vertinamas vien pagal gyvūnų populiacijos gausą ar nustatytus sumedžiojimo limitus. Medžioklė yra griežtai reglamentuota veikla, todėl kiekvienas atvejis turi būti vertinamas pagal teisės aktų, atsakomybės ir medžioklės etikos principų visumą.

    Viešai pasigirdusius klausimus dėl išduotų pažymų, kuriomis galimai buvo siekiama paneigti žalą gamtai, LMŽD vertina itin griežtai. Žalos gamtai nustatymas yra išskirtinė valstybės įgaliotų institucijų, o ne visuomeninių organizacijų funkcija.

    Viešojoje erdvėje minimos pažymos nebuvo oficiali Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pozicija ir jose nėra pateiktas Draugijos vertinimas. LMŽD aiškiai atsiriboja nuo bet kokių bandymų Draugijos vardą ar autoritetą panaudoti galimiems pažeidimams pateisinti ar sumenkinti.

    LMŽD, kaip nacionalinė medžiotojų organizacija, laikosi principinės pozicijos, kad kiekvienas medžiotojas ir kiekvienas medžiotojų būrelis ar klubas turi atsakingai vertinti savo veiksmus bei užtikrinti, kad medžiotojų bendruomenėje nebūtų toleruojami veiksmai, prieštaraujantys teisės aktams ir medžioklės etikai.

    Jeigu bus nustatyta, kad buvo piktnaudžiauta Draugijos vardu arba nesilaikyta LMŽD veiklą reglamentuojančių principų, taip pat medžioklės trofėjų ekspertų veiklai nustatytų reikalavimų ir standartų, Draugija imsis jos kompetencijai priklausančių priemonių.

    LMŽD ir toliau nuosekliai laikysis principinės pozicijos: medžioklė privalo būti teisėta, etiška ir skaidri. Nė vienas asmuo, nepaisant jo pareigų, statuso ar nuopelnų, negali būti aukščiau šių principų. Tik taip galima išsaugoti visuomenės pasitikėjimą medžiotojų bendruomene ir garbingos medžioklės tradicijomis.

    Teismas sprendžia dėl baudžiamosios atsakomybės. LMŽD gina medžiotojų bendruomenės vertybes. Mūsų vertinimu, medžioklė be teisės, be skaidrumo ir be atsakomybės neturi ir niekada neturės vietos medžiotojų bendruomenėje.

  • VMU: šėryklos ir viliojimo vietos turi likti atskirtos, o kanopinių žvėrių jaukinimo draudimas – nekeičiamas

    VMU: šėryklos ir viliojimo vietos turi likti atskirtos, o kanopinių žvėrių jaukinimo draudimas – nekeičiamas

    Liepos 3 d. Aplinkos ministerija pateikė derinti Medžioklės taisyklių pakeitimo projektą, kuriuo, be kitų pakeitimų, siūlyta iš taisyklių visiškai išbraukti gyvūnų šėryklos sąvoką ir palikti tik vieną – viliojimo vietos – apibrėžimą. Dabar paaiškėjo, kaip į šį projektą reaguoja Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija: urėdija pateikė savo pastabas, ir jos rodo, kad VMU nesutinka su dalimi siūlomų naujovių – ypač tų, kurios liestų šėryklų ir viliojimo vietų sampratą bei gyvūnų jaukinimo draudimus saugomose teritorijose.

    Pirmiausia VMU pasisako prieš gyvūnų šėryklos sąvokos naikinimą, kaip buvo siūloma projekte. Vietoje to urėdija prašo palikti šią sąvoką, tik patikslinant pašarų kiekio ribą – nuo dabartinių 100 kilogramų arba 125 litrų iki 200 kilogramų. Argumentas remiasi pačiu Medžioklės įstatymu, kuris biotechninėmis priemonėmis laiko būtent papildomą medžiojamųjų gyvūnų šėrimą, skirtą pagerinti jų gyvenimo sąlygas, paskatinti populiacijos augimą ar atitraukti gyvūnus nuo pasėlių ir jauno miško. VMU primena ir svarbų niuansą – prie šėryklų medžioti draudžiama, nes tai yra gyvūnų ramybės vieta, todėl šėrykla kokybiškai skiriasi nuo viliojimo vietos.

    Antra – analogiška logika taikoma ir viliojimo vietos apibrėžimui. VMU siūlo šią sąvoką irgi palikti, keliant leidžiamo masalo kiekį nuo 100 iki 200 kilogramų. Čia urėdija akcentuoja, kad viliojimo vieta iš esmės skiriasi nuo šėryklos savo paskirtimi: tai vieta, kurios tikslas – masalu ar kitomis priemonėmis privilioti gyvūnus, kad juos būtų galima sumedžioti. Medžioklės įstatymas medžiojimą apibrėžia kaip gyvūnų sekimą, tykojimą, persekiojimą, šaudymą ar gaudymą – ir būtent tai vyksta viliojimo vietoje. VMU aiškiai pabrėžia: tai nėra biotechninė priemonė, todėl jos negalima tapatinti su šėrykla.

    Trečia – dėl draudimo įrengti šėryklas kanopiniams žvėrims arba kitaip juos jaukinti ir vilioti, VMU siūlo apskritai nieko nekeisti ir palikti šiuo metu galiojančią redakciją. Kol nėra panaikinta gyvūnų šėryklos sąvoka, urėdijos nuomone ir šis draudimas turi likti nepakitęs.

    Ketvirta – jautriausia dalis liečia saugomas teritorijas: valstybinių gamtinių rezervatų buferines apsaugos zonas, valstybinius parkus, biosferos rezervatus ir gamtinius draustinius, kur galioja draudimas įrengti medžioklės įrenginius medžiuose, taip pat šėryklas, viliojimo vietas ar kitaip jaukinti gyvūnus Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinėse bei arti saugomų rūšių radaviečių. VMU siūlo šią nuostatą palikti, tačiau papildyti ją išimtimi – leisti naudoti iškamšas, muliažus, profilius, viliojiklius, vilbynes, feromoninius jaukus ar krykštes. Motyvas: naudojant tokias priemones gyvūnai nėra pripratinami prie konkrečios vietos, todėl saugomoms rūšims žala nedaroma.

    Penkta – VMU pasisako už tai, kad liktų nepakitęs ir draudimas šerti medžiojamuosius gyvūnus jiems neįprastu pašaru – gyvūninės kilmės produktais, šalutiniais gyvūniniais produktais ar maisto atliekomis. Šis punktas, urėdijos vertinimu, tiesiogiai susijęs su kitomis medžioklėje draudžiamomis veikomis, todėl keisti jo nėra pagrindo.

    Šioje vietoje verta atkreipti dėmesį į kontekstą. Nuo 2026 m. sausio 7 d. galioja atnaujinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodika, kurios 40.1 punktas numato: žala miškui neskaičiuojama ir neatlyginama, jeigu želdiniai ar žėliniai nebuvo apsaugoti apsaugos priemonėmis ar repelentais – išskyrus atvejį, kai arčiau kaip 250 metrų nuo vertinamo sklypo yra arba einamojo medžioklės sezono metu buvo kanopinių žvėrių viliojimo vieta su natūralios kilmės masalu. Tokiu atveju žala turi būti atlyginama net ir tada, kai patį apsaugos priemonių taikymo pareigą nevykdė miško savininkas. Ši nuostata, kaip žinoma, buvo suformuluota pačios VMU iniciatyva – ir būtent todėl dabartinis VMU nusistatymas Medžioklės taisyklių projekte įgauna aiškesnę prasmę: jei šėryklos ar viliojimo vietos sąvoka Taisyklėse būtų panaikinta, kaip iš pradžių siūlė ministerija, dingtų ir teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Metodikos 40.1 punkto išimtis automatiškai perkelia atsakomybę už miško žalą medžiotojams. Kitaip tariant, VMU siekis išsaugoti šėryklos ir viliojimo vietos apibrėžimus Taisyklėse tiesiogiai apsaugo ir jos pačios sukurtą svertą žalos metodikoje.

    Vertinant abu atvejus kartu, ryškėja tam tikra tendencija: pastaruoju metu VMU pozicijos vis dažniau pasisako už esamo reguliavimo išlaikymą ar net griežtinimą, o ne už medžiotojų bendruomenei palankesnių sprendimų paiešką – net ir tada, kai keičiamos taisyklės galėtų iš esmės palengvinti medžiotojų kasdienybę.