Miske.lt

Blog

  • Artėjančiam sezonui numatomas 282 vilkų sumedžiojimo limitas

    Artėjančiam sezonui numatomas 282 vilkų sumedžiojimo limitas

    Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai paskelbė vilkų populiacijos genetinės įvairovės tyrimą pagal 2021–2022 m. medžioklės sezono metu sumedžiotus 185 vilkus.

    Sumedžiotų patelių gimdų tyrimas atskleidė, kad 45,8% suaugusių patelių pavasarį buvo vedusios jauniklius. Genetinių ir amžiau tyrimų pagrindu buvo nustatyta, kad sumedžioti jaunikliai (amžius iki 1 metų) dalijasi į 57 artimais giminystės ryšiais nesusijusias grupes (šeimas). Genetinių ir gimdų tyrimų pagrindu nustatytos 3 sumedžiotiems jaunikliams negiminingos patelės, kurios 2021 m. pavasarį turėjo jauniklių vadą. Vadovaujantis 2022 m. žiemos apskaitų pagal pėdsakus sniege medžiaga ir pranešimų apie vilkų buvimo (įvykusio laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.) registravimus visus metus (VSTT Biologinės įvairovės duomenų bazėje) pagrindu bei atsižvelgiant į biologiškai galimus šeimų teritorijų nutolimus buvo suskaičiuota atitinkamai dar 9 ir 18 atskirų vilkų šeimų. Apibendrinus rezultatus gauta, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos.

    Pagal Vilko apsaugos planą, 2022-2023 m. medžioklės sezono minimalus vilkų sumedžiojimo limitas turėtų būti 282 vilkai. Pernai buvo nustatytas 190 vilkų sumedžiojimo limitas.

    Atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, Aplinkos ministerija artimiausiu metu turėtų nustatyti naują vilkų medžioklės limitą.

    Vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15d. ir baigiasi kovo 31d. bet įprastai limitas išnaudojamas gerokai anksčiau.

  • Miškininkai kviečia į nemokamus Miškininko dienos renginius

    Miškininkai kviečia į nemokamus Miškininko dienos renginius

    Unikalus, tik rudenį vykstantis elnių baubimo klausymas, gervių išlydėtuvės Novaraisčio pelkėje, įdomios ekskursijos ir žygiai po įvairius Lietuvos miškus grožintis miškininkų įrengtais ir tvarkomais pažintiniais takais, moderniausias Baltijos šalyse sodmenų išauginimo kompleksas, kuriame nuo sėklos auginami medeliai, vėliau iškeliaujantys į Lietuvos miškus – kaip ir kasmet, VĮ Valstybinių miškų urėdija kviečia drauge švęsti Miškininko dieną.

    Visą rugsėjo mėnesį 26 Valstybinių miškų urėdijos regioniniai padaliniai kviečia į nemokamus renginius visuomenei, kuriuose miškininkai papasakos apie mus supančią gamtą, suteiks naujų žinių ir įdomių patirčių.

    „Miškininko diena – svarbiausia metų šventė visiems miškininkams. Tradiciškai, minėdami savo profesinę šventę, dalijamės su visuomene savo žiniomis ir patirtimi, kuri praturtins kiekvieną, nusprendusį skirti savo laiką kartu įsitraukiant į įvairius žygius bei kitas veiklas miškuose. Ši tradicija skaičiuoja jau keliasdešimt metų ir mes džiaugiamės, kad kasmet sulaukiame vis didesnio visuomenės susidomėjimo“, – sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė.

    Miškininkai kviečia rinktis net iš 30 veiklų sąrašo. Tik kartą metuose, atėjus rujos laikui, galima išgirsti elnių baubimą: stipriausieji elniai pažymi savo teritoriją ragais išlaužydami medelius, šakas, palieka stiprų kvapą ir vilioja pateles garsiu baubimu. Šiuo laikotarpiu patinai neėda ir gali prarasti iki 25 proc. kūno masės, tad geriausiai įmitęs ir didžiausia ragų karūna pasipuošęs patinas atkreipia daugiausia patelių dėmesio. Būtent šių neįtikėtinų gamtos garsų rugsėjo vakarais pasiklausyti kviečia miškininkai.

    Ypatingo dėmesio sulaukia ir gervių išlydėtuvės Šakių regioniniame padalinyje, kur Novaraisčio pelkėje prieš skrydį į šiltuosius kraštus susirenka tūkstančiai šių paukščių, virpindami aplinką savo klyksmu.

    Visuose žygiuose ir ekskursijose miškininkai pasidalins įdomiais faktais apie miškininkystę, miško ciklą ir medžius.

    Šiais metais didžioji dalis Miškininko dienos renginių vyks rugsėjo 24 dieną, šeštadienį. Renginiai ir detalesnė informacija apie juos – pridėtame plakate. Registracija į renginius vyksta registracija.vmu.lt

    Miškininko diena švenčiama kasmet, rugsėjo mėnesio trečiąjį šeštadienį. Šiais metais tai rugsėjo 17 d.

  • Medžiotojų ruošimo kursai Vilniuje

    Medžiotojų ruošimo kursai Vilniuje

    Vilniaus medžiotojų draugija pradeda vykdyti būsimų medžiotojų ruošimo kursus, kurie vyks  kontaktiniu ir nuotoliniu būdu.

    Medžiotojų kursų pradžia – 2022 m. rugsėjo 20 d., kursų pabaiga – 2022 m. spalio 13 d.       

    Kursai kontaktiniu būdu vyks Vilniaus medžiotojų draugijos patalpose (M. Sleževičiaus g. 15, Vilnius), antradieniais ir ketvirtadieniais, nuo 18:00 iki 20:30.                             

    Bendra teorinės kursų dalies ir praktinio šaudymo kaina –  300 eurų (banko pervedimu į Vilniaus medžiotojų draugijos banko sąskaitą: LT134010042400023521 Luminor Bank AB, b/k 40100).                

    Registracija į kursus iki š. m. rugsėjo 16 dienos vyks elektroniniu paštu: v.mazuronis@medziokle.lt

    Daugiau informacijos rasite tinklapyje: www.medziokle.lt

  • Neįrašė elnio į medžioklės lapą

    Neįrašė elnio į medžioklės lapą

    Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai trečiadienį nustatė asmenis, neteisėtai sumedžiojusius elnią.

    Prasidėjus tauriųjų elnių ir briedžių rujai Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcija (GGAI) vykdo sustiprintą medžioklės kontrolę: reguliariai organizuojami reidai medžioklės plotuose, tikrinamos transporto priemonės, žvėrių apdorojimo aikštelės, prireikus rengiamos pasalos.  

    Per reidą trečiadienį Panevėžio GGAI pareigūnai Panevėžio rajone prie Gustonių girios patikrino dvi transporto priemones ir nustatė, kad medžiotojai pažeidė medžioklės taisyklių reikalavimus. Aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad medžiotojai sumedžiojo antrametį tauriojo elnio patiną ir gabeno jį neįrašę į medžioklės lapą, kaip reikalaujama medžioklės taisyklėse.  

    Konfiskuotas šautuvas

    Už šį administracinį nusižengimą numatyta griežta bausmė. Pažeidimą padariusiems medžiotojams gresia 800–1800 eurų baudos, teisės medžioti praradimas nuo 3 iki 5 metų, privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimas.  

    Be viso to, medžiotojams už neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną teks atlyginti ir laukinei gyvūnijai padarytą žalą – 6702,54 Eur. 

    Panevėžio GGAI primena, kad medžiojant tykant arba sėlinant informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. 

  • To­kie brie­džių ra­gai – re­ti eg­zem­plio­riai Aly­taus ra­jo­ne

    To­kie brie­džių ra­gai – re­ti eg­zem­plio­riai Aly­taus ra­jo­ne

    Rug­sė­jo 5-oji Aly­taus ra­jo­ne vei­kian­čiam me­džio­to­jų klu­bui „Va­rė­nė“ tu­rė­tų tap­ti is­to­ri­ne. Šios die­nos anks­tų ry­tą, apie 6 va­lan­dą, „Va­rė­nės“ me­džiok­lės plo­tuo­se pir­mą­kart su­me­džio­tas brie­dis su iš­skir­ti­nio dy­džio ra­gais, ku­riuos me­džio­to­jai va­di­na auk­si­niais. Juos kaip me­džiok­lės tro­fė­jų tu­rė­tų įver­tin­ti eks­per­tai ir ap­do­va­no­ti auk­so me­da­liu. O brie­dį su iš­skir­ti­niais ra­gais su­me­džio­jo „Va­rė­nės“ klu­bo na­rys Vla­das Ar­ža­naus­kas.

    Aly­taus me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Ku­ce­vi­čius jau anks­tų rug­sė­jo 5-osios ry­tą ži­no­jo apie „Va­rė­nės“ me­džiok­lės plo­tuo­se su­me­džio­tą brie­dį iš­skir­ti­nio dy­džio ra­gais, ku­rie, jo tei­gi­mu, tik­rai pre­ten­duos į ap­do­va­no­ji­mą auk­so me­da­liu kaip me­džiok­lės tro­fė­jus: „Te­ko ma­ty­ti šio klu­bo plo­tuo­se su­me­džio­to brie­džio ra­gus, ma­no nuo­mo­ne, jie ga­lė­tų bū­ti ver­ti auk­si­nio ap­do­va­no­ji­mo. To­kie brie­džių ra­gai – re­ti eg­zem­plio­riai Aly­taus ra­jo­ne. Kiek­vie­nais me­tais pa­va­sa­rį me­džiok­lės eks­per­tai ver­ti­na šiuos tro­fė­jus ir su­reng­to­se jų pa­ro­do­se įspū­din­giau­sius ap­do­va­no­ja auk­so, si­dab­ro ar bron­zos me­da­liais.“

    Drau­gi­jos pir­mi­nin­kas pri­si­mi­nė, kad prieš ke­le­rius me­tus brie­dis su iš­skir­ti­nio dy­džio ra­gais, ku­rie bu­vo ap­do­va­no­ti auk­so me­da­liu, bu­vo su­me­džio­tas me­džio­to­jų klu­bo „Su­dva­ja“ Aly­taus ra­jo­ne esan­čiuo­se plo­tuo­se.

    V.Ku­ce­vi­čius pa­žy­mė­jo, jog Aly­taus ra­jo­ne su­me­džio­ti brie­dį su iš­skir­ti­nio dy­džio ra­gais re­tai pa­si­tai­ko, nes šis ra­jo­nas nė­ra brie­džių kraš­tas kaip Va­rė­nos, Laz­di­jų, Za­ra­sų ar Ig­na­li­nos ra­jo­nai.

    „Va­rė­nės“ klu­bui, gy­vuo­jan­čiam 26-erius me­tus, pa­sak jo va­do­vo Al­vy­do Šer­no, rug­sė­jo 5-osios anks­tų ry­tą su­me­džio­tas brie­dis su iš­skir­ti­nio dy­džio, į ap­do­va­no­ji­mą auk­so me­da­liu pre­ten­duo­jan­čiais ra­gais, yra pir­mas toks lai­mi­kis: „Tai bran­daus am­žiaus pa­ti­nas, su­me­džio­tas mū­sų me­džiok­lės plo­tuo­se, ku­rie pra­si­de­da Pi­va­šiū­nų se­niū­ni­jo­je ir bai­gia­si ties Dau­gų se­niū­ni­jos kraš­tu. Mū­sų plo­tams pri­klau­so ir Gi­nei­tiš­kių, ku­rį me­džio­to­jai dar va­di­na Pi­va­šiū­nų miš­kas. La­bai ti­kė­ti­na, kad iš­skir­ti­nio dy­džio ra­gų su­me­džio­tas brie­dis už­au­go mū­sų me­džiok­lės plo­tuo­se, bu­vo pa­ste­bė­tas čia vaikš­tan­tis ke­le­tą me­tų, ta­čiau ku­rį lai­ką ne­me­džio­tas sie­kiant iš­sau­go­ti per­spek­ty­vius pa­ti­nus ir ne­pa­da­ry­ti ža­los gam­tai.“

    Brie­džių pa­ti­nų me­džiok­lė Lie­tu­vo­je pra­si­dė­jo rug­pjū­čio 15-ąją ir juos bus ga­li­ma me­džio­ti iki gruo­džio 15-osios.

    Brie­dį su iš­kir­ti­nio dy­džio men­ti­niais ra­gais rug­sė­jo 5-ąją, apie 6 va­lan­dą, su­me­džio­jo „Va­rė­nės“ klu­bo na­rys Vla­das Ar­ža­naus­kas. Me­džiok­lė­je da­ly­va­vo ir jo sū­nus Ar­vy­das, ku­ris taip pat yra me­džio­to­jų klu­bo „Va­rė­nė“ na­rys.

    Be­veik 40 me­tų me­džiok­le už­si­i­man­čiam V.Ar­ža­naus­kui tai pir­mas toks lai­mi­kis.

    „Iš pra­džių pa­ste­bė­jo­me brie­džio pėd­sa­kus ant sa­vo lau­kų Mi­ka­la­vo kai­me. O kai pa­ma­tai pėd­sa­kus, ti­kie­si pa­ma­ty­ti ir pa­tį brie­dį. Taip ir at­si­ti­ko anks­tų rug­sė­jo 5-osios ry­tą. Jį su­me­džio­jau iš­len­dan­tį iš miš­ko. Brie­džio ra­gai men­ti­niai, tik­rai įspū­din­go dy­džio, tai la­bai re­tas lai­mi­kis tarp me­džio­to­jų“, – sa­kė „Va­rė­nės“ me­džio­to­jų klu­bo na­rys V.Ar­ža­naus­kas.

  • Elnio amžiaus nustatymas pagal dantis

    Elnio amžiaus nustatymas pagal dantis

    Norint palaikyti kanopinių žvėrių kokybę, būtina daryti dirbtinę jų atranką selekciją, organizuoti atrankinę medžioklę. Kvalifikuota atranka galima ne tik palaikyti, bet ir pagerinti kanopinių žvėrių kokybę, išauginti įspūdingų medžioklės trofėjų.

    Elnio kairiojo žandikaulio (žiūrint iš nugaros) pavyzdžiai amžiaus nustatymui:

  • Kupiškio rajone vilkas užpuolė žmogų

    Kupiškio rajone vilkas užpuolė žmogų

    Papildyta 2022.10.14. Genetinis DNR tyrimas parodė, kad tai buvo ne vilkas, o 98% šuo.

    Rugsėjo 1-osios naktį Kupiškio rajono Žaidelių kaimo ūkininkas Elfaizas Ismailovas išgyveno tikrą siaubą: skubantį gelbėti avių jį puolė vilkas. Nuo žvėries ūkininkui teko gintis peiliu.

    64 metų iš Azerbaidžano kilusiam, tačiau jau ilgus metus Kupiškyje ūkininkaujančiam Elfaizui Ismailovui su vilkais susidurti tenka nebe pirmą kartą. Su jais susitikti teko jau jaunystėje, o paskutiniu metu plėšrūnai užklysta ir į ūkį. Šią vasarą E.Ismailovo šeimos ūkis jau neteko šešių avių, ėriuko ir kumeliuko.

    „Ūkininkas laikė daug gyvūnų, o prieš mėnesį dingo kumeliukas. Vėliau jį atrado sudraskytą krūmuose. Šį sekmadienį vilkai jam vėl papjovė šešias avis“, – pasakojo V.Kaupienė.

    Šiek tiek po vidurnakčio ėmė smarkiai skalyti ūkininko E.Ismailovo šunys. Visa šeima prabudo iš miego, nors pats ūkininkas nė nebuvo įmigęs. „Išėjau į kiemą, paleidau šunis. Šie nuskuodė į ganyklą. Toji – vos už pusšimčio metrų, tad leidausi į ganyklą ir aš“, – pasakojo E.Ismailovas.

    Apie metro pločio taką, vedantį į ganyklą, iš abiejų pusių juosia vielinė tvora. Šunų išbaidytas vilkas metėsi į šį taką, o išvydęs žmogų nebeturėjo kur trauktis – puolė jį. „Spėjau prisidengti kaire ranka, tad vilkas griebė ją dantimis ir sukando. Dešinėje rankoje turėjau peilį, bedžiau juo vilkui į papilvę. Antrą kartą dūriau ir jau nebeištraukiau peilio, siaubo apimtas stūmiau jį gilyn.

    Didelis, apie 40 kilogramų, ūkininko vertinimu, vilkas buvo labai riebus. Apie įvykį pranešta medžiotojams, rajono Savivaldybei. Kaip sakė Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Gytautas Stukas, ilgamečiame jo darbe dar neteko girdėti, kad vilkas būtų įveiktas peiliu. O medžiotojos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Kupiškio skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos-inspektorės Vidos Kaupienės nuomone, nukautas vilkas – mišrūnas, todėl aršus, nebaugštus. Žvėris išvežtas nustatyti, ar tai vilkas, ar šuns ir vilko mišrūnas.

    „Daug metų dirbu prie tokių dalykų, daug metų esu medžiotoja, atvyko ir kiti medžiotojai pažiūrėti. Vilką paėmė aplinkosaugininkai, veš jį genetiniams tyrimams. Pagal plaukų sudėtį atrodo, kad tikrai vilkas. Gali būti ir senas, nesugyvenantis su banda, ieškantis lengvesnio grobio. Matosi iš dantų, kad yra vyresnis. Tačiau ar tai tikrai vilkas, parodys tyrimai“, – teigė specialistė.

  • Medžioklinio sportinio šaudymo varžybos „Medžioklės ragas“

    Medžioklinio sportinio šaudymo varžybos „Medžioklės ragas“

    Tryliktąjį kartą iš eilės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (toliau – Draugija) organizuoja Draugijos narių medžioklinio sportinio šaudymo komandines – asmenines varžybas ,,Medžioklės rago” taurei laimėti, kuriose gali dalyvauti visų Draugijos juridinių narių komandos. Įprastai šiose šaudymo varžybose dalyvauja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos rajoninių draugijų/skyrių organizuotų rajoninių šaudymo varžybų nugalėtojai.

    Šių metų šaudymo varžybos vyks rugsėjo 3 d. (šeštadienį) 8.00 – 18.00 val. šaudykloje  „Jurbarko šaudymo centras”. Šaudyklos adresas Giedrių km. Pievų g. 9, Jurbarko r., koordinatės 55.117904, 22.766302.

    Programa: 

    8.00 – 9.15 – registracija ir pasirašymas šaudyklos saugaus elgesio žurnale;

    9.15 – 9.45 – varžybų atidarymas;

    9.45 – 10.00 – dalyvių pasiruošimas varžyboms;

    10.00 – šaudymo varžybų ,,pirmas šūvis”;

    16.00 – šaudymo varžybų ,,paskutinis šūvis”;

    16.00 – 17.00 – rezultatų skaičiavimas;

    17.00 – apdovanojimai, loterija, šventės uždarymas.   

    Komandas sudaro juridiniai Draugijos nariai. Vienas juridinis narys gali sudaryti ir deleguoti į varžybas ne daugiau kaip dvi vyrų komandas ir vieną moterų komandą. Komandą sudaro trys nariai. Varžybų dalyviai dėl pagrindinio prizo – ,,Medžioklės rago“ taurės rungsis trijose rungtyse ir trijų skirtingų lygių grupėse (A, B ir M). 

    Grupės:

    A  grupė – sportuojantys medžiotojai (priklausantys bent vienai iš Lietuvos šaudymo federacijų);

    B grupė – medžiojantys medžiotojai (nepriklausantys jokiai šaudymo federacijai);

    M grupė – moterų komandos rungiasi ,,Damų lygoje“.

    Rungtys:

    1. Compak sporting’o rungtis – šaudymas lygiavamzdžiu ginklu į lėkšteles;
    2. Rungtis ,,Europeika” –  šaudymas graižtviniu ginklu 100 m atstumu į keturis nejudančius taikinius; 
    3. Rungtis ,,Bėgantis šernas“ –  šaudymas graižtviniu ginklu 50 m atstumu į judantį taikinį.

    Varžybų prizinis fondas net 10 tūkst. Eur. Pagrindiniai prizai: graižtvinis ginklas Bereta BRX-1 308 kal., optinis taikiklis Swarovski Z8i 1x8x24. optinis taikiklis Blaser B2 2,5X15x56 iC, dieniniai žiūronai Geco 10×50 LRF, termovizorius InfiRay AFFO AP 13 ir kiti prizai. 

    Prizų rėmėjai: 

    UAB Vollit, UAB Medžioklės centras, UAB Valrima, UAB Oksalis, UAB Explore Baltija,  UAB Dimeka, AB Giraitės ginkluotės gamykla, UAB Vilniaus ginklai, UAB Zala Arms, Swarovski Optik, HuntPro.lt.

    Komandinėse varžybose galės dalyvauti tik išankstinėje registracijoje užsiregistravę dalyviai. Varžybų dieną komandų sudarinėti nebus galima!!!

  • LMŽD – dėl AKM plitimo ir kontrolės

    LMŽD – dėl AKM plitimo ir kontrolės

    Lietuvoje Afrikinis kiaulių maras (toliau – AKM) šernuose nustatytas dar 2014 m. pradžioje. Nuo AKM pradžios Lietuvoje sumedžioti 214 635 šernai. Laukinėje gamtoje fiksuotas 8 031 AKM atvejai, kurie ir toliau nuolat fiksuojami. Per devynerius metus Lietuva nesugebėjo įveikti AKM.

    Negana to, šiais metais AKM vėl įsisuko į kiaulininkystės ūkius bei šiuo metu pastebimas šios ligos plitimo augimas laukinėje gamtoje. Daugelyje AKM paveiktų Europos sąjungos šalių medžiotojai laikomi vienintele priemone suvaldyti AKM laukinėje gamtoje. 

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija taip pat akcentuoja, kad medžiotojai yra pagrindinis pagalbininkas pažaboti šią ligą, todėl kviečiame medžiotojus prisidėti stabdant AKM plitimą laukinėje gamtoje. Siekiant suvaldyti AKM, būtinas atsakingas medžiotojų požiūris į šios užkrečiamosios ligos kontrolę ir nustatytų reikalavimų laikymasis. 

    Kai ligos užkratas patenka į kiaulininkystės ūkius, kas dabar vyksta Tauragės, Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio ir Molėtų r. savivaldybėse, neišvengiamos didžiulės ekonominės problemos, kurias pajaučia ne tik susirgusių kiaulių laikytojai, bet ir aplinkiniai kiaulių ūkiai ir visos šalies gyventojai. 

    Medžiotojai turi suprasti, kad nuo AKM nėra nei vaistų, nei vakcinos ir ši užkrečiamoji liga Lietuvoje vis dar plinta per šernus. Kaip pasisako veterinarijos specialistai ir mokslininkai, šernai imuniteto neįgyja ir šia liga neperserga. Stebint tokį spartų AKM plitimą, kiekvienas Lietuvos medžioklės plotų naudotojas privalo įsivertinti AKM patekimo į jo ploto vienetą riziką ir būti pasirengęs saugiai surinkti bei naikinti gaišenas. Turime suprasti, jog AKM mėginių iš sumedžiotų šernų atrinkimas, skerdenų saugojimas, mėginių pristatymas, kritusių šernų paieška, gaišenų sutvarkymas, likvidavimas ir kiti nepasitenkinimą medžiotojų tarpe keliantys darbai, imlūs laikui ir reikalauja lėšų, bet viskas priklauso tik nuo mūsų, kaip greitai į viską reaguosime ir šią liga įveiksime. 

    Atkreipiame dėmesį, kad radus nugaišusį šerną, jokiu būdu jo negalima transportuoti, judinti, liesti  imti mėginių, užkasti ar savarankiškai pristatyti į VMVT teritorinį padalinį. 

    Radus nugaišusį šerną rekomenduojame radimo vietą pažymėti aiškiai matomu ženklu (užrišti ant medžio ar krūmo spalvotą medžiagos juostą, įsmeigti į žemę šaką, ar pan.) idealu būtų nuimti vietos koordinates. Sekantis žingsnis informuoti VMVT telefonu  1879, el. paštu skundai@vmvt.lt arba atvykus į artimiausią VMVT padalinį.

    Medžiotojų tikslas turėtų būti vienas – sustabdyti ir sunaikinti AKM laukinėje gamtoje, o ne su šia liga gyventi. Tam reikalingos visų medžiotojų pastangos, kaip įmanoma labiau reguliuojant šernų populiaciją. Nesuprantami ir netoleruojami tie atvejai, kai medžiotojai šią ligą nuslepia nepranešdami apie rastus nugaišusius šernus. Dar didesniu pažeidimu laikome, kai dėl AKM tyrimų trukmės slepiamas šernų sumedžiojimas, taip nusižengiant ne tik veterinariniams reikalavimams, bet ir padarant aplinkosauginį pažeidimą.

  • Padėti pažaboti afrikinį kiaulių marą kviečiami visi besilankantys miške

    Padėti pažaboti afrikinį kiaulių marą kviečiami visi besilankantys miške

    Fiksuojant vis naujus afrikinio kiaulių maro (AKM) ligos atvejus Lietuvos kiaulininkystės ūkiuose, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kviečia gyventojus prisidėti stabdant viruso plitimą laukinėje gamtoje. Gyventojai raginami, pastebėjus šerno gaišeną, nedelsiant pranešti apie tai VMVT. Operatyvus gaišenos suradimas ir utilizavimas – viena efektyviausių priemonių padedančių mažinti viruso cirkuliaciją.

    Siekiant efektyviau kovoti su šia kiaulėms ir šernams mirtina liga, VMVT Tauragės departamentas savaitgalį organizavo šernų gaišenų paieškos akciją kartu su vietos medžiotojų būreliu „Mituva“.

    „Tauragės apskrityje užfiksavus jau 3 AKM atvejį kiaulių ūkyje, ne tik sugriežtinome patikras dėl biologinės saugos laikymosi, tačiau ir dar labiau suaktyvinome bendradarbiavimą su savivaldybe bei medžiotojais. Mūsų duomenimis, virusas į kiaulių ūkius  pateko iš laukinės faunos. Taigi, žinant, kad dabar taip pat prasidėjo ir aktyvus uogavimo ir grybavimo sezonas, šia šernų gaišenų paieškos akcija norėjome atkreipti visų gyventojų dėmesį. Kiekvienas iš jų taip pat gali prisidėti prie viruso stabdymo laukinėje gamtoje, vien tik suradęs ir pranešęs apie šerno gaišeną mums“, – sakė VMVT Tauragės departamento patarėja Aušra Stumbrienė.

    Šernų gaišenų paieškos vyko vietose, kuriose labiausiai tikėtina jas aptikti. Tai sunkiai prieinamos, tamsios, drėgnos miško vietovės. Vietą, kurioje galimai yra šerno gaišena, išduoda ir padidėjęs kranklių būriavimasis. Paieškų metu surastos gaišenos buvo saugiai utilizuotos, paimti mėginiai AKM ištyrimui. Tokias akcijas planuojama organizuoti ir toliau.   

    VMVT primena, kad, pamačius nugaišusį šerną, jokiu būdu jo nereikėtų liesti, nes jis gali būti užkrėstas afrikiniu kiaulių maru. Ši liga nėra pavojinga žmonėms, tačiau palietę užkrėstą gaišeną galite virusą pernešti į kiaulių ūkį. Veterinarijos specialistai prašo radimo vietą pažymėti aiškiai matomu ženklu (užrišti ant medžio ar krūmo spalvotą medžiagos juostą, įsmeigti į žemę šaką, ar pan.). Svarbu nepamiršti apie tai informuoti ir VMVT telefonu  1879, el. paštu skundai@vmvt.lt ar atvykus į artimiausią VMVT padalinį.

    Siekiant mažinti AKM plitimą mūsų šalyje, asmenims yra mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas. Tai padeda suaktyvinti kritusių šernų paieškas ir operatyviai juos pašalinti iš aplinkos, tokiu būdu užkertant kelią galimam ligos plitimui. Asmenims reikia kreiptis ir apie tai pranešti VMVT arba atvykus į artimiausią VMVT padalinį ir užpildyti reikiamą prašymą. Išmoka už vieną surastą nugaišusį šerną – 30 eurų.

    Radus nugaišusį šerną, jo negalima transportuoti, judinti, imti mėginių, užkasti ar savarankiškai pristatyti į VMVT teritorinį padalinį. Išmokos už suteiktą informaciją mokamos tik suradus šerno gaišeną nurodytoje vietoje ir atrinkus mėginius AKM tyrimams. Jei apie tą pačią šerno gaišeną praneša keli asmenys, teisę į išmoką turi pirmas informaciją pateikęs asmuo.