Visuomenė turėtų žinoti, kad medžiotojai miškuose intensyviau vykdys medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą. Medžiotojai šiuo laikotarpiu turi būti ypatingai atidūs ir miškuose užtikrinti medžioklės saugaus elgesio reikalavimus. Tačiau taip pat labai svarbus ir vietos gyventojų ar miško lankytojų supratingumas.
Miško lankytojai, nejučia atsidūrę medžioklės procese, turėtų nedelsiant pasišalinti iš medžioklės vietos ar teritorijos, taip apsaugodami save nuo galimų nelaimingų atsitikimų.
Medžiotojams rekomenduojame nemedžioti pernelyg arti gyvenamųjų teritorijų ar intensyviai žmonių lankomuose miškuose.
Pastebime, kad nesusipratimų su vietos gyventojais ar miško lankytojais padeda išvengti informaciniai įspėjamieji ženklai, todėl medžiotojų kolektyvams medžioklių su varovais metu, rekomenduojame juos naudoti. Tai nėra jokia naujovė – daugelis užsienio medžiotojų naudoja šiuos ženklus ir, nors pas mus šalyje jie neprivalomi, tačiau džiugu, jog dalis Lietuvos medžiotojų kolektyvų taip pat naudoja įspėjamuosius ženklus.
Saugių ir turiningų visiems medžioklių! Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos administracija.
Informuojame, kad 2022 m. spalio 11 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-328 „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2022–2023 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo”, patvirtintas 282 vilkų sumedžiojimo per 2022-2023 m. medžioklės sezoną limitas (įsakymas pridedamas).
Vilkas priskiriamas prie stambiosios medžiojamosios faunos gyvūnų ir vilkų medžioklė Lietuvoje yra limituojama. Vilkai medžiojami – nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau). Išanalizavus 2015-2021 m. vilkų sumedžiojimo duomenis, matyti, kad vilkai sumedžiojami gerokai anksčiau, nei nustatytas jų medžioklės terminas.
Vilkų sumedžiojimo 2015-2020 m. lentelė.
Medžioklės sezonas
Vilkų limitas
Vilkų medžioklės sezonas nutrauktas
2015-2016
60
2016-01-12
2016-2017
62
2017-01-11
2017-2018
62
2018-02-04
2018-2019
102
2019-01-07
2019-2020
122
2020-01-11
2020-2021
175
2021-03-06
2021-2022
190
2022-01-31
Primename, kad pagal galiojančias medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, medžioklės plotų naudotojai, sumedžioję vilką, prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, turi apie vilko sumedžiojimą telefonu 8(5) 273 2995 informuoti AAD ir ne vėliau kaip per 12 valandų pateikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos informaciją elektronine forma.
Policijos departamentas informavo, kad medžioklė Elektrėnuose baigėsi liūdnai. Pranešta apie pašautą vyrą.
Antradienį, apie 21 val. 15 min., Elektrėnuose, miške, medžioklės metu, vyras (gim. 1980 m.), užtaisydamas legaliai laikomą graižtvinį šautuvą, netyčia iššovė į kartu medžiojusį vyrą (gim. 1982 m.). Sužalotasis, suteikus medicininę pagalbą, gydomas ambulatoriškai. Įtariamasis po apklausos paleistas.
Surinkta medžiaga pagal LR BK 139 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo). Šovė į krutinės sritį Paaiškėjo, kad policijai apie nelaimę pranešė Elektrėnų ligoninės darbuotoja.
Teigiama, kad buvo atvežtas vyras su šautiniais sužalojimais krutinės srityje. Pirminiais duomenimis, vyras (gim. 1980 m.) eidamas žvėries link užtaisinėjo šautuvą, o šis netyčia iššovė ir pataikė į jo draugą.
40. Pagrindinis ilgalaikis vilkų populiacijos valdymo ir apsaugos tikslas – užtikrinti palankią vilko rūšies, atliekančios savo ekologinį vaidmenį natūraliose buveinėse, apsaugos būklę, kartu išsaugant maksimaliai taikų šių plėšrūnų sambūvį su žmogumi, išlaikant vilkų populiaciją 31–62 besiveisiančių šeimų (bendras populiacijos individų skaičius 250–500 individų) ribose, kasmet vertinant, kaip laikomasi šio tikslo planuojant vilkų populiacijos naudojimą atsižvelgiant į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis ir į ūkiniams gyvūnams daromos žalos mastą.
Šiai dienai Lietuvoje turime 87 vilkų šeimas, kas perskaičiavus į vilkų skaičių lygu 978 vilkai (87×8=696 vilkai, įskaitant vienišius iki 2022 metų vados, plius 87×3,25=282 – prognozuojamas vados dydis).
Jei Vilko apsaugos plano pagrindinis ilgalaikis vilkų populiacijos valdymo ir apsaugos tikslas yra išlaikyti vilkų populiaciją 250-500 individų ribose, vilkų medžioklės limitą reiktų skaičiuoti sekančiai:
Minimalus: 978 – 500 = 478 vilkai
Maksimalus: 978 – 250 = 728 vilkai
Kaip turi būti medžiojami vilkai, kuomet jų šeimų skaičius viršija 62 šeimas, nustato Vilko apsaugos plano 36.4. punktas:
36.4. jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos (visa populiacija 500 ar daugiau individų žiemos pabaigoje), populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32–62 šeimų ribose. Nustatomas sumedžiojimo limitas, lygus metiniam prognozuojamam populiacijos prieaugiui arba didesnis, atlikus konsultacijas su nepriklausomomis mokslo ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, ar siūlomas nustatyti limitas nesutrukdys pasiekti vilkų populiacijos apsaugos ir valdymo ilgalaikio tikslo ar palaikyti palankią apsaugos būklę). Patvirtinant vilkų sumedžiojimo maksimalų metinį limitą gali būti nustatoma, kad jis naudojamas dalimis, antrosios ir kitų dalių limitai (neviršijus patvirtintos bendros metinės limito normos) peržiūrimi vilkų medžioklės sezono galiojimo laikotarpiu atsižvelgiant į jo panaudojimo rezultatus (palyginus juos su praeitų penkerių metų rezultatais) ir kitus naujus vilkų populiacijos stebėsenos duomenis;
Čia minimalus vilkų medžioklės limitas yra lygus prognozuojamam prieaugiui, t.y. 87×3,25=282 vilkai. Teorinis teiginys „kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32–62 šeimų ribose” yra neįgyvendinamas praktiškai, nes neįmanoma iš populiacijos išimti vilkus šeimomis. Medžiojami individai, o ne šeimos. T.y. galima išimti konkretų vilkų skaičių, kurį pagal Vilko apsaugos plane pateiktas metodikas galima teoriškai pritempinėti prie šeimų skaičiaus, pvz švediškoje metodikoje skaičiuojama, kad 1 šeima lygu 8 vilkams, įskaitant vienišius iki einamųjų metų rujos.
Taigi, jei vilkų populiacija viršija 62 šeimas ir siūloma medžioti tik prieaugį, apie kokį populiacijos valdymą, siekiant išlaikyti 32-62 šeimas ar 250-500 individų gali būti kalbama? Šiuo atveju niekas net nebando laikytis Vilko apsaugos plano 40 punkte aiškiai įvardinto pagrindinio tikslo. Teoriškai jis net ir neįgyvendinamas, jei kalbame apie šeimas, o ne apie individus – kaip jau minėjau, medžiojami individai, o ne šeimos.
Reziume: Vilko apsaugos planas nebeveikia, arba jo tiesiog nepaisoma.
Marius Čepulis vakar irgi įvardino, kad laikas iš esmės keisti Vilko apsaugos planą:
Ką reikia padaryti? Vilkų apsaugos planas jau paseno. Dabar turim daug daugiau duomenų ir žinių apie vilkus, nei plano kūrimo pradžioje, ir, manau, galime jį pakeisti atsižvelgiant į esamą situaciją. Tai yra, tikrai Lietuvoje gali gyventi daugiau vilkų šeimų (ir gyvena). Juolab vilkų daroma žala ūkiams (nesigilinam į priežastis) jau kelinti metai išlieka panašiose ribose. Ir dar reikia spręsti valkataujančių šunų problemą (tiek dėl hibridizacijos, tiek dėl pavojaus faunai ir žmonėms).
Interesų grupėmis čia bus mokslininkai, ūkininkai, medžiotojai ir aktyviau besireiškiantys abiejų barikados pusių fanatikai, jei jų nuomonės bus paisoma. Esamame Vilko apsaugos plane įvardinta viršutinė riba 62 šeimos, arba 500 individų buvo interesų grupių politinis sutarimas. Aš sutinku su Mariumi, kad savo žodį turi tarti mokslininkai. Bet greta to, reiktų išklausyti ir kitų interesantų, tad greičiausiai ir vėl bus siekiama kompromiso.
Lapkričio 6 d. (sekmadienį) 11 val. 30 min. Raudonės pilyje Jurbarko r. vyks Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos organizuojama respublikinė Šv. Huberto minėjimo šventė.
Ši Šv. Huberto – medžiotojų globėjo šventė bus skirta ne tik medžiotojams ir jiems prijaučiantiems, bet ir plačiajai visuomenei. Šventė prasidės medžiotojų eisena, vėliau bus aukojamas šventosios Mišios už gyvąją gamtą, medžiotojus ir jų šeimas, po Mišių seks svečių sveikinimai ir medžioklės trofėjų parodos Raudonė 2022 uždarymas.
Renginio metu vyks medžiotojiškos sriubos virimo čempionatas, kuriame bus išaiškinti ne tik geriausieji medžiotojiškos sriubos virėjai, bet ir vaišinama visuomenė. Planuojama, kad medžiotojai išvirs ir išdalins 800-1000 litrų medžiotojiškos sriubos.
Taip pat kepsninėje bus kepamas visas elnias, vyks medžioklinių šunų ir sakalininkų pasirodymai, veiks prekybininkų mugė, bus teikiamos lauko maitinimo paslaugos bei paskutinį kartą bus galima aplankyti medžioklės trofėjų parodą. Šventės dalyvius džiugins muzikos grupių ,,Medžiotojų trio“ ir ,,Hiperband“ koncertai.
Programa:
11:30 – 12:00 Iškilminga eisena per Raudonės miestelį;
12:00 – 13:00 Mišios Raudonės pilies vidiniame kiemelyje;
13:00 – 13:30 Šventiniai sveikinimai, medžioklės trofėjų parodos uždarymas;
11:30 – 14:30 Medžiotojiškos sriubos virimo čempionatas, viso elnio kepimas kepsninėje ,,Pragaro mašina”, medžioklinių šunų ir sakalininkų pasirodymai, muzikinės grupės ,,Medžiotojų Trio” koncertas;
14:30 – 15:00 Sriubų degustacija, visuomenės vaišinimas;
15:00 – 16:00 Muzikinės grupės ,,Hiperband” koncertas, kuri atliks buvusios grupės ,,Hiperbolė” dainas.
Kviečiame visus atvykti į Raudonės pilį paminėti Šv. Huberto – medžiotojų globėjo dieną. Informuokite apie šį renginį savo artimuosius, kolegas, draugus ir bičiulius, pažįstamus medžiotojų kolektyvus ir pakvieskite aktyviai dalyvauti. Patys atvykite ir kitų paprašykite, kad šventės dalyviai būtų pasipuošę šventinėmis medžioklinėmis uniformomis ir atsivežtų savo draugijų, būrelių ir klubų vėliavas. O svarbiausia – atsivežkite gerą nuotaiką.
Laukiame visų Jūsų su šeimomis, artimaisiais, kolegomis, draugais ir bičiuliais. Iki malonaus susitikimo šventėje!
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (toliau – LMŽD) susipažino su LR aplinkos ministerijos Medžioklės tvarkymo konsultacinei tarybai pateiktu LR medžioklės įstatymo (toliau – MĮ) pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas).
Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, Projekto tikslas yra „<..> sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti skaitmenines priemones ir paslaugas medžioklės srityje, tobulinti teisines nuostatas, galinčias sudaryti prielaidas korupcijai <..>“.
Tačiau Projekte siūlomi pakeitimai yra skuboti ir teikiami neatlikus net minimaliausios teisinės ir faktinės jų galimų pasekmių analizės pagrįstumo bei proporcingumo požiūriu.
Projekto nuostatomis siūloma suteikti teisinį pagrindą atimti iš medžioklės plotų naudotojo teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (pvz. tikslingai „suintensyvintų“ patikrinimų metu nustatytų pažeidimų pagrindu) ne dėl paties medžioklės plotų naudotojo, bet dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Projektu taip pat siūloma įtvirtinti objektyvią (be kaltės) medžioklės plotų naudotojo atsakomybę už neaiškiais kriterijais vadovaujantis nustatytos „didžiausios leistinos elninių žvėrių tankumo miškuose normos“ nepaisymą ar nurodymo likviduoti stumbrų populiacijos perteklių neįvykdymą. Nėra aišku, kaip šie didelį teisinį neapibrėžtumą lemiantys siūlymai prisideda prie Projekto tikslo sumažinti korupciją įgyvendinimo.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Virginijus Kantauskas
LMŽD nuomone, Projekto rengėjai turėtų aiškiai ir atvirai deklaruoti Projektu siekiamus legalizuoti veiksmus medžioklės dokumentacijos skaitmenizavimo srityje, o ne rūpintis meškų ir lūšių daromos žalos atlyginimu ar priminti suinteresuotoms šalims apie jų ir taip turimą galimybę sudaryti civilines sutartis dėl žalos atlyginimo.
Dėl kai kurių Projekte siūlomų įtvirtinti teisinio reguliavimo aspektų pasisakome išsamiau.
Dėl skaitmeninių priemonių medžioklėje taikymo
Sutinkame su Projekto aiškinamajame rašte dėstoma pozicija, jog fizinės formos medžioklės dokumentų – medžiotojo bilieto ir licencijų išdavimas ir naudojimas neatitinka šiuolaikinės procesų skaitmenizavimo ir efektyvaus duomenų tvarkymo tendencijos. Tačiau LMŽD įžvelgia grėsmę, jog šiuo metu efektyviai veikianti medžioklės organizavimo sistema, kai už medžioklės duomenų tvarkymą medžioklės lapų pagrindu atsakingi yra medžioklės plotų valdytojai, bus pakeista neproporcinga medžioklėse dalyvaujančių subjektų kontrole duomenų apie medžiokles tvarkymą centralizavus kuriamų e-sistemų pagrindu.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma: „Spendžiant dėl 2019 m. panaikinto medžiotojų sąvado atsiradusias problemas, susijusias su duomenų medžioklės kontrolei užtikrinti valdymu, aplinkos ministras įpareigojamas įsteigti medžioklės duomenų valstybės informacinę sistemą arba organizuoti medžioklės duomenų kaupimą susijusiose informacinėse sistemose.“
Pastebime, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra įvardijamos po panaikinto medžiotojų sąvado tariamai atsiradusios problemos.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vykdomasis direktorius Laimonas Daukša
Nepaisant to, tikėtina, jog siekiant šias menamas problemas spręsti, Projektu siūloma numatyti, kad LR aplinkos ministerija: I) nustato medžiotojų registravimosi į medžioklę ir laimikio apskaitos reikalavimus; II) steigia medžioklės duomenų valstybės informacinę sistemą arba organizuoja medžioklės duomenų kaupimą susijusiose informacinėse sistemose.
Siekiant užtikrinti kiekvieno asmens konstitucinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, valstybinės institucijos privalo asmens duomenis tvarkyti garantuojant, kad jų žinioje esantys duomenys būtų tvarkomi griežtai laikantis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.
Nei Projekte, nei Projekto aiškinamajame rašte nėra tiksliai įvardijama, kokius duomenis, kokiu tikslu, tvarka ir apimtimi ketinama tvarkyti centralizuotai kuriamų e-sistemų pagrindu.
Kalbant apie skaitmeninį (elektroninį) medžiotojo bilietąmanome, kad medžiotojo bilietas turi turėti materialią formą ir nesvarbu, ar tai popierinė knygelė, ar plastikinė kortelė, bet esant vien skaitmeniniam variantui, medžioklės vadovas neturės galimybės įsitikinti, ar atvykęs į medžioklę asmuo turi teisę medžioti apskritai. Kita situacija, kada reikalinga fiziškai su savimi turėti medžiotojo bilietą, tai vykstant medžioti svetur į kitas šalis.
Jeigu būtų nepaisoma irsteigiama medžioklės duomenų valstybės informacinė sistema, per kurią išduodami skaitmeniniai (elektroniniai) medžiotojo bilietai, LMŽD kaip medžiotojų duomenų tvarkytojas ir medžiotojų atstovas, pageidautų gauti prieigą prie medžiotojų registro duomenų, prisiimant konfidencialumo, asmens duomenų tvarkymo ir neatskleidimo tretiesiems asmenims įsipareigojimus.
Kaip nurodyta Projekto lyginamajame variante, „ <..> Aplinkos ministerija: 1) tvirtina Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustato: <…> medžiotojų registravimosi į medžioklę ir laimikio apskaitos reikalavimus <..>“. Manome, kad tai perteklinis reglamentavimas ir nesuprantame, kodėl LR medžioklės įstatyme reikia išskirti medžiotojų registravimosi į medžioklę ir laimikio apskaitos reikalavimus, kai aplinkos ministerija bet kada gali keisti šias tvarkas. Medžiotojų registravimosi į medžioklę ir laimikio apskaitos reikalavimus, kaip ir dabar, aplinkos ministras gali nustatyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Tačiau, jei prisidengiant šiuo punktu planuojama steigti medžioklės duomenų valstybinę informacinę sistemą (BĮIP) ir taip įpareigoti medžiotojus naudoti elektroninį lapą, kategoriškai prieštaraujame šios sistemos įdiegimui ir šio punkto įteisinimui LR medžioklės įstatyme.
Dauguma užsienio valstybių apskritai atsisako medžioklės lapo – net ir popierinio, o Lietuvos medžiotojams norima „iš viršaus“ nuleisti analogų neturinčią ir, galimai, asmens duomenų apsaugos įstatymą pažeidžiančią elektroninę medžiotojų registravimosi į medžioklę sistemą. Tai atskleidžia 2020 m. gruodžio 11 d. LR Seimo nutarimas Nr. XIV-72 „Dėl aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos vyriausybės programos 162.5. punktas, „<..> Įvesime elektroninius medžioklės lapus, kurie realiuoju laiku būtų pasiekiami kontrolę vykdančioms institucijoms <..>“. Šis reguliacinio pobūdžio teisinis reglamentavimas, diegiant skaitmeninius kontrolės metodus, supaprastina aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tačiau pažeidžia Konstitucines teises laisvai judėti, turėti poilsį ir laisvalaikį.
Pvz. Latvijoje medžioklės lapas yra labiau akto formos, kurio nereikia pažymėti medžioklės plotų naudotojo antspaudu ar, juolab, registruoti ir žymėti valstybinėje institucijoje. Kaimyninėje šalyje medžioklės lapas naudojamas tik trimis atvejais:
kai medžioklei naudojamas naktinis arba termovizorinis taikiklis;
kai medžioklės metu medžioklinis ginklas perduodamas kitam asmeniui;
medžioklių su varovais metu.
Visais kitais atvejais, medžioklės lapas kaimyninėje Latvijoje nei pildomas, nei pasirašomas.
Analizuojant mūsų šalies situaciją, akcentuojame, kad Lietuvos miškingose teritorijose, mažiau urbanizuotose ir nutolusiose bei atokesnėse vietovėse nėra judriojo telefoninio ryšio, jau nekalbant apie mobilųjį internetą. Mūsų duomenimis, apie 115 medžioklės plotų vienetų patenka į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio ruožo teritoriją, kurioje apskritai blokuojamas judrusis telefoninis ryšys ir mobilusis internetas.
Telefoninio judriojo ryšio ar interneto nebuvimas negali kelti problemų pildant medžioklės dokumentaciją ar sudaryti prielaidas įvykdyti netyčinį medžioklės reikalavimų pažeidimą. Be kita ko, elektroninių sistemų neprieinamumas ar nepakankami išmaniųjų prietaisų naudojimo gebėjimai, neturėtų apriboti senyvo amžiaus asmenų teisės medžioti.
Elektroninis medžioklės lapas, mūsų nuomone, galėtų būti kaip periodinės suvestinės pateikimas (pvz. kas mėnesį ar ketvirtį), bet ne kaip kiekvienos medžioklės būtinoji dalis prieš pradedant medžioklę, kaip yra dabar su popieriniu lapu. Elektroninis medžioklės lapas gali būti sudėtingai naudojamas dėl ryšio, informacinių technologijų žinių, informacinių įrenginių techninių savybių trūkumų. Aiškinamajame rašte įvardinta „Biologinės įvairovės informacinės platforma – BĮIP“ galėtų būti naudojama tik duomenų kaupimui, statistikos pateikimui, duomenų analizei ir panašiai.
Atsižvelgiant į aukščiau įvardintas aplinkybes, Projekto rengėjams siūlome patikslinti Projekto nuostatas aiškiai įvardinant, kokius medžioklės duomenis ketinama rinkti centralizuotai ir kokiu tikslu, tvarka bei apimtimi tai ketinama daryti. Šių aspektų sureguliavimas poįstatyminiais teisės aktais prieštarautų asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms ir suteiktų nepagrįstai neribotą diskreciją LR aplinkos ministerijai bei jai pavaldžioms institucijoms.
Siūlytina bet kokius pakeitimus, lemiančius asmens duomenų tvarkymą, papildomai suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.
LMŽD taip pat siūlytų išsamiai pristatyti (leidžiant praktiškai išbandyti) planuojamas diegti e-sistemas (jų posistemes) medžiotojų bendruomenei ir, tik gavus suinteresuotų šalių nuomonę, imtis teisėkūros iniciatyvų.
Kalbant apie medžioklės dokumentacijos skaitmenizavimo trūkumus, prioritetą keliame asmens duomenų apsaugai ir kibernetiniam saugumui.
Dėl elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų panaikinimo
LMŽD kategoriškai nesutinka su Projekte įtvirtintu siūlymu panaikinti Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatus.
Atrankinės medžioklės rekomendacijos Lietuvoje pradėtos taikyti nuo 1979 m., būtent nuo tada, kai nemažoje dalyje miškų jau buvo išnykę briedžiai, elniai ir šernai. Žvėrių populiacijų nykimas paskatino imtis priemonių kai kurioms gyvūnų rūšims išsaugoti. Būtent tai ir lėmė atrankinės medžioklės rekomendacijų atsiradimą mūsų šalyje. Lietuvos elninių žvėrių atrankos veteranai R. Baleišis, P. Bluzma ir L. Balčiauskas prisidėjo prie atrankinės medžioklės kūrimo ir 1987 m. išleido knygą Lietuvos kanopiniai žvėrys. 1995 m. K. Pėtelis sudarė informacinį leidinį „Medžioklės trofėjai“. 1997 m. gamtos mokslų daktaras Rimantas Baleišis sudarė pirmąjį Lietuvos medžioklės trofėjų registrą, kuriame buvo užregistruota daugiau kaip 4 tūkst. medžioklės trofėjų, įvertintų medaliais pagal CIC sistemą. Pažymėtina, kad šis registras vedamas iki šiol.
Deja, trofėjų apžiūros rezultatų analizei iš valstybės pusės buvo skiriama per mažai dėmesio ir laiko, todėl nenuostabu, kad Projektu apskritai siūloma atsisakyti atrankinės žvėrių medžioklės teisinio reguliavimo pagrindų.
Susidaro dviprasmiška situacija, kai gyviesiems ištekliams – žuvims ir gyvūnams norima taikyti skirtingus išteklių naudojimo standartus. Pagal šią dieną galiojantį reguliavimą, sugautoms žuvims taikomi kiekio, dydžio, svorio ir kiti reikalavimai, tačiau elniniams gyvūnams kažkodėl kokybinių ir minimalių dydžio parametrų norima atsisakyti. Taip pat reikėtų įvertinti, kad pagal gausą ir paplitimą vienas sumedžiotas gyvūnas nėra tolygus sugautai vienai žuviai.
Istoriškai matyti, kad atrankinės medžioklės raida prasidėjo prieš daugiau kaip 40 metų ir, LMŽD nuomone, jos atsisakyti būtų klaidinga. Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatai paremti tausojančios medžioklės principais. Vadovaujantis tausojančios medžioklės principų strategija, populiacijos tankis reguliuojamas iš jos pašalinant individus su mažiausiais fenotipiniais gyvūno požymiais, o, elgiantis priešingai arba medžiojant tik stipriausius populiacijos individus, reikšmingai keičiamos visos populiacijos trofėjinės vertės savybės. Pabrėžtina tai, kad Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatai, reglamentuojantys elninių žvėrių patinų atrankinį medžiojimą, buvo parengti siekiant vertinti ragų morfologiją pagal gyvūno amžių. Laikantis atrankinės medžioklės nuostatų, individų tarpe palaikoma aukšta genetinė kokybė.
Išanalizavus įvairių šalių mokslinių tyrimų rezultatus, matyti, kad tikslingai ir teisingai vykdoma atrankinė medžioklė turi reikšmingos įtakos įspūdingiems ir medaliais vertinamiems trofėjams. Atrankinė medžioklė yra tvarus populiacijos tvarkymo būdas, todėl, jos netaikant, gali kilti svarbių ekologinių ir evoliucinių pasekmių. Pavyzdžiui, pernelyg intensyvus tam tikros elninių gyvūnų rūšies išmedžiojimas gali paskatinti evoliucinius pokyčius, tokius kaip mažėjantis kūno svoris ir ragų dydis.
Atrankinės medžioklės nuostatai įpareigoja medžiotojus laikytis tam tikros disciplinos ir moralės, pasirenkant, kurį gyvūną medžioti, tokiu būdu išlaikyti sveiką medžiojamųjų gyvūnų populiaciją. Nelikus tvarkos, gali būti padaryta didelė žala laukinių gyvūnų populiacijai. Vykdant elninių žvėrių patinų atrankinę medžioklę, gerinama ir išlaikoma elninių žvėrių bandos kokybė.
Panaikinus elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatus, nebeliks ir kasmetinių medžioklės trofėjų apžiūrų, kurios ilgainiui tapo įprastiniu reiškiniu medžiotojų gyvenime. Medžioklės trofėjų apžiūros – puiki proga vienoje vietoje pamatyti didesnį kiekį medžioklės trofėjų, išklausyti medžioklės trofėjų ekspertų vertinimus, taip atnaujinant ir pagilinant savo žinias. Per daugelį metų pasikeitė požiūris ir į medžioklės trofėjų apžiūras. Nebeliko draudimų, griežtų reikalavimų ir baudimo principo, o dalyvavimas medžioklės trofėjų apžiūrose, tapo tikruoju medžiotojų mokymu. Vis labiau medžioklės trofėjų apžiūrose medžiotojai mokosi teisingai atrinkti žvėris, vertinti bendrą sumedžiojimo kokybę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, dėl elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų panaikinimo, manome, kad valstybei turėtų rūpėti jos išteklių genetinė kokybė, todėl kviečiame nekurti taisyklių prastinančių ir primityvinančių medžioklę, kenkiančių medžiojamųjų gyvūnų populiacijoms, jų genetikai ir sveikatingumui.
Dėl medžiojamų gyvūnų daromos žalos atlyginimo ir siūlymo atsisakyti licencijų briedžiams ir t. elniams
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektą rengti paskatino „<..> būtinybė efektyviau spręsti šių gyvūnų gausos sureguliavimo klausimus, sudaryti sąlygas greičiau ir paprastesne tvarka atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, taip pat nustatyti sąlygas, kaip atlyginama žala, jeigu medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitai nenustatomi.“
LMŽD turimais duomenimis, esama medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo sistema, nors ir netobula, veikia pakankamai efektyviai. LMŽD taip pat mano, kad MĮ turėtų būti aiškiai įtvirtinta, jog dalį (pvz. iki 5% pasėliams padarytos žalos) rizikos dėl medžiojamųjų gyvūnų padaromos žalos turėtų prisiimti ūkinę-komercinę veiklą vykdantys subjektai, nes ši rizika yra įprasta ir numatoma vykdant ūkinę veiklą medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosiose vietovėse.
Tokios nuostatos įtvirtinimas ženkliai sumažintų su žalos atlyginimu susijusią administracinę naštą išvengiant mažareikšmės žalos nustatymo procedūrų iniciavimo.
Projektu siūloma sudaryti galimybę medžioklės ploto naudotojui ir žalą patyrusiam asmeniui susitarti dėl žalos be savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti.
Šis siūlomas pakeitimas yra ydingas teisės požiūriu, kadangi ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą suinteresuotos šalys gali pagal LR civilinio kodekso nuostatas sudaryti susitarimą dėl medžiojamųjų gyvūnų žalos atlyginimo, kuris būtų jas įpareigojantis ir vykdytinas teismine tvarka.
Privalomas skatinimas suinteresuotoms pusėms aptarti susitarimo dėl žalos atlyginimo galimybę gali tik apsunkinti žalos atlyginimo procedūros iniciavimą administracine tvarka dėl formaliai prailgintos ir jokio rezultato suinteresuotų šalių neįpareigojančios pasiekti privalomos „ikiadministracinės“ procedūros etapo.
Be to, Projekte siūlomas teisinis mechanizmas, kaip atlyginama žala, kai elninių žvėrių limitai nenustatomi. Numatyta, kad medžioklės plotų naudotojas turėtų atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, jeigu medžioklės plotų vienete viršyta didžiausia leistina elninių žvėrių tankumo miškuose norma. Didžiausia leistina elninių žvėrių tankumo miškuose norma kiekvienam medžioklės plotų vienetui būtų palyginama su medžioklės plotų naudotojų atliekamos medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenimis. Kilus abejonių dėl medžioklės plotų naudotojų atliekamos medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenų tikslumo, aplinkos ministro įgaliota institucija pasitelktų nepriklausomus medžioklėtvarkos specialistus faktiniam žvėrių tankumui nustatyti.
Taigi, Projektu, be dabar galiojančios medžiojamųjų gyvūnų žalos atlyginimo tvarkos, taip pat siūloma nustatyti medžioklės plotų valdytojams pareigą palaikyti medžiojamųjų gyvūnų tankumą, neviršijantį nustatytos didžiausios leistinos jų tankumo normos. Šios normos nepalaikius, medžioklės plotų valdytojams tektų atlyginti medžiojamųjų žvėrių miško naudmenoms padarytą žalą.
Didžiausios leistinos medžiojamųjų gyvūnų tankumo normos objektyviai nustatyti nėra įmanoma. Medžioklės plotų valdytojams taikant civilinę atsakomybę trečiųjų asmenų hipotetiškai nustatytų didžiausių leistinų gyvūnų tankumo normų pagrindu, neabejotinai kils daugiau teisminių ginčų ne tik dėl apskaičiuotos žalos dydžio, bet ir dėl pačių normų ir (ar) jų nustatymo objektyvumo ir teisėtumo.
Siekiant išvengti didesnio teisinio netikrumo, siūlytina likti prie dabartinio elninių žvėrių medžioklės limitavimo modelio. LMŽD nepritaria, kad būtų atsisakyta licencijų (briedžiams, t. elniams) ir jų išdavimo tvarkos. Valstybės ištekliai – medžiojamieji gyvūnai – turi būti naudojami itin apdairiai. Apdairus išteklių naudojimas reiškia, kad gamtos ištekliai turi būti naudojami atsargiai ir atsakingai. Manome, kad medžioklė turi būti reglamentuojama ir vykdoma taip, kad nedarytų neigiamo poveikio jautrioms gyvūnijos rūšims, pvz. tokioms kaip briedžiai, užtikrintų gamtos ir gyvūnijos apsaugą ir kiek galima etiškesnį elgesį su medžiojamaisiais gyvūnais. Dabartinė elninių žvėrių limitų nustatymo tvarka užtikrina racionalų stambiųjų elninių gyvūnų gausos reguliavimą. Panaikinus elninių žvėrių limitus, gali būti neigiamai paveiktos briedžių ir t. elnių populiacijos.
Projekte taip pat numatyta, kad medžioklės plotų naudotojas turėtų atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir tuo atveju, jei medžioklės plotų naudotojas per 3 mėnesius neįvykdo aplinkos ministro įgaliotos institucijos nurodymo paimti iš gamtos žalą darančius medžiojamuosius gyvūnus, kai šie gyvūnai kelia pavojų visuomenės sveikatai ir saugai, ar medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo tikslu.
Priėmus šias MĮ pataisas, medžioklės plotų valdytojams gali būti, pvz. nurodyta skubiai sureguliuoti „viršnorminę“ vilkų ar stumbrų populiaciją, ką objektyviai padaryti per 3 mėnesius gali būti neįmanoma. Nepaisant to, tokiu atveju valdytojai taptų atsakingais už visą nurodymo objektu esančių gyvūnų, pvz. stumbrų, padarytą žalą, kas nepagrįstai ribotų jų teises.
Galiausiai, Projekte siūloma numatyti, kad lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinamas žalos dydis, įsiteisėjimo dienos. Galimos situacijos, kai dėl objektyvių priežasčių (pvz. didelis priskaičiuotos žalos dydis, prasta medžioklės plotų valdytojo finansinė padėtis ir kt.) per tokį trumpą terminą žalos atlyginti būtų objektyviai neįmanoma.
Tokiu atveju, medžioklės plotų valdytojas netektų teisės naudoti gamtos išteklius, o to priežastimi buvusi medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala apskritai nebūtų atlyginta.
Toks siūlomas reguliavimas taip pat prieštarauja LR civilinio proceso kodekso nuostatoms, suteikiančioms teisę teismui sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti.
Svarbu, kad teismui paliekant galimybę dėl objektyvių priežasčių išdėstyti sprendimo atlyginti žalą įvykdymą, būtų sudarytos prielaidos ne tik medžioklės plotų valdytojui išsaugoti teisę į gamtos išteklių naudojimą, bet ir atlyginti teismo priteistą žalą nukentėjusiems asmenims.
Dėl šiurkščių medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų
Projektu siūloma nustatyti, kas yra „šiurkštūs medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai“ ir nurodoma, kad jeigu medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – jo nariai ar darbuotojai) padarė keturis ar daugiau šiurkščių medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų per 24 mėnesius – leidimas panaikinamas.
Šiurkščiais pažeidimais siūloma, be kita ko, laikyti veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, apribojimų dėl žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo medžiojant, taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius, pažeidimus.
Taigi, leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius gali būti atimtas nustačius, jog keletą kartų per metus buvo viršytas maksimalus leistinas jauko kiekis ir pan. Tai sudaro prielaidų tretiesiems asmenims sąmoningais veiksmais siekti, kad valdytojui būtų panaikintas leidimas.
Be to, nors leidimas yra išduodamas konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, Projektu siūloma įtvirtinti, kad pagrindas jį panaikinti yra ne paties jo turėtojo, bet trečiųjų asmenų, už kuriuos jis nėra atsakingas ir, kurių negali efektyviai kontroliuoti, veiksmai.
Kituose ūkio sektoriuose, kuriuose veikla vykdoma leidimų naudoti gamtos išteklius ar licencijų pagrindu, tokio pobūdžio sankcijų nėra, o jų taikymas būtų nesuprantamas ir nelogiškas.
Vis dėl to, jeigu būtų neatsižvelgta į LMŽD aukščiau pateiktas pastabas dėl šiurkščių medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, siūlome tikslinti šiuos terminus:
Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – jo nariai ar darbuotojai):
1) tame medžioklės plotų vienete padarė keturis ar daugiau šiurkščius medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus per 24 12 mėnesių;
2) ilgiau kaip 612 mėnesių nemokėjo mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą;
3) nesilaikė leidime nurodytų sąlygų, veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, apribojimų dėl žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo medžiojant, taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius, pažeisdamas juos keturis ar daugiau kartų per 2412 mėnesių;
Keturi pažeidimai per neproporcingai didelį 24 mėn. laikotarpį yra neobjektyvi riba. Protingas keturių pažeidimų terminas turėtų būti ne ilgesnis, nei vieneri metai (pvz. KET taisyklių nesilaikymo pakartotiniai pažeidimai skaičiuojami 12 mėn. laikotarpyje).
Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą 6 mėnesių laikotarpio uždelsimas gali atsitikti dėl bet kurių objektyvių priežasčių (klubų/būrelių vadovybės pasikeitimo, įstatinių dokumentų pasikeitimo ir vėliau sekančių sutarčių su bankais, Registrų centro ir kitomis institucijos pasirašymo), ko pagrindu gali būti uždelstas atsiskaitymo už išteklius atlikimas. Terminas turėtų būti taip pat 12 mėn.
Dėl saugaus elgesio medžioklėje žinių ir šaudymo įgūdžių ugdymo ir jų patikrinimo
Projekto nuostatomis medžiotojų asociacijoms, vienijančioms medžiotojų klubus ir būrelius,siūloma pačioms spręsti dėl savo narių saugaus elgesio medžioklėje žinių ir šaudymo įgūdžių ugdymo ir jų patikrinimo. Dėl šio siūlymo atkreipiame dėmesį, kad ne visi medžiotojai priklauso asociacijoms, vienijančioms medžiotojų klubus ir būrelius, todėl dalis medžiotojų galės medžioti visiškai be įgūdžių patikrinimo ir tokiu būdu kelti pavojų aplinkiniams; taip pat neliks nuoseklumo ir tarp skirtingoms asociacijoms priklausančių medžiotojų, nes kiekviena asociacija galės taikyti skirtingus standartus. Tokiu būdu tarp medžiotojų asociacijų gali kilti konkurencija dėl „žemiausių standartų“, kai, siekiant pritraukti papildomų narių, saugaus elgesio praktiniai ar teoriniai patikrinimai apskritai nebūtų vykdomi.
Saugumas medžioklėje yra prioritetas ir jis turi būti užtikrintas. Kaip pavyzdį pateikiame Skandinavijos šalis, kuriose šaudymo įgūdžių ugdymo egzaminas laikomas kasmet. Toks požiūris, kai skiriamas dėmesys šaudymo įgūdžių lavinimui, turi dvejopą poveikį – veikia kaip prevencija nuo nelaimingų atsitikimų medžioklės metu ir gerina medžiotojų taiklumą, taip mažinant sužeistų žvėrių statistiką.
Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti LR medžioklės statymo 15 str. 3 punktą, Medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, aplinkos ministro nustatyta tvarka kasmet organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje ir šaudymo įgūdžių ugdymą ir reguliarų žinių ir įgūdžių patikrinimą, šią nuostatą perkeliant į LR medžioklės įstatymo 5 str. 6 dalį, prie medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, kompetencijų.
Dėl pavedimo medžioklės plotų vienetų naudotojams kartą per 20 m. parengti medžioklėtvarkos projektą
Medžioklėtvarkos projekto parengimas yra didelė ir daliai medžiotojų kolektyvų nepakeliama finansinė našta. Medžioklės plotų vienetų naudotojai reguliuoja laukinių medžiojamųjų gyvūnų populiaciją, atsako už gyvūnų padarytą žala, t. y. atlieka valstybės turto (laukinių gyvūnų) administravimą savo sąskaita. Atsižvelgiant į tai, iš tiesų nėra socialiai teisinga užkrauti dar vieną finansinę naštą ant riboto kiekio LR piliečių ir juridinių asmenų. Medžioklėtvarkos projektai turi būti rengiami išimtinai valstybės/savivaldybių lėšomis, o medžioklėtvarkos projektų rengimą privalo organizuoti Aplinkos ministerija, kaip tai numato LR medžioklės įstatymo 5 str., 2 dalies, 9 punktas.
Dėl pagrindų keisti medžioklės plotų vienetų ribas
Projektu siūloma numatyti, kad medžioklės plotų vieneto ribos gali būti keičiamos plotų vienetų naudotojo juridinio asmens reorganizavimo atveju. Visgi, Projekte nėra nustatyta, kad medžioklės plotų valdytoją reorganizavus, jo pagrindu atsiradę juridiniai asmenys įgis teisę gauti leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ne konkurso tvarka.
Taigi, tikėtina, kad nuostata dėl medžioklės plotų vieneto ribų keitimo valdytojo (juridinio asmens) reorganizavimo atveju, Projekte buvo palikta dėl techninės klaidos.
Bet kuriuo atveju, LMŽD pasisako už esamų medžioklės plotų vientisumo išsaugojimą ir prieš jų fragmentaciją.
Dėl leidimo panaikinimo fizinio asmens mirties atveju
Projektu siūloma nustatyti, kad leidimas panaikinamas mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį, kuriam buvo išduotas leidimas. LMŽD mano, kad teisinis reguliavimas turėtų numatyti, jog mirus valdytojui (fiziniam asmeniui), leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius galėtų būti išduodamas jo teises paveldėjusiam asmeniui, jei šis tenkina kitas MĮ įtvirtintas medžioklės plotų valdytojams keliamas sąlygas.
Dėl steigiamų poligonų sumažėjusio MPV ploto
Šiuo metu praktikoje kyla situacijų, kai dėl poligonų steigimo kai kurių medžioklės plotų vienetų plotas tampa mažesnis nei minimalus reikalaujamas 1000 ha plotas.
Dėl šios priežasties, siūlome apsvarstyti galimybę nepanaikinti leidimų tiems valdytojams, kurių valdomi medžioklės plotai netenkina minimalios 1000 ha ploto ribos dėl poligonų steigimo.
Apibendrinamoji dalis
Išanalizavę LR medžioklės įstatymo projektą, konstatuojame, kad dauguma projekte siūlomų pakeitimų yra skuboti ir teikiami neatlikus bent minimaliausios teisinės ir faktinės analizės jų galimų pasekmių, pagrįstumo bei proporcingumo požiūriu. Įstatymo projektu keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų, o tai jau yra teisės akto dėstymas nauja redakcija. Kitaip tariant, įstatymas keičiamas iš esmės. Keliame klausimą, ar kelis dešimtmečius tinkamai funkcionavęs medžioklės įstatymas, turi būti pakeistas iš esmės? Manome, kad ateityje kardinalūs medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai turi būti priimami tik gerai juos išdiskutavus medžioklės tvarkymo konsultacinėje taryboje. Tokie svarbūs klausimai, kaip elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų atsisakymas, didžiausios leistinos elninių žvėrių tankumo miškuose normos nustatymas, medžiojamųjų gyvūnų apskaitos metodikos tobulinimas ir kiti klausimai, turi būti gerai išdiskutuoti su mokslininkais, jiems skiriant tikslinį finansavimą ir, tik gavus išsamias išvadas, imamasi teisinio reguliavimo pakeitimų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 5 punktu, atsižvelgdamas į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, 42 punktą, taip pat į Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“, 36 punktą,tvirtinu 282 vilkų sumedžiojimo per 2022–2023 m. medžioklės sezoną limitą.
Trečiadienio vakarą Aplinkos apsaugos departamento Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcija gavo pranešimą apie galimą neteisėtą medžioklę Prienų rajone. Aiškindamiesi aplinkybes, aplinkosaugininkai vieno asmens ūkiniuose pastatuose rado šaudmenų.
Kad gali būti neteisėtai medžiojama, prieš 21 val. pareigūnams pranešė vietinio medžiotojų būrelio medžiotojas.
Aplinkosaugininkai iškart nuvyko į nurodytą vietą ir, vieno asmens ūkinius pastatuose radę šaudmenų, kreipėsi į policijos pareigūnus.
„Labai svarbu, kad visuomenė padeda aplinkosaugininkams. Pasakymas, kad kartu galime nuveikti daugiau, tikrai nėra tušti žodžiai. Taigi nuoširdžiai dėkojame mums paskambinusiam ir apie galimą pažeidimą pranešusiam medžiotojui“, – sakė Alytaus GGAI viršininkas Jonas Jarmalavičius.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė asmenį, medžiojusį varnas. Vėliau paaiškėjo ir kiti jo pažeidimai: du kartus rasta tinklinių įrankių ir dar vienas neteisėtos medžioklės atvejis.
Kaip teigia Klaipėdos GGAI pareigūnas Mindaugas Salys, asmuo medžiojo Klaipėdos rajone: „Neteisėta medžioklė vyko svetimuose plotuose, be medžioklės lapo, graižtviniu šautuvu nušautos trys varnos.“
Padaryta žala gamtai beveik 60 eurų, paimtas ginklas, gresia bauda iki 1800 eurų ir teisės medžioti atėmimas nuo 3 iki 5 metų.
„Apžiūrėdami šio asmens ūkines patalpas, radome ir paėmėme ir ne mėgėjų žvejybos įrankių: du statomuosius ir traukiamąjį tinklą, didesnius nei leistina bučius. Už tai jam gresia bauda iki 200 eurų“, – priduria aplinkosaugininkas.
Tačiau Klaipėdos GGAI pareigūnų darbas tuo nesibaigė. Tęsiant tyrimą nustatyta, kad tas pats asmuo draudžiamu būdu medžiojo Plungės rajone su naktinio matymo optika. Už šią neteisėtą medžioklę gresia bauda iki 1700 eurų, teisės medžioti atėmimas nuo 3 iki 5 metų, paimtas ginklas su naktinio matymo optika.
Galiausiai kitoje vietoje esančiose ūkinėse patalpose aplinkosaugininkai vėl rado ne mėgėjų žvejybos įrankių – tris tinklinius ekranus. Taigi asmeniui gresia dar viena bauda iki 200 eurų, įrankiai paimti.
Kadangi bendradarbiaujant su policija nustatyti du ginklų kontrolės įstatymo pažeidimai, policijos pareigūnai asmeniui taip pat surašė du protokolus.
Šiame reportaže dalyvausime elnių medžioklėje ir vyksime į pirmąjį rudens savaitgalį Jurbarko rajone įvykusias Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos 13-osios medžioklinio šaudymo varžybas ,,Medžioklės rago taurė 2022”.
