Blog

  • Medžiojant vandens paukščius LMŽD rekomenduoja neįsitikinus – nešauti

    Medžiojant vandens paukščius LMŽD rekomenduoja neįsitikinus – nešauti

    Rugpjūčio 15 d. prasidėjo vandens paukščių medžioklės sezonas. Šiuo metu Lietuvoje leidžiamų medžioti vandens paukščių rūšių yra aštuonios, įskaitant žąsis. Iš Lietuvoje gyvenančių ir sutinkamų (nors kartą stebėtų) 22 ančių rūšių medžiojamos tik keturios. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles didžiosios antys, rudgalvės kryklės bei klykuolės pradedamos medžioti rugpjūčio 15 d., o kuoduotosios antys – rugsėjo 15 d. Visų ančių medžioklės sezonas baigiasi gruodžio 15 d.

    Per praėjusį 2021-2022 m. medžioklės sezoną sumedžiotos 6 194 didžiosios antys, 15 kuoduotojų ančių, 52 rudgalvės kryklės, ir 5 klykuolės. Lietuvos medžiotojai tradiciškai medžioja labai mažai paukščių – vienam statistiniam šauliui per metus tenka tik ~0,60 paukščio, tai yra pats žemiausias rodiklis Europoje. Didžiojoje Britanijoje statistinis medžiotojas sumedžioja apie 27 paukščius, belgas – apie 59. Nepatyrę ir savo žinių prieš medžioklę nepasitikrinę medžiotojai, gali per klaidą sumedžioti cyples, dryžgalves krykles, smailiauodeges, šaukštasnapes, pilkąsias ar rudgalves antis. Pilkoji antis – draudžiama medžioti, tačiau nuo leidžiamų medžioti kryklių ir didžiųjų ančių skiriasi tik dydžiu, todėl sunku įvertinti skrendančio paukščio dydį.

    Kitos keturios Lietuvoje medžiojamos vandens paukščių rūšys: kanadinės berniklės, laukiai, želmeninės ir balatakaktės žasys.

    Nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d. medžiojamos kanadinės berniklės.

    Nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. medžiojamos želmeninės ir baltakaktės žąsys. 

    Nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 15 d. – laukiai. 

    Per praėjusį 2021-2022 m. medžioklės sezoną sumedžiotos 265 – želmeninės žąsys, 30 – baltakakčių žąsų, 40 – laukių ir nei vienos kanadinės berniklės. 

    Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles medžiojant paukščius DRAUDŽIAMA:

    • medžioti švininiais arba švino junginių turinčiais šratais;
    • visų paukščių medžioklėse (išskyrus pilkųjų varnų ir kovų) medžioti be šuns;
    • šaudyti į plaukiojančius paukščius, išskyrus laukius, antis, kai tykojama viliojant paukščius natūralios kilmės masalu, iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais jaukais, krykštėmis ir nukritusius į vandenį sužeistus paukščius. 
    • šauti į vandens telkinio pakrantės pusę ar išilgai jos į paukščius, skrendančius žmogaus ūgio aukštyje. 

    Ančių medžioklės yra labai specifiškos ir reikalaujančios medžiotojų greitos reakcijos bei puikių įgūdžių ir žinių – per keletą sekundžių reikia sureaguoti ir nustatyti ar paukštis medžiotinas. Taigi, medžiotojai turėtų būti įsigilinę į ančių pažinimo požymius. Ne kiekvienas ornitologas gali atpažinti antį skrydyje, tačiau medžioklėje yra auksinė taisyklė ,,neįsitikinai – nešauk“. 

    Sumedžiojus draudžiamą medžioti paukštį, grėstų administracinė atsakomybė, nes Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK 290 str.) numato gan griežtą nuobaudą. Gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas užtraukia baudą nuo 800 iki 1 800 Eur. Taip pat numatytas ginklo konfiskavimas ir teisės medžioti atėmimas nuo 1-erių iki 5-erių metų bei žalos gamtai atlyginimas. Tad prieš šaudamas į aukštai skrendantį paukštį medžiotojas turi būti gerai įsitikinęs, kad medžioja leistiną rūšį.

    PRIDEDAMA: Lietuvoje medžioti leidžiamų vandens paukščių iliustracijos (šaltinis „Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti“), 8 iliustracijos.

  • Kanopinių žvėrių sumedžiojimo per 2022–2023 metų medžioklės sezoną limitai

    Kanopinių žvėrių sumedžiojimo per 2022–2023 metų medžioklės sezoną limitai

    Informuojame, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-261  „Dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2022-2023 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ patvirtinti Kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2022-2023 metų medžioklės sezoną limitai. 

    Kviečiame susipažinti su limituojamų medžiojamųjų kanopinių žvėrių sumedžiojimo limitais kiekvienam medžioklės plotų naudotojui (PDF failas).

  • LMŽD siūlo įteisinti naktinio matymo taikiklių ir garso moderatorių naudojimą medžioklėje

    LMŽD siūlo įteisinti naktinio matymo taikiklių ir garso moderatorių naudojimą medžioklėje

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija reaguodama į Aplinkos ministerijos siūlomus medžioklės taisyklių pakeitimus pateikė savo poziciją.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija 2022 m. liepos 29 d. el. paštu gavo Aplinkos ministerijos raštą Nr. 22-10772 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” projektą (toliau – projektas).

    Atsakydami į gautą raštą informuojame, kad Draugija pagal kompetenciją išnagrinėjo raštą ir rašte minimam projektui nepritaria bei turi pastabų.

    Nors projektu siekiama įgyvendinti neseniai pakeistas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas dėl naktinių taikiklių naudojimo civilinėje apyvartoje, projektu tikslinami Medžioklės taisyklių reikalavimai dėl naktinių taikiklių turėjimo medžioklės plotuose, netenkina medžiotojų bendruomenės poreikio ir neatliepia į jau kurį laiką medžiotojų vienijančių organizacijų prašymus – įteisinti Lietuvoje naktinių taikiklių panaudojimą medžiojant šernus, lapes ir mangutus.

    1979 m. rugsėjo 19 d. Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija (Berno konvencija) riboja taikiklių, turinčių vaizdo keitiklį arba elektroninį vaizdo padidintoją (šaudant naktį), naudojimą medžiojant Berno konvencijos III priedėliuose įvardintas gyvūnų rūšis, pvz.: elninius žvėris, kiškius ar upinius bebrus. Nei Berno konvencija, nei kiti teisės aktai neriboja naktinių taikiklių naudojimo medžiojant Berno konvencijos II ir III priedėliuose nenurodytus gyvūnus, tokius kaip šernas, lapė ar mangutas.

    Naktinio matymo taikiklių ir analogiškų prietaisų naudojimas medžioklėje yra leidžiamas kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Lenkijoje. Naktinių ir termovizorinių taikiklių naudojimas kaimyninėse šalyse buvo įteisintas remiantis minėta Berno konvencija ir, kaip priemonė užtikrinanti Afrikinio kaulių maro valdymą laukinėje gamtoje, Latvijoje leidžiant medžioti šernus, lapes ir mangutus, Lenkijoje – šernus, nes šios gyvūnų rūšys nėra minimos Berno konvencijos priedėliuose. Lenkijoje minėtas leidimas yra nustatytas aplinkos ministro patvirtintose taisyklėse, Latvijoje – Medžioklės įstatyme.

    Lietuvoje draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai, priemonės ir būdai reglamentuojami Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, kuriose, politinės valios atveju, būtų galima įtvirtinti saugiklius, užtikrinančius, kad tokie prietaisai, kaip naktiniai, lazeriniai, termovizoriniai taikikliai, medžioklės metu būtų naudojami aiškiai Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka.

    Pagal Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2 punktą, Aplinkos ministerija atsakinga už draudžiamų medžioklės įrankių ir būdų tvirtinimą, todėl imperatyviai gali nurodyti, kokiomis priemonėmis, būdais draudžiama arba leidžiama medžioti tam tikras medžiojamųjų gyvūnų rūšis.

    Lietuvoje Afrikinis kiaulių maras (toliau – AKM) šernuose nustatytas 2014 m. pradžioje. Nuo AKM pradžios Lietuvoje sumedžioti 214 635 šernai. Laukinėje gamtoje fiksuotas 8 031 AKM atvejai, kurie ir toliau nuolat fiksuojami. Per devynerius metus Lietuva nesugebėjo įveikti AKM. Negana to, šiais metais AKM vėl įsisuko į kiaulininkystės ūkius bei šiuo metu pastebimas šios ligos plitimo augimas laukinėje gamtoje. Daugelyje AKM paveiktų Europos sąjungos šalių medžiotojai laikomi vienintele priemone suvaldyti AKM laukinėje gamtoje.

    Europos Komisija yra išleidusi darbinį dokumentą SANTE/7113/2015, kuriame apibendrinamas ES strateginis afrikinio kiaulių maro (AKM) valdymo metodas. Dokumente pažymima, kad šernų populiacija vaidina svarbų vaidmenį pernešant ir išlaikant AKM, todėl medžioklė turi būti pritaikyta prie epidemiologinės AKM raidos bei poveikio šernų populiacijai, kuriai mažinti gali būti naudojama ,,papildoma techninė įranga medžioklėje” – tai yra ginklų garso slopintuvai, naktiniai, termovizoriniai taikikliai bei jų priedėliai.

    Būtent AKM suvaldymo sunkumai Latvijoje ir Lenkijoje paskatino įteisinti naktinių taikiklių naudojimą bei tuo pačiu metu Latvijoje leista naudoti ir garso slopintuvus. Jei būtų leidžiama medžioti su naktiniais taikikliais, šernų populiacija Lietuvoje ir AKM ligos plitimas Lietuvoje būtų lengviau suvaldomas, taip pat būtų lengviau sureguliuojama invazinių ir kitų plėšriųjų žvėrių, kurių medžioklė naudojant tokias priemones nėra uždrausta tarptautiniais susitarimais, gausa.

    Pažymime, jog jokie Tarptautiniai teisės aktai, direktyvos ar reglamentai neprieštarauja naktinių taikiklių naudojimui medžiojant šernus, lapes ir mangutus. Lietuvoje naktinių taikiklių naudojimo medžioklei įteisinimas, tai Nacionalinio lygmens politikos klausimas, kurio sprendimas tik Aplinkos ministerijos kompetencijoje.

    Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles ir jose įtvirtinti naktinių taikiklių naudojimą medžiojant medžiojamuosius gyvūnus, kurie neišvardinti Berno konvencijos II ir III priedėlių sąrašuose, t. y. medžiojant šernus, lapes ir mangutus. Taip pat pažymime, kad teisės akto leidėjas, priimdamas teisinio reguliavimo normą, visuomet gali nurodyti galiojimo terminą, todėl šernų, lapių ir mangutų medžioklei siūlome leisti naudoti naktinius taikiklius, nustatant adaptacinį (bandomąjį) laikotarpį, per kurį pasimatys tolimesnės naktinių taikiklių naudojimo tendencijos ir bus patikrintos, šiuo metu dėl naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje, keliamos hipotezės.

    Nustačius nors ir griežtą, tačiau aiškią naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių naudojimo tvarką, manytina, kad sumažės tikimybė medžiojant nakties metu sumedžioti draudžiamą medžioti gyvūną, sužeisti kitą medžiotoją ar, naktį medžioklės plote esantį, pašalinį asmenį. Bus galima gamtoje nakties metu pastebėti ligotą ar sužalotą gyvūną, atsekti medžiotojo sužeistą gyvūną, įgyvendinti gerosios medžioklės principą sutrumpinant gyvūno kančios laiko terminą. Taip pat medžiotojai nakties metu galės kur kas efektyviau stebėti migruojančius gyvūnus, nustatyti jų judėjimo maršrutą, užtikrinti betikslės akistatos su gyvūnu išvengimą, sumažės gyvūnų trikdymas tamsiuoju paros metu ir medžiotojo sužeidimo tikimybė.

    Pažymime, kad visi medžiotojų bendruomenei svarbūs klausimai, dar prieš rengiant teisės aktų pakeitimų projektus, turėtų būti tinkamai įvertinti, išdiskutuoti ir priimami atsižvelgiant į medžiotojus atstovaujančių organizacijų pozicijas.

    Atkreipiame dėmesį ir i tai, kad jau kurį laiką neišnaudojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patariamojo organo – Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos potencialas ir neorganizuojama jokia šios tarybos veikla.

    Esame pasirengę dalyvauti pasitarimuose, diskusijose, posėdžiuose ir darbo grupėse.

  • Pulsar Merger LRF XP50 apžvalga

    Pulsar Merger LRF XP50 apžvalga

    Pulsar kompanija išleido naujus termovizorinius žiūronus „Merger LRF XP50“, apie kuriuos šiandien ir pakalbėsime.

  • Lietuvoje užregistruoti du nauji AKM židiniai ūkiuose

    Lietuvoje užregistruoti du nauji AKM židiniai ūkiuose

    Afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas pastarosiomis dienomis nustatytas dar dviejuose kiaulių ūkiuose. Viename jų buvo laikomos 4 kiaulės (Šakių r.), kitame – 10 (Jurbarko r.). 

    Šakių r., Barzduose, įsikūrusiame smulkiame ūkyje įtarimai dėl ligos kilo pastebėjus simptomus – viena iš laikomų kiaulių tapo vangi, neėdė, sutriko jos koordinacija, gyvūnas stipriai karščiavo, o ant odos buvo atsiradę paraudimų. Netrukus panašūs ligos požymiai pasirodė ir dar vienai kiaulei. Atrinkus mėginius ir tyrimams pristačius į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (NMVRVI), rugpjūčio 2 d. buvo patvirtinta AKM diagnozė.

    Naujausias AKM protrūkis nustatytas Jurbarko r., Jurbarkų seniūnijoje, sunegalavus dviem iš dešimties apie 4 mėn. amžiaus kiaulių. Ūkio savininkui nedelsiant susisiekus su veterinarijos gydytoju buvo atrinkti mėginiai ir rugpjūčio 2 d. NMVRVI taip pat patvirtintas AKM. 

    Šiuo metu židiniuose dirba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, ūkiuose vykdomi valymo ir dezinfekcijos darbai bei imamasi visų neatidėliotinų priemonių: kiaulės nugaišintos ir sunaikintos ūkių teritorijoje, nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos. Taip pat sudaryta speciali tyrimo grupė, kuri aiškinsis virusinės ligos patekimo į kiaulių laikymo vietas kelius. Aplink ligos židinius nustatytose apsaugos ir priežiūros zonose pradėtas vykdyti kiaulių laikymo vietų faktinis surašymas.

    Lietuvoje per šiuos metus, t. y. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, jau yra nustatyti 5 protrūkiai kiaulių laikymo vietose. Pastarasis AKM židinys Jurbarko seniūnijoje yra itin skausmingas, kadangi dėl šio protrūkio į apsaugos ir priežiūros zonas pateko du dideli komerciniai ūkiai, kuriuose laikoma 6 tūkst. ir 24 tūkst. kiaulių. Šiems ūkiams taip pat bus taikomi veiklos ribojimai, kaip numato šią ligą reglamentuojantys teisės aktai, bus draudžiamas gyvų kiaulių bei produkcijos išvežimas bei įvežimas. Dėl šių protrūkių bus plečiama ir ribojimų zona.

    VMVT apie kiaulių laikymo vietose nustatytus AKM protrūkius informavo Europos Komisiją bei Europos Sąjungos valstybių narių veterinarijos tarnybas. 

    Veterinarijos specialistai primygtinai ragina kiaulių laikytojus griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų ir saugoti auginamas kiaules nuo kontakto su pašaliniais asmenimis, kitais gyvūnais, nešerti kiaulių šviežiai nušienauta žole. Taip pat ir patiems einant į tvartą laikytis pagrindinių reikalavimų – pasikeisti avalynę, darbo drabužius, naudoti tik kiaulių šėrimui ir priežiūrai skirtą inventorių, laikytis asmeninės higienos. Būtina prisiminti, kad užkratą ant avalynės, drabužių ar įrankių į ūkį galima „parsinešti“ iš gretimų laukų ar miško.

  • Aplinkosaugininkai sulaikė kilpininką

    Aplinkosaugininkai sulaikė kilpininką

    Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai iš kilpos išlaisvino stirniną. Po keleto valandų jiems pavyko rasti ir kilpas stačiusį brakonierių.

    „Apie stirną kilpoje mums pranešė bėgius remontuojantys darbininkai. Kadangi kilpos – ypač žiaurus būdas gaudyti gyvūnus, į nurodytą vietą skubėjome įsijungę švyturėlius. Stirninas išsigandęs blaškėsi, bet mums pavyko jį išlaisvinti. Esame be galo laimingi, kad spėjome: gyvūnas rimtų sužalojimų nepatyrė, todėl galėjo grįžti į mišką“, – sakė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Mindaugas Salys.

    Netrukus aplinkosaugininkams pavyko nustatyti brakonierių ir rasti daugiau pastatytų kilpų.

    Už brakonieriavimą asmeniui gresia 1500 eurų bauda, žala aplinkai – beveik 2000 eurų.

  • Medžioklės trofėjų paroda „Raudonė 2022“

    Medžioklės trofėjų paroda „Raudonė 2022“

    Raudonės pilyje Jurbarko r. įvyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos respublikinės medžioklės trofėjų parodos „Raudonė 2022“ atidarymo šventė. Kviečiame pasižiūrėti reportažą iš šio renginio. Parodą galite lankyti iki 2022 lapkričio 6d.

  • Garso moderatoriai – pasitikėjimo ir nepasitikėjimo kryžkelėje?

    Garso moderatoriai – pasitikėjimo ir nepasitikėjimo kryžkelėje?

    Ir tai jau ne biurokratinės politikos, o nacionalinio saugumo klausimas. Ukrainos kasdienybė rodo, kad su garso moderatoriumi ir be, klausimas išgyvensi ar mirsi po pirmo šūvio, skiriasi maždaug 25-40%. Ypač tokiose teritorijose, kur šaudoma ne mažesniu, kaip 1 km atstumu, tai yra atvirose erdvėse, stepėse. Net internete yra video, kaip padarius vieną šūvį, snaiperis su pagalbininku bėga kiek gali. Gana tiksliai į jų buvusią pozicijos vietą minosvaidžio dovana atskrido maždaug už 45 sekundžių.

    Mano buvęs studentas tai pakomentavo po savaitės – snaiperis ten dirbo su didžiule karo ir gyvenimo realybės patirtimi/praktika. Tikrai žinojo ką daro ir kas gali būti, bet taikinys buvo itin vertingas, todėl kiek įmanoma susimažino distanciją (maždaug iki 800 m). O tokių pavyzdžių daugybė. Garso moderatorius ukrainiečiai deda ir ant automatų, nes kautynėse tamsiu paros metu tai didžiulis pliusas, o kai kada ir paskutinis šansas.

    Kai seime buvo svarstomas klausimas dėl naktinių taikiklių, buvo iškilęs ir garso moderatorių klausimas. Kai kurių Seimo nario komentarai buvo daugiau negu keisti. Vienas jų, ukrainiečiai garso moderatorių neprašo. Na kaip prašys jei žino, kad Lietuvoje tokie dalykai civilinėje apyvartoje uždrausti, o pati Ukraina, kur garso moderatoriai sporte ir medžioklėje yra legalūs, turi du pakankamai stambius gamintojus ir daugybę meistrų, gaminančių juos pagal užsakymus.

    Draudimo argumentas – paminklas Sovietų sąjungai ir sovietinio mentaliteto biurokratams – padidės brakonieriavimas! Žmonės neišgirs šūvių ir nepraneš! Šiuo požiūriu Lietuva iki šiol lieka sovietmečio draudimų bei apribojimų rezervatu.

    Latvijoje medžiotojai garso moderatoriais naudojasi berods nuo 2016 m, o beveik visos Europos gerokai seniau. Norvegijoje, Britanijoje, Suomijoje, Švedijoje ir dar keliose valstybėse, be garso moderatorių medžioti draudžiama. Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl daugelyje Europos šalių be garso moderatorių medžioti negalima, kad nebūtų trikdoma kitų žmonių rimtis, taipogi kuo mažiau gąsdinami kiti gyvūnai. Medžioklei aktualūs duslintuvai visiškai garso nenuima, tačiau eliminuoja patį parazitiškiausią šūvio garso diapazoną, kuris daro didžiausią žalą klausai. Visi tokio tipo įrenginiai ženkliai mažina ginklo atatranką.

    Todėl norėčiau, kad draudėjai ir kai kurie seimo nariai garsiai pasakytų, kodėl jie mano, kad Lietuvos piliečiai yra nesąmoningi, atsilikę, tiesiog trečios rūšies žmonės, palyginus su Latvijos, Estijos, Suomijos, Danijos ir daugumo Europos valstybių piliečiais? Kodėl jie nepasitiki Lietuvos piliečiais ir ar jie patys verti žmonių pasitikėjimo? Kodėl Lietuvoje uždrausta tai, kas Europoje jau medžioklės kultūros dalimi? Prestižiniai medžioklinių ginklų gamintojai (Sauer, Blaser) gamina medžioklinius šautuvus su integruotomis garso ir atatrankos sistemomis. Ir tai yra medžiokliniai medžiokliniai ginklai, o ne kokių nors specialios paskirties pajėgų ginkluotės dalis.

    Bet grįžtam prie karo reikalų ir aktualių pavyzdžių iš Ukrainos. Kaip šauniai kovoja Ukrainos medžiotojai informacijos pakanka, ypač tai buvo ir tebėra aktualu Kijevo, Charkovo, Sumų kryptyse bei vietose kur yra miškas, arba urbanizuotose teritorijose. Daugeliu atvejų tai labai panašu į Lietuvos sąlygas. Tai, kad Lietuvos sportininkai, medžiotojai ir kiti ginklų savininkai stotų ginti Lietuvą, abejonių nėra.

    Todėl ir kyla iki šiol neatsakyti klausimai: ar tie žmonės galės paleisti į priešą daugiau negu vieną šūvį, ar žus pirmo kovinio susidūrimo metu? Kas svarbiau: įpročiai uždrausti ir nepasitikėti savo piliečiais ar tinkamas veiksmingo ginkluoto pilietinio pasipriešinimo organizavimas? Ar galima leisti, kad susireikšminusių biurokratų ir atskirų politikų kompetencijų stoka ir fobijos trukdytų Valstybės gynybai?

    Advokatas Rimondas Kuzminas, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) steigėjas

  • Išteisintas medžiotojas nušovęs neteisėtą povandeninę žvejybą vykdžiusį vyrą

    Išteisintas medžiotojas nušovęs neteisėtą povandeninę žvejybą vykdžiusį vyrą

    Panevėžio apylinkės teismas trečiadienį išteisino medžiotoją, nušovusį neteisėtą povandeninę medžioklę vykdžiusį vyrą.

    Pasak teismo pranešimo, panevėžietis medžiotojas buvo kaltinamas neatsargiu gyvybės atėmimu, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Teismas nusprendė, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

    Bylos duomenimis, medžiotojas, tikėdamas, kad šauna į bebrą, pataikė į povandeninę medžioklę vykdžiusį vyrą. Nelaimė įvyko 2021 metų kovą Biržų rajone, prie Papilio tvenkinio esančios užtvankos.

    Baigiant medžioklę, du medžiotojai atvyko prie tvenkinio, termovizoriumi apžiūrėjo teritoriją, pasistatė trikojį, ant kurio atrėmė šautuvą ir laukė, kol į krantą išlips bebras. Įsitikinę, kad taikinys yra bebras, vienas medžiotojas iš šautuvo iššovė vieną šūvį. Kaip teigė bylą nagrinėjusi Biržų rūmų teisėja Valentina Paliulionienė, pripažįstant asmenį kaltu dėl šio nusikaltimo, nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikrą reikalavimą arba pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu.

    Pasak teisėjos, būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę), ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis.

    Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, specialistų išvadas, įvykio vietoje atliktą eksperimentą, nusprendė, kad asmuo darydamas veiką nesuprato, kad kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, nenumatė šių padarinių ir neturėjo ar negalėjo jų numatyti.

    „Žmogaus mirtis įvyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, todėl tokia veika laikoma įvykiu (kazusu) ir asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl kilusių padarinių“, – paskelbė teismas.

    „Akivaizdu, kad šioje situacijoje abu medžiotojai nenumatė ir negalėjo numatyti, kad tvenkinyje vyksta povandeninė žuvų medžioklė, nes buvo tamsus paros laikas, šalta, apžiūrėjus pakrantę kitų automobilių, daiktų, žmonių buvimo pėdsakų nerado. Medžiotojas medžiodamas turi teisę tikėtis, kad kiti asmenys nepažeidinės įstatymų ir jis neturėjo galimybės patikrinti, ar kiti elgiasi kitaip“, – pranešime sakė teisėja V. Paliulionienė.

    Šovęs vyras nukentėjusiojo šeimai atlygino turtinę žalą – laidotuvių išlaidas ir neturtinę žalą. Supratęs žmonių nelaimę, prastai jautėsi.

    Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui. Kaip skelbta, nelaimė Papilio tvenkinyje įvyko apie 21.30 val., kai 39 metų vyras, medžiojęs bebrus, iš teisėtai laikomo medžioklinio šautuvo mirtinai sužalojo 55 metų žmogų.

    Įtariamasis tada buvo sulaikytas. Aplinkosaugininkai tada teigė, kad vyrai, užsiėmę povandenine medžiokle, įtariama, kad tą darė povandeniniais šautuvais – tokia žvejyba Papilio tvenkinyje yra draudžiama. Ši žvejyba yra leidžiama tik keliuose vandens telkiniuose, Papilio tvenkinyje ji draudžiama.

    Tąkart povandeninę žvejybą neleistinu būdu vykdė trys vyrai, vienas jų ir žuvo.

    Aplinkosaugininkai ir anksčiau turėjo duomenų apie nelegalią povandeninę žvejybą Papilio tvenkinyje, juos pasiekdavo informacija, kad asmenys medžioja vakare, kai tamsu.

    Aplinkosaugininkai teigė ant Papilio tvenkinio kranto suradę neteisėtai sužvejotus du karšius, penkis lynus ir šešis karpius, aplinkai padaryta žala siekia 1,3 tūkst. eurų.

  • LMŽD Respublikinė medžioklės trofėjų paroda „Raudonė 2022“

    LMŽD Respublikinė medžioklės trofėjų paroda „Raudonė 2022“

    2022 Liepos 16 d. (šeštadienį) 12 val. Raudonės pilyje Jurbarko r. vyks Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos respublikinės medžioklės trofėjų parodos „Raudonė 2022“ atidarymo šventė. Renginys nemokamas, maloniai kviečiame visus dalyvauti.

    Renginio programa:

    • Iškilmingas parodos atidarymas
    • Pučiamųjų medžioklinių ragų orkestro „Tauro ragai“ pasirodymas
    • Elnių kvieslių čempionatas
    • Jurbarko krašto bardų pasirodymai
    • Grupės „EL FUEGO“ koncertas
    • Pramogos vaikams