Blog

Reaguojant į Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Vaido Bakanausko padarytą administracinį teisės pažeidimą, susijiusį su neteisėta lašišų žvejyba Siesarties upėje, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija viešai smerkia bet kokią neteisėtą veiklą ir pasisako, kad tokie poelgiai, nėra priimtini ir toleruotini, juolab kai juos padaro asmenys, kurie turi ne tik patys teisingai elgtis, bet ir turi kitiems formuoti teisingą ir atsakingą elgesį gamtoje. 

Žinome, kad dėl galimai neteisėtos žvejybos yra pradėta administracinė teisės procedūra ir tikimės, kad šis atvejis bus išaiškintas kaip galima greičiau, o galimai pažeidimus padarę asmenys sulauks atsakomybės, sako LMŽD direktorius Laimonas Daukša. Galiu patvirtinti, kad atsakomybės reikalaujame ir mes, Vaidas Bakanauskas turi trauktis iš pareigų ir tai esame su juo sutarę. Reikia pažymėti, kad dauguma LMŽD rajoninių draugijų pirmininkų dirba visuomeniniais pagrindais ir neatlygintinai, todėl šiuo atveju, nėra reikalingos darbo sutarties nutraukimo procedūros, pakaks Registrų centrui pateikti prašymą apie juridinio asmens vadovo pasikeitimą. 

Kaip bebūtų apmaudu, tokie poelgiai nepuošia žvejų ir medžiotojų bendruomenės, šiuo atveju, net užtraukia gėdą mūsų organizacijai. Žvejų ir medžiotojų veikloje dirbantys asmenys sau turi kelti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, todėl šis atvejis turi visus sudrausminti ir priversti pagalvoti apie bendrą atsakomybę. 

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai vykdydami reidą Radviliškio rajone Stumbro medžioklės plotų vienete patikrino asmenis, medžiojusius tykant. Vienas iš asmenų medžioklėje turėjo draudžiamą medžioklės priemonę – naktinio matymo priedėlį prie optinio taikiklio.  

„Patikrinę medžiotojus, pas vieną iš asmenų, vidinėje striukės dalyje radome naktinio matymo prietaisą, tvirtinamą prie optinio taikiklio. Už neteisėtą naktinio matymo priedėlio prie optinio taikiklio laikymą pažeidėjui gresia bauda iki 1700 eurų bei teisės medžioti atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Taip pat paimtas šautuvas ir priedėlis“, – sako Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Edvinas Čepaitis.

Aplinkosaugininkai primena, kad medžiotojams draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi.

Primename kad, naktinio matymo taikikliai ir garso moderatoriai naudojami daugelyje pasaulio šalių, tad kodėl mes neperimame geros praktikos, o tik stengiamės kuo daugiau viską drausti ir bausti? Lietuvoje dažnai atsižvelgiama į įvairias Europos Komisijos rekomendacijas, todėl norime priminti, kad Europos Komisija savo darbiniame dokumente dėl Afrikinio kiaulių maro kontrolės šernų populiacijoje strategijos taip pat yra nurodžiusi, kad papildomos priemones medžioklėje gali būti naudojamos, siekiant įgyvendinti strateginius šernų populiacijos valdymo tikslus, ką ir padarė ne viena Europos Sąjungos valstybė, siekdama valdyti Afrikinį kiaulių marą.

Europos šalys, kuriose leidžiama medžioti su naktinio matymo taikikliais, bet kiekviena šalis turi savo įsigijimo ir naudojimo reglamentavimą: Latvija, Lenkija, Norvegija, Vokietija, Švedija, Airija, Čekija, Danija, Slovakija, Nyderlandai, Ispanija, Portugalija, Olandija, Didžioji Britanija, Austrija.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nori atkreipti medžiotojų dėmesį, kurių medžioklės plotų vienetai yra Afrikinio kiaulių maro užkrėstose teritorijose (t. y. kur yra nustatytas AKM virusas) į prevencines priemones ir pateikti rekomendacijas, kurios leistų neišplatinti AKM į dar neapimtus ir greta esančius medžioklės ploto vienetus.

VMVT rekomenduoja:

1. AKM užkrėstose teritorijose, kuriose nustatytas aktyvus AKM viruso cirkuliavimas, nevykdyti medžioklių varant, kad užsikrėtę AKM virusu šernai nebūtų išvaikomi į neužkrėstą teritoriją.
2. Besiribojančiuose su AKM užkrėsta teritorija medžioklės plotų vienetuose taip pat nevykdyti medžioklių varant, kad sveiki šernai nebūtų išvaromi į užkrėstas teritorijas ir iš ten neparsineštu viruso.
3. Jei medžioklės varant organizuojamos tiek užkrėstuose medžioklės plotų vienetuose ir šalia jų, rekomenduojama medžiojant varant nenaudoti palaidų šunų,  o jei šunys vis vien yra naudojami –  nepaleisti jų nuo pavadžių, kad kuo mažiau būtų vaikomi šernai ir jų judėjimo plotas būtų kuo mažesnis.
4. Radus šernų gaišenas, ar tai būtų akivaizdi auto įvykio pasekmė, ar sužeidimo atvejis medžioklės metu, ar tik šerno gaišenos likučiai, visada informuoti bendruoju pagalbos telefonu 112 ar VMVT telefonu 1879, gaišenos radimo vietą pažymėti bei nustatyti radimo vietos koordinates. Primename, kad už kiekvieną šerno gaišeną, apie kurią pranešama ir nurodoma jos radimo vieta, VMVT moka 30 eurų išmoką.
5. Visų medžioklės plotų vienetų naudotojams norime atkreipti didelį dėmesį į medžioklėse dalyvaujančius svečius,  ir biologinio saugumo laikymąsi.  Norime priminti, kad AKM viruso pernešimą dideliais atstumais dažnai įtakoja pats žmogus, todėl nerekomenduojame kviestis svečių medžiotojų, medžiojančių teritorijose, kuriose aktyviai cirkuliuoja AKM virusas.
6. Griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų. Žvėris doroti tik klubo, būrelio įrengtose ir VMVT patvirtintose pirminio dorojimo aikštelėse ar patalpose. Atliekas sunaikinti tik tam skirtose sandariose atliekų duobėse. Tinkamai nesunaikinus žvėrienos išdorojimo atliekų, gali būti platinimas Afrikinio kiaulių maro virusas ir trichineliozės susirgimas. Į pirminio dorojimo aikšteles ar patalpas turi patekti kuo mažiau žmonių, tik tie, kurie atlieka dorojimo darbus. Vengti šunų patekimo į dorojimo patalpas. Po atlikto sumedžioto šerno išdorojimo, sutvarkyti patalpas, inventorių, nuplauti ir dezinfekuoti, rūbus ir avalynę naudotą medžioklės metu gerai išplauti. Avalynė dažnai būna sutepta krauju, žvėries kūno skysčiais, paduose gali likti dorojimo atliekų, mėsos, riebalų, plėvių,  todėl, visada išeinant iš išdorojimo vietos, avalynė privalo būti atidžiai nuplauta ir dezinfekuota, dorojimo metu suteršti rūbai – išskalbti. VMVT rekomenduoja žvėries dorojimo metu naudoti plaunamas, dezinfekuojamas ar vienkartines prijuostes, rankogalius.
7. VMVT primena, kad visi sumedžioti šernai privalo būti ištirti Afrikinio kiaulių maro ir trichineliozės atžvilgiu, o sumedžiotų šernų be atliktų tyrimų draudžiama išvežti iš medžioklės ploto vieneto, nebent jie būtų saugomi iki laboratorinių tyrimų atlikimo kitoje, su teritorine VMVT suderintoje, vietoje.

Tam, kad apsaugoti kiaulių ūkius ir šernų populiacijas nuo šios pražūtingos ligos labai svarbu kuo greičiau nustatyti AKM viruso cirkuliacijos vietas ir čia ypatingą vaidmenį  atlieka medžiotojai ir visuomenė.

Šiuo metu AKM viruso cirkuliacija aptinkama 19 Lietuvos savivaldybių t. y Birštono, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kretingos, Molėtų, Pagėgių, Plungės, Skuodo, Šakių, Šalčininkų, Šilutės, Širvintų, Tauragės, Telšių, Varėnos ir Zarasų, tuo tarpu Vilkaviškio r. sav. AKM virusas šiais metais nustatytas tik kiaulių ūkiuose (žr. Pav. 1).

Pastebima, kad šiais metais virusas aktyvus Tauragės, Jurbarko ir Kretingos r. sav., tačiau vis dar nustatomas rytinėje, centrinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse, kuriose virusas cirkuliavo nuo 2014 m.  Tai tik patvirtina, kad ši liga savaime neketina pasitraukti.

Šiuo metu AKM nustatomas 10 Europos Sąjungos šalių ir tik Belgijai ir Čekijai pavyko likviduoti AKM šernų populiacijoje ir šiuo metu ten auginama sveika šernų populiacija.

Nereikia pamiršti, kad ne vien tik AKM kelia grėsmę šernams, bet jie gali platinti žmogui pavojingas ligas. Viena iš jų – trichineliozė, kuri jau nuo seno kėlė didelę riziką žmonių sveikatai. Ši liga nėra mirtina šernams ar kiaulėms, tačiau gali sukelti pavojų žmonių sveikatai. Visiems sumedžiotiems šernams trichineliozės tyrimas yra privalomas. Statistiniai tyrimų duomenys rodo, kad ši liga vis dar aktyviai cirkuliuoja aplinkoje.

Trichineliozė 2018 m. buvo nustatyta 32 šernams, 2019 m. – 40, 2020 m. tik 18, 2021 m., pradėjus didėti šernų sumedžiojimui, pradėjo didėti ir trichineliozės nustatymas – nustatyta 21 šernui. Šiemet trichineliozė jau yra nustatyta 25 sumedžiotiems šernams (žr. Pav. 2, 3).

VMVT primena elgtis atsakingai bei nelikti abejingais, jei pastebite, kad kažkas nesilaiko tvarkos. Priminkite, informuokite, o jei situacija nesikeičia susisiekite su VMVT.