Miske.lt

Blog

  • Medžiotojų nuomonės apklausa

    Medžiotojų nuomonės apklausa

    Šių metų birželio 10 d. pirmą kartą Lietuvos istorijoje medžiotojų bendruomenė rinksis į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos organizuojamą visuotinį medžiotojų suvažiavimą „Stipri medžiotojų bendruomenė – tvarios ir atsakingos medžioklės ateitis”.

    Tai pirmasis toks renginys, kuris, tikimės, ilgainiui taps nauja mūsų bendruomenės tradicija, padėsiančia tvarius pagrindus bendruomenės vieningumui ir deramai bei atsakingai veiklai, formuojant medžioklės ir gamtosaugos politiką Lietuvoje.

    Renginio metu turėsime įdomią diskusiją apie medžioklę ir jos dabarties aktualijas, medžioklės teisinį reguliavimą, šiuolaikinės komunikacijos svarbą medžioklės srityje ir kitais reikšmingais klausimais. Pranešimais ir žiniomis pasidalins mokslininkai, teisininkai, komunikacijos ekspertai ir svečiai.

    Tam, kad diskusija būtų efektyvesnė, labai prašome Jūsų visų skirti kelias minutes, atsakant į šioje anketoje pateiktus klausimus.

    Jūsų visų atsakymai – mums yra labai svarbūs.

    Medžiotojų apklausą rasite čia: https://docs.google.com/for….

  • Medžiotojai: nustokime klaidinti visuomenę išgalvotai faktais

    Medžiotojai: nustokime klaidinti visuomenę išgalvotai faktais

    Seimo Laisvės partijos frakcijos narė Ieva Pakarklytė Seime užregistravo pasiūlymą dėl naktinių optinių taikiklių medžioklėje naudojimo. Kaip teigia seimo narė vienas iš pagrindinių argumentų, kad turime palikti bent kokį ramybės laiką gyvūnams.

    Mes turime palikti bent kokį ramybės laiką gyvūnams, o naktis ir yra toks laikas. Kitu atveju jiems nebėra jokios galimybės pasislėpti. Kita vertus, pati dirbu laukinės gyvūnijos ir įvairovės srityje ir mes matome tendencijas, kurios tikrai nėra džiuginančios – bioįvairovė mažėja. Yra reglamentuojama, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami tik tam tikroms rūšims, tačiau kontroliuojančios institucijos teigia, kad kokybiška to kontrolė yra neįmanoma“, – kalbėjo I. Pakarklytė.

    Visų pirma žmonės bent šiek tiek išmanantys gamtos gyvenimo ritmą žino, kad laukiniai medžiojamieji žvėrys yra aktyviausi naktį, o ilsisi dieną, tad šis teiginys iš principo yra klaidinantis visuomenę. Kaip žinome pagrindinė priežastis kodėl reikia įteisinti naktinio matymo taikiklių naudojimą medžioklėje, tai yra Afrikinis kiaulių maras, su kuriuo Lietuva jau kovoja nuo 2014 metų ir patiria didžiulius finansinius nuostolius.

    Šiek tiek suprantantys gamtą puikiai žino, kad šernai aktyvūs tamsiu paros metu, todėl naktinio matymo taikikliai jų medžioklėje yra būtini, o nuo nepriklausomybės laikų šernai yra medžiojami naktį apšviečiant juos prožektoriumi ir visur sklindantis iš toli matomas šviesos srautas ne tik baido medžiojamus šernus, bet ir trikdo kitus nemedžiojamus gyvūnus. Todėl kalbant apie nemedžiojamų žvėrių ramybę naktį, naktiniai taikikliai yra ta priemonė su kuria galima to bent iš dalies pasiekti.

    Negana to, kitose Europos sąjungos šalyse naktinio matymo taikikliai buvo priverstinai įteisinti pačios vyriausybės inciatyva, o mes Lietuvoje užsiiminėjame sunku suprasti kuo.

    Dar vienas dažnai naudojamas argumentas, kad kontroliuojančioms institucijom bus sunku sukontroliuoti kaip naudojami naktinio matymo taikikliai.

    Norime atkreipti dėmesį, kad pastaruoju metu medžiotojams pareiškiami kaltinimai, kad per mažai medžiojama kalbant apie šernus ir išaugusią elnių populiaciją. Racionaliai mąstant kyla disonansas, kai sakoma reikia daugiau kontrolės ir tuo pačiu priekaištaujama, kad medžiojama permažai. Kaip matome iš esamų faktų – medžiotojai tvarkosi puikiai! Jau ilgą laiką medžiojamųjų žvėrių populiacijos stabiliai didėja ir nėra priežasties teigti priešingai, todėl šiuo metu būtina priimti akivaizdžiai reikalingus sprendimus dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo šernų, lapių ir mangutų medžioklėje, ir susitvarkyti su Afrikinio kiaulių maro problema.

  • Aplinkos apsaugos pareigūnų konfliktas Alytuje

    Aplinkos apsaugos pareigūnų konfliktas Alytuje

    Ketvirtadienio vakarą prie Kauno gatvėje esančio Alytaus aplinkos apsaugos departamento pastato atvyko policijos pareigūnai. Buvo pranešta, kad pastato rūsyje yra trys neblaivūs darbuotojai, o vienas esą netgi griebėsi smurto prieš juos netikėtai užklupusį asmenį.

    Apie tokį įvykį patvirtino ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Janulevičienė.

    Ji nurodė, kad 18.43 val. buvo gautas pranešimas, jog Alytaus aplinkos apsaugos departamento pastate gali būti trys neblaivūs darbuotojai. Apie tai pranešęs vyriškis informavo, kad laukia pareigūnų vietoje.

    „Pranešėjas paaiškino, kad suveikus saugos signalizacijai, jis atvyko patikrinti patalpų, kadangi yra už tai atsakingas. Jis teigė, kad jam užėjus į rūsyje esančias patalpas, ten rado tris jam žinomus darbuotojus, kurie, pasak jo, vartojo alkoholinius gėrimus ne darbo metu, bet darbovietės patalpose“, – komentavo policijos atstovė K. Janulevičienė.

    Vyriškiui netikėtai užklupus tris rūsyje buvusius vyrus, kilo konfliktas. Patalpų atvykęs apžiūrėti pranešėjas viską fiksavo telefonu. Policija informuota ir apie tai, kad vienas iš trijulės prieš pranešėją galimai ėmėsi smurtinių veiksmų – teigiama, kad darbuotojas jam trenkė, suplėšė marškinėlius.

    Atvykus policijai, įvykio vietoje buvo rastas pranešėjas ir tik vienas iš trijų asmenų, kurie buvo įvardinti kaip neblaivūs. Pareigūnai patikrino vietoje buvusio vyriškio blaivumą ir paaiškėjo, kad jis išties neblaivus – aplinkosaugininkui nustatytas 1,98 promilės girtumas.

    Kiti du su juo rūsyje buvę vyrai pasišalino nespėjus atvykti pareigūnams.

    Penktadienį po pietų susisiekus su Aplinkos apsaugos departamento Alytaus valdybos viršininku Česlovu Meržvinsku, šis teigė apie įvykį ir pats sužinojęs prieš keliolika minučių.

    Gautas atsakymas iš Komunikacijos ir aplinkai saugaus elgesio skatinimo departamento Komunikacijos skyriaus: Šiuo metu aiškinamasi šio atvejo aplinkybes, atliekamas tyrimas.

  • Kviečiame į visuotinį medžiotojų suvažiavimą Kaune

    Kviečiame į visuotinį medžiotojų suvažiavimą Kaune

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija birželio 10 d. (šeštadienį) 10 val. kviečia Jus į visuotinį medžiotojų suvažiavimą, kuris vyks Kauno sporto halėje (Perkūno al. 5, Kaunas).

    Suvažiavimo tikslas – sutelkti Lietuvos medžiotojus ir aptarti aktualius medžiotojų bendruomenei klausimus bei numatyti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ateities viziją.

    Tikimės, kad šis suvažiavimas padės paskleisti aktualią informaciją medžiotojams apie esamą medžioklės situaciją Lietuvoje, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos veiklą, siekiamus tikslus ir ateities viziją.

    Stipri Medžiotojų bendruomenė – tvarios ir atsakingos medžioklės ateitis!

  • Klaidinimai dėl ginklo gabenimo medžioklės metu

    Klaidinimai dėl ginklo gabenimo medžioklės metu

    Vakar pasirodė vaizdo įrašas kuriame Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė pakomentavo kaip turėtų būti gabenamas ginklas. Pokalbio metu departamento atstovė išsakė teisės aktų interpretacijas kurios suklaidino medžiotojų bendruomenę. Primename, kad Aplinkos ministerija jau oficialiai atsakė į šį klausimą.

    Aplinkos ministerija raštu patikslino ankstesnį (2022-05-10) Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai siųstą atsakymą dėl medžioklinio ginklo gabenimo medžioklės metu ir informuoja, kad pagal „Medžioklės taisyklių 60 punkto nuostatas, medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioti reikalingus dokumentus, ir gali būti gabenamas medžioklės metu ne dėkle iki pasibaigs medžioklė“.

    Taigi, nepriklausomai nuo medžioklės būdo medžioklės metu, medžioklės plotų vienete judant iš vienos medžiojimo vietos į kitą, medžioklinį ginklą galima vežti/gabenti neįdėtą į dėklą.

    Tačiau Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė vėl kelia diskusijas dėl medžioklės taisyklių pakeitimų, kad medžioklės metu ginklą vežioti tik dėkle.

  • Medžiotojų apklausa

    Medžiotojų apklausa

    Šių metų birželio 10 d. pirmą kartą Lietuvos istorijoje medžiotojų bendruomenė rinksis į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos organizuojamą visuotinį medžiotojų suvažiavimą „Stipri medžiotojų bendruomenė – tvarios ir atsakingos medžioklės ateitis“. 

    Tai pirmasis toks renginys, kuris, tikimės, ilgainiui taps nauja mūsų bendruomenės tradicija, padėsiančia tvarius pagrindus bendruomenės vieningumui ir deramai bei atsakingai veiklai, formuojant medžioklės ir gamtosaugos politiką Lietuvoje.

    Renginio metu turėsime įdomią diskusiją apie medžioklę ir jos dabarties aktualijas, medžioklės teisinį reguliavimą, šiuolaikinės komunikacijos svarbą medžioklės srityje ir kitais svarbiais klausimais. Pranešimais ir žiniomis pasidalins mokslininkai, teisininkai, komunikacijos ekspertai ir svečiai. 

    Tam, kad diskusija būtų efektyvesnė, labai prašome jūsų visų skirti kelias minutes, atsakant į šioje anketoje pateiktus klausimus. 

    Jūsų visų atsakymai – mums yra labai svarbūs.”

    Apklausa vykdoma elektroniniu formatu iki birželio 1 d. 

    Užpildytos apklausos anketos niekur siųsti nereikia, tiesiog užpildžius prašomus laukelius reikia paspausti mygtuką „pateikti“ ir duomenys automatiškai bus sugeneruoti. 

    Pažymime, jog gauti duomenys bus konfidencialūs ir naudojami tik bendrai analizei.

    Apklausos nuoroda: https://forms.gle/w4DAbFdgaAV1oUci6

  • Atsakymas seimo narei Monikai Ošmianskienei ir tai ką turi žinoti kiekvienas save gerbiantis Seimo narys

    Atsakymas seimo narei Monikai Ošmianskienei ir tai ką turi žinoti kiekvienas save gerbiantis Seimo narys

    Daugiau kaip trisdešimt metų aktyviai dalyvauju Lietuvos medžioklės ūkyje, esu medžioklės tikslais apkeliavęs daug šalių, perskaitęs praktiškai visą pasiekiamą literatūrą medžioklėtvarkos ir medžiojamų gyvūnų populiacijos gausinimo ir reguliavimo temomis, esu užauginęs ir ištreniravęs per penkiasdešimt medžioklei skirtų šunų, pirmas į Lietuvą atvežiau naują medžioklinių šunų veislę – „Lousiana leopard dog“. Gaudžiau brakonierius. Tam kas mėgsta pikantiškas istorijas paatvirausiu, kad vieną kartą tokių gaudynių metu į mane buvo šauta. Mano motyvacija atsakyti p. Monikai Ošmianskienei yra susijusi su tuo, kad turiu keturis sūnus, tikėtina kažkurie iš jų, o gal jų vaikai bus medžiotojai, nes šis instinktas yra paveldimas.  Negaliu leisti klaidinti visuomenę ir nenoriu, kad mano ir kitų medžiotojų vaikai bei vaikaičiai būtų smerkiami Lietuvoje vien dėl nežinojimo ar neišmanančių žmonių įtvirtinamų stereotipų.

    Pradėkime nuo pradžių. Man pasirodė perdėtas gerb. Seimo narės susirūpinimas, kad po nesėkmingo bandymo sutrukdyti naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje klausimui patekti svarstymui seime, atsistatydino aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kai atsistatydina žmogus, kuris nenori išgirsti 30000 narių turinčios Lietuvos bendruomenės nuomonės, kuris save laiko ekspertu, nors akivaizdžiai neturi nei patirties medžioklės ūkyje, nei yra kažką gero padaręs, kad medžiojamų gyvūnų populiacija klestėtų, Lietuvos atstovaujamos valdžios atstovei tai atrodo didelis praradimas. O tai, kad kartu su šeimomis 100000 žmonių sudaranti medžiotojų bendruomenė yra puolama be argumentų ir galimai vien siekiant asmeninio žinomumo ir iš to kylančios naudos, Seimo narei neatrodo skaldantis veiksmas.

    Kaip tik dėl to ir nutariau parašyti asmeninį atsakymą, kurio pagrindinis tikslas – pakeisti informacinių technologijų išsilavinimą ir programuotojo patirtį turinčios Seimo narės nuomonę apie medžiotojų bendruomenės naudą. Noriu sukurti prielaidą atstovauti mus – medžiotojus. Pabandysiu argumentuoti, kad toks atstovavimas turės tik teigiamas pasekmes ir visiškai nepakenks Lietuvos pasirinktai gyvūnų gerovės politikai.

    Būtent nuo gyvūnų gerovės reiktų ir pradėti, nes žmonėms nedirbantiems žemės ūkio šakoje, kurioje auginami gyvūnai maistui ar nepriklausantiems vienam iš 900 medžiotojų juridinių vienetų (asociacijų) yra labai keblu suprasti kas ta gyvūnų gerovė ir kuo gyvūnų gerovė žemės ūkyje skiriasi nuo laukinėje gamtoje gyvenančių gyvūnų gerovės. Taip jau sutapo, kad pastaruosius penkerius metus dirbau didžiausio Baltijos šalyse paukštininkystės ūkio vadovu ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos tarybos nariu. Mūsų ūkis per metus išaugina 40 milijonų mėsinių viščiukų ir bent pusę šio kiekio parduoda aukštos gyvūnų gerovės kultūros Skandinavijos šalyse, taip pat Didžiojoje Britanijoje, kitose vakarų Europos šalyse. Turėjome praeiti daug tarptautinių auditų ir tai man leidžia vadintis šios srities ekspertu. Dėmesio, visiems teisėkūros atstovams, ir gerb. Seimo narei, gyvūnų gerovei pasiekti žemės ūkyje ir medžioklės ūkyje yra ir turi būti taikomi skirtingi principai:

    1.     Žemės ūkyje žmogus privalo gana intensyviai kištis į biologinį procesą, kad sureguliuoti auginamų gyvūnų sveikatingumą. Tam, kad gyvūnai nesikankintų, nesirgtų ir nereiktų jų gydyti antibiotikais yra reguliuojama jų tankumas tvarte, ypatingas dėmesys skiriamas mitybai, tvarto infrastruktūrai ir žmogaus priežiūrai.  Ūkininkai turi nuolat ieškoti protingo balanso tarp gyvūnų gerovės ir ūkio našumo.

    2.     Tuo tarpu gyvoje gamtoje ir medžioklės ūkyje pagrindinė taisyklė – kuo mažiau kištis į biologinį procesą ir tik tiek kiek to reikalauja populiacijos palaikymas, t. y. plėšrūnų valdymas bei žemės ir miškų savininkų teisėtų interesų apgynimo – medžiojamų gyvūnų daromos žalos minimizavimo.

    Todėl mes medžiotojai mokome savo vaikus apie gyvosios gamtos ciklus ir kaip turime elgtis gamtoje. Pavyzdžiui, save gerbiantis medžiotojas niekada „nebraidys“ po miškus gyvūnų jauniklių vedimo laikotarpiu, niekada į mišką pasivaikščiojimui nesives palaido šuns. Nors daugumai atrodo, kad mes medžiojame miškuose, bet iš tikro 80 procentų medžioklių vyksta gyvūnus tykant ar sėlinant palaukėse prie žemės ūkio naudmenų, ar viliojimo vietų. Ramybės drumstimo gyvūnams prasme didesnę žalą daro grybautojai, ragų ieškotojai, patys gamtininkai, fotografai, kurie nors ir mokslo tikslais, bet kenkiant gyvūnų ramybei specialiai lenda į gyvūnų ir paukščių lizdavietes, palieka savo kvapus ir pasekmes, kurių nei dauguma Seimo narių, nei visuomenė negali įvertinti ir suprasti. Medžiotojo veikimas atvirkščias, mes patys siekiam išvilioti gyvūnus į medžiojimui skirtą vietą ir šventai laikomės gamtos nedrumstimo principo, ypač ramybės mėnesiais.

    Yra tik vienas didelis panašumas tarp gyvūnų gerovės žemės ūkyje ir medžioklės ūkyje – gyvūnas turi būti nužudytas sukeliant kuo mažiau skausmo ir jo mėsa suvartota maistui.

    Visiems besirūpinantiems gyvūnų gerove, norisi palinkėti nepamiršti šių principų ir nesuplakti į vieną politiką. Dar didesnis gyvosios gamtos reguliavimas žmogaus pastangomis, būtų pražūtingas. Medžiotojų bendruomenės per tūkstantmečius yra išmokę šio balanso, todėl ten kur yra gerai organizuoti medžioklės ūkiai yra gausu gyvūnų ir užtikrinamas balansas tarp suinteresuotų žemių ir miškų savininkų. Belieka pasikartoti, kad šiandieninė Lietuvos medžiotojų bendruomenė, tai 900 gerai organizuotų asociacijų turinčių savo ūkiskaitą, todėl neįmanoma, kad kažkas žino medžioklės ūkį geriau nei mes medžiotojai.

    Antras, pagal svarbumą, Seimo narės argumentas – kontrolė. Brakonieriavimo kontrolė. Seimo narė mano, kad leidus naktinius taikiklius šernų, lapių ir mangutų medžioklei patys medžiotojai išžudys visus gyvūnus, t.y. jie patys brakonieriaus. Jei nebūčiau medžiotojas, lengvai užkibčiau ant šios logikos.

    Pažiūrėkim kaip viskas yra iš tikrųjų medžioklės klubuose. Visi pritaria, kad medžiotojai yra suinteresuoti gyvūnų gausa savo medžioklės plotuose, kitaip važinėti kelis šimtus kilometrų į medžioklę ir nepamatyti gyvūno būtų sunkiai paaiškinamas malonumas net ir ne medžiotojo logikai. Taigi medžioklė vyksta kitaip nei įsivaizduoja gerbiama Seimo narė. Visų pirma medžioklė organizuojama griežtai pagal įstatymus, klubo įstatus ir kitas visuotiniame narių susirinkime patvirtintas tvarkas, kurios yra privalomos visiems medžiotojams. Antra, medžioklė turi priskirtą vadovą, kuris neša pilną juridinę atsakomybę už jos saugumą, atitikimą įstatymams, sumedžiotus gyvūnus ir santykius tarp klubo narių. Ypatingai pastaruoju dešimtmečiu suklestėjo medžiotojų savireguliacijos procesas, išaugo nepakantumas nusižengti linkusiems ar bendro gėrio taisyklės nesilaikantiems nariams, daug tokių ginčų buvo nagrinėjami teismuose. Sunku įsivaizduoti medžiotojų klubą, kuris norėtų išžudyti savo turtą, dar sunkiau įsivaizduoti medžioklės vadovą, kuris sutiktų asmeniškai rizikuoti dėl kito asmens veiksmų. Taigi šis mitas apie medžiotojus bandančius pakenkti patiems sau turi būti pamirštas visiems laikams.

    Tačiau yra kitas stereotipas, kuris lygiai toks pats neteisingas – jog brakonieriavimą mažina aplinkos apsaugos pareigūnų kontrolė. Gerbiama Seimo nare, jūs esat matematikė. Paskaičiuokime tikimybę kas labiau apsaugo medžioklės plotus nuo brakonieriavimo. Lietuvoje yra apie 450 etatinių gamtos apsaugos inspektorių, kurie kartą ar du kartus per metus aplanko medžioklės plotus (30 metų vidurkis iš asmeninės patirties) ir 30000 medžiotojų, kurie savo medžioklės plotuose vidutiniškai būna 2-3 kartus per savaitę. Brakonieriams kaip vagiams, galioja ta pati taisyklė, jie siekia nesaugomo turto. Jei turtas gerai saugomas, tai brakonieriavimui nėra erdvės. Todėl buvimas medžioklės plotuose yra efektyviausia priemonė prieš brakonieriavimą. Tiesa dar Seimo narei atrodo, kad brakonieriai neturi ir nenaudoja naktinio matymo prietaisų. Kad pakeisti nuomonę siūlau pasiskaityti sugautų brakonierių istorijas. Nusikaltėlis visada stengiasi būti technologiškai pranašesnis už mūsų atveju medžiotoją, todėl šis Seimo narės argumentas yra atmestinas.

    Tęsiant savo argumentus noriu pacituoti gerbiamą Seimo narę “Tai bus būtent tai – gyvūnų žudymas, nepaliekant vietos jokiai medžioklės etikai ar moralei ir duodant kelią beatodairiškam gyvūnijos populiacijų naikinimui dieną ir naktį”. Matosi, kad Seimo narė myli gyvūnus ir gamtą, bet sutikit, kad šiuo atveju negalime leisti “aklos meilės”, nes mano aprašytas medžioklės ūkio veikimas tikrai paneigia Seimo narės jausmus ir jos epitetai atrodo netikslūs. Dar daugiau, tokie epitetai yra tiek klaidinantys, tiek įžeidžiantys bendruomenę, kuri iš savo atlyginimų 50 milijonų eurų kasmet skiria tam, kad laukinė gyvūnija Lietuvoje klestėtų ir jie ją galėtų naudoti rekreacijos ir mitybos tikslais. Jau nekalbant apie šimtus tūkstančių darbo valandų gamtoje, visų pirma saugant nuo brakonierių.

    Nepasisakysiu kiek naktinių taikiklių turėjimas lems medžiotojų norą ginti Tėvynę, nes tai labai individualu, bet jei šie prietaisai būtų legalūs, tai per eilę metų dauguma medžiotojų juos tikrai įsigytų vietoje dabar naudojamų medžioklinių prožektorių. Aš labai norėčiau, kad mes Lietuvoje juos turėtume ir prireikus galėtume naudoti Tėvynės gynybai. Nematant praktinės naudos joks žmogus nepirks tokio brangaus daikto. Čia artėju prie vienintelio naktinių taikiklių tikslo medžioklėje. Tegul kritikai, ekspertai ir gamtos mylėtojai neįsižeidžia, šis technologinis patobulinimas privalo pakeisti šviesos prožektorius ir padėti kuo humaniškiau nukauti gyvūną, kuris medžiojamas naktį. Šiuo metu pagal įstatymą naktį medžiojami šernai, lapės ir mangutai. Kitų gyvūnų medžioklei šių įrankių nereikia, nes jų medžioklė naktį yra uždrausta.

  • Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Naktiniai taikikliai – puiki proga pigiam politiniam šou

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Naktiniai taikikliai – puiki proga pigiam politiniam šou

    Naktiniai taikikliai – puiki proga pigiam politiniam šou

    Artėjant balsavimui Seime dėl Lino Jonausko iniciuotų ir Seimo aplinkos apsaugos komiteto sprendimu patikslintų Medžioklės įstatymo pataisų, išimtiniais atvejais leidžiančių naudoti naktinio matymo taikiklius medžioklėje, medžioklės ir aplinkosaugos žinovų pasipylė kaip grybų po lietaus.

    Prie Medžioklės įstatymo keitimą iniciavusio Seimo nario L. Jonausko, kurio „arkliuku“ visada buvo „antimedžiotojiškos“ temos, prisijungė žinomas gamtos fotografas M. Čepulis, Seimo narė, informatikos specialistė, Monika Ošmaniauskė ir kiti su medžiokle ir gamta dar mažiau bendro turintys ekspertai.

    Argumentai – naktinių taikiklių riboto naudojimo šalininkų pusėje

    Džiugu, kad po viešų ar mažiau viešų diskusijų, iš eterio dingo neseniai dar pakankamai drąsiai naudoti, bet klaidingi argumentai dėl tariamo naktinių taikiklių riboto naudojimo leidimo prieštaravimo ES bei tarptautinei teisei, gyvūnų gerovės principams.

    Taip pat atsargiau žarstomasi išankstiniais kaltinimais medžiotojų bendruomenei dėl išvešėsiančio brakonieriavimo ar „bėdavojama“ dėl pasunkėsiančios medžiotojų kontrolės, kuri neturi didesnės įtakos medžiotojų dėka didėjančioms gyvūnų populiacijoms.

    Medžioklės oponentai dabar daugiau kritikuoja Aplinkos komiteto poziciją dėl naktinių taikiklių ribotą įteisinimą pagrindžiančių „valstybės gynybos“ ir kovos su kiaulių maru argumentų bei apeliuoja į etikos principus.

    Asmeninėmis vertybėmis ir vidiniu įsitikinimu grindžiama vienokia ar kitokia nuomonė naktinių taikiklių klausimų – sveikintinas ir gerbtinas dalykas. Pavyzdžiui, Aplinkos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė aiškiai deklaruoja – „nepalaikau ir taškas“.

    Kita vertus, visuomenei žinomi asmenys neturėtų klaidinti visuomenės savo asmeninėmis vertybėmis ir požiūriu grindžiamomis prielaidomis.

    „Valstybės saugumo“ argumentas komentatoriams – juokingas (ne)pagrįstai?

    „<..> niekinis argumentas yra krašto apsauga. Iš viso nesąmonė“ – taip viešai pasisako jau buvęs Aplinkos ministro patarėjas M. Čepulis. Jam antrina Seimo narė Monika Ošmianskienė.

    Seimas neseniai leido naktinių taikiklių civilinę apyvartą siekdamas, kad Lietuvos piliečiai šių prietaisų turėtų kuo daugiau, nes didesnis turimų naktinių taikiklių kiekis gali pasitarnauti kilusios grėsmės valstybei akivaizdoje.

    Įstatymo priėmimo argumentai aiškūs – naktiniai taikikliai gali būti panaudoti krašto gynybai, todėl reikia skatinti piliečius juos įsigyti.

    Dar M. Čepulio atstovaujama ministerija galėjo savo iniciatyva ir be Seimo įsikišimo leisti išskirtiniais atvejais naudoti naktinius taikiklius medžioklėje ir taip paskatinti medžiotojus juos įsigyti, bet to, nepaisant Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos inicijuotų diskusijų, nepadarė.

    Nesant galimybės naktinius taikiklius naudoti, vargu ar juos kas skubės įsigyti.

    Krašto apsauga – iš viso nesąmonė. Galbūt, bet įstatymas priimtas, o jo motyvai – aiškūs, kaip ir tai, jog Lietuva liko paskutine su Rusija besiribojančia ES valstybe, kurioje net ir ribotas naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje yra neleidžiamas.

    Brakonieriai nepagauti, o gyvūnų išlikimas – pavojuje?

    Seimo nariai L. Jonauskas ir M. Ošmianskienė, M. Čepulis bei kiti visuomenės veikėjai sutartinai sako, jog gavę naktinius taikiklius šernams ir invazinėms rūšims medžioti, medžiotojai netruks „išpyškinti“ elnių, stirnų ir kiškučių.

    Be to, liks nenubausti, nes niekas negalės įrodyti, kad minėti gyvūnai sumedžioti naudojant naktinį taikiklį.

    Dabar šernai ir invazinės rūšys medžiojamos pasišviečiant prožektoriais. Nėra kalbama, jog aplinkosaugininkams kyla problemų užtikrinant, kad prožektoriaus pagalba nebūtų šaudomi elniai ar kitos rūšys, kurias su prožektoriais medžioti draudžiama.

    Taigi, prožektorius iš dalies pakeitus naktiniais taikikliais, pareigūnų darbo sąlygos nepasikeis nė trupučio.

    Už rūpinimąsi medžiojamaisiais gyvūnais atsakingi medžiotojai. Medžiojamų gyvūnų populiacijos gausėja, net ir kai kuriuos gyvūnus nakties metu teisėtai medžiojant su prožektoriais. Apie kokį beatodairišką gyvūnų populiacijų naikinimą kalbame?

    Nemaišykime medžiotojų su brakonieriais. Pastarieji nepaiso jokių taisyklių, todėl įstatymų turinys jiems nė motais. Tarp medžiotojų, kaip ir kitų visuomenės grupių, taip pat pasitaiko taisyklių negerbiančių asmenų. Visgi, didžioji dalis brakonieriavimo ar medžioklės taisyklių pažeidimo atvejų yra išaiškinama būtent medžiotojų iniciatyva. To nederėtų pamiršti.

    Gyvūnų ramybė, etika ir moralė

    Naktinis taikiklis mažiau trikdo gyvūnus, nei jų „švitinimas“ prožektoriais, todėl keista girdėti gyvūnų psichologijos ekspertų argumentus, esą yra priešingai.

    Pritartina, kad gyvūnai iš tiesų turės mažesnę tikimybę medžiojant juos naktiniais taikikliais. Mažesnę tikimybę merdėti kančiose po ne itin tikslaus prožektoriaus pagalba padaryto šūvio.

    Neįsitikinęs nešauk. Žinoma, tik mes čia kalbame apie šernų ir invazinių gyvūnų populiacijų kontrolę – pareigą sumažinti tokių gyvūnų skaičių. Tai svarbu dėl žemės ūkio interesų ir saugomų rūšių apsaugos, todėl prioritetas yra šūvis, o ne jo kokybė.

    Naktinis taikiklis ženkliai padidina tikslaus šūvio tikimybę ir leidžia gyvūnui išvengti bereikalingų kančių. Čia oponentai kartoja: šis nebūtinas žaislas palengvins medžioklės sąlygas panaikindamas bet kokį iššūkį ir pan.

    Tie patys oponentai neperseniausiai „kryžium gulė“ prieš lankų medžioklėje įteisinimą. Medžioklė lanku yra itin sudėtinga, todėl kyla klausimas, kokie šio politinio šou tikrieji motyvai?

    Kas paskatino diskusiją apie naktinių taikiklių įteisinimą?

    Minėta, dar M. Čepulio atstovaujama Aplinkos ministerija turėjo galimybę nesudėtingai išspręsti Seimo priimto, naktinių taikiklių įsigijimą skatinančio, įstatymo įgyvendinimo klausimus be pakartotinio Seimo įsikišimo, bet to nepadarė.

    Medžioklės įstatymo pataisas, taigi ir naktinių taikiklių riboto įteisinimo klausimo kėlimą, lėmė ne kas kita, bet L. Jonausko įregistruotas medžioklės įstatymo pakeitimo projektas, siūlantis daugelio priemonių ir įrankių (įskaitant naktinių taikiklių) tiesioginį draudimą įstatymo lygiu. Aplinkos ministerija tokiam siūlymui pritarė.

    Akivaizdu, kad LMŽD ir medžiotojų bendruomenė nuošalyje likti negalėjo.

    Tekstas publikuotas ir LRT.LT svetainėje.

  • Mokiniai susidomėjo medžiokle ir žūkle

    Mokiniai susidomėjo medžiokle ir žūkle

    Šiemet jau antrą kartą Plungės specialiojo ugdymo centro auklėtiniai lankėsi „Girinio buveinėje“. Jie išklausė Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Sauliaus Vengalio pasakojimą apie Lietuvoje gyvenančias žuvis ir mano pasakojimą apie medžioklę Afrikoje, jos žvėris. Visa tai pagyvino ta tema surengta fotografijos paroda.

    Specialiojo ugdymo centro pedagogės Danutė A. ir Birutė K. vykdo ilgalaikį projektą, skirtą Žemės dienai paminėti: „Miško žvėreliai“, „Paslaptingas miško gyvenimas“.
    Per pirmąjį susitikimą su mokiniais S. Vengalis daug ką papasakojo apie Lietuvoje gyvenančius žvėris ir medžioklės reikalingumą, o šį kartą kalbėjo apie žuvis.

    Turbūt svarbiausia, kad visa tai mokiniams patiko ir jie susidomėję viską išklausė. Atvykę prieš renginį vaikai nubėgo į mišką pažiūrėti, ar žvėreliai suėdė aną kartą jiems atvežtas vaišes, ir apsidžiaugė, kad nieko neberado.

    Pasakodamas apie medžioklę Afrikoje, Namibijoje, kur jau yra buvę nemažai Plungės medžiotojų, pabrėžiau, jog ten teko matyti daugybę žvėrių. Pasaulis yra tapęs atviras ir įvairių šalių medžiotojai keliauja į Juodąjį žemyną medžioti. Tai daro, kad papildytų trofėjų kolekcijas, medžioklės muziejus.

    Įvairiais metais kelis kartus pabuvęs medžioklėse Afrikoje galiu patikinti, jog žvėrių ten nemažėja. Tuo pirmiausia rūpinasi medžioklės plotų savininkai, aplinkosaugininkai.
    Prie „Girinio buveinės“ atėjo Miško Bobutė pažiūrėti, kas miške kelia triukšmą, baido žvėris, paukščius. Besanti geranoriška, visi panoro su ja nusifotografuoti. Neatsilaikiau ir aš.
    Prie užeigos degė laužas. Mokiniai atliko įvairias užduotis, susijusias su miško gyvenimu, aptarė, ką daryti atsitikus nelaimei miške, dalyvavo žaidimuose. Visa tai papildė jų išmanymą apie gamtą, miško gyvenimą.

  • Po tarptautinės medžioklės parodos „Gamta – visų namai“

    Po tarptautinės medžioklės parodos „Gamta – visų namai“

    Medžioklės trofėjų parodų organizavimas, tai didelis iššūkis. Visada pirmiausiai galvoji, ar verta ją daryti, juolab, kai bendraujant su ne kuriais klubų ar būrelių vadovais, šiaip medžiotojais, išgirsti tokias mintis: kam to reikia, kas man iš to, man tai nerūpi… Staiga supranti, kad Lietuvoje dar yra klubų ir būrelių, kurie neturi net vėliavų, o pagrindinė jų „tradicija“ – tai mėsos dalybos.

    Tada apima siaubas, kad medžioklės kultūros puoselėjimas kažkur kažkam užstrigo. Kad daug kam nusipirkti išeiginę medžiotojo aprangą ir ateiti į gerai suorganizuotą  renginį, tai tuščias laiko švaistymas. Ar tokie klubai ir būreliai, žmonės turintys medžiotojo bilietus, save gali laikyti medžiotojais? Gal jie, paprasčiausiai, medžiotojų bendruomenėje yra atsitiktiniai? Tai rimtas klausimas daug kam. Ieškokite atsakymo patys. Ir niekada neklauskite, kodėl mūsų dar daug kas negerbia ir negina?

    Tačiau yra kita grupė žmonių, kurie visada pasakys: jei ne mes, tai kas?! Tokie, medžiotojus vienijantys klubai ir būreliai, turi vėliavas, drabužius, savo skiriamuosius ženklus, savo tradicijas, stato koplyčias, dalyvauja visuose medžiotojiškuose ir vietos bendruomenių renginiuose. Tokie žmonės kuria medžioklės kultūrą, formuoja šalies medžioklės ateitį ir su tokias žmonėmis, juos vienijančiais klubais bei būreliais, visada gali eiti į mūšį. Su tokias žmonėmis Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ (toliau LMS „Gamta“), Sūduvos medžiotojų sąjunga ir Lietuvos medžiotojų draugija paruošė ir šią, tarptautinę medžioklės parodą „Gamta – visų namai“.

    Parodos ruošimo eiga yra visada labai sudėtinga, pilna kūrybiškumo, nenumatytų iššūkių. Paskutinės naktys, prieš renginio pradžią, visada bemiegės, visada kankina paprasti žmogiški klausimai: ar suburta komanda viską padarė, ar bus žmonių, ar bus geras oras, ar pavyks.

    Dabar, praėjus keturioms dienos po parodos atidarymo, atslūgus įtampai ir stresui, norisi žmogiškai šaukti iš džiaugsmo: – Mumis patikėjo, mums pavyko! Įdėtas darbas davė savo rezultatus. Į atidarymo šventę susirinko ne vienas tūkstantis žmonių. Jie netilpo net bažnyčioje, o vėliavų jūra savo šlamesiu nustebino Raudondvario bendruomenę. Eisenos priekyje ėjo Marijampolės pučiamųjų orkestras, – vadovas Audrius Pučinskas, žavesio suteikė šokėjų grupė „Arabeskas“, – vadovė Daina Masiukevičienė, bažnyčioje ir atidarymo renginyje grojo Vilniaus pučiamųjų medžioklinių ragų ansamblis, – vadovas Vidmantas Liunius. Visus susirinkusius linksmino kapelija „Sadūnai“.

    Visiems medžiotojiškos kultūros pavyzdžiu tapo Lenkijos medžiotojų Auksinio elnio kavalierių ordinas  su didžiuoju magistru Jaceku Sakovičiumi priekyje. Šiam išskirtiniam ordinui yra 350 metų, jo narių skaičius negali viršyti 24, tai išskirtinės kultūros ir išsilavinimo medžiotojai. Ordino tikslas: puoselėti ir skleisti pasauliui  medžioklės istorinę kultūrą. Noriu pasidžiaugti, kad  su atidarymo iššūkiais puikiai susitvarkė keturių žmonių komanda: tai Jelena Tučina, Eglė Šimoliūnienė,  Kęstas Barišauskas, Mantas Lesniauskas ir Gediminas Žiūkas. Parodos rengimo darbuose nepamainomi buvo Mindaugas Barišauskas, Povilas Marcinkevičius, Gintautas Čepulis, Juozas Miškinis.  Ačiū jiems!

    Parodos atidarymo metu buvo apdovanoti geriausius medžioklės trofėjus, po 2018 metų, šalyje  sumedžioję  medžiotojai: Dalius Bagdonavičius (elnio ragai – 223,89 balai), Arvydas Kairevičius (Vilko kaukolė – 42,63 balai), Ričardas Lukšys (stirnino ragai – 155,83 balai), Andrius Malajevas (šerno iltys – 125,2 balai), Rimantas Pačiobutas (briedžio ragai – 311,85 balų) Saulius Raginis (bebro kaukolė – 27,1 balai), Nerijus Gurklys (danieliaus ragai – 199,76 balai) ir Audrius Vasiliauskas (barsuko kaukolė – 24,75 balai). Parodos dalyvius sveikino Kauno raj. savivaldybės vicemeras Antanas Nesteckis, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Virginijus Kantauskas, kiti garbūs asmenys.

    Parodoje eksponuojama apie 1400 įvairių medžioklės trofėjų iš Lietuvos ir sumedžiotų kitose pasaulio valstybėse. Savo puikias kolekcijas pristatė Gediminas Vaitiekūnas, Antanas Truskauskas, Kastytis Vyšniauskas, Leonidas Sesickij ir kiti.

    Visus nustebino medžiotojo – kolekcionieriaus Vytauto Kucevičiaus asmeninė paroda – „Medžioklė kitaip“, o Raudondvario dvaro parką papuošė puikios gamtos fotografo Mariaus Čepulio nuotraukos. Parodoje gausu istorinės ir gamtosauginės medžiagos. Norint viską pamatyti, reikia atvykti, juolab, kad kiekvieną savaitgalį vyks daug edukacinių programų, apie jas skaitykite LMS „Gamta“ „Facebook” paskyrose.

    Norime nuoširdžiai padėkoti Kauno rajono merui Valerijui Makūnui, Raudondvario dvaro direktorei Snieguolei Navickienei ir jo puikiam kolektyvui, nes tik jų dėka mes galime surengti parodą ir joje puikiai jaustis.