Miske.lt

Blog

  • Lietuvos medžiotojai prašo Seimo įsiklausyti, nebūti suklaidintiems

    Lietuvos medžiotojai prašo Seimo įsiklausyti, nebūti suklaidintiems

    Lietuvos medžiotojai atviru laišku kreipėsi į Seimo narius. Juo medžiotojai ragina parlamento atstovus nebūti suklaidintais, diskutuojant dėl naktinių matymų prietaisų įstatymo projektų – minėta įranga būtų galima naudoti tik kova prieš afrikinį kiaulių marą ir smulkiuosius plėšrūnus, naikinančius kiškius, stirnų jauniklius. Anot Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Virginijaus Kantausko, Lietuva yra paskutinė Europoje šalis, kurioje minėtos įrangos naudojimas kovoje su kiaulių marų nėra įteisinta, bet prievolė juos išmedžioti – tenka tik medžiotojams.

    „Labai gaila, kad postūmį link vakarietiškos medžioklės kultūros Lietuvoje, stabdo emocijos ir visiškai nieko bendro su situacija gamtoje neturinčios interpretacijos apie tai, kad miškai taps žvėrių skerdyklomis. Juk labai aiškiai įstatyme nurodyta, kad minėta įranga naudoti bus galima tik kovojant su afrikinių kiaulių maru, pražudžiusių šalies kiaulių ūkius ir smulkiais plėšrūnais, naikinančiais kiškius, stirnų jauniklius ir paukščius“, – sako jis.

    Anot jo, medžiotojų vardu Seimo nariams parengtas laiškas turėtų įnešti gerokai daugiau aiškumo apie šio įstatymo svarbą bei reikšmę visai Lietuvai, ne tik medžioklėtvarkos, jos politikos ar proveržio srityse, bet ir valstybės saugumo klausimais.

    „Turime ne tik labiausiai ginti Lietuvą nusiteikusią didžiausią bendruomenę, kurios net 9 iš 10 narių tai darytų ginklu, bet ir ribojamės su agresoriais – Baltarusija ir Rusija, tuo tarpu vengiame priimti tinkamus sprendimus, galinčius sustiprinti šalies saugumą, jei prireiktų, pasitelkus ir mus. Juk būtent šių prietaisų pagalba, Ukrainos broliams pavyko atremti priešų proveržį Kijevo link. Tad laiške, pasistengėme įnešti ne tik aiškumą apie šio įstatymo projektą, bet ir ilgalaikę naudai visam mūsų kraštui“, – sako jis.

    Laiške Seimo nariams, medžiotojai akcentuoja, kad šis įstatymo pakeitimas lems ar Lietuva pasirinks vakarietišką, saugesnės, darnesnės, tvaresnės ir kur kas labiau atsakingesnės medžioklės kelią bei pakels šalies gynybos lygį. Taip pat skaičiais pagrindžia tinkamai jų vykdomą žvėrių priežiūrą miškuose, kurių anot jų, populiacija auga kartais – vien tauriųjų elnių populiacija nuo 2002 metų (11 098 individų) iki 2022 metų (68 816 individų) išaugo daugiau kaip 6 kartus, taip pat paaiškina medžioklės svarbą šalies ekonomikai, rolę ir jiems tenkančias pareigas – pradedant žalos ūkiams atlyginti, kovoti su afrikiniu kiaulių marų, šalinti nelaimingų atsitikimų su gyvūnais pasekmes keliuose.

    Medžiotojai taip pat atkreipia dėmesį, kad ženkli dalis nelaimingų nutikimų medžioklėje yra įvykę tamsiuoju paros metu, ar prastai matant, o tokių panašių atvejų – tikrai pavyktų išvengti, jei Lietuvoje galiotų vakarų pasaulio medžioklės standartai, kuomet tai kas legalu ir naudojama visame pasaulyje, būtų leistina ir Lietuvoje.

    Pažymima, kad 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo[1] pataisos, kuriomis buvo leista naktinių taikiklių apyvarta. Tai reiškia, kad minėtą įrangą jau galima turėti, bet naudoti – ne, nors įstatymo projekto aiškinamajame rašte pabrėžtinai nurodoma, kad juo siekiama, jog naktinius taikiklius įsigytų kuo didesnis subjektų ratas, o jo pakeitimas turėjo palengvinti konvencinių hibridinių grėsmių valdymą ir, esant krizinei situacijai, paefektyvinti ginklų naudojimą, tiksliau – Lietuvos gynybą. „Tad kalbėdami apie naktinių prietaisų legalizavimą – mes kalbame ne tik apie šernų populiacijos reguliavimą, bet ir šalies saugumą, didesnį gynybinį potencialą, ką patvirtino Ukrainos pajėgos, gavusios minėtą įrangą iš Lietuvos medžiotojų ir sėkmingai įveikusios okupantų puolimą Kijevo, link. Tačiau šie įstatymo siekiai iki šiol nėra įgyvendinti, kadangi medžiotojams nėra jokių paskatų įsigyti ir

    turėti naktinius taikiklius, nes jų vis dar jokia apimtimi negalima naudoti medžioklėje, o juos galinčios gaminti bendrovės Lietuvoje – to neskuba daryti. Tai reiškia, kad juos pirkti galime, kaip ir turėti – bet naudoti ne, o naujos darbo vietos ar papildomos, juos galinti gaminti čia, Lietuvoje, įplaukos į biudžetą – laukia savo eilės“ – rašoma kreipimesi.

    Medžiotojai ragina nepritarti dirbtinam, skubotam ir formaliam Tomo Vytauto Raskevičiaus, Morganos Danielės, Ewelinos Dobrowolskos, Aušrinės Armonaitės ir kitų Laisvės frakcijos narių įregistruotam siūlymui apskritai uždrausti naktinių taikiklių naudojimą įstatymo lygiu be jokių išimčių.

    „Šis įstatymas – ne tik šernų ar smulkių plėšrūnų populiacijai reguliuoti, bet tai ir vakarietiškus standartus atitinkanti medžioklėtvarka Lietuvoje ir dar didesnis mūsų visos valstybės saugumas“, – akcentuojama pabaigoje.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija vienija jai priklausiančias regionines 47 rajonines draugijas visoje Lietuvoje. 30 000 medžiotojų per metus valstybei už plotų nuomą sumoka per 3,5 mln. Eurų, o bendrai medžiojamų teritorijų priežiūrai, kontrolei, žvėrių apsaugai ir kitų pareigų vykdymui išleidžia per 50 mln. Eurų kasmet. Seime balsavimas dėl naktinių matymo prietaisų turėtų vykti šį ketvirtadienį. Dalis Seimo narių net nežino, kad minėta įranga būtų skirta tik kovai su afrikiniu kiaulių maru ir smulkiaisiais  plėšrūnais, naikinančiais stirnų jauniklius, kiškius ir paukščius.

  • Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija įspėja – užkrečiamųjų ligų daugėja, Lietuva nebus aplenkta

    Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija įspėja – užkrečiamųjų ligų daugėja, Lietuva nebus aplenkta

    Interviu su Lietuvos Nacionalinės mokslo premijos laureatu profesoriumi Kazimieru LUKAUSKU. Pašnekovas tvirtina, kad metas imtis griežtesnės kovos, tiek su besiartinančiu paukščiu gripu ir kiaulių maru.

    Prieš mėnesį vyko Pasaulio gyvūnų organizacijos (WOAH) metinė Generalinė sesija. Kokios problemos ar iššūkiai gyvūnų sveikatos srityje buvo identifikuoti kaip kritiški ar skubūs šios sesijos kontekste?

    Pasaulio gyvūnų organizacija surengė 90-ąją metinę Generalinę sesiją, kuri vyko Paryžiuje. Renginyje dalyvavo daugiau nei 1000 dalyvių, įskaitant 183 WOAH narių, subūrusių įvairių institucijų atstovus, žemės ūkio ministrus, gyvūnų užkrečiamųjų ligų ekspertus iš tarptautinių ir regioninių organizacijų, stebėtojus pagrindinių suinteresuotų šalių ir  teritorijų, siekiančių vykdyti tarptautinę prekybą be sienų.

    Per penkias dienas nacionaliniai šalių delegatai priėmė naujas rezoliucijas ir įsipareigojo sustiprinti pasaulinę labai patogeniško paukščių gripo – ligos, kuri per pastaruosius metus paveikė visus pasaulio regionus, kontrolę. Šios ligos atskiri tipai pavojingi ir žmogui.

    Labai daug diskutuota dėl globaline problema tapusio ir nepaliaujamai plintančio afrikinio kiaulių maro (AKM) kontrolės.

    Pirmąjį kartą buvo surengtas specialus gyvūnų sveikatos forumas, siekiant ištirti ypatingai pavojingų užkrečiamųjų ligų rizikos valdymo galimybes ir kartu aptarti strategijas, pritaikytas prie dabartinės kintančios situacijos.

    Deja, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (WOAH) įspėjo – užkrečiamųjų ligų daugėja.

    Užsiminėte, kad AKM globali problema. Kaip AKM virusas plinta ir kaip galima užkirsti jam kelią?

    Ši ypač pavojinga kiaulių bei šernų  užkrečiamoji liga Europos Sąjungoje (ES) įsitvirtino jau nuo 2014 metų. Šernų populiacijoje dėl jos gausumo ir gyvūnų tankumo būdingas greitas AKM plitimas. O į kiaulių laikymo vietas virusas patenka daugiau sezoniškai, dėl žmogaus faktoriaus. Todėl būtinas tinkamas rizikos valdymas. Tai galima pasiekti kuriant ir tobulinant nacionalines kontrolės programas. Būtina pripažinti, kad informavimas apie riziką yra esminis komponentas siekiant veiksmingai kontroliuoti rizikos kelius. Valstybės  skatinamos išlaikyti skaidrumą laiku pranešant apie ligas ir valdyti riziką, įgyvendinant tarptautinius standartus, kurie susiję su skirstymu į zonas ir jos atskiras dalis, pagrįstų prekybos kontrolės priemonių taikymu.

    Kokios yra pagrindinės užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės strategijos?

    Prieš 15 metų tiek ES, tiek ir visame pasaulyje buvo akcentuojama, kad gyvūnų užkrečiamąsias ligas užkardysime gyvūnų laikymo vietose ir ūkiuose įgyvendindami biologinio saugumo  priemones. Deja, patirtis rodo, kad esminio proveržio pasiekta nebuvo, nors  investuota milijonai dolerių ir eurų.

    Šiemet forumas suteikė unikalią platformą dalyviams pasiekti sutarimą, kad strategiškai kovojant su labai patogenišku paukščių gripu būtina pasitelkti vakcinaciją ir informuoti visuomenę, kad tai neturi negatyvaus poveikio paukštienos kokybei ir žmonių sveikatai.

    Kaip AKM gali paveikti šalies ar regiono kiaulių pramonę ir ekonomiką?

    Lietuvos kiaulininkystė labai nukentėjo nuo AKM, smulkių fermų beveik visiškai neliko, o bendras kiaulių skaičius sumažėjo dvigubai, palyginus su tuo, kas buvo prieš 10 metų, iki AKM pasireiškimo. Lietuvos kiaulininkystę ypač neigiamai paveikė AKM židiniai kiaulių fermose ir Europos Komisijos  (EK) įvesti gyvų kiaulių bei jų produktų išvežimo ribojimai ir net draudimai.

    Svarbu suvokti, kad AKM yra liga, kurios ekonominės pasekmės paveiktai šaliai yra milžiniškos, tad ir jos stebėsena, kontrolė bei likvidavimas sukelia labai didelių finansinių kaštų. Vien tik ligos likvidavimas ir nuostolių kompensavimas ES valstybėse pastaraisiais metais pareikalavo  virš 900 milijonų eurų.

    Koks laukinių šernų vaidmuo AKM plitimui?

    AKM rizika ir pragaištingas poveikis šernų populiacijai (kaip pagrindiniam viruso šaltiniui) skatina gerinti šios rūšies valdymą ten, kur populiacijos per didelės. Nuolat  augantis šernų skaičius vis dažniau laikomas žemės ūkio, miškininkystės ir laukinės gamtos apsaugos problema. Dėl šernų kyla daugybė eismo įvykių, ypač Vakarų ir Vidurio Europoje, taip pat kai kuriose Rytų Europos šalyse. AKM atsiradimas ir paplitimas 2007–2023 m. suteikė papildomą pagrindą apsvarstyti išmintingesnius ir tvaresnius šernų populiacijos valdymo problemos sprendimus. Intensyvus  šernų  dalyvavimas AKM perdavimo cikle kai kur Europoje ir Azijoje veterinarijos tarnyboms yra naujas ir didėjantis iššūkis. Šiuo metu yra visiškai aišku, kad virusui įsitvirtinus šernų  populiacijoje jos kontrolė gali padėti sumažinti AKM patekimą į dar neužkrėstus regionus. Šernų populiacijų mažinimas keičiant medžioklės valdymo metodus gali sulėtinti AKM geografinio plitimo tempą ir sumažinti viruso patekimo į šalį riziką.

    Ką rekomenduoja WOAH? Kokie AKM prevencijos ir kontrolės veiksmai siūlomi šalims sprendžiant šią problemą?

    EK) nuolat analizuoja ir vertina epidemiologinę AKM situaciją paveiktose valstybėse, o Europos  maisto saugos agentūra (EFSA) atlieka nuolatinį rizikos vertinimą bei siūlo rizika ir mokslu paremtas ligos kontrolės ir valdymo priemones. ES darbiniu dokumentu yra patvirtinta AKM valdymo strategija, kurioje nurodyta, kad šernų populiacijai reguliuoti medžioklėje galima naudoti papildomas priemones, jeigu tai leidžia nacionalinė teisė.

    Tuo tarpu Lietuvoje įstrigo diskusijos Seime tarp specialistų ir biurokratų dėl šernų populiacijai reguliuoti reikalingų papildomų priemonių, naktinio matymo prietaisų įteisinimo. Siekiant sumažinti šernų populiaciją ir bent keletą metų išlaikyti ją ekologiniu požiūriu minimaliose leistinose ribose – medžioklės būdai galėtų būti labiau orientuoti į greitą ir šernų populiacijos nesklaidantį mažinimą. Patrauklios išmokos už sumedžiotus šernus skatina mažinti šernų bandą, tad leidimas naudoti naktinę optiką, gyvagaudžius  spąstus turėtų būti suteiktas. Ypač teritorijose, jau apkrėstose AKM.

    Kokios yra galimos AKM vakcinacijos strategijos ir jos veiksmingumas?

    Deja, šiuo metu vis dar nesukurta vakcina komerciniam naudojimui prieš AKM, nors daugelis šalių pasaulyje atlieka tyrimus ir vykdo bandymus. Tai didelis iššūkis. Pavojaus varpai skamba daugelyje šalių, o per pastaruosius metus protrūkių įvyko visuose pasaulio žemynuose, išskyrus Australiją.

    Kokios yra pagrindinės tarptautinės bendradarbiavimo strategijos siekiant kontroliuoti ir išnaikinti AKM Europos mastu?

    EK reglamentas dėl AKM kontrolės įpareigoja visas ES valstybes nares iki š. m. spalio mėnesio parengti ir Komisijai bei kitoms valstybėms narėms pateikti nacionalinį šernų populiacijos valdymo planą, kuriame kiekviena šalis turi apibrėžti ilgalaikę strategiją ir jos įgyvendinimo būdus.

    Panašu, kad Lietuvoje turimų priemonių gali nepakakti, todėl reikia sekti kitų šalių pavyzdžiu ir medžiotojams suteikti visas reikalingas priemones. Visos priemonės turi būti panaudotos ypatingai tose teritorijose, kur vyksta afrikinio kiaulių maro plitimas.

    Kokios kitų šalių patirtys valdant AKM?

    Visoms ES valstybėms, kurių teritorijose diagnozuotas AKM, yra visiškai aišku, kad labai svarbu kontroliuoti šernų populiaciją, naktinio matymo prietaisai seniai naudojami medžioklėje ir įteisinti įstatymais. Tik Graikija ir Lietuva buvo likusios nepatvirtinusios teisės akto, leidžiančio naudoti medžioklėje naktinio matymo optinių prietaisų. Pagal naujausią informaciją, Graikija, kuri prieš kelias savaites nustatė pirmus AKM užkrėstus šernus, jau pateikė savo institucijoms svarstyti papildomų priemonių medžioklėje įteisinimą.

    Čekijoje yra pavyzdinis medžiotojų naujausios technikos pritaikymas medžiojant šernus ir siekiant, kad jie nepatektų į neužkrėstas zonas. Geras medžiotojų ir veterinarų bendradarbiavimas davė gerus rezultatus. Geriausi AKM kontrolės rezultatai visoje ES – Čekijos, Vokietijos, Belgijos. Tose valstybėse šernų užsikrėtimų skaičius minimalus. 

    Kokia yra WOAH pozicija dėl gyvūnų judėjimo apribojimų ir tarptautinės prekybos su šalimis, patiriančiomis AKM, reguliavimo?

    Daugiau nei 120 kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų, įskaitant zoonozes, yra įtrauktos į WOAH tarptautinius standartus, kurie reguliariai atnaujinami ir nacionalinių delegatų tvirtinami per Generalinę sesiją. Standartais siekiama padėti šalims sumažinti neigiamą šių gyvūnų užkrečiamųjų  ligų poveikį ir plačiau remti veterinarinę profilaktiką bei kontrolę, stiprinti valstybėse veterinarines tarnybas. Remiantis naujausia moksline ir technine informacija, valstybėse būtina vadovautis  nacionalinėmis gyvūnų sveikatos ir gerovės politikos kryptimis ir užtikrinti saugesnę prekybą gyvūnais bei gyvūninės kilmės produktais.

    Kokie yra ateities iššūkiai ir prioritetai, susiję su AKM prevencija ir kontrolė tarptautiniu lygmeniu, ir kaip WOAH ketina spręsti šias problemas?

    Neabejotina, kad AKM plitimas Europoje dar ilgai kels grėsmę kiaulininkystės sektoriui ir apsunkins ne tik medžioklės sektoriaus veiklą. Šios ligos paveiktos šalys jau priėmė labai svarbius sprendimus, kuriais siekiama sumažinti arba stabilizuoti šernų skaičių, o tai turi nemažai teigiamos įtakos medžiotojams ir medžioklės ar laukinės gamtos valdymo institucijoms. Svarbu, kad medžiotojai suprastų ir priimtų siūlomų valdymo sprendimų tikslus, paskirtį,  o politikai tam pritartų.

     Šios problemos neturi paprasto ir greito sprendimo, todėl gali prireikti ilgalaikio laukinės gamtos valdymo paradigmos ir praktikos pakeitimo. Reikia ir mokslininkams, ir gamtininkams, ir veterinarams, o taip pat biologams suprasti, kad gamta keičiasi. Turime išmokti keistis, prisitaikyti ir mes, o  ne laikytis savo susikurtų dogmų ir nusistatymų.

  • Tadas Gudžiauskas – Lietuvos karys apie naktinio matymo taikiklius

    Tadas Gudžiauskas – Lietuvos karys apie naktinio matymo taikiklius

    Lietuviai kovojantys fronte už Ukraina nesupranta, kodėl kai kas stabdo šalies ginklavimosi ir priešo atgrasymo lygi. Gyvas pokalbis su kariu, iš fronto. Ir taip, jis irgi Medžiotojas!

  • „Yukon Advanced Optics Worldwide“ komentaras dėl LRT publikacijos

    „Yukon Advanced Optics Worldwide“ komentaras dėl LRT publikacijos

    Reaguodami į 2023 m. birželio 19 d. paskelbtą LRT informaciją dėl galimų atvejų, kai į Rusijos Federaciją patenka „Yukon Advanced Optics Worldwide“ gaminami optiniai prietaisai, taip pat dėl informacijos apie vykdomą galutinį pasitraukimą iš Rusijos Federacijos, siekiant pateikti išsamią įmonės poziciją, teikiame savo komentarą.

    Dėl pasitraukimo iš Rusijos Federacijos

    „Yukon Advanced Optics Worldwide“ pozicija karo kontekste yra vieninga ir nuosekli nuo pat jo pradžių: operatyviai priėmėme sprendimus dėl produkcijos tiekimo nutraukimo Rusijoje ir Baltarusijoje, sustabdėme dukterinės bendrovės gaminių gamybą ir prekybą Rusijoje, esame pradėję ir toliau vykdome šios dukterinės bendrovės likvidavimo procesus, o tuo pat metu operatyviai padedame ir Ukrainai, ir Ukrainos žmonėms, tarp kurių – ir „Yukon“ darbuotojai, dirbantys Ukrainos padalinyje.

    Sužinojus apie Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, tą pačią dieną – 2022 m. vasario 24 d. buvo išleistas generalinio direktoriaus įsakymas dėl Baltarusijoje ir Rusijoje gaminamos produkcijos tiekimo stabdymo Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai. Svarbu pažymėti, kad Europos Sąjungoje gaminama įmonės produkcija nebuvo tiekiama į šias šalis ir iki karo pradžios. Sustabdyta Smolensko mieste veikiančios bendrovės „Mezon-A“ gamybinė veikla. Skirta materialinė parama Ukrainoje dirbantiems darbuotojams bei jų šeimos nariams. 2022 m. vasario 28 d. įsakyme užfiksuota pozicija buvo pakartota įmonių grupės vadovų bendroje rezoliucijoje darbuotojams ir tą pačią dieną išplatintame pranešime spaudai. Oficiali „Yukon Advanced Optics Worldwide“ pozicija yra viešai prieinama, ji yra nuosekli, nekintanti ir vienareikšmiškai palaikanti Ukrainą kovoje prieš Rusijos agresiją.

    2022 m. vasarą buvo priimtas sprendimas pilnai trauktis iš Rusijos Federacijos. Apie tai, kad „Mezon-A“ yra viena iš dviejų užsienio kapitalo bendrovių, kurios viešai paskelbė apie sprendimą trauktis iš Rusijos, 2022 m. rugpjūčio 2 d. pranešė ir Smolensko srities gubernatorius. Buvo svarstomos įvairios pasitraukimo formos iš Rusijos, tačiau po 2022 m. rugsėjo 8 d., kai buvo priimtas Rusijos Prezidento įsakymas (Nr. 618), ribojantis įmonės juridinio valdymo perleidimą, tam yra reikalingas Rusijos Federacijos valstybinės komisijos sutikimas. Rudenį buvo priimtas sprendimas inicijuoti „Mezon-A“ likvidavimo procesą ir įpareigoti „Mezon-A“ vadovą tinkamai organizuoti šį procesą.

    Bendrovėje nebeliko gamybos darbuotojų, tik administracijos asmenys, kurių dalyvavimas būtinas siekiant užtikrinti tinkamą bendrovės uždarymo ir likvidavimo procesą. LRT nurodytas 45 darbuotojų buvo aktualus 2022 m., šiai dienai darbuotojų skaičius yra 5 kartus mažesnis.

    Visiškai suprantame visuomenės lūkestį pasitraukti čia ir dabar, tačiau „spynos pakabinimas ant durų“, esant šioms sąlygoms, nereikš juridinio bendrovės pasitraukimo ar likvidavimo. Tai ilgalaikis juridinis procesas, be kurio bendrovės įrašai nebus pašalinti iš Rusijos juridinių registrų, iš kurių atrodo, kad „Mezon-A“ vis dar yra juridiškai egzistuojanti bendrovė, nepaisant to, kad nevykdo jokios veiklos.

    2023 06 19, Vilnius

    Pasitraukimo procesas iš Rusijos Federacijos yra ilgalaikis ir sudėtingas dėl nuolat kintančių teisės aktų, tačiau įmonės pozicija yra vienareikšmiška – sprendimas trauktis yra priimtas.

    Mes nevykdome jokios gamybos Rusijoje, neparduodame savo produkcijos Rusijoje ir / ar Baltarusijoje, o tai reiškia, kad Rusija negauna jokios tiesioginės ar netiesioginės naudos iš su mūsų pasitraukimu susijusios veiklos.

    Dėl produkcijos gamybos ir tiekimo Rusijos Federacijoje

    Europos Sąjungoje gaminama „Yukon Advanced Optics Worldwide“ produkcija ir iki karo pradžios nebuvo tiekiama į Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką. Šioms rinkoms buvo gaminami vietiniai, mažiau technologiškai pažangūs optiniai prietaisai. Tačiau nuo 2022 m. vasario 24 d. į Rusijos Federacijos teritoriją nepateko joks naujas optinis taikiklis, termovizorius ar naktinio matymo optika. Nėra vykdoma nei gamyba, nei prekyba „Yukon“ grupės gaminamais optiniais prietaisais, nėra priimami ar vykdomi nauji užsakymai.

    „Mezon-A“ vadovybė priėmė sprendimą po 2022m. vasario 24 d. užbaigti pristatymą nekarinės paskirties Kinijoje pagamintų biudžetinių žiūronų, kuriems užsakymai buvo pateikti iki karo pradžios. Šie galutiniai smulkūs užsakymai buvo užbaigti siekiant išvengti galimų teisminių ginčų, kurie perspektyvoje galėtų neigiamai paveikti procesus, aprašytus aukščiau (tuo metu galėjo neigiamai paveikti svarstomą „Mezon- A“ akcijų perleidimą ir tokio perleidimo galimybes). O atsiskaitymai už juos vyko iki 2022 m. vasaros pabaigos.

    Dėl produkcijos patekimo į karo zoną

    Įmonės pozicija iki karo ir po jo pradžios išliko nepakitusi – gaminami optiniai prietaisai nebuvo ir nėra skirti karui ir nėra tiekiami Rusijos ar Baltarusijos karinėms pajėgoms ar saugumo organams. Atliktas LRT tyrimas patvirtino šią įmonės poziciją. Visi prietaisai, kurie buvo užfiksuoti ten pateko nepaisant įmonės draudimo ir nelegaliais keliais.

    Griežtai laikomės tarptautinių ir ES sankcijų, ir būdami išskirtinai civilinės optikos gamintojai, nevykdome savo veiklos tose šalyse, kurioms yra įvestos tarptautinės ar vietinės sankcijos arba kuriose vyksta karo konfliktai. Pirmomis dienomis po Rusijos agresijos prieš Ukrainą įmonė informavo savo dabar jau buvusius atstovus Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje apie savo produkcijos tiekimo ir pardavimų stabdymą šiose valstybėse. Sustabdėme savo produkcijos tiekimą bei pardavimus ir Centrinio Kaukazo, Sakartvelo, Azerbaidžano valstybėse. Todėl mums nėra žinoma apie masinį mūsų gaminių panaudojimą Rusijos kariuomenėje, išskyrus atskirus, individualius pavienius atvejus.

    Gavę informacijos apie tai, kad mūsų prekės pastebėtos karinių veiksmų kontekste ar naudojamos nelegaliai, visuomet imamės analizės – aiškinamės, ar tai tikrai mūsų gaminys, ar jo nelegali kopija, kurių taip pat yra rinkoje. Jei gaminys – mūsų, ir jei įmanoma, bandome atsekti, kuriam distributoriui jis buvo parduotas. Savaime suprantama, mūsų produkcijos patekimas į karinių konfliktų zonas mums yra visiškai nepriimtinas. Reikia suprasti ir tai, kad mūsų produkcija prekiaujama jau daugelį metų. Todėl prekės gali būti įsigytos seniai, perparduotos iš trečiųjų asmenų ar neteisėtai atgabentos iš kitų valstybių, kuriose jomis prekiaujama legaliai.

    Reikėtų paminėti ir tai, kad PULSAR prekės ženklas ir juo žymima produkcija užima pirmaujančią poziciją pasaulinėje civilinėje termovizorių rinkoje ir yra puikiai atpažįstama daugelyje pasaulio šalių. Todėl atsiranda nesąžiningų pardavėjų, kurie be „Yukon“ leidimo, neteisėtai ir nepagrįstai naudojasi PULSAR prekės ženklu. Pavyzdžiui, pateikia PULSAR gaminių nuotraukas savo internetinėse parduotuvėse arba interneto svetainėse, o kai potencialus klientas kreipiasi dėl PULSAR prietaiso užsakymo, jam pasiūloma

    įsigyti ne PULSAR, o visai kitus prietaisus. Puikiai suprantame, kad tokiu būdu ne tik daroma žala bendrovės reputacijai, bet ir pažeidžiamos „Yukon“ intelektinės nuosavybės teisės.

    Teigiamai vertiname įvairius Vyriausybės ar ES institucijų siūlymus, kurie padėtų tinkamai užtikrinti išorinių sienų kontrolę ir ribotų paralelinio importo galimybes, kad sankcionuoti gaminiai nepatektų į Rusiją ar Baltarusiją ir nebūtų tiekiami per trečiąsias šalis.

    Dėl tyrime užfiksuotų „Mezon-A“ operacijų

    Tyrime minimos „Mezon-A“ finansinės operacijos iš Rusijos Federacijos buvo atliktos, siekiant nepalikti finansinių lėšų Rusijos Federacijoje.

    Dėl LRT tyrimo duomenų patikslinimo

    Tenka apgailestauti, kad prieš publikuojant medžiagą, LRT nepasidalino turima informacija, siekiant išvengti abejotinos ar netikslios informacijos. Gavę informacijos apie tai, kad mūsų prekės pastebėtos karinių veiksmų kontekste ar naudojamos nelegaliai, visuomet imamės vidinio patikrinimo – aiškinamės, ar tai tikrai mūsų gaminys, ar galime jį identifikuoti, ar tai jo nelegali kopija, kurių taip pat yra rinkoje. Jei gaminys – mūsų, ir jei įmanoma, bandome atsekti, kuriam distributoriui jis buvo parduotas. Sutartys su visais distributoriais numato, kad mūsų produkciją jie gali parduoti tik naudojimui civiliniais tikslais.

    Panaši situacija būna, kai įmonė gauna tarptautinės konfliktų ginkluotės tyrimų (Conflict Armament Research – CAR) organizacijos, su kuria bendradarbiaujame, paklausimus. Gavus užklausas yra atliekami vidiniai tyrimai. Teigiamai vertiname tokių organizacijų veiklą, glaudžiai su jomis bendradarbiaujame, suteikdami visą būtiną informaciją, kuri padėtų užkardinti vietinių ir tarptautinių teisės aktų pažeidimus ar įvestas sankcijas dėl neteisėto optinių prietaisų judėjimo.

    Dar vienas neatitikimas – tai reportaže minimas vizualinis pavyzdys iš rusų kariams aukas renkančio V. Novikovo „Telegram“ įrašo su prierašu, jog naudojama „PULSAR“ optika, iš tikrųjų yra iš kito gamintojo prietaiso pateiktas vaizdas. Mes puikiai suprantame, kad Rusijos Federacijoje yra ribotos galimybės įsigyti „Yukon“ optinius prietaisus, todėl neatmetame galimybės, kad vaizde užfiksuota Azijos šalyje pagaminto originalaus prietaiso kopija, pažymėta „PULSAR“ prekės ženklu, tačiau nieko bendro neturinti su mūsų gaminama produkcija.

    Tyrime taip pat teigiama, kad įmonės atstovas nepateikė LRT Tyrimų skyriui konkretaus atsakymo dėl 2022 m. vasario mėnesio Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS pranešimo apie įmonės optikos prietaisą, kuris buvo perduotas Ukrainoje kariaujantiems rusų kariams. Siųstame atsakyme LRT buvo pateikta informacija, kad „pastebėtas prietaisas buvo pagamintas Baltarusijos Respublikoje iki 2020 m., dar iki gamyklos gamybos apimties sumažinimo. Šis prietaisas buvo gaminamas iki 2021 m. Todėl neatmetame galimybės, kad jis buvo įsigytas antrinėje rinkoje“.

    Tyrime teigiama, kad „Mezon-A“ ir CEK sandoriai nuo karo pradžios siekia 1,15 mln. eurų“, tačiau pagal turimus mūsų duomenis, „Mezon-A“ nuo karo pradžios už dieninius žiūronus gavo atsiskaitymų iš CEK už ~89 tūkst. eurų (pagal kursą 74 rubliai už eurą).

    Dar vienas tikrovės neatitinkantis teiginys, kad „nuo karo pradžios „Mezon-A“ Rusijos klientams pardavė prekių už mažiausiai 2,3 mln. eurų. Tai rodo bendrovės 2022–2023 metų bankinių operacijų duomenys, kuriuos pavyko gauti LRT Tyrimų skyriui ir partneriams iš „Scanner project“. Norime pažymėti, kad nuo karo pradžios 2022 m., „Mezon-A“ apskaitė tokių operacijų už 165 tūkst. JAV dolerių, o 2023 m. pardavimų nebuvo apskritai.

    Dar kartą pabrėžiame, kad įmonės pozicija Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste yra nuosekli ir nekintanti – įmonė palaikė ir palaikys Ukrainą ir jos žmones kovoje prieš Rusijos agresiją.

  • Tyrimas: absoliuti dauguma medžiotojų ginklu gintų šalį

    Tyrimas: absoliuti dauguma medžiotojų ginklu gintų šalį

    Naujausia Lietuvos medžiotojų apklausa, atlikta šių metų birželio 17–19 dienomis parodė, kad beveik 9 (86,6 proc.) iš dešimties Lietuvos medžiotojų grėsmės atveju Lietuvai ją gintu ginklu, 5,4 proc. gintų kitaip, negintų – tik 4,2 proc., nuo atsakymo susilaikė – 3,8 proc., rašoma Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pranešime spaudai.

    „Nuo šiol labai drąsiai galiu visiems pasakyti, kad mūsų gretos jungia apie tris dešimtis tūkstančių ne tik Lietuvos gamtą mylinčių, bet ir pasirengusių ją ginti ginklu. Tokį tyrimą atlikome pirmą kartą, siekdami nustatyti medžiotojų bendruomenės požiūrį į galimą bendradarbiavimą su Lietuvos gynybos politiką formuojančiais“, – sako „LMŽD“ pirmininkas Virginijus Kantauskas.

    2023 metų pradžioje paskelbtais visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Vilmorus“ duomenimis, Lietuvą ginti ginklu buvo pasiruošę tik 14 proc. Lietuvos gyventojų, 36 proc. ją būtų ginę kitaip, 13 proc. – pasitrauktų iš Lietuvos, 15 proc. – laikytųsi nuošalyje, 22 proc. – neatsakė. Tuo tarpu medžiotojų bendruomenės apklausos metu taip pat paaiškėjo, kad net 72,1 proc. respondentų visapusiškai palaikytų Lietuvos medžiotojų glaudesnį bendradarbiavimą su už šalies gynybą atsakingomis institucijoms, dar 18,2 proc. tai greičiau palaikytų nei ne ir tik nedidelė dalis – ne (4 proc.).

    „Manau, kad drąsiai galime kalbėti apie papildomą potencialą, šalies gynyboje. Kokiame formate ta galėtų būti – ateities klausimas, kuris galėtų būti aptartas su atsakingomis institucijomis jų siūlomame formate, o mes tikrai esame atviri tokiam jų žingsniui jei jis tik būtų”, – sako „LMŽD” pirmininkas.

    Apklausa taip pat parodė, kad didžioji dalis medžiotojų itin nepalankiai vertina dabartinį šalies gynybos politiką formuojančių institucijų bendradarbiavimą su medžiotojų bendruomene – 24,1 proc. laiko jį labai blogu, 37 proc. blogu, vidutinišku tik – 25 proc. ir tik 7,5 proc. geru bei 6,5 proc. labai geru.

    Tyrimas taip pat atskleidė, kad net 77,2 proc. atsakiusiųjų pritaria teiginiui, kad į valstybės gynybos formavimą bei užtikrinimą būtų įtraukti ir Lietuvos medžiotojai. Tam nepritarė tik 11,8 proc., o susilaikė nuo atsakymo 10,9 proc. respondentų. Tuo tarpu net 85,7 proc. atsakiusiųjų sutiktų varžytis šaudymo varžybose su Lietuvos karinėmis pajėgomis, jei tokios būtų organizuojamos, nesutiktų – tik 9 proc., likę 5,2 proc. – neturėjo nuomonės.

    Beje, absoliuti dauguma šalies medžiotojų – 71,9 proc. lažintųsi, kad būtent medžiotojai yra taiklesni šauliai nei kariai. Už karius lažybose statytų 16,5 proc. tyrimo dalyvių, dar 11,6 proc. neturėjo nuomonės. Medžiotojų bendruomenės nuomonės apklausa atlikta šių metų birželio 17 – 19 dienomis. Joje dalyvavo 1106 respondentai, apklausa – reprezentatyvi, atspindinti daugumos medžiotojų nuomonę, atlikta internetu.

  • Lietuvos medžiotojai pajudės pokyčių link

    Lietuvos medžiotojai pajudės pokyčių link

    Birželio 10 d. Kauno sporto halėje vykusiame pirmame visuotiniame Lietuvos medžiotojų suvažiavime pristatyta išaugusi šalies žvėrių populiacija, atskleistos medžiotojų bendruomenę skaidančios priežastys, ydinga ir pavyzdinė rajoninių draugijų/skyrių veikla, o taip pat būtini pokyčiai, tiek medžioklės reguliavime, reglamentavime bei galima valstybės rolė ir funkcija medžioklės politikos formavime. Anot suvažiavimą inicijavusios Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (toliau – LMŽD), pokyčiai yra būtini, nes kyla grėsmė ir toliau likti visuomenės nuomonės vertinimo paraštėse.

    „Tai pirmasis tokio lygio ir mąsto renginys, kuriame daugiau nei tūkstančiui mūsų bendruomenės atstovų galėjome tiesiai į akis pasakyti kas yra ne tik gerai, bet ir negerai mūsų bendruomenėje. Deja, bet situacija reikalauja ryžtingų permainų, tad dalis programos neatsitiktinai galėjo pasirodyti skaudi. Bet tokia tiesa. Norint permainų – turime pradėti nuo savęs, įvardinant tai ką turime. Nepaisant gausėjančių žvėrių kiekių, siekiančių net tam tikras kritines ribas, esame užstrigę praeityje, tiek tarybos, valdymo ar tuo labiau pačiose regioninėse organizacijose, vienijančiose mūsų bendruomenės narius“, – sako Virginijus Kantauskas, LMŽD pirmininkas.

    Anot jo, suvažiavime buvo pasiūlyta visa seka būtinų sprendimų, leidžiančių pakeisti situaciją medžioklės politikos formavime, kuomet visos šalyje veikiančios draugijos veiktų iš vien, kiltų jų veiklos kokybė, o tapimas medžiotoju taptų garbe ir pareiga visuomenei bei Lietuvai.

    Suvažiavimą organizavusi LMŽD yra pagrindinė Lietuvos medžiotojus ir žvejus vienijanti organizacija, tačiau jos nariai yra 47 rajoninės medžiotojų ir žvejų draugijos/skyriai, tik juridiniai asmenys, kuriems priklauso vietos medžiotojai bei žvejai. Centrinė LMŽD iš medžiotojų ar žvejų tiesiogiai nerenka jokių metinių rinkliavų, tačiau yra atsakinga už šalies medžioklės ir politikos formavimą, pasiūlymų ar rekomendacijų LR Vyriausybei, Seimui, Aplinkos ministerijai ar jai pavaldžioms institucijoms teikimą, dalyvavimą darbo grupėse ir komisijose, atstovavimą tarptautinėse organizacijose, komunikaciją su nacionaline žiniasklaida, bendradarbiavimą su mokslininkais, Respublikinių renginių (parodų, šaudymo varžybų, konferencijų) organizavimą ir kitą medžiotojų bendruomenę atstovaujančiąją veiklą.

    „Šalyje yra 30 000 medžiotojų, tačiau didžioji dalis net nežino kokią veiklą ir už ką yra atsakingos juos vienijančios draugijos. Nėra vieno strateginio veiklos plano, tačiau reikalavimų LMŽD begalinis sąrašas, tad ir gaunasi, kad mūsų gretose atsiranda tokių, kurie ne tik šernams iltis lupa, būna teisiami dėl to, pamina medžiotojo vardą, bet dar ir juos vienijančios organizacijos geba nepateikti jokios informacijos ne tik savo nariams, bet ir valstybės institucijoms, o finale – kenčiame visi“ – sako V. Kantauskas.

    Kauno sporto halėje vykęs pirmasis medžiotojų suvažiavimas „Stipri medžiotojų bendruomenė – tvarios ir atsakingos medžioklės ateitis“ buvo organizuotas siekiant sutelkti Lietuvos medžiotojus bendruomenės proveržiui, įvardinant jos problemas, aktualijas ir  numatyti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ateities viziją, kaip jas išspręsti.

    Suvažiavime dalyvavo apie 1500 Lietuvos medžiotojų, eilė Lietuvos politikų, tarp kurių buvo LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas, LR Seimo nariai, LR Žemės ūkio ministerijos, LR Aplinkos apsaugos departamento, medžiotojus, ūkininkus, žemės ir miško savininkus atstovaujančių organizacijų atstovai, mokslininkai, teisės ir komunikacijos ekspertai.

    Lietuvos medžiotojus sveikino CIC (International Council for Game and Wildlife Conservation) organizacijos prezidentas dr. Philipp Harmer, pabrėžęs, kad medžiotojai, tarnauja gamtai bei visuomenei ir turi tuo didžiuotis. Taip pat FACE organizacijos prezidentas Torbjörn Larsson pabrėžęs, kad tvari medžioklė teikia socialinę, ekonominę ir ekologinę naudą bendruomenėms.

    Renginio metu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos vedėjas dr. Artūras Kibiša pristatė medžiojamųjų gyvūnų populiacijų būklės tyrimus, o lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė aptarė vilkų populiacijos būklės stebėseną rūšies valdymo ir apsaugos tikslais. Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas dr. Feliksas Miliutis aptarė medžioklės teisinę situaciją Lietuvoje, vienas iš Grynas.lt kūrusių – Paulius Paulaitis ir rinkimų politechnologas Laurynas Filipavičius pabrėžė pokyčių ir komunikacijos svarbą medžiotojų bendruomenei, pristatė medžiotojų nuomonės apklausos rezultatus.

    Suvažiavime taip pat buvo diskutuota apie ribojimus naudotis modernia technika gyvūnų gerovės sąskaita, kasmet didinamą aplinkosaugos kontrolę ir augančią biurokratiją medžiotojų atžvilgiu, kurią civilizuotos šalys mažina visame pasaulyje, įvairias teisines interpretacijas ją įgyvendinant, pagrįsta nauda valstybei, patikėjus savo turtą – gyvūnijos, valdymą medžiotojams, skaičiais – vis didėjančia gyvūnų populiacija, medžiotojų atsakomybė ir rolė šalies aplinkosaugoje, pabrėžta, kad turi būti pasiektas didesnis politikų ir kitų atsakingų institucijų dialogas su didžiausia aplinkosauginės organizacija – medžiotojais, remiantis geriausia tarptautine teise ir praktika, formuojant tvarią šalies medžioklės politiką, o ne skaldant medžiotojų bendruomenę ir visuomenėje formuojant neigiamą nuomonę apie medžiotojus.

    Suvažiavimo metu sutarta, kad medžiotojai patys turi tapti tais, kurie statys santykius su bendruomenėmis, inicijuos pokyčius derinant visuomenės, gamtos ir medžiotojų bendruomenės interesus bei taps gerokai atviresni, dalinsis geriausiomis pokyčių praktikomis ir žiniomis. Labai svarbus medžiotojų santykis su ūkininkais, žemės ir miško savininkais, kuris gerėja ir randama bendra kalba bei abipusis noras spręsti problemas. Suvažiavimo dalyvius sveikindamas Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Z. Aleksandravičius medžiotojų prašė rasti santykį su ūkininkais ir nekalbėti iš jėgos pozicijų, geriau prieš Kalėdas šerno kumpį padovanokite, tai tikrai papuoš mūsų bendravimą.

    „Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, daugiau kaip 30 metų medžiotojai buvo engiami ir nepelnytai nuvertinami. Neigiama visuomenės nuomonė persekioja ne tik ankstesnes medžiotojų bendruomenės kartas, bet ir dabartines. Tačiau patys dėl to esame kalti. Neturime ne tik etikos kodekso, bet ir dalies klubų ar draugijų vadovai, savo vietose sėdi metų metus. Pasirinkdami tik rinkliavų surinkimą už nieką arba dėl to, kad turi pareigas, tai laiko savo asmeniniu gyvenimo tikslu, bet net nesusimąsto, kokią žalą atneša visai bendruomenei jau nekalbant apie pokyčių stabdymą“, – sako V. Kantauskas.

    Anot jo, medžiotojai jau dešimtis metų atstovaujami nepakankamai, todėl dabartinei draugijos vadovybei tenka savotiškas iššūkis rasti visokiausius naujus sprendimus, pateisinančius medžiotojų lūkesčius, tačiau per eilę metų susikaupę negerumai negali būti išspręsti per vieną dieną ir tuo labiau neturint finansavimo.

    „Iki šiol rajoninės draugijos veikė padrikai, prarado identitetą – skirtingi draugijų pavadinimai, skirtinga mokestinė tvarka, skirtingi tikslai. Būtina suprasti, kad turime veikti iš vien, turi atsirasti sistemiškumas, darbo kultūra, užtikrinamas grįžtamasis ryšys. LMŽD turtas turi būtų naudojamas atsakingai, centralizuotai ir efektyviai, o ne perleidžiant jį kažkam ir kažkaip. Būtina veikti nuosekliai, turint prioritetinius ilgalaikius tikslus, pradedant nuo savęs. Medžiotojai turi suprasti, kad pokyčiai rajoninėse draugijose priklauso tik nuo pačių medžiotojų. Medžiotojai turi jaustis ne tik medžiotojų klubų/būrelių nariais, bet ir draugijos dalimi. Reikia pripažinti, medžiotojai yra pasyvūs, tačiau labai reiklūs“, – sako V. Kantauskas.

    Pasak jo, teisingai veikti, atnešant deramas permainas ir įgauti pasitikėjimą, yra vienas svarbiausių artimiausių LMŽD uždavinių, bet tam reikalingas ir finansinis visos bendruomenės indėlis.

    Siūloma, kad draugijoje turėtų dirbti mažiausiai penki specialistai (direktorius, administratorius, teisininkas, komunikacijos, biologas) atsakingi už savo sritis, o ne vienas ar du žmonės kaip yra dabar, kad būtų pasiekti draugijos strateginiai tikslai.

    Pvz: Pateikiama kaimyninių šalių medžiotojus atstovaujančių organizacijų lyginamoji analizė.

    Medžiotojai atkreipė dėmesį, kad medžioklė Lietuvoje pakankamai griežtai reglamentuota, bet pati valstybė medžioklę ir medžiotojus paliko likimo valioje, susirinkdama tik mokesčius už plotus, kurie per metus siekia 3,5 mln. Eurų, o medžiotojų sukuriama metinė apyvarta viršija 50 mln. Eurų nuo kurių PVM pavidalu medžiotojai sumoka 10 mln. Eurų. ir griežtindama medžioklės teisinį reglamentavimą.

    Suvažiavime buvo priimta rezoliucija, draugijos pirmininko pranešimas
    Suvažiavime buvo priimta rezoliucija

    „Medžiotojas turi prievolę mokėti plotų mokestį už tai, kas jam nepriklauso. Visi žvėrys, kurie yra plotuose yra valstybės nuosavybės, medžiotojo tampa tik juos sumedžiojus. Nelaimingi įvykiai keliuose, jų padarinių šalinimas, yra mūsų gyvenimo dalis, kaip ir žalos atlyginimas ūkininkams, kurią jie sukelia. Turėtų atsirasti medžioklės ūkinės veiklos planavimas, kuris būtų grįstas medžioklėtvarka finansuojama iš medžiotojų sumokėtų mokesčių valstybei“, – siūlo LMŽD atstovai.

    Siekdama įgyvendinti būtinas permainas, LMŽD artimiausiu metu planuoja sukviesti rajonines draugijas/skyrius į apskritojo stalo diskusiją aptarti „Kokia turi būti ateities draugija?“.

  • Kiek medžiotojas turi laiko atlikti taiklų šūvį?

    Kiek medžiotojas turi laiko atlikti taiklų šūvį?

    Artėjant Seimo balsavimui dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje, siūlome pasižiūrėti kelis video, kad suprasti kiek dažniausiai turi laiko medžiotojas atlikti taiklų šūvį į šernus, medžiodamas su juos prožektoriumi ir kokiu paros metu vyksta šernų medžioklė.

  • Medžiotojai ilgai kalbėjosi su Seimo nariais

    Medžiotojai ilgai kalbėjosi su Seimo nariais

    Praeitą savaitę su Anykščių meru buvo atvykę susitikti Seimo nariai Sergejus Jovaiša ir Tomas Tomilinas. Tiesa, susitikimas virto platesniu, nes į susitikimą atvyko ir rajono medžiotojų atstovai.  

    Pokalbyje dalyvavo LMŽD Anykščių skyriaus valdybos pirmininkas Rimantas Pečkus, valdybos narys Rimvydas Zdanevičius, Troškūnų būrelio medžiotojas Saulius Filipavičius, Seimo nario padėjėjas Antanas Baura.

    Anykščių krašto medžiotojai su Seimo nariais Sergejumi Jovaiša ir Tomu Tomilinu aptarė, kaip užtikrinti saugią ir gamtą tausojančią medžioklę leidžiant naudotis naktinio matymo prietaisais bei kitos gamtosaugos problemos.

    „Manau, kad po susitikimo jaučiam daugiau pagarbos vieni kitų pozicijoms. Manau, kad pats dialogas buvo tikrai gilus ir atviras, užkabinom filosofinį, etinį, pasaulėžiūros lygmenį, to dažnai trūksta paviršutiniuose debatuose per žiniasklaidą“, – sakė T. Tomilinas.

  • Aplinkos apsaugos komitetas pritarė medžiotojams nepalankiam pasiūlymui

    Aplinkos apsaugos komitetas pritarė medžiotojams nepalankiam pasiūlymui

    Šiandien Aplinkos apsaugos komitetas pritarė „Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projektui“, kurį priėmus išliktų draudimas naudoti naktinio matymo taikiklius medžioklėje.

    Toliau balsavimui į Seimą keliaus ankščiau priimtas medžiotojams palankus projektas ir šiandienos Aplinkos apsaugos komiteto pritartas medžiotojams nepalankus projekto papildymas. Paskutinis sprendimas ar leisti medžiotojams naudoti naktinio matymo taikiklius šernų ir kai kurių plėšrūnų medžioklėje bus priimtas Seime.

  • Visuotinis medžiotojų suvažiavimas 2023

    Visuotinis medžiotojų suvažiavimas 2023

    Visuotinio medžiotojų uvažiavimo tikslas – sutelkti Lietuvos medžiotojus ir aptarti aktualius medžiotojų bendruomenei klausimus bei numatyti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ateities viziją.