Artėja stirninų rujos metas, todėl noriu pasidalinti savo patirtimi apie stirninų vilioklius. Pradėsiu nuo to, kad aš remiuosi tik savo patirtimi, o ne pasakojimais ką girdėjau ir kalbėsiu apie tuos vilioklius kuriuos pats išbandžiau.
Visų pirma noriu pastebėti, kad reikiamu metu ir tinkamoje vietoje stirniną galima prisivilioti su elementariausiai viliokliais ar net su žole suspausta tarp rankų, bet tokie sutapimai nėra labai dažni, todėl ir yra gaminami viliokliai sėkmės šansui pakelti.
Taigi trumpai apie mano manymu prieinamuosius ir populiariausius vilioklius:
Elementariausias medinis vilioklis su varžteliu iš viršaus. Garas išgaunamas pučiant orą ir reguliuojant liežuvėlio prispaudimą varžto pagalba, taip išgaunamas skirtingas cypsėjimo tonas. Galima įimituoti jauniklio ir patelės cypsėjimą, tinkamas variantas pradedantiesiems, bet ateityje norėsite kažko rimčiau. Preliminari kaina parduotuvėje 20€.
Guminis spaudžiamas vilioklis „Buttolo“. Puikus vilioklis tiek pradedantiesiems ir pažengusiems. Garsas išgaunamas spaudžiant viliokli pirštu ir reguliuojant garso angos išėjimo uždangalo atitraukimo lygį. Galima išgauti jauniklio ir patelės cypsėjimo garsus ir patelės streso garsą. Preliminari kaina parduotuvėje 35€.
„Nordic Roe“ vilioklis stirninams labiau skirtas pažengusiems naudotojams. Garsas išgaunamas pučiant orą į vilioklį reguliuojant gumų pozicijomis ir lupų suspaudimo lygiu. Šio vilioklio nerekomenduočiau pradedantiesiems naudotojams, nes bus sunkoka išgauti garsus. Preliminari kaina parduotuvėje 26€.
Nesiplečiant į smulkius niuansus mano pasirinkimas yra „Buttolo“ vilioklis. Su juo lengvai galima išgauti pagrindinius garsus ir nereikia ilgai krapštytis tuo metu kaip dėmesys turi būti sutelktas į aplinkos stebėjimą. Taip „Nordic Roe“ universalesnis vilioklis ir su juo galima atlikti daugiau manipuliacijų, bet dėl vilioklio techninių niuansų ne visada yra noro ir laiko.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis medžioklės plotų vieneto naudotojai (toliau – MPV naudotojas) dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius turi kreiptis per du mėnesius jam pasibaigus.
Pagal Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarkos, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 512 „Dėl leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarkos patvirtinimo“, nuostatas medžioklės plotų naudotojui, laiku pateikusiam prašymą pratęsti leidimą ir tinkamai vykdžiusiam nustatytas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimo sąlygas, leidimas pratęsiamas 10 metų laikotarpiui.
Departamentas leidimą pratęsti arba motyvuotą atsakymo dėl atsisakymo jį pratęsti turi pateikti per 10 d. d. nuo atitinkamo prašymo gavimo.
Atkreipiame dėmesį, kad Aplinkos apsaugos departamentas siekdamas, kad leidimų pratęsimas vyktų sklandžiai (taip pat kad ir leidimo galiojimas būtų nepertraukiamas ar laikotarpis nuo leidimo galiojimo pabaigos ir jo pratęsimo būtų minimalus) MPV naudotojų prašymus priima ir ankščiau nei yra numatyta teisės aktuose, t. y. ir dar jam nesibaigus.
Atkreipiame dėmesį, kad Aplinkos apsaugos departamentas kiekvieną MPV naudotoją, kuris dėl leidimo pratęsimo kreipiasi ankščiau nei yra numatyta medžioklę reglamentuojančiuose teisės aktuose, informuoja raštu, kuriame nurodo, kad jų prašymas yra priimtas, naujo prašymo teikti nereikia ir kad prašymas bus nagrinėjamas pasibaigus leidimo galiojimo terminui.
Pažymėtina, kad leidimo sąlygos vertinamos už visą leidimo galiojimo laiką. Išnagrinėjus pateiktą prašymą ir leidimų sąlygų laikymąsi leidimą pratęsti arba motyvuotą atsakymo dėl atsisakymo jį pratęsti turi pateikti per 10 d. d. Tačiau stengiamasi, tai padaryti per trumpiausią įmanomą terminą. Aplinkos apsaugos departamentas apie priimtą sprendimą MPV naudotojus taip pat informuoja atskiru raštu.
Šių metų gegužės ir birželio mėnesiais įvertino MPV leidimo sąlygų laikymąsi ir jau pratęsė 230 MPV leidimų.
Leidimai dažniausia pratęsiami tą pačia arba sekančia dieną leidimui pasibaigus, net 84 proc., ir tik 16 proc. leidimų, buvo pratęsti daugiau, kaip per dvi dienas.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) palaiko Seimo narių norą plačiau diskutuoti apie medžioklės politiką Lietuvoje, naktinių prietaisų įteisinimą ir taikymą. Anot LMŽD pirmininko Virginijaus Kantausko, paskutiniu metu Seime pateikti nauji įstatymo projektai ir komitete priimti sprendimai, tik dar kartą parodo dialogo svarbą visuomenėje.
„Aš esu šalininkas diskusijos, kad ir kokia ji bebūtų, o kad ji yra būtina, geriausiai parodo nauji įstatyminiai projektai, gimę prieš pat balsavimą dėl naktinių matymo prietaisų. Tad padarysiu viską, kad tokioje diskusijoje gimtų tik patys geriausi sprendimai visai Lietuvai, vienijantis mus visus, o neskaldantis“, – sako jis.
Jis pabrėžė, Seimo nariai užregistravę naujus įstatymo projektus šią savaitę, likus vos kelioms dienoms iki balsavimo dėl naktinių prietaisų naudojimo tvarkos – patys pasiuntė labai aiškų kvietimą tokiai diskusijai.
„Naujos iniciatyvos, gimusios paskutinėmis dienomis labai aiškiai įrodo dialogo poreikį, nors gal kai kas ir bando jas traktuoti kitaip. Mes tuo tarpu žiūrime priešingai. Kalbame apie Lietuvos saugumo potencialą, atgrasymą ir naujus, vakarietiškus medžioklės standartus“, – sako jis.
Jis pabrėžė, kad naktinių prietaisų naudojimo įstatymo projektas tampa puikia galimybe visiems bendromis jėgomis sukurti ir pradėti naują, pažangios medžioklės Lietuvoje politiką bei kultūrą, numatančią ir kaip įtraukti medžiotojų bendruomenę į valstybės gynimo politiką.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija vienija 47 visoje Lietuvoje veikiančias draugijas. Lietuvos Respublikos Seimas šį ketvirtadienį turėjo svarstyti naktinių matymo prietaisų taikymo medžioklėje įstatymą, kuris būtų padidinęs šalies saugumo potencialą. LMŽD atstovauja daugiau nei 30 000 Lietuvos medžiotojų, iš kurių, remiantis naujausiais tyrimais ginklu Lietuvą gintu beveik 90 proc.
Jau visai netrukus jūs spręsite ar Lietuva pasirinks ne tik vakarietiškos kultūros ir tradicijų medžioklę, bet ir ar bus atvertos naujos galimybės šalies ekonomikai bei svarbiausia – saugumui, kurį gali padėti užtikrinti mūsų šalies gyventojai, teisėtai turintys ginklus ir pasiryžę jais ginti šalį. Apklausa parodė, kad 9 iš 10 medžiotojų gintų Lietuvą ginklu. Tarp jų ir aš.
Balsuodami dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo tvarkos – jūs balsuosite ne vien dėl humaniškesnės medžioklės ar medžiotojų efektyvesnės kovos su afrikiniu kiaulių maru, jūs balsuosite dėl mūsų šalies saugumo.
Deja, bet šis įstatymo projektas – sulaukė pačių įvairiausių vertinimų. Kai kurie jų – sveikintini, bet kai kurie jų – prasilenkia su bet kokia etika ar morale ir yra melagingi.
Surinkau pagrindinius mitus, kuriais bandoma daryti įtaką ar poveikį jums pastarąsias kelias savaites ir parengiau paprastus atsakymus į juos.
Mitas nr. 1. Medžiotojai šaudys viską ką norės, nes kontrolė neįmanoma.
Medžiotojai pastaruosius trisdešimt metų rūpinasi žvėrių gausa Lietuvos miškuose. To rezultatai yra stulbinantys. Elnių – turime beveik 70 000 kai tuo tarpu prieš dešimtmetį tebuvo vos 30000, briedžių – buvo 9 300 dabar 20 000, stirnų – buvo 115 000 dabar 170 000 . Tai pavyko pasiekti nes medžiotojų klubai (asociacijos) kasmet po vid. 4 mln. Eurų skiria laukinių gyvūnų gerovei, saugo medžioklės plotus nuo brakonierių (net 50 proc. pranešimų aplinkos apsaugai yra iš medžiotojų). Esame geri savo, iš valstybės išnuomoto turto, šeimininkai. Be to, atlyginame miškui ir žemės ūkui padarytus nuostolius bei vykdome gyvūnų apskaitą.
Medžiotojai yra bene labiausiai kontroliuojama bendruomenė, kurios veiklą reglamentuoja eilė teisės aktų turinčių griežtą reguliavimą ir didelę administracinę atsakomybę. Tam, kad tapti medžiotoju – turi atlikti stažuotę medžiotojų kolektyve, baigti specialius kursus, išlaikyti egzaminus, vėliau – kartą per trejus metus tikrinti savo kvalifikaciją, laikant saugos egzaminą, kartą per penkis – sveikatą ir kt.
Medžioklės eiga yra griežtai kontroliuojama taip pat – visi medžiojantys pildo specialų medžioklės lapą su savo asmens duomenimis, kiekviena medžioklė turi savo vadovą, kuris būna atsakingas už medžioklę asmeniškai, o sumedžiotas žvėris yra aprašomas minėtame medžioklės lape. Metų gale pateikiama viso medžioklės sezono sumedžiojimo suvestinė ataskaita. Tad visi sumedžioti žvėrys Lietuvoje yra apskaityti, fiksuoti, aprašyti ir bet koks savivaliavimas ar įstatymų pažeidimas medžioklėje yra baudžiamas. Pasitaiko retų išimčių, tačiau, tai tik labai retos išimtys. Daugiausiai medžiotojų įvaizdis kenčia nuo brakonierių, tuo naudojasi „pseudo“ gamtos mylėtojai ir nepagrįstai juodina visą bendruomenę.
Medžiotojai yra pagrindiniai pagalbininkai aplinkosaugos kontrolę vykdantiems pareigūnams – mūsų pranešimų apie fiksuotas neteisėtas veikas nusižengiant prieš gamtą yra bene daugiausiai, nes mes patys esame labai suinteresuoti optimalia žvėrių gausa ir darna gamtoje.
Netoleruojame aplinkosauginių nusižengimų gamtoje pvz. brakonieriavimo, neteisėtos žvejybos, nelegalių miško kirtimų ar nukirstos medienos vagysčių iš miško sandėlių, juk medžiotojai daug praleisdami laiko savo medžioklės plotuose susiduria su įvairiomis neteisėtomis veikomis ir gamtoje yra akys ir ausys.
Mitas nr. 2. Nebeliks žvėrių miške.
Iš piršto laužtas mitas, nes kiekvienais metais mokėdami po 3,5 mln. plotų nuomos mokestį, medžiotojai yra labiausiai suinteresuoti žvėrių gausa juose. Skaičiavimai rodo, kad vieno medžiotojo metinės išlaidos skirtos palaikyti medžioklės plotus bei medžioklės procesui yra vidutiniškai 1300 eurų, būrelio metines investicijos gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų, kurių dalis tenka žvėrių biotechninėms priemonėms pašarinių laukelių ir druskos laižyklų įrengimui, šėrimui, priežiūrai, medžioklės plotų kontrolei. Į visą tai medžiotojai kasmet investuodami yra labiausiai suinteresuoti žvėrių populiacijų tvarumu ir jos optimaliu gausumu šalyje. Tą patvirtina stirnų populiacijos augimas net nuėmus valstybės kontrolę sumedžiojimo kiekiui.
Beje, su naktinio matymo taikikliais būtų leistina medžioti tik šernus, invazinius plėšrūnus ir lapes. Plėšrūnų, kaip mangutas, populiacijos sumažinimas lems smulkiosios faunos stirnų, kiškių, paukščių, tvaresnę eko sistemą.
Mitas nr. 3. Tai tik verslo atstovų interesas.
Naktinio matymo taikiklius gamina daugybė gamintojų jau šiuo metu, o medžioklėje jie teisėtai naudojami visose ES šalyse, kuriose prasireiškė afrikinis kiaulių maras. Lietuva yra tarp atsiliekančių ir šios problemos nesprendžia. Įvertinus tai, kad turime didžiausią sieną su Rusija ir Baltarusija, šių prietaisų reikia ir Lietuvos apsaugai. Daug karo ekspertų mano, kad tai ypač padėtų.
Medžiotojų apklausa rodo, kad Lietuvą ginklu ginti pasirengę net 9 iš 10 medžiotojų, o tai reiškia, kad mūsų šalies apginamumas gali būti pakeltas į visai kitą lygį. Tad tokių nepigių prietaisų įteisinimas būtų tikra paskata juos įsigyti kuo didesnei mūsų bendruomenės daliai ne tik dėl pareigos kovoti su afrikiniu kiaulių maru, bet ir pareigos savo Tėvynei – prireikus, ją ginti ginklu. Minėtą įrangą Lietuvoje gali gaminti ir kelios vietos bendrovės, o tai reiškia naujas, gerai apmokamas darbo vietas ir didesnę pridėtinę vertę šalies ekonomikai.
Mitas nr. 4. Ir taip gali susitvarkyti su afrikiniu kiaulių maru.
Ne, negalime, nes tai neįmanoma padaryti efektyviai, nors tai daryti mus įpareigoja Europos komisija. Lietuva jau devinti metai kovoja su afrikiniu kiaulių maru. Kaip laikas parodė, taikytos priemonės nedavė reikiamo rezultato. Išleisti milijonai, bei apie 100 milijonų siekiantys nuostoliai žemės ūkiui. Šernas yra naktį besimaitinantis gyvūnas, protingas ir labai atsargus, pašvietus šviesa staigiai sprunka, dėl to didėja sužeidimo tikimybė. Sužeistas yra labai pavojingas, o puldamas žmogų gali stipriai sužaloti, pažeisdamas jį ieškančio medžiotojo kojų kraujagysles iltimis.
Jį medžioti – būtina labai protingai ir saugiai, tačiau tai padaryti tamsiuoju paros metu be tinkamos įrangos – keblu. Deja, Lietuvoje prastesnės matomumo sąlygos yra dominuojančios, o medžiotojai medžioja viso labo po kelias valandas, tad šernų sumedžiojimo tikimybė – nėra didelė. Spalio–gruodžio mėnesiais dienos ilgumas trunka vos 7,5-8 val., o temsta 16 val., kas dirbančiam žmogui užtikrinti gausos reguliavimą tampa sudėtingu uždaviniu, kitaip tariant dirbantys medžiotojai turi anksčiau išeiti iš darbų. Įteisinus naktinio matymo taikiklius – medžioklė būtų ilgesnė ir efektyvesnė, o žvėrys nebūtų bauginami šiuo metu leidžiamais medžioti prožektoriais, ilgėtų profesionalaus nusitaikymo laikas, mažėtų gyvūnų sužeidimų.
Tuo tarpu išlieka iššūkis medžiotojui pasirinkti vėjo kryptį, nepalikti savo kvapų, tyliai sėlinti ar tykoti sulaukiant savo šanso ir jei šios sąlygos išpildytos ir fortūna palanki, padaryti tikslų šūvį.
Lietuvos medžiotojus ir žvejus vienijanti draugija (LMŽD) prašo juos integruoti į šalies gynybą bei priešų atgrasymą. Tokį prašymą juos vienijanti draugija pateikė šalies vyriausiam ginkluotųjų pajėgų vadui – Lietuvos Respublikos prezidentui. Anot draugijos pirmininko, medžiotojai yra bene labiausiai šalį ginti ginklu nusiteikusi bendruomenė, kuri gali atlikti pačias įvairiausias funkcijas šalies gynybos politikos užtikrinime.
„Net 9 iš 10 yra pasirengę Lietuvą ginti ginklu, o tai reiškia, kad šalies gynybos potencialas gali būti papildytas tūkstančiais taiklių šaulių. Tačiau tam reikalingas kompleksinis sprendimas, kurį galėtų formuoti už tai atsakingi, o ne kas nors kitas. Tad manau, kad apvalaus stalo diskusija apie tai, kuo mes galime būti naudingi ir kaip prisidėti prie saugesnės Lietuvos sukūrimo, galėtų būti pirmas žingsnis formuojant mūsų bendruomenės įtraukimą į valstybės saugumo užtikrinimą“, – sako LMŽD pirmininkas Virginijus Kantauskas.
Jis priminė, kad būtent medžiotojai prieš kelias dešimtis metų buvo vieni iš tų, kurie kruvinojo sausio dienomis, Lietuvai kovojant už nepriklausomybę buvo pasirengę ginklu ginti tiek Parlamento rūmus, tiek kitus objektus.
„Situacija yra nepalyginama tada ir dabar, tačiau esu tikras, kad valstybės gynybinis potencialas gali būti dar stipresnis, tad esame pasirengę profesionaliai diskusijai apie tai“, – sako jis.
Remiantis naujausia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos apklausa, atlikta šių metų birželio 17-19 dienomis, beveik 9 (86,6 proc.) iš dešimties Lietuvos medžiotojų grėsmės atveju Lietuvai ją gintų ginklu, 5,4 proc. gintų kitaip, negintų – tik 4,2 proc., nuo atsakymo susilaikė – 3,8 proc.
2023 metų pradžioje paskelbtais visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Vilmorus“ duomenimis, Lietuvą ginti ginklu buvo pasiruošę tik 14 proc. Lietuvos gyventojų, 36 proc. ją būtų ginę kitaip, 13 proc. – pasitrauktų iš Lietuvos, 15 proc. – laikytųsi nuošalyje, 22 proc. – neatsakė. Tuo tarpu medžiotojų bendruomenės apklausos metu taip pat paaiškėjo, kad net 72,1 proc. respondentų visapusiškai palaikytų Lietuvos medžiotojų glaudesnį bendradarbiavimą su už šalies gynybą atsakingomis institucijomis, dar 18,2 proc. tai greičiau palaikytų nei ne ir tik nedidelė dalis – ne (4 proc.).
Ketvirtadienį numatytas balsavimas dėl naktinio matymo taikiklių įstatymo priėmimo. Kaip ir reikėjo tikėtis, iš oponentų pusės prasidėjo informacinis spaudimas, o Seimo nariai kurie nepalaiko šio projekto registruoja papildomus pasiūlymus.
Štai Ingrida Šimonytė užregistravo Medžioklės įstatymo papildymo projektą kuriuo būtų draudžiama naudoti naktinio matymo taikiklius medžioklėje, taip pat papildomai į draudžiamų įrankių sąrašą būtų įtraukta medžiokliniai lankai ir kovinių ir agresyvių veislių šunis. Dėl kovinių šunų draudimo aš asmeniškai pritariu, bet dėl naktinio matymo taikiklių ir lankų – tokie draudimai prieštarauja loginiam mąstymui.
Ingridos Šimonytės registruotam įstatymo papildymo projekte grumentais iš principo tie patys, kad naktinio matymo taikiklių naudojimas medžioklėje neturės esminės pridėtinės vertės krašto gynybai, naktinio matymo taikiklių naudojimo įgūdžius naudotojai privalo ugdyti tam specialiai skirtose vietose, bet ne medžioklėje šaudant į gyvūnus, taip pat, naktinių taikiklių naudojimo tam tikrų žvėrių medžioklėje įteisinimas apsunkintų medžioklės kontrolę, padarytų ją beveik neįmanomą.
Šiuos tris argumentus girdėjome jau ne kartą ir į juos jau buvo išsamiai atsakyta. Man sunku vertinti vidinius politinius žaidimus, bet panašu, kad Ingrida Šimonytė buvo suklaidinta asmenų nusistačiusių prieš medžiotojus ir teigiamus pokyčius medžioklėje. Bet kokiu atveju greitai pamatysime ar tai buvo žmogiška klaida, ar apgalvotas žingsnis.
Linas Jonauskas savo „Facebook“ paskyroje kreipėsi į savo sekėjus su prašymu padėti, kad miškai netaptų „šaudyklomis ir gyvūnų skerdyklomis“. Norėdamas sustiprinti įrašo emocinį poveikį prisegė ir baltauodegio elnio jauniklio nuotrauką su taikiklio kryžiumi ant jo. Kaip save laikantis „aplinkosaugininku“ L. Jonauskas turėtų žinoti, kad šie gyvūnai negyvena mūsų šalyje, bet tikriausiai emocinis efektas ir populizmas yra svarbiau už informacijos korektiškumą.
Na ir pabaigai LRT publikuotas straipsnis kuriame kadenciją baigęs prezidentas aplinkosaugininkas Valdas Adamkus teigia, kad naktinių taikiklių įteisinimas medžioklėje yra ne tik nereikalingas, bet ir pagerintų sąlygas brakonieriauti.
„Atrištume rankas nesąžiningiems medžiotojams nakties metu išeiti ir pyškinti į tai, kas pasitaiko po ranka“, – teigė jis.
Su didele pagarba Valdui Adamkui, norime priminti vieną paprastą tiesą – brakonieriams įstatymų ir leidimų nereikia, jie senai turi ir naudoja visas priemones kurios jiems reikalingos, o sulaikomi dažniausiai kaip tie patys medžiotojai apie tokius asmenis praneša Aplinkos apsaugos pareigūnams.
Palinkėsiu valdžios institucijoms ir likusiems Seimo nariams baigti maišyti į vieną krūvą Medžiotojus su brakonieriais ir pagaliau pradėti pasitikėti šia didele visuomenės grupe, kaip tai jau padarė 70 jūsų kolegų.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša apie Lietuvoje po beveik metų pertraukos nustatytą afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį kiaulių laikymo vietoje
Pranešimas apie galimą ligos įtarimą gautas iš nedidelio ūkio Marijampolės sav., Valavičių k., aplink kurį jau antras mėnuo randamos AKM užkrėstos šernų gaišenos. Ūkyje buvo laikomos 2 kiaulės savo reikmėms, tad vienai iš jų nugaišus, o kitai pradėjus sirgti, informacija perduota VMVT Marijampolės departamentui. Veterinarijos gydytojams – inspektoriams nuvykus į ūkį, nedelsiant buvo atrinkti abiejų kiaulių mėginiai ir pristatyti tyrimams į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (NMVRVI). Šiandien NMVRVI patvirtino šios ligos faktą abiem gyvūnams. Likusi ūkyje kiaulė nugaišinta, atsakingi asmenys atliks pirminį ūkio valymą ir dezinfekavimą.
„AKM sparčiai plinta gamtoje ir deja, jau pasiekė kiaulių laikymo vietas. Pirmiausiai AKM virusas pateko į kiaulių laikymo vietą būtent ten, kur jis šiuo metu yra aktyviausias šernuose – Marijampolės savivaldybėje. Tai rimtas signalas. Virusas toliau grėsmingai plinta šernų tarpe, todėl visi kiaulių laikytojai turėtų rimtai peržiūrėti savo taikomas biologinio saugumo priemones, nes bet kuriuo metu AKM virusas gali patekti ir į didesnius kiaulių ūkius, o tai tūkstantiniai nuostoliai ir savininkams ir valstybei, kuomet užsidarys prekybos keliai į ribojimų zonas patekusiems komerciniams ūkiams. Šis atvejis dar kartą parodo, kokia pavojinga ir agresyvi yra AKM liga ir kaip lengvai iš užkrėstos aplinkos ji gali patekti į kiaulių ūkius. Kreipiamės į visus kiaulių augintojus bei medžiotojus, ragindami visuomet labai atsakingai laikytis visų biosaugos reikalavimų tiek medžioklės metu, tiek kiaulių ūkiuose. Keliaujantiems į gamtą ir aptikusiems šerno gaišeną – praneškite telefonu 1879 VMVT specialistams, kad būtų galima identifikuoti AKM židinius. Jei tik kam nors kyla klausimų ar neaiškumų, kuo skubiau kreipkitės į VMVT specialistus dėl konsultacijos. Patys saugokime savo turtą – laikomas kiaules, nes tik nuo savininko atsakingumo priklauso, ar liga pateks į ūkį, ar šiuo laikotarpiu pavyks jos išvengti Būkime atsakingi – neleiskime šiam mirtinam virusui plisti“, – pranešė šiuo metu VMVT vadovaujanti Audronė Mikalauskienė.
AKM pirmojo protrūkio vieta (raudonas taškas) ir AKM protrūkiai šernuose (tamsiai žali taškai).
Aplink ūkį VMVT specialistai nustatė apsaugos ir priežiūros zonas, sudarė epizootinio tyrimo grupę, siekdama nustatyti ligos į kiaulių laikymo vietą patekimo kelius. Aplink ligos židinį nustatytose apsaugos ir priežiūros zonose bus pradėtas vykdyti kiaulių laikymo vietų surašymas ir laikomų kiaulių deklaravimas. Pirminiais duomenimis, komerciniai kiaulių ūkiai į apsaugos ir priežiūros zonas nepatenka.
Apie kiaulių laikymo vietoje nustatytą AKM protrūkį informuota Europos Komisija ir Europos Sąjungos valstybių narių veterinarijos tarnybos.
Nuo 2014 metų, kuomet Lietuvoje buvo nustatytas pirmas afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejis, šiai dienai dėl šios ligos jau yra sunaikinta per 9 tūkst. AKM užsikrėtusių sumedžiotų ir rastų nugaišusių šernų bei 78 tūkst. kiaulių, skirtingo dydžio kiaulininkystės ūkiuose. Taip pat nustatyta, jog beveik 98 % Lietuvos teritorijos yra užkrėsta AKM. Siekdami pagerinti AKM kontrolės kokybę šernų populiacijoje, VMVT prašo medžiotojus sudalyvauti apklausoje.
Nuo Jūsų atsakymų priklausys šernų valdymo plano rengimas
Medžiotojų patirtis ir nuomonė padės sukurti šernų populiacijoje paplitusio AKM viruso efektyvias valdymo ir kontrolės priemones bei skatins abipusį bendradarbiavimą.
Prašome Jūsų paskirti kelias minutes užpildant anoniminę apklausą. Jūsų atsakymai yra labai svarbūs, todėl prašome apklausa pasidalinti ir su kitais medžiotojais.
Seimas šiandien pritarė medžioklės įstatymo pakeitimui, kuriuo numatoma leisti naudoti naktinio matymo taikiklius šernų, lapių ir mangutų medžioklei. Už tai balsavo 70, prieš – 28, 17 – Seimo narių susilaikė, iš 117 užsiregistravusių balsuoti.
„Tai labui svarbus žingsnis, formuojant naujus, vakarietiškus standartus atitinkančios meždioklės kultūrą Lietuvoje, kuriuo kartu pakeliamas šalies apgynamumo lygis. Juk buvome vienintelė šalis, besiribojanti su Rusija ir Baltarusija, kurioje ginklus turintys medžiotojai, negalėjo naudotis naktiniais taikikliais. Kartu, tai ir daug efektyvesnė kova su afrikiniu kiaulių maru. Galėdami medžioti šernus, tamsiuoju paros metu, ne tik su prožektoriumi, o ir naktine įranga, be abejonės padidinsime ir kovą su jų nešama liga, jau sunaikinusią šalies kiaulių ūkius bei užtikrinsime gyvūnų gerovę. Galiu tik pakartoti, kad minėta įranga galima naudoti tik šernų ir smulkių plėšrūnų medžioklei ir niekur kitur. Apie elnius, stirnas ar briedžius, jokios kalbos net negali būti”, – sako Virginijus Kantauskas, LMŽD pirmininkas.
Kad įsigaliotų šie pokyčiai Seimas dar turės apsispręsti galutiniame balsavime, kuris turėtų vykti artimiausiu metu.
Nežinantiems paaiškiname, kad įstatymo leidybos procesas turi stadijas ir įstatymas gali būti priimtas tik projektui įveikus 4 etapus: pateikimą, svarstymą pagrindiniame komitete, svarstymą posėdyje ir priėmimą. Naktinių taikiklių naudojimo medžioklei įteisinimo projektas šiandien praėjo trečią etapą ir liko paskutinis etapas – PRIĖMIMAS.
Netrukus balsuosite dėl LR medžioklės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo siūloma leisti ribotą naktinių taikiklių naudojimą medžiojant šernus ir smukiuosius plėšrūnus.
Tačiau šis pakeitimas – ne tik apie šernus ar smulkiuosius plėšrūnus. Ir tik Jūsų balsai lems, ar Lietuva liks užstrigusi sovietinių laikų medžioklės standartuose ar vis dėl to – pasirinks vakarietišką, saugesnės, darnesnės, tvaresnės ir kur kas labiau atsakingesnės medžioklės kelią bei padidės Lietuvos teritorijos saugumas.
Tai, kad pareigą rūpintis medžiojamųjų gyvūnų populiacijomis atliekame gerai, geriausiai parodo skaičiai – vien tauriųjų elnių populiacija nuo 2002 metų (11 098 individų) iki 2022 metų (68 816 individų) išaugo daugiau kaip 6 kartus. Tad nebūkite suklaidinti tų, kurie teigia, kad šiuo įstatymu miškai taps naktinėmis šaudyklomis, o medžiotojai yra brakonieriai. Tai visiška netiesa, kaip ir tai, kad medžiotojai nepadeda valstybei.
Už savo pareigos vykdymą mes kasmet į valstybės biudžetą sumokame virš 10 mln. Eur. Nuo valstybės pečių taip pat „nuimame“ pareigą apskaityti gyvūnų išteklius, atlyginti žalą ūkininkams ir miškininkams, surinkti automobilių numuštus gyvūnus nuo kelių, tirti ir kasti nuo AKM kritusių šernų gaišenas…
2023 m. birželio 10 d. Kauno sporto halėje vykusio visuotinio Lietuvos medžiotojų suvažiavimo metu priimtoje rezoliucijoje (pridedama) mūsų bendruomenė vieningai pritarė, kad:
mūsų argumentuota pozicija taptų pagrindu tvariems politiniams sprendimams medžioklės sektoriuje priimti;
Lietuvos medžioklės reguliavimas taptų grindžiamas tarptautine teise, gerąją pažangių užsienio šalių praktika bei tvarumo ir modernios medžioklės principais.
Deja, bet šiandien Lietuva yra likusi viena iš paskutiniųjų ES valstybių, kurioje medžioklė ribotai naudojant naktinius taikiklius nėra leidžiama. Priminsime, kad kalbame apie medžioklę juos naudojant medžiojant tik šernus ir smulkiuosius plėšrūnus, ne elnius, briedžius ar stirnas.
Tokia esama situacija yra ydinga tiek teisės, tiek gyvūnų gerovės ir svarbiausia – saugumo požiūriu.
Labai gaila, tačiau ženkli dalis nelaimingų nutikimų medžioklėje – tamsesniu paros metu, ar prastai matant. Klaidos, kuomet teisėtai medžiojantis medžiotojas, nušovė neleistinai žuvį temstant brakonieriavusį po vandenių brakonierių – neapsakomai skaudžios ir nepamatuojamos jokiais pinigais. Tokių panašių atvejų – tikrai pavyktų išvengti, jei Lietuvoje galiotų vakarų pasaulio medžioklės standartai, kuomet tai kas legalu ir naudojama visame pasaulyje, būtų leistina ir Lietuvoje.
Šernai ir smulkieji plėšrūnai dieną ilsisi, o yra aktyvūs tik tamsiuoju paros laiku ir šiuo metu teisėtai medžiojami prožektorių pagalba! Taigi – naktį medžiojami ir nemedžiojami gyvūnai yra dabar teisėtai „vaikomi“ šviesos tarša. Apie kokią „naktinę“ ramybę mes kalbame?
Šernų populiaciją reikalauja reguliuoti tiek Europos komisija, tiek ūkininkai ir veterinarijos tarnybos.
Ar medžioti šernus prožektoriais efektyvu? Įsitikinkite patys peržiūrėdami šią Lietuvos medžiotojų Jums specialiai parengtą video medžiagą:
Neįsitikinęs – nešauk? Tiesa? Bet reikia, nes daroma žala šalies ūkiui, kurią pagal įstatymą turime atlyginti mes – medžiotojai.
Kiekvieno medžiotojo pareiga – kuo humaniškiau nutraukti žvėries gyvybę. Suteikite šansą gyvūnui lėtai mirti kančiose – skatinkite toliau medžioklėje naudoti prožektorius! Nepamirškite, kad po dažnai netikslaus šūvio su prožektoriumi sužeisto žvėries nakties metu bus aktyviai ieškoma miške šunų pagalba…
Pakeitus prožektorius naktiniais taikikliais šernų medžioklė būtų efektyvesnė ir sėkmingesnė, o sužeistų gyvūnų – mažiau. Be to, išvengtume šviesos taršos bei mažiau trikdytume gyvūnus nakties metu.
Ar naktinių taikiklių įteisinimas apsunkins kontrolę? Ne. Skirtumo tarp prožektoriaus ir naktinio taikiklio kontrolės požiūriu nėra jokio – šūvio garso naktinio matymo taikiklis nesumažins, o vienu medžioklės taisyklių sakiniu galima aiškiai pasakyti, kad turint su savimi naktinį taikiklį jokio kito žvėries, nei šernas ar smulkūs plėšrūnai medžioti negalima. Pažymėtina, kad didžioji dalis pažeidimų, susijusių su neteisėtu gyvūnijos išteklių naudojimu, nustatoma būtent medžiotojų pranešimų pagrindu.
2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo[1] pataisos, kuriomis buvo leista naktinių taikiklių apyvarta. Tai reiškia, kad minėtą įrangą jau galima turėti, gabenti Lietuvos keliais, grįžus iš medžioklės kaimyninėse šalyse, ko nebuvo iki tol, nes tai padarę – dar ir sulaukdavo teisinio persekiojimo.
Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte pabrėžtinai nurodoma, kad juo siekiama, jog naktinius taikiklius įsigytų kuo didesnis subjektų ratas. Kartu, įstatymo pakeitimas turėjo palengvinti konvencinių hibridinių grėsmių valdymą ir, esant krizinei situacijai, paefektyvinti ginklų naudojimą, tiksliau – Lietuvos gynybą.
Tad kalbėdami apie naktinių prietaisų legalizavimą – mes kalbame ne tik apie šernų populiacijos reguliavimą, bet ir šalies saugumą, didesnį gynybinį potencialą, ką patvirtino Ukrainos pajėgos, gavusios minėtą įrangą iš Lietuvos medžiotojų ir sėkmingai įveikusios okupantų puolimą Kijevo, link.
Tačiau šie įstatymo siekiai iki šiol nėra įgyvendinti, kadangi medžiotojams nėra jokių paskatų įsigyti ir turėti naktinius taikiklius, nes jų vis dar jokia apimtimi negalima naudoti medžioklėje, o juos galinčios gaminti bendrovės Lietuvoje – to neskuba daryti. Tai reiškia, kad juos pirkti galime, kaip ir turėti – bet naudoti ne, o naujos darbo vietos ar papildomos, juos galinti gaminti čia, Lietuvoje, įplaukos į biudžetą – laukia savo eilės.
Deja, bet net ir nepaisant racionalių LR Seimo siekių, Lietuva toliau teliko paskutine su Rusija besiribojančia valstybe, neleidžiančia naktinių taikiklių naudoti medžioklėje.
Jaučiame pareigą priminti, kad pati LMŽD jokių įstatymo lygmens naktinių taikiklių leidimų ar draudimų neinicijavo.
Tačiau jūsų visų kolegai – p. L. Jonauskui LR Seime įregistravus LR medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama naktinių taikiklių besąlyginį draudimą nustatyti įstatymo lygmeniu taip nepaliekant jokių galimybių dėl jų riboto naudojimo nuspręsti profesionalams – aplinkosaugos bei veterinarijos institucijų atstovams, LMŽD neliko nieko kito, kaip į šią diskusiją aktyviai įsitraukti.
Tad kreipiamės į Jus prašydami – nepritarti dirbtinam, skubotam ir formaliam Tomo Vytauto Raskevičiaus, Morganos Danielės, Ewelinos Dobrowolskos, Aušrinės Armonaitės ir kitų Laisvės frakcijos narių įregistruotam siūlymui apskritai uždrausti naktinių taikiklių naudojimą įstatymo lygiu be jokių išimčių.
Atminkime, kad šis įstatymas – ne tik šernų ar smulkių plėšrūnų populiacijai reguliuoti, bet tai ir vakarietiškus standartus atitinkanti medžioklėtvarka Lietuvoje ir dar didesnis mūsų visos valstybės saugumas.
Jei nesate įsitikinę, kad naktinių taikiklių naudojimas apskritai neturėtų būti leidžiamas, pvz., siekiant sumedžioti grėsmę naminiams gyvūnams ar žmonėms keliančiam vilkui ar kritiniais žmonėms pavojingų laukinių gyvūnų ligų atvejais, palikite tai spręsti profesionalams – apklinkosaugos ir veterinarijos institucijoms poįstatyminiais teisės aktais.
Nepaisant to, kad šernų populiaciją reguliuoti reikalauja tiek Europos komisija, tiek ūkininkai ir veterinarijos tarnybos, šiandien juos esame priversti medžioti su prožektoriais. O būtent Afrikinis kiaulių maras buvo ta priežastimi, kodėl Lietuvoje nebeliko šimtatūkstantinių kiaulių ūkių, dalis ūkių buvo galutinai sunaikinta, nuostolius patyrė pati valstybė, prekybos centrų lentynose – lietuvišką kiaulieną, pakeitė atvežtinė.
Beje, skirtumo tarp prožektoriaus ir naktinio taikiklio kontrolės požiūriu nėra jokio – šūvio garso naktinio matymo taikiklis nesumažins, o vienu medžioklės taisyklių sakiniu galima aiškiai pasakyti, kad turint su savimi naktinį taikiklį jokio kito žvėries, nei šernas ar smulkūs plėšrūnai medžioti negalima.
Tik priminsime, kad būtent mūsų pačių – medžiotojų pranešimų pagrindu yra nustatoma didžioji dalis pažeidimų, susijusių su neteisėtu gyvūnijos išteklių naudojimu. Tai tik dar kartą parodo, kad rūpinimasis medžiojamųjų gyvūnų populiacijomis Lietuvoje yra atsakingose medžiotojų rankose, ką patvirtina ir jau minėtas jų prieaugis Lietuvoje.
Taigi, būtent medžiotojai ir yra labiausiai suinteresuoti žvėrių populiacijų apsauga ir protingu gausinimu bei gali dar labiau padidinti Lietuvos saugumo lygį.
30 000 medžiotojų bei 70 000 jų šeimų narių atstovų vardu, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.
