Prietaisų, priklausančių aukštųjų technologijų industrijoms, komponentai ir programinė įranga yra nuolat atnaujinami. Termovizija – ne išimtis. Laikui bėgant, keičiasi ir naudotojų poreikiai bei pasirinkimai. Be to, įgydami patirties, naudotojai išsigrynina savo reikalavimus prietaisų galimybėms ir veikimui. „Telos“ termoviziniai monokliai yra sukurti galvojant ir apie technologijas, ir apie naudotojo poreikius.
„Telos“ linija – pirmoji termovizorių rinkoje, siūlanti techninio atnaujinimo pagal kliento poreikius galimybę. Tapę „Telos“ savininku, įgysite galimybę lanksčiai ir naudingai jį gerinti ateityje. Įmontuokite galingesnę optiką, aukštesnės rezoliucijos jutiklį ar ekraną, efektyvesnę ir funkcionalesnę elektroniką arba papildykite termovizorių lazeriniu tolimačiu bei papildomais optiniais kanalais – visa tai tam, kad visada turėtumėte naujausią įrangą už nedidelę atnaujinimų kainą.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) bei Valstybinių miškų urėdija (VMU) jungiasi į talką apsaugoti jaunus medelius repelentais!
Tam, kad jauni medeliai sėkmingai užaugtų, svarbu apsaugoti juos nuo ūglius paskanauti mėgstančių kanopinių miško gyventojų. Miškininkai šiam tikslui kasmet jaunuolynus bei želdynus tepa specialiu repelentu, kuris atbaido į jaunuolyną maitintis užsukančius laukinius gyvūnus.
Šiemet miškininkams į pagalbą atskuba medžiotojai, kurie kartu padės apsaugoti jaunus medelius nuo žvėrelių daromos žalos medelių augimo laikotarpiu.
Tai pirmoji LMŽD iškelta iniciatyva, kurios metu miškininkams padėsime apsaugoti medelius nuo laukinių gyvūnų daromos žalos – sako LMŽD direktorius Laimonas Daukša. Juk mes, medžiotojai esame atsakingi už medžiojamųjų gyvūnų populiacijų reguliavimą ir prisidedame prie medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonių įgyvendinimo. Iš medžiotojų sumokėtų mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą yra finansuojamos pagalbinės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonės (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės). Pastaraisiais metais gausėjant medžiojamųjų gyvūnų populiacijoms, didėja žala miškams ir žemės ūkiui, o kartu su didėjančia žala didėja ir medžiotojų atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, medžiotojai turi ieškoti naujų būdų užtikrinti gyvūnų gausos ir padarytos žalos balansą bei kurti glaudesnius santykius su žalą patiriančiais ūkio subjektais.
Viena iš LMŽD narių (rajoninių draugijų/skyrių) pareigų – aktyviai dalyvauti gamtosaugos veikloje, populiarinti gamtosaugos idėjas bei, vykdant draugijos veiklą, glaudžiai bendradarbiauti su miškų ir žemės ūkio institucijomis bei organizacijomis.
Siekiant aktyvesnio medžiotojų dalyvavimo gamtosauginėje veikloje ir glaudesnio bendradarbiavimo su miškininkais bei ugdant medžiotojų socialinę atsakomybę, LMŽD kartu su VMU pirmą kartą organizuoja miško želdinių apsaugos nuo laukinių gyvūnų pažeidimų (tepant repelentais) akciją „Medžiotojas ir medelis“. Akcija vyks savaitę laiko spalio 2-7 dienomis, kiekviename VMU regioniniame padalinyje, registraciją vykdo LMŽD rajoninės draugijos/skyriai. Kontaktus rasite čia.
Akcijoje dalyvauti gali medžiotojai ir jų šeimos nariai bei visi norintys.
Siekiamybė, kad bendrai akcijoje sudalyvautų bent 1000 medžiotojų, apsaugotume bent 100 ha miško želdinių, užmegztume santykius su vietos miškininkais ir ši akcija taptų tradicine medžiotojų akcija. VMU suteiks visas reikalingas priemones ir praves instruktažą, supažindins su miškininkystės veikla ir miškininkų kasdienybe, papasakos apie repelentų naudą ir t.t. Dalyvių apranga ir avalynė pritaikyta prie oro temperatūros. Po renginio Jūsų laukia medžiotojų vaišės.
Lietuvoje gyvena beveik dvigubai daugiau vilkų šeimų nei numatyta vilko apsaugos plane, bet kol kas mažinti jų skaičiaus nesiūloma. Paskelbtas projektas dėl 2023-2024 metų vilkų medžioklės limito nustatymo. Šiuo metu laukiama reakcijos iš suinteresuotų grupių: ūkininkų, medžiotojų ir nevyriausybininkų.
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai siūlo prieaugio vidurkio nustatymui naudoti ne 3,25 koeficientą, kuris paimtas iš švediškos metodikos, o 3,75 – taip neva bus atsižvelgta į geresnę mitybinę aplinką ir kitas sąlygas.
Kadangi medžioti siūloma tik vidutinio prieaugio dydžio limitą, jis bus lygus 91 vilkų šeima padauginta iš koeficiento 3,75, kas lygu 341.
Atkreipiame dėmesį, kad mažinti vilkų šeimų skaičiaus ir šį sezoną nesiūloma! Vilkų populiacija jau siekia net 91 šeimas, o tai yra beveik 47% daugiau, nei Vilko apsaugos plane numatyta maksimali Lietuvoje pageidaujama vilkų populiacija – 62 šeimos.
Primename vilko apsaugos plano punktą:
40. Pagrindinis ilgalaikis vilkų populiacijos valdymo ir apsaugos tikslas – užtikrinti palankią vilko rūšies, atliekančios savo ekologinį vaidmenį natūraliose buveinėse, apsaugos būklę, kartu išsaugant maksimaliai taikų šių plėšrūnų sambūvį su žmogumi, išlaikant vilkų populiaciją 31–62 besiveisiančių šeimų (bendras populiacijos individų skaičius 250–500 individų) ribose, kasmet vertinant, kaip laikomasi šio tikslo planuojant vilkų populiacijos naudojimą atsižvelgiant į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis ir į ūkiniams gyvūnams daromos žalos mastą.
Aplinkos apsaugos departamento Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai per vieną dieną nustatė du brakonieriavimo atvejus Vilkaviškio rajone. Nustatytas asmuo upelyje pastatęs draudžiamus medžioklės įrankius – galūninius spąstus. Taip pat išaiškintas asmuo, neteisėtai sumedžiojęs ir išdorojęs suaugusį stirnos patiną.
Upėje paspęsti galūniniai spąstai
Rugpjūčio 25 d. Vilkaviškio rajone, aplinkosaugininkai bendradarbiaudami su Marijampolės kriminalinės policijos pareigūnais išaiškino asmenį, upelyje medžiojusį draudžiamais naudoti medžioklėje įrankiais – spąstais, skirtais gyvūnus sugauti už galūnių.
Per tyrimą nustatyta, kad dvejais spąstais asmuo bandė sumedžioti bebrus prie upelyje pastatytos bebrų užtvankos.
„Spąstai, kurie yra skirti gyvūnus gaudyti už galūnių – vienas brutaliausių draudžiamų medžioklės įrankių, nes jais gaudant laukinius gyvūnus neužtikrinama staigi gyvūno žūtis ir dažniausiai gyvūnas ilgai kankinasi. Džiaugiamės, kad spąstus aptikome tą pačią dieną, kai jie buvo paspęsti ir asmuo pagauti bebrų nespėjo“,– sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.
Aplinkosaugininkams kilus įtarimui, kad pažeidėjas gali turėti daugiau neleistinų medžioklės įrankių, atliko jo sodybos apžiūrą. Rasti trys spąstai, skirti gyvūnus gaudyti už galūnių, taip pat aptikti du neteisėti laikomi du statomieji žvejybos tinklai.
Už medžiojimą draudžiamais medžioklės įrankiais asmeniui gresia nuo 600 iki 1700 eurų bauda. Kadangi asmuo turėjo medžioklės bilietą, jam bus atimta teisė medžioti nuo 3 iki 5 metų.
Už neteisėtą nemėgėjų žvejybos įrankių laikymą asmeniui teks susimokėti baudą nuo 60 iki 200 eurų.
Be to, paimti visi neteisėtai naudoti ar laikomi įrankiai: penki galūniniai spąstai ir du statomieji tinklai.
Europos vilkų populiacija sparčiai didėja ir pradeda kelti susirūpinimą Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen. Nors vilkai buvo medžiojami Europoje ir beveik išnyko, nuo 1950 metų šalys pradėta juos saugoti. Šiuo metu vilkų populiacija tam tikrose šalyse kelia realią grėsmę gyvūnams ir net žmonėms.
Vilkų populiacijos augimas kaip reiškinys vertinamas dviprasmiškai. Vieni džiaugiasi didėjančia vilkų gausa, kiti tame mato grėsmę gyvuliams ir žmonėms. Europos Komisijos pirmininkė pati yra patyrusi vilkų keliamą grėsmę. Pernai rugsėjį vilkas pateko į aptvarą šeimos kaimo valdoje Šiaurės Vokietijoje ir papjovė mylimą senyvo amžiaus ponį Dolę.
Europos Sąjungoje vilkui suteiktas saugomo gyvūno statusas pagal 1992 m. buveinių direktyvą. Tačiau būtent įstatymų įgyvendinimo lankstumo trūkumas kai kuriose vietovėse ir valstybėse kelia nerimą.
Europos Komisijos pirmininkė ragina valdžios institucijas imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas vilkų populiacijos kontrolės ir suvaldymo mechanizmas, kuris atitiktų vietos poreikius. Europos Komisija siekia surinkti duomenis apie vilkų skaičių ir jų poveikį, kad galėtų priimti konkrečius sprendimus dėl vilkų apsaugos teisės aktų keitimo. Europos Komisijos pirmininkė ragina vietines bendruomenes, mokslininkus ir atsakingas institucijas pateikti šiuos duomenis iki šių metų rugsėjo 22 dienos.
Rugpjūčio 22 dieną, vykdant bendrą Panevėžio ir Utenos gyvosios gamtos apsaugos skyrių pareigūnų reidą, Panevėžio rajone nustatytas asmuo neteisėtai laikęs 2 šaunamuosius ginklus, 3 šaudmenis ir žeberklą.
Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai dar prieš reidą rinko informaciją apie šio asmens vykdomą neteisėtą veiklą, susijusią su neteisėtu medžiojamųjų gyvūnų naudojimu.
Gavę papildomos informacijos apie galimus gyvosios gamtos apsaugos pažeidimus, pareigūnai atliko tyrimą ir kartu su asmeniu apžiūrėjo ūkinius pastatus, kuriuose ir aptiko neteisėtai laikomus daiktus.
Nustatyta, kad nei leidimo turėti šaunamuosius ginklus, nei suteiktos teisės medžioti asmuo neturi, tačiau ūkiniuose pastatuose laikė medžioklei skirtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Be to, ūkiniuose pastatuose rasta nemažai ir panaudotų šaudmenų tūtelių.
Dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis aplinkosaugininkai informavo policijos pareigūnus, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais.
Dėl neteisėto ne mėgėjų žvejybos įrankio – žeberklo laikymo, asmeniui surašytas administracinių nusižengimo protokolas ir gresia iki 200 eurų bauda su žeberklo konfiskavimu. Visi rasti neteisėtai laikomi daiktai yra paimti.
„Džiaugiamės, kad rasti ginklai daugiau niekada nebus panaudoti draudžiamai medžioklei, ypač artėjant tauriųjų elnių ir briedžių rujai, kai šie gyvūnai tampa labiausiai pažeidžiami“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.
Aplinkosaugininkai primena, kad gyventojai turima informacija apie galimus brakonierius ar įtariamus asmenis, kurie turi nelegalių ginklų, medžioja kilpomis ir kitais draudžiamais įrankiais bei priemonėmis, pasidalintų su departamentu. O pastebėjus tokius pažeidimus, ragina fiksuoti įvykio aplinkybes ir kuo skubiau pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Interneto svetainėse medžiotojai ir šeimininkės dalijasi įvairių žvėrienos patiekalų receptais – tarp jų ir iš barsuko mėsos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, jog barsukų skerdena rekomenduojama patikrinti dėl trichineliozės parazito užkrato.
VMVT perspėja, jog trichineliozė vis dar nustatoma šernuose ir kituose gyvūnuose (kaip ir minėtuose barsukuose). Šią žmogui pavojingą liga, serga ir platina kiti mėsėdžiai ir visaėdžiai gyvūnai, tokie kaip lapės, usūriniai šunys, meškėnai, pelės. Kai kuriuose savivaldybėse šis susirgimas šernuose yra nustatomas dažniau, kai kuriuose rečiau. Žmonės dažniausiai užsikrečia suvalgę trichinelėmis užkrėstos kiaulių ar šernų mėsos. Tačiau yra atvejų, kai užsikrečiama suvalgius sergančių barsukų ar bebrų mėsos.
Skiriami du trichineliozės užsikrėtimo ciklai:
– Naminis ciklas, kai kiaulės užsikrečia tvartuose nuo tenai gyvenančių, nenaikinamų graužikų. – Laukinis ciklas, kai užsikrečia įvairūs plėšrūnai, įskaitant šernus, barsukus, bebrus, tame tarpe ir naminiai graužikai, kurie vėliau parneša ligą iš gamtos į tvartą naminėms kiaulėms.
Trichineliozę iš laukinių gyvūnų ciklo į naminių gyvūnų ciklą arba atvirkščiai platina kiaulių laikytojų arba medžiotojų netinkamai tvarkomos paskerstų gyvūnų atliekos, kuomet jos yra išmetamos į aplinką ir taip liga plačiai išplatinama.
„Trichineliozė – tai bendra gyvūnų ir žmonių parazitinė liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės, laikinai parazituojančios plonosiose žarnose. Vėliau jų lervos, visą žmogaus ar gyvūno gyvenimą praleidžia raumenyse. Ši liga sukelia ne tik ekonominius nuostolius gyvūnų laikytojams ar medžiotojams, bet ir sunkius susirgimus žmonėms, netgi mirtį. Nors susirgimų jau seniai nebuvo, patys turime būti atsakingi renkantys mėsą ir netikėti mitais, kad kiaulės arba šernai neserga“, – sako Vaidas Jonušaitis, Skubios veiklos skyrius Vyriausiasis veterinarijos gydytojas – valstybinis veterinarijos inspektorius.
VMVT turimi duomenys rodo, kad užsikrėtimai trichinelioze, būna nustatomi kiekvienais metais, dažniausiai tuose pačiose regionuose (žr. Pav. 1). Kėdainių ir Kelmės rajonų savivaldybėse trichineliozė nustatoma kasmet.
Pav. 1 Trichineliozės paplitimas 2018-2023 m.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2023 m. atlikus Lietuvoje sumedžiotų šernų trichineliozės laboratorinius tyrimus, net 15 šiais parazitais užsikrėtusių šernų. Trichineliozės paplitimas šernuose, 2023 metais (žr. Pav. 2).
Pav. 2 Trichineliozės paplitimas šernuose, 2023 m.
VMVT rekomenduoja, norint niekada nesusirgti trichinelioze, kiaulieną įsigyti tik iš žinomų prekybos vietų, tokių kaip prekybos centrų, turgų, kur kiekviena paskersta kiaulė buvo patikrintą specialiu laboratorinių tyrimu. Vartotojai turėtų žinoti, kad perkant šviežią mėsą iš internetinių portalų, skelbimų ar asmenų, kurie pristato tiesiai į namus, visada galima prašyti pateikti VMVT registracijos Nr., tinkamumo vartoti datą, kur gyvūnas buvo paskerstas, išpjaustytas bei kt. informaciją ir taip būtų garantuoti, kad jų įsigyjama produkcija yra saugi. Vartojant kiaulieną, kuri buvo paskersta smulkiame kiaulių ūkyje, savoms reikmėms, būtina įsitikinti, kad taip pat buvo atlikti trichineliozės tyrimai. Vartojant šernieną, barsukų ar bebrų mėsą taikoma analogiški trichineliozės tyrimų reikalavimai, kaip ir kiaulienai.
14-osios Respublikinės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklinio šaudymo varžybos „Medžioklės rago“ taurei laimėti vyks š. m. rugsėjo 2 d. Švenčionių r. įsikūrusiame EHUNT šaudymo centre (Jančiūnų g. 2B, Jančiūnai, Švenčionių r.).
14-osios Respublikinės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklinio šaudymo varžybos „Medžioklės rago“ taurei laimėti vyks š. m. rugsėjo 2 d. Švenčionių r. įsikūrusiame EHUNT šaudymo centre (Jančiūnų g. 2B, Jančiūnai, Švenčionių r.).
Varžybų pradžia 9.00 val., pabaiga 17.00 val. Registracija vyksta iki rugpjūčio 29 d. el. paštu rugile@lmzd.lt
Varžybose gali dalyvauti visų LMŽD juridinių narių (rajoninių draugijų/skyrių) komandos.
Vienas LMŽD juridinis narys gali sudaryti ir deleguoti į varžybas ne daugiau kaip dvi vyrų komandas ir vieną moterų komandą.
Komandą sudaro 3 dalyviai iš vienos Draugijos.
Registruoti komandas dalyvauti varžybose gali tik rajoninės LMŽD rajoninės draugijos/skyriai (individuali šaulių registracija negalima).
Vieno juridinio asmens komandos gali būti:
A vyrų + B vyrų + M moterų
A vyrų + A vyrų + M moterų
B vyrų + B vyrų + M moterų
Šauliai varžysis 3 rungtyse.
Vyrai:
“Compak sporting” 2×25 – lėkštučių skaičius – 50. Šaudymo vietų skaičius – 5.
,,Europeika“ – šaudymas stovint į taikinį “stirninas” su atrama į stacionarų kuolą(medinį), 5 šūviai, šaudymas į taikinį “lapė” gulint be atramos (nuo rankų), 5 šūviai, šaudymas stovint į taikinį ,,gemzė“ su atrama į lazdelę, kuri laikoma 90 laipsnių kampu, 5 šūviai, šaudymas stovint į taikinį ,,šernas“ be atramos, 5 šūviai.
“Bėgantis šernas” – šaudymas į „ bėgantį šerną“ 50 metrų atstumu. 5 šūviai per 5 minutes.
Moterys:
“Compak sporting” 2×25 – lėkštučių skaičius – 50. Šaudymo vietų skaičius – 5.
,,Europeika“ – šaudymas stovint į taikinį “stirninas” su atrama į stacionarų kuolą(medinį), 5 šūviai, šaudymas į taikinį “lapė” gulint be atramos (nuo rankų), 5 šūviai.
“Bėgantis šernas” – šaudymas į „ bėgantį šerną“ 50 metrų atstumu. 5 šūviai per 5 minutes.
„Medžiotojo Vlogas“ – tai laidos apie medžioklę iš medžiotojo perspektyvos. Kaip sako medžiotojai, laikas praleistas medžioklėje į gyvenimo trukmę nesiskaičiuoja. Neretai medžioklės būna ir be laimikio, bet laikas praleistas gamtoje tai atperka.
