Miske.lt

Blog

  • FACE pristato 2024 metų Europarlamento rinkimų manifestą

    FACE pristato 2024 metų Europarlamento rinkimų manifestą

    Europos medžioklės ir gamtosaugos federacija (FACE), atstovaujanti 7 milijonams medžiotojų iš visos Europos ir vienijanti 37 nacionalines medžiotojų asociacijas, vakar Briuselyje vykusiame valdybos posėdyje oficialiai paskelbė 2024 metų Europos rinkimų manifestą.

    Šie rinkimai turės didelį poveikį ES politiniam kraštovaizdžiui ateinančius penkerius metus, paveikdami ES politikos kryptis ir iniciatyvas, įskaitant aplinkos ir medžioklės teisės aktus.

    FACE manifestu siekiama užtikrinti, kad medžiotojų interesai būtų gerai atstovaujami 2024 metų Europos rinkimų kampanijoje, sprendžiant iššūkius, kylančius dėl Briuselio priimtų sprendimų.

    FACE prezidentas Torbjörnas Larssonas pareiškė, kad “Šis manifestas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad Europos medžiotojų balsai būtų išgirsti ir geriau suprantami. Kviečiame mūsų politikos formuotojus dirbti kartu su medžiotojais siekiant pažangos medžioklėje ir gamtosaugoje”.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija išdidžiai prisijungia prie šios visoje Europoje vykdomos iniciatyvos remti FACE rinkimų manifestą nacionaliniu lygiu. Virginijus Kantauskas pareiškė, kad: „Esame įsipareigoję ginti mūsų šalies medžiotojų interesus ir gamtosaugą. Šis manifestas suteikia mums vieningą balsą mūsų misijai skatinti atsakingą medžioklę ir gamtos bei kultūros paveldo išsaugojimą. Primygtinai raginame kandidatus ir partijas iš viso politinio spektro pasirašyti ir palaikyti šį manifestą.

    Visi FACE nariai renka palaikymą manifestui iš kandidatų į europarlamentarus, atstovaujančių įvairioms politinėms partijoms. Kandidatų į Europarlamento narius prašoma pasirašyti ir parodyti paramą veiksmingam ir įrodymais pagrįstam požiūriui į medžioklės ir gamtosaugos politikos formavimą.

    Šiame manifeste apibrėžiami 5 pagrindiniai prašymai ir jis yra galinga priemonė raginant būsimus Europos politikos formuotojus bendradarbiauti su medžiotojais. Jame taip pat pabrėžiama 2024–2029 m. Parlamento kadencijai skirtos Europos Parlamento tarpgrupės „Biologinės įvairovės, Medžioklės, Kaimas“ atkūrimo svarba, o Briuselio įstatymų leidėjai raginami pripažinti vertingą medžiotojų indėlį į gamtosaugą, ekonomiką ir visuomenę.

    Dr. David Scallan, FACE generalinis sekretorius, pristatymo metu pabrėžė, kad „Likus lygiai metams iki kitų Europos rinkimų (2024 m. birželio 6–9 d.) FACE ir jos nariai baigė Europos medžiotojų kampaniją su daugiau nei 365 000 rėmėjų parašų iš visos Europos. FACE rinkimų manifestas remiasi šios kampanijos sėkme ir siekia pasiųsti aiškią žinią būsimiems Briuselio politikos formuotojams: dirbkite su mumis!

    FACE Manifesto kampanija tęs savo pastangas iki 2024 m. Europos Parlamento rinkimų birželio 6–9 dienomis.

    Kaip paremti FACE manifestą?
    Norėdami prisidėti prie kampanijos sėkmės, galite parodyti savo paramą reklamuodami ir dalindamiesi manifestu, parodydami savo įsipareigojimą medžioklei ir gamtosaugai Europoje.

    Norėdami gauti daugiau informacijos ir naujienų apie FACE Manifesto kampaniją, apsilankykite:
    FACE | FACE Election Manifesto 2024

  • Medžiotojo Vlogas #14

    Medžiotojo Vlogas #14

    „Medžiotojo Vlogas“ – tai laidos apie medžioklę iš medžiotojo perspektyvos. Kaip sako medžiotojai, laikas praleistas medžioklėje į gyvenimo trukmę nesiskaičiuoja. Neretai medžioklės būna ir be laimikio, bet laikas praleistas gamtoje tai atperka.

  • Seimas atmetė siūlymą uždrausti naktinius taikiklius medžioklėje

    Seimas atmetė siūlymą uždrausti naktinius taikiklius medžioklėje

    Šiandien vykusiame balsavime buvo atmestas įstatymo projektas kuriuo buvo norima uždrausti naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje. Už uždraudimą balsavo 49 Seimo nariai, tuo tarpu prieš buvo 43 ir 16 politikų susilaikė.

    Spalio 10 dieną parlamentas jau buvo pritaręs pataisai, kuria naktiniai taikikliai būtų įtraukti į draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių ir priemonių sąrašą. Tačiau tuomet ši pataisa nebuvo priimta iki galo, nes dalis Seimo narių nesiregistravo paskutiniam balsavimui.

    Seimo statute aiškiai numatyta, kad priėmimo procedūroje privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusė Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71 parlamentaras, tačiau balsavime dalyvavo tik 67 Seimo nariai. Dėl to projekto priėmimas buvo atidėtas.

    Šiandien vyko pakartotinas balsavimas dėl naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje uždraudimo ir šį kartą visas projektas buvo atmestas galutinai.

  • Kas mokės už žąsų nulestus pasėlius ūkininkams?

    Kas mokės už žąsų nulestus pasėlius ūkininkams?

    Nemuno deltos ūkininkai kreipiasi į valdžią prašydami kompensuoti nuostolius, kuriuos patiria dėl paukščių daromos žalos. Per paukščių migraciją pasėlius nulesa net milijonas žąsų, o tai sumažina derlių apie dešimtadaliu, kai kuriais atvejais, ūkininkai net priversti atsėti ištisus laukus. Kol kas nebuvo rastas tinkamas būdas apskaičiuoti paukščių daromą žalą, tačiau mokslininkai teigia, kad ten kur žąsys maitinasi intensyviai kviečių derlius gali sumažėti net iki 10%.

    Nors šiuo metu nėra kompensavimo metodikos, vyksta diskusijos dėl žąsų padarytos žalos kompensavimo, o kad žąsų daugėja, pasak ornitologų, lemia griežtesnė paukščių apsauga ir geresnė mityba.

    Per rudeninę migraciją žąsis galima medžioti, bet anot ornitologų medžiotojai atsargiai žiūri į žąsų medžioklę, nes sumedžiojus ne tos rūšies žąsį klaidos kaina yra didelė.

    Medžiotojų pozicija yra aiški – žąsis yra protingas paukštis, jį sumedžioti sunku, tam reikia skirti daug laiko ir specialių priemonių. Medžioklės taisyklės itin griežtos, sumedžiojus ne tos rūšies žąsį skiriama nuo 800 iki 1800 € bauda, konfiskuojamas ginklas, medžioklės priemonės ir net automobilis jei juo buvo gabenama žąsis.

    Esant tokiai situacijai tik ekstremalių pojūčių mėgėjas gali imtis šių paukščių medžioklės. Žinant dabartinę Aplinkos ministerijos vadovybės poziciją tikėtina bus einama pramintais keliais – pažadamos biurokratiniais reikalavimais ir sunkiai įrodomais pagrindžiamų padarytų nuostolių kompensavimas ūkininkams, vietoje to, kad spręsti problemą iš esmės.

    Švedijoje žąsys medžiojamos jau nuo rugpjūčio mėnesio pradžios, ten vietos ūkininkai yra sudarę sutartis su paukščių medžioklę organizuojančiomis kompanijomis arba patys jas aktyviai medžioja. Žąsys Švedijoje vadinamos „padangių žiurkėmis“ dėl savo daromos  didelės žalos žemės ūkiui, milijonai šių paukščių gali visiškai nulesti pasėtus želmenis, jei nebus baidomi arba medžiojami. Ūkininkų statomas baidykles nuo tikrų medžiotojų šie paukščiai puikiai atskiria, baidyklė gali veikti apie savaitę, o vėliau ji tampa „nebebaisi“ ir paukščiai leidžiasi šalia jos.

    Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau, o ir dabar ne EU šalyse šie paukščiai būdavo medžiojami ir pavasarį, tokiu būdu jų populiacija nebūdavo tokia didelė, kokia yra dabar.

    Ėmus saugoti ir įvairiais būdais varžyti žąsų medžiokles, panašu, kad „žaliojo kurso“ iniciatoriai eilinį kartą bus išbalansavę gamtos procesus ir šioje srityje.

    Beje, Lietuvoje žąsys peri itin retai, jų perimvietės yra Rusijoje, taigi ribodami medžioklę ir už padarytą žalą mokėdami mūsų valdininkai šeria rusų žąsis, kurie jas medžioja be apribojimų pavasarį ir rudenį.

    Visose didžiausiose žąsų susitelkimo vietose migracijos metu Šilutės ir Marijampolės rajonuose žąsų medžioklės yra  uždraustos. Kintų komerciniai medžioklės plotai, vieninteliai darydavo  komercinę šių paukščių medžioklę ir iš to valstybė gaudavo pajamas, dabar panašu pajamos bus keičiamos kompensacijomis ūkininkams. Tai štai tokios yra „žaliųjų gamtos balansuotųjų be medžioklės“ veiksmų pasekmės.

  • Planuojamas ginklo savininkų reikalavimas praeiti pilietinio pasipriešinimo kursą

    Planuojamas ginklo savininkų reikalavimas praeiti pilietinio pasipriešinimo kursą

    Pilietinio pasipriešinimo kursai ginklo savininkams gali tapti privalomais, jei Seime bus pritarta naujam siūlymui. Planuojama, kad visi esami ir būsimi ginklo savininkai turės praeiti šiuos kursus, kad būtų geriau pasirengę galimam ginkluotam konfliktui. Šis pasiūlymas keliamas siekiant stiprinti valstybės gynybą ir užtikrinti, kad piliečiai žinotų, kaip elgtis ginkluotoje situacijoje.

    Kaip teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, būtina turėti stiprią visuomenę, kuri žinotų, kaip veikti ginkluotoje situacijoje. Tai rodo Ukrainos pavyzdys, kai piliečiai, turintys ginklą, pasipriešino prieš invaziją ir parodė, kad jie gali sukurti atsaką priešui. Piliečiai, turintys ginklą, turi turėti ne tik širdyje patriotizmą, bet ir žinoti, kur yra jų vieta gynybos planuose.

    Jeigu Seime bus pritarta naujam siūlymui, tai reikštų, kad visi turintys ginklą, išskyrus tam tikras išimtis, turėtų praeiti pilietinio pasipriešinimo kursus. Šie kursai nebūtų privalomi profesinės karo tarnybos kariams, šauliams ar statutiniams tarnautojams, kurie jau gauna reikiamas žinias ir praktiką. Tačiau medžiotojai, savigynai skirtų ginklų turėtojai, sportininkai ir kiti ginklo savininkai būtų privalomi praeiti šiuos kursus.

    Pilietinio pasipriešinimo kursai turėtų būti naudingi kiekvienam ginklo savininkui. Tai nėra sudėtingi kursai, bet būtini žinoti, kaip elgtis ginkluotoje situacijoje. Piliečiai, turintys ginklą, nežiūrint to, ar jie yra sportininkai, medžiotojai ar paprasčiausi piliečiai, turėtų žinoti, kaip valstybė funkcionuoja karo metu ir kaip jų veiksmai gali prisidėti prie visuotinės gynybos.

    Numatyta, kad kursai vyks be egzamino. Juos išklausius, bus suteikiamas sertifikatas. Nuotolinių kursų platformą, pasak L. Kasčiūno, yra sukūręs Krašto apsaugos mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas.

    „Tai – vienos valandos kursai su tam tikru žinių patikrinimu, kurio galima būtų ir atsisakyti. Čia jau kaip nuspręs Krašto apsaugos ministerija, nes krašto apsaugos ministras turės nustatyti tvarką“, – paminėjo politikas.

    Galbūt, anot jo, jei ateityje bus poreikis rengti stipresnius kursus, bus galima juos papildyti: „Bet šiai minutei mes kalbame apie nuotolinę pilietinio pasipriešinimo kursų platformą.“ Asmuo kursus, L. Kasčiūno teigimu, turėtų eiti kas penkerius metus likus pusei metų iki leidimo ginklui atsinaujinimo. Tai nieko nekainuos.

  • Parlamentarai nenuleidžia rankų ir toliau siekia įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje

    Parlamentarai nenuleidžia rankų ir toliau siekia įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje

    Seimui nubalsavus prieš naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje, bet įstrigus galutiniam pataisos priėmimui, beveik pusšimtis parlamentarų nenuleidžia rankų – vėl sieks įteisinti naktinius taikiklius. Įvairioms frakcijos priklausantys 42 Seimo nariai parengė ir registravo Medžioklės įstatymo pataisas, kad naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, būtų galima naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

    Šiuo metu medžioklėje leidžiamus ir draudžiamus naudoti įrankius ir priemones reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2000 m.

    Diskusijos leistinų medžioklėje naudoti įrankių ir priemonių tema tampa vis labiau politizuotos. Sprendimai dėl tokių įrankių ir priemonių naudojimo leidimo ar draudimo neturėtų būti priimami skubotai ir turėtų būti grindžiami gyvūnų gerovės principais, suinteresuotų šalių (žemės ūkio, veterinarijos ir aplinkos apsaugos organizacijų atstovų) pateikiamais argumentais bei gerąja kitų Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių praktika.

    Atsižvelgiant į tai, būtų optimalu, jog dėl medžioklėje leistinų ir draudžiamų naudoti priemonių ir įrankių apsispręstų Lietuvos Respublikos Seimas. Dėl šios priežasties, Projektu siūloma šiuo metu Medžioklės taisyklėse Lietuvos Respublikos aplinkos ministro sprendimu tvirtinamą tokių medžioklėje naudojamų priemonių ir įrankių sąrašą perkelti į Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą.

    2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo numatyta, jog naktiniai, lazeriniai, termovizoriniai taikikliai ir jų priedai prie optinių taikiklių nebėra priskiriami A kategorijos ginklams. Šiuo pakeitimu įstatymų leidėjas siekė, kad naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių įsigyti ir turėti galėtų platesnis ratas subjektų, t. y., sporto atstovai, profesinei veiklai ginklus naudojantys asmenys ir medžiotojai.

    Leidus naktinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių civilinę apyvartą, Projektu siūloma leisti ribotą ir aiškiai reglamentuotą jų naudojimą medžioklėje atitinkamai papildant iš Medžioklės taisyklių perkeliamą leistinų ir draudžiamų medžioklės priemonių ir įrankių sąrašą.

    Projektu siūlome leisti naudoti naktinius taikiklius medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

    Toks Projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais. 1979 m. rugsėjo 19 d. Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija (toliau – Berno konvencija) riboja taikiklių, turinčių vaizdo keitiklį arba elektroninį vaizdo padidintoją (šaudant naktį), naudojimą medžiojant Berno konvencijos III priedėliuose įvardintas gyvūnų rūšis, pvz.: elninius žvėris, kiškius ar upinius bebrus. Nei Berno konvencija, nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai neriboja naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių naudojimo medžiojant Berno konvencijos II ir III priedėliuose nenurodytus gyvūnus, tokius kaip šernai, lapės, mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros.

    Projektu siūlomas ribotas naktinio matymo taikiklių naudojimas prisidės prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo.

    Kaip nurodoma Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijos (toliau – FACE) Lietuvos Respublikos Seimui ir kitoms institucijoms adresuotame 2023 m. spalio 6 d. laiške nurodoma, kad naktinių taikiklių naudojimo įteisinimas ES valstybėse prisidėjo prie gyvūnų gerovės principų įgyvendinimo, nes medžiojant naktiniais taikikliais sumažėjo sužeistų žvėrių, kurių vėliau reikėtų ieškoti, skaičius.

    Šiuo metu šernai, lapės, mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros medžiojami nakties metu juos apšviečiant dirbtinės šviesos šaltiniais (prožektoriais). Prožektorius pakeitus naktiniais taikikliais, medžioklė būtų ne tik sumažėtų sužeistų gyvūnų skaičius, bet taip pat būtų išvengta „šviesos taršos“ ir papildomo gyvūnų trikdymo nakties – jų aktyvumo laiko, metu.

    Naktinių taikiklių riboto naudojimo įteisinimas atitinka gerąją ir paskutiniąją ES valstybių praktiką. Lenkija, Vokietija, Suomija, Švedija, Latvija, Estija, Kroatija, Čekija, Ispanija ir Italija yra tarp šalių, kurios leidžia naudoti naktinio matymo taikiklius medžiojant šernus ir (ar) smulkiuosius plėšrūnus ir (ar) invazines gyvūnų rūšis.

    Projektu siūlomas naktinių taikiklių riboto naudojimo medžioklėje įteisinimas leis Lietuvai efektyviau kovoti su afrikiniu kiaulių maru (toliau – AKM). 2014 metais, Lietuvoje pirmą kartą nustačius AKM, šalies ūkiai neteko 78 tūkst. kiaulių, taip patirdami 30 mln. Eur. žalą. AKM šernams nustatytas beveik 8,5 tūkst. kartų ir toliau mūsų miškuose plinta. AKM ekonominės pasekmės paveiktai šaliai yra milžiniškos. Medžiotojai prisiima didžiąją dalį AKM stebėsenos, kontrolės ir likvidavimo kaštų. Vadovaujantis FACE iš ES šalių narių, kuriose leidžiama naudoti naktinio matymo taikiklius, medžiotojus vienijančių organizacijų surinktais duomenimis, tokios įrangos naudojimo įteisinimas turėjo nemažai privalumų, įskaitant, leido efektyviai sumažinti šernų populiaciją padidinant sumedžiojamų šernų skaičių. Pasak FACE, Lietuvos atveju, galimybė medžioklėje naudoti naktinio matymo taikiklius padės šaliai kovoti su AKM protrūkiais ir padės įgyvendinti Komisijos reglamento 2023/594 nuostatas.

    Naktinių taikiklių įteisinimas yra suderinamas su efektyvia valstybine medžioklės kontrole. Priėmus Projektu siūlomą reguliavimą, šis reguliavimas turės būti įgyvendintas keičiant Medžioklės taisyklių nuostatas, kuriose galės būti numatyta detali naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje tvarka. Medžioklės taisyklėse galės būti numatyta, kad medžiojant su naktiniu taikikliu, galima sumedžioti tik tas gyvūnų rūšis, kurių medžioklė naktiniais taikikliais yra leidžiama. Patikrinimo metu nustačius, kad medžiojant su naktiniu taikikliu sumedžiotas neleistinas gyvūnas, tokia situacija būtų vertinama kaip šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas.

    Įteisinus naktinius taikiklius būtų efektyviau vykdoma pasėlių apsauga ir taip sumažinami žemės ūkio patiriami nuostoliai. Žemės ūkio naudmenos saugomos tamsiuoju paros metu, bet tokia apsauga nėra efektyvi, nes dabar medžiotojai negali vykdyti pasėlių apsaugos 24 val. per parą dėl nesaugaus bei netikslaus prožektoriumi atliekamo šūvio grėsmės.

    Naktinių taikiklių įteisinimas medžioklėje paskatintų nepigių priemonių įsigijimą, kurios (ypač termovizoriniai taikikliai), esant poreikiui, galėtų būti panaudotos karyboje ar civilinio pasipriešinimo tikslais.

    Be to, Projektu siūloma papildyti iš Medžioklės taisyklių perkeliamą draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių bei priemonių sąrašą lankais bei kitais templiniais ginklais ir kovinių bei agresyvių veislių šunimis.

    Medžioklė naudojant bet kokius templinius ginklus ar kovinių bei agresyvių veislių šunis gali būti nesuderinama su gyvūnų gerovės principais, nes negali užtikrinti greitos medžiojamojo gyvūno žūties.

    Seimo narių vertinimus medžiotojams aktualiais klausimas rasite čia: Medžioklė ir Politika

    Projektą parengę Seimo nariai:
1. Kęstutis Mažeika
2. Arvydas Pocius
3. Viktoras Pranckietis
4. Jonas Jarutis
5. Algirdas Stončaitis
6. Ričardas Juška
7. Jonas Varkalys
8. Vigilijus Jukna
9. Laurynas Kasčiūnas
10. Sergejus Jovaiša
11. Audrius Petrošius
12. Valentinas Bukauskas
13. Viktoras Fiodorovas
14. Vaida Giraitytė-Juškevičienė
15. Laima Nagienė
16. Eugenijus Sabutis
17. Kęstutis Vilkauskas
18. Vidmantas Kanopa
19. Rita Tamašunienė
20. Česlav Olševski
21. Matas Skamarakas
22. Beata Pietkiewicz
23. Tomas Bičiūnas
24. Justinas Urbanavičius
25. Vytautas Gapšys
26. Jonas Pinskus
27. Deividas Labanavičius
28. Juozas Varžgalys
29. Artūras Skardžius
30. Romualdas Vaitkus
31. Jonas Gudauskas
32. Zigmantas Balčytis
33. Valdas Rakutis
34. Aušrinė Norkienė
35. Antanas Čepononis
36. Aidas Gedvilas
37. Valius Ąžuolas
38. Edmundas Pupinis
39. Rasa Petrauskienė
40. Liudas Jonaitis
41. Valdemaras Valkiūnas
42. Andrius Mazuronis

    Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projektas.

  • Panevėžio rajone automobilis susidūrė su elnio patele

    Panevėžio rajone automobilis susidūrė su elnio patele

    Antradienio rytą, apie 7.46 val., Panevėžio rajone automobilis susidūrė su tauriojo elnio patele, rezultate vairuotojas buvo išgabentas į ligoninę.

    Policija informuoja, kad šis eismo įvykis nutiko Niaukonių kaimo ribose. Nepaisant to, kad vairuotojas išvengė rimtesnių sužalojimų, medikai nusprendė jį hospitalizuoti.

    Šis įvykis dar kartą primena mums, kad susidūrimai su gyvūnais gali turėti rimtų pasekmių. Vairuotojai raginami būti budriais kelyje, siekiant išvengti nelaimingų įvykių.

  • Lietuvoje panaikinta didžioji dalis III AKM ribojimų zonos

    Lietuvoje panaikinta didžioji dalis III AKM ribojimų zonos

    Praėjusiais metais afrikinio kiaulių maro (AKM) židiniai Lietuvoje buvo pasireiškę 16  – oje kiaulių ūkių. Dėl tokio viruso išplitimo su židiniais besiribojantys rajonai buvo įtraukti į III  – griežčiausią ribojimų zoną. Ribojimai apėmė didžiąją dalį Suvalkijos, kelis Žemaitijos bei  Aukštaitijos rajonus. Šiemet, įvertinus, kad Lietuvoje taikytos AKM stebėsenos, prevencijos ir likvidavimo priemonės davė teigiamų rezultatų ir sėkmingai padėjo suvaldyti viruso plitimą, Europos Komisija priėmė sprendimą panaikinti didesnę dalį III AKM apribojimų zonos Lietuvoje.  

    VMVT atstovai Europos Komisijai pristatę epizootinę situaciją 2022 m. pritaikytoje zonoje, pateikė prašymą III apribojimų zonoje esančias Jurbarko r., Molėtų r., Šakių r., Kazlų rūdos r., Vilkaviškio r., Širvintų r., Ukmergės r. ir Vilniaus r. seniūnijas perkelti į  II – mažesnių ribojimų zoną. 

    “Šią savaitę vykusio posėdžio metu akcentavome, kad daugiau kaip metus šių rajonų ūkiuose nėra nustatoma AKM protrūkių. Europos šalių kolegos taip pat įvertino, kad Lietuvoje taikytos priemonės, kurios buvo naudojamos likviduojant AKM protrūkių padarinius kiaulių ūkiuose buvo efektyvios, todėl vienbalsiai pritarė regionalizacijai. Kiaulių ūkiams, esantiems II AKM ribojimų zonoje, įgyvendinus biologinio saugumo reikalavimus ir nuolat vykdant stebėseną, netaikomi prekybiniai ribojimai, todėl šie ūkiai savo produkcija galės prekiauti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse narėse – tiek gyvomis kiaulėmis, tiek ir kiauliena bei jos produktais. Ūkiai, buvę III AKM ribojimų zonoje, produkcijos į užsienį eksportuoti negalėjo, kiauliena privalėjo būti ženklinama nacionaliniu sveikumo ženklu ir buvo skirta išimtinai vietinei rinkai,“ – kalbėjo VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.  

    III AKM ribojimų zonos panaikinimas taip pat reiškia, kad į šias zonas patenkantiems ūkiams lengvėja ir administracinė našta. Šiuose rajonuose bus sumažintas biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo patikrų skaičius komercinėse kiaulių laikymo vietose nuo keturių iki dviejų kartų per metus.   

    Europos Komisijos posėdžio metu Lietuvos atstovas taip pat pristatė ir naujus AKM atvejus šernuose, kurie buvo nustatyti I AKM ribojimų zonoje. Trys nauji atvejai nustatyti Žemaitijos regione. Šie židiniai labai arti prie laisvos nuo AKM zonos, todėl tuo pagrindu Lietuvoje I AKM ribojimų zona pakeista į griežtesnę –  II AKM ribojimų zoną. 

  • Medžioklės su varovais sezono pradžia: ką svarbu žinoti jos dalyviams?

    Medžioklės su varovais sezono pradžia: ką svarbu žinoti jos dalyviams?

    Spalio 15 d. prasidėjus medžioklės su varovais sezonui, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena medžiotojams kokių taisyklių ir reikalavimų svarbu laikytis. Medžioklės varant truks iki sausio 31 d. Šios medžioklės nuo paprastų skiriasi tuo, kad per jas varovai medžiojamuosius gyvūnus link medžiotojų varo su medžiokliniais šunimis ar be jų. Dažnai medžiotojai stovi ant žemės arba tam skirtuose bokšteliuose, medžiotojų linijoje ar jos flanguose ar kitose vietose, kur gali pasirodyti medžiojamieji gyvūnai. Medžiotojų, varovų ir šunų skaičius neribojamas.  

    Tokioje medžioklėje dalyviai išsidėsto tam tikru atstumu. Nesilaikant saugaus atstumo ir saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų, kyla reali grėsmė sužeisti medžioklės dalyvius. Taigi Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad medžiotojams privalu laikytis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių.  

    Šių metų balandžio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimams asmenims išduodami tik elektroniniai leidimai laikyti ar nešiotis ginklus, todėl tikrindami medžiotojus pareigūnai prašys pateikti leidimo laikyti ar nešiotis ginklus leidimo numerį, kad galėtų įsitikinti, ar jis galioja. Taip pat bus tikrinama ar medžiotojai laikosi saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų.   

    Pagrindiniai reikalavimai medžioklėje su varovais   

    Medžioklėje su varovais dalyvaujantys medžiotojai su savimi privalo turėti medžiotojo bilietą. Jame turi būti žyma apie ne seniau kaip prieš 3 metus atliktus saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus (šis reikalavimas netaikomas 3 metus nuo teisės medžioti suteikimo), galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžioja, pažymėjimus.  

    Kad būtų užtikrintas saugus elgesys medžioklėje: 

    • medžiotojai privalo dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos viršutinius drabužius arba galvos apdangalus ar liemenes.  
    • varovai privalo dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemenes.   
    • medžioklėje su varovais dalyvaujantis šuo turi būti apvelkamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemene arba jam uždedamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos antkaklis, taip pat šuo gali būti pažymimas kitu ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos elementu.    

    Medžioklės vadovo atsakomybė prieš pradedant medžioti  

    Kiekvienas medžioklės vadovas prieš pradėdamas medžioti privalo užtikrinti ir atlikti būtinas procedūras.

    Pateikiame svarbiausiųjų sąrašą:    

    • dalyvaujančių medžiotojų bilietų patikrinimas;   
    • medžioklės lape turi įrašyti medžioklės datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius; 
    • pasirūpinti pirmosios medicininės? pagalbos priemonėmis;  
    • parodyti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams šunis, kurie dalyvaus medžioklėje;  
    • priminti saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus;   
    • asmenis, turinčius užsienio šalyse išduotus medžiotojo bilietui analogiškus dokumentus, supažindinti su Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų ir Trofėjų apžiūros tvarkos aprašo reikalavimais;   
    • pranešti medžiotojams kiek ir kokių žvėrių ir paukščių bus medžiojama;   
    • paskirti varovų vadovą, supažindinti jį ir kitus medžioklės dalyvius su medžioklės tvarka, būdu, žvėrių ir paukščių varymo kryptimi, nustatyti rinkimosi vietą, laiką;   
    • užtikrinti, kad varovai vilkėtų ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemenes;   
    • sustabdyti medžioklę esant nepalankioms oro sąlygoms, žmonių judėjimui ar susitelkimui medžioklės vietose, įvykus nelaimingam atsitikimui;   
    • nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) informuoti Aplinkos apsaugos departamentą apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus;   
    • užtikrinti, kad būtų laikomasi veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų.   

    Kokie draudimai galioja medžiojant su varovais?  

    Visiems medžiotojams primename, kad draudžiama organizuoti medžioklę varant tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo ir likus daugiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo);   

    • draudžiama medžioti kanopinius žvėris visų dydžių šratais ir grankulkėmis;   
    • draudžiama medžioti visus kanopinius žvėris – lygiavamzdžių ginklų šoviniais didesniu kaip 45 m atstumu;   
    • medžioti kanopinius žvėris šoviniais, neturinčiais būtinos šaudmens energijos;   
    • draudžiama pasitraukti iš medžioklės vadovo nurodytos vietos, kol vyksta varymas;   
    • laukti pasirodančių medžiojamųjų gyvūnų medžiotojų linijoje leidžiama stovint arba sėdint, o šaudyti – tik stovint, išskyrus atvejį, kai šaunama iš medžioklės bokštelio, kurio kraštai, skirti ginklui atremti, yra ne žemiau nuo žemės paviršiaus kaip žmogaus ūgis;   
    • draudžiama varantiems medžiojamuosius gyvūnus medžiotojams neštis užtaisytus ginklus ir šaudyti į žvėris ir paukščius;   
    • draudžiama naudoti lygiavamzdžių medžioklinių ginklų apvaliąsias kulkas ir didesnius kaip 9 milimetrų skersmens šratus.  

    Aplinkosaugininkai primena – susidūrus su neaiškumais nagrinėjant medžioklės taisykles ar teisės aktų pakeitimus, departamento specialistai gali padėti – konsultacijos teikiamos darbo dienomis bendruoju konsultacijų telefonu 8 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.    

    Informaciją apie medžioklės laikotarpius rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

    Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.  Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

  • LMŽD padėka už palaikymą

    LMŽD padėka už palaikymą

    Brangūs gamtos mylėtojai, jos sargai, visi Lietuvos medžiotojai. Visiems reiškiame nuoširdžiausią padėką už palaikymą, mintis, argumentus, drąsą ir svarbiausia – parodytą iniciatyvą, skleisti žinias apie tai ką mes visi darome bei kuo prisidedame prie Lietuvos gamtos išsaugojimo visuomenės poreikiams bei mūsų įstatymų leidėjams atliepti.

    Jūsų nuopelnas ir indėlis yra milžiniški, o geriausiai tai įrodo balsai Seimo salėje, svarstant naktinių taikiklių tvarkos įteisinimą Lietuvoje.

    Nors ir pritrūko vos kelių balsų, kad Lietuva būtų priartėjusi prie daugelio ES ar pasaulio šalių, aktyviai kovojančių su afrikiniu kiaulių maru ne žodžiais, o darbais, medžiotojų balsas ne tik buvo išgirstas, bet ir pirmą kartą deramai atstovaujamas.

    Bet svarbiausia, kad jis buvo atstovaujamas pasitelkus argumentus apie tai ką mes darome, ką mes veikiame, už ką mes atsakome ir kaip užtikriname Lietuvos žvėrių populiacijos spurtą ir gamtos apsaugą.

    Ir visa tai mums pavyko pasiekti ne metus ar penkerius, o tik per kelis mėnesius, kuomet nutarėme pasirinkti atvirumo, skaidrumo ir dialogo kelią.

    Tad dar kartą norime jums padėkoti, kurie mus palaikėt. Jūsų žodžiai, žinutės ar asmeniniai skambučiai – tapo svariais argumentais, kurie yra geriausias įrodymas, kad einame teisingų pokyčių keliu ir jokios duobės tame kelyje nėra baisios, jei turime bendrą tikslą, link ko judame.

    Nurimus aistroms Seime, ypatingai norime jums padėkoti už tai, kad padėjote atlaikyti ir pačias įvairiausias spekuliacijas apie mus, įveikti bandymus skaidyti Lietuvos žmones, juos klaidinant ar tyčia kiršinant.

    Visi tapome liudininkais kaip šią savaitę buvo bandoma klaidinti Seimo narius, apsimetant mūsų nariais ir kaip reaguojama, kai tai buvo atskleista.

    Kad ir kaip norėtume tikėti, kad tai daugiau nepasikartos, būti tuo tikri negalime.

    Tačiau aišku viena – geriausias atsakas į bet kokias iniciatyvas yra atvirumas ir skaidrumas, kurio ir toliau laikysimės.

    Tad jau visai netrukus visiems jums pristatysime mūsų bendruomenės pokyčių planą, kuris turėtų tapti ilgalaike mūsų veiklos strategija, grįsta realiais darbais, atvirumu, bendradarbiavimu su visuomene ir geriausiomis pasaulio praktikomis.

    Apie visą tai – visai netrukus.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos administracija