Biržų medžiotojai, užuot nutraukę kančias ir sumedžioję du į upę įlūžusius jaunus elnius – metė šautuvus ir gelbėjo. Elnius medžiotojai traukė – virvės kilpą užmetę ant ragų. Vienas medžiotojas, atitrūkus lyčiai, vos nenugarmėjo pas žvėrį, kito – elnias vos nesubadė. Bet buvusių grėsmių dabar medžiotojai nesureikšmina ir visiems laimingai pasibaigusią retą istoriją, pasakos vaikams ir anūkams.
„Turėjom leidimus medžioti ir elninius gyvūnus. Tiesiog suveikė žmogiškas faktorius, kad ne medžioklė pirmoj vietoj, o išgelbėti gyvybę gyvūnėlio, kuris šaltam vandeny šąla. Kaip tik naktį buvo minus 20“, – pasakojo elnius gelbėjęs medžiotojas Ignas Viederis.
Skęstančius žvėris pirmas pamatęs medžiotojas irgi neturėjo kitų minčių – tik gelbėti. Bet medžiotojas tik su šautuvu, telefono ryšio miške beveik nėra, o skubėti reikia. Kai kam prisiskambino, kai ką iš visos gerklės prisišaukė. Medžiotojai metė medžioklę, leidosi prie mašinų, už virvės, kirvio – ir prie skęstančių žvėrių. Ilgai galvoti nebuvo kada. Ar kirsti ledą, ar traukti už ragų virvėmis – pasirinktas paskutinis variantas. Labiausiai užsigrūdinęs medžiotojas, kaip žinodamas, nuėjo ledu arčiau žvėrių. Lytis atitrūko, gelbėtojas pats ėmė plaukti.
„Tai spėjus užmesti kilpą ant ragų, ir pradėjom traukti elniuką kartu su Dainiumi, ir taip gavosi, kad jam neteko išsimaudyti šaltam vandeny, nors jis mėgsta panardyti po šaltą vandenį“, – kalbėjo I. Viederis.
Kadangi medžiotojai turėjo tik vieną virvę, taigi ir elnius traukė po vieną. Pirmas didelių sunkumų dėl kilpos ant ragų nekėlė, nes buvo išvargęs, silpnas.
„O su antru, ištraukus antrą elniuką, tai jis šoko ant kojų, puolė badytis, netgi kažkaip patraukus virvę žemyn, jis parkrito, Dainius čiupo už ragų, visi gulėm ant elniuko, prispaudėm prie žemės“, – toliau pasakojo medžiotojas.
Išlaisvinti elniai, medžiotojai tiki, išgyveno. Realias grėsmes žmogui – vertina tik dabar.
„Tie ragai iltiniai, tai grėsmės buvo iš tikrųjų, nes jis puolė atkišęs ragus gintis. Vienas medžiotojas parkrito netgi, kai paleidinėjom elnią. Tai išsigandom, kad neužmintų, nepultų badytis“, – sakė I. Viederis.
„Šilų“ medžiotojų būrelis tąsyk per medžioklę nušovė tik du mažus šernus, bet teritoriją paliko, kad išdžiūtų, pailsėtų jų išgelbėti elniai. „Bus ką papasakoti anūkams, vaikams“, – sakė biržiečiai. Nes ir medžiotojai turi širdį.
Laidos apie medžioklę iš medžiotojo perspektyvos. Kaip sako medžiotojai, laikas praleistas medžioklėje į gyvenimo trukmę nesiskaičiuoja. Neretai medžioklės būna ir be laimikio, bet laikas praleistas gamtoje tai atperka.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai praėjusių metų gruodžio pabaigoje nustatė du itin šiurkščius medžioklės pažeidimus. Vienas asmuo Elektrėnų savivaldybėje kilpa sugavo tauriojo elnio jauniklį. Dar du pažeidėjai išaiškinti atlikus išsamų tyrimą dėl draudžiamu laikotarpiu sumedžioto ir išdoroto stirnos patino Plungės rajone.
Kilpa pagautas tauriojo elnio jauniklis
Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai iš medžiotojų gavę informacijos apie Elektrėnų savivaldybėje kilpoje rastą negyvą tauriojo elnio jauniklį, atliko patikrinimą. Vietoje, kur buvo pastatytos kilpos, rastas sugautas laukinis gyvūnas. Aplinkosaugininkai sniege pastebėję žmogaus pėdsakus netrukus susekė pažeidėją ir rado dar šešias pastatytas kilpas.
Už neteisėtą medžioklę kilpomis asmeniui gresia iki 1 700 eurų bauda ir reikės atlyginti laukinės gyvūnijos ištekliams padarytą žalą – 4 937 eurus.
Kilpos laukiniams gyvūnams gaudyti neteisėtas ir itin brutalus medžioklės įrankis, nes pasmerkia gyvūną ilgoms kančioms. Pakliuvęs į kilpą žvėrelis, norėdamas pasprukti, ilgai blaškosi kol uždūsta.
Draudžiamu metu sumedžiotas stirnos patinas
Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai reide Kretingoje sustabdė visureigiu važiavusį medžiotoją. Per patikrinimą medžiotojas pateikė aplinkosaugininkams medžioklės lapą, kuriame buvo reikiami įrašai apie medžioklėje sumedžiotą stirną.
Apžiūrėjus automobilį aplinkosaugininkams kilo įtarimas, kad rasta išdoroto gyvūno mėsa gali būti ne tik stirnos. Įtarimai pasitvirtino – be stirnos buvo sumedžiotas ir suaugęs, ragus numetęs, stirnos patinas.
Paaiškėjo ir daugiau tyrimo detalių: gyvūnas sumedžiotas draudžiamu laikotarpiu Plungės rajone.
Be to, nustatyta, kad medžiotojas su kitu medžioklės būrelio nariu gyvūną išdorojo vieno iš jų namuose ir dorojimo atliekas išvežė bei išmetė į griovį netoliese.
Asmenims už šiuos pažeidimus gresia iki 1 800 eurų baudos. Nušovęs ir gabenęs stirniną asmuo neteko visureigio „Toyota Land Cruiser“, graižtvinio šautuvo ir turės atlyginti laukinės gyvūnijos ištekliams padarytą žalą – 2 345 eurus. Medžiotojams gresia netekti teisės medžioti iki 5 metų.
Svarstant naktinio matymo taikiklių įstatymo projektą Seime, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, 2023m. lapkričio 29d. vykusiame Kaimo reikalų komiteto pasėdyje patikino, kad prie esamo medžioklės reguliavimo galima naudoti naktinio matymo taikiklius, tiesiog niekas nesikreipė su tokiu prašymu.
Video
Sekančią dieną 2023m. lapkričio 30d. kreipiausi į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu man išduoti individualų leidimą naudoti naktinio matymo taikiklius medžiojant šernus, kad užtikrinti efektyvesnę populiacijos kontrolę ir prevenciją kovojant su Afrikiniu kiaulių maru.
2023m. gruodžio 17d. „Žinių radijas“ laidoje Prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius taip pat patikino, kad prie dabartinio medžioklės reguliavimo galima individualiai kreiptis dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo.
Tų pačių metų gruodžio 29d. gavau raštą iš Aplinkos apsaugos agentūros, kad leidimas naudoti naktinio matymo taikiklius negali būti išduotas, nes įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad leidimas naudoti laukinius gyvūnus negali būti išduodamas, jeigu ketinama medžioti ar laukinių gyvūnų paėmimą iš aplinkos vykdyti Medžioklės taisyklėse draudžiamais medžioti įrankiais, priemonėmis ir draudžiamais medžioklės būdais.
Kylą klausimas ar visuomenė gali pasitikėti Simono Gentvilo vadovaujama Aplinkos ministerija, kai šios ministerijos aukštas pareigas užimantys atstovai klaidina politikus ir visuomenę siekdami neleisti naudoti prietaisų kuriuos naudoja didžioji dalis Europos.
Medžiotojai ir aplinkos aktyvistai surėmė ietis dėl naktinių taikiklių. Prezidentas vetavo Seimo priimtas pataisas dėl naktinių optinių taikiklių naudojimo. Taikiklių oponentai teigia, kad tai skatins brakonieriavimą ir darys neetišką žvėries ir medžiotojo kovą, kiti, tuo tarpu tvirtina, kad technologija leidžia taikliau pataikyti į žvėrį ir suteikia jam mažiau kančios.
Ar Nausėdos veto laidoja naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje? Kodėl jie sukėlė tiek daug politinių aistrų? Koks medžiotojų įvaizdis Lietuvoje? Kuo čia dėti rinkimai?
Diskutuoja: Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas, saugumo ekspertas, medžiotojas Ignas Stankovičius, prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius, portalo „15 min” aktualijų redaktorius Raimundas Celencevičius.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152 straipsniais ir priedu įstatymą Nr. XIV-2342, kuriuo įteisinama galimybė medžioklėje naudoti naktinius taikiklius.
Prezidento vertinimu, naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje nėra būtinas siekiant įstatymo aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, pvz. kovos su afrikiniu kiaulių maru efektyvumo ar geresnio pasirengimo krašto gynybai. Šalies vadovo nuomone šis įstatymas prieštarauja pagrindiniam teisėkūros principui – tikslingumui, reiškiančiam, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.
Be to, Seimo priimtu įstatymu leidimas naudoti naktinius taikiklius formuluojamas itin plačiai, ne individualaus, o bendrojo leidimo pagrindu. Tai reiškia, kad išskyrus įstatyme nurodytas leidžiamų su naktiniais taikikliais medžioti gyvūnų rūšis, jame nėra numatytos jokios naktinių taikiklių naudojimą ribojančios sąlygos.
Prezidento vertinimu, įteisinus naktinius taikiklius medžioklėje praktikoje būtų labai sunku užtikrinti tokių įrankių panaudojimo kontrolę, dėl to administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje faktiškai taptų nepritaikoma.
Kaip žinote daugelyje veiklos sričių einama skaitmenizavimo keliu ir tai yra visiškai normalu, kol neatsiranda nesklandumų. Turime įdomią situaciją su „Geoportal.lt“ duomenų centru, kuriame sužymėti Lietuvos medžioklės klubai ir jų ribos, o tais duomenimis vadovaujasi suinteresuotos institucijos.
Viskas prasidėjo tada, kai medžiotojai sulaukė skambučio iš Aplinkosaugos pranešimų priėmimo ir valdymo centro apie nutrenktus žvėris jų plotuose, o pasirodė, jog tie žvėrys yra kaimynų plotuose. Galima pamanyti, jog visko būna, gal kas suklydo, bet kaip VMVT pranešė apie kritusius šernus dėl galimai AKM ir medžiotojai gavę koordinates pamatė, kad tai kaimynų plotai kilo įtarimas kas čia vyksta.
Pasirodo, kad duomenų centre „Geoportal.lt“ susimaišė medžioklės plotų pavadinimai, nors ribos išliko teisingos.
Atsakingi Medžiotojai apie šią situaciją informavimo Aplinkosaugos pranešimų priėmimo ir valdymo centrą, bet telefonu atsiliepęs specialistas pareiškė, kad nieko padėti negali ir čia ne jo reikalas.
„Geoportal.lt“ duomenų centrą valdo „VĮ Žemės ūkio duomenų centras“, kuriame dirba apie 400 darbuotojų, o vidutinis atlyginimas prieš mokesčius yra 2151€. Mano žiniomis informacija apie medžioklės plotus yra Aplinkos apsaugos departamentas atsakomybėje ir jie turi kontroliuoti, kad informacija būtų teisinga. Tačiau kaip matome, kol kas niekam dėl to galvos neskauda.
Kyla labai daug abejonių dėl medžioklės skaitmenizavimo reikalingumo ir galimybės tinkamai valdyti duomenis, kaip nesugebama susitvarkyti su elementaria informacija.
Įsivaizduokite situaciją – medžiojate savo medžioklės klube, o jus tikrinantis pareigūnas elektroninėje sistemoje mato, kad jūs kaimynų plotuose. Galėtumėte ilgai vaikščioti biurokratiniais koridoriais ir įrodinėti savo tiesą.
Žodžiu kol turime tokią betvarkę, medžiotojus kontroliuojančiose institucijose apie kažkokius elektroninius lapus reikia pamiršti ilgam. Pasižiūrėsime ar bus viešas pranešimas iš atsakingos institucijos, o gal ir vėl bus nutylėta?
Kviečiu pasižiūrėti ar jūsų klubo pavadinimas ir ribos atitinka realybę, nes kaip matote visko gali būti. Jei rasite klaidą parašykite komentaruose.
Kelių klaidų pavydžiai: Vietoj Drėvės turi būt Pučkornių; vietoj Pučkorių – Dainava; vietoj Dainava – Puvočių, vietoj Puvočių – Giraitė; vietoj Nemunas – Briedis ir t.t…
Lietuvos Respublikos Prezidentas artimiausiu metu turėtų priimti sprendimą dėl pažangių priemonių kovoje su afrikiniu kiaulių maru tvarkos naudojimo Lietuvoje.
Primename, jog Lietuvos Respublikos Prezidentui pateiktą įstatymą palaikė 69 Seimo nariai, šių metų gruodžio 14 dieną balsuodami Seime, o praeitą savaitę, kelios dešimtys Seimo narių nedalyvavusių minėto įstatymo priėmime ir kai kurie kiti, paprašė jo vetuoti.
Šiandien, šalies Prezidentūrai buvo įteikta daugiau nei 18 000 medžiotojų bendruomenės narių parašai su prašymu įteisinti atsakingos medžioklės kultūrą, pažangias priemones ir užkardyti bet kokias spekuliacijas apie nepriekaištingos reputacijos asmenis, kuriuos nustato ir patvirtinta tik LR teisėsaugos institucijos, o ne pavieniai politikai, kiti asmenys.
Taip pat medžiotojus savo kreipimusi į Lietuvos Respublikos Prezidentą palaikė ūkininkų ir miškininkų nevyriausybinės organizacijos. Tokius kreipimus išsiuntė: Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos žemės ūkio taryba, Lietuvos kiaulių augintojų asociacija, Žemės ūkio rūmai, Miškininkų sąjunga, Privačių miškų savininkų asociacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija.
Įstatymo projektas, numatantis, kad minėtos priemonės – naktinio matymo taikikliai taptų teisėti, medžiojant šernus, kitus plėšrūnus, naikinančius Lietuvos paukščius, stirnų jauniklius, kaip ir kitose, pažangiose ES šalyse – buvo patvirtintas Seime, šį gruodį.
Šių priemonių įteisinimą – palaiko didžioji dalis Seimo narių, tačiau minėto įstatymo svarstymo, aptarimo metu, visuomenei buvo pateikiama su tikrove prasilenkianti informacija, taip pat – atsirado keistos iniciatyvos, bandant klaidinti Seimo narius, apsimetant medžiotojais ar kitais visuomenės atstovais, siunčiant jiems netikrus laiškus, daryti poveikį kitomis priemonėmis.
Tad jaučiame pareigą atkreipti dėmesį į tam tikras spekuliacijas, tikrovės neatitinkančios informacijos platinimą, kurį užfiksavome:
Melas:Įteisinus šias priemones bus išmedžioti elniai, briedžiai, o aplinkosaugos specialistai negalės nustatyti kokiu būdu ir kada sumedžioti šie žvėrys – ar su naktinio matymo taikikliu ar ne?
Faktas: Tai absoliutus melas. Elnius ir briedžius, brakonieriaujantys asmenys gali gaudyti tamsiu paros metus pasišviesdami, specialiais prožektoriais, kurių naudojimas yra nedraudžiamas kaip medžioklės priemonė, bet draudžiama tokių žvėrių medžioklei tamsiu paros metu juos naudoti, tuo tarpu aplinkosaugos inspektoriai turi visas galimybes nustatyti tikslų jų sumedžiojimo laiką – pagal kūno temperatūrą, atlikto šūvio laiką ir visą kitą eilę parametrų leidžiančių tiksliai atsakyti į klausimą – kada? Tą patį galės daryti ir ateityje, legalizavus naktinio matymo prietaisus, jei kils abejonės šūvio laikui. Pabrėžtina, kad naktiniais taikikliais, kaip ir šiuo metu prožektoriais, būtų galima medžioti tik šernus ir ligas platinančius smulkiuosius plėšrūnus bei invazines rūšis.
Melas:Lietuvos miškai virs kraujo upėmis.
Faktas: Lietuvos medžiotojai yra atsakingi už šalies gamtos priežiūrą, žvėrių ir paukščių populiaciją, jų apskaitą, kontrole. Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 80 000 tauriųjų elnių, briedžių – 20 000, stirnų – 170 000 ir visi šie skaičiai nėra tik statistika. Žvėrių gausa Lietuvoje yra rekordinė, o prieaugis fiksuojamas kartais. Tai geriausias įrodymas, kad jau daugiau nei 30 metų, šalies žvėrių ir miškų apsauga yra patikimose rankose – Lietuvos medžiotojų.
Melas:Minėtomis priemonėmis naudosis neatsakingai ir bet kas.
Faktas: Visi Lietuvos medžiotojai yra nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurią patvirtina šalies teisėsaugos institucijos prieš išduodamos jiems leidimus ginklui. Tad bet kokios spekuliacijos apie tai, kad minėtų priemonių įteisinimas bus panaudotas netinkamai ar prieš mūsų šalies elnius ar stirnas – nepagrįstas, jam nėra, nebuvo ir niekuomet nebus jokio pagrindo, nes tik Lietuvos medžiotojų kasdieninio darbo dėka, laukinių gyvūnų populiacijos kaip niekad gausios, tvarios ir gyvybingos. Medžiotojai yra bene labiausiai kontroliuojama bendruomenė Lietuvoje, kurios veiklą reglamentuoja daugybė teisės aktų, o už kiekvieną „paslydimą“ gresia itin didelės finansinės sankcijos, ginklų, automobilių bei kitos įrangos konfiskavimas ir teisės medžioti atėmimas.
Melas: Šalies medžiotojai nebus naudingi šalies gynybai, ką pasakė ir KAM, naktinio matymo taikiklių legalizavimui – krašto gynyba tėra silpnas argumentas.
Faktas: Lietuvos medžiotojai yra labiausiai nusiteikusi ginti savo kraštą bendruomenė – beveik 90 proc. tai darytų ginklu, yra puikiai įvaldžiusi ginklus, tačiau didžiausias jos turtas – krašto žinios, infrastruktūra, disponavimas geografiniais, geologiniais ir kitais duomenimis, kuriuos gali įgalinti Lietuvos gynybos architektūroje daugiau nei 30 000 šios bendruomenės narių. Tai buvo išsakyta ir pristatyta LR Prezidento kanceliarijos atstovams, kur diskutuota ir apie mūsų bendruomenės rolę skirtingais valstybės teisiniais statusais, jei kiltų tokia situacija. Bet kokios spekuliacijos apie žemą naudingumą – nepagrįstos, be pagrindo kaip ir keisti naratyvas apie tai, kad naktinio matymo taikiklių įteisinimas – didina šalies apgynamumą. Ne, ji didina ne ginklai, ar priemonės, o žmonės juos valdantys.
Melas:Neturės įtakos kovai su afrikiniu kiaulių maru (AKM), tik drums gamtą naktį
Faktas: ES įpareigoja Lietuvą kovoti su AKM, o tai daryti pavesti Lietuvos medžiotojams. Šernas yra naktinis gyvūnas, kuris maitinasi tamsoje. Dienos metu šernai daugiausiai sumedžiojami tik medžioklių varant būdu, tačiau paplitus AKM – jos minėtose teritorijose ilgą laiką buvo net ribojamos ir draudžiamos. Šiuo metu leistini būdai gamtą trikdyti šviesos šaltiniais tamsiu paros metu – nėra naudinga, daugiau žalingi ir visiškai neefektyvūs medžiojant šernus, kurie yra itin atsargūs. Šerno tykojimas paprastai trunka iki 6 valandų, per kurias net menkiausias pašalinis veiksmas – jį atbaido, jis yra protingas ir labai atsargus, o sužeistas ir labai pavojingas gyvūnas, puldamas žmogų gali stipriai sužaloti.
Melas:medžiotojai negirdi visuomenės balso, nuomonės, yra uždari.
Faktas: Ne, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija vienija dešimtis tūkstančių narių, turi skyrius visoje Lietuvoje, kurių durys atviros, tiek jos bendruomenei, tiek argumentuotą nuomonę apie medžioklę turintiems ar norintiems diskutuoti visuomenės nariams. Mūsų bendruomenė inicijuoja daugelį renginių, diskusijų, kurių metu edukuoja visuomenę apie medžioklės svarbą, tiek Lietuvoje, pasaulyje, pažindina su medžioklės istorija ir yra atviri visiems. Bet kokie teiginiai apie mūsų bendruomenės uždarumą – tėra tikrovės neatitinkančios spekuliacijos, kartais perkeliamos ir į sostinės gatvės, keistų plakatų forma ar kitas abejotino teisėtumo priemones, siekiant daryti įtaką politiniams lyderiams.
Pastaruoju metu ypač suaktyvėjo diskusijos apie medžioklę. Ir vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad ši esą „kruvina nomenklatūrininkų pramoga“ turi liautis, o jeigu jau tikrai reikia reguliuoti laukinių gyvūnų populiaciją, tai tuo turi užsiimti tik profesionalūs jėgeriai: urėdijų, Aplinkos apsaugos departamento ar specialiai tam sukurtos tarnybos darbuotojai. Dar 2020 m. bandžiau suskaičiuoti kiek tai galėtų kainuoti Lietuvai ir jos žmonėms.
Pastarųjų su medžioklėmis susijusių diskusijų fone tokia mintis gali pasirodyti tikrai patraukli. Juk bet kurios srities profesionalas pirmiausia turi gerbti savo amatą, laikytis profesinės etikos, tarnybos statuto ir t. t. Dėl to, kaip teigia tokios idėjos šalininkai, pasibaigs konfliktai su žemių savininkais, brakonieriavimo ar medžioklės dokumentų klastojimas, niekas nesipuikuos laimikiu savo socialinių tinklų paskyrose, nesumaišys šerno su stumbru ir, kas turbūt svarbiausia, – medžioklė nebebus priemonė aukštas pareigas einantiems žmonėms susitikti neformalioje aplinkoje ir ten aptarinėti darbinių klausimų…
Ar pagerės medžioklės etika ir ar išsipildys visi ką tik paminėti visuomenės lūkesčiai vien tik atėmus teisę medžioti savanoriams medžiotojams ir juos pakeitus profesionaliais jėgeriais? Tam reikalinga atskira diskusija, tačiau prieš tai paskaičiuokime, kiek toks pakeitimas galėtų kainuoti Lietuvos biudžetui ir kiekvienam dirbančiam žmogui.
Kiek reikėtų profesionalių jėgerių
Skaičiuojama, kad kai medžiojama laisvu laiku, vienas medžiotojas gali sėkmingai prižiūrėti maždaug 100 ha teritoriją. Jei medžioklės plotą prižiūrėtų visu etatu dirbantys profesionalai, vienas žmogus, ko gero, nesunkiai galėtų susitvarkyti ir su kur kas didesne teritorija. Kokia?
Paklausiau skirtinguose VĮ Valstybinės miškų urėdijos padaliniuose dirbančių girininkų, kartu prižiūrinčių ir priskirtus medžioklės plotus, nuomonės. Pasak jų, jei prižiūrimus plotus sudaro vien tik miškai, vienas visu etatu dirbantis jėgeris gali apeiti 1500–2000 ha, jei laukai – 3000–4000 ha, todėl apibendrinus galima teigti, jog optimaliausias vieno jėgerio darbo krūvis būtų 2000 ha plotas.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 2 158 900 ha miškų ir 2 926 751 ha žemės ūkio naudmenų. Sudėję šiuos skaičius gautume 5 085 651 ha plotą, kurį turėtų prižiūrėti profesionalūs medžiotojai. Tuomet šį skaičių padalinę iš 2000 gautume, jog Lietuvoje reikėtų turėti apie 2600 jėgerių.
Kiek kainuotų jų išlaikymas per metus
2019 m. paskutinį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje buvo 1346,7 euro. Įvertinus ir darbdavio mokamus mokesčius, tai sudaro 1370,54 euro vienam darbuotojui per mėnesį. Visiems 2600 darbuotojų darbo užmokestis per metus Lietuvos biudžetui atsieitų 42,76 mln. eurų. Tačiau dirbant šį darbą yra ir kitų išlaidų, kurias privalės apmokėti valstybė: darbuotojų apranga, transporto išlaikymas, šaudmenys, smulkaus inventoriaus įsigijimas ir t. t.
Apranga. Kokybiškas visas medžiotojo aprangos komplektas, kurį sudaro žieminis ir vasarinis kostiumai, batai, pirštinės, kepurės ir t. t., kainuoja ne mažiau kaip 1000 eurų. Nepamirškite, kad šie darbo drabužiai bus dėvimi kasdien, juos periodiškai kiekvienam darbuotojui reikės pirkti naujus. Jei naujas aprangos komplektas bus perkamas kas 3 metai, kasmet vien aprangai iš valstybės biudžeto reikės skirti ne mažiau kaip 866 tūkst. eurų.
Nori nenori, teritorijai prižiūrėti bus reikalingas ir tarnybinis transportas. Tarkime, vienas automobilis bus skirtas dviem vieno padalinio darbuotojams, tada iš viso reikės 1300 automobilių. Kadangi gyvūnų gausos reguliavimas vyksta daugiausia pamiškėse bei miškuose, vadinasi, bus važinėjama neasfaltuotais keliais, reikės pasiekti vietas, kur lengvuoju automobiliu nelabai ir privažiuosi. Neišvengiamai reikės pirkti didesnio pravažumo visureigius (džipus). Jei vienam automobiliui išperkamosios nuomos (ar remonto) išlaidos sudarys vidutiniškai 200 eurų per mėnesį, išlaikyti 1300 automobilių per metus kainuos dar 3,12 mln. eurų.
Automobiliui reikalingi degalai. Tie, kurie kasdien automobiliu važiuojate į darbą, palyginkite, kiek per mėnesį išleidžiate degalams. Tarkime, vienam darbuotojui bus skirta 150 eurų per mėnesį degalų norma, tada iš viso per metus visos tarnybos išlaidos kurui sudarys 4,68 mln. eurų.
Šaudmenys. Populiariausių medžioklinių kalibrų, tinkančių visiems kanopiniams žvėrims medžioti, kaina svyruoja nuo 1,5 iki 6 eurų. Sakykime, vidutinė šovinio kaina yra 2 eurai. Jei vienam jėgeriui per metus būtų skiriama 100 šovinių, iš viso valstybės biudžetui tai atsieitų 520 tūkst. eurų. Tiesa, įvertinus tai, kad šoviniai bus reikalingi ne tik medžioklei, bet ir treniruotėms šaudykloje, 100 šovinių norma metams dar gali būti ir per maža.
Be ginklų ir šaudmenų medžioklei, reikalingas ir kitas įvairus inventorius, tarkime, šioms išlaidoms vienam žmogui bus skiriama iki 100 eurų per metus (dabar kai kurie medžiotojai išleidžia ir daugiau), tai vėlgi 260 tūkst. eurų valstybės biudžeto išlaidos.
Kokia medžioklė be šuns? Keturkojai pagalbininkai į medžioklę imami ne tik „kompanijai palaikyti“, jie reikalingi, kai reikia susekti sužeistą medžiojamąjį gyvūną, be to, šunys labai praverčia, kai reikia surasti ar iš tankmės išvyti besislapstantį žvėrį. Medžiotojų klubuose specialių medžioklinių veislių šunis turi bent keli kolektyvo nariai, o profesionaliems jėgeriams, prižiūrintiems apie 2000 ha plotą, tikrai reikės kiekvienam turėti bent po vieną amsių.
Paieškojus skelbimų portaluose, populiarios veislės dirbančių tėvų šuniuką galima įsigyti už 300 eurų. Be ėdalo, skiepijimo, dehelmetizavimo ar kitos nuolatinės priežiūros dar bus išlaidos šuniuko mokymui, antkakliui su GPS sekimo įrenginiu, šuns liemenei ir t. t. Įvertinus tai, kad vidutinis medžioklinio šuns „tarnybos“ laikas yra ne daugiau kaip 7–8 metai, o dažnas medžiotojas savo augintinį į „pensiją“ išleidžia ir daug anksčiau (vyresnio amžiaus šunys į medžioklę neimami, nes persekiodami sužeistus žvėris jie dažniau patiria traumų ar net žūva), viską sudėjus vidutinės su šunimi susijusios išlaidos atsieis ne mažiau kaip 70 eurų per mėnesį. Taigi išlaidos 2600 šunų išlaikyti per metus sudarys 2,184 mln. eurų.
Dar vykdant laukinių gyvūnų gausos reguliavimą ir jų daromos žalos prevenciją reikalingos įvairios biotechninės priemonės, repelentai pasėlių ar miško sodinukų apsaugai, medžiokliniai bokšteliai, viliojimo vietos ir t. t. Jei išlaidų šioms priemonėms norma būtų 1000 eurų per metus vienai savivaldybei, iš viso biudžete tam reikėtų numatyti ne mažiau kaip 60 tūkst. eurų.
Tiesą sakant, tai būtų labai kukli suma, nes dabar kai kurie medžiotojų klubai, o jų kiekviename rajone yra bent keliolika, išleidžia kur kas daugiau. Ir tokia suma gaunama net nepriskaičiavus pašarų, skirtų medžiojamiesiems gyvūnams šerti žiemą per badmetį ar vilioti medžioklės sezonu. Beje, kadangi daugelis medžioklės priešininkų teigia, kad šerti gyvūnus turėtų būti išvis uždrausta, išlaidų pašarams šiame savo „rašinėlyje“ neįtrauksiu specialiai.
Dabar galiojantys teisės aktai numato, kad medžiojamųjų gyvūnų (visų kanopinių ir bebrų) ūkininkams ir miškininkams padarytą žalą turi kompensuoti medžioklės ploto naudotojai. Todėl apskaičiuotą žalos sumą kolektyviai surenka ir sumoka vietinio medžiotojų būrelio nariai. Pakeitus sistemą, kai liktų tik profesionalūs jėgeriai, žala turės būti kompensuojama iš valstybės biudžeto. Yra buvę atvejų, kai viename medžioklės plotų vienete šis priskaičiuotas žalos dydis siekė ir 2000–2500 eurų per metus.
Įvertinus kelerių metų patirtį keliuose skirtinguose medžioklės plotų vienetuose, galima apibendrinti, kad per metus vienas medžiotojų klubas turi surinkti vidutiniškai apie 500 eurų medžiojamųjų gyvūnų ūkininkams ir miškininkams padarytiems nuostoliams kompensuoti. Žinant, kad iš viso Lietuvoje šiuo metu yra apie 900 medžioklės plotų vienetų, galima suskaičiuoti, jog kasmet medžiotojai padengia nuostolių už vidutiniškai 450 tūkst. eurų.
Valstybės biudžetas surenkamas iš visų fizinių ir juridinių asmenų sumokėtų mokesčių. Jei kurio mokesčio nesurenkama, atitinkamos sumos pritrūksta, biudžete atsiranda skylė. Todėl prie visų išlaidų, kurias valstybė patirtų, jei gyvūnų gausos reguliavimo darbą darytų tik profesionalūs jėgeriai, pridėkime ir tas valstybės biudžeto pajamas, kurių Lietuva negautų, jei dabar esanti apie 30 tūkst. medžiotojų „armija“ netektų teisės medžioti: mokesčių dalis, tenkanti nuo medžiotojų įsigyjamų šaudmenų, aprangos ir degalų, kurie skiriami tik medžioklės reikmėms (visų kitų medžioklėje reikalingų priemonių galime net neskaičiuoti).
Taigi, apie degalus, kuriuos medžiotojai sunaudoja vien tik vykdami į medžioklę ir iš jos. Kadangi ne visi medžiotojai vienodai dažnai vyksta medžioti, be to, skiriasi ir atstumai, kuriuos kiekvienam tenka įveikti iki savo medžioklės plotų, kiek tiksliai išleidžiama degalams, apskaičiuoti sunku. Tarkime, kad vienas vidutinis medžiotojas per metus šiems degalams išleidžia apie 100 eurų. Padauginus iš 30 tūkst. medžiotojų gauname 3 mln. eurų. Iš šios sumos ne mažiau kaip 1,7 mln. eurų patenka į valstybės biudžetą (apie 520 tūkst. eurų kaip PVM ir 1,2 mln. eurų kaip akcizas).
Šaudmenys. Tikslios sumos nežinau, bet spręsdamas pagal asmeninę savo ir pažįstamų medžiotojų patirtį, skaičiuočiau vidutiniškai apie 100 eurų vienam medžiotojui per metus. Per visus susidaro 3 mln. eurų suma, iš kurių apie 520 tūkst. eurų kaip PVM patenka į biudžetą. Apranga. Tarkime, savo aprangą vidutinis medžiotojas visiškai atnaujina kartą per dešimt metų (tiesa, turiu kolegų, kurie aprangą pakeičia ir kas ketveri penkeri metai). Tada vidutiniškai susidaro dar apie 3 mln. eurų suma per metus, iš kurių apie 520 tūkst. eurų – kaip PVM.
Na, ir galiausiai pridėkime tiesiogiai už medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžiotojų į valstybės biudžetą įmokamą sumą. Šį mokestį medžiotojai turi sumokėti kiekvienų metų vasario mėnesį. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2020 metais valstybės biudžetas iš šio mokesčio jau gavo 2,549 mln. eurų pajamų, kurių, esant tik profesionaliems, valstybės išlaikomiems jėgeriams, be abejo, netektų…
Dabar sudėkime visas išlaidas, kurias valstybei tektų patirti išlaikant profesionalius jėgerius, bei pajamas, kurių biudžetas netektų:
Matome, kad medžiotojų pakeitimas profesionaliais jėgeriais valstybei galėtų kainuoti ne mažiau kaip 60 mln. eurų per metus.
Pajamos realizavus žvėrieną
Idėjos, kad medžioklę turi vykdyti tik profesionalai gamtosaugininkai ar miškininkai, šalininkai greičiausiai paminės žvėrienos realizavimą kaip itin svarbų kontrargumentą mano ką tik atliktiems skaičiavimams. Galbūt pardavusi žvėrieną tarnyba, kurioje dirbs profesionalūs jėgeriai, ne tik padengs visas veiklos išlaidas, bet dar ir gaus pelno? Paskaičiuokime ir tai.
Kasmet iki balandžio 15 dienos visi medžioklės plotų naudotojai privalo pateikti praėjusio medžioklės sezono ataskaitą. Suvestiniai duomenys skelbiami ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėje. 2019–2020 metų medžioklės sezono duomenys dar nepaskelbti, todėl pasinaudosiu 2018–2019 metų medžioklės sezono informacija. Čia skelbiama, kad per 12 mėnesių trunkantį medžioklės sezoną Lietuvoje iš viso sumedžiota 2317 briedžių, 7876 taurieji elniai, 28 931 stirna, 444 danieliai ir 18 016 šernų.
Įvertinus tai, kad didžiausią sumedžiotų šernų dalį sudaro antramečiai, o visų kitų kanopinių žvėrių daugiausia išmedžiojamas prieauglis (jaunikliai iki vienų metų), ir apibendrinus vieno mano anksčiau minėtų girininkų pateiktus duomenis, galima teigti, jog iš vieno sumedžioto šerno vidutiniškai gaunama iki 25 kg žvėrienos, iš stirnos – iki 10 kg, tauriojo elnio – iki 100 kg, danieliaus – iki 40 kg, briedžio – iki 150 kg. Kiekvienos rūšies gyvūno vidutinį svorį padauginę iš sumedžiotų žvėrių skaičiaus nesunkiai galime apskaičiuoti, kiek žvėrienos produkcijos gali būti pagaminta iš viso.
Kokia kaina galėtų būti realizuojama žvėriena? Paieškojęs internete radau kelias mėsos perdirbimo įmones, kurios skelbia superkančios žvėrieną. Deja, išsiuntus užklausas ir paskambinus nė viena jų nepateikė jokių konkrečių kainų. Žvėrienos kainas skelbia tik VĮ Valstybinė miškų urėdija – jos interneto svetainėje skelbiama, kad medžiotojui, be kitų už medžioklės organizavimą ir sumedžiotą gyvūną patiriamų išlaidų, dar reikia sumokėti už sumedžioto gyvūno žvėrieną: briediena, elniena, danieliena – 1,60 Eur, stirniena – 2,10 Eur, šerniena – 1,30 Eur už kilogramą.
Ar sumedžiotų gyvūnų žvėriena būtų realizuojama būtent šiomis kainomis, dar galima pasiginčyti, nes internete galima rasti laukinius gyvūnus aptvaruose laikančių gyventojų skelbimų, kur žvėrienos kainos maždaug dvigubai didesnės nei Valstybinės miškų urėdijos interneto svetainėje. Tačiau reikia nepamiršti, kad dabar medžiotojai praktiškai visą žvėrieną sušveičia patys ir žvėrienos pertekliaus rinkoje nėra, o medžiojant tik profesionaliems jėgeriams toks perteklius greičiausiai atsirastų.
Be to, jei medžioklės tarnyba norės pati realizuoti žvėrieną, iš pradžių reikės nemažų investicijų visus skerdykloms taikomus reikalavimus atitinkančioms žvėrienos patalpoms įrengti. Todėl visai gali būti, kad visi sumedžioti gyvūnai būtų pristatomi jau veikiančioms skerdykloms, ir tada žvėrienos realizavimo kainos tikrai gali būti labai artimos toms, kurios dabar nustatytos profesionaliosios medžioklės plotuose.
Tokiu atveju, įvertinus sumedžiojimo rodiklius ir vidutinį kiekvienos medžiojamųjų gyvūnų rūšies svorį, valstybė per metus iš medžioklių gautų apie 3,037 mln. eurų pajamų (žr. lentelę).
Tai kiek viskas kainuotų kiekvienam mokesčių mokėtojui?
Įvertinus gautas pajamas iš realizuotos žvėrienos, jėgerių išlaikymo išlaidas ir negautas pajamas iš mokesčių, profesionalų jėgerių „projektas“ valstybei galėtų kainuoti ne mažiau kaip 57 mln. eurų per metus. Žinant, kad Lietuvoje yra apie 1,267 mln. dirbančių ir mokesčius mokančių žmonių, kiekvienam dirbančiajam šis medžioklės ūkio pakeitimas atsieitų ne mažiau kaip 45–50 eurų kasmet papildomai sumokamų mokesčių.
Nors yra manančių, kad šiuolaikinėje visuomenėje medžioklė visiškai nereikalinga, medžiotojai atlieka labai svarbų darbą, jie tai daro laisvu nuo pagrindinės veiklos metu, už tai ne tik negaudami jokio finansinio atlygio, bet dar ir patys primokėdami ir taip sutaupydami nemažai valstybės biudžeto lėšų.
Vietoj pabaigos
Prieš išsiųsdamas publikuoti šį rašinį, daviau paskaityti keliems kolegoms medžiotojams. Vienas jų, tik permetęs visą tekstą akimis, iš karto atrašė: „Vienas jėgeris ant 2000 ha? Manau, kad po pusės metų iš darbo… Kodėl? Nu sumedžiok tu vienas 80 šernų, 20 elnių… Nulupk, sutvarkyk… Plotus prižiūrėk… Kaip vienam pasėlių laukus apsaugot? Gal kokiu piemeniu aptvertų viską… Bet man čia utopija tokia…“
Laidos apie medžioklę iš medžiotojo perspektyvos. Kaip sako medžiotojai, laikas praleistas medžioklėje į gyvenimo trukmę nesiskaičiuoja. Neretai medžioklės būna ir be laimikio, bet laikas praleistas gamtoje tai atperka.
