Atgrasanti medžioklė leidžiama šešiose apskrityse – beveik pusėje šalies teritorijos. Pasak Estijos aplinkosaugininkų, kaip tik šiose apskrityje (Harju, Ida‑Virumaa, Lääne‑Virumaa, Jõgevamaa, Tartu ir Põlvamaa) fiksuojami didžiausi migruojančių žąsų pulkai.
Pasak agentūros vadovo Rainerio Vakra, per Estiją traukiančių žąsų populiacija labai auga, ir tai yra gamtosaugos sėkmės istorija. „Rūšies išlikimo požiūriu atgrasomoji medžioklė neturi jokios įtakos, tačiau tai yra bauginimo priemonė, siekiant apsaugoti Estijos maistui auginamus pasėlius“, – teigė jis agentūros pranešime.
Agentūros duomenimis, per nepilnus 20 metų žąsų skaičius Estijoje išaugo penkis kartus: 2002 m. jų suskaičiuota apie 20 tūkst., o 2020 m. – 100 tūkst.
Tvarką išaiškinusi Estijos AAA atkreipia dėmesį, kad medžioti leidžiama tik pasėliuose, per dieną viename lauko masyve – iki 10 paukščių.
Atsižvelgiant į pasėliams daromą didelę paukščių žalą ir svarstant apie žąsų atgrasymo bei valdymo metodų taikymą ateityje, ūkininkai raginami pranešti agentūrai detalią informaciją apie migruojančių paukščių pasėliams.
Estija iš dalies kompensuoja ūkininkų įgyvendintas prevencines priemones, kurios padeda sumažinti migruojančių paukščių žalą. Lėšos yra limituotos, į kompensaciją neįtraukiamos darbo sąnaudos ir netiesiogiai su atgrasymo priemonėmis susijusios išlaidos, tokios kaip kuro sąnaudos, transporto priemonių, dronų įsigijimas ir kt. Aplinkosaugininkai siūlo su jais konsultuotis dėl tokios dotacijos ir atgrasymo priemonių pasirinkimo, o norint sumedžioti – agentūrai pateikti oficialų prašymą.
Pavasarinei žąsų medžioklei Estijoje atvertas kelias Klimato ministerijai pakeitus medžioklės taisykles ir AAA parengus šios nuostatos reglamentavimą.
Procesas nebuvo trumpas. Vyriausybei pripažinus, kad nebeturi pinigų migruojančių žąsų daromiems nuostoliams kompensuoti, nutarė uždegti žalią šviesą žąsų pavasarinei medžioklei. Ūkininkų skaičiavimu, migruojančių paukščių pasėliams daromi nuostoliai siekia dešimt milijonų eurų per metus.
Nauja nuostata į medžioklės taisykles buvo įtraukta rudenį. AAA rengiant tvarkos aprašą, Estijoje nerimo diskusijos. Naujiena piktina ornitologus. Ūkininkai savo ruožtu mano, kad tvarka galėtų būti liberalesnė ir apimti ne tik tas šešias Estijos apskritis, bet ir likusias devynias.
Kalbama, kad dėl migruojančių paukščių medžioklės gali vėl ilgam įsisukti teismų karuselė, kaip jau yra buvę.
Prie atgrasomosios paukščių medžioklės Estija grįžta po trejų metų pertraukos. Tiesa, 2021-aisiais ji truko tik kelias dienas. Mat Ornitologų draugija kreipėsi į teismą, ir buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau dabar, pasak AAA vadovo, jų argumentai būtų stipresni nei prieš trejus metus, nes pasikeitė teisinės aplinkybės – yra ministro įsakymu patvirtintos medžioklės taisyklės, leidžiančios pavasarinę žąsų medžioklę. Taigi paukščių gynėjai teisme turėtų užginčyti ministro įsakymą.
Pirmą kartą šalies istorijoje argumentai nugalėjo emocijas ir neišmanymą – LR Seimas atmetė Prezidento veto dėl naktinių taikiklių naudojimo tvarkos! Už tai dėkojame kiekvienam mūsų bendruomenės nariui. Tokį sprendimą palaikė 75 Seimo nariai, 39 pasisakė prieš, o susilaikė 10. Tam, kad prezidento veto būtų atmestas, siūlymą turėjo palaikyti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Tuo tarpu, šios dienos Seimo narių balsavimą dėl naktinių taikiklių įrangos įteisinimo medžioklėje kovojant su šalies smulkiaisiais ir invaziniais plėšrūnais bei afrikiniu kiaulių maru, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) vertina teigiamai.
Manome, kad visose brandžiose valstybėse įstatymų priėmimas ar permainos turi būti grindžiamos argumentais, o ne emocijomis, kompetenciją turinčių vertinimais, o ne socialinių tinklų peticijomis, tad kitoks Seimo sprendimas būtų daugiau negu keistas.
Bendruomenės vardu norime padėkoti tiems, kurie pasirinko girdėti argumentus ir vadovavosi sveiku protu, o ne emocijomis ir tuščiais beprasmiais kai kurių postringavimais ar rėmėsi melagingomis peticijomis. Bet kartu gaila, kad reikėjo daugiau nei pusantrų metų tam, kad Lietuvoje būtų įteisinti vakarietiškos medžioklės standartai ir išgirsti bei tinkamai suprasti dešimtis kartų kartoti argumentai, o kai kurių emocijos bei keisti išvedžiojimai – padėti į šoną.
Juk būtent Jūs – Lietuvos medžiotojai, esate patys didžiausi šalies gamtos draugai. Ir jei ne Jūs visi – tokios žavingos gamtos, žvėrių gausos, Lietuva neturėtų. Negalėtų ją mėgautis ir visi tie, kurie net nebūtinai yra mūsų šalininkai.
Būtent tai ir yra pati geriausia žinutė kiekvienam, teigiančiam kitaip. Ir tai yra pats geriausias argumentas, kurį bet kada galima paremti faktais.
Esame labai dėkingi kiekvienam prisijungusiam į diskusijas apie medžioklę, už argumentus oponentams ir kitą nuomonę turėjusiems, išlaikytą toną bei bendravimo kultūrą, tik dar kartą parodžiusią visiems, kad tikri medžiotojai – tai ne kažkokie brakonieriai, o tvirta, skaidri ir vieninga bendruomenė, neabejinga Lietuvos gamtai ir jos nepriklausomybei.
Net ir tada, kai gyvename valstybėje, kurios kaimynai kovoja krauju už savo išlikimą, o mūsų politinės darbotvarkės kertiniu klausimu tampa visame pasaulyje legalios įrangos medžioklėje naudojimo įteisinimas, kuris net neturėjo tokiu tapti!
Š. m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje buvo pakartotinai svarstomas naktinio matymo prietaisų, itin ribotam naudojimui, įteisinimas. Šis klausimas mūsų bendruomenei labai svarbus, nes Seimo narių balsai parodys, ar pasitikima Lietuvos medžiotojais, kurie per pastaruosius tris dešimtmečius savo darbu įrodė, kad moka deramai saugoti Lietuvos gamtą. Todėl š m. kovo 8 d. medžiotojų vardu dar kartą buvo kreiptasi į parlamentarus su rašytiniu prašymu – šernų, lapių ir invazinių gyvūnų rūšių medžioklei įteisinti naktinio matymo taikiklius. Kreipimesi pateikta Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pozicija dėl LR Prezidento dekreto, kuriuo buvo vetuotos Medžioklės įstatymo pataisos.
Labai svarbu, jog naktinio matymo prietaisų naudojimo medžioklėje įteisinimą ir Lietuvos medžiotojų poziciją palaiko nacionalinės privačių miškų ir žemės savininkus, ūkininkus atstovaujančios visuomeninės organizacijos. Pozicija suderinta su: Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio taryba, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos kiaulių augintojų asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, Lietuvos miškininkų sąjunga, Privačių miškų savininkų asociacija.
2023 m. gruodžio 22 d. dekretu LR Prezidentas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Medžioklės įstatymo, kuriuo buvo numatytas ribotas naktinių taikiklių naudojimas, projektą. Svarbu, kad LR Prezidentas jokių siūlymų LRS priimtam Medžioklės įstatymo pakeitimui nepateikė, bet, nepaisant to, Įstatymą vetavo.
Ar pagrįsti dekrete pateikiami argumentai?
Dekrete nepasisakoma dėl pagrindinio Įstatymo tikslo – efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo. Abejonės dėl naktinių taikiklių naudojimo kontrolės – nemotyvuotos ir nepagrįstos. Naktinių taikiklių naudojimas atitinka gerąją užsienio praktiką, o dekrete pateikiama neteisinga ir klaidinanti informacija, jog individualios išimties pagrindu jau dabar Lietuvoje galima medžioklė naudojant naktinius taikiklius. Taip pat dekrete pasisakoma, kad turėtų būti skatinama medžioti besilaukiančias ar maitinančias šernų pateles, kas absoliučiai iš medžiotojų pusės yra neetiška ir nepriimtina. Reikia pagaliau pripažinti, kad naktiniai taikikliai padidintų sumedžiojamų šernų skaičių, o didesnio kiekio naktinių taikiklių turėjimas gali veikti kaip viena iš karo atgrasymo priemonių.
Atvirai reiškiame, jog Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas – Lietuvos Respublikos Prezidentas galutinai mus nuvylė, pasielgė neteisingai, pažemino ir ignoravo skaitlingą medžiotojų bendruomenę (galimai suklaidintas aplinkosaugos politiką formuojančių patarėjų). Kodėl Lietuvos Prezidento biuras klaidina visuomenę ir formuoja neigiamą nuomonę apie medžioklę ir medžiotojų bendruomenę? Juk medžioklė svarbi regionų veikla, užtikrinanti atsakingą laukinės gyvūnijos išteklių gausą ir naudojimą bei mažinanti žalą žemės ir miškų ūkio veikloms. Be kita ko, medžioklės veikla prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, palaiko ekosistemines paslaugas, kuria laukinės gyvūnijos estetinę ir ekonominę vertę. Valstybė nustato teisinį medžioklės reguliavimą, bet pačią medžioklės pareigą įgyvendina medžiotojai. LR Prezidentas, vetuodamas Medžioklės įstatymo pataisas, pareiškė nepasitikėjimą medžiotojais ir, kai kuriais dekrete minimais išsireiškimais, medžiotojus anksčiau laiko pavertė nusikaltėliais ir pažeidėjais. Kodėl medžiotojai turi būti juodinami, o jų poreikiai ir prašymai ignoruojami? Keliame klausimą, jei LR Prezidentas nepasitiki medžiotojais, tai kodėl medžiotojai turi pasitikėti LR Prezidentu???
Kalbant apie pačius medžiotojus, atkreipiame Jūsų dėmesį, jog medžiotojai turi įgūdžius, kurių neturi kiti piliečiai. Labai keista, kodėl valstybės gynybos politiką formuojančios institucijos nepagrįstai nuvertina medžiotojų ginklų valdymo meistriškumą, medžioklės patirtį taikliai šaudyti, saugumo technikos žinojimą, gebėjimus pažinti miškingas teritorijas, įgūdžius užsimaskuoti ir nepastebimai judėti? Juk medžiotojas moka girdėti mišką, paukščius, žvėris, moka tyliai vaikščioti, pažinti miškingas teritorijas, o tokia patirtis neįkainojama. Lieka neįvertintos galimybės pasinaudoti miškuose esančia ir medžiotojų įrengta infrastruktūra bei medžiotojų bazėmis, kurios gali pasitarnauti karo padėties atveju. Todėl visiškai nesuprantamas LR Prezidento vertinimas, jog šio įstatymo priėmimo motyvai nepakankamai svarūs, o toks faktas visiškai nedera su pilietinės visuomenės samprata ir slopina medžiotojų patriotiškumą bei pasiryžimą kaip įmanoma ginti savo šalį. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios, Lietuvos medžiotojai ir juos vienijančios asociacijos aukojo naktinio matymo priemones, organizavo viešąsias lėšų rinkimo akcijas. Pvz. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija tik prasidėjus karui per 3-4 dienas iš medžiotojų surinko 85 tūkst. Eur., kurie buvo panaudoti būtent naktinių priemonių įsigijimui ir perdavimui Ukrainos kariams. Taip pat buvo labai daug individualių medžiotojų iniciatyvų, kai medžiotojai savo turimus asmeninius naktinio matymo žiūronus ar monoklius tiesiogiai siuntė į Ukrainą. Kitas pavyzdys – šių metų Radarom akcija, kuriai medžiotojai paaukojo 22,5 tūkst. Eur., bet svarbiausia yra tai, jog „Saugaus kario“ komplekte, esantys naktinio matymo monokuliarai, lazeriniai taikikliai ir individualūs antidronai indikuoja, jog naktinis matymas kare yra labai svarbus. Iš viso per kelias visuomenines akcijas medžiotojai paaukojo virš 100 tūkst. Eur., kas parodo medžiotojų socialinį jautrumą. Naktinių taikiklių įteisinimas medžioklėje paskatintų nepigių priemonių įsigijimą, kurios (ypač termovizoriniai taikikliai) esant poreikiui, galėtų būti panaudotos karyboje ar civilinio pasipriešinimo tikslais. Pastarasis teiginys jokia apimtimi nei dekrete, nei kitoje kompetentingų institucijų komunikacijoje, paneigtas nebuvo. Taigi, medžiotojų indėlis į Tėvynės gynybą visuotinės mobilizacijos fone gali būti reikšmingas, o medžiotojų vaidmuo remiant Ukrainą yra ženklus ir nusipelno dėkingumo.
Dekrete teigiama, esą nebus galima užtikrinti naktinių taikiklių naudojimo kontrolės, todėl skubame tai paneigti. Visi Lietuvos medžiotojai yra nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurią patvirtina šalies teisėsaugos institucijos prieš išduodamos jiems leidimus ginklui. Tad bet kokios spekuliacijos apie tai, kad minėtų priemonių įteisinimas bus panaudotas netinkamai ar prieš mūsų šalies laukinę gyvūniją – nepagrįstas, jam nėra, nebuvo ir niekuomet nebus jokio pagrindo, nes tik Lietuvos medžiotojų kasdieninio darbo dėka, laukinių gyvūnų populiacijos kaip niekad gausios, tvarios ir gyvybingos. Medžiotojai yra bene labiausiai kontroliuojama bendruomenė Lietuvoje, kurios veiklą reglamentuoja daugybė teisės aktų, o už kiekvieną nusižengimą gresia itin didelės finansinės sankcijos, ginklų, automobilių bei kitos įrangos konfiskavimas ir teisės medžioti atėmimas. Be to, medžioklės taisyklėse galės būti numatyta, kad medžiojant su naktiniu taikikliu, galima sumedžioti tik tas gyvūnų rūšis, kurių medžioklė naktiniais taikikliais yra leidžiama. Patikrinimo metu, nustačius, kad medžiojant su naktiniu taikikliu sumedžiotas neleistinas gyvūnas, galėtų būti vertinama kaip šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas. Taigi, medžioklės naudojant naktinius taikiklius kontrolė yra nesunkiai užtikrinama ir efektyviai įgyvendinama be papildomų sąnaudų valstybės biudžetui. Šiuo metu panašiai yra užtikrinama medžioklės naudojant prožektorius kontrolė, nes naudojant dirbtinius šviesos šaltinius galima medžioti tik tas gyvūnų rūšis, kurias Įstatymu siūloma leisti medžioti naudojant naktinius taikiklius, būtent tik šernus, lapes ir invazinius gyvūnus. Didžioji dalis aplinkosaugos nusižengimų išaiškinama tik po medžiotojų pranešimų, nes būtent medžiotojai su tokia veikla ir kovoja.
Nedžiugina ir tai, kad esame vieninteliai Europos Sąjungoje tarp šalių, kurios susidūrė su AKM ir nepasikliaujame naktiniais taikikliais AKM valdymui laukinėje faunoje. Visur esame vieninteliai, tik gaila, kad ne tarp pirmaujančių šalių…
Ką reiškia Lietuvai AKM?
Sunaikinti smulkūs ir vidutiniai kiaulių ūkiai;
Didžiuliai ekonominiai nuostoliai;
Lėšos stebėsenai, kontrolei, likvidavimui ir kompensavimui siekai 35 mln. Eur.;
Sunaikinta virš 80 tūkst. kiaulių, pinigine verte 24 mln. Eur.;
Padidėjo kiaulienos kainos galutiniam vartotojui;
Apribotos užsienio rinkos.
Nesuvaldant AKM grėsmės laukinėje faunoje, užkratas persikelia į kiaulių augintojų ūkius ir kompleksus, dėl šių priežasčių kiaulių augintojai patiria didžiulius finansinius praradimus ir ekonominius nuostolius. Daugelyje AKM paveiktų Europos Sąjungos šalių medžiotojai laikomi vienintele priemone suvaldyti AKM laukinėje gamtoje.
Medžiotojai neranda atsakymo, ar kitų šalių Prezidentai, parlamentarai ir vykdomosios valdžios yra mažiau išprususios ir mes gudresni už juos, ar atvirkščiai… Visos ES šalys, kuriose pasireiškė AKM, tarp kurių kaimyninės šalys Lenkija, Latvija, Estija, leidžia medžioklėje naudoti naktinius taikiklius, bet Lietuva išskirtinė – NELEIDŽIA. Yra šalių pvz. Suomija, kurios centrinė valdžia remia ir skiria finansavimą naktinių taikiklių įsigijimui. Tai gal mes ne ES valstybė ir Lietuvos medžiotojai ne europiečiai? Neprofesionaliai atrodo dekrete teikiami siūlymai afrikinio kiaulių maro plitimą kontroliuoti tveriant šernų judėjimą ribojančias tvoras, kurie būtų neįgyvendinami ir nerezultatyvūs, įvertinant tai, kad šia liga yra užkrėsta iš esmės visa Lietuvos teritorija, o tvorų tvėrimas gali riboti kitų (ypač saugomų) gyvūnų populiacijų migraciją, sukelti vizualinę taršą bei būti itin brangus. Norime priminti 2014 m. atvejį Alytaus rajone, kai stabdant AKM už beveik 2 mln. Eur. buvo tveriama 30 km. ilgio tvora, kuri jokios naudos nedavė, o įsisukus ilgapirščiams baigėsi ikiteisminiais tyrimais. Be to, nei Europos Komisija, nei mokslininkai tvorų, kaip kovos būdo su AKM nerekomenduoja. Šernų skaičiaus mažinimas medžiojant yra pati efektyviausia priemonė, o tvorų tvėrimas šernų populiacijos nesumažins. Valstybės lėšas geriau nukreipkime gynybai, o ne tvoroms. Taip pat labai svari aplinkybė, jog visiškai neatsižvelgiama į mokslininkų nuomonę ir anksčiau pateiktas ekspertines išvadas bei rekomendacijas. Įvertinta turėtų būti ir tai, kad likome vienintelė iš rytų ir šiaurės Europos šalių, kurios turi pasienį su Rusija ir, kurioje neįteisintas naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje.
LR Prezidento biurui nepriduoda solidumo dekrete minimi abstraktūs žodžiai ir išsireiškimai pvz. „nepakankamai svarūs“, „perteklinis“, „nėra pagrindo“, „esminis pridėtinės vertės“, „abejotina“, „nebūtų efektyvi“, „faktiškai taptų“, „efektyvesnės“ ir t.t. Šie išsireiškimai ir išvedžiojimai, neturintys aiškaus atsakymo prasmės, natūraliai kelia klausimą, nejaugi kitų ES valstybių vadovai ir parlamentarai tokie kvaili, kad kitose šalyse įteisino naktinius taikiklius, o jų institucijos neprotingos ir nekvalifikuotos? Panašu, kad Lietuvos valstybės tarnautojams sėdėjimas kabinetuose sukuria iliuziją ir gamtos nepažinimą… Ypač diskriminacija jaučiasi kaimyninių šalių medžiotojų atžvilgiu, nes Lenkija (2019 m.), Latvija (2014 m.) ir Estija (2023 m.) yra įteisinusios naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje.
Susidaro įspūdis, kad LR Prezidentas ignoruoja per 30 tūkst. medžiotojų, kurių tarpe medikai, sportininkai, ūkininkai, miškininkai, teisininkai, pedagogai, verslininkai ir t.t., kurie, LR Prezidento vertinimu, išėję medžioti iškart tampa potencialūs pažeidėjai ir jais negalima pasitikėti. Ar tai reiškia, kad nepasitikima ne tik medžiotojais bet ir verslininkais, kurie moka valstybei mokesčius ir kuria pridėtinę vertę pvz. ginklų ir medžioklės reikmenų pramonė. Ar jais tikrai turima ir yra pagrindo nepasitikėti? Su tokiu požiūriu galima daryti išvadą, kad medikas, gydantis žmones ir darantis gerus darbus, išėjęs po darbo į gamtą medžioti tampa nusikaltėliu? Tuomet nekeista, dėl ko kitos valstybės pasitiki savo piliečiais ir konsoliduoja visuomenę… Galiausiai, medžiotojų tarpe yra ir savivaldos vadovai, valstybės tarnautojai, Seimo nariai – tai jau dabar savimi ar savo kolegomis nebepasitikime?
Medžioklė taip pat yra aplinkosaugos (gamtosaugos) dalis, kuri užtikrina aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimą gyvosios gamtos srityje, o medžiojamųjų gyvūnų apsauga siejama su gamtos išteklių apsauga. Medžiotojai reguliuodami medžiojamųjų gyvūnų populiacijas prisideda prie nykstančių retųjų gyvūnų ir paukščių rūšių išsaugojimo. Taigi, medžiotojai yra didžiausia aplinkosauginė organizacija, vienijanti virš 30 tūkst. narių.
Turime pastebėti, kad per pastaruosius dešimt metų, kai kurių žvėrių gausa Lietuvoje padidėjo 3-5 kartus. Ar tai gali kelti abejones ir nepasitikėjimą medžiotojais? Kiek dar reikia išgausinti žvėrių populiacijas, kad būtų pasitikima medžiotojais? Medžiotojai mato tendencijas, kad žvėrių daroma žala ūkio veikloms didėja, bet tai neturi tapti nevaldoma. Šernas yra naktį besimaitinantis gyvūnas, kurį šiuo metu leidžiama medžioti su prožektoriumi. Medžiokliniai prožektoriai kaip ir visos kitos senos technologijos yra atgyvena, neužtikrinanti žvėrių humaniško sumedžiojimo, ir to nekvestionuoja žaliojo judėjimo atstovai „gamtos mylėtojai“. Šiuolaikiški naktinio matymo prietaisai, nesulyginamai daug humaniškiau leidžia sumedžioti žvėrį. Įteisinus naktinio matymo taikiklius – medžioklė būtų ilgesnė ir efektyvesnė, o žvėrys nebūtų bauginami šiuo metu leidžiamais medžioti prožektoriais, ilgėtų profesionalaus nusitaikymo laikas, mažėtų rizika būti užpultam, sužeisto žvėries, dėl nebūtinai tikslaus šūvio. Taigi naktinių taikiklių riboto naudojimo įteisinimas prisidėtų užtikrinant laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos principų įgyvendinimą.
Medžioklės etika reikalauja, kad gyvūnas būtų sumedžiotas greitai ir efektyviai, nesukeliant kančios. Atkreiptinas dėmesys, jog naktiniai taikikliai atitinka selektyvumo bei greitos gyvūno žūties užtikrinimo kriterijus, taip nepakenkiant laukinių gyvūnų gerovei. Kuo grįstas dekrete nepasitikėjimas medžiotojais, cituojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už medžioklės tvarkų pažeidimus bei žalą aplinkai, jei laukinių gyvūnų populiacijos gausėja, o medžiotojus bandoma sutapatinti su nusižengėliais ir iš anksto pateikti kaip potencialius pažeidėjus. Ar tai, jog medžiotojo nebus galima nubausti yra blogai? Tvarkinga ir atsakinga medžioklė yra naudinga valstybei – tą parodo didėjantys žvėrių skaičiai visoje Lietuvoje. Galima daryti išvadą, kad nepasitikėjimas medžiotojais iškeliamas aukščiau nei gyvūnų gerovės užtikrinimas. Ar ne paradoksas, jog medžiotojai per mokesčius ir PVM pavidalu valstybei per metus sukuria ~13-15 mln. Eur. ekonominę vertę bet dar ir gausina bei prižiūri valstybės išteklius – laukinę gyvūniją.
Naktinio matymo taikikliai medžioklėje sudarytų prielaidas Lietuvos medžiotojams naudoti modernią įrangą valdant šernų populiaciją. Tokios įrangos naudojimas taip pat prisidėtų prie gyvūnų gerovės principų įgyvendinimo, nes medžiojant naktiniais taikikliais sumažėtų sužeistų žvėrių, kurių vėliau reikėtų ieškoti, skaičius, būtų sumažintas pasėliams laukinių gyvūnų daromos žalos mastas. Be to, naktinio matymo taikikliai padėtų suvaldyti mažųjų plėšrūnų ir invazinių rūšių populiacijas. Galimybė medžioklėje naudoti naktinio matymo taikiklius padėtų šaliai kovoti su AKM protrūkiais ir padėtų Europos Komisijos reglamento 2023/594 nuostatas. Taip pat svarbu, kad siūlomi įstatymų pakeitimai visiškai atitinka ES ir tarptautinius teisės aktus, nes naktinio matymo taikiklius ketinama leisti naudoti tik medžiojant šernus, lapes ir mangutus (t. y. ne Berno konvencijos ir ne ES buveinių direktyvos rūšis, kurios yra saugomos).
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, daugiau kaip 30 metų medžiotojai buvo engiami ir nepelnytai nuvertinami, o apie medžiotojus sukurta begalė stereotipų ir suformuota neigiama visuomenės nuomonė, nors atėjo nauja medžiotojų karta. Šiandien medžiotojai yra medžioklės tradicijas ir kultūrą puoselėjanti šiuolaikiška, inovatyvi bendruomenė, dalyvaujanti tarptautinių medžiotojų organizacijų veikose ir nori būti pripažinti bei išgirsti. Skaudu, kai valstybė ar aukščiausi valstybės vadovai visus medžiotojus prilygina brakonieriams, jais netapus ir neplanuojant tapti…
Ir tik Seimo narių balsai lems, ar Lietuva liks užstrigusi sovietinių laikų medžioklės standartuose, ar vis dėl to – pasirinks vakarietišką, saugesnės, darnesnės, tvaresnės ir kur kas labiau atsakingesnės medžioklės kelią bei prisidės prie Lietuvos teritorijos saugumo stiprinimo. Šis balsavimas parodys, ar Lietuvos parlamentarai pasitiki nepriekaištingos reputacijos asmenimis Lietuvoje, ar ne. Naktinių taikiklių įteisinimas atsakingas sprendimas, turėsiantis įtakos gyvūnų gerovei, šalies ekonomikai ir gynybai.
Medžiotojai yra socialiai atsakinga bendruomenė ir atėjo laikas ja pasitikėti. Medžiotojų vardu, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.
Šiandien Seimas nepritarė Prezidento veto ir įstatymas dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo grąžintas priėmimui. Balsavime užsiregistravo 121 Seimo narys, už tai, kad projektas būtų svarstomas dar kartą, balsavo 76 nariai, o už tai, kad įstatymas apskritai būtų laikomas nepriimtu, pasisakė 45 parlamentarai.
Naudoti medžioklėje naktinius taikiklius Seimas leido dar praėjusių metų gruodžio viduryje. Parlamentarų sprendimu, naudoti naktinius taikiklius leidžiama medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.
Netrukus po Seimo balsavimo beveik 40 parlamentarų, priklausančių tiek opozicinėms, tiek valdančiosioms frakcijoms, kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu vetuoti priimtas pataisas. Būtent tokį sprendimą šalies vadovas ir priėmė – gruodžio 22-ąją pataisos buvo vetuotos.
Ateinantį ketvirtadienį kovo 14d. numatoma balsuoti dėl šio įstatymo galutinio priėmimo.
Aplinkos apsaugos departamentas šių metų vasario 12–26 dienomis tikrino, kaip medžiotojai laikosi Medžioklės taisyklių viliodami maistu medžiojamuosius laukinius gyvūnus. Aplinkosaugininkai patikrino 194 medžioklės plotų vienetus, kuriuose nustatė 71 pažeidimą.
Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai 194-iuose medžioklės plotų vienetuose apžiūrėjo 706 viliojimo vietas. Daugiausia pažeidimų (po 14) nustatė Šiaulių ir Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyrių pareigūnai.
Medžioklės plotuose įrengtos viliojimo vietos skirtos medžiotojams maistu privilioti laukinius gyvūnus su tikslu juos sumedžioti bei atitraukti nuo pasėlių.
„Prieš akciją pastebėjome padidėjusį pranešimų skaičių, susijusį su laukinių gyvūnų viliojimo vietomis, todėl norėjome priminti medžiotojams, kad medžioklės vietos turi būti tvarkingos. Apie planuojamą akciją pranešėme iš anksto, tikėdamiesi, kad medžiotojai atkreips dėmesį ir susitvarkys. Dauguma medžiotojų tai ir padarė, tik maža dalis, apie 10 procentų, tikrintų vietų buvo įrengtos pažeidžiant reikalavimus“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.
Pasak M. Ramanauskienės, aplinkosaugininkams tenka susidurti su įvairiais pažeidimais viliojimo vietose: nustatyta atvejų, kai laukiniai gyvūnai buvo viliojami tonomis maisto atliekų ar jiems labai netinkamu maistu, pvz., makaronais, šokoladukais, duona, pradėjusiais gesti vaisiais ir daržovėmis, o plėšrūnai, pvz. vilkai viliojami naminių galvijų gaišenomis.
Šiųmetės akcijos metu dažniausiai nustatytas pažeidimas – pašarai viliojimo vietoje išpilti ant žemės. Užfiksuota atvejų, kai viliojimui buvo naudotos naminių gyvulių gaišenos.
Tikimės, kad atkreipėme medžiotojų dėmesį ir jie taps dar atsakingesni, o aplinkosaugininkams organizuoti panašios akcijos dėl viliojimo vietų nebeteks.
Svarbu:
Viliojimo vietose natūralius pašarus ar masalą draudžiama išpilti ant žemės ir jų kiekis negali viršyti 100 kg (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską).
Medžioklės plotų vienete (1000 ha) draudžiama įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų ir vienoje viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg arba 125 l natūralaus pašaro.
Atsakomybė už pažeidimus viliojimo vietose nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje. Šis pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų.
Vasario 16-osios vakare į Joniškio rajone esantį Žmirklių kaimą buvo iškviesti Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriaus darbuotojai ir Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnai. Čia jiems buvo perduotas 51-nerių metų brakonieriavimu įtariamas vyras. Šį Joniškio rajono gyventoją sulaikė medžioklėn išsiruošę medžiotojai. Važiuodami automobiliu, ties Žmirklių kaimu esančių laukų griovyje jie pastebėjo kažką judant. Kai vyrai sustojo pažiūrėti, kas ten yra, iš griovio pašoko vyras ir nuskuodė laukais. Trijulė pasileido paskui ir bėglį sulaikė. Sugrįžę į vietą, iš kurios jis pakilo, medžiotojai rado arbaletą su optiniu taikikliu ir dviem strėlėmis.
Atvykę pareigūnai nustatė, kad arbaletas priklauso sulaikytajam, kuris leidimo jam laikyti neturi. Kadangi ant vienos iš rastų strėlių buvo matyti į kraują panašios rausvos dėmės, kilo įtarimas, kad vyras nelegaliai medžiojo. Jis tą pripažino, tačiau neigė, kad būtų ką sumedžiojęs. Apžiūrėjus aplink esančią teritoriją, nušautų gyvūnų nerasta.
Kadangi vyras turėjo neteisėtai įsigytą ginklą, jam pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais. Jo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata. Ir nors sulaikytasis prieš tai pareigūnams teigė, kad daugiau nelegalių ginklų neturi, jo garaže jų buvo rastas nelegaliai laikomas savadarbis šaunamasis ginklas su optika, 6 įvairaus kalibro šoviniai, 75 mažo kalibro graižtvinio šautuvo šoviniai ir dėžutė su 58 pneumatinio šautuvo šoviniais, o automobilyje – 18 strėlių. Vyras buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Dėl neteisėto ginklų ir šaudmenų laikymo jam pareikštas įtarimas ir jo laukia baudžiamoji atsakomybė.
Taip pat jam pradėta ir administracinė teisena. Gamtosaugininkai joniškiečiui surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad neturėdamas medžioklės lapo neteisėtai medžiojo draudžiamu ginklu – arbaletu su naktiniu taikikliu.
Lenkijoje kilo dideli medžiotojų protestai prieš naujus gamtos apsaugos įstatymus, kuriuos siūlo žaliojo judėjimo atstovai. Medžiotojai teigia, kad įstatymai smarkiai ribotų jų teisę ir galimybę medžioti.
Vienas iš ginčytinų punktų yra privaloma ginklų savininkų patikra kas trys metai, kurią medžiotojai laiko neproporcinga ir pertekline. Antras punktas yra medžioklių draudimas savaitgaliais, kuris smarkiai apribotų medžiotojų galimybes vykdyti savo pareigas. Trečias yra beveik visų laukinių paukščių medžioklės uždraudimas, kuris medžiotojų teigimu, pakenktų ekosistemai ir biologinei įvairovei.
Medžiotojai reikalauja, kad valdžia atsisakytų šių įstatymų ir konsultuotųsi su jais dėl medžioklės reglamentavimo. Jie taip pat sako, kad žaliojo judėjimo atstovai yra pseudo gamtos mylėtojai, kurie nesupranta medžioklės tradicijų ir jų naudos.
Medžiotojų protestai vyksta ne tik Lenkijoje, bet ir kitose Europos sąjungos šalyse, kur žaliasis kursas taip pat kelia nerimą ūkininkams, miškininkams ir kitoms su gamta susijusioms grupėms. Protestuotojai sako, kad jie nori ginti savo teises ir interesus prieš žaliųjų spaudimą ir ideologiją.
Aplinkos ministerija šiam 2023-2024 m. medžioklės sezonui nustatė 341 vilkų sumedžiojimo limitą. Šiuo metu iš limito išimta 260 vilkai, liko sumedžioti 81 vilkas.
Džiugu, kad prie akcijos prisijungė ne tik Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos rajoninės draugijos/skyriai, bet ir pavieniai medžiotojai, medžiotojų būreliai ir klubai, ūkininkai bei miškininkai, taip pat didelio dėmesio sulaukėme iš medžiotojų valdomų verslo įmonių, kurios neliko abejingos.
Ačiū tariame LMŽD rajoninėms draugijoms ir skyriams, kurie sutelkė medžiotojus bendram tikslui:
Vilniaus medžiotojų draugija (1400 Eur), LMŽD Kupiškio skyrius (1000 Eur), Kėdainių rajono MŽD (1000 Eur), LMŽD Anykščių skyrius (820 Eur), Akmenės MŽD (660 Eur), Šilutės rajono MŽD (545 Eur), LMŽD Trakų skyrius (500 Eur), LMŽD Utenos skyrius (500 Eur), LMŽD Skuodo skyrius (478 Eur), Kaišiadorių MD (416 Eur), Telšių MŽD (400 Eur), LMŽD Ignalinos skyrius (311 Eur), Mažeikių MŽD (300 Eur), Zarasų MŽD (300 Eur), LMŽD Jonavos skyrius (250 Eur), LMŽD Klaipėdos skyrius (225 Eur), Kelmės rajono MŽD (200 Eur), Gargždų MŽD (66 Eur), LMŽD Pakruojo skyrius (58 Eur), Radviliškio MŽD (50 Eur).
Didžiąją dalį surinktų lėšų sudarė medžiotojų valdomų įmonių, mūsų partnerių, parama. Ypatingai dėkojame – UAB „Fegda grupė“, UAB „Jurbarko karjerai“, Šakių r. Griškabūdžio ŽŪB, UAB „Translandijos transportas“, UAB „Kamitra ir KO“, UAB „Biovela Group, UAB „Prosperas“, UAB „Danhaus LT“, UAB „Medverta“, UAB „Bravisima“ (Medžiotojų užeiga).
Ypatingai dėkojame Vytautui Šidlauskui, Pranui Dailidei, kurių skirta parama Radarom2024 siekė po 1000 eurų. Taip pat dėkojame Petrui Baršauskui, Vytautui Jašinskui, Pauliui Blockiui, Gintautui Pangoniui, Juliui Lauraičiui, Edvinui Lukaševičiui, ūkininkams Antanui ir Pauliui Blockiams, ūkininkui Romualdui Majerui, kurie prie akcijos prisidėjo ženkliomis 500 eurų sumomis.
Dėkojame aukojusiems pavieniams medžiotojų klubams ir būreliams – Lentvario MB, MK „Gižai“, MB „Krekenava“, MK „Paupys“, MK „Giria“, „Raudgirio“ MB, Vilniaus MK „Rytas“, Molėtų r. MB „Suginčių medžiotojai“, MK „Aluotis“.
Už medžiotojų surinktas lėšas bus nupirkti „Saugaus kario“ komplektai, kuriuos sudaro naktinio matymo monokuliarai, lazeriniai taikikliai ir individualūs antidronai. Kaip skelbiama akcijos tinklapyje, vasario 18 d. 9.00 val. duomenimis jau yra surinkta 3 125 757 Eur. Už šią sumą bus nupirkti net 416 saugaus kario paketai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-555 „Dėl Karinių pratybų aplinkos apsaugos taisyklių patvirtinimo“, informuojame Jus, kad Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono kariai 2024 m. vasario 20–23 d. nuo 09.00 val. iki 20.00 val. Šiaulių rajono teritorijoje Gubernijos, Medenos, Mazirlovio, Klebonų, Gruzdžiųmiškuose vykdys lauko taktines pratybas.
Pratybų metu kariai su savimi turės ginklus, šaudmenų imitacija bus naudojama. Kariai važinės karinėmis transporto priemonėmis rajoninės ir vietinės reikšmės keliais, miško keliukais.
