Miske.lt

Blog

  • Kaip prišaudyti priedėlį?

    Kaip prišaudyti priedėlį?

    Dažnas medžiotojas galvojantis apie naktinio ar termo priedėlio pirkimą susiduria su ta pačia dilema – kokį preidėlį pasirinkti, koks žiedas man tinkamiausias ir kaip visą tai prišaudyti. Kaip sakoma, geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Atsakau į jūsų klausimą – kaip išsirinkti žiedą ir jį susireguliuoti, bei prišaudyti priedėlį.

  • Lietuvos medžiotojai keisis iš esmės: kils į kovą su brakonieriais, labiau saugos gamtą, bus atviresni

    Lietuvos medžiotojai keisis iš esmės: kils į kovą su brakonieriais, labiau saugos gamtą, bus atviresni

    Praeitą ketvirtadienį, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos suvažiavime buvo patvirtinta pirmoji nepriklausomos Lietuvos medžiotojų bendruomenės pokyčių strategija, kuris taps medžioklės politikos ilgalaikiu pamatu. Ji numato daug aktyvesnį medžiotojų įsitraukimą saugant šalies gamtą, žvėrių populiacijos gausinimą ir reguliavimą, dalyvavimą aplinkosaugos politikoje, tradicijų plėtrą, bendruomenės įsitraukimą į šalies gynybos politiką, daugiau skaidrumo ir atvirumo, aktyvesnį darbą su visuomene, o taip pat pokyčius medžiotojų rengime, žinių mainus bei etikos kodeksą.

    „Beveik metus kūrėme tai, kas nuo šiol tampa mūsų bendruomenės pagrindu. Turėjome daug diskusijų, minčių, nors kiek užtrukome, kol suderinome visų interesus, galime drąsiai pasakyti, kad pagaliau turime pirmąją bendruomenės politikos strategiją, aiškiai pasakančią, kokios nuo šiol yra šalies medžiotojų vertybės bei jų vieta šiuolaikinėje visuomenėje ir kokius pokyčius padarysime artimiausiu metu“, – sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas V. Kantauskas.

    Anot jo, nors medžioklė Lietuvoje turi labai gilias tradicijas, pastaruosius dešimtmečius medžiotojų bendruomenė jos politikai ir ilgalaikiams tikslams skyrė per mažai dėmesio, bendruomenė buvo pradėta skaidyta, ribojama informacija jos nariams.

    „Nepaisant to, kad per pastaruosius dešimt metų į medžiotojų gretas įsilieja vis daugiau jaunų ir naujų žmonių, bendruomenė išliko uždara, kurios veikla paveiki įvairioms spekuliacijoms, mitams bei tapo savotiška priemone, visuomenei skaidyti. Taip neturi būti,  tam būtini pokyčiai, neapsiribojantys tik keliais straipsniais ar trofėjų muziejais, bet pagrįsta realiais medžiotojų bendruomenės pokyčiais, padėsiančiais kurti santykius su bendruomenėmis, įgalinti mūsų bendruomenę šiuolaikinėje visuomenėje, gilinant jos žinias apie Lietuvos gamtą, fauną, florą, ekosistemas, medžiotojų pareigas valstybei, gamtai, žvėrims“, – sako jis.

    Pasak jo, „Medžioklės ir medžiotojų bendruomenės pokyčių strategija gamtai, valstybei, visuomenei ir LMŽD“ nuo šiol bus pristatyta kiekvienam bendruomenės nariui bei pradėta įgyvendinti, su ja taip pat galės susipažinti visuomenė.

    Strategija taip pat apima ir naujas veiklas, kurias pradės vykdyti LMŽD jau artimiausiu metu – tarp jų eilė iniciatyvų, prevencija prieš autoįvykius su laukiniais gyvūnais keliuose, Lietuvos žvėrių registras, edukacinės ir kitos veiklos.

    „Nuo šiol pradedama nauja šalies medžiotojų istorija – grįsta atvirumu, Europietiška kultūra ir bendradarbiavimu“, – sako jis.

    Rengiant strategiją taip pat buvo suformuluotas naujas šalies medžiotojų apibrėžimas – 

    „Medžiotojai yra mūsų krašto gamtos saugotojai, kas dieną darantys viską, kad žvėrių ir paukščių gausa Lietuvos miškuose atsakingai didėtų, valstybė dėl to gautų naudos, o mūsų visuomenė galėtų tuo mėgautis kaip ir praleidžiamu geru laiku Lietuvos gamtoje.“

    Suvažiavimo metu taip pat buvo pristatyta LMŽD ataskaita, biudžetas, struktūriniai pokyčiai, aptarta geroji skyrių ir rajoninių draugijų praktika bei problematika, susijusi su skaidrumo stoka ar turto apskaita.

  • Atnaujintos Medžioklės Lietuvoje taisyklės

    Atnaujintos Medžioklės Lietuvoje taisyklės

    Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė atnaujintas Medžioklės Lietuvoje taisykles, kuriose numatoma naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką, draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą ir kasmetinio jų sumedžiojimo limitų Lietuvos Respublikoje bei atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus ir kitus medžiojimo reikalavimus.

    Susipažinti su kitais Medžioklės Lietuvoje taisyklių pakeitimais galite žemiau, arba paspaudę šią nuorodą. Atnaujintos Medžioklės Lietuvoje taisykles įsigalios nuo 2024 gegužės 3d. Nuoroda į teisės aktų registrą.

    1. P a k e i č i u Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“:

    1.1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

    „1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Medžioklės taisyklės) nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą, ir kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikoje bei atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus ir kitus medžiojimo reikalavimus.“

    1.2. Pripažįstu netekusiu galios II skyrių.

    II SKYRIUS

    TEISĖS MEDŽIOTI SUTEIKIMAS IR MEDŽIOTOJO BILIETO IŠDAVIMAS

    5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos(toliau šiame skyriuje – Komisija) medžioklės egzaminą organizuoja ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Informaciją apie rengiamą medžioklės egzaminą Komisija paskelbia Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) interneto svetainėje, nurodydama darbo kalendorinį grafiką, vietą, laiką ir Medžioklės taisyklių 6 punkte išvardytų dokumentų pateikimo terminą.

    6. Asmuo, pageidaujantis įgyti teisę medžioti ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus tokia teisė gali būti suteikta, privalo Komisijai iki nustatyto termino pateikti šiuos dokumentus ir jų kopijas (dokumentų originalai, įsitikinus kopijų tikrumu, grąžinami juos pateikusiam asmeniui):

    6.1. asmens dokumentą su fotonuotrauka, kuriame būtų nurodyta gimimo data arba asmens kodas;

    6.2. pažymėjimus apie baigtus medžiotojų mokymo kursus ir atliktą stažuotę pagal Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510, arba aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomą, liudijantį įgytą aukštąjį ar aukštesnįjį biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą, ir šio diplomo priedą apie studijų metu išklausytą specialų medžioklės kursą ir išlaikytą atitinkamą egzaminą;

    6.3. prašymą Komisijai leisti laikyti medžioklės egzaminą;

    6.4. pažymas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1–5 punktų reikalavimus;

    6.5. dvi amžių atitinkančias fotonuotraukas, skirtas dokumentams įforminti.

    7. Visus 6 punkte nurodytus dokumentus pateikusiems ir išlaikiusiems medžioklės egzaminą asmenims medžiotojo bilietą Komisijos pirmininkas išduoda per 30 kalendorinių dienų. Išduodamas medžiotojo bilietas turi būti patvirtintas AAD herbiniu antspaudu ir medžiotojo bilietą išduodančio asmens parašu. Už medžiotojo bilieto išdavimą arba jo pakeitimą nauju turi būti sumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Komisijos pirmininkas Medžiotojų bilietų išdavimo registre įrašo medžiotojo bilieto išdavimo datą, numerį, asmens, kuriam išduodamas bilietas, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą. Registre pasirašo bilietą gavęs medžiotojas ir bilietą išdavęs asmuo, nurodydami savo vardą, pavardę ir pareigas. Pametus arba sugadinus medžiotojo bilietą, išduodamas kitas medžiotojo bilietas. Šiais atvejais išduodamame medžiotojo biliete įrašomos senajame medžiotojo biliete buvusios žymos apie medžiotojo kvalifikaciją, nurodoma data, iki kada galioja žyma apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą, ir patvirtinama AAD herbiniu antspaudu. Medžiotojo bilieto pavyzdinę formą tvirtina aplinkos ministras.

    8. Kas treji metai medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas);

    Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testo klausimus tvirtina aplinkos ministras.

    Testą sudaro 10 klausimų: 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir 1 saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija (schema). Testui spręsti skiriama 10 minučių. Testas yra išlaikytas, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 procentų klausimų. Neišlaikius testo, atlikti praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo neleidžiama.

    Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžioklės egzamino tvarkos ir programos ir Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos patvirtinimo“, nuostatas.

    Patikrinimo rezultatai fiksuojami Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo protokole.

    Protokolą pasirašo visi Patikrinimą atlikę asmenys. Pagal šį protokolą šiame punkte nurodytų komisijų pirmininkai Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto puslapyje „Kitos žymos“ arba kitame puslapyje įrašo žymą, kurią sudaro: užrašas „Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliktas“, vardas, pavardė, parašas, data.

    9. Asmenys, kuriems už Medžioklės taisyklių pažeidimus teisė medžioti, vykdant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo laikinai atimta, prieš atsiimdami medžiotojo bilietą privalo Komisijoje išlaikyti Medžioklės egzaminą ir pateikti tai patvirtinančią pažymą AAD. Jei asmuo minėtus teisės pažeidimus padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pasibaigus terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami įvykdžius išvardytus reikalavimus ir pateikus dokumentus, liudijančius, kad asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išklausė paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai.

    1.3. Pakeičiu III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

    „MEDŽIOKLĖS ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS, MEDŽIOKLĖS BŪDAI IR TERMINAI, LEIDŽIAMŲ NAUDOTI ĮRANKIŲ IR PRIEMONIŲ NAUDOJIMO MEDŽIOKLĖJE TVARKA“

    1.4. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:

    „10. Medžiojant leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones: Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 152 straipsnyje nurodytus įrankius ir priemones.

    10.1. įrankius:

    10.1.1. ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų, B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus. B ir C kategorijų trumpieji šaunamieji ginklai naudojami, kai siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas;

    10.1.2. tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą; 

    10.1.3. selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį;

    10.1.4. medžioklinius durklus – kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas medžiojamasis gyvūnas;

    10.2. priemones:

    10.2.1. iškamšas, profilius, muliažus, krykštes, natūralios kilmės masalą, feromoninius ir cheminius jaukus, vilkioklius, vilbynes;

    10.2.2. peilius, vėliavėles;

    10.2.3. medžioklinius šunis, plėšriuosius paukščius, žirgus;

    10.2.4. žiūronus, naktinio stebėjimo prietaisus, stacionarius ar kilnojamus tykojimo bokštelius ir dirbtines priedangas, slėptuves;

    10.2.5. sausumos ir vandens transporto priemones;

    10.2.6. prožektorius, kurie pritaisyti prie šautuvo (leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių).“

    1.5. Papildau 11.12 papunkčiu:

    „11.12. Naktinius taikiklius leidžiama naudoti tik medžiojant tykojant.“

    1.6. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:

    „21. Prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje, turi teisę medžioti ir ji nėra panaikinta. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje.“

    1.7. Pakeičiu 24.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „24.3. patikrinti prieš medžioklę visų medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų bilietus, pasirūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis;“

    1.8.Pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:

    „33. Kasmet iki balandžio 5 d. gegužės 1 d. medžioklės plotų naudotojai Komisijai turi pateikti nustatytos formos prašymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo (4 priedas). Kai leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete buvo išduotas  nuo balandžio 5 d. gegužės 1 d., tai einamojo medžioklės sezono prašymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo turi būti pateikiamas Komisijai tik gavus leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Jei medžioklės plotų vienetas įsiterpia į daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją, prašymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo pateikiamas tos savivaldybės Komisijai, kurios teritorijoje yra didesnė konkretaus medžioklės plotų vieneto dalis. Prašyme medžioklės plotų naudotojai turi nurodyti:

    33.1. praėjusios medžioklės sezono medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus;

    33.2. kiek medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, praėjusiame medžioklės sezone buvo faktiškai sumedžiota pagal atskiras rūšis;

    33.3. preliminarius prašymo formoje nurodytų medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenis; 

    33.4. pasiūlymą dėl medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitų nustatymo ateinančiam medžioklės sezonui.“

    1.9. Pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:

    „35. Komisija kasmet iki balandžio 15 d. gegužės 15 d. priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdama sprendimą, Komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų prašymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis, VĮ Valstybinių miškų urėdijos pateikiamą informaciją apie elninių žvėrių miško želdiniams, žėliniams ir kitiems medynams daromo neigiamo poveikio pokytį, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nenustato specialių reikalavimų dėl atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių sumedžiojimo limitų. Komisija privalo atitinkamai sumažinti nustatytą tam tikros limituojamo medžiojamojo gyvūno rūšies sumedžiojimo limitą dėl Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytų atvejų. Prireikus, Komisija gali medžioklės plotų naudotojus ar VĮ Valstybinių miškų urėdijos prašyti papildomos informacijos, reikalingos sprendimui priimti.“

    1.10. Pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:

    „39. Medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotuose medžioklės sezono metu dėl labai padidėjusio limituojamų medžiojamųjų gyvūnų tankumo (kai tankumas ne mažiau kaip 2 kartus viršija Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. D1-162 „Dėl Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 priede nurodytas didžiausias leistinas elninių žvėrių tankumo orientacines normas) pasireiškia didelė žala žemės ūkio ar miško naudmenoms, taip pat medžioklės plotų naudotojai, kurių naudojamuose medžioklės plotuose nustatytą medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitą dėl objektyvių priežasčių būtina peržiūrėti, gali iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą Komisiją, kad iš patvirtinto nepaskirstyto konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies sumedžiojimo limito būtų skirtas papildomas limitas šiems gyvūnams sumedžioti. Su prašymu turi būti pateikiamas ir Komisijos posėdžio, kuriame buvo pritarta šiam prašymui, protokolas. Gavusi tokį kreipimąsi, Komisija iki nustatytos konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūri medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, kad nebūtų viršytas bendras limitas, nustatytas išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje. Komisijos sprendimo dėl papildomo limito skyrimo protokolas išsiunčiamas el. paštu AAD ir Aplinkos apsaugos agentūrai. Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas, paskelbiama gauta informacija apie medžioklės plotų naudotojui Komisijos paskirtą papildomą limitą, atitinkamai pakeičiamas medžioklės plotų naudotojui nustatytas sumedžiojimo limitas ir nepaskirstyto konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies sumedžiojimo limito likutis. Medžioklės plotų naudotojams pageidaujant, Komisija turi teisę iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūrėti medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, neviršijant bendro limito, nustatyto išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje.“

    1.11. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:

    „42. Bendras kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitas Lietuvos Respublikoje tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu pagal Komisijų iki kiekvienų kalendorinių metų gegužės 20 d. gegužės 31 d. Aplinkos ministerijai pateiktus suvestinius duomenis.

    Informacija apie kiekvienam medžioklės plotų naudotojui nustatytą kanopinių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitą pagal Komisijų Aplinkos apsaugos agentūrai iki kalendorinių metų gegužės 31 d. pateiktus duomenis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas paskelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje po to, kai įsigalioja aplinkos ministro įsakymas dėl bendro kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limito Lietuvos Respublikoje patvirtinimo.

    Informacija apie medžioklės plotų naudotojui Medžioklės taisyklių 39 punkte nustatyta tvarka paskirtą papildomą limitą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai priimamas sprendimas dėl papildomo limito paskyrimo, paskelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, atitinkamai pakeičiant medžioklės plotų naudotojui nustatytą sumedžiojimo limitą. Paskirtas papildomas limitas įsigalioja jį paskelbus Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

    Vilkų sumedžiojimo limitą Lietuvos Respublikoje tvirtina aplinkos ministras Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“, nustatyta tvarka.“

    1.12. Pakeičiu 53 punktą ir jį išdėstau taip: 

    „53. Medžiojant medžioklės plotų vienetuose, sudarytuose žuvininkystės tvenkinių teritorijose pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 8 dalies reikalavimus (toliau šiame skyriuje – Žuvininkystės tvenkiniai), papildomai taikomi 54–55 punktų reikalavimai.

    Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, atsižvelgiant į vietos sąlygas, greta esančias paukščių apsaugai svarbias teritorijas ir kitus veiksnius, medžioklė Žuvininkystės tvenkiniuose gali būti draudžiama arba ribojama nustatant trumpesnius leidžiamus medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminus, papildomai uždraudžiant tam tikrus medžioklės būdus, tam tikrų įrankių ar priemonių naudojimą ar nustatant kitus reikalavimus.“

    1.13. Pakeičiu 58.3.9 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „58.3.9. naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi medžioti gyvūnus, kurie pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą negali būti medžiojami naudojant naktinius taikiklius ar naudoti naktinius taikiklius kitais medžiojimo būdais nei nustatyta 11.12 papunktyje;“

    1.14. Pripažįstu netekusiu galios 58.5 papunktį.

    58.5. medžioti medžiotojo biliete neturint žymos, įrašytos ne seniau kaip prieš 3 metus, apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus (šis reikalavimas netaikomas 3 metus nuo teisės medžioti suteikimo);

    1.15. Pripažįstu netekusiu galios 58.9 papunktį.

    58.9. medžioti pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, kurių dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu dėtuves įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinių), arbaletais;

    1.16.Pripažįstu netekusiu galios 58.10 papunktį.

    58.10.vilioti elektriniais, elektroniniais ar magnetiniais garso atkūrimo prietaisais;

    1.17. Pakeičiu 58.11 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „58.11. gyvūnams gaudyti ar žudyti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, ir priemones arba būdus, kurie Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu uždrausti naudoti ar Medžioklės taisyklėse neįvardyti kaip leistini arba naudoti medžioklės būdus, kurie Medžioklės taisyklėse neįvardinti kaip leistini;“

    1.18. Pripažįstu netekusiu galios 58.12 papunktį.

    58.12. medžiojamuosius gyvūnus akinant veidrodžiais ar kitomis priemonėmis;

    1.19. Pripažįstu netekusiu galios 58.13 papunktį.

    58.13. medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus atvejus, nurodytus Medžioklės taisyklių 10.2.6 papunktyje);

    1.20 Pripažįstu netekusiu galios 58.17 papunktį.

    58.17. medžioti kanopinius žvėris graižtvinių ginklų neekspansyviosiomis kulkomis;

    1.21. Pripažįstu netekusiu galios 58.18 papunktį.

    58.18. medžioti kanopinius žvėris visų dydžių šratais ir grankulkėmis;

    1.22. Pripažįstu netekusiu galios 58.20 papunktį.

    58.20. medžioti kanopinius žvėris šoviniais, neturinčiais būtinos šaudmens energijos:

    58.20.1. stirnas – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 1 000 J;

    58.20.2. danielius, antramečius šernus ir jauniklius – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 000 J;

    58.20.3. briedžius, tauriuosius elnius ir suaugusius šernus – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 500 J;

    1.23. Pripažįstu netekusiu galios 58.34 papunktį.

    58.34. medžioklėje naudoti Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąraše, patvirtiname Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 „Dėl Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo“, nurodytų veislių šunis;

    1.24. Pakeičiu 59 punktą ir jį išdėstau taip:

    „59. Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme,

    Kas treji kalendoriniai metai medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas);

    Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testo klausimus tvirtina aplinkos ministras.

    Testą sudaro 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir 1 saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija (schema). Testui spręsti skiriama 10 minučių. Testas yra išlaikytas, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 procentų testo klausimų. Neišlaikius testo, neleidžiama atlikti praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo.

    Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžioklės egzamino tvarkos ir programos ir Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos patvirtinimo“, nuostatas.“

    1.25. Pakeičiu 60 punktą ir jį išdėstau taip:

    „60. Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioti reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine ar katilu – pradėjus medžioti. B ir C kategorijos trumpieji šaunamieji ginklai užtaisomi, kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas. Jeigu medžiojant einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių. Medžioklės varant metu medžioklės plotų vienete judant iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde, jeigu šautuvas atlaužiamas,– atlaužtas. Pasibaigus medžioklei, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami.“

    2. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 2, 14 ir 21 punktai įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

  • Dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje

    Dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje

    Informuojame, kad aplinkos ministras Simonas Gentvilas vakar (balandžio 30 d. ) pasirašė įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, kuriame nustatyta naktinių taikiklių naudojimosi tvarka. 

    Atkreipiame dėmesį, kad pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymą  Norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

    Taigi, nors aplinkos ministras vakar pasirašė minėtą įsakymą, tačiau įsakymas dar neužregistruotas Teisės aktų registre. Tikėtina, kad įsakymas bus užregistruotas ir paskelbtas TAR jau šį ketvirtadienį – gegužės 2 d., o įsigalios penktadienį – gegužės 3 d. 

    Pažymime, kad nuo šiandien (gegužės 1 d.) įsigalioja Medžioklės įstatymo pakeitimai, kuriais draudžiami ir leidžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės nustatomi įstatymu, tame tarpe ir naktiniai taikikliai.

    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, medžiotojams rekomenduojame vengiant galimų teisės aktų pažeidimų ir teisminių procesų bei ažiotažo žiniasklaidoje, naktinius taikiklius medžioklėje pardėti naudoti TIK tada, kai įsigalios pasirašytas aplinkos ministro įsakymas – apie tai informuosime. 

    Pagal naująsias medžioklės taisykles, naktinius taikiklius bus leidžiama naudoti tik medžiojant tykojant, tam nekeliant papildomų sąlygų. Apie tai, kad medžioklėje bus naudojami naktiniai taikikliai, nereikės daryti jokių įrašų ar kitų perteklinių atžymėjimų. Taip pat iš taisyklių procedūriškai išbrauktos nuostatos, reglamentuojančios draudžiamus ar leidžiamus medžioklėje naudoti įrankius ir priemones, kurios perkeltos į įstatymą. 

    Primename, kad naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, leidžiama naudoti medžiojant: šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

    Nuo šiandienos, 2024 m. gegužės 1 d., Medžioklės įstatymas leidžia naudoti naktinius taikiklius medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

    Medžioklės įstatymui prieštaraujančios Medžioklės taisyklių nuostatos neturėtų būti taikomos. Taigi, medžioklė naudojant naktinius taikiklius laikantis Medžioklės įstatyme nustatytų ir bendro pobūdžio Medžioklės taisyklių reikalavimų nuo šiandienos yra galima.

    Žinoma, galimos įvairios interpretacijos, po kurių savo tiesą gali tekti įrodyti teisme. Nors, tai neturėtų būti sunku, kiekvienas turėtų pats nuspręsti ar tokios perspektyvos rizika jam yra priimtina.

    Linkime visiems atsakingų, tvarių ir pamatuotų sprendimų!

  • LMŽD direktorius Laimonas Daukša dėl medžiotojų klaidinimo

    LMŽD direktorius Laimonas Daukša dėl medžiotojų klaidinimo

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša apie medžiotojų klaidinimą, situaciją Marijampolėje ir perspektyvas.

    Kėdainiuose vykusioje LMŽD skyrių pirmininkų ir jų delegatų antrojoje sueigoje pristatė daugiau nei pusę metų rengtą pirmąją šalies istorijoje medžiotojų bendruomenės veiklos strategiją – planą. Jis numato kardinalias bendruomenės veiklos permainas, ilgalaikius strateginius tikslus.

  • Nors dalyje Lietuvos taikomos lengvesnės AKM valdymo priemonės – virusas nesitraukia

    Nors dalyje Lietuvos taikomos lengvesnės AKM valdymo priemonės – virusas nesitraukia

    Šiuo metu Lietuvoje AKM (afrikinio kaulių maro) virusas jau patvirtintas beveik 400 šernų, kai tuo tarpu 2023 m. per visus metus atvejų skaičius siekė 600. Taigi laukinėje gamtoje, virusas plinta augančia tendencija, todėl ūkininkai ir medžiotojai privalo būti budrūs ir laikytis visų biosaugos priemonių.

    Nors AKM atvejų Lietuvoje daugėja, tačiau 16-koje Lietuvos rajonų savivaldybių, pastaruosius 12 mėn. jis nebuvo nustatytas, todėl šiuose rajonuose taikomos lengvesnės AKM kontrolės priemonės medžiotojams:  

    – kraujo mėginiai imami tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) suplanuotam sumedžiotų šernų skaičiui;

    – medžiotojai neprivalo laikyti, saugoti, šernienos skerdenos ar jos mėsos iki bus gauti AKM tyrimų rezultatai;

    – sumedžioję šerną gali pasidalinti ir gavę trichineliozės atsakymus, vartoti savo reikmėms- visiems, be išimties, sumedžiotiems šernams imami diafragmos mėginiai, trichineliozės tyrimui atlikti. Mėginiai pristatomi į VMVT padalinius arba oficialiąją laboratoriją ir jai priklausančius padalinius. Asmenų aptarnavimo laikus rasite čia.

    1 pav. 16 rajonų savivaldybių, kuriose pastaraisiais metais per 12 mėn. nebuvo nustatytas AKM
    1 pav. 16 rajonų savivaldybių, kuriose pastaraisiais metais per 12 mėn. nebuvo nustatytas AKM

    Likusiuose rajonuose, kuriuose AKM yra plačiai paplitęs, išlieka senoji tvarka – visi 100% sumedžioti šernai tiriami dėl AKM, o sumedžiotas šernas turi būti laikomas su VMVT suderintuose vietose, iki kol bus gauti neigiami AKM tyrimų rezultatai.

    Mėsos perdirbimo įmonėms, draudžiama priimti sumedžiotų šernų skerdenas, jas laikyti, perdirbti ir iš jų gaminti pusgaminius ir gaminius, kuriems oficialiojoje laboratorijoje nėra atlikti AKM tyrimai polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodu ir nėra gauti neigiami rezultatai. Medžiotojai norintys pristatyti sumedžiotų šernų skerdeną, mėsą į įmonę perdirbimui, privalo atlikti AKM tyrimus už savo lėšas, jei tai nepatenka į valstybės stebėsenos tyrimų planą. Tai aktualu aukščiau nurodytų 16 rajonų medžiotojams.

    Iš sumedžiotų šernų, imamas tik vienas kraujo mėginys, į violetinės spalvos mėgintuvėlį. Į raudonos spalvos mėgintuvėlius, papildomai, Klasikinio kiaulių maro tyrimui, imamas kraujo mėginys tik nurodžius VMVT specialistui. Medžiotojams privaloma saugiai sunaikinti šernų gaišenas, prižiūrint VMVT specialistams ir paėmus mėginius AKM tyrimui. 

    Apie medžioklės plotuose rastus nugaišusius ar eismo įvykio metu užmuštus šernus, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, medžioklės plotų naudotojai ir/ar piliečiai turi nedelsiant pranešti VMVT teritoriniams priežiūros skyriams. Pranešti galima bendrosios pagalbos telefono numeriu – 112, VMVT – Nr. +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio), 1879 (gali būti taikomi padidinti tarifai), informuoti  el. paštu info@vmvt.lt. Jei pranešimas apie rastą šerno (-ų) gaišeną (-as) pasitvirtina, pranešėjui priklauso 30 eurų išmoka už gaišeną.

  • Aplinkos ministerija planuoja naikinti popierinius medžiotojų bilietus

    Aplinkos ministerija planuoja naikinti popierinius medžiotojų bilietus

    Siekiant perkelti dabar naudojamus popierinius medžiotojų bilietus į skaitmeninę erdvę, 2023 m. su Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sudaryta Biudžeto lėšų naudojimo medžiotojų ir medžiotojų bilietų duomenų kaupimo sistemai Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje kurti sutartis (toliau – sutartis). Sutarties I ir II etapai, apimantys elektroninių prašymų suteikti teisę medžioti ir išduoti medžiotojo bilietą pateikimo ir turimų popierinių medžiotojų bilietų perkėlimo į elektroninę erdvę paslaugas, sėkmingai įvykdyti, sudaryta galimybė išduoti elektroninius medžiotojo bilietus, naudojantis Policijos elektroninių paslaugų sistema.

    Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad Aplinkos ministerija nustato medžiotojo bilieto išdavimo, paėmimo ir grąžinimo tvarką. Aplinkos ministerija šią įstatymo nuostatą įgyvendino dviem teisės aktais: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1031 „Dėl Medžiotojo bilieto paėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinta medžiotojo bilieto paėmimo ir grąžinimo tvarka, o Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse – medžiotojo bilieto išdavimo tvarka.

    Projekto tikslas –reglamentuoti, kaip elektroninėmis priemonėmis Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje (toliau – PLVIS) suteikiama teisė medžioti, vykdomas teisės medžioti atėmimas, grąžinimas, panaikinimas. Supaprastinti teisinį reguliavimą nuostatas dėl teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo perkeliant į vieną teisės aktą.

    Siūlomos priemonės. Siekiant supaprastinti teisinį reguliavimą, tiksliau – įgyvendinti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nuostatas, Projekte siūloma nuostatas dėl teisės medžioti suteikimo išbraukti iš Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir perkelti į Projektą. Reglamentuojama, kaip elektroninėmis priemonėmis PLVIS suteikiama teisė medžioti, vykdomas teisės medžioti atėmimas, grąžinimas, panaikinimas. Išbraukiamos nuorodos į netekusį galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 609 „Dėl Duomenų pateikimo medžiotojų sąvadui ir sąvade sukauptos informacijos teikimo kitoms institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“. Siūloma atsisakyti nuostatos, kad administracinio nusižengimo, už kurį numatytas specialiosios teisės – teisės medžioti – atėmimas, tyrimo metu ar kol vyksta teisminis medžiotojo padaryto nusižengimo nagrinėjimas, medžiotojas gali be jokių apribojimų medžioti toliau turėdamas Aplinkos apsaugos departamento pareigūno išduotą laikinąjį medžiotojo bilietą.

    Nauda visuomenei. Efektyvesnė ir skaidresnė teisės medžioti suteikimo, sustabdymo ir panaikinimo tvarka.

    Projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai, Europos Sąjungos teisės reikalavimams, neperkelia ir neįgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų, nenotifikuotinas Europos Komisijai.

    Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas, nes Projekto nuostatos neatitinka Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punkte nustatytų reikalavimų.

  • Dešimt faktų, kuriuos verta žinoti kiekvienam medžiotojui apie Lietuvos medžiotojų draugijas, mokesčius ir turtą

    Dešimt faktų, kuriuos verta žinoti kiekvienam medžiotojui apie Lietuvos medžiotojų draugijas, mokesčius ir turtą

    1. Kiekvienas iš mūsų bendruomenės narių daugeliu atveju priklauso tam tikrai rajoninei medžiotojų draugijai ar skyriui, kuriai jokios įtakos neturi centrinė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (toliau – LMŽD). Tai reiškia, kad rajoninės draugijos ar kitos mūsų bendruomenės organizacijos, tik pačios ir individualiai priima visus sprendimus, susijusius su jų valdymu, finansų apskaita ar medžiotojui tenkančiais mokesčiais, o taip pat ir kitomis pajamomis – gaunamomis pvz. iš nario mokesčių rinkliavų, saugos elgesio medžioklėje egzaminų organizavimo, naujų medžiotojų rengimo kursų ar kt.

    2. Rajoninės draugijos arba skyriai nuo seno Lietuvoje valdo daug įvairaus turto, kuriuo disponuoja tik jos ir elgiasi su juo taip kaip pačios nori bei yra atskaitingos tik prieš savo draugijos ar skyriaus narius – medžiotojus ir žvejus. Minėtas turtas yra rajoninių draugijų ar skyrių (ne centrinės LMŽD) nuosavybė, kaip ir visos jų gautinos pajamos už narystę draugijoje ar iš bet kokių kitų veiklų, tokių kaip turto nuoma ar pan. Didžioji dalis minėto  rajoninių draugijų ar skyrių turto sietina su dar niūriais, okupuotos Lietuvos laikais, kuomet medžioklės ūkiams buvo išdalinti statiniai ar kitas turtas, tuo tarpu Lietuvai atgavus nepriklausomybę – jis turėjo pradėti tenkinti visų šalies medžiotojų interesus.

    3. Preliminari tokio nekilnojamo turto vertė gali siekti 20 milijonų eurų. Nors jis turėtų būti kiekvieno Lietuvos medžiotojo nuosavybės dalis, deja, bet praktika rodo, kad ne visada yra valdomas efektyviai ar skaidriai kaip ir pvz. vandens telkiniai.

    4. Be nekilnojamojo turto, rajoninės draugijos patikėjimo teise taip pat valdo ir nemažai šalies vandens telkinių, kurių priežiūrai, įžuvinimui ar eksploatavimui būdavo ir yra naudojami visų šalies ar tam tikro rajono medžiotojų sumokėti mokesčiai draugijai ar skyriui. Deja, bet dėl sunkiai logiškai paaiškinamų priežasčių – kai kurios rajoninės draugijos jų atsisakė, o minėti vandens telkiniai vėliau atiteko trečiosioms šalims, per varžytines, nors kai kurie buvo itin žuvingi ir galėjo toliau generuoti papildomas pajamas visai medžiotojų ir žvejų bendruomenei. Apie tai daugiau – galite susipažinti pateiktoje – LMŽD rajoninių draugijų skyrių valdomų vandens telkinių situacijoje.

    5. Visų Lietuvos medžiotojų ir žvejų sumokamų mokesčių į rajonines draugijas ar skyrius preliminari suma per metus gali siekti daugiau nei 1 mln. Eurų, iš kurių didžiąją dalį sudaro rinkliavos už narystę tam tikroje draugijoje, saugos elgesio medžioklėje žinių patikrinimo egzamino organizavimą, pajamos iš naujų medžiotojų rengimo kursų, trofėjų matavimą, žvejo bilietų platinimą, patalpų ar pastatų nuomą. Tai reiškia, kad rajoninės draugijos disponuoja didžiąja dalimi mūsų bendruomenės sumokamų narių lėšų, tuo tarpu centrinę draugiją remia per metus vos 5 ir 1 euru (už narystę LMŽD ir komunikaciją), už ką tai darantiems LMŽD yra labai dėkinga.

    6. Tuo tarpu centrinė LMŽD nevaldo jokios informacijos apie rajoninių draugijų ūkinę ar finansinę veiklą, ar net jų narių gretas. Priešingai – centrinė LMŽD kiekvienais metais detaliai atsiskaito rajoninių draugijų atstovams apie savo finansinę, ūkinę veiklą. Tuo tarpu norint susipažinti su rajoninių draugijų finansinėmis ataskaitomis – yra sudėtinga, minėta informacija prieinama tik per registrų centrą arba joms tai darant geranoriškai. Taigi, dažnu atveju minėtos informacijos nežino net ir patys medžiotojai ir žvejai, o kai kurios jų net buvo nelinkusios teikti minėtų ataskaitų ir oficialioms šalies institucijoms. Deja, bet kai kurios jų nėra linkusios atskleisti ir tikrą savo narių skaičių, tad gali manipuliuoti skaičiais ir apie iš narių surinktus mokesčius.

    7. Tuo tarpu centrinės LMŽD vadovybę renka būtent rajoninių draugijų nariai ir delegatai, bet centrinė LMŽD niekaip negali įtakoti jų veiklos, nes rajoninių draugijų galios yra didesnės nei centrinės LMŽD dėl ydingos valdymo praktikos – iš apačios į viršų.

    8. Centrinės LMŽD nariais, priešingai nei rajoninių draugijų, gali būti tik juridiniai asmenys, vienijantys medžiotojų ir (arba) žvejų būrelius bei klubus, jos veikloje dalyvauti pilnaverčiais nariais Lietuvos medžiotojai kaip fiziniai asmenys – tiesiogiai negali, kaip negali tiesiogiai priklausyti ir medžiotojų ar žvejų būreliai/klubai.

    9. Centrinės LMŽD metinis biudžetas siekia 107 tūkstančių eurų, didžioji dalis lėšų tenka jos etatams, kurių net du iki dabar dirbo tik ¼ etato, o mėnesinės LMŽD išlaidos, atstovaujant visą 30 000 medžiotojų ir dar X tūkst. žvejų bendruomenę – vos 8,5 tūkst. eurų prieš mokesčius.

    10. Centrinė LMŽD yra ne pelno siekianti organizacija, kurios pirmininkas yra renkamas 46 rajoninių draugijų sprendimu 5 metų kadencijai. LMŽD priklauso tarptautinėms medžiotojų organizacijoms CIC ir FACE.

  • Pristatytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių projektas

    Pristatytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių projektas

    Aplinkos ministerija pristatė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių projektą, derinimui su visuomeninėmis organizacijomis.

    P a k e i č i u Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“:

    1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

    „1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Medžioklės taisyklės) nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą, ir kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikoje bei atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus ir kitus medžiojimo reikalavimus.“

    2. Pripažįstu netekusiu galios II skyrių.

    II SKYRIUS

    TEISĖS MEDŽIOTI SUTEIKIMAS IR MEDŽIOTOJO BILIETO IŠDAVIMAS

    5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos(toliau šiame skyriuje – Komisija) medžioklės egzaminą organizuoja ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Informaciją apie rengiamą medžioklės egzaminą Komisija paskelbia Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) interneto svetainėje, nurodydama darbo kalendorinį grafiką, vietą, laiką ir Medžioklės taisyklių 6 punkte išvardytų dokumentų pateikimo terminą.

    6. Asmuo, pageidaujantis įgyti teisę medžioti ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus tokia teisė gali būti suteikta, privalo Komisijai iki nustatyto termino pateikti šiuos dokumentus ir jų kopijas (dokumentų originalai, įsitikinus kopijų tikrumu, grąžinami juos pateikusiam asmeniui):

    6.1. asmens dokumentą su fotonuotrauka, kuriame būtų nurodyta gimimo data arba asmens kodas;

    6.2. pažymėjimus apie baigtus medžiotojų mokymo kursus ir atliktą stažuotę pagal Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510, arba aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomą, liudijantį įgytą aukštąjį ar aukštesnįjį biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą, ir šio diplomo priedą apie studijų metu išklausytą specialų medžioklės kursą ir išlaikytą atitinkamą egzaminą;

    6.3. prašymą Komisijai leisti laikyti medžioklės egzaminą;

    6.4. pažymas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1–5 punktų reikalavimus;

    6.5. dvi amžių atitinkančias fotonuotraukas, skirtas dokumentams įforminti.

    7. Visus 6 punkte nurodytus dokumentus pateikusiems ir išlaikiusiems medžioklės egzaminą asmenims medžiotojo bilietą Komisijos pirmininkas išduoda per 30 kalendorinių dienų. Išduodamas medžiotojo bilietas turi būti patvirtintas AAD herbiniu antspaudu ir medžiotojo bilietą išduodančio asmens parašu. Už medžiotojo bilieto išdavimą arba jo pakeitimą nauju turi būti sumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Komisijos pirmininkas Medžiotojų bilietų išdavimo registre įrašo medžiotojo bilieto išdavimo datą, numerį, asmens, kuriam išduodamas bilietas, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą. Registre pasirašo bilietą gavęs medžiotojas ir bilietą išdavęs asmuo, nurodydami savo vardą, pavardę ir pareigas. Pametus arba sugadinus medžiotojo bilietą, išduodamas kitas medžiotojo bilietas. Šiais atvejais išduodamame medžiotojo biliete įrašomos senajame medžiotojo biliete buvusios žymos apie medžiotojo kvalifikaciją, nurodoma data, iki kada galioja žyma apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą, ir patvirtinama AAD herbiniu antspaudu. Medžiotojo bilieto pavyzdinę formą tvirtina aplinkos ministras.

    8. Kas treji metai medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas);

    Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testo klausimus tvirtina aplinkos ministras.

    Testą sudaro 10 klausimų: 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir 1 saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija (schema). Testui spręsti skiriama 10 minučių. Testas yra išlaikytas, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 procentų klausimų. Neišlaikius testo, atlikti praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo neleidžiama.

    Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžioklės egzamino tvarkos ir programos ir Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos patvirtinimo“, nuostatas.

    Patikrinimo rezultatai fiksuojami Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo protokole.

    Protokolą pasirašo visi Patikrinimą atlikę asmenys. Pagal šį protokolą šiame punkte nurodytų komisijų pirmininkai Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto puslapyje „Kitos žymos“ arba kitame puslapyje įrašo žymą, kurią sudaro: užrašas „Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliktas“, vardas, pavardė, parašas, data.

    9. Asmenys, kuriems už Medžioklės taisyklių pažeidimus teisė medžioti, vykdant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo laikinai atimta, prieš atsiimdami medžiotojo bilietą privalo Komisijoje išlaikyti Medžioklės egzaminą ir pateikti tai patvirtinančią pažymą AAD. Jei asmuo minėtus teisės pažeidimus padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pasibaigus terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami įvykdžius išvardytus reikalavimus ir pateikus dokumentus, liudijančius, kad asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išklausė paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai.

    3. Pakeičiu III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

    „MEDŽIOKLĖS ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS, MEDŽIOKLĖS BŪDAI IR TERMINAI, LEIDŽIAMŲ NAUDOTI ĮRANKIŲ IR PRIEMONIŲ NAUDOJIMO MEDŽIOKLĖJE TVARKA“

    4. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:

    „10. Medžiojant leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones: Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 152 straipsnyje nurodytus įrankius ir priemones.

    10.1. įrankius:

    10.1.1. ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų, B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus. B ir C kategorijų trumpieji šaunamieji ginklai naudojami, kai siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas;

    10.1.2. tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą; 

    10.1.3. selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį;

    10.1.4. medžioklinius durklus – kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas medžiojamasis gyvūnas;

    10.2. priemones:

    10.2.1. iškamšas, profilius, muliažus, krykštes, natūralios kilmės masalą, feromoninius ir cheminius jaukus, vilkioklius, vilbynes;

    10.2.2. peilius, vėliavėles;

    10.2.3. medžioklinius šunis, plėšriuosius paukščius, žirgus;

    10.2.4. žiūronus, naktinio stebėjimo prietaisus, stacionarius ar kilnojamus tykojimo bokštelius ir dirbtines priedangas, slėptuves;

    10.2.5. sausumos ir vandens transporto priemones;

    10.2.6. prožektorius, kurie pritaisyti prie šautuvo (leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių).“

    5. Papildau 11.12 papunkčiu:

    „11.12. Naktinius taikiklius leidžiama naudoti tik medžiojant tykojant iš kilnojamų ar nekilnojamų medžioklės bokštelių, kitų virš žemės pakeltų priedangų ir slėptuvių, nuo kilnojamų kopėčių, kai ginklas yra laikomas ne žemesniame kaip žmogaus ūgis aukštyje, užtikrinant šaudmenų kritimą į gruntą matomame šaudymo sektoriuje.“

    6. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:

    „21. Prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje, turi teisę medžioti ir ji nėra panaikinta. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje.“

    7. Pakeičiu 24.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „24.3. patikrinti prieš medžioklę visų medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų bilietus, pasirūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis;“

    8.Pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:

    „33. Kasmet iki balandžio 5 d. gegužės 1 d. medžioklės plotų naudotojai Komisijai turi pateikti nustatytos formos prašymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo (4 priedas). Kai leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete buvo išduotas  nuo balandžio 5 d. gegužės 1 d., tai einamojo medžioklės sezono prašymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo turi būti pateikiamas Komisijai tik gavus leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Jei medžioklės plotų vienetas įsiterpia į daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją, prašymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo pateikiamas tos savivaldybės Komisijai, kurios teritorijoje yra didesnė konkretaus medžioklės plotų vieneto dalis. Prašyme medžioklės plotų naudotojai turi nurodyti:

    33.1. praėjusios medžioklės sezono medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus;

    33.2. kiek medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, praėjusiame medžioklės sezone buvo faktiškai sumedžiota pagal atskiras rūšis;

    33.3. preliminarius prašymo formoje nurodytų medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenis; 

    33.4. pasiūlymą dėl medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitų nustatymo ateinančiam medžioklės sezonui.“

    9. Pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:

    „35. Komisija kasmet iki balandžio 15 d. gegužės 15 d. priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdama sprendimą, Komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų prašymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis, VĮ Valstybinių miškų urėdijos pateikiamą informaciją apie elninių žvėrių miško želdiniams, žėliniams ir kitiems medynams daromo neigiamo poveikio pokytį, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nenustato specialių reikalavimų dėl atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių sumedžiojimo limitų. Komisija privalo atitinkamai sumažinti nustatytą tam tikros limituojamo medžiojamojo gyvūno rūšies sumedžiojimo limitą dėl Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytų atvejų. Prireikus, Komisija gali medžioklės plotų naudotojus ar VĮ Valstybinių miškų urėdijos prašyti papildomos informacijos, reikalingos sprendimui priimti.“

    10. Pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:

    „39. Medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotuose medžioklės sezono metu dėl labai padidėjusio limituojamų medžiojamųjų gyvūnų tankumo (kai tankumas ne mažiau kaip 2 kartus viršija Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. D1-162 „Dėl Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 priede nurodytas didžiausias leistinas elninių žvėrių tankumo orientacines normas) pasireiškia didelė žala žemės ūkio ar miško naudmenoms, taip pat medžioklės plotų naudotojai, kurių naudojamuose medžioklės plotuose nustatytą medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitą dėl objektyvių priežasčių būtina peržiūrėti, gali iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą Komisiją, kad iš patvirtinto nepaskirstyto konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies sumedžiojimo limito būtų skirtas papildomas limitas šiems gyvūnams sumedžioti. Su prašymu turi būti pateikiamas ir Komisijos posėdžio, kuriame buvo pritarta šiam prašymui, protokolas. Gavusi tokį kreipimąsi, Komisija iki nustatytos konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūri medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, kad nebūtų viršytas bendras limitas, nustatytas išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje. Komisijos sprendimo dėl papildomo limito skyrimo protokolas išsiunčiamas el. paštu AAD ir Aplinkos apsaugos agentūrai. Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas, paskelbiama gauta informacija apie medžioklės plotų naudotojui Komisijos paskirtą papildomą limitą, atitinkamai pakeičiamas medžioklės plotų naudotojui nustatytas sumedžiojimo limitas ir nepaskirstyto konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies sumedžiojimo limito likutis. Medžioklės plotų naudotojams pageidaujant, Komisija turi teisę iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūrėti medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, neviršijant bendro limito, nustatyto išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje.“

    11. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:

    „42. Bendras kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitas Lietuvos Respublikoje tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu pagal Komisijų iki kiekvienų kalendorinių metų gegužės 20 d. gegužės 31 d. Aplinkos ministerijai pateiktus suvestinius duomenis.

    Informacija apie kiekvienam medžioklės plotų naudotojui nustatytą kanopinių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitą pagal Komisijų Aplinkos apsaugos agentūrai iki kalendorinių metų gegužės 31 d. pateiktus duomenis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas paskelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje po to, kai įsigalioja aplinkos ministro įsakymas dėl bendro kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limito Lietuvos Respublikoje patvirtinimo.

    Informacija apie medžioklės plotų naudotojui Medžioklės taisyklių 39 punkte nustatyta tvarka paskirtą papildomą limitą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai priimamas sprendimas dėl papildomo limito paskyrimo, paskelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, atitinkamai pakeičiant medžioklės plotų naudotojui nustatytą sumedžiojimo limitą. Paskirtas papildomas limitas įsigalioja jį paskelbus Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

    Vilkų sumedžiojimo limitą Lietuvos Respublikoje tvirtina aplinkos ministras Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“, nustatyta tvarka.“

    12. Pakeičiu 53 punktą ir jį išdėstau taip: 

    „53. Medžiojant medžioklės plotų vienetuose, sudarytuose žuvininkystės tvenkinių teritorijose pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 8 dalies reikalavimus (toliau šiame skyriuje – Žuvininkystės tvenkiniai), papildomai taikomi 54–55 punktų reikalavimai.

    Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, atsižvelgiant į vietos sąlygas, greta esančias paukščių apsaugai svarbias teritorijas ir kitus veiksnius, medžioklė Žuvininkystės tvenkiniuose gali būti draudžiama arba ribojama nustatant trumpesnius leidžiamus medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminus, papildomai uždraudžiant tam tikrus medžioklės būdus, tam tikrų įrankių ar priemonių naudojimą ar nustatant kitus reikalavimus.“

    13. Pakeičiu 58.3.9 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „58.3.9. naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi medžioti gyvūnus, kurie pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą negali būti medžiojami naudojant naktinius taikiklius;“

    14. Pripažįstu netekusiu galios 58.5 papunktį.

    58.5. medžioti medžiotojo biliete neturint žymos, įrašytos ne seniau kaip prieš 3 metus, apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus (šis reikalavimas netaikomas 3 metus nuo teisės medžioti suteikimo);

    15. Pripažįstu netekusiais galios 58.9 ir 58.10 papunkčius.

    58.9. medžioti pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, kurių dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu dėtuves įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinių), arbaletais;

    58.10.vilioti elektriniais, elektroniniais ar magnetiniais garso atkūrimo prietaisais;

    16. Pakeičiu 58.11 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „58.11. gyvūnams gaudyti medžioti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, ir priemones arba būdus, kurie Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu uždrausti naudoti ar Medžioklės taisyklėse neįvardyti kaip leistini arba naudoti medžioklės būdus, kurie Medžioklės taisyklėse neįvardinti kaip leistini;“

    17. Pripažįstu netekusiais galios 58.12 ir 58.13 papunkčius.

    58.12. medžiojamuosius gyvūnus akinant veidrodžiais ar kitomis priemonėmis;

    58.13. medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus atvejus, nurodytus Medžioklės taisyklių 10.2.6 papunktyje);

    18. Pripažįstu netekusiais galios 58.17 ir 58.18 papunkčius.

    58.17. medžioti kanopinius žvėris graižtvinių ginklų neekspansyviosiomis kulkomis;

    58.18. medžioti kanopinius žvėris visų dydžių šratais ir grankulkėmis;

    19. Pripažįstu netekusiu galios 58.20 papunktį.

    58.20. medžioti kanopinius žvėris šoviniais, neturinčiais būtinos šaudmens energijos:

    58.20.1. stirnas – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 1 000 J;

    58.20.2. danielius, antramečius šernus ir jauniklius – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 000 J;

    58.20.3. briedžius, tauriuosius elnius ir suaugusius šernus – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 500 J;

    20. Pripažįstu netekusiu galios 58.34 papunktį.

    58.34. medžioklėje naudoti Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąraše, patvirtiname Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 „Dėl Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo“, nurodytų veislių šunis;

    21. Pakeičiu 59 punktą ir jį išdėstau taip:

    „59. Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme,

    Kas treji kalendoriniai metai medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas);

    Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testo klausimus tvirtina aplinkos ministras.

    Testą sudaro 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir 1 saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija (schema). Testui spręsti skiriama 10 minučių. Testas yra išlaikytas, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 procentų testo klausimų. Neišlaikius testo, neleidžiama atlikti praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo.

    Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžioklės egzamino tvarkos ir programos ir Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos patvirtinimo“, nuostatas.“

    22. Pakeičiu 60 punktą ir jį išdėstau taip:

    „60. Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioti reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine ar katilu – pradėjus medžioti. B ir C kategorijos trumpieji šaunamieji ginklai užtaisomi, kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas. Jeigu medžiojant einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių. Medžioklės varant metu medžioklės plotų vienete judant iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde, jeigu šautuvas atlaužiamas,– atlaužtas. Pasibaigus medžioklei, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami.“

    23. N u s t a t a u, kad:

    23.1. šio įsakymo 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 22 punktai įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d.;

    23.2. šio įsakymo 2, 7, 14 ir 21 punktai įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

  • Atnaujinamas termovizorius – „Pulsar Telos“

    Atnaujinamas termovizorius – „Pulsar Telos“

    Atnaujinami termovizoriai jau realybė ir ateitis. „Pulsar“ pradės teikti naują paslaugą su kuria galėsite atnaujinti turimą „Telos“ modelį į naujesnį ir pažangesnį.