Miske.lt

Blog

  • Medžiotojai buvo išgirsti: el. lapas – neprivalomas ir tai tik dalis palankių medžioklės tvarkos pokyčių

    Medžiotojai buvo išgirsti: el. lapas – neprivalomas ir tai tik dalis palankių medžioklės tvarkos pokyčių

    Aplinkos ministras Simonas Gentvilas įtvirtino medžioklės pasikeitimus Lietuvoje. Remiantis jo įsakymu, elektroninis medžioklės lapas nebus privalomas, tad invazines rūšis, tokias kaip mangutus, kanadines audines, nutrijas, ondatras bus galima medžioti ištisus metus naudojant ne tik naktinio matymo įrangą bet ir prožektorius pritvirtintus prie ginklo. Taip pat – išplėsti ir tauriųjų elnių medžiojimo terminai, atšaukiant jų limitus.

    Anot Laimono Daukšos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktoriaus, elnių populiacijos augimas tampa savotišku iššūkiu visai Lietuvos gamtai. Jų populiacija siekia apie 85 tūkst., tad tokia priemonė, kaip elektroninis lapas, netenka prasmės, todėl minėtas ministro sprendimas – pagrįstas.

    „Esminiai pakeitimai, lemti diskusijos, argumentų ir įsiklausymo, įneša medžioklėje tik dar daugiau tvarkos ir logikos, kuri veda prie vakarietiškos medžioklės tradicijų formavimo Lietuvoje kartu didinant pasitikėjimą mūsų bendruomene“, – teigia L. Daukša.

    Elektroninis medžioklės lapas neduotų naudos

    Anot jo, tokios priemonės, kaip elektroninis medžioklės lapo įteisinimas, ne tik nesukurtų jokios naudos tiek valstybei, tiek medžiotojų bendruomenei. Tai taip pat apsunkintų pačią medžioklę ar padarytų ją neprieinama, kai kurioms medžiotojų socialinėms arba amžiaus grupėms. 

    „Visuomet tai laikėme perteklinės kontrolės priemone, kuri net negalėtų būti įgyvendinta dėl techninių aplinkybių, tokių kaip ryšio, informacinių technologijų žinių, informacinių įrenginių techninių savybių trūkumų ar net tinkamų išmaniųjų priemonių neturėjimo bei apribotų bendruomenės konstitucines teises į laisvę. Tad šis įsakymas tik patvirtina, kad mūsų argumentai ir pozicija buvo išgirsta ir tinkamai įvertinta“, – sako LMŽD direktorius.

    Kaip priduria L. Daukša, tam tikros technologinės spragos sudarytų nepalankias aplinkybes: „Ryšio trukdžiai, įrenginių techninių savybių trūkumai ir tam tikrų įgūdžių stoka gali sudaryti prielaidas įvykdyti netyčinį medžioklės reikalavimų pažeidimą, kurį vėliau bus sunku įrodyti.“

    Padidins smulkiosios faunos apsaugą

    Prie viso to, naujuose medžioklės pasikeitimuose,LMŽD direktoriaus teigimu, patvirtintos tam tikros medžioklės tvarkos medžiojant invazines rūšis, išplečiant medžioklės įrangos panaudojimą, automatiškai padidins smulkiosios faunos apsaugą bei sumažins įvairių parazitinių ligų plitimą.

    „Invazinių plėšrūnų medžioklės pakeitimai automatiškai sąlygos geresnę paukščių perinčių ant žemės ar smulkiosios faunos  apsaugą, kas yra labai sveikintina“, – priduria jis.

    Užtikrins augančios elnių populiacijos balansą šalyje

    Tuo tarpu pakeisti tauriųjų elnių medžioklės terminai ir tvarka užtikrins dar geresnį žvėrių populiacijos balansą Lietuvoje.

    „Deja, elnių populiacijos augimas tampa nauju iššūkiu šalies gamtai. Jų populiacija smarkiai išaugo, o tą patvirtina ne tik statistika, nelaimės keliuose, bet ir padaroma žala gamtai, ūkininkams ir miškininkams. Tad jų medžioklės tvarkos pakeitimai yra įgyvendinti laiku ir tinkamai bei padės spręsti šią opią problemą“, – priduria L. Daukša.

    Lietuvos elnių populiacija pernai pasiekė 85 tūkst., o metinis minimalus jos prieaugis gali siekti apie 15-20 tūkst. vienetų. Pagal naujus pakeitimus tauriųjų elnių pateles ir jauniklius nuo šiol bus galima medžioti nuo rugsėjo 1 d., o patinų medžioklė pratęsta iki vasario 28 d.

    1. Nuo 2024-08-08 įsigalioja nauji Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje pakeitimai.

    Atkreipiame dėmesį, kad daugelis pakeitimų įsigalios nuo 2024 m. spalio 15 d.

    Esminiai pakeitimai:

    • Atsiranda naujo formato papildoma elektroninė medžioklės lapo forma, tačiau ji neprivaloma ir be įsigaliojimo termino. Popierinis medžioklės lapas ir toliau galės būti naudojamas kaip pagrindas, o lygiagrečiai veiks laisvanoriška elektroninio medžioklės lapo e-sistema;
    • Panaikinti limitai tauriesiems elniams. Medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama lieka: briedis ir vilkas.
    • Patikslinti tauriųjų elnių medžioklės terminai. Nuo šiol t. elnių pateles ir jauniklius bus galima medžioti nuo rugsėjo 1 d., o t. elnių patinų medžioklė prailginta iki vasario 28 d.;
    • Iki 24 val. prailgintas reikalingų duomenų pateikimo laikas sumedžiojus vilką (buvo 12 val.);
    • Prie stambiosios medžiojamosios faunos priskirtas Dovydo elnias ir jam bei dėmėtajam elniui suteiktas medžioklės terminas – medžiojamas visus kalendorinius metus;
    • Patikslinta Tykojimo sąvoka, kad tykojamus medžiojamuosius gyvūnus galima vilioti natūraliu masalu;
    • Mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras medžioti apšviečiant prožektoriumi leista – visus kalendorinius metus, tame tarpe ir šernus. Pastaba: lapes medžioti apšviečiant prožektoriumi galima tik nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. su naktiniais taikikliais ištisus metus;
    • Atsirado patikslinimas, kad naudojant skaitmeninio formato medžiotojo bilietą, medžioklės metu privaloma su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka;
    • Patikslinta, kad DRAUDŽIAMA statyti ir eksploatuoti stacionarius medžioklės įrenginius, taikyti biotechnines priemones negavus žemės sklypo savininko sutikimo ar valdytojo leidimo arba nesudarius su juo sutarties dėl biotechninių priemonių taikymo, stacionarių medžioklės įrenginių statymo ir eksploatavimo jo žemėje (jei teisiniai santykiai dėl biotechninių priemonių taikymo, stacionarių medžioklės įrenginių statymo ir eksploatavimo trunka ilgiau kaip 1 metus, turi būti sudaroma rašytinė sutartis).
    • Kasmetinės ataskaitos apie medžiojamųjų išteklių panaudojimą, prašymai dėl sumedžiojimo limitų nustatymo ir prašymai dėl papildomo limito skyrimo, nuo šiol bus teikiami naudojantis Biologinės įvairovės informacinės sistemos funkcionalumais, o ne popieriniu būdu kaip iki šiol;
    • Naujoje taisyklių redakcijoje detalizuota tvarka kaip naudojamas popierinis ir elektroninis medžioklės lapas bei kaip bus išnaudojami Biologinės įvairovės informacinės sistemos funkcionalumai.

    Nuoroda į teisės akto pakeitimą.

    1. 2024-08-07 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-265 patvirtinti kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2024–2025 metų medžioklės sezoną limitai.

    Nuo šiol medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama: briedis ir vilkas.

    Briedžių sumedžiojimo limitai kiekvienam medžioklės plotų naudotojui bus paskelbti vėliau.

    Nuoroda į teisės akto pakeitimą.

    1. Nuo 2024-08-06 įsigaliojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymo pakeitimas Nr. B1-265 „Dėl afrikinio kiaulių maro valdymo“.

    Pakeitimo esmė: rajonuose, kuriuose 12 mėn. ir daugiau nepasireiškė AKM ir mėsa bus naudojama asmeninėms reikmėms namuose (neperdirbama mėsos perdirbimo įmonėse ar cechuose), supaprastinamas šernienos trichineliozės tyrimas, kuris gali būti atliekamas ir oficialiose laboratorijose ar pas vietinius rajoninius veterinarijos gydytojus, turinčius reikalingą atestaciją.

    Trumpas paaiškinimas: iš sumedžiotų šernų, kuriems nereikia atlikti AKM tyrimų (16 savivaldybių teritorijose sumedžiotiems šernams – Akmenės r., Anykščių r., Ignalinos r., Joniškio r., Kėdainių r., Kupiškio r., Neringos, Pagėgių r., Pakruojo r., Panevėžio r., Radviliškio r., Skuodo r., Švenčionių r., Tauragės r., Utenos r. ir Visagino r.)  ir, kurių mėsa bus naudojama asmeninėms reikmėms namuose, diafragmos mėginiai trichineliozės tyrimams tirti, gali būti pristatyti tokią teisę turintiems veterinarijos gydytojams rajonuose.

    Visais atvejais pildomas Mėginių paėmimo trichinelių lervoms nustatyti aktas, o tyrimai apmokami medžioklės plotų naudotojų lėšomis.

    Nuoroda į teisės akto pakeitimą.

  • Medžiotojų pokalbiai #9

    Medžiotojų pokalbiai #9

    Šioje laidoje „Medžiotojų pokalbiai“ kalbinome Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą. Aptarėme aktualiu medžioklės klausimus, elektorinį medžioklės lapą, elnių limitus, medžioklės taisykles. Jūs taip pat galite prisidėti prie mūsų kuriamo turinio „Patreon“ platformoje.

  • Ruošiamasi naikinti elnių medžioklės limitus

    Ruošiamasi naikinti elnių medžioklės limitus

    Aplinkos ministerija teikia derinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2024–2025 metų medžioklės sezoną limitų patvirtinimo“ projektą, kuriame numatyta tik briedžių sumedžiojimo limitai.

    Suinteresuotų institucijų išvadoms ir suinteresuotų asmenų pastaboms ir pasiūlymams gauti  pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (TAIS Nr. 24-11896), kuriame numatyta, kad tik briedžių medžioklė reguliuojama nustatant jų sumedžiojimo limitus.

    Kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitus kiekvienoje savivaldybėje nustato atitinkamos savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija, sudaryta iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, VĮ Valstybinių miškų urėdijos specialistų, privačių miškų, žemės savininkus, medžiotojų klubus ir būrelius vienijančių organizacijų atstovų. Bendras kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitas Lietuvos Respublikoje tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu pagal Aplinkos ministerijai pateiktus suvestinius duomenis.

    Valstybinių miškų urėdija taip pat išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2024–2025 metų medžioklės sezoną limitų patvirtinimo“ projektą ir jam pritaria.

    Medžiotojus neramina, kad panaikinus elnių medžioklės limitus bus sunku įrodyti, kad medžiotojai atsakingai valdo elnių populiaciją ir teks mokėti tūkstantines žalas miško bei žemių savininkams.

    Projektas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje ir šiuo metu yra derinamo stadijoje.

    Plačiau apie elnių limitus šioje laidoje
    Kanopinių limitai 2024-2025Parsisiųsti
  • Medžiotojų pokalbiai #8

    Medžiotojų pokalbiai #8

    Su džiaugsmu pranešu, kad vėl startavo projektas „Medžiotojų pokalbiai“. Šioje laidoje kalbinome LMŽD direktorių Laimoną Daukšą. Kartu aptarėme elektorinį medžioklės lapą, elnių limitus, komendatūras, medžioklės taisykles ir kitus aktualius klausimus.

  • Aplinkos ministerijai pateikti reikalingi medžioklės taisyklių pakeitimų siūlymai

    Aplinkos ministerijai pateikti reikalingi medžioklės taisyklių pakeitimų siūlymai

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos vis naujai teikiamus medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo projektus ,,Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo, teikia reikšmingus siūlymus: 

    1. Remiantis tauriųjų elnių ir vilkų metinių medžioklės limitų neišnaudojimu bei didėjančia kitų laukinių žvėrių ir paukščių gausa, taip pat augančia ūkio subjektų žala, siūlome pakeisti kai kurių medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminus:

    15.2.2. tauriuosius elnius:

    patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki  sausio 31 d. vasario 28 d.

    pateles ir jauniklius – nuo rugsėjo 15 d. rugpjūčio 1 d. iki sausio 15 d. (Išaugusi tauriųjų elnių populiacija daro vis didesnę žalą miškui ir žemės ūkio pasėliams, kas verčia sunerimti ir leistų optimizuoti tauriųjų elnių populiaciją šalyje).

    15.2.6. vilkus, paprastuosius šakalus – nuo spalio 15 d. rugpjūčio 1 d. iki kovo 31 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau, aplinkos ministro įsakymą paskelbiant Teisės aktų registre); (šiuo laikotarpiu vilkai moko jauniklius ir padaro didžiausią žalą ūkininkams, taip būtų galima spręsti naminių gyvūnų išsaugojimą ir probleminių vilkų skaičiaus reguliavimą, nebereikėtų kreiptis į seniūnijas, savivaldybių komisijas ir kt. Estijoje ir Latvijoje vilkai medžiojami nuo liepos 15 d., o ankstesnė vilkų medžioklės termino pradžia padėtų sumažinti naminių gyvulių augintojų patiriamą žalą ).

    15.2.8. barsukus – nuo spalio 1 d. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d. gruodžio 31 d. (Dėl gausios barsukų populiacijos medžiojimo terminą reikėtų ilginti, nes pagal statistinius duomenis Lietuvoje gyvena apie 15 000 barsukų, o per metus sumedžiojama iki 500 individų).

    15.2.10. bebrus – nuo rugpjūčio 1 d. iki  balandžio 15 d. kovo 31 d. (Siūlome trumpinti bebrų medžiojimo terminą, nes neetiška kada sumedžiojamos vaikingos patelės. Taip pat ši data sutaptų ir su medžioklės sezono pabaiga).

    15.2.11. želmenines, tundrines ir baltakaktes žąsis – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. (Tundrinei žąsiai priskirti medžioklės terminą, nes dėl ornitologų draugijos sistematikos ji nepasidarė kita rūšimi, ji ta pati želmeninė žąsis, kuri visada buvo medžiojama).

    15.2.12. didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles, laukius, kanadines bernikles – nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.; atitinkamai pakeičiant 15.2.13. papunktį kuoduotąsias antis, laukius – nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 15 d. (Prieš keliolika metų, dėl šalto ir užsitęsusio pavasario, buvo labai vėlyvos laukių jauniklių vados, tais metais buvo pakeistos medžioklės taisyklės ir pavėlintas šių paukščių medžiojimo terminas, kuris liko iki šių dienų. Taigi, ankstesnis laukių medžioklės terminas ir buvo nuo rugpjūčio 15 d.

    Kanadinė berniklė yra invazinė svetimžemė rūšis, todėl atitinkamai turėtų būti papildytas 15.2.18. papunktis lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras, kanadines bernikles – visus metus;

    15.2.16. keršulius, uolinius karvelius – nuo rugsėjo 1 rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 1 d.(Keršulius dėl populiacijos didėjimo ir pastebimos žalos žemės ūkiui medžioti būtų tikslinga nuo rugpjūčio 15 d. Metai metams nelygu, bet kartais rugsėjo pradžioje keršuliai jau išskrenda, todėl labai trumpas sezonas, kurį reikia ankstinti).

    Papildyti nauju 15.2.19 punktu jį išdėstant:

    želmenines ir baltakaktes žąsis nuo kovo 1 d. iki balandžio 15 d. žemės ūkio pasėliuose per vieną medžioklę vienam medžiotojui leidžiama sumedžioti ne daugiau 2 vnt. paukščių. (Su tikslu apsaugoti žemė ūkio pasėlius ir nuimti ūkininkų įtampas dėl pavasarinės paukščių daromos žalos).  

    2. Siūlome naikinti medžioklės taisyklių 8 priedą ir atisakyti medžioklės lapų registravimo ir žymėjimo specialiu spaudu Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos (AAD). Šis reikalavimas daugiau kaip 800 medžioklės plotų naudotojų sukuria administracinę naštą, o pati ženklinimo galimybė medžioklės lapus ženklinti tik ADD Gyvosios gamtos apsaugos departamento devyniuose skyriuose (po pertvarkos liks tik keturi), kurie randasi apskričių centruose, lokacijos prasme yra nepatogu.

    3. Atsisakyti reikalavimo medžioklės plotų naudotojams atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege, nes atliekama apskaita neatspindi realios laukinių žvėrių populiacijos gausos. (Siūlome naikinti medžioklės taisyklių 421 papunktį, ateityje žvėrių apskaitą inicijuojant medžioklėtvarkos darbų ar nepriklausomos žvėrių apskaitos pagrindu, taip valstybei patikimiau ir tiksliau inventorizuojant laukinės gyvūnijos išteklų būklę).

    4. Vilko sumedžiojimo fakto įrašymo laikas elektroninėje formoje per 12 valandų yra nepatogus. Pageidautina per 24 valandas. (Siūlome tikslinti medžioklės taisyklių 28.4. papunktį).

    5. Siūlytina į medžioklės taisykles sugrąžinti sąvoką trukdymas medžioti – aktyvūs asmenų veiksmai medžioklės plotuose, kuriais jie siekia neleisti medžioklės plotų naudotojui teisėtai medžioti, naudotis kitomis Medžioklės įstatymo jam suteiktomis teisėmis arba vykdyti šiame įstatyme numatytas pareigas.

  • Elektroninis medžioklės lapas – Medžiotojų kontrolei didinti

    Elektroninis medžioklės lapas – Medžiotojų kontrolei didinti

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija 2024 m. liepos 12 d. el. paštu gavo raštą Nr. 24-11896 ,,Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo” pakeitimo“ projekto, kuris 2024 m. liepos 25 d. buvo aptartas LR aplinkos ministerijos Medžioklės tvarkymo konsultacinėje taryboje ir jam buvo nepritarta.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija vienija ir atstovauja daugiau kaip per 20 tūkst. asocijuotų narių, pagal kompetenciją išnagrinėjo pateiktą projektą, kuriam nepritaria bei turi pastabų.

    Konstatuojame, jog projekte siūlomi pakeitimai yra skuboti ir teikiami neatlikus net minimaliausios teisinės ir faktinės jų galimų pasekmių analizės pagrįstumo bei proporcingumo požiūriu. Projekto nuostatomis siūloma suteikti teisinį pagrindą nuotolinei medžioklės kontrolei realiu laiku, kuri tikslingai „suintensyvintų“ patikrinimų medžioklės metu skaičių bet medžiotojams nepalengvintų medžioklės administravimo procesų.

    Medžiotojus vienijančios asociacijos sumoka valstybės biudžetui už teisę sumedžioti savo nuožiūra nustatytą gyvūnų skaičių, todėl pagrindo šią konstituciniu asociacijų laisvės principu grindžiamos pareigos vykdymą papildomai kontroliuoti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nėra aišku, kaip šie didelį teisinį neapibrėžtumą lemiantys siūlymai prisidės prie projekte minimo tikslo – sumažinti korupciją įgyvendinimo.

    Draugijos nuomone, projekto rengėjai turėtų aiškiai ir atvirai deklaruoti projektu siekiamus legalizuoti veiksmus medžioklės dokumentacijos skaitmenizavimo srityje, o ne desperatiškai rūpintis medžiotojų kontrole.

    Pagrindinės įžvalgos (santrauka):

    • Europoje retai kur rasime tokį dokumentą kaip medžioklės lapas, jau nekalbant apie – elektroninę medžioklės sistemą. Kai kur net medžiotojo bilieto nėra, tik leidimas ginklui.
    • Yra šalių, kurių medžiotojai veda popierinę apskaitos knygą/žurnalą, pildo medžioklės dalyvių sąrašą arba tam tikrais atvejais pildo laisvos formos aktus. Pavyzdžiui, kaimynai Lenkai veda įrašų knygą/žurnalą, Estai pildo medžioklės dalyvių sąrašą, o Latviai, tam tikrais atvejais, pildo akto formos popierinį dokumentą, o elektroniniu formatu registruoja tik sumedžiotus laimikius bet ne medžiotojų registravimą į medžioklę.
    • Tose šalyse kur medžioklės laimikio registravimui taikomos e-sistemos, daugeliu atveju, jas administruoja medžiotojus vienijančios ir atstovaujančios organizacijos, kurios ir finansuoja e-sistemų palaikymą (metams 1-3 Eur. nuo vieno medžiotojo), bet ne VALSTYBĖS institucija. Tokiais atvejais, sumedžiotų žvėrių statistika ir duomenys geranoriškai būna perduodami valstybei, dažniausiai kartą metuose ir pasibaigus medžioklės sezonui, kad valstybė žinotų apie laukinių išteklių panaudojimą ir tendencijas.
    • 2018 metais Lenkijoje buvo įteisinta rekomendacinio pobūdžio vieša elektroninė medžioklės apskaitos forma, tačiau dėl protestų nukreiptų prieš medžioklę ši įstatymo lygmens rekomendacija buvo atšaukta. Šiuo metu Lenkijos medžiotojai naudoja privataus asmens sukurtą elektroninės medžioklės knygą (svetainė e-Polowanie.pl).
    • Vakarų šalyse medžioklės lapai yra tapę atgyvena ir dauguma valstybių apskritai atsisako medžioklės lapo – net ir popierinio, o Lietuvos medžiotojams norima „iš viršaus“ nuleisti analogų neturinčią ir, galimai, asmens duomenų apsaugos įstatymą pažeidžiančią elektroninę medžiotojų registravimosi į medžioklę sistemą.
    • Medžioklės registracija ir fizinis parašas reikalingas tik tam, kad patvirtinti jog išklausytas vadovo ir  saugaus elgesio instruktažai. Taip pat, fizinis parašo padėjimas popieriniame medžioklės lape, nereikalauja jokių papildomų sąnaudų.
    • Kasmet medžiotojai į valstybės biudžetą už galimybę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius sumoka – 3,5 mln. Eur., plius pilna apimtimi padengia medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.
    • Medžiojamųjų gyvūnų (valstybės) išteklių apskaitą atlieka medžiotojai, o valstybė dėl to nepatiria jokių išlaidų – patys medžiotojai sprendžia kiek gyvūnų sumedžioti.
    • Valstybė nesikiša į medžiojamųjų gyvūnų gausinimą ar jų populiacijų valdymą, tačiau reikalauja, kad medžiotojai atlygintų tokių gyvūnų žemės ir miško naudmenims padarytą žalą.
    • Medžiojamųjų gyvūnų gausa yra kaip niekad didelė, todėl visos suinteresuotos šalys (ūkininkai, miškininkai VMVT atstovai) nori, kad medžioklės apimtys didėtų.
    • Sumedžioti gyvūnai tampa teisę medžioti turinčių subjektų (medžiotojus vienijančių asociacijų) nuosavybe.
    • Valstybė neturėtų kištis į veikiantį, jos biudžetui naudą kuriantį ir asociacijų laisvės principu grindžiamą medžiotojų bendruomenių vykdomą teisėtą veiklą, ką ne kartą yra pasisakęs Konstitucinis Teismas.
    • E-apskaitos medžioklėje taikymo tikslai nėra viešai atskleisti ir nėra pateisinami nei mokesčių apskaitos, nei teisėtos veiklos (medžioklės kontrolės) požiūriu.
    • Sutiktina su medžioklės laimikio registravimu BĮIP medžioklės modulyje, tačiau kategoriškai prieštaraujame fizinių asmenų registravimui e-sistemose. Dėl medžioklės laimikio registravimo, ataskaitų teikimo ir planavimo galimybių BĮIP medžioklės modulio pagalba – esame pasiruošę diskutuoti ir teikti metodinę pagalba.

    Dėl kai kurių Projekte siūlomų įtvirtinti teisinio reguliavimo aspektų pasisakome išsamiau. LMŽD pastabos:

    Dauguma užsienio valstybių apskritai atsisako medžioklės lapo – net ir popierinio, o Lietuvos medžiotojams norima „iš viršaus“ nuleisti analogų neturinčią ir, galimai, asmens duomenų apsaugos įstatymą pažeidžiančią elektroninę medžiotojų registravimosi į medžioklę sistemą. Tai atskleidžia 2020 m. gruodžio 11 d. LR Seimo nutarimas Nr. XIV-72 „Dėl aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos vyriausybės programos 162.5. punktas, „<..> Įvesime elektroninius medžioklės lapus, kurie realiuoju laiku būtų pasiekiami kontrolę vykdančioms institucijoms <..>“. Šis reguliacinio pobūdžio teisinis reglamentavimas, diegiant skaitmeninius kontrolės metodus, supaprastina aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tačiau pažeidžia Konstitucines teises laisvai judėti, turėti poilsį ir laisvalaikį.

    Kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, projekto tikslas yra „<..>sukurti medžioklės registracijos modulį (medžioklės dalyvių, laimikio apskaitos, sumedžiojimo limitų planavimo ir kontrolės<..>“, o iki šiol ne kartą aplinkos ministerijos raštuose buvo teigiama, kad medžioklės skaitmenizacijos tikslas yra „<..> sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti skaitmenines priemones ir paslaugas medžioklės srityje, tobulinti teisines nuostatas, galinčias sudaryti prielaidas korupcijai <..>“. Nėra aišku, kaip šie pakeitimai prisidės prie projekto vieno iš tikslų korupcijos sumažinimo įgyvendinimo ir apskritai, kurioje vietoje Aplinkos ministerija įžvelgia korupcijos apraiškų, o siekis sukurti visuotinai privalomą medžioklės registraciją indikuoja medžiotojų kontrolės didinimą.

    Kiek anksčiau su e-sistemomis susijiusiuose teisės aktų projektų aiškinamuosiuose raštuose buvo teigiama: „<..> Spendžiant dėl 2019 m. panaikinto medžiotojų sąvado atsiradusias problemas, susijusias su duomenų medžioklės kontrolei užtikrinti valdymu, aplinkos ministras įpareigojamas įsteigti medžioklės duomenų valstybės informacinę sistemą arba organizuoti medžioklės duomenų kaupimą susijusiose informacinėse sistemose <..>“ Pastebime, kad nei dabartiniame, nei ankstesniuose projektuose nėra įvardijamos po panaikinto medžiotojų sąvado tariamai atsiradusios problemos. Keliame klausimą, ar neaiškūs ir vis kintantys e-sistemų reikalingumo argumentai bei menamos problemos, nesukuria dirbtinių sąlygų diegti e-sistemų, medžiotojus verčiant jomis naudotis. Aplinkos ministerija iki šiol teigė, kad „Biologinės įvairovės informacinės platformos – BĮIP“ duomenų valdytojas yra aplinkos ministerija, tačiau duomenų naudotojas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Pagal tai galime teigti, kad skaitmeninių priemonių įdiegimas medžioklės srityje – tai įrankis supaprastinti medžiotojų kontrolę aplinkosaugą vykdantiems pareigūnams. Šis siekis turi požymių, kad gali būti pažeista Europos žmogaus teisių  konvencija.  Jeigu paaiškės, kad tai medžiotojų sekimo įrankis, pažeidžiantis medžiotojų teises, kreipsimės į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre.

    Užmojai sukurti įrankį medžioklės kontrolę vykdančioms institucijoms,  ne kartą prasprūdo ir viešojoje erdvėje Aplinkos ministerijos politinei vadovybei pasisakant apie elektroninį medžioklės lapą:

    „<..> „Medžioklės lapai taps elektroniniai. Tai leis saugiau jaustis ir patiems būrelių nariams, ir tiksliau vykdyti medžiotojų kontrolę“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas<..>“. Šaltinis: 2021-05-20 LR Aplinkos ministerijos viešas pranešimas Medžiotojams – elektroninės priemonės vietoje kalno popierių.

    „<..>Pagrindinis ministerijos siekis – atsisakyti popierinių dokumentų, perkeliant visą informaciją apie medžioklę į elektroninę erdvę. Tai palengvins darbą medžiokles kontroliuojantiems aplinkos apsaugos pareigūnams. Užuot tikrinę informaciją ir siuntinėję ataskaitas, jie galės užsiimti svarbesne veikla. Be to, pasak Algirdo Klimavičiaus, bus užtikrintas grįžtamasis ryšys tarp medžioklės plotų naudotojų ir medžioklę kontroliuojančių institucijų <..>“

    „<..>Tiesa, aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis patikslino kolegos mintį. „Algirdas nenorėjo pasakyti, kad mums nereikia elektroninio lapo. Svarbu, kad to negalėtų matyti visi viešai, tik kontroliuojančios institucijos“, – paaiškino patarėjas<..>“. Šaltinis: 2021-03-06 Ūkininko patarėjas Į medžioklę – tik su išmaniosiomis programėlėmis.

    Šis reguliacinio pobūdžio teisinis reglamentavimas, diegiant skaitmeninius kontrolės metodus, supaprastina aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tačiau pažeidžia Konstitucines teises laisvai judėti, turėti poilsį ir laisvalaikį. Pas mus įvairiausiais būdais siekiama šį medžioklės dokumentacijos procesą apsunkinti, vietoj to, kad pasitikėti medžiotojais.

    Valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė gyvosios gamtos apsaugos srityje Lietuvoje orientuota į legalia veikla užsiimančius medžiotojus ir žvejus, o ne į tikruosius pažeidėjus – brakonierius, darančius aplinkosauginius pažeidimus be reikalingos dokumentacijos, neleistinu metu, neteisėtomis priemonėmis būdais ir t.t. Padidinta aplinkosaugos kontrolė, užtikrinanti gyvūnijos apsaugą reikalinga tik tada, kai pasibaigia elninių medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminai.

    Siekiant užtikrinti kiekvieno asmens konstitucinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, valstybinės institucijos privalo asmens duomenis tvarkyti garantuojant, kad jų žinioje esantys duomenys būtų tvarkomi griežtai laikantis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Nei Projekte, nei Projekto aiškinamajame rašte nėra tiksliai įvardijama, kokius duomenis, kokiu tikslu, tvarka ir apimtimi ketinama tvarkyti centralizuotai kuriamų e-sistemų pagrindu.

    Europoje retai kur rasime tokį dokumentą kaip medžioklės lapas, jau nekalbant apie – elektroninę medžioklės sistemą, kurios išvis nėra. Kai kur net medžiotojo bilieto nėra, tik leidimas ginklui. Yra šalių, kurių medžiotojai veda popierinę apskaitos knygą/žurnalą, pildo medžioklės dalyvių sąrašą arba tam tikrais atvejais pildo laisvo formos aktus. Pavyzdžiui, kaimynai Lenkai veda įrašų knygą/žurnalą, Estai pildo medžioklės dalyvių sąrašą, o Latviai, tam tikrais atvejais, pildo akto formos popierinį dokumentą, o sumedžiotus laimikius registruoja e-sitemoje „Kurtinys“, bet ne medžiotojų kontrolės tikslais ir ne medžiotojų registracijai į medžioklę. Jei plačiau, Latvijoje medžioklės lapas yra labiau akto formos, kurio nereikia pažymėti medžioklės plotų naudotojo antspaudu ar, juolab, registruoti ir žymėti valstybinėje institucijoje. Kaimyninėje šalyje medžioklės lapas naudojamas tik trimis atvejais:

    • kai medžioklei naudojamas naktinis arba termovizorinis taikiklis;
    • kai medžioklės metu medžioklinis ginklas perduodamas kitam asmeniui;
    • medžioklių su varovais metu.

    Visais kitais atvejais, medžioklės lapas kaimyninėje Latvijoje nei pildomas, nei pasirašomas.

    Draugija įžvelgia grėsmę, jog šiuo metu efektyviai veikianti medžioklės organizavimo sistema, kai už medžioklės duomenų tvarkymą medžioklės lapų pagrindu atsakingi yra medžioklės plotų valdytojai, bus pakeista neproporcinga medžioklėse dalyvaujančių subjektų kontrole duomenų apie medžiokles tvarkymą centralizavus kuriamų e-sistemų pagrindu. Užduodame klausimą, kodėl žvejų klubai neturi tokios sistemos? Jei negausime atsakymų, konstatuosime, kad medžiotojai užsipuolami dirbtinai.

    2024 m. liepos 25 d. LR aplinkos ministerijos Medžioklės tvarkymo konsultacinėje taryboje buvo viešai pristatyta, kad BĮIP medžioklės modulis praktiškai išbandytas ir ištestuotas su Utenos regiono medžiotojais bei veikia be priekaištų. Informuojame, jog tai melas, nes mūsų žiniomis e-sistemos testavimas Utenos regione nebuvo sklandus ir testavusiems medžiotojams sukėlė nemažai problemų, kurios neaišku ar šiai dienai yra išspręstos. Reiškiame nepasitenkinimą dėl paskleistos melagingos informacijos ir manome, kad aplinkos ministerija neturėtų imtis teisėkūros iniciatyvų, tol kol e-sistemos nėra tinkamai ištestuotos. Dar gražiau, posėdžio metu buvome įtikinėjami, kad parašą sudėtingiau padėti medžioklės lape, nei užsiregistruoti e-sistemoje. Ar aplinkos ministerija pagalvoja su kokiu iššūkiu susidurs priversdama medžiotojus registruotis elektroniniu būdu? Parašas popieriuje nereikalauja jokių sąnaudų, ko nepasakysi apie elektroninį parašą ir jam reikalingas technines priemones telefoną ar kitą išmanųjį įrenginį, el. bankininkystę ar kitus prisijungimo būdus, juk prisijungimas prie programėlės galimas tik nustačius tapatybę, jungiantis per „Elektroninius valdžios vartus”.Mesnemanome, kad operatyvumo prasme parašo padėjimas popieriuje yra greitesnis ir paprastesnis registracijos į medžioklę būdas ir tam nereikia jokios papildomos techninės įrangos. 

    Primename, kad kasmet medžiotojai į valstybės biudžetą už galimybę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžiotojų kolektyvai sumoka – 3,5 mln. Eur. Teisę medžioti suteikiantis mokestis mokamas ne už sumedžiotų gyvūnų kiekį, bet už valdomo medžioklės plotų vieneto plotą, kas administravimo požiūriu yra tikslinga. Medžiojamųjų gyvūnų (valstybės) išteklių apskaitą atlieka medžiotojai, o valstybė dėl to nepatiria jokių išlaidų – patys medžiotojai sprendžia kiek gyvūnų sumedžioti. Valstybė nesikiša į medžiojamųjų gyvūnų gausinimą ar jų populiacijų valdymą, tačiau reikalauja, kad medžiotojai atlygintų tokių gyvūnų žemės ir miško naudmenims padarytą žalą. Medžiojamųjų gyvūnų gausa yra kaip niekad didelė, todėl visos suinteresuotos šalys (ūkininkai, miškininkai VMVT atstovai) nori, kad medžioklės apimtys didėtų, o nelimituojamų medžiojamųjų gyvūnų ratas vis didėja. Sumedžioti gyvūnai tampa teisę medžioti turinčių subjektų (medžiotojus vienijančių asociacijų) nuosavybe. Valstybė neturėtų kištis į veikiantį, jos biudžetui naudą kuriantį ir asociacijų laisvės principu grindžiamą medžiotojų bendruomenių vykdomą teisėtą veiklą. E-apskaitos medžioklėje taikymo tikslai nėra viešai atskleisti ir nėra pateisinami nei mokesčių apskaitos, nei teisėtos veiklos (medžioklės kontrolės) požiūriu. Valstybė diegdama e-sistemas nori, kad sumedžiojimo apskaita būtų tiksli, tačiau tiksliai neapskaito savo medžiojamųjų gyvūnų išteklių ir nesiekia to padaryti. Jeigu valstybė tiksliai neapskaito savo medžiojamųjų gyvūnų išteklių ir ją tenkina dabartinė mokestinė sistema, kai už medžiojamuosius gyvūnus mokama pagal medžioklei naudojamų plotų dydį ir kategoriją, kyla klausimas koks valstybės tikrasis tikslas kištis į medžiotojų vykdomą veiklą? Ko valstybė siekia šiuo metu medžiotojams kuriamomis e-sistemomis?

    Nesuprantame ir nesutinkame su (BĮIP) sistemos finansavimu iš mokesčių mokėtojų pinigų, kurie reikalingi ne tik sistemos sukūrimui bet ir kasmetiniam sistemos administravimui ir palaikymui. Nejau valstybė tokiu geopolitiškai jautriu metu neturi kur tikslingiau panaudoti lėšų pvz. gynybai ar Ukrainos pagalbai. Lėšų švaistymas, ne kitaip… Klausimų kelia ir sprendimas sistemos diegimo darbus patikėti ne IT rangovams konkurso būdu, o individualiai pasirinkus konkrečius asmenis juos įdarbinant pagal darbo sutartis, taip sukuriant sąlygas trečiajai šaliai veikti nekonkurenciniais pagrindais ir tapti nuolatiniu e-sistemos priežiūros vykdytoju.

    Duomenų apie medžiojamuosius gyvūnus rinkimas, mokestiniais tikslais nėra pateisinamas, o medžiotojo asmens duomenų rinkimas pažeidžia konstitucinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, taip pat konstitucines teises laisvai judėti, teisę į poilsį ir laisvalaikį bei trukdo įgyvendinti asociacijų laisvės principą. Galime teigti, kad skaitmeninių priemonių įdiegimas medžioklės srityje – įrankis supaprastinti medžiotojų kontrolę aplinkosaugos funkcijas vykdantiems pareigūnams. Šis siekis turi požymių, kad gali būti pažeista Europos žmogaus teisių konvencija.

    Apibendrinant, projektu planuojama steigti medžioklės duomenų valstybinę informacinę sistemą (BĮIP) ir taip įpareigoti medžiotojus naudoti elektroninį lapą, kategoriškai prieštaraujame medžioklės dalyvių registracijai e-sistemose ir šio reikalavimo įteisinimui medžioklės LR teritorijoje taisyklėse. Elektroninis medžioklės lapas, mūsų nuomone, galėtų būti kaip periodinės suvestinės pateikimas (pvz. kas mėnesį ar ketvirtį), bet ne kaip kiekvienos medžioklės būtinoji dalis prieš pradedant medžioklę, kaip yra dabar su popieriniu lapu. Elektroninis medžioklės lapas gali būti sudėtingai naudojamas dėl ryšio, informacinių technologijų žinių, informacinių įrenginių techninių savybių trūkumų, kurie gali sudaryti prielaidas įvykdyti netyčinį medžioklės reikalavimų pažeidimą, kurio veikimą netyčia vėliau bus sunku įrodyti.  Be kita ko, elektroninių sistemų neprieinamumas ar nepakankami išmaniųjų prietaisų naudojimo gebėjimai, neturėtų apriboti senyvo amžiaus asmenų teisės medžioti. Aplinkos ministerijai turėtų būti žinoma, kad vidutinis medžiotojų amžius siekia 60 metų, todėl medžioklės dokumentacijos prieinamumas ir paprastumas turi tenkinti visų amžiaus grupių poreikius ir galimybes.

    „Biologinės įvairovės informacinės platforma – BĮIP“ galėtų būti naudojama tik duomenų kaupimui, statistikos pateikimui, duomenų analizei ir panašiai. Pagrindinė mūsų organizacijos atstovaujančios didžiąją dalį Lietuvos medžiotojų sąlyga, kad popierinis medžioklės lapas turi išlikti, o elektroninės BĮIP sistemos medžioklės modulis gali veikti kaip duomenų kaupimo sistema supaprastinanti duomenų surinkimą apie laukinių gyvūnų išteklius ir jų panaudojimo statistiką. Pavyzdžiui: kasmetiniam ar periodiniam sumedžiojimo ataskaitų pateikimui, prašymo dėl sumedžiojimo limitų nustatymo pateikimui, medžiojamųjų gyvūnų pagal pėdsakus sniege apskaitos pateikimui, prašymo skirti papildomą limituojamų gyvūnų sumedžiojimo limitą pateikimui, duomenų pateikimui apie sumedžiotą ar norint iš gamtos išimti probleminį vilką, prašymo atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ar miškui pateikimui, pranešimui apie vilkų, lūšių ir rudųjų lokių buvimo ar pasirodymo vietą, jų padarytus nuostolius duomenų pateikimui, medžioklės taisyklių priedų (aktų) pildymui ir arba talpinimui.

    Atsižvelgiant į aukščiau įvardintas aplinkybes, Projekto rengėjams siūlome patikslinti Projekto nuostatas aiškiai įvardinant, kokius medžioklės duomenis ketinama rinkti centralizuotai ir kokiu tikslu, tvarka bei apimtimi tai ketinama daryti. Šių aspektų sureguliavimas poįstatyminiais teisės aktais prieštarautų asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms ir suteiktų nepagrįstai neribotą diskreciją LR aplinkos ministerijai bei jai pavaldžioms institucijoms.

    Kalbant apie medžioklės dokumentacijos skaitmenizavimo trūkumus, prioritetą keliame asmens duomenų apsaugai ir kibernetiniam saugumui. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomi pakeitimai susiję su asmens duomenų tvarkymu, bet nėra suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.

    Pažymime, kad visi medžiotojų bendruomenei svarbūs klausimai, dar prieš rengiant teisės aktų pakeitimų projektus, turėtų būti tinkamai įvertinti, išdiskutuoti ir priimami atsižvelgiant į medžiotojus atstovaujančių organizacijų pozicijas. Apgailestaujame bet šį kartą aplinkos ministerija to tinkamai nepadarė. 

    Esame pasirengę dalyvauti pasitarimuose, diskusijose, posėdžiuose ir darbo grupėse. Jei reikės esame pasirengę ir viešam šio medžioklės taisyklių projekto stabdymui.

    Teisinio ir teisėto pagrindo viešojo administravimo subjektams kištis į medžioklės plotų naudotojų (asociacijų) vidaus veiklą nėra.

  • Miškininkai rekomenduoja aplankyti Aukštaitiją: senųjų girių didybė ir išskirtiniai atradimai gamtoje

    Miškininkai rekomenduoja aplankyti Aukštaitiją: senųjų girių didybė ir išskirtiniai atradimai gamtoje

    Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, pasižymintis turtinga istorija, kultūra, papročiais ir, žinoma, nuostabiu gamtos grožiu. Šiame regione plyti didingi miškai, ramybe alsuoja senosios girios, tyvuliuoja ežerai, o žvelgti į tolius kviečia kalvos. Pabėgti nuo kasdienio šurmulio ir pasinerti į natūralų gamtos prieglobstį kviečia miškininkų įrengti ir prižiūrimi rekreaciniai objektai – pažintiniai takai, stovyklavietės, poilsiavietės, miško parkai ir kitos lankytinos vietos. Viduryje miško, ant ežero kranto ar šalia kelio važiuojant pro šalį – sau patinkančią vietą atrasti galite visur. Ką miškininkai rekomenduoja aplankyti Aukštaitijoje?

    Pradėkime keliauti nuo pat „viršaus“. Tikras šiaurės Lietuvos pasididžiavimas– Biržų giria, viena didžiausių Lietuvos sengirių su itin mažai paliestais brandžiais miškų plotais ir ypatingai turtinga biologine įvairove. Girioje galite išvysti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių. Čia gyvena mažieji ereliai rėksniai, juodieji gandrai, vištvanagiai, uralinės pelėdos, žvirblinės pelėdos, baltieji kiškiai, taip pat galite sutikti kanopinių žvėrių, vilkų ir net lūšių (jų šioje sengirėje – daugiausia Lietuvoje). Pasigėrėję girios turtais, atsikvėpti turėsite galimybę net keliose erdviose poilsiavietėse – Lujėnų, Vidugirio, Baublynės, Linksmagirės.

    Lujėnų poilsiavietė Biržų girioje

    Norintiems pasivaikščioti pažintiniu taku, miškininkai siūlo Užušilių miško pažintinį taką. Nors takas neilgas, jame gausu informacinių stendų, kurie padės daugiau sužinoti apie mišką, jo augalus bei gyventojus. Taip pat galėsite išspręsti gamtinį testą bei rasti atsakymus į jo klausimus. Romantikams skirta kita tako dalis, vedanti į sengirės lopinėlį, tik ši tako dalis nėra žiedinė, tad tuo pačiu taku teks grįžti atgal. Take įrengtos poilsiavietės ir atokvėpio aikštelės, atveriančios gražiausias miško vietas.

    Užušilių miško pažintinio tako poilsiavietė

    Rokiškyje miškininkai būtinai kviečia aplankyti vieną didžiausių ir gražiausių poilsiaviečių – Miliūnų tvenkinio. 2020 m. poilsiavietė buvo rekonstruota, joje įrengtos 2 automobilių stovėjimo aikštelės, 2 informaciniai stendai, poilsiautojų patogumui įrengtos penkios laužavietės, prie jų – lauko baldų komplektai. Apūniškio miškas prie Miliūnų tvenkinio yra viena vertingiausių Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio regioninio padalinio rekreacinių zonų, kuri suteikia įvairaus poilsio gamtoje galimybes. Čia galima pasivaikščioti gražiu mišku, grybauti, pasivažinėti dviračiu ar pailsėti prie vandens telkinio.

    Kita ypatinga šio krašto vieta – pažintinis takas „Į girią“. Pažintinį kompleksą sudaro 800 m ilgio takas su regykla į pelkę bei poilsiavietė. Takas prasideda ties poilsiaviete „Papučkynė“ ir eina ratu, tad apėję taką, vėl grįšite į poilsiavietę.

    Pažintinio tako „Į girią“ regykla

    Pamatyti stambiausių Europoje gyvenančių laukinių gyvūnų – stumbrų – į Pašilių stumbryną Panevėžyje! Po rekonstrukcijos 2023 m. duris atvėrusiame stumbryne lankytojai turi išskirtinę galimybę iš arti stebėti stumbrus, gyvenančius jiems sukurtomis artimomis natūraliai aplinkai gyvenimo sąlygomis. Pašilių stumbrynas užima beveik 50 hektarų aptvertą plotą, kurio didžioji dalis apaugusi mišku. Lankytojai gali stebėti stumbrus nuo specialios apžvalgos aikštelės, pasivaikščioti pažintiniu Pašilių stumbryno taku, naudotis laužaviete ir poilsio suolais. Stumbrynas dirba nuo trečiadienio iki sekmadienio 10.00-17.00 val., o pirmadieniais, antradieniais, gruodžio 24, 25 d., sausio 1 d., Šv. Velykų 1-ąją dieną – nedirba.

    Pašilių stumbrynas

    Tikra Pakruojo rajono pažiba – Rozalimo miško parkas. Tai – didelis, 287,6 ha užimantis miško parkas, kuriame yra 4,4 km ilgio pažintinis takas, erdvi renginių vieta su vasaros estrada, miško klasė, mitologinis akmuo su Švč. Mergelės Marijos pėda, medinės skulptūros ir kiti įspūdingi objektai, kuriuos verta išvysti.

    Rozalimo miško parkas

    Norintiems pasigrožėti išskirtiniais dekoratyviniais augalais ir medžių drožiniais siūlome aplankyti VMU Anykščių regioninio padalinio Troškūnų arboretumą, kurį sudaro parkinė ir dekoratyvinių augalų dalis. Šalia arboretumo eksponuojama miško ūkio technika, Troškūnų girininkijoje įrengtas nedidelis muziejus. Į šį objektą patogu atvykti automobiliu, kadangi yra įrengta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė. Arboretumas įkurtas 2005 metais ir užima 2,5 ha plotą.

    Laukinių gyvūnų išsiilgusius miško lankytojus nudžiugins ekspozicinis aptvaras „Mikierių danielynas“. Jame puikiai praleisite laiką grožėdamiesi laukine gyvūnija, tvarkinga ir ramia aplinka. Viską stebėsite iš apžvalgos aikštelės, esančios šalia aptvaro. Pasigrožėję aptvare gyvenančiais danieliais bei pasižvalgę po šalia esančią Mikierių girininkijos inkilų ekspoziciją – prisėskite pailsėti ar užkąsti miškininkų įrengtoje pavėsinėje.

    Mikierių danielynas

    Mėgstantiems aktyvų laisvalaikį ir norintiems pasportuoti gamtoje, puikiai tiks šalia Ukmergės plytinčio Pivonijos šilo įrengtas sveikatingumo takas. Šile įrengtų sveikatingumo takų ilgis – 3,45 km. Pasportavę ar ramiai pasivaikščioję, galėsite atsikvėpti pavėsinėje.

    Norintiems ramaus gamtos prieglobsčio miškininkai rekomenduoja apsilankyti Baltojo kalno take „Ateik, žmogau, tyla priglausiu“. Pažintinis takas prasideda ties Baltojo kalno apžvalgos aikštele, nuo kurios atsiveria įspūdingas vaizdas į Nerį. Take esančiuose stenduose rasite informacijos tiek apie mišką, tiek apie Kernavės praeitį bei galėsite išspręsti galvosūkius. Take gausu vietų pailsėti – įrengti suoliukai, pavėsinės. Tako aplinką puošia medinės skulptūros.

    Patarimas vandens turizmo mėgėjams – būtinai aplankykite Švenčionių r. Aukštagirio stovyklavietę su prieplauka. Stovyklavietė įrengta ant Žeimenos upės kranto ir yra pritaikyta stovyklauti vandens turistams. Šioje vietoje rasite būtiniausią įrangą, reikalingą stovyklavimui.

    Kita vasarotojų labai mėgstama poilsiavietė – Mažojo Siaurio. Čia rasite viską, ko reikia geram poilsiui – stalą, suoliukus, atgaivą po medžių šešėliais ir gražų vaizdą į Mažojo Siaurio ežerą.

    Mažojo Siaurio poilsiavietė

    Važiuojantiems link ežerais pasidabinusios Ignalinos, miškininkai siūlo sustoti Almajo stovyklavietėje. Didelė stovyklavietė įsikūrusi šalia Ginučių, prie Almajo ežero kranto. Čia įrengta gausi rekreacinė infrastruktūra, yra pavėsinių, rekreacinių baldų komplektų, laužaviečių bei lieptų į ežerą.

    Almajo stovyklavietė

    Kita erdvi stovyklavietė – Vaišniūnų. Ji įrengta prie Dringio ežero kranto. Joje gausu miško baldų, pavėsinių, daug erdvės judriesiems žaidimams. Į stovyklavietę patogu atvažiuoti, kadangi šalia yra daug vietos pastatyti automobiliams. Visuose 25-iuose VMU regioniniuose padaliniuose įsikūrusias miškininkų įrengtas ir prižiūrimas poilsiavietes, stovyklavietes, pažintinius takus bei kitus miško rekreacinius objektus galite rasti visuomenei parengtame žemėlapyje: www.vmu.lt/visuomenei. Iškeisk miestą į mišką! Atrask ir pažink daugiau nei 1000 rekreacinių objektų visoje Lietuvoje!

    Vaišniūnų stovyklavietė

    Visuose 25-iuose VMU regioniniuose padaliniuose įsikūrusias miškininkų įrengtas ir prižiūrimas poilsiavietes, stovyklavietes, pažintinius takus bei kitus miško rekreacinius objektus galite rasti visuomenei parengtame žemėlapyje: www.vmu.lt/visuomenei. Iškeisk miestą į mišką! Atrask ir pažink daugiau nei 1000 rekreacinių objektų visoje Lietuvoje!

  • Elektroninis medžioklės lapas tampa realybe

    Elektroninis medžioklės lapas tampa realybe

    Aplinkos ministerija teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbė Medžioklės taisyklių pakeitimo projektą, numatantį pereiti prie el. medžioklės lapų. Kitą savaitę liepos 25 d. šiuo klausimu organizuojamas medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos posėdis.

    Kviečiame susipažinti su Aplinkos ministerijos pateiktais projekto argumentais.

    Projektu sprendžiama problema ir Projektą rengti paskatinusios priežastys

      2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įgyvendinimo 2023–2025 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 324 (2.8.4 priemonė), numatyta „siekiant užtikrinti skaidrų laukinių gyvūnų išteklių naudojimą ir šio proceso kontrolę, sukurti medžioklės registracijos modulį (medžioklės dalyvių, laimikio apskaitos, sumedžiojimo limitų planavimo ir kontrolės)“. Įgyvendinant šią priemonę, 2023 m. gruodžio 15 d. baigtas įgyvendinti Biologinės įvairovės informacinės platformos (BĮIP) sukūrimo projektas. BĮIP sukurtas medžioklės modulis, kuriame realizuotas elektroninio medžioklės lapo principas, apimantis medžioklės dalyvių ir medžioklės laimikio registraciją. Taip pat skaitmenizuoti informacijos apie suteiktus sumedžiojimo limitus, sumedžiotus gyvūnus, medžiojamosios faunos apskaitą tvarkymo procesai. Sudaryta galimybė skaitmeniniu būdu vykdyti didžiųjų plėšrūnų stebėjimų registraciją. 

      Elektroninio medžioklės lapo ir kitų BĮIP funkcionalumų naudojimas nereglamentuotas teisės aktuose. 

      Projektu siūlomo teisinio reguliavimo esmė – problemos sprendimas

      Projektas parengtas siekiant įteisinti praktinį elektroninio medžioklės lapo ir kitų su medžiokle susijusių BĮIP funkcionalumų naudojimą. Projekte numatyta, kad popierinius medžioklės lapus įprastoje medžioklėje leidžiama naudoti iki 2025-03-31. Iki šios datos bus galima naudoti ir popierinius ir elektroninius medžioklės lapus. Nuo kito medžioklės sezono, t. y. nuo 2025-04-01, įprastoje medžioklėje leidžiama naudoti tik elektroninius medžioklės lapus, todėl panaikinama popierinių medžioklės lapų tvirtinimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) procedūra. Popierinius medžioklės lapus AAD ir toliau išduotų tik tais atvejais, kai reguliuojama gyvūnų gausa ne medžioklės plotuose arba leidžiama medžioklės plotuose su medžioklės įrankiais paimti gyvūnus, kuriems nėra nustatytas medžioklės terminas. Pagal Projektą, prašymai nustatyti sumedžiojimo limitus būtų teikiami tik elektroniniu būdu per BĮIP. Medžioklės plotų naudotojams nebereikėtų teikti nustatytos formos ataskaitų apie medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą praėjusį medžioklės sezoną, o AAD ir Aplinkos ministerijos darbuotojams tvarkyti šių duomenų – skaitmenizuoti duomenys apie sumedžiojimą būtų surenkami ir tvarkomi BĮIP. Projektu taip pat siūloma nuo kito medžioklės sezono atsisakyti daugelio popierinių aktų formų, jų pildymo ir pristatymo procedūros, kurias medžioklės plotų naudotojai turėdavo vykdyti atsitikus nestandartiniam įvykiui, aprašytam Medžioklės taisyklėse, pvz., sumedžiojus ragus numetusį stirniną, kai teisėtai medžiojamos stirnų patelės ar jaunikliai. Su šiais įvykiais susijusios informacijos tvarkymas perkeliamas į elektroninę erdvę, supaprastinamas ir nebenumatoma pareiga informuoti telefonu AAD apie įvykį, nes informaciją AAD gaus realiu laiku per BĮIP. Projekte taip pat siūloma nustatyti, kad svetimžemes rūšis – dėmėtuosius elnius ir Dovydo elnius – dėl jų neigiamo poveikio ekosistemoms būtų leidžiama medžioti visus metus. Projekte taip pat ištaisomi redakcinio pobūdžio netikslumai: nuorodos į nebegaliojančius teisės aktus (Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles) ir kt. Taip pat numatoma Projektą sujungti su TAIS (Nr. 24-11655) paskelbtu Medžioklės taisyklių pakeitimo projektu. 

      Pasiūlymų įgyvendinimo mechanizmas, kaštai ir nauda 

      Projekte numatyta, kad nuo 2024-08-01 iki 2025-03-31 galiotų nuostatos, įteisinančios elektroninio medžioklės lapo ir kitų BĮIP funkcionalumų naudojimą, tačiau sudaryti galimybę šiuo laikotarpiu naudoti ir popierinius medžioklės lapus. Taip siekiama suteikti pakankamai laiko prisitaikyti prie naujo skaitmeninio informacijos tvarkymo būdo. Nuo 2025-04-01 būtų leidžiama naudoti tik elektroninius medžioklės lapus. 

      Projektui įgyvendinti papildomų sąnaudų nenumatoma. Patvirtinus projektą bus užtikrintas skaidrus laukinių gyvūnų išteklių naudojimas, efektyvesnė medžioklės kontrolė. 

      DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2000 M. BIRŽELIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 258 „DĖL MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMOParsisiųsti
    1. Telos LRF XL50 ir kas ta sensoriaus raiška, mikronai ir milikelvinai?

      Telos LRF XL50 ir kas ta sensoriaus raiška, mikronai ir milikelvinai?

      Vasaros laikotarpiu norisi mėgautis poilsiu, bet kaip matote laiko visai veltui neleidau ir sveikinuosi su jumis naujos studijos. Ne kartą pastebėjau, kad ne visiems yra aišku kas ta sensoriaus raiška, mikronai ir milikelvinai, tai naudodamasis proga dar kartą pasistengsiu paaiškinti, taip pat apžvelgsime Telos XL50 termovizorių.

    2. Siūloma naikinti tauriųjų elnių medžioklės limitus, o nuostolius užkabinti ant medžiotojų?

      Siūloma naikinti tauriųjų elnių medžioklės limitus, o nuostolius užkabinti ant medžiotojų?

      Aplinkos ministerija teikia derinti Lietuvos Respublikos „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo projektą.

      Projekte siūloma nebelimituoti tauriųjų elnių sumedžiojimo. Medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama, būtų tik briedžiai ir vilkai.

      Medžiojamųjų žvėrių apskaitos duomenimis, per pastaruosius 5 metus tauriųjų elnių populiacija Lietuvoje padidėjo 2 kartus – nuo 41266 tauriųjų elnių 2017–2018 m. medžioklės sezonu iki 85950 tauriųjų elnių 2023–2024 m. medžioklės sezonu. Išaugusi tauriųjų elnių populiacija daro vis didesnę žalą miškui, žemės ūkio pasėliams.

      Projekte taip pat siūloma patikslinti medžioklės būdo tykojant aprašymą:

      11.3. tykojant – kai medžiojamųjų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jos. Tykojamus medžiojamuosius gyvūnus galima vilioti natūralios kilmės (išskyrus gyvūninį) masalu (masalo kiekis – ne daugiau kaip 100 kg), iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais jaukais, krykštėmis. Tykojamus šernus leidžiama apšviesti Medžioklės taisyklių 10.2.6 punkte priemonėmis. Medžioklės bokštelis statomas ne arčiau kaip 200 m nuo besiribojančio medžioklės plotų vieneto ribos, jei besiribojančių medžioklės plotų naudotojai nesusitarė kitaip. Ši nuostata netaikoma, kai medžioklės bokšteliai smulkiajai medžiojamajai faunai medžioti statomi medžioklės plotų vienetuose, suformuotose žuvininkystės tvenkinių teritorijoje.

      Vietoje išbraukto teksto, būtų vadovaujamasi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 15.2 straipsnyje nurodytus įrankius ir priemones.

      Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 15.2 straipsnis. Leidžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės:

      11) prožektorius, pritvirtintus prie šautuvo, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras, kai medžiojama su medžiokliniais šunimis arba ieškoma sužeistų žvėrių;

      Primename, kad šiuo metu stumiamas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijų ministrų įsakymo pakeitimo projektas dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos projektas.

      Institucijos siūlo visus ūkininkų ir miškininkų nuostolius, patirtus dėl medžiojamųjų laukinių gyvūnų, dengti iš medžiotojų kišenių. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) išreiškia susirūpinimą, jog šis nutarimas prasilenkia ne tik su esamais įstatymais ir su pačia medžiotojų bendruomenės vykdoma veikla, bet ir elementariais ūkinės veiklos vykdymo principais. Kaip teigia draugijos direktorius, tokiu atveju iškyla klausimas, ką politikai siekia likviduoti – laukinius gyvūnus ar šalies medžiotojus? Plačiau skaitykite čia.