Miske.lt

Blog

  • Medžiotojai kreipiasi į gamtos fotografus

    Medžiotojai kreipiasi į gamtos fotografus

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) kreipėsi į šalies fotomenininkus vienijančias organizacijas, nori pasidalinti vietomis, laiku ir gamtos „perlais“ geriausiems kadrams fiksuoti, kviečia užtikrinti saugumą.

    „Esame tie, kurie kelis dešimtmečius saugo šalies gamtą. Žvėrių prieaugis yra geriausias įrodymas to, bet kartu ir esame tie, kurie gali padėti fotomenininkų bendruomenei padėti atskleisti geriausias gamtos akimirkas. Juk būtent jų pastangų dėka, kuriamas Lietuvos gamtos identitetas visame pasaulyje, o susidomėjimas šalies gamta auga su kiekvienais metais“, – sako LMŽD direktorius Laimonas Daukša.

    Anot jo, Lietuvoje yra arti tūkstančio klubų ir būrelių, tarp kurių narių yra ir fotografų, tad  klubų nariai gali būti unikalūs informacijos šaltiniai visai fotomenininkų bendruomenei, ieškančiai pačių geriausių gamtos kadrų ar akimirkų.

    „Juk būtent medžiotojai geriausiai žino kokie žvėrys ar paukščiai ir kur  gyvena jų plotuose. Jie taip pat žino gražiausias vietoves ar laiką bei sezonus, kada galima pagauti auksinę gamtos akimirką ir ją užfiksuoti. Ta informacija ir norime pasidalinti, kad visuomenė galėtų pamatyti dar daugiau unikalių Lietuvos gamtos vaizdų ir ją pažinti“, – sako jis.

    L. Daukšos teigimu, Lietuvos medžiotojų pastangų dėka per kelias dešimtis metų mūsų šalyje pavyko pasiekti pavyzdinių žvėrių prieaugio rezultatų – elnių šalyje gyvena daugiau nei 90 000, briedžių arti 20 000, šimtai tūkstančių stirnų ir kelios dešimtys tūkstančių smulkiosios faunos, paukščių bei šernų, o tai atveria unikalias galimybes gamtos fotografijos proveržiui.

    „Esu tikras, kad tokia partnerystė galėti padėti kilstelti mūsų gamtos įprasminimą fotografijose į dar aukštesnį lygį, o kartu ir užtikrintų saugumą tai darantiems. Yra buvę ne vienas atvejis, kuomet gamtos fotografavimo metu vyko medžioklė, nei vienai pusei nežinant apie vienas kitą, kas nebuvo saugu. Vien šiais metais esame fiksavę kelis atvejus, kuomet tauriųjų elnių patinų medžioklėje  buvo sutikti gamtoje gerai užsimaskavę gamtos fotografai, kurių saugumui buvo iškilusi rizika, o  apie  fotografų buvimą toje vietoje, medžiotojai nieko nežinojo. Nė kiek neabejoju, kad atsakingi medžiotojai ne tik mielai palaikys bet kurį fotomenininką, fiksuojantį gamtą jų plotuose, bet ir parodys geriausias vietas, kur tai galima padaryti“, – sako jis.

    L. Daukšos teigimu, LMŽD šiuo metu svarsto inicijuoti geriausių Lietuvos gamtos fotografijos darbų konkursą.

    Raštas 2024-09-16Parsisiųsti
  • Kaimo reikalų komitetas – už teisės medžioti paveldėjimą vienam įpėdiniui

    Kaimo reikalų komitetas – už teisės medžioti paveldėjimą vienam įpėdiniui

    Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė siūlymui, kad mirus medžioklės ploto savininkui leidimą medžioti be konkurso paveldėtų tik vienas jo įpėdinis, o ne visi, kaip siūlo kai kurie Seimo nariai. 

    Komitetas taip pat pasiūlė į Medžioklės įstatymo pataisų projektą įrašyti punktą, kad prašymas gauti leidimą medžioti Aplinkos apsaugos departamentui turi būti pateiktas per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos.

    Komitetas projektui pritarė vienbalsiai – jį palaikė visi 6 jame dalyvavę nariai.

    Žemės ir miško savininkams atstovaujantis advokatų kontoros „Ellex“ ekspertas Audrius Petkevičius teigė, kad teisės į medžioklę paveldėjimas gali pažeisti miško savininkų nuosavybės teisę.

    „Mes vis dėlto tekste matome neaiškumą ir neatitikimą, nes jame nėra pririšta prie dabartinės nuosavybės ir savininko teisės ginti ją, o pasakyta, kad teisė medžioti yra paveldima. Nepaisant to, kad savininkas dabar yra kitas, kita arba kitokie“, – komitete sakė A. Petkevičius.

    „Šitoje vietoje mes matome neatitikimą, kuris kertasi su principine nuosavybes teise, tai reiškia, kad savininko neatsiklausiama ir paliekama teisė medžioti paveldima. Mūsų manymu, tai neatitinka nuosavybės apsaugos“, – pažymėjo jis.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos atstovas, advokatas Feliksas Miliutis teigė, kad žemės savininkų teisių klausimai šiuo pakeitimu nesprendžiami, o pakeitimo tikslas – suvienodinti juridinių ir fizinių asmenų, valdančių medžioklės plotus, sudarytus tęstinumo principu, teises. „(Pakeitimu numatoma, kad – BNS) jeigu medžioklės ploto vieneto naudotojas fizinis asmuo miršta, jo paveldėtojai pagal testamentą arba įstatymą perima teises į medžioklės ploto vienetą, t. y. turi teisę į leidimą ne konkurso tvarka, kaip yra juridinių asmenų (…) valdomų plotų atveju“, – aiškino jis.

    Be to, F. Miliutis pabrėžė, kad žemės savininkų nuosavybės teises gina kiti įstatymo straipsniai. 

    „Iš principo žemės savininkų teisių garantijas reglamentuoja kiti Medžioklės įstatymo straipsniai, kurie suteikia žemės savininkams teisę bet kuriuo metu uždrausti medžioklę arba integruotis į medžiotojų kolektyvo gretas, medžioti jas priklausančioje žemėje sutartiniais pagrindais“, – sakė F. Miliutis.

    Vienas pakeitimų rengėjų, Seimo narys Kęstutis Mažeika rugpjūtį teigė pritariantis pozicijai, kad medžioklės teisę paveldėtų tik vienas įpėdinis, o ne daugiau. Pasak jo, tai neleistų skaidyti privačių medžioklės plotų. Dabar toks plotas negali būti mažesnis negu 1 000 hektarų. K.

    Mažeikos teigimu, dabar medžioklės ploto valdytojui mirus ir niekam neperėmus teisių į medžiojimo plotų valdymą, jų priežiūra atitenka valstybei – ji skelbia konkursą medžioti sklype, o jeigu jį laimėtų svetimi žmonės, ne giminės ar artimieji, šie gali uždrausti medžioti jų žemėje, tad galimai prasidėtų konfliktas tarp medžiotojų ir žemės savininkų.

    Šiuo metu diskutuojama dėl dviejų medžioklės teisės ir ploto paveldėjimo tvarkos pakeitimo variantų – liberalesnio ir griežtesnio.

    Kai kurie Seimo nariai siekia numatyti liberalesnę tvarką – mirus medžioklės ploto savininkui jie siūlo leisti jo plotuose medžioti visiems įpėdiniams, jeigu jie atitiktų medžiotojų reikalavimus. 

    Nors Aplinkos ministerija anksčiau nuo 2025-ųjų sausio siūlė taikyti kitą mirusio medžioklės plotų naudotojo, teisių perėmimo variantą, kai leidimas medžioti be konkurso išduodamas tik vienam įpėdiniui pagal visų įpėdinių rašytinį susitarimą, tačiau dabar keičia poziciją ir siūlo nepritarti siūlymui, kad medžioklės ploto savininko leidimą medžioti būtų galima paveldėti. 

    Anot jos, nėra aiškios kai kurios Seimo narių parengtų Medžioklės įstatymo pataisų nuostatos, pavyzdžiui, ar paveldėtojui užtenka turėti tik medžiotojo bilietą, ar jis turi atitikti visus įstatyme nustatytus reikalavimus.

    „Iš projekto nuostatų taip pat neaišku, kuriam iš paveldėtojų, jei jų būtų keli, turėtų būti suteikiamas leidimas, nes pagal (…) įstatymą leidimas išduodamas tik vienam medžioklės plotų naudotojui“, – rašoma trečiadienį įregistruotame Aplinkos ministerijos išvados Vyriausybei projekte.  

    Be to, anot Ministerijos, išduodant leidimą be konkurso į valstybės biudžetą būtų surinkta mažiau mokesčių už sumedžiotus gyvūnus, o tai apribotų galimybes finansuoti įstatyme numatytas priemones.  Ministerija pabrėžė, kad šie pakeitimai taip pat galbūt neatitiktų konstitucinio lygiateisiškumo principo, nes medžiotojo, turinčio tokį leidimą, įpėdinių padėtis būtų palankesnė nei visų kitų. 

  • Rajonai kuriuose vykdoma sumedžiotų šernų stebėsena dėl AKM

    Rajonai kuriuose vykdoma sumedžiotų šernų stebėsena dėl AKM

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. įsigalioja 2024-09-09 Įsakymas Nr. B1-933 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. B1-265 „Dėl afrikinio kiaulių maro valdymo” pakeitimo.

    Nuo 2024-09-09 iš Utenos, Anykščių, Radviliškio ir Švenčionių rajonų savivaldybių teritorijose sumedžiotų šernų PRIVALOMA imti (100 proc.) kraujo mėginį (mėgintuvėlis su violetiniu kamšteliu) Afrikinio kiaulių maro tyrimo nustatymui.

    Lietuvos Respublikos administracinės teritorijos, kuriose vykdoma kai kurių sumedžiotų šernų stebėsena:
    Akmenės r. sav., Ignalinos r. sav., Joniškio r. sav., Kėdainių r. sav., Kupiškio r. sav., Neringos sav., Pagėgių r. sav., Pakruojo r. sav., Panevėžio r. sav., Skuodo r. sav., Tauragės r. sav., Visagino sav.

  • Lietuvos medžiotojai pateikė pasiūlymus politikams

    Lietuvos medžiotojai pateikė pasiūlymus politikams

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) politikų prašo imtis neatidėliotinų pokyčių, susijusių su šalies gamta ir Lietuvos medžiotojų bendruomene. Krašto medžiotojai siūlo mažinti medžiotojų bendruomenės bei žemės savininkų interesų priešpriešas, skirti daugiau dėmesio medžioklės prieinamumo didinimui, žinias apie šalies gyvūnus, gamtą įtraukti į švietimo sistemą mokyklose,  įgalinti savo klubų ir būrelių infrastruktūrą krašto gynyboje, sugražinti pavasarinę paukščių medžioklę, imtis priemonių apsaugai nuo galimų nuostolių ir medžioklės keliamų rizikų apsisaugoti ir kitas iniciatyvas.

    Anot LMŽD direktoriaus Laimono Daukšos, rekomendacinio pobūdžio laiškas šalies politinėms partijoms buvo išsiųstas praeitą savaitę, kuriuo siekiama skatinti naujoves bei glaudesnį politinius sprendimus priiminėjančių asmenų bendradarbiavimą su šalies gamtos sargais.

    „Dedame milžiniškas pastangas, įgyvendinant mūsų bendruomenės proveržio planą. Siekiame atkurti santykius su visuomene, laužyti ir griauti mitus apie mus, kuriuos paveldėjome, tad turime būti aktyvūs ir atviri visiems, kurie rūpi šalies gamta ar gyvūnija. Taip gimė idėja parengti rekomendacijų paketą, orientuotą į efektyvesnę šalies gamtos globą bei mūsų bendruomenės įgalinimą valstybėje, kur kas efektyviau ir plačiau nei iki šiol“, – sako Laimonas Daukša, LMŽD direktorius.

    Pasak jo, šalies politikus jau pasiekė bendruomenės rekomendacijos skirtos politinių partijų rinkimų programoms, tarp kurių prašymai imtis skubių sprendimų inicijuojant apsaugos nuo galimų nuostolių ir medžioklės keliamų rizikų priemones, klubų ir būrelių santykių su žemės ar miškų savininkais sureguliavimą, medžiotojų žinių įgalinimą vaikų edukacijoje, taip pat medžiotojų infrastruktūros panaudojimą krašto gynyboje, modernių ir visoje Vakarų Europoje medžioklės priemonių naudojimą, žalos ūkininkams atlyginimo metodikų keitimą, žalą ūkiams daromų paukščių medžioklės tvarkos pakeitimą, naujų prevencijos priemonių prieš autoįvykius su žvėrimis įgalinimą, ginklų išdavimo įstatymo tvarkos pakeitimus bei baudų už brakonieriavimą tyčia didinimą ir jų proporcingumo nustatymą.

    „Per kelias dešimtis metų įrodėme, kad medžiotojai Lietuvoje yra itin atsakinga bendruomenė, kurios veiklos rezultatus geriausiai įrodo dešimtimis kartų išaugusi žvėrių populiacija visoje Lietuvoje. Elnių gausa jau tuoj perkops 100 tūkst., o briedžių populiacija didesnė nei Ukmergės gyventojų“, – sako jis.

    Anot L. Daukšos, didėjančias populiacijos yra gražūs skaičiai, tačiau kartu tai gali būti ir didelė problema keliuose.

    „Deja, bet statistika yra negailestinga, tad turime suprasti, kad susidūrimų tikimybė su laukiniais gyvūnais išaugo dešimtis kartų. Tai turime ne tik vertinti, bet ir imtis atitinkamų priemonių, užkardyt nelaimėms“, – sako jis.

    L. Daukšos teigimu, tarp rekomendacijų yra pateiktas ir konkretus pasiūlymas kaip šalies medžiotojų klubai ir būreliai galėtų integruotis į krašto gynybos struktūrą, tam įgalindami jų infrastruktūrą.

    „Daugiau nei 800 klubų ir būrelių telkia unikalią bendruomenę, idealiai išmanančią ne tik savo plotus, konkrečiame regione, bet ir valdo infrastruktūrą, galinčią tinkamai pasitarnauti kritiniu atveju. Kalbame apie pastatus, techninę dalį, kaip visureigiai ar elektros generatoriai, pirmos pagalbos rinkiniai. Paprastai tariant, turime papildomus 800 taškų per visą Lietuvą, kurie yra pasirengę padėti valstybei, jei tik to prireiktų“, – sako jis.

    LMŽD vienija 18000 medžiotojų ir 5000 žvejų visoje Lietuvoje.

    Rekomendacijų raštas

    Gerbiami Lietuvos Respublikos politinių partijų lyderiai, rinkimų štabų vadovai, aplinkos apsaugos temą kuruojantys ir partijų programas rengiantys asmenys,

    Siekdami išvengti galimų priešpriešų ar interpretacijų, Lietuvos medžiotojų bendruomenės vardu prašome jūsų naujajame Seime 2024-2028 metais skirti daugiau dėmesio Lietuvos gamtos apsaugai, Lietuvos žvėrių populiacijos priežiūrai, apskaitai ir kontrolei, vakarietiškos medžioklės tradicijų ir kultūros propagavimui Lietuvoje.

    Pažymime, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (toliau – LMŽD) vienija virš 20 000 medžiotojų ir žvejų, kurių požiūrį į šalies gamtą geriausiai įrodo auganti gyvūnijos ir žuvų populiacija Lietuvoje bei gerokai aktyvesnė kova su neteisėta veikla gamtoje, kuri dažniausiai užkardoma talkinant mūsų bendruomenės atstovams.

    Buvome, esame ir visuomet liksime atviri bet kokioms diskusijoms, susijusioms su Lietuvos gamta, jos apsauga ar kontrole, medžioklės ar žūklės reguliacija ar pakeitimais, tad būsime labai dėkingi jai į tokių priimamų sprendimų diskusijas ar aptarimus, šiose srityse, įtrauksite ir mūsų bendruomenę, o minėtų sprendimų realizavime būtų atsižvelgiama ir į aplinkos apsaugos organizacijų bei mokslininkų nuomonę ar jų pateikiamus faktus.

    Tam, kad būtų užtikrinti teigiami pokyčiai šalies gamtos apsaugos politikoje ir visuomenėje, teikiame keletą rekomendacijų, kurias laikome itin svarbiomis:

    Prašome užtikrinti pažangią bei saugią medžioklę, įteisinant garso slopintuvų naudojimą. LMŽD džiaugiasi Lietuvos Respublikos Seimo iniciatyvą, kurios pagrindu medžioklėje jau leidžiama naudoti naktinius taikiklius. Šios modernios įrangos naudojimas suteikia medžiotojams galimybę efektyviau užtikrinti gyvūnų gerovės principų įgyvendinimą bei taikyti selekcijos principus reguliuojant medžiojamųjų gyvūnų populiaciją, o kartu paneigė ir bet kokius mitus, apie tai, kad  minėtų prietaisų įteisinimas padarys kažkokią tai žalą gamtai – medžiotojai minėtą įrangą naudoja tinkamai, griežtai besilaikydami LR įstatymuose numatytos tvarkos.

    Remiantis gerąja ES ir kitų pažangių užsienio šalių praktika, medžioklėje taip pat derėtų įteisinti garso slopintuvų naudojimą,  kaip priemonę saugančią medžiojančių asmenų sveikatą – klausą, bei mažinančią triukšmą aplinkoje ir užtikrinančią laukinės gyvūnijos gerovę. Dėl šios priežasties, LMŽD siūlo pakeisti LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo bei LR medžioklės įstatymo nuostatas leidžiant naudoti garso slopintuvus medžioklėje, kaip tai leidžia daryti daugelio ES šalių teisinė bazė, su kurių argumentais, moksliniais tyrimais, ekspertų išvadomis esame pasiruošę jus supažindinti bet kuriuo metu.

    Siūlome sudaryti galimybę Lietuvos mokiniams geriau pažinti Lietuvos miškus, gamtą, žvėris, paukščius ir jų populiaciją, gyvenimo būdą, įtraukiant specialią mokymo programą apie juos, parengiant metodinę medžiagą kartu su šalies medžiotojų ir žvejų bendruomene. Įgyvendinti įvairias edukacines veiklas ir užsiėmimus gamtoje, ugdant mokyklinio amžiaus mokinių gamtos pažinimo/geografijos/biologijos žinias, dar geriau įgalinus tiek teorines, tiek praktines priemones.

    Lietuvos medžiotojų bendruomenės vardu patvirtiname, kad esame pasirengę padėti parengti minėtą mokomąją medžiagą ir įgyvendinti jos realizavimą, o taip pat patys dalyvauti praktinėje veikloje, skatinant mokinių žinių raidą apie Lietuvos gamtą.

    LMŽD taip pat siūlo apsvarstyti galimybę į privalomo ugdymo programą įtraukti Lietuvoje gyvenančių gyvūnų pažinimo bei tvaraus jų išteklių naudojimo temas.

    Siūlome imtis priemonių apsaugai nuo galimų nuostolių ir medžioklės keliamų rizikų didinti. Rekomenduojame įteisinti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiojančiam asmeniui, turint tikslą apsisaugoti nuo galimų nuostolių atskirai draudžiantis medžiotojo draudimu, kuris ne tik apimtų civilinę atsakomybę už trečiųjų asmenų sveikatai ir turtui padarytą žalą, bet ir suteiktų papildomą draudimo apsaugą mirties ir neįgalumo atveju. Tokios ir panašios praktikos yra ir kitose šalyse, o Lietuvos medžiotojai vykstantys medžioti svetur, jau turi būti apsidraudę medžiotojo draudimu.

    Mes manome, kad būtent LR Seimas turi nuspręsti dėl tinkamų priemonių žmonių saugumui medžioklės metu užtikrinti ir skatiname medžioklės draudimo harmonizavimą Lietuvoje. Kasmet didėjant medžiojamųjų žvėrių padarytai žalai šalies ūkio subjektams užsiimantiems žemės ūkio ir miškininkystė veiklomis, svarstytinas klausimas būtų ir dėl privalomojo draudimo įteisinimo medžioklės plotų naudotojams dėl medžiojamųjų žvėrių daromos žalos žemės ir miškų ūkiui. Tokiu atveju medžioklės srityje būtų draudžiama visa veikla, ne tik ta, kuri susijusi su šaunamųjų ginklų naudojimu.

    Per pastaruosius 15 metų medžioklių metų Lietuvoje įvyko 24 nelaimingi atsitikimai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Deja, bet šiuo metu asmens civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje negalioja medžioklės metu.

    Siūlome užtikrinti dabartinės medžioklės plotų sandaros išsaugojimą bei žemės savininkų teisių apsaugą, mažinant medžiotojų bendruomenės bei žemės savininkų interesų priešpriešas, sukuriant visoms pusėms tinkamą teisinį reguliavimą.

    Dabartinis medžioklės teisinis reguliavimas, kai medžiojamųjų gyvūnų išteklių tvarus naudojimas medžioklės plotuose patikimas nuo seno juos valdžiusiems subjektams (pagrinde medžiotojus ir žvejus vienijančioms asociacijoms) tęstinumo principo pagrindu, užtikrino ženklų medžiojamųjų gyvūnų populiacijos padidėjimą.

    Toks dabartinę medžioklės plotų vienetų sandarą bei valdymą saugantis teisinis reguliavimas užtikrina pakankamą medžioklės prieinamumą visuomenėje, ypač regionuose gyvenantiems ir medžioti norintiems asmenims.

    Esama sąranga užtikrina ir stabilias biudžeto pajamas, medžioklės plotų naudotojams mokant kasmetinį mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.

    Be to, esamas teisinis reguliavimas užtikrina medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žemės ūkio ir miško naudmenoms atlyginimą, įpareigoja medžiotojų klubus/būrelius šią žalą kompensuoti ūkininkams ar miško savininkams. Dabartinis teisinis reguliavimas numato pakankamas žemės bei miško savininkų teisių garantijas: i) savininkai gali bet kada uždrausti medžioti jiems priklausančiuose sklypuose; ii) 15 ha žemės ar miško valdantys bei teisę medžioti turintys asmenys turi teisę tapti medžiotojų klubo/būrelio (asociacijos) nariais arba jiems priklausančioje žemėje medžioti sutarties pagrindu.

    Tad dabartinis medžioklės teisinis – administracinis modelis, kuriuo išlaikoma susiklosčiusi medžioklės plotų konstitucija ir užtikrinamas tęstinis jų valdymas, turėtų išlikti nepakitęs.

    Tačiau LMŽD pažymi, kad medžioti norintys žemės savininkai turėtų būti labiau integruoti į esamą medžiotojų kolektyvų struktūrą, todėl galėtų būti svarstoma medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimo galimybė, numatant, kad, medžioklės plotų naudotojui neužtikrinus žemės ar miško savininko galimybės medžioti jo valdomame medžioklės plotų vienete, tokia teisė aiškiomis sąlygomis būtų suteikiama įstatymo pagrindu.

    Rekomenduojame imtis priemonių, nustatant optimalų medžiojamųjų gyvūnų žemės ir miškų ūkiui daromos žalos atlyginimo mechanizmą. Medžiotojai šiai dienai visais atvejais kompensuoja medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio ir miškų naudmenoms padarytą žalą šių naudmenų savininkams (ūkininkams ir miškininkams). Medžiojamieji žvėrys nepriklauso medžiotojams ar medžioklės klubų naudotojams, o yra valstybės turtas, už kurio apsaugą ir globą yra atsakingi medžioklės plotų naudotojai.

    Medžiotojai į biudžetą moka mokesčius už teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Šie mokesčiai naudojami Aplinkos apsaugos rėmimo programos įgyvendinimui finansuoti. Šie kiekvienais metais medžiotojų mokami mokesčiai mokami nepriklausomai nuo faktiškai sumedžioto gyvūnų skaičiaus, kurie valstybės biudžetą kasmet papildo vis didesnėmis pajamomis, surinktomis iš medžiotojų.

    Medžioklės LR teritorijoje taisyklės nustato leistinus medžiojamųjų žvėrių medžioklės terminus, todėl siektina, jog medžioklės plotų valdytojai nebūtų atsakingi už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams ir miškui tuomet, kai ją padaro medžiojamieji gyvūnai, nustatytu neleistinu medžiojamojo gyvūno medžioklės termino metu. Tokiu atveju žalos kompensavimui galėtų būti naudojamos lėšos surinktos iš medžiotojų už medžioklės išteklius arba galimas kompromisinis variantas, kai apskaičiuotos žalos dydis pasėliams mažinamas 50 procentų.

    Siūlome pakeisti esamą teisinį reguliavimą numatant, kad medžiojamųjų žvėrių padarytos žalos metodikoje atsirastų sąvoka ,,minimali toleruotina žala“ ir būtų taikoma 5 proc. išskaita bet kokiems pasėliams daromai žalai, o kukurūzų ir kitų ankštinių pasėlių atveju siūlytume taikyti 10% išskaitą, juk natūralu, kad laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai gyvi organizmai, kuriems reikia minimaliai maitintis. Taip pat žemės ūkio pasėliams padaryta žala turėtų būti kompensuojama tik tada, kai buvo taikomos agrotechninės apsaugos priemonės, kurias nustato mokslininkai, nes žemės ūkio ir miškininkystės vykdoma ūkinė–komercinė veikla, turi atitinkamą riziką dėl to ūkininkams būtina imtis prevencinių priemonių patiems, jog jų turtas būtų kuo mažiau paveiktas prisiimant bent minimalią galimos žalos riziką.

    Siūlome sugražinti pavasarinę paukščių medžioklę tuo padedant apsaugoti ūkininkų pasėlius pavasarį. LMŽD palaiko idėją laukinių paukščių pasėliams daromą žalą  atlyginti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, o pavasarinės paukščių daromos žalos pasėliams tikslais, siūlome suteikti pavasarinį medžioklės terminą leidžiantmedžiotiželmenines, tundrines ir baltakaktes žąsis nuo kovo 1 d. iki balandžio 15 d. Tokia pavasarinė paukščių medžioklės praktika taikoma kaimyninėse šalyse, kur ji veikia, kaip savotiška prevencijos priemonė mažinanti paukščių daromą žalą žemės ūkio veiklai.

    Kiekvienais metais šimtai hektarų Lietuvos pasėlių nuniokojami migruojančių laukinių paukščių. Laukiniai vandens paukščiai išlesa pasėtus žirnių, pupų bei kukurūzų pasėlius, ištrypia ir nuskabo peržiemojusius žiemkenčius, o ūkininkai neturi galimybių apsaugoti kultūrų nuo šių paukščių. Dėl sunaikintų pasėlių ūkininkai patiria didžiulę žalą, kuri nėra kompensuojama. Gervės, gulbės nėra medžiojamieji gyvūnai, o laukines žąsis medžioti galima tik rudenį, tačiau pavasarinės migracijos metu, kai padaroma didžiausia žala žemės ūkio pasėliams, jas medžioti šiuo metu yra draudžiama.

    Leidžiant ribotą žąsų medžioklę pavasario metu, dėl medžiotojų lankymosi žemės ūkio pasėlių vietose, sumažėtų tiek medžiojamųjų, tiek nemedžiojamųjų paukščių šiems pasėliams daroma žala.

    Siūlytume apsvarstyti ir kitus ribotą paukščių medžioklę įteisinančius teisės aktų pakeitimus:            

    • Kanadinę berniklę, kaip invazinę rūšį, siūlome leisti medžioti ištisus metus – dabar leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.;
    • Gausiausiai iš visų žąsų migracijos metu aptinkamai tundrinei žąsiai suteikti medžioklės terminus kaip ir kitoms medžiojamoms žąsų rūšims, nes dėl ornitologų draugijos sistematikos pasikeitimo ji nepasidarė kita rūšimi, ji ta pati buvusi tundros porūšio želmeninė žąsis, kuri visada buvo medžiojama;
    • Dėl populiacijos didėjimo ir pastebimos žalos žemės ūkiui siūlome ankstinti keršulių medžioklės terminą – nuo rugpjūčio 15d., nes nuo rugsėjo 1 d., kada prasideda karvelių medžiojimo terminas didžioji jų dalis jau būna išskridę;
    • Grąžinti didžiųjų ančių gaigalų pavasarinę medžioklę;
    • Kuoduotąsias antis, laukius pradėti medžioti kartu su visomis kitomis antimis nuo rugpjūčio 15 d., nes dėl vėlyvo pavasario vienais metais terminas buvo pavėlintas ir vėliau neatstatytas.

    Siūlome imtis priemonių susidūrimų su laukiniais gyvūnais keliuose prevencijos įgyvendinimui ir keliaujančių automobiliais piliečių saugumo užtikrinimui. Penktadalį visų eismo įvykių keliuose sudaro susidūrimai su laukiniais gyvūnais, o tokių atvejų sparčiai daugėja nuo 2017 metų. Jų skaičius per 7 metus išaugo jau apie 3,5 karto: nuo 2 422 atvejų 2017 metais iki 6 351 atvejo 2023 metais. Per tokius įvykius apgadinamos ne tik transporto priemonės, bet ir nukenčia žmonės, žūsta gyvūnai.

    Mūsų bendruomenė neatlygintinai atlieka keliuose žuvusių gyvūnų surinkimą ir utilizavimą bei žvėrių populiacijos valdymo priemonių įgyvendinimą. Taigi, medžiotojai tiek pagal teisės aktus, tiek faktiškai, teikia paslaugas valstybei, tuo sumažindami jos patiriamas viešųjų funkcijų vykdymo užtikrinimo sąnaudas.

    Tačiau medžiotojų bendruomenė galėtų dar labiau prisidėti prie racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo teikdami viešąsias paslaugas ar kitokios formos pagalbą regioninių bei miško kelių priežiūros klausimais. Pavyzdžiui, medžiotojų žinios apie gyvūnų migraciją bei keliuose žūvančius žvėris galėtų padėti geriau ženklinti kelius, tikslingai įspėjant vairuotojus apie galimą grėsmę, tačiau tam reikalingas finansavimas, kurį galėtų užtikrinti šio klausimo įtraukimas į Vyriausybės programą.

    Medžiotojai yra pasirengę parengti ir įgyvendinti kovos su nelaimingais atsitikimais keliuose strategiją, mažinant nelaimingų įvykių su laukiniais gyvūnais Lietuvos keliuose skaičių. Prevencijai galėtų būti naudojamos tokios priemonės, kaip ultragarsiniai švilpukai, juos nemokamai dalinant transporto priemonių savininkams, žvėris atbaidančių šviesos dirgiklių įrengimas ant kelio stulpelių miškingose vietovėse, viešas susidūrimų su laukiniais gyvūnais keliuose žemėlapis, naujas kelio ženklų atvaizdavimas ir dėmesio patraukimas pagal į kelią galinčias iššokti gyvūnų rūšis, informacijos sklaida.

    Prašome skirti daugiau dėmesio medžioklės tradicijų ir jos prieinamumo didinimui, sudarant galimybę asmenims įsitraukti į medžioklę, jos puoselėjimą sulaukus 16 metų bei pakeisti dabartinį šaunamųjų ginklų laikymo teisinį reguliavimą, suteikiant galimybę šiuos ginklus turėti asmenims nuo 16 metų.

    Šiuo metu įgyti teisę laikyti šaunamąjį ginklą medžioklės tikslais ir medžioti gali 18 metų sulaukę asmenys. Užsienio praktikoje (pvz. Latvijoje) yra pavyzdžių, kai tokia teisė yra suteikiama 16 metų sulaukusiems asmenims.

    Svarbu, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, leidimą laikyti ginklus, gali įgyti ir 16 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, jeigu jie yra šaudymo sporto atstovai ir turi rašytinį tėvų, įtėvių ar globėjų sutikimą.

    LMŽD siūlo pakeisti LR ginklų ir šaudmenų kontrolės bei LR medžioklės įstatymų nuostatas, numatant, kad teisę laikyti šaunamąjį ginklą ir teisę medžioti gali įgyti 16 metų sulaukę nuolatiniai LR gyventojai.

    Siūlome sudaryti prielaidas Lietuvos medžiotojų būrelių, klubų ir visos bendruomenės žinias, nekilnojamą ir kitą materialinį turtą panaudoti valstybės gynybos ar priešų atgrasymo tikslais, mūsų bendruomenei priskiriant atitinkamas funkcijas šalies gynybos ar atgrasymo politiką įgyvendinančiose priemonėse.

    Lietuvoje veikia daugiau nei 800 klubų/būrelių, kurių medžiojami plotai sudaro 6,5 mln. hektarų Lietuvos teritorijos. Kiekvienas iš šių būrelių turi specialias buveines, administracines patalpas, o šių būrelių nariai idealiai išmano savo plotų geografiją, stebi ją ir saugo tiek fizinėmis priemonėmis, tiek pažangiomis technologijomis, o būrelių turtas gali būti labai gerai panaudotas ar įgalintas krašto gynyboje.

    Lietuvos medžiotojų bendruomenės vardu patvirtiname, kad esame pasirengę padėti parengti rekomendacijas mūsų bendruomenei, kaip jos nariai gali prisidėti prie krašto gynybos, remiantis už šalies gynybą atsakingų institucijų pasiūlymais ar teikiant konkrečius pasiūlymus, kaip integruotis į tai.

    Prašome imtis priemonių efektyvesnei valstybinei medžioklės kontrolei, kuomet būtų griežtinama kontrolė ir atsakomybė už nusižengimus gamtai bei gyvūnijai didesnėmis baudomis, taikant diferencijavimą tarp tyčinio ir netyčinio nusižengimo ar klaidos.

    Šiuo metu didžioji dalis medžioklę reglamentuojančių taisyklių pažeidimų nustatomi dėl gamtai nepavojingų ir (ar) netyčinių medžioklės dalyvių veiksmų. Esant dabartinei populiacijų būklei, kai limituojama tik briedžių medžioklė, neturėtų būti koncentruojamasi į klaidų medžioklės dokumentacijoje tikrinimą ir kitų gamtai nepavojingų, formalių pažeidimų tyrimą. Valstybinė aplinkosaugos kontrolė turi būti orientuota į medžioti teisės neturinčius asmenis arba kitaip tariant į tikruosius brakonierius.

    Medžiotojų ir žvejų bendruomenė pasisako už tai, kad Lietuvoje būtų pradėta taikyti užsienio šalių praktika, kuomet nusižengimai ir atsakomybė už juos būtų diferencijuojama pagal nusižengimo pobūdį.

    Tais atvejais, kai nusižengimas padaromas tyčia – baudos ir atsakomybė turėtų būti didinamos bei griežtesnės, tuo tarpu netyčinė klaida ar nusižengimas – įvertinamos proporcingai. Taip būtų dar labiau užkardyti brakonieriavimo atvejai, o asmenys, turintys žvejo ar medžiotojo bilietą, visus būtinus leidimus, tinkamai užsiimantys šiomis veiklomis, tačiau padarę netyčinę klaidą, nebūtų prilyginami brakonieriams ar asmenims, darantiems gamtai žalą tyčia ir sulauktų proporcingų poveikio priemonių.

    Atsižvelgiant į tai, siūlome inicijuoti teisės aktų pakeitimus, aiškiai diferencijuojant tyčines bei žalą gamtai sukeliančias ir formalias, nepavojingas ir netyčines veikas.

    Siūlome imtis priemonių, užkardant trukdymus teisėtai vykdomai medžioklei. Medžioklė yra paslauga gamtai, valstybei ir visuomenei. Deja, bet praktikoje jau yra atvejų, kai teisėtai vykdomai medžioklei yra piktybiškai trukdoma, tuo tarpu tai darantys – lieka nebaudžiami.

    Medžiotojų bendruomenė laikosi pozicijos, jog, pasinaudojant gerąja užsienio praktika, veiksmai, kuriais sąmoningai trukdoma teisėtai vykdomai medžioklei, turėtų būti pagrindas tokią veiklą vykdantiems asmenims taikyti administracinę atsakomybę.

    Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti Medžioklės LR taisykles ir Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas numatant trukdymo medžioklei sąvoką ir administracinę atsakomybę už teisėtai vykdomai medžioklei trukdančius veiksmus.

    Būsime labai dėkingi, jei svarstydami klausimus, susijusius su šalies gamta, jos apsauga, laukiniais gyvūnais, vandens telkinių priežiūra, žvejyba ar medžiokle – atsižvelgtumėt į aukščiau nurodytą medžiotojų bendruomenės poziciją rengiant Jūsų organizacijos veiklos planus ar programas. Pažymime, kad esame pasirengę visapusišką ir išsamesnę informaciją, kiekvienai minėtai rekomendacijai ar atsakyti į bet kokius papildomus klausimus, susijusius su mūsų veikla.

    Taip pat būsime dėkingi, jei galėtumėte nurodyti kontaktinį asmenį, komitetą ar kitą organizacijos skyrių, atsakingą už šalies gamtą ar aplinkosaugą.

  • LMŽD šaudymo varžybos ,,Medžioklės rago taurė 2024” Panevėžyje

    LMŽD šaudymo varžybos ,,Medžioklės rago taurė 2024” Panevėžyje

    15-osios Respublikinės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklinio šaudymo varžybos „Medžioklės rago“ taurei laimėti vyks š. m. rugsėjo 14 d. Panevėžio r. įsikūrusioje šaudykloje “Medeina” (Naujamiestis, Panevėžio r. koordinatės: 55.711778, 24.191321).

    Varžybų pradžia 8.30 val., pabaiga 19.00 val. Registracija vyksta iki rugsėjo 10 d. el. paštu rugile@lmzd.lt

    Varžybose gali dalyvauti visų LMŽD juridinių narių (rajoninių draugijų/skyrių) komandos.
    • Vienas LMŽD juridinis narys gali sudaryti ir deleguoti į varžybas ne daugiau kaip dvi vyrų komandas ir vieną moterų komandą.
    • Komandą sudaro 3 dalyviai iš vienos Draugijos.
    • Registruoti komandas dalyvauti varžybose gali tik rajoninės LMŽD rajoninės draugijos/skyriai (individuali šaulių registracija negalima).

    Vieno juridinio asmens komandos gali būti:
    A vyrų + B vyrų + M moterų
    A vyrų + A vyrų + M moterų
    B vyrų + B vyrų + M moterųŠauliai varžysis 3 rungtyse.


    Vyrai:

    “Compak sporting” 2×25 – lėkštučių skaičius – 50. Šaudymo vietų skaičius – 5.
    • ,,Europeika“ – šaudymas stovint į taikinį “stirninas” su atrama į stacionarų kuolą(medinį), 5 šūviai, šaudymas į taikinį “lapė” gulint be atramos (nuo rankų), 5 šūviai, šaudymas stovint į taikinį ,,gemzė“ su atrama į lazdelę, kuri laikoma 90 laipsnių kampu, 5 šūviai, šaudymas stovint į taikinį ,,šernas“ be atramos, 5 šūviai. 20 šūvių per 20 minučių.
    • “Bėgantis šernas” – šaudymas į „ bėgantį šerną“ 50 metrų atstumu. 5 šūviai per 5 minutes.

    Moterys:
    • “Compak sporting” 2×25 – lėkštučių skaičius – 50. Šaudymo vietų skaičius – 5.
    • ,,Europeika“ – šaudymas stovint į taikinį “stirninas” su atrama į stacionarų kuolą(medinį), 5 šūviai, šaudymas į taikinį “lapė” gulint be atramos (nuo rankų), 5 šūviai, šaudymas stovint į taikinį ,,gemzė“ su atrama į lazdelę, kuri laikoma 90 laipsnių kampu, 5 šūviai, šaudymas stovint į taikinį ,,šernas“ be atramos, 5 šūviai. 20 šūvių per 20 minučių.

  • Rudeninė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės

    Rudeninė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad š. m. rugsėjo 16 d. planuojama pradėti rudeninį laukinių gyvūnų vakcinavimą nuo pasiutligės naudojant orlaivius. Laukinių gyvūnų vakcinavimas nuo pasiutligės bus atliekamas 50 kilometrų pasienio su kaimyninėmis šalimis Lenkija ir Baltarusija (žr. šio rašto 1 priedą) ruožo teritorijos dalyje, kuri priskirta buferinei zonai, t. y. Šalčininkų r. sav., Trakų r. sav., Vilniaus r. sav., Elektrėnų sav., Kaišiadorių r. sav., Prienų r. sav., Alytaus r. sav., Varėnos r. sav., Druskininkų sav., Zarasų r. sav., Ignalinos r. sav., Švenčionių r. sav., Rokiškio r. sav., Utenos r. sav., Anykščių r. sav., Molėtų r. sav., Ukmergės r. sav., Širvintų r. sav., Kaišiadorių r. sav., Elektrėnų r. sav., Birštono sav., Marijampolės sav., Kalvarijos sav.

    Viename kvadratiniame kilometre bus išmėtyta ne mažiau kaip 25 jaukai su vakcina nuo pasiutligės. Iš viso Lietuvos teritorijoje bus išmėtyta apie 505 000 jaukų su šia vakcina. Jeigu bus palankios meteorologinės oro sąlygos, rudeninį laukinių gyvūnų vakcinavimą nuo pasiutligės planuojama baigti š. m. gruodžio 15 d. Laukiniams gyvūnams vakcinuoti bus naudojami jaukai su vakcina LYSVULPEN, gyva vakcina, peroralinė suspensija, kuri yra registruota Lietuvos Respublikoje ir įtraukta į Lietuvos Respublikos veterinarinių vaistų registrą.

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad radus jaukų su vakcina nuo pasiutligės, negalima jų liesti, rinkti ar kitaip sunaikinti.

  • Pažintis su miškininkų saugomomis gamtos vertybėmis – rugsėjį į miškus kviečia daugiau nei 30 unikalių Miškininko dienos renginių

    Pažintis su miškininkų saugomomis gamtos vertybėmis – rugsėjį į miškus kviečia daugiau nei 30 unikalių Miškininko dienos renginių

    Kiekvienais metais, trečiąjį rugsėjo šeštadienį miškininkai mini svarbiausią profesinę šventę – Miškininko dieną. Nuo sėklų rinkimo iki šimtamečių miškų priežiūros – miškininkai kasdien užsiima daugybe skirtingų veiklų tam, kad ne tik dabarties, bet ir ateities kartos galėtų džiaugtis ir didžiuotis žaliuojančiais miškais. Šią svarbią progą VMU miškininkai kviečia švęsti kartu, prisijungti prie Miškininko dienos renginių, kurie vyks visoje Lietuvoje ir iš arčiau susipažinti su miškininkystės darbo ypatumais, saugomomis gamtos vertybėmis bei miškų turtais.

    Iš arčiau pažinti pelkes, miškų ir juose esančių buveinių paslaptis, pasivaikščioti miškininkų rankomis įrengtais ir kasdien puoselėjamais pažintiniais takais, o gal pasivaržyti grybavimo turnyre ar tapti stumbriuko vardynų liudininku? Visa tai patirti galima Miškininko dienos renginių metu, kurie vyks rugsėjį, visuose 25 VMU regioniniuose padaliniuose. Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas miškų ir gamtos saugojimui. Miškininko dienos renginių metu piliečiai turės galimybę susipažinti su VMU miškininkų puoselėjamomis gamtos vertybėmis, miško buveinėmis ir sužinos, kodėl svarbu jomis rūpintis bei tausoti jas ateities kartoms. Miškininko dienos renginių ciklo dalimi šiais metais tampa ir ketvirtą kartą vyksianti Miško kuopa, kurios metu kiekvienas norintis galės prisidėti prie tvaraus ir gražaus miškų rytojaus.

    „Švęsdami Miškininko dieną, mes ne tik minime savo profesinę šventę, bet ir siekiame įkvėpti visuomenę stiprinti ryšį su gamta, branginti gražiausias ir svarbiausias jos vertybes. Miškininko dienos renginiai, kurių metu miškininkai dalijasi savo žiniomis ir patirtimi, yra unikali galimybė kiekvienam iš arčiau pažinti mūsų gamtos lobius, suprasti jų saugojimo svarbą ir prie saugojimo prisidėti patiems. Švęskime Miškininko dieną kartu!“ – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

    Miškininko dienos renginių cikle – daugiau nei 30 veiklų, tad širdžiai artimą tikrai ras kiekvienas. Norintys iš arčiau susipažinti su miško buveinėmis, draustiniais, pelkėmis galės rinktis net iš kelių pažintinių žygių skirtinguose VMU regioniniuose padaliniuose. Tuo tarpu, tie, kuriems svarbus ne tik žaliuojantis, bet ir švarus miškas, galės prisijungti prie Miško kuopos ir miškų švarinimo. Visuose regioninių padalinių organizuojamuose žygiuose, edukacijose ir kitose veiklose miškininkai pasidalins įdomiais faktais apie miškininkystę, miško ciklą, biologinę įvairovę, gamtos tausojimo svarbą ir naudą.

    Vienas ryškiausių ir pirmųjų Miškininko dienos renginių – atnaujinto Lopaičių pažintinio tako atidarymas, kurio metu miškai prabils žemaitiškā. Tai vienas įspūdingiausių ir lankomiausių VMU miškininkų prižiūrimų rekreacinių objektų ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Po atnaujinimo, pažintinis takas lankytojus sutiks sutvarkyta aplinka ir virtualiu miškininko pasakojimu, kuris lydės viso pasivaikščiojimo metu.

    Kaip ir kasmet, didžioji dalis Miškininko dienos renginių vyks paskutinėmis rugsėjo savaitėmis. Tad, registruojantis į renginius, svarbu atkreipti dėmesį į oro sąlygas bei kiekvieno renginio pobūdį. Žygiuojant pelkėmis, dalyvaujant grybavimo turnyre ar vėlai vakare keliaujant klausyti elnių baubimo koncerto – būtina pasirūpinti tinkama apranga ir avalyne.

    Registracija į renginius vyksta www.registracija.vmu.lt. Užsiregistruok ir nepraleisk progos kartu su miškininkais patirti ir patyrinėti mus supančią gamtą! Visi renginiai nemokami.

    Miškininko diena švenčiama kasmet, rugsėjo mėnesio trečiąjį šeštadienį. Šiais metais tai rugsėjo 21 d.

  • Medžiotojai – Karo komendantūros dalis

    Medžiotojai – Karo komendantūros dalis

    Su Krašto apsaugos ministru L. Kasčiūnu pasikalbėjome apie komendantūrų skatinimą ir medžiotojų integravimo į užnugario gynybą savivaldos lygmenyje svarbą. Mūsų veiklą galite paremti per Patreon platformą.

  • Nepateikus duomenų galite prarasti medžioklės plotus

    Nepateikus duomenų galite prarasti medžioklės plotus

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija: medžiotojų klubams ir būreliams neteikiant duomenų valstybei – jie bus išregistruoti, o medžioklės plotai perduoti į valstybės aukcionus.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ragina visus medžiotojus kur kas daugiau dėmesio skirti medžiotojų klubų/būrelių finansinei ir ūkinei veiklai, o jų vadovus būtinai teikti visus privalomus duomenis valstybės institucijoms. Anot LMŽD direktoriaus Laimono Daukšos, medžiotojų klubų ir būrelių veiklos ir finansinių ataskaitų teikimo vengimas gali baigtis jų likvidavimų ir medžioklės plotų netekimu, tuo tarpu medžiojantiems tokiuose medžiotojų klubuose/būreliuose – kaltinimai brakonieriavimu.

    „Jau daugiau nei dvejus metus dedame visas pastangas skaidrindami draugijos skyrių veiklą. Rezultatai akivaizdūs. Tiek visuomenė, tiek atsakingos institucijos disponuoja visa reikiama informacija apie tai ką mes darome, kaip veikiame, su ja gali susipažinti ir mūsų bendruomenė. Tačiau, kaip rodo oficialūs duomenys, tokia praktika dar ne visada nepersikelia į medžiotojų kolektyvus – klubus ar būrelius“, – sako jis.

    Remiantis Registrų centro duomenimis, Registrų centro iniciatyva šiais metais buvo likviduota ir iš Juridinių asmenų registro išregistruota apie 17 tūkst. juridinių asmenų, tarp jų 8 juridiniai asmenys, kurie pavadinime turėjo žodį „medžiotojų“, pvz. medžiotojų klubas … ar medžiotojų būrelis…

    Tuo tarpu vien 2023 metais buvo išregistruoti net 75 tokie juridiniai asmenys, 2022 metais – 27, 2021 metais – 22.

    „Remiantis LR įstatymais medžiotojų klubai/būreliai (asociacijos, viešosios įstaigos ar kitos juridinės formos medžioklės plotų naudotojai) privalo pateikti metinę ataskaitą ar veiklos ataskaitą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį Registrų centrui kiekvienų metų pirmąjį pusmetį. To nepadarius laiku ir tinkamai, Registrų centras turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimo procedūrą ir, padėties neištaisius, medžiotojų klubą/būrelį likviduoti. Likvidavus medžiotojų klubą/būrelį, jo nariai automatiškai neteks galimybės medžioti nebeegzistuojančiam medžiotojų klubui/būreliui priklausiusiuose plotuose, kuriems ilgainiui gali būti paskelbtas naujas plotų valdymo aukcionas“, – sako draugijos direktorius.

    Anot jo, Lietuvoje medžiotojų klubų bei būrelių veiklą reglamentuoja LR asociacijų įstatymas, pagal kurį kiekvienas jo narys turi lygias teises ir pareigas, o medžiotojų kolektyvų vadovai ar administracija (valdyba) jo narius privalo tinkamai ir vienodai visus informuoti, tiek apie finansines medžiotojų klubų/būrelių būkles, priimtus sprendimus, tiek atitinkamą informaciją pateikti atsakingoms šalies institucijoms laiku, kaip tai numatyta LR įstatymuose.

    „Deja, bet šiuo metu Lietuvoje jau turime kelis atvejus kuomet dėl galimo aplaidumo ar prievolių valstybei nevykdymo buvo likviduoti keli medžiotojų klubai ar būreliai, o jų nariai apie tai sužinojo po fakto“, – sako jis.

    LMŽD pažymi, kad Registrų centrui likvidavus medžiotojų klubą/būrelį, bet kokia medžioklė jam iki tol priklausančiuose plotuose yra negalima, o jei būtų vykdoma, tokia medžioklė galėtų būti prilyginta ir brakonieriavimui, net ir tuo atveju, jei apie medžiotojų klubo/būrelio likvidavimą informacija buvo nuslėpta nuo medžiotojų klubo/būrelio narių.

    L. Daukša primena, kad kiekvienas medžiotojų klubo/būrelio narys turi vienodas teises medžiotojų klube/būrelyje, tad siekiant užkardyti tokius atvejus turėtų nebijoti iniciatyvos imtis ir pats.

    „Tikrai rekomenduoju kiekvienam medžiotojų klubo/būrelio nariui patikrinti savo medžioklės klubo statusą Registrų centre arba rekvizitai.vz.lt, įsitikinti, kad yra laiku ir tinkamai pateiktos visos finansinės ir kt. ataskaitos atsakingoms institucijoms, patikrinti, kad kontaktinis medžiotojų klubo/būrelio adresas, telefonas, el. paštas yra teisingai nurodytas ir veikiantis, taip pat susipažinti su medžiotojų klubo/būrelio finansinėmis veiklos ataskaitomis kiekvienam, jas gaunant iš medžiotojų klubo/būrelio vadovo, nustatyti klube/būrelyje tvarką, kaip bus teikiami minėti duomenis jo nariams, oficialioms institucijoms ir ypatingai kontroliuoti piniginių lėšų apskaitą, tame tarpe ne tik klubo narių mokesčius, bet ir svečių mokesčius, varovų paslaugų apmokėjimą, paramą ar kitas grynąsias lėšas“, – sako jis.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija šiuo metu vienija daugiau nei 18 000 šalies medžiotojų ir apie 5 000 žvejų.

     

  • Jau išduodami skaitmeniniai medžiotojo bilietai

    Jau išduodami skaitmeniniai medžiotojo bilietai

    Medžiotojai jau gali pildyti prašymus laikyti medžioklės egzaminą ir išduoti skaitmeninį medžiotojo bilietą naudojantis Policijos elektroninių paslaugų sistema. Medžiotojų bilietų skaitmeninimas prisidės prie medžioklės sektoriaus skaidrumo ir valdymo efektyvumo didinimo. 

    Medžiotojai, pageidaujantys, kad turimas popierinis medžiotojo bilietas būtų perkeltas į skaitmeninę formą, turi Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje pateikti prašymus jį užregistruoti. Tokius paslaugų prašymus asmenys gali pateikti per elektroninius valdžios vartus arba per Policijos el. paslaugų portalą ePolicija.lt Kartu su šiuo prašymu reikia pateikti turimo popierinio medžiotojo bilieto skaitmeninę kopiją.

    Kai turimas popierinis medžiotojo bilietas užregistruojamas ir tampa skaitmeniniu, išnyksta rizika, kad pametus bilietą vėliau teks rinkti įrodymus apie turėtą dokumentą. Skaitmeninio bilieto neįmanoma pamesti, jis nesušlaps ir nesusidėvės. Į medžioklę išsiruošusiems gyventojams elektroninio medžiotojo bilieto nereikės turėti su savimi – aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys pareigūnai patys pasitikrins sistemoje, ar jis išduotas ir galioja.

    Medžiotojai, neturintys galimybės pasinaudoti nurodytose informacinėse sistemose teikiamomis skaitmeninėmis paslaugomis, gali fiziškai pateikti medžiotojo bilietą Aplinkos apsaugos departamentui ir prašymą perkelti šį medžiotojo bilietą į skaitmeninį formatą. Komisija, įsitikinusi pateikto medžiotojo bilieto tikrumu, grąžina jį pateikusiam asmeniui ir per 2 darbo dienas užregistruoja šį medžiotojo bilietą Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje.

    Asmenys, turintys popierinį medžiotojo bilietą, gali ir toliau medžioti ir neprivalo teikti prašymo išduoti skaitmeninį medžiotojo bilietą.

    Policijos licencijuojamos veiklos informacinė sistema, kurioje kaupiami su teise medžioti susiję duomenys, turi sąsajas su E-sveikata, Administracinių nusižengimų registru, Nuteistųjų registru ir kitais valstybės registrais. Todėl asmenims, norintiems laikyti medžioklės egzaminą, nebereikės atvykti į Aplinkos apsaugos departamento padalinius ir teikti popierinių pažymų, kad neserga tam tikromis ligomis ir neturi fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, nėra teisti už tyčinius nusikaltimus, nepadarė administracinių nusižengimų, susijusių su medžioklę ar žvejybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, neteisėtu ginklo panaudojimu.

    Valstybės rinkliavą už medžioklės egzamino laikymą ar medžiotojo bilieto išdavimą taip pat  galima susimokėti per Policijos elektroninių paslaugų sistemą.

    Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje bus ne tik suteikiama teisė medžioti, bet dėl įstatymuose numatytų priežasčių bus galima šią teisę laikinai atimti, grąžinti, ar panaikinti. 

    Svarbu žinoti, kad įsigaliojus Medžiotojo bilieto išdavimo, paėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašopakeitimams, tyrimo metu ar kol vyksta teisminis medžiotojo padaryto nusižengimo nagrinėjimas, teisė medžioti bus sustabdyta. Atsisakyta iki šiol buvusios nuostatos, kad administracinio nusižengimo, už kurį numatytas teisės medžioti atėmimas, tyrimo metu ar kol vyksta teisminis medžiotojo padaryto nusižengimo nagrinėjimas, medžiotojas gali be jokių apribojimų medžioti toliau turėdamas Aplinkos apsaugos departamento išduotą laikinąjį medžiotojo bilietą. 

    Kaip Policijos elektroninių paslaugų sistemoje teikiami prašymai, nustatyta Medžiotojo bilieto išdavimo, paėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše ir elektroninių paslaugų aprašyme Policijos elektroninių paslaugų sistemoje.