Miske.lt

Blog

  • Aplinkosaugininkų dėmesys medžioklei su varovais: patikrinimai vyks lapkričio 9–17 d.

    Aplinkosaugininkų dėmesys medžioklei su varovais: patikrinimai vyks lapkričio 9–17 d.

    Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šių metų lapkričio 9–17 dienomis tikrins, kaip medžiotojai laikosi Medžioklės taisyklių ir kitų reikalavimų medžioklėje varant. Ypatingas dėmesys bus skiriamas saugaus elgesio reikalavimams medžioklėje, kad būtų užtikrintas medžioklės dalyvių ir joje dalyvaujančių šunų saugumas.  

    Medžioklės varant sezonas trunka nuo spalio 15 d. iki sausio 31 d., atsižvelgiant į atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių medžioklės terminus. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad lapes, mangutus, kanadines audines, miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus medžioti varant ne miškuose leidžiama iki kovo 31 d.  

    Šios medžioklės nuo paprastų skiriasi tuo, kad per jas varovai medžiojamuosius gyvūnus link medžiotojų varo su medžiokliniais šunimis ar be jų. Dažnai medžiotojai stovi ant žemės arba tam skirtuose bokšteliuose, medžiotojų linijoje ar jos flanguose ar kitose vietose, kur gali pasirodyti medžiojamieji gyvūnai. Medžiotojų, varovų ir šunų skaičius medžioklėje varant neribojamas.   

    Tokioje medžioklėje dalyviai išsidėsto tam tikru atstumu. Nesilaikant saugaus atstumo ir saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų, kyla reali grėsmė sužeisti medžioklės dalyvius. Taigi Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad medžiotojams privalu laikytis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių.   

    Norėdami įsitikinti, ar galioja elektroniniai leidimai laikyti ar/ir nešiotis ginklus, pareigūnai prašys pateikti leidimo numerį. Šie leidimai nuo praėjusių metų išduodami tik elektroniniu būdu. Tačiau popieriniai medžioklės leidimai taip pat galioja, todėl medžioklėje galima turėti ir popierinį galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimą, jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu. 

    Pagrindiniai reikalavimai medžioklėje su varovais    

    Medžioklėje su varovais dalyvaujantys medžiotojai su savimi privalo turėti popierinį medžiotojo bilietą arba skaitmeninio formato medžiotojo bilietą, išduotą per Policijos elektroninių paslaugų sistemą – ePolicija.lt. Turint skaitmeninio formato medžiotojo bilietą, medžioklės metu privaloma su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka.  

    Kad būtų užtikrintas saugus elgesys medžioklėje:  

    • medžiotojai privalo dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos viršutinius drabužius arba galvos apdangalus ar liemenes,   
    • varovai privalo dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemenes,   
    • medžioklėje su varovais dalyvaujantis šuo turi būti apvelkamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemene arba jam uždedamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos antkaklis, taip pat šuo gali būti pažymimas kitu ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos elementu,    
    • medžiotojai privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo bei saugojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, 
    • medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioti reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, 
    • medžioklės varant metu,  medžioklės plotų vienete judant iš vienos medžiojimo vietos į kitą, medžioklinis ginklas turi būti nešamas arba vežamas be šovinio lizde, jei šautuvas atlaužiamas arba atlaužtas. Pasibaigus medžioklei, šoviniai iš ginklo išimami, o ginklas įdedamas į dėklą. 

    Medžioklės vadovo atsakomybė prieš pradedant medžioti   

    Kiekvienas medžioklės vadovas prieš pradėdamas medžioti privalo užtikrinti ir atlikti būtinas procedūras. 

    Pateikiame svarbiausiųjų sąrašą:     

    • dalyvaujančių medžiotojų bilietų patikrinimas;    
    • medžioklės lape turi įrašyti medžioklės datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius;  
    • pasirūpinti pirmosios medicininės pagalbos priemonėmis;   
    • parodyti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams šunis, kurie dalyvaus medžioklėje;   
    • priminti saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus;    
    • asmenis, turinčius užsienio šalyse išduotus medžiotojo bilietui analogiškus dokumentus, supažindinti su Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų ir Trofėjų apžiūros tvarkos aprašo reikalavimais;    
    • pranešti medžiotojams, kiek ir kokių žvėrių ir paukščių bus medžiojama;    
    • paskirti varovų vadovą, supažindinti jį ir kitus medžioklės dalyvius su medžioklės tvarka, būdu, žvėrių ir paukščių varymo kryptimi, nustatyti rinkimosi vietą, laiką;    
    • užtikrinti, kad varovai vilkėtų ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemenes;    
    • sustabdyti medžioklę esant nepalankioms oro sąlygoms, žmonių judėjimui ar susitelkimui medžioklės vietose, įvykus nelaimingam atsitikimui;    
    • nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) informuoti Aplinkos apsaugos departamentą apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus;    
    • užtikrinti, kad būtų laikomasi veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų.    

    Kokie draudimai galioja medžiojant su varovais?   

    Visiems medžiotojams primename, kad draudžiama organizuoti medžioklę varant tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo ir likus daugiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo);    

    • draudžiama medžioti kanopinius žvėris visų dydžių šratais ir grankulkėmis;    
    • draudžiama medžioti visus kanopinius žvėris – lygiavamzdžių ginklų šoviniais didesniu kaip 45 m atstumu;    
    • medžioti kanopinius žvėris šoviniais, neturinčiais būtinos šaudmens energijos;    
    • draudžiama pasitraukti iš medžioklės vadovo nurodytos vietos, kol vyksta varymas;    
    • laukti pasirodančių medžiojamųjų gyvūnų medžiotojų linijoje leidžiama stovint arba sėdint, o šaudyti – tik stovint, išskyrus atvejį, kai šaunama iš medžioklės bokštelio, kurio kraštai, skirti ginklui atremti, yra ne žemiau nuo žemės paviršiaus kaip žmogaus ūgis;    
    • draudžiama varantiems medžiojamuosius gyvūnus medžiotojams neštis užtaisytus ginklus ir šaudyti į žvėris ir paukščius;    
    • draudžiama naudoti lygiavamzdžių medžioklinių ginklų apvaliąsias kulkas ir didesnius kaip 9 milimetrų skersmens šratus.  

    Aplinkosaugininkai primena – susidūrus su neaiškumais nagrinėjant medžioklės taisykles ar teisės aktų pakeitimus, departamento specialistai gali padėti – konsultacijos teikiamos darbo dienomis bendruoju konsultacijų telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.    

  • Kviečiame atvykti į Raudonės pilį paminėti Šv. Huberto – medžiotojų globėjo dieną

    Kviečiame atvykti į Raudonės pilį paminėti Šv. Huberto – medžiotojų globėjo dieną

    Š. m. lapkričio 10 d. (sekmadienį) 11 val. Raudonės pilyje Jurbarko r. vyks Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos organizuojama respublikinė Šv. Huberto minėjimo šventė.

    Ši Šv. Huberto – medžiotojų globėjo šventė bus skirta ne tik medžiotojams ir jiems prijaučiantiems, bet ir plačiajai visuomenei. Šventė prasidės medžiotojų eisena, vėliau bus aukojamas šventosios Mišios už gyvąją gamtą, medžiotojus ir jų šeimas, po Mišių seks svečių sveikinimai.

    Šiemet šventės dalyvių laukia išskirtinė programa, kurioje medžiotojai ugdys bendruomeniškumą, demonstruos socialinį jautrumą, dalyvaujant socialinėse akcijose, vaišins ir dalinsis žvėrienos skoniais, supažindins su vilkų viliojimo menu, demonstruos santykius su savo augintinais, medžioklės palydovais – šunimis, įtrauks vaikus ir renginio dalyvius į medžioklės pažinimą per naujas patirtis, edukacijas, seminarus ir kitas įtraukiančias veiklas. Renginio metu vyks IV medžioklės ragų šaukinių konkursas „Medžioklei valio“.

    Renginį vainikuos šventiniai koncertai. Laukiame Jūsų su šeimomis, artimaisiais, kolegomis, draugais ir bičiuliais. Iki malonaus susitikimo šventėje!

    Renginio programa:

  • Miškininkus ir medžiotojus vienijančios akcijos „Medžiotojas ir medelis“ metu apsaugota apie 400 tūkst. medelių

    Miškininkus ir medžiotojus vienijančios akcijos „Medžiotojas ir medelis“ metu apsaugota apie 400 tūkst. medelių

    Vienas svarbiausių VMU miškininkų darbų rudenį – medelių tepimas repelentais. Siekdami apsaugoti jaunus medelius nuo kanopinių miško gyventojų daromos žalos, medelių ūgius miškininkai kasmet tepa repelentais, kurie atbaido elninius žvėris savo kvapu bei skoniu. Antrus metus iš eilės organizuotos akcijos „Medžiotojas ir medelis“ metu miškininkai, talkinami Lietuvos medžiotojų ir žvėrių draugijos bei Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos narių, repelentais aptepė ir apsaugojo apie 400 tūkst. medelių.

    „Džiaugiuosi, kad prieš metus tarp miškininkų ir medžiotojų gimusi iniciatyva įvyko ir šiemet, ir tikiuosi, jog ji taps kasmetine tradicija. Miškininkų ir medžiotojų bendradarbiavimas ne tik stiprina tarpusavio ryšius, bet ir parodo bendrą siekį šviesti visuomenę apie miškus ir jų saugojimo svarbą. Šis vieningas susibūrimas – puikus pavyzdys, kuriuo sekdami ateityje žaliuosiančių miškų labui galime nuveikti dar daugiau naudingų ir prasmingų darbų“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša pasidžiaugė, kad bendradarbiavimas tarp medžiotojų ir miškininkų tęsiasi ir akcentavo vykdomos akcijos naujo partnerio – Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos įsitraukimą. „Visai nesvarbu kokiame miške – valstybiniame ar privačiame buvo tepami repelentai bei, koks plotas ar želdinių skaičius buvo nuteptas, svarbu, kad vyksta bendravimas tarp miškininkų ir medžiotojų. Neabejoju, kad ateityje šis bendradarbiavimas duos apčiuopiamos naudos sprendžiant laukinės faunos daromos žalos miškui problemas bei toliau ugdys medžiotojų socialinę atsakomybę”, – sako medžiotojų atstovas L. Daukša.

    Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis teigia, kad siekiant apsaugoti jaunus medelius ir miškus nuo žvėrių daromos žalos – būtinas bendradarbiavimas tarp miškininkų, miško savininkų ir medžiotojų. „Šiandien matome ženkliai išaugusį elninių žvėrių populiacijos skaičių, o tai reiškia, kad kyla pavojus naujai pasodintiems želdiniams, jauniems miškams sėkmingai augti. Iniciatyva „Medžiotojas ir medelis“ – puikus būdas apsaugoti želdinius, vardan to, kad ateityje mūsų kartos galėtų džiaugtis brandžiais miškais. Ši akcija tuo pat metu leidžia kurti tarpusavio ryšius, stiprinti bendradarbiavimą tarp miško savininkų, miškininkų bei medžiotojų. Tiesa, reikėtų pabrėžti, kad siekiant apsaugoti jaunus želdinius, svarbūs ir reikalingi ne tik repelentai. Medžiotojai, savo ruožtu, taip pat turėtų užtikrinti, kad elninių žvėrių populiacijos būtų efektyviai kontroliuojamos ir neviršytų natūralaus gamtinio talpumo“ – pabrėžia LMSA pirmininkas A. Gaižutis.

    Akcijoje „Medžiotojas ir medelis“ šiais metais dalyvavo daugiau nei 800 medžiotojų. Prasminga, miškininkus ir medžiotojus telkianti talka vyko visoje Lietuvoje, VMU regioninių padalinių bei privačių savininkų prižiūrimuose miškuose, rugsėjo 30 – spalio 5 dienomis. Akcijos metu repelentais nutepta daugiau nei 150 ha miško želdinių, kuriuose apsaugota apie 400 tūkst. medelių. Kadangi akcijos metu rudeniški orai nelepino, dalis talkų vyko visą praėjusią savaitę.

    Želdinių apsaugai naudojamo repelento sudėtyje esančios medžiagos padaro medelių žievę ir ūglius graužti netinkamus. Kasmet miškininkai repelentais vidutiniškai aptepa 54 milijonus medelių arba 21 tūkst. ha miško želdinių plotą. Medeliai taip pat apjuosiami tvoromis ir individualiomis apsaugomis. Palankiausias metas miškuose esančius medelius aptepti repelentais – rugsėjo pabaiga ir visas spalio mėnuo, kuomet jau pasibaigusi medelių vegetacija, tačiau temperatūra dar yra pakilusi aukščiau nulio laipsnių ir augalas yra sausas – medeliai yra apsaugomi repelentais. Repelento tepimo būdas priklauso nuo elninių žvėrių kiekio teritorijoje. Repelentu galima aptepti tik viršūninį medelio ūglį, jeigu elninių gyvūnų aplink nėra daug. Jeigu tokių gyvūnų skaičius miške yra didesnis, būtina apsaugoti ir šoninių šakų ūglius.

    Repelentais medeliai apsaugomi kasmet. Pasodintus medelius miškininkai taip pat apsaugo individualiomis medelių apsaugomis, jomis apgaubdami medelių kamienus. Paūgėjusiam augalui tokia apsauga nebereikalinga, tad ją galima naudoti pakartotinai kitiems medeliams apsaugoti. Šiuo būdu miškininkai apsaugo medelius ne tik nuo elninių žvėrių, bet ir nuo graužikų.

    Nors elniniai gyvūnai labiausiai mėgsta lankytis jaunuolynuose – žemuose spygliuočių želdiniuose, žvėrys žalos pridaryti gali ne tik juose. Ieškodami maisto kanopiniai miško gyventojai nulaupo žievę, išlaužo ar kitaip pažeidžia ir vyresnio amžiaus medynus. Siekdami kiek įmanoma labiau apsaugoti medynus ir želdinių plotus, miškininkai juos tveria vielos tinklo tvora. Nors toks metodas brangus, jis yra laikomas itin efektyvia priemone saugant didesnius želdinių plotus. Tokiu būdu kasmet saugoma apie 7 tūkst. ha miško želdinių plotų.

    Būtina pabrėžti, kad visi želdinių ir žėlinių apsaugos būdai yra parenkami atsižvelgiant į žvėrių populiaciją konkrečiame regione ir kitus gamtinius veiksnius. Taip pat apsaugos būdai gali būti derinami tarpusavyje, pavyzdžiui, repelentais aptepti medeliai taip pat gali būti aptveriami apsaugine tvora.

  • Prasidedanti medžioklė su varovais – ko negalima pamiršti dėl AKM?

    Prasidedanti medžioklė su varovais – ko negalima pamiršti dėl AKM?

    Spalio viduryje Lietuvoje įprastai prasideda medžioklės su varovais sezonas, kuris tęsiasi iki pat sausio pabaigos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia medžiotojų dėmesį, kad jau ilgą laiką dažniausi afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai tarp šernų fiksuojami būtent lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais. Veterinarijos specialistai akcentuoja, kad saugantis AKM užkrato svarbiausia griežtai laikytis biosaugos reikalavimų ir primena, kas gali padėti neišplatinti šios ypač pavojingos užkrečiamos virusinės ligos teritorijas, kuriose virusas kartą jau buvo išgaišinęs didžiąją šernų populiacijos dalį. 

    Viruso perdavimo keliai tarp šernų 

    Šernų populiacijoje AKM virusas plinta tiesioginio kontakto būdu – bene dažniausiai per viliojimo vietas, kur maitintis ateina tiek sveiki, tiek ir sergantys gyvūnai. Taip pat šernų rujos metu, kai šernų patinai aktyviai lankosi patelių bandose. Virusą pernešti gali ir subrendęs šernas, išvarytas iš gimimo vietos, kol suranda savo teritoriją ir gali nukeliauti netgi iki 50 km.  

    AKM taip pat plinta ir netiesioginio perdavimo būdu, labai dažnai per užkrėstą aplinką: su pašarais, grūdinėmis kultūromis, šakniavaisiais, virtuvės bei maisto atliekomis, medžiotojams nesilaikant biologinio saugumo reikalavimų dorojant sumedžiotus šernus, netinkamai juos transportuojant, iš gamtos neišrenkant nuo AKM kritusių šernų. 

    Priežastys, dėl kurių dažniausiai AKM pasireiškia tarp šernų 

    Veterinarijos specialistai išskiria keletą dažniausių AKM pasireiškimo laukinėje faunoje priežasčių. Viena pagrindinių –  šernų sugrįžimas į medžiotojų įrengtas šėrimo ir viliojimo vietas. Be to, galimybės virusą išplatinti didesnėse teritorijose itin padidėja prasidėjus medžioklės varant sezonui, ypač su šunimis, kai žvėrys intensyviai vaikomi. Medžiotojai ir varovai aktyviai važinėja automobiliais ir vaikšto medžioklės plotuose, todėl nesilaikantys biosaugos virusą gali lengvai išplatinti visoje teritorijoje. Taip pat vadinamieji medžiotojai „svečiai“, kurie aplaidžiai žiūri į biosaugą ir dėl to gali virusą pernešti dideliais atstumais. 

    Akcentuojama, kad gaišenos, o kartu ir AKM virusas jose gana gerai išsilaiko gamtoje nesuirę, šaltyje virusas puikiai išgyvena šernų gaišenose, aptinkamas net kaulo čiulpuose, o visiškai nukritus medžių lapams ir sukritus žolei nugaišę šernai aptinkami dažniau dėl geresnio matomumo. Iškritus sniegui gaišenos pastebimos dar geriau, dėl plėšriųjų paukščių ir mėsėdžių žvėrių maitinimosi jomis. Aplink gaišenas kelių metrų spinduliu būna rausvų dėmių. 

    Beje, spalio 19 d. gaišenų paieškos metu buvo nustatyta, kad krankliai taip pat jau reaguoja į gaišenas ir būriais suka ratus aplinkui jas. 

    Biologinio saugumo priemonės, būtinos medžioklėje 

    VMVT primena, kokių priemonių turi imtis medžiotojai, kad AKM virusas neišplistų į medžioklės plotų vienetus, kitus šalies regionus bei kiaulių ūkius: 

    • sumedžiotus šernus gabenkite į jų dorojimo vietas tik sandariose talpose, užtikrinant, kad nebūtų užteršiama aplinka; 
    • dorokite sumedžiotus šernus medžiojamų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėje ar patalpoje,  į kurias negalėtų patekti pašaliniai asmenys, medžioklei naudojami šunys ar kiti gyvūnai; 
    • šernienos atliekas sudėkite į tam skirtą sandarią ir rakinamą gyvūninių atliekų duobę; 
    • išdoroję šernus, išvalykite, išplaukite ir gerai išdezinfekuokite aikštelę ar patalpos grindis, sienas, įrangą, įrankius, stalus; 
    • išplaukite ir dezinfekuokite šerno transportavimo talpas, esant poreikiui – ir pačią transporto priemonę; 
    • dorojant šernus privalu laikytis higienos, tinkamai nusiplauti avalynę, ypač gerai išvalyti avalynės pado protektorių. Prieš įeinant ir išeinant iš žvėrių dorojimo patalpos ar aikštelės būtina dezinfekuoti medžioklės plotų naudotojų ir kitų asmenų avimą avalynę, naudojant purkštuvus, arba aikštelėje turi būti įrengtas dezinfekcinis barjeras, užpildytas autorizuotais veterinariniais biocidiniais produktais, veikiančiais AKM ir kitų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus; 
    • saugant šernų skerdenas iki tyrimų rezultatų, jos turi būti pažymimos taip, kad būtų užtikrintas mėsos atsekamumas; 
    • radus šernų gaišenas, ar tai būtų auto įvykio pasekmė, ar sužeidimo atvejis medžioklės metu, ar nugaišus dėl kitų priežasčių, jos jokiu būdu nereikėtų liesti, o būtina apie tai kuo skubiau pranešti VMVT specialistams telefonais 1879 arba +370 5 242 0108. Informuoti galima ir internetu https://pranesimai.vmvt.lt/ pasirinkus > Įtarimų dėl gyvūnų ligų pranešimų anketą. Gaišenos  radimo vietą pažymėti bei, jeigu yra galimybė, nustatyti radimo vietos koordinates. 

    VMVT duomenimis, šiemet Lietuvoje AKM jau buvo nustatytas 741 šernui. Šiais metais aktyviausiai šis virusas buvo aptinkamas Biržų, Alytaus, Elektrėnų, Jurbarko, Kalvarijos, Kauno, Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Širvintų, Trakų, Marijampolės bei Jonavos rajonų savivaldybėse. 

    Šiuo metu virusas vis dar nustatomas Anykščių, Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Klaipėdos, Lazdijų, Pasvalio, Rokiškio, Šiaulių, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Utenos ir Vilniaus rajonų savivaldybėse. 

  • Ką reikėtų prisiminti medžioklėse su varovais?

    Ką reikėtų prisiminti medžioklėse su varovais?

    Kaip dauguma medžiotojų žino, spalio 15-ąją prasidėjo medžioklės su varovais sezonas. Per medžioklę su varovais medžiojamuosius gyvūnus link medžiotojų, stovinčių ant žemės arba tam skirtuose bokšteliuose, medžiotojų linijoje ar jos flanguose ar kitose vietose, kur gali pasirodyti medžiojamieji gyvūnai, gena varovai su medžiokliniais šunimis ar be jų arba tik medžiokliniai šunys. Medžiotojų, varovų ir šunų skaičius neribojamas.

    Medžioklė varant leidžiama nuo spalio 15 d. iki sausio 31 d.

    Primename, kad medžiotojams privalu laikytis medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių. Prieš pradedant medžioti, medžioklės vadovas turi užpildyti medžioklės lapą, kuriame turi įrašyti medžioklės datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Priminti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus, išvardinti kiek ir kokių žvėrių bus medžiojama, paskirti varovų vadovą, parodyti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams šunis, nustatyti varymo pradžios ir pabaigos ženklus, pranešti kiek bus varymų, kokiomis kryptimis varoma, nurodomos užstojimo ir rinkimosi vietos, pasirūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis ir t.t.

    Medžioklėje su varovais dalyvaujantys medžiotojai su savimi privalo turėti medžiotojo bilietą ir galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžioja, pažymėjimus.

    Medžioklės vadovas turi užtikrinti, kad medžiotojai dėvėtų ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos viršutinius drabužius arba galvos apdangalus ar liemenes, varovai – liemenes. Šunys dalyvaujantys medžioklėje, taip pat turi būti apvelkami (pažymėti) ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemenėmis arba antkakliais. Esant nepalankioms oro sąlygoms, kai prastas matomumas, atsiradus žmonių judėjimui ar susitelkimui medžioklės vietose, įvykus nelaimingam atsitikimui, medžioklė privalo būti sustabdyta.

    Draudžiama:

    • šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja;
    • medžioti kanopinius žvėris visų dydžių šratais bei grankulkėmis;
    • medžioti kanopinius žvėris šoviniais, neturinčiais būtinos šaudmens energijos;
    • medžioti medžiokliniu ginklu, neturint su savimi galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžioja, pažymėjimo (jei asmeniui jis yra išduotas);
    • medžioti pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, kurių dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, į kurių dėtuves telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu į jų dėtuves įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinius);
    • draudžiama pasitraukti iš medžioklės vadovo nurodytos vietos, kol vyksta varymas;
    • laukti pasirodančių medžiojamųjų gyvūnų medžiotojų linijoje leidžiama stovint arba sėdint, o šaudyti – tik stovint, išskyrus atvejį, kai šaunama iš medžioklės bokštelio, kurio kraštai, skirti ginklui atremti, yra ne žemiau nuo žemės paviršiaus kaip žmogaus ūgis;
    • draudžiama varantiems medžiojamuosius gyvūnus medžiotojams neštis užtaisytus ginklus ir šaudyti į žvėris ir paukščius;

    Medžiojamuosius gyvūnus medžioti leidžiama:
    Briedžius:
    patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.
    pateles – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.
    jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.
    Tauriuosius elnius:
    patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 28 d.
    pateles ir jauniklius – nuo rugsėjo 1 d. iki sausio 15 d.
    Danielius:
    patinus – nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d.
    pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.
    Stirnas:
    patinus – nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d.
    pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
    Šernus – visus metus;
    Vilkus, paprastuosius šakalus – nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau)
    Miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus – nuo liepos 1 d. iki kovo 31 d.
    Barsukus – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d.
    Pilkuosius kiškius – nuo lapkričio 3 d. iki sausio 31 d.
    Lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras – visus metus.

    Pagrindiniai saugaus elgesio medžioklėje reikalavimai:
    • medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioklei reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje;
    • prieš užtaisant medžioklinį ginklą įsitikinama, kad jo vamzdžiai neužsikimšę;
    • medžioklinio ginklo vamzdžiai turi būti nukreipti į viršų arba žemyn;
    • kiekvienas medžiotojas turi atsistoti į medžioklės vadovo jam nurodytą vietą medžiotojų linijoje. Pasitraukti iš vietos leidžiama iki 5 metrų į kairę ar į dešinę tik išilgai medžiotojų linijos, draudžiama pasitraukti iš medžioklės vadovo nurodytos vietos, kol nepasibaigė varymas;
    • laukti pasirodančių medžiojamųjų gyvūnų medžiotojų linijoje leidžiama stovint arba sėdint, o šaudyti – tik stovint;
    • šaudamas medžiotojas privalo įsitikinti, kad šūvis nepavojingas kitiems asmenims, naminiams gyvuliams, nemedžiojamiems laukiniams gyvūnams, nepadarys žalos pastatams ar kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams.

    Medžioklė, tai racionalus medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimas, suprantamas kaip gamtosauginės priemonės dalis, kuri padeda sureguliuoti medžiojamųjų gyvūnų populiacijas, tad reguliuokime ir naudokime medžiojamuosius išteklius atsakingai.

  • Slovakijoje rudasis lokys užpuolė ir nužudė grybautoją

    Slovakijoje rudasis lokys užpuolė ir nužudė grybautoją

    Spalio 5 dieną, Slovakijoje įvyko tragiškas incidentas – rudasis lokys užpuolė ir mirtinai sužalojo grybautoją. Tai jau antrasis toks mirtinas atvejis Slovakijoje šiais metais. Šį kartą auka tapo vyras, išėjęs grybauti su žmona ir dviem vaikais netoli Hybės kaimo, vos 20 kilometrų nuo sienos su Lenkija.

    Incidentas įvyko vėlyvą rytą. Slovakijos gelbėtojai pranešė, kad vyrui, į kurio gelbėjimą buvo išsiųstas sraigtasparnis, nepavyko išgelbėti gyvybės – lokys perplėšė šlaunies arteriją, dėl ko asmuo greitai neteko kraujo ir mirė.

    Skelbia nepaprastąją padėtį

    Šis įvykis įvyko regione, kuriame gyvena gausi rudųjų lokių populiacija. Reaguodamos į tragediją, spalio 6 dieną apskrities valdžios institucijos vėl paskelbė nepaprastąją padėtį. Slovakijos aplinkos ministras Tomasas Taraba savo socialinių tinklų paskyroje pranešė, kad nauji parlamente priimti įstatymai suteikia institucijoms daugiau galių spręsti problemą dėl pernelyg didelės lokių populiacijos. Ministras informavo, kad šiais metais Slovakijoje jau buvo sumedžioti 71 probleminiai lokiai, kurie nebebijojo žmonių ir sukeldavo grėsmę gyventojams. Speciali intervencijos komanda kitą dieną, toje pačioje vietoje, kur įvyko incidentas, pašalino du lokius.

    Premjeras ragina imtis veiksmų

    Šią tragediją šeštadienio vakarą taip pat komentavo Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico. Jis pareiškė: „Turime per daug lokių, kad galėtume pašalinti visus probleminius, tačiau įvedėme svarbius teisės aktų pakeitimus. Paprastai tariant, dabar apskričių valdžia turi teisę paskelbti nepaprastąją padėtį tose vietose, kur egzistuoja grėsmė žmonėms. Tai leidžia be kliūčių vykdyti lokių pašalinimą tiek gyvenvietėse, tiek už jų ribų.“

    Robertas Fico ragino vietos valdžią sudaryti sąlygas reikalingam lokių skaičiaus mažinimui. „Galėtume išspręsti situaciją visiškai pašalindami lokius, tačiau esame Europos Sąjungoje ir nenorėčiau, kad Europos Komisija vėl grasintų mums baudomis ar fondų sustabdymu“, – apibendrino premjeras.

    Ekologų pozicija

    Slovakijos valdžios veiksmai dėl lokių populiacijos kontrolės sulaukė dėmesio ir Lenkijos žiniasklaidoje. Kai kurie leidiniai, tokie kaip „Super Express“, pateikė patarimus, kaip elgtis susidūrus su lokiu. Juose rekomenduojama išlaikyti ramybę, nepanikuoti, pasitraukti lėtai ir jokiu būdu nebandyti lokio maitinti ar artintis prie jos. Tokios patarimų formos privertė kai kuriuos komentatorius šypsotis. Slovakijos žiniasklaida, kita vertus, siūlo konkretesnius patarimus: visada turėti po ranka specialų purškiklį nuo lokių, o iškilus pavojui jį naudoti. Jei purškiklio neturite – vaidinti mirusį, tačiau tik kraštutiniu atveju. Jei įmanoma – turėti su savimi ginklą.

    Visuomenės nuomonės

    Ekologai pateikė savo požiūrį ir perspėjo, kad nepaisant didėjančios lokių populiacijos, šios vis dar išlieka nykstančia rūšimi. Jie akcentavo, kad lokiai praranda natūralias buveines dėl miškų kirtimo ir todėl ieško naujų gyvenimo teritorijų. Kai kurie gamtosaugos aktyvistai pasiūlė riboti žmonių prieigą prie tam tikrų miškų teritorijų, kur gyvena daug lokių.

    Spėjama, kad Slovakijoje yra apie 1 300 rudųjų lokių. Jie daugiausiai gyvena kalnuose ar tankiuose miškuose. Apibendrinant Slovakijos valdžia nusprendė imtis veiksmų tik po to, kai lokys užklydo į gyvenvietę ir sužeidė penkis žmones. Šiais metais planuojama pašalinti daugiau nei 100 probleminių lokių, tikintis, kad tai sumažins išpuolių skaičių. Tuo tarpu kai kurių aplinkosaugos organizacijų atstovai pasisako už tolesnę lokių apsaugą, siūlydami netgi uždrausti žmonėms lankytis tam tikrose miško teritorijose, kur šie gyvena.

  • Švedija išsilaisvino nuo afrikinių kiaulių maro

    Švedija išsilaisvino nuo afrikinių kiaulių maro

    Praėjus metams po pirmojo afrikinio kiaulių maro atvejo Västmanlando apskrityje, Švedija buvo oficialiai paskelbta laisva nuo afrikinių kiaulių maro. Šis pasiekimas buvo pasiektas dėl medžiotojų pasiaukojimo ir nuoseklių pastangų ieškant užkrėstų šernų gaišenų. Regioninė ir nacionalinė koordinacija buvo esminis veiksnys aptinkant užsikrėtusius šernus. Švedijoje įgyvendintas metodas gali tapti pavyzdžiu kitoms Europos šalims.

    Aktyvus koordinavimas ir bendradarbiavimas

    Visus metus vyko glaudus bendradarbiavimas su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis ir medžiotojų bendruomene. Švedijos Medžioklės ir laukinės gamtos valdymo asociacija nuo pat protrūkio pradžios dirbo be pertraukos, siekdama užkirsti kelią ligos plitimui. Svarbu pabrėžti, kad valdžios institucijos paskyrė šią asociaciją atsakinga už gaišenų paiešką ir šernų populiacijos valdymą. Asociacija aktyviai dalyvavo krizių valdymo planavime kartu su valdžios institucijomis, koordinavo medžiotojų veiklą ir užtikrino, kad tiems, kurie padėjo ieškoti kritusių šernų, būtų atlyginta finansiškai. Dėl šios finansinės paramos į paieškas įsitraukė ir medžiotojai iš kitų regionų.

    Glaudus bendradarbiavimas tarp valdžios institucijų ir medžiotojų organizacijos užtikrino, kad daugelis veiksmų, priklausančių nuo tarpusavio palaikymo, buvo įgyvendinti. Vietos medžiotojai buvo ypač svarbūs kuriant pasitikėjimą ir supratimą tarp vietos gyventojų apie būtinas priemones AKM plitimui stabdyti. Jų įsitraukimas buvo ne tik susijęs su medžioklės įgūdžiais ir laukinės gamtos žiniomis, bet ir su jų esminiu vaidmeniu vietos bendruomenėje.

    Medžiotojų kompetencija

    Medžiotojų žinios apie šernų elgseną buvo itin svarbios, kad būtų galima greitai surasti užsikrėtusių gyvūnų liekanas. Jie galėjo pasiekti sunkiausiai prieinamas vietas užkrėstoje zonoje, kuriose dažnai lankosi šernai, ir atliko svarbų vaidmenį nustatant bei identifikuojant AKM užkrėstus šernus.

    Vienas iš pagrindinių AKM valdymo pastangų tikslų buvo šernų populiacijos naikinimas centrinėje užkrėstoje zonoje. Tam buvo išbandytos įvairios priemonės ir metodai, kurie suteikė vertingų žinių. Be gilių medžiotojų žinių apie šernų elgseną – jų judėjimo ir mitybos įpročius – sprendimai, tokie kaip aptvėrimų vietų nustatymas, galėjo būti nevisiškai tikslūs, nes būtų praleisti svarbūs veiksniai, susiję su šernų elgsenos specifika. Medžiotojų patirtis leido tiksliau nustatyti tinkamiausias vietas, atsižvelgiant į šernų judėjimo įpročius ir buveinių pasirinkimą. Medžiotojų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą buvo vienas iš pagrindinių sėkmės veiksnių.

    Pasitikėjimas

    Medžiotojų asociacija ir jos vietos darbuotojai buvo esminiai AKM programos įgyvendinimo elementai, nes jie turėjo vietos gyventojų ir medžiotojų pasitikėjimą. Asociacija veikė kaip pagrindinis tarpininkas tarp valdžios institucijų ir vietos bendruomenės, padėdamas užtikrinti veiksmingą priemonių įgyvendinimą.

    Laukinių gyvūnų ligos, tokios kaip AKM, sparčiai plinta Europoje ir kelia vis didesnę grėsmę laukinei gamtai bei ekonomikai. Ši nerimą kelianti tendencija reikalauja didesnio budrumo, geresnio ligų prevencijos koordinavimo ir aktyvių pastangų siekiant efektyvaus jų valdymo.

  • Pulsar Merger LRF XT50

    Pulsar Merger LRF XT50

    Šiame vaizdo įraše dalinuosi savo patirtimi su naujausiu termovizorinių žiūronų flagmanu – MERGER LRF XT50. Tai prietaisas, kuris nustebins net patyrusius medžiotojus!Šiame vaizdo įraše dalinuosi savo patirtimi su naujausiu termovizorinių žiūronų flagmanu – MERGER LRF XT50. Tai itin pažangus prietaisas, kuris nustebins net ir patyrusius medžiotojus. Su galingu 50 mm objektyvu, aukštos raiškos terminiu jutikliu ir integruotu lazeriniu tolimatčiu, šie žiūronai suteikia neįtikėtiną aiškumą bei tikslumą net ir sudėtingiausiomis sąlygomis. Nesvarbu, ar medžiojate tirštoje tamsoje, rūke ar prasto matomumo sąlygomis – MERGER LRF XT50 leidžia aiškiai matyti ir tiksliai įvertinti atstumą iki taikinio.

    Šio modelio ergonomiškas dizainas ir dvejų akių stebėjimo sistema užtikrina natūralų ir mažiau varginantį vaizdo suvokimą, o itin detalus šiluminis vaizdas leidžia greitai atskirti objektus net didesniais atstumais. Be to, MERGER LRF XT50 pasižymi išplėstomis konfigūravimo galimybėmis, todėl jį galima pritaikyti pagal individualius poreikius. Jei ieškote patikimumo, tikslumo ir pažangiausių technologijų viename įrenginyje, šis termovizorius tikrai vertas dėmesio!

  • Šį medžioklės sezoną, kaip ir praeitą, bus galima sumedžioti 341 vilką

    Šį medžioklės sezoną, kaip ir praeitą, bus galima sumedžioti 341 vilką

    Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau. Nors praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas toks pats limitas,  tačiau buvo sumedžiotas tik 281 vilkas.

    Pagal Medžioklės taisykles vilkų sumedžiojimo limitą tvirtina aplinkos ministras, remdamasis Vilko apsaugos plane nustatytais principais, kad būtų užtikrinta palanki vilko rūšies apsaugos būklė. Rengiant projektą iš esmės remtasi 2023–2024 m. sumedžiotų vilkų genetiniais ir produktyvumo tyrimais, kuriuos atliko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos mokslininkai, ir Vilko apsaugos plano nuostata, kad, populiacijai viršijant 62 šeimų ribą, populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32–62 šeimų ribose.

    Atlikus sumedžiotų vilkų genetinių ir amžiaus tyrimus, nustatyta, kad sumedžioti jaunikliai yra iš 69 artimais giminystės ryšiais nesusijusių grupių (šeimų). 2022–2023 m. sumedžiotų vilkų genetinių ir amžiaus tyrimų pagrindu buvo nustatytos 64 vilkų šeimos, t. y. genetiniais tyrimais pagrįsta, kad šeimų skaičius šalyje pastaraisiais metais nežymiai augo.

    Tačiau Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės duomenų bazėje 2023–2024 m. buvo užregistruota gerokai mažiau pranešimų apie vilkų buvimo vietas. Pagal šiuos duomenis buvo nustatyta du kartus mažiau šeimų nei praėjusiame medžioklės sezone. Toks didelis duomenų skirtumas siejamas su pranešėjų aktyvumo sumažėjimu, bet ne su realiu vilkų gausos sumažėjimu. Todėl patikimesniu duomenų šaltiniu laikomi genetiniai tyrimai, įrodantys tolesnį nedidelį vilkų šeimų skaičiaus augimą.

    Kadangi vilkų skaičius yra labai panašus kaip ir pernai, o Vilko apsaugos planas įpareigoja saugias ribas viršijančios populiacijos naudojimą planuoti taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas, todėl ir buvo nustatytas toks pats kaip ir pernai vilkų sumedžiojimo limitas.

    Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka gana didelė. Iki 2024 m. rugsėjo 16 d. atlyginant vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą išmokėta  131 000 eurų, iki 2023 m. rugsėjo 12 d. – 112 908 eurų, iki  2022 m. rugsėjo 20 d. – 127 137 eurų  kompensacijų ūkinių gyvūnų augintojams.

    VDU Žemės ūkio akademijos atliktų 2023–2024 m. medžioklės sezonu sumedžiotų vilkų tyrimų rezultatai skelbiami Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos interneto svetainėje.

    Su aplinkos ministro įsakymu „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2024–2025 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ galima susipažinti čia.

  • Nebūkite suklaidinti dėl šratų ar grankulkių šaudmenų naudojamo medžiojant kanopinius žvėris

    Nebūkite suklaidinti dėl šratų ar grankulkių šaudmenų naudojamo medžiojant kanopinius žvėris

    Neseniai Lietuvos medžiotojų bendruomenėje kilo diskusijos dėl šratų ir grankulkių šaudmenų naudojimą medžiojant kanopinius žvėris. Nors įvairiuose šalies regionuose šie klausimai iškyla vis dažniau, svarbu aiškiai suvokti, kad teisės aktai šiuo klausimu nėra pasikeitę.

    Kalbos apie tai, kad šratų ir grankulkių šaudmenys vėl galėtų būti naudojami šių žvėrių medžioklėje, yra klaidinančios. Medžioklės taisyklėse, kurios anksčiau reguliavo draudžiamų ginklų ir šaudmenų naudojimą, buvo aiškiai nurodyta, kad tokios medžioklės priemonės yra neleistinos.

    Nors šiais metais šios nuostatos buvo perkeltos į Medžioklės įstatymą, jokie pakeitimai leidžiantys vėl naudoti tokius šaudmenis kanopinių žvėrių medžioklei nebuvo atlikti.

    Ši teisinė pertvarka galėjo sukelti painiavą tarp medžiotojų, tačiau reikia pabrėžti, kad pagrindinės nuostatos išliko nepakitę. Medžiotojų bendruomenę raginame būti atsakingais ir laikytis galiojančių teisės aktų, kartu pasitikrinant bet kokius gandus su patikimais šaltiniais prieš priimant sprendimus dėl medžioklės metodų.

    Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas

    151 straipsnis. Draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės

    1) automatinius šaunamuosius ginklus;

    2) elektros aparatus, skirtus gyvūnams apsvaiginti ar užmušti;

    3) sprogmenis, nuodus, užnuodytą ar anestezuojantį jauką arba jaukui ir masalui naudoti gyvus gyvūnus;

    4) dūmus, dujas ar ugnį gyvūnams varyti iš jų slėptuvių;

    5) naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, išskyrus šio įstatymo 152 straipsnio 12 punkte numatytas išimtis;

    6) kilpas gyvūnams gaudyti;

    7) veidrodžius ar kitas akinamąsias priemones, dirbtinius šviesos šaltinius, išskyrus prie šautuvo pritvirtintus prožektorius, kai medžiojami šernai, lapės, mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros, medžiojama su medžiokliniais šunimis arba ieškoma sužeistų žvėrių;

    8) pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu dėtuvėse įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinių), arbaletus, lankus ir kitus templinius ginklus;

    9) elektrinius, elektroninius ar magnetinius garso atkūrimo prietaisus gyvūnams vilioti;

    10) graižtvinių ginklų kitokias nei ekspansyviąsias kulkas medžiojant kanopinius žvėris;

    11) visų dydžių šratus ir grankulkes medžiojant kanopinius žvėris;

    12) švininius arba švino junginių turinčius šratus paukščiams medžioti;

    13) šovinius, neturinčius būtinos šaudmens energijos: medžiojant stirnas – graižtvinių ginklų šovinius, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 1 000 J; medžiojant danielius, antramečius šernus ir jauniklius – graižtvinių ginklų šovinius, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 000 J; medžiojant briedžius, tauriuosius elnius ir suaugusius šernus – graižtvinių ginklų šovinius, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 500 J;