Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė įsakymą dėl vilkų sumedžiojimo 2023–2024 m. limito: nuo spalio 15 d. iki kitų metų kovo 31 d. bus galima sumedžioti 341 vilką.
Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito nesiūloma skirstyti rajonais.
Pagal Medžioklės taisykles, vilkų sumedžiojimo limitą tvirtina aplinkos ministras, remdamasis Vilko apsaugos plane nustatytais principais, kad būtų užtikrinta palanki vilko rūšies apsaugos būklė. Rengiant projektą iš esmės remtasi 2022-2023 m. sumedžiotų vilkų genetiniais ir produktyvumo tyrimais, kuriuos atliko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos mokslininkai.
Atlikti tyrimai rodo, kad vilkų šeimų skaičius auga: Lietuvos teritorijoje vilkų šeimų yra ne mažiau kaip 91. Pagal Vilko apsaugos planą jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos, populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32–62 šeimųribose. Nustatomas sumedžiojimo limitas, kuris lygus metiniam prognozuojamam populiacijos prieaugiui arba didesnis, pasikonsultavus su nepriklausomomis mokslo ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, ar siūlomas nustatyti limitas nesutrukdys pasiekti vilkų populiacijos apsaugos ir valdymo ilgalaikio tikslo.
Planuojant sumedžiojimo limitą, VDU mokslininkai rekomendavo atsižvelgti ir į tai, kad pastaraisiais metais atliekami vilkų populiacijos genetiniai, amžiaus, reprodukcijos ir pasiskirstymo tyrimai rodo stabilią arba gerėjančią populiacijos būklę bei didėjantį vilkų skaičių. Pastaruosius keturis medžioklės sezonus nustatant sumedžiojimo limitą, besiveisiančių šeimų skaičius buvo dauginamas iš kaimyninėse šalyse nustatyto prieaugio vidurkio 3,25, tačiau, naudojant šį perskaičiavimo koeficientą, visą šį laikotarpį buvo stebimas vilkų populiacijos augimas. Tikėtina, kad prieaugio vidurkis 3,25, kuris buvo nustatytas šiauresnėse šalyse, neatitinka geresnėse gamtinėse sąlygose besiveisiančios vilkų populiacijos būklės.
Kad būtų galima sustabdyti tolimesnį vilkų populiacijos augimą, VDU mokslininkai siūlė šiemet atsargiai didinti prieaugio vidurkio koeficientą, naudojamą šio medžioklės sezono sumedžiojimo limitui apskaičiuoti, iki 3,75. Pokytis po siūlomo prieaugio vidurkio koeficiento koregavimo bus stebimas ir šis koeficientas bus atitinkamai koreguojamas nustatant vilkų sumedžiojimo limitą kitais metais.
Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau. Ankstesnis vilkų medžioklės sezonas realiai baigėsi kovo 2 d. Praėjusiam medžioklės sezonui buvo nustatytas 282 vilkų sumedžiojimo limitas.
Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais panaši. Iki 2023 m. rugsėjo 12 d. atlyginant vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą išmokėta 112 908 eurų, iki 2022 m. rugsėjo 20 d. – 127 137 eurų, 2021 m. – 100 401 eurų kompensacijų ūkinių gyvūnų augintojams.
Su ministro įsakymu „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2023–2024 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ galima susipažinti čia.
Europos aplinkos apsaugos ir medžioklės federacija (FACE), atstovaujanti 7 milijonų Europos medžiotojų interesams, buvo informuota, kad Lietuvos Respublikos Seimas netrukus balsuos dėl riboto naktinio matymo taikiklių naudojimo medžiojant šernus. FACE palaiko iniciatyvą leisti naudoti naktinio matymo taikiklius šernų medžioklėje, nes tai sudarytų prielaidas Lietuvos medžiotojams naudoti modernią įrangą valdant šernų populiaciją.
Naktinio matymo taikiklių naudojimas šernų medžioklėje atitinka geriausią ir paskutiniąją Europos praktiką. Lenkija, Vokietija, Suomija, Švedija, Latvija, Estija, Kroatija, Čekija, Ispanija ir Italija yra tarp šalių, kurios leidžia naudoti naktinio matymo taikiklius medžiojant šernus.
Vadovaujantis FACE iš Europos Sąjungos šalių narių, kuriose leidžiama naudoti naktinio matymo taikiklius, medžiotojus vienijančių organizacijų surinktais duomenimis, tokios įrangos naudojimo įteisinimas turėjo nemažai privalumų, įskaitant, leido efektyviai sumažinti šernų populiaciją padidinant sumedžiojamų šernų skaičių. Tokios įrangos naudojimas taip pat prisidėjo prie gyvūnų gerovės principų įgyvendinimo, nes medžiojant naktiniais taikikliais sumažėjo sužeistų žvėrių, kurių vėliau reikėtų ieškoti, skaičius, buvo sumažintas pasėliams laukinių gyvūnų daromos žalos mastas. Be to, naktinio matymo taikikliai padeda suvaldyti mažųjų plėšrūnų ir invazinių rūšių populiacijas.
Lietuvos atveju, galimybė medžioklėje naudoti naktinio matymo taikiklius padės šaliai kovoti su Afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkiais ir padės įgyvendinti Komisijos reglamento 2023/594 nuostatas.
Taip pat svarbu, kad siūlomi įstatymų pakeitimai visiškai atitinka ES ir tarptautinius teisės aktus, nes naktinio matymo taikiklius ketinama leisti naudoti tik medžiojant šernus, lapes ir mangutus (t.y. ne Berno konvencijos ir ne ES buveinių direktyvos rūšis, kurios yra saugomos).
FACE, kartu su savo nare Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, dar kartą norėtų išsakyti savo paramą siūlymui naudoti naktinius taikiklius aukščiau įvardintų gyvūnų rūšių medžioklei dėl kurių netrukus turės apsispręsti Lietuvos Respublikos Seimas, nes tokia įranga yra esminis elementas siekiant įgyvendinti efektyvią AKM sustabdymo strategiją ir valdant smulkiųjų plėšrūnų bei invazinių rūšių populiacijas.
Esant jūsų pageidavimui, esame pasirengę jums pateikti visą reikiamą papildomą informaciją.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija: prieš Seimo narius pradėtos kibernetinės atakos. Anot medžiotojų bendruomenės, tam tikrose socialinių tinklų paskyrose neseniai pasirodė raginimai apsimesti medžiotojais ir masiškai siųsti laiškus Seimo nariams, su iš anksto parengtu turiniu.
„Pastaraisiais mėnesiais teko girdėti pačių įvairiausių spekuliacijų apie mus, kurios baigdavosi jų autoriams susipažinus su tikrais medžiotojais, jų veikla ar Lietuvos gamtos pagrindais. Tačiau raginimai imtis kibernetinių atakų, su iš anksto parengtais paruoštukais, apsimetant mūsų bendruomenės nariais ir jais užplūsti Seimo narius bei įstatymų priėmėjų institucijas – turi būti įvertinti jau ne mūsų, o manau, kad atitinkamų institucijų“, – sako LMŽD direktorius Laimonas Daukša.
Anot jo, kai kurie Seimo nariai jau viešai į tokias veikas atkreipė dėmesį dar vakar, bet tai tėra vienetai.
„Mums žinoma apie tai, tad visus Seimo narius kviečiame nelikti abejingais tokiai veikai ir esant galimybėms apie tai pranešti atitinkamoms institucijoms. Be abejonės, tokius informacijos šaltinius galima pasitikrinti ir patiems. Paprašius atsiųsti medžiotojo bilieto kopiją su duomenimis, patvirtinančiais siuntėjo tapatybę, labai lengva patikrinti ar tai kibernetinio išpuolio dalyvis ar ne. Tai padėti padaryti galime ir mes. Gavę tokių laiškų kopijas padėsime nustatyti ar jų siuntėjas yra mūsų bendruomenės narys labai greitai, per savo bendruomenės tinklą“, – sako jis.
L. Daukšos teigimu, Lietuvos medžiotojų bendruomenė yra atvira, aktyviai bendraujanti, tad minėtos informacijos surinkimas, patikrinimas bus greitas ir efektyvus.
„Deja, bet reikia pripažinti, kad kažkas yra labai suinteresuotas visuomenės priešinimu ir klaidinimu. Ir tai daro labai aktyviai, net pasitelkus įvairias visuomenines organizacijas. Galiu tik dar kartą pabrėžti, kad būtent Lietuvos medžiotojų pastangų dėka, gyvūnijos populiacija Lietuvoje išaugo kartais, o kova su brakonieriais tapo gerokai efektyvesnė, kurioje net 2 iš keturių pradedamų tyrimų – medžiotojų pagalba“, – sako LMŽD direktorius.
LMŽD duomenimis, raginimai imtis kibernetinių atakų veiksmų prieš Seimo narius socialiniuose tinkluose pasirodė penktadienį, o pirmosios jų įgyvendintos dar vakar iš visos eilės pašto dėžučių, kurių autoriai apsimeta medžiotojais.
Seime kitą antradienį turėtų būti balsuojama dėl naktinių taikiklių naudojimo tvarkos Lietuvoje. Minėtą įrangą jau galima įsigyti ir laikyti Lietuvoje nuo pernai, tuo tarpu jos naudojimas kovoje su afrikiniu kiaulių maru – dar svarstomas. Lietuva yra viena iš nedaugelio europos šalių, nepriėmusi sprendimo dėl tokių priemonių naudojimo kovojant su AKM. LMŽD vienija virš 20 000 Lietuvos medžiotojų ir žvejų.
Artėjant balsavimui Seime dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo tvarkos medžioklėje, „žaliųjų“ atstovai griebėsi desperacijos ir ėmėsi Lietuvos Seimo narių klaidinimo veiksmų. Tai ne tik įrodo kai kieno pasiryžimą bet kokiomis priemonėmis kovoti prieš beveik visoje Europoje legalius prietaisus, bet ir siekiama užkišti Seimo narių pašto dėžes, suklaidinti visuomenę, apriboti medžiotojų teisę būti išgirstais.
Socialiniame tinkle „Facebook“ iš „Čepulio fotoklajonės“ paskyros paskleista žinutė kuria netiesiogiai raginama medžiotojų vardu siųsti el. laiškus Seimo nariams ir taip juos įtakoti balsuoti prieš naktinio matymo taikiklių įteisinimą medžioklėje.
Darosi sunku vertinti tokius veiksmus, kurie prasilenkia su bet kokiais komunikacijos principais, o pavirto į tendencingą visuomenės ir Seimo narių klaidinimo akciją.
Bet kol kas, aišku viena – Ateinantį antradienį Seimo nariai balsuodami naktinio matymo taikiklių tvarkos klausimu, geriausiai parodys ar yra atsparūs tokioms kampanijoms, ar vis dėl to – bus jų paveikti.
Mitas nr. 1. Medžiotojai šaudys viską ką norės, nes kontrolė neįmanoma.
Medžiotojai pastaruosius trisdešimt metų rūpinasi žvėrių gausa Lietuvos miškuose. To rezultatai yra stulbinantys. Elnių – turime beveik 70 000 kai tuo tarpu prieš dešimtmetį tebuvo vos 30000, briedžių – buvo 9 300 dabar 20 000, stirnų – buvo 115 000 dabar 170 000 . Tai pavyko pasiekti nes medžiotojų klubai (asociacijos) kasmet po vid. 4 mln. Eurų skiria laukinių gyvūnų gerovei, saugo medžioklės plotus nuo brakonierių (net 50 proc. pranešimų aplinkos apsaugai yra iš medžiotojų). Esame geri savo, iš valstybės išnuomoto turto, šeimininkai. Be to, atlyginame miškui ir žemės ūkui padarytus nuostolius bei vykdome gyvūnų apskaitą.
Medžiotojai yra bene labiausiai kontroliuojama bendruomenė, kurios veiklą reglamentuoja eilė teisės aktų turinčių griežtą reguliavimą ir didelę administracinę atsakomybę. Tam, kad tapti medžiotoju – turi atlikti stažuotę medžiotojų kolektyve, baigti specialius kursus, išlaikyti egzaminus, vėliau – kartą per trejus metus tikrinti savo kvalifikaciją, laikant saugos egzaminą, kartą per penkis – sveikatą ir kt.
Medžioklės eiga yra griežtai kontroliuojama taip pat – visi medžiojantys pildo specialų medžioklės lapą su savo asmens duomenimis, kiekviena medžioklė turi savo vadovą, kuris būna atsakingas už medžioklę asmeniškai, o sumedžiotas žvėris yra aprašomas minėtame medžioklės lape. Metų gale pateikiama viso medžioklės sezono sumedžiojimo suvestinė ataskaita. Tad visi sumedžioti žvėrys Lietuvoje yra apskaityti, fiksuoti, aprašyti ir bet koks savivaliavimas ar įstatymų pažeidimas medžioklėje yra baudžiamas. Pasitaiko retų išimčių, tačiau, tai tik labai retos išimtys. Daugiausiai medžiotojų įvaizdis kenčia nuo brakonierių, tuo naudojasi „pseudo“ gamtos mylėtojai ir nepagrįstai juodina visą bendruomenę.
Medžiotojai yra pagrindiniai pagalbininkai aplinkosaugos kontrolę vykdantiems pareigūnams – mūsų pranešimų apie fiksuotas neteisėtas veikas nusižengiant prieš gamtą yra bene daugiausiai, nes mes patys esame labai suinteresuoti optimalia žvėrių gausa ir darna gamtoje.
Netoleruojame aplinkosauginių nusižengimų gamtoje pvz. brakonieriavimo, neteisėtos žvejybos, nelegalių miško kirtimų ar nukirstos medienos vagysčių iš miško sandėlių, juk medžiotojai daug praleisdami laiko savo medžioklės plotuose susiduria su įvairiomis neteisėtomis veikomis ir gamtoje yra akys ir ausys.
Mitas nr. 2. Nebeliks žvėrių miške.
Iš piršto laužtas mitas, nes kiekvienais metais mokėdami po 3,5 mln. plotų nuomos mokestį, medžiotojai yra labiausiai suinteresuoti žvėrių gausa juose. Skaičiavimai rodo, kad vieno medžiotojo metinės išlaidos skirtos palaikyti medžioklės plotus bei medžioklės procesui yra vidutiniškai 1300 eurų, būrelio metines investicijos gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų, kurių dalis tenka žvėrių biotechninėms priemonėms pašarinių laukelių ir druskos laižyklų įrengimui, šėrimui, priežiūrai, medžioklės plotų kontrolei. Į visą tai medžiotojai kasmet investuodami yra labiausiai suinteresuoti žvėrių populiacijų tvarumu ir jos optimaliu gausumu šalyje. Tą patvirtina stirnų populiacijos augimas net nuėmus valstybės kontrolę sumedžiojimo kiekiui.
Beje, su naktinio matymo taikikliais būtų leistina medžioti tik šernus, invazinius plėšrūnus ir lapes. Plėšrūnų, kaip mangutas, populiacijos sumažinimas lems smulkiosios faunos stirnų, kiškių, paukščių, tvaresnę eko sistemą.
Mitas nr. 3. Tai tik verslo atstovų interesas.
Naktinio matymo taikiklius gamina daugybė gamintojų jau šiuo metu, o medžioklėje jie teisėtai naudojami visose ES šalyse, kuriose prasireiškė afrikinis kiaulių maras. Lietuva yra tarp atsiliekančių ir šios problemos nesprendžia. Įvertinus tai, kad turime didžiausią sieną su Rusija ir Baltarusija, šių prietaisų reikia ir Lietuvos apsaugai. Daug karo ekspertų mano, kad tai ypač padėtų.
Medžiotojų apklausa rodo, kad Lietuvą ginklu ginti pasirengę net 9 iš 10 medžiotojų, o tai reiškia, kad mūsų šalies apginamumas gali būti pakeltas į visai kitą lygį. Tad tokių nepigių prietaisų įteisinimas būtų tikra paskata juos įsigyti kuo didesnei mūsų bendruomenės daliai ne tik dėl pareigos kovoti su afrikiniu kiaulių maru, bet ir pareigos savo Tėvynei – prireikus, ją ginti ginklu. Minėtą įrangą Lietuvoje gali gaminti ir kelios vietos bendrovės, o tai reiškia naujas, gerai apmokamas darbo vietas ir didesnę pridėtinę vertę šalies ekonomikai.
Mitas nr. 4. Ir taip gali susitvarkyti su afrikiniu kiaulių maru.
Ne, negalime, nes tai neįmanoma padaryti efektyviai, nors tai daryti mus įpareigoja Europos komisija. Lietuva jau devinti metai kovoja su afrikiniu kiaulių maru. Kaip laikas parodė, taikytos priemonės nedavė reikiamo rezultato. Išleisti milijonai, bei apie 100 milijonų siekiantys nuostoliai žemės ūkiui. Šernas yra naktį besimaitinantis gyvūnas, protingas ir labai atsargus, pašvietus šviesa staigiai sprunka, dėl to didėja sužeidimo tikimybė. Sužeistas yra labai pavojingas, o puldamas žmogų gali stipriai sužaloti, pažeisdamas jį ieškančio medžiotojo kojų kraujagysles iltimis.
Jį medžioti – būtina labai protingai ir saugiai, tačiau tai padaryti tamsiuoju paros metu be tinkamos įrangos – keblu. Deja, Lietuvoje prastesnės matomumo sąlygos yra dominuojančios, o medžiotojai medžioja viso labo po kelias valandas, tad šernų sumedžiojimo tikimybė – nėra didelė. Spalio–gruodžio mėnesiais dienos ilgumas trunka vos 7,5-8 val., o temsta 16 val., kas dirbančiam žmogui užtikrinti gausos reguliavimą tampa sudėtingu uždaviniu, kitaip tariant dirbantys medžiotojai turi anksčiau išeiti iš darbų. Įteisinus naktinio matymo taikiklius – medžioklė būtų ilgesnė ir efektyvesnė, o žvėrys nebūtų bauginami šiuo metu leidžiamais medžioti prožektoriais, ilgėtų profesionalaus nusitaikymo laikas, mažėtų gyvūnų sužeidimų.
Tuo tarpu išlieka iššūkis medžiotojui pasirinkti vėjo kryptį, nepalikti savo kvapų, tyliai sėlinti ar tykoti sulaukiant savo šanso ir jei šios sąlygos išpildytos ir fortūna palanki, padaryti tikslų šūvį.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) bei Valstybinių miškų urėdija (VMU) spalio 2-7 d. visoje Lietuvoje organizavo talkas apsaugoti jaunus medelius repelentais. Kad jaunų medelių nesunaikintų jų ūgliais paskanauti mėgstantys elniai, briedžiai, stirnos, miškininkai kasmet jaunuolynus bei želdynus tepa specialiu repelentu. Tai padeda atbaidyti į jaunuolynus maitintis užsukančius laukinius gyvūnus. Šiemet miškininkams į pagalbą atskubėjo medžiotojai, nusiteikę padėti drauge apsaugoti jaunus medelius nuo žvėrių daromos žalos medelių augimo laikotarpiu.
Vakar vyko Aplinkos apsaugos komiteto posėdis kuriame buvo svarstomas naktinio matymo taikiklių klausimas.
Penkių komiteto narių balsais pritarta premjerės Ingridos Šimonytės siūlymui drausti medžioklėje naudoti naktinius taikiklius, medžioklinius lankus ir kovinių bei agresyvių veislių šunis.
„Yra siūlymas išbraukti tai, ką Seimas įrašė dėl naktinių naikiklių naudojimo ir grąžinti pradinį projektą taip, kaip jis buvo sumanytas, ir taip pat aiškiai įrašyti įstatyme, kad draudžiama naudoti medžioklinius lankus ir kovinių bei agresyvių veislių šunis“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Trumpai tariant vėl maišomos kortos, kad tik naktinio matymo taikikliai nebūtų įteisinti. Jonausko ir kitų svorio balsavimui Seimo salėje aiškiai nepakanka, todėl sustiprinimui estafetę perėmė premjerė Ingrida Šimonytė.
Kad suprastumėte kokios svarbos Lietuvai yra šis reikalas, pasirodo, kad naktinio matymo taiklių klausimas – yra vienas iš trijų įstatymų projektų, kurios parengė ir pateikė pati mūsų premjere per visą savo karjerą šioje vyriausybėje.
Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai bendradarbiaudami su medžiotojais išaiškino asmenį, Mažeikių rajone pastačiusį 9 kilpas ir vienoje iš jų pagavusį tauriojo elnio jauniklį. Asmeniui priklausančiose ūkinėse patalpose rastas neteisėtai sumedžiotas ir išdorotas bebras ir statomasis tinklas. Už neteisėtus veiksmus asmeniui reikės atlyginti beveik 5,5 tūkst. eurų žalą gyvūnijai.
Pareigūnai per kelias savaites bendradarbiaudami su Mažeikių rajono medžiotojų klubo nariu stebėjo pamiškėje pastatytas kilpas ir nustatė asmenį, medžiojusį šiuo brutaliu būdu. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad laukinių gyvūnų gaudymas, naudojant kilpas, yra griežtai draudžiamas, nes tai gyvūnams sukelia itin skausmingą mirtį. Patekę į kilpą jie patiria įvairius kūno sužalojimus ir kankinasi, kol nusilpę neišgyvena.
Asmuo buvo pastatęs 9 kilpas, vienoje iš jų rastas žuvęs tauriojo elnio jauniklis.
Aplinkosaugininkams patikrinus pažeidėjo sodybą aptiktos dar 3 kilpos, ką tik išdorotas bebras ir ne mėgėjų žvejybos įrankis – statomas tinklas.
Už neteisėtą medžioklę jam gresia nuo 800 iki 1800 eurų bauda ir reikės atlyginti 5407,92 eurų žalą gyvūnijos ištekliams, kadangi asmuo neturėdamas teisės medžioti ir naudodamas draudžiamus medžioklės būdus sumedžiojo bebrą ir tauriojo elnio jauniklį.
Taip pat asmeniui surašytas administracinių nusižengimų protokolas už statomojo tinklo laikymą ir jis turės sumokėti nuo 60 iki 200 eurų baudą. Iš pažeidėjo paimta: 12 kilpų ir statomasis tinklas.
Lapkričio 5 d. (sekmadienį) 11 val. 00 min. Raudonės pilyje Jurbarko r. vyks Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos organizuojama respublikinė Šv. Huberto minėjimo šventė.
Šiemet šventės dalyvių laukia išskirtinė programa, kurioje medžiotojai ugdys bendruomeniškumą, demonstruos socialinį jautrumą dalyvaujant aukojimo akcijose, vaišins ir dalinsis žvėrienos skoniais, supažindins tauriųjų elnių skleidžiamais garsais, palaikys tvarumą medžioklės reikmenų ir inventoriaus naudojimo srityje, demonstruos santykius su savo augintinais, medžioklės palydovais – šunimis, įtrauks vaikus ir renginio dalyvius į medžioklės pažinimą per naujas patirtis, edukacijas, seminarus ir kitas įtraukiančias veiklas.
Kviečiame visus atvykti į Raudonės pilį paminėti Šv. Huberto – medžiotojų globėjo dieną. Informuokite apie šį renginį savo artimuosius, kolegas, draugus ir bičiulius, pažįstamus medžiotojų kolektyvus ir pakvieskite aktyviai dalyvauti. Patys atvykite ir kitų paprašykite, kad šventės dalyviai būtų pasipuošę šventinėmis medžioklinėmis uniformomis ir atsivežtų savo draugijų, būrelių ir klubų vėliavas. O svarbiausia – atsivežkite gerą nuotaiką.
Laukiame visų Jūsų su šeimomis, artimaisiais, kolegomis, draugais ir bičiuliais. Iki malonaus susitikimo šventėje!
Visuomenėje verdant diskusijoms apie naktinių prietaisų naudojimo įteisinimą, šalies medžiotojus neretai bandoma tapatinti su brakonieriais, o kai kurie politikai nevengia įvairiausių epitetų, mūsų bendruomenei.
Šio tyrimo tikslas, išsiaiškinti Lietuvos medžiotojų nuomonę apie brakonieriavimo mąstą Lietuvoje, kovą su tokią veiklą vykdančiais ir priemones, naudojamas ją pažaboti. Būsime dėkingi už jūsų atsakymus, jiems tereiks 3-5 minučių. Apklausos anketą rasite čia.
Kaip manote ar Aplinkos ministerija tiesiogiai finansuodama vilkų genetinius mokslinius tyrimus turi įtakos mokslininkų pateiktai išvadai ir rekomendacijoms?
Trumpai paaiškinsiu apie ką kalbu. Yra toks vilko apsaugos planas, kurį patvirtino nevyriausybinės organizacijos kartu su Aplinkos ministerija ir mokslininkais dar 2014 metais. Plane numatyta, kad Lietuvoje turėtų būti ne daugiau 31–62 vilkų šeimos.
Vilkų gynėjai mojuodavo šiuo planu kaip biblija prieš oponentų argumentus, tačiau dar pernai atsitiko bėda – vilkų šeimų skaičius perkopė limitą!
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų tyrimai parodė, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos ir buvo leista sumedžioti 282 vilkus. Iš pirmo žvilgsnio viskas kaip ir gerai, tačiau po stalu liko gulėti klausimas, o ką daryti su perteklinėmis vilkų šeimomis? Medžiotojai kėlė šį klausimą, tačiau Aplinkos ministerija viską palaipsniui numuilino.
Na ir ką gi, šiais metais mes jau turim 91 vilkų šeimą. Mokslininkų vilkų genetinių tyrimų rezultatai pagal kuriuos nustatomas vilkų šeimų skaičius man abejonių ar nepasitikėjimo tikrai nekelia, tačiau apie rekomendacijos kuriomis siūloma vadovautis to pačio pasakyti negaliu.
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai siūlo prieaugio vidurkio nustatymui naudoti ne 3,25 koeficientą, kuris paimtas iš švediškos metodikos, o 3,75 – taip neva bus atsižvelgta į geresnę mitybinę aplinką ir kitas sąlygas. Tačiau vėl nei žodžio apie perteklines vilkų šeimas? Lietuvoje turėtų būti ne daugiau 31–62 vilkų šeimos, tai nuo minimalaus šalies limito yra 60 šeimų perteklius, o nuo maksimalaus 29 šeimos.
Aš nemanau, kad mokslininkai neatkreipė dėmesio į perteklinį vilkų šeimų skaičių, bet kodėl tai neatsispindėjo jų rekomendacijose štai kur klausimas. Šiais metais Aplinkos ministerija pagal Aplinkos apsaugos rėmimo programos 2023 metų priemonių planą, vilkų tyrimams skyrė 60762€.
Kažkodėl peršasi posakis – kas pinigus moka, tas ir muziką užsako…
