Miske.lt

Blog

  • Medžiotojai garantuoja gyvūnų gausą ir balansą tarp suinteresuotų asmenų

    Medžiotojai garantuoja gyvūnų gausą ir balansą tarp suinteresuotų asmenų

    Lietuvoje yra daugiau negu 30 tūkst. medžiotojų, visa bendruomenė susijusi šeimomis ar ūkinius santykius skaičiuojama per šimtą tūkstančių žmonių. Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo medžiotojų bendruomenei teko atsakomybė auginti ir subalansuoti gyvūnų populiaciją, kad Lietuvos piliečiai galėtų grožėtis besiganančiais gyvūnais pamiškėse, miškininkai galėtų apsaugoti medžius nuo per didelės žalos, o ūkininkams būtų atlyginta gyvūnų padaryta žala pasėliams.

    Dėl medžiotojų bendruomenės pasišventimo ir efektyvaus ūkininkavimo Lietuva yra viena iš nedaugelio vakarų Europos šalių, kur medžioklė yra prieinama plačiajai visuomenei, o gyvūnų gausa dera su miško ir žemių savininkų interesais.

    Tikrieji gyvosios gamtos sergėtojai išleidžia milijonus eurų, dirba miške, gaudo brakonierius, reguliuoja plėšrūnų gausą ir jie yra visų pirma medžiotojai, miškininkai ir Lietuvos ūkininkai. Būtent šių bendruomenių pastangomis ir bendradarbiavimu užtikrinama pusiausvyra, lemianti, kad Lietuva yra viena turtingiausių šalių pasaulyje pagal gyvosios gamtos išteklius.

    Jau daugiau kaip 30 metų medžiotojai sėkmingai ūkininkauja iš valstybės išnuomotuose 900 medžioklės ploto vienetų. Bendras medžioklės plotų vienetų dydis Lietuvoje yra 5,6 mln. ha., už kuriuos, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, medžiotojai kasmet sumoka 3,5 mln. eurų nuomos mokesčio, dar 1,5 mln. eurų sumokama kompensacijų už laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės ir miškų savininkams, bei 4 mln. eurų skiriama laukinių gyvūnų gerovei: biotechninių priemonių, pašarinių laukelių ir šėrimo vietų įrengimui bei medžioklės infrastruktūros palaikymui.

    Medžiotojai išlaiko visą susijusių prekių industriją: drabužių ir avalynės, ekipuotės, ginklų ir šaudmenų. Iš viso medžiotojų bendruomenės sukuriama pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai skaičiuojama daugiau kaip 50 mln. eurų per metus.

    Šiandien medžiotojai yra brandi, jau keletą kartų skaičiuojanti ir medžioklės tradicijas bei kultūrą puoselėjanti bendruomenė. Lietuvos medžiotojai dalyvauja tarptautinių medžiotojų organizacijų veikose.

    Mes mokame ūkininkauti, tą rodo gyvūnų gausa ir valdomi santykiai su žemės ir miškų savininkais. Sukuriame apčiuopiamą (50 mln. eurų per metus) vertę valstybei ir visuomenei, todėl nenorime, kad mūsų vaikus smerktų ugdymo vietose už tai, kad jų tėvai medžiotojai. Nenorime, kad etiško gyvūnų išėmimo iš populiacijos mus mokytų žmonės, kurie rankose nėra turėję ginklo. Darome gerus darbus ir norime apie juos patys informuoti visuomenę.

    Svarbiausi dalykai, kuriuos žmogus turi žinoti apie medžioklės ūkių svarbą ir pareigas:

    1. Visose šalyse, kur nėra išvystyto medžioklės ūkio, gyvūnų populiacijos nyksta dėl per didelio plėšrūnų kiekio ir brakonieriavimo

    2. Pagal galiojančius teisės aktus žvėrys yra valstybės nuosavybė. Teisėtai sumedžiotas gyvūnas tampa medžioklės plotų naudotojo nuosavybe, o pati teisė naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, nėra nemokama.

    3. Tikrieji gyvosios gamtos sergėtojai išleidžia milijonus eurų, dirba miške, gaudo brakonierius, reguliuoja plėšrūnų gausą ir jie yra visų pirma medžiotojai, miškininkai ir Lietuvos ūkininkai, o ne populistai.

    4. Be gyvosios gamtos populiacijos išsaugojimo, santykių su žemės ir miškų savininkais subalansavimo, medžiotojai valstybei sukuria per 50 mln. eurų vertę kasmet. Europos Sąjungos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) yra paskaičiavusi, kad septyni medžiotojai sukuria vieną darbo vietą.

    5. Medžioklė yra pagrindinė medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemonė, o medžiotojas pagrindinis šios priemonės įgyvendintojas, kuriam pareigų ir atsakomybių daugiau, nei teisių. Ant medžiotojų pečių gula:

    • laukinių gyvūnų populiacijų valdymas – reguliavimas; mokestinė našta (3,5 mln.)
    • už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą;
    • medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimas ūkininkams ir miško savininkams;
    • medžiojamųjų gyvūnų apskaita ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių tyrimo darbai;
    • afrikinio kiaulių maro laukinėje faunoje ir kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų epizootijų valdymas bei prevencija;
    • veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų laikymasis; investicijos į medžioklės įrenginius ir į medžioklei reikalingą infrastruktūrą;
    • medžiojamosios faunos globa ir saugojimas nuo neteisėto naudojimo;
    • žemės savininkų teisių užtikrinimas; keliuose su transporto priemonėmis susidūrusių gyvūnų likvidavimas (700 vnt./metus);
    • kiti iš medžioklės teisinio reglamentavimo išplaukiantys reikalavimai.

    6. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis nuo 2014 metų, kai Lietuvoje pirmą kartą diagnozuotas afrikinis kiaulių maras (AKM), šalies ūkiai neteko beveik 78 tūkst. kiaulių, o miškuose AKM nustatytas beveik 8,5 tūkst. šernų. Virusas, nuo 2014 metų įsitvirtinęs šalies šernų populiacijoje, ir toliau joje plinta. Kiaulių augintojams, smulkiam ir vidutiniam verslui bei šeimos ūkiams AKM atnešė nuostolius iki sužlugimo. Kaimo gyventojai, gyvenantys prie miškų, visiškai negali auginti kiaulių dėl AKM viruso aktyvumo laukinėje faunoje.

    Nesuvaldant AKM grėsmės laukinėje faunoje, užkratas persikelia į kiaulių augintojų ūkius ir kompleksus, dėl šių priežasčių kiaulių augintojai patyrė ir vis dar patiria didžiulius finansinius praradimus ir ekonominius nuostolius. Medžiotojams AKM našta taipogi išaugo ir padidino nugaišusių šernų sutvarkymo ir likvidavimo, dezo priemonių, sumedžiotų šernų laikymo (šaldiklyje), išlaidas. Daugelyje AKM paveiktų Europos Sąjungos šalių medžiotojai laikomi vienintele priemone suvaldyti AKM laukinėje gamtoje.

    7. Naktinių taikiklių naudojimas kaimyninėse šalyse buvo įteisintas remiantis Berno konvencija ir, kaip priemonė užtikrinanti AKM valdymą laukinėje gamtoje, Latvijoje leidžiant medžioti šernus, lapes ir mangutus, Lenkijoje ir Estijoje – šernus, nes šios gyvūnų rūšys nėra minimos Berno konvencijos priedėliuose. Be Lietuvos, iš visų ES šalių, naktiniai taikikliai draudžiami tik Graikijoje.

    8. Naktinių taikiklių naudojimas medžiojant naktį yra humaniškesnė šernų, lapių ir mangutų populiacijos reguliavimo priemonė.

  • Pulsar Merger LRF XL50

    Pulsar Merger LRF XL50

    Naujų Pulsar Merger LRF XL50 termovizorinių žiūronų su 12 mikronu HD sensoriumi apžvalga ir palyginimas.

  • Aplinkos apsaugos komitetas pritarė naktinio matymo taikiklių naudojimui medžioklėje

    Aplinkos apsaugos komitetas pritarė naktinio matymo taikiklių naudojimui medžioklėje

    Šiandien Aplinkos apsaugos komitetas pritarė „Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projektui“, kuriuo būtų leidžiama naudoti naktinio matymo taikiklius šernų, lapių ir mangutų medžioklėje. Toliau šis klausimas keliauja balsavimui į Seimą.

  • Kvietimas į visuotinį medžiotojų suvažiavimą

    Kvietimas į visuotinį medžiotojų suvažiavimą

    Mieli Lietuvos Medžiotojai, birželio 10 d. (šeštadienį) 10 val. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija kviečia Lietuvos medžiotojus į visuotinį medžiotojų suvažiavimą, kuris vyks Kauno sporto halėje (Perkūno al. 5, Kaunas).

    Šiandien Lietuvos medžiotojai yra nepelnytai nuvertinami, o medžiotojų bendruomenė yra susiskaldžiusi ir nevieninga. Metams bėgant susiformavo skirtingos medžioklės sampratos, kurios kuo toliau, tuo labiau išsiskiria ir neleidžia siekti medžiotojų darnos. Nuolat besikeičiantys medžioklę reglamentuojantys teisės aktai sukuria perteklinę naštą medžiotojams, o biurokratinis požiūris, nukreiptas į medžioklės kontrolę, medžiotojams kelia įtampas ir neleidžia tinkamai įgyvendinti tvarios ir tausojančios medžioklės principų.

    Suvažiavimo tikslas – sutelkti Lietuvos medžiotojus ir aptarti aktualius medžiotojų bendruomenei klausimus bei numatyti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ateities viziją.

    Tikimės, kad šis suvažiavimas padės paskleisti aktualią informaciją medžiotojams apie esamą medžioklės situaciją Lietuvoje, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos veiklą, siekiamus tikslus ir ateities viziją.

    Šiuo metu visuomeninėje veikloje kaip niekad trūksta aktyvių ir iniciatyvų medžiotojų, todėl turime skatinti visų Lietuvos medžiotojų bendradarbiavimą, nes stipri medžiotojų bendruomenė – tvarios medžioklės ateitis!

    Kviečiame kurti medžiotojų ateitį kartu! Suvažiavimo darbotvarkę pateiksime artimiausiu metu.

  • Miškai šaudykla nėra ir nebus

    Miškai šaudykla nėra ir nebus

    Atsakymas į Seimo nario Lino Jonausko 2023 m. gegužės 9 d. viešą pareiškimą „Kodėl Lietuvos miškų negalima paversti šaudykla“

    Atsakydama į Seimo nario Lino Jonausko viešą pareiškimą esą įteisinus naktinių taikiklių naudojimą Lietuvos miškai taps šaudykla ir skerdykla, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) norėtų nuraminti – taip nėra ir nebus.

    Medžiotojai įrodė, kad geba atsakingai rūpintis gyvūnų populiacijomis – jos gausėja. Medžiotojai taip pat turi nemažai jiems įstatymu nustatytų pareigų ir jas vykdo, todėl tikisi, kad įstatymų leidėjai ne tik plės šių pareigų ratą, bet taip pat užtikrins reikiamas priemones šioms pareigoms įgyvendinti.

    Medžioklė ir aplinkosauga – sinonimai

    Mes neturime pasirinkimo nustoti naudoti gamtos, įskaitant gyvūnijos, išteklius. Vienintelis pasirinkimas kurį turime – naudoti juos tvariai arba netvariai.

    Medžiojamieji gyvūnai turi vertę, nes yra medžiojami. Medžiotojai gerai supranta, kad tik tvarios populiacijos yra galimybės medžioti ateityje garantas ir dėl to jomis rūpinasi.

    Medžiotojai, reguliuodami medžiojamųjų gyvūnų populiacijas, prisideda prie nykstančių retųjų gyvūnų ir paukščių rūšių išsaugojimo.

    Aplinkosaugos (gamtosaugos) raida prasidėjo gamtos išteklių naudojimo srityje, kai dar gamtos apsaugos idėjos nebuvo populiarios nei Europoje, nei kituose žemynuose. Jos dažniausiai buvo plėtojamos iškilių asmenų tokių kaip prof. Tado Ivanausko ar prof. Povilo Matulionio iniciatyva skelbiant viešas publikacijas ir teikiant įvairius siūlymus dėl gamtos išteklių naudojimo ir apsaugos, kuri prasidėjo nuo medžiojamųjų gyvūnų išteklių valdymo – medžioklės.

    Šiai dienai tarp medžiotojų dominuoja tvarios ir tausojančios medžioklės samprata, o medžiotojai tampa vis labiau socialiai atsakinga bendruomene. Politikams ir visuomenei pagaliau reikėtų pripažinti, kad medžiotojų vaidmuo gamtoje yra svarbus, nes būtent medžiotojai padeda sureguliuoti kai kurių laukinių žvėrių populiacijas, valdyti pavojingų ligų plitimą, prisideda prie bioįvairovės gausinimo ir užtikrina laukinės gyvūnijos pusiausvyros palaikymą.

    Galima teigti, kad LMŽD, vienijanti beveik 20 tūkstančių Lietuvos piliečių, yra pati didžiausia aplinkosauginė organizacija. Vien dėl šios priežasties viešai skleidžiami teiginiai esą naktinių taikiklių įteisinimui kategoriškai prieštarauja aplinkosaugininkai ir visuomenė kelia pagrįstų abejonių.

    Dėl šių priežasčių, medžiotojų bendruomenę liūdina pastarųjų dienų Seimo nario Lino Jonausko išsakytos mintys apie naktinio matymo taikiklių naudojimą medžioklėje ir išreikštas nepasitikėjimas viena iš didžiausių aplinkosaugos struktūros grandžių – medžiotojais.

    Ar tikrai miškai pavirs „šaudyklomis“ ir „skerdyklomis“?

    L. Jonauskas klausia: „Kas prisiims atsakomybę, kad net tamsiuoju metu žvėrys nebebus saugūs, o juos pyškins jei ne brakonieriai, galėsiantys tyliai, greitai „nukalti“ bet kokį gyvūną, tai miške kaip karo lauke norintys praktikuotis medžiotojai?“

    Atsakymas į šį klausimą yra labai paprastas. Mes, medžiotojai, ką sėkmingai darome ir dabar.

    Naktinių taikiklių naudojimas pagal tarptautinę ir ES teisę prilyginamas dirbtinių šviesos šaltinių (prožektorių) naudojimui.

    Žinia, prožektorius Lietuvoje galima naudoti medžiojant mangutus, lapes ir šernus (!). Šiuos gyvūnus leidžiama medžioti ištisus metus ir 24 valandas per parą.

    Prieš šūvį apšviečiant gyvūnus prožektoriumi yra neišvengiama „šviesos tarša“, kuri trikdo ne tik medžiojamus gyvūnus, bet ir kitas (įskaitant saugomas) gyvūnų rūšis.

    Siūlomo itin riboto naktinių taikiklių naudojimo įteisinimas medžiojant mangutus, lapes ir šernus leistų išvengti „šviesos taršos“ laukinės faunos „ramybės“ metu.

    Kas dėl apeliacijų į gyvūnų ramybės trikdymą, šernai yra naktiniai gyvūnai, todėl dieną jiems reikia ramybės. Vadovaujantis L. Jonausko logika, žmonės turėtų dieną nesilankyti miške, neiti uogauti, grybauti ar šiaip poilsiauti, nes dienojančių gyvūnų trikdymas poilsio fazėje yra labiau žalingas nei jų medžiojimas naktį.

    Didžioji dalis aplinkosauginių reikalavimų pažeidimų nustatoma būtent medžiotojų, kurie, natūralu, dažniausiai būna miške, pranešimų pagrindu. Medžiotojai ir toliau talkins aplinkosaugininkams gaudant brakonierius kaip buvo ir iki šiol.

    Šūvio garso, pagal kurį neretai ir atliekamas patikrinimas, naktinis taikiklis nuslopinti negali, todėl skirtumo ar gyvūnas bus sumedžiotas naudojant prožektorių ar naktinį taikiklį aplinkosauginės kontrolės požiūriu nėra jokio.

    Taigi, naudojant prožektorius miškai šaudyklomis ir skerdyklomis nevirto, todėl tokiais jų „nepavers“ ir ribotas leidimas prožektorius pakeisti naktiniais taikikliais.

    Dar kartą apie brakonierius ir kam naktinių taikiklių įteisinimas bus naudingas

    L. Jonauskas teigia, esą: „Naktinių taikiklių įteisinimas yra ne tik neetiškas, bet ir pavojingas gamtai, atveriantis galimybę suklestėti brakonieriavimui ir nevaržomam laukinių gyvūnų skerdimui ištisą parą (kas sukontroliuos, šernas ar elnias nušautas su naktinio matymo taikikliu?). Naktinių taikiklių įteisinimas labiausiai būtų naudingas ginklų prekybininkams, kurie jau seniai laukia progos paleisti į apyvartą naujas prekes. Naktiniai taikikliai nėra pigūs – kainuoja apie porą tūkstančių eurų. Užtektų kelių šimtų medžiotojų, kad parduotuvės iš jų gautų nemenkus pelnus.“

    Dar kartelį: naktinių taikiklių naudojimas yra tikrai ne mažiau etiškas negu šiuo metu leidžiamas ir diskusijų nekeliantis gyvūnų „švitinimas“ dirbtiniais šviesos šaltiniais.

    Tęsiant diskusiją apie etiką, naktinis taikiklis yra akivaizdžiai pranašesnis, nes jo naudojimas mažiau trikdo gyvūnus ir užtikrina tikslesnį šūvį tuo sutrumpinant gyvūno kančias.

    Kalbant apie brakonierius, būtų sunku įsivaizduoti, kaip galima tapti brakonieriumi laikantis taisyklių ir įstatymų? Visi puikiai supranta, kad brakonieriams taisyklės negalioja, tad šis argumentas – laužtas iš piršto. Pakartotina, jog didžiąją dalį pažeidimų, susijusių su medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, padeda išaiškinti patys medžiotojai.

    Kam naktinių taikiklių įteisinimas yra naudingas?

    Belieka sutikti su L. Jonausku, jog pelno iš prekybos naktiniais taikikliais ginklų prekybininkai tikriausiai uždirbs. To Lietuvos įstatymai nedraudžia. Ginklų prekybininkai sumokėtų papildomus mokesčius į šalies biudžetą.

    Be to, yra „vietinių“ naktinių taikiklių gamintojų, kurių mokamas pelno mokestis ir atlyginimai darbuotojams taip pat papildytų Šalies biudžetus ir prisidėtų prie inovacijomis grindžiamos ekonomikos plėtros.

    Nemanome, kad tai yra blogai.

    Taip pat svarbu, kad nustačius nors ir griežtą, tačiau aiškią naktinių taikiklių naudojimo tvarką, ginklą naudoti mokančių asmenų rankose esančių naktinių taikiklių skaičius padidėtų, kas gali turėti teigiamos įtakos krašto saugumui. Nereikėtų nuvertinti ir naktinių taikiklių teigiamos įtakos kovoje su Afrikinių kiaulių maru, dėl ko Lietuvos verslas ir valstybė patirtų mažiau nuostolių. Dėl kiekvieno iš šių aspektų pasisakytina atskirai.

    Lietuva – vienintelė su Rusija besiribojanti šalis , kurioje naktiniai taikikliai dar nėra įteisinti

    Seimo narys taip pat kritikuoja argumentus, jog naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje ir krašto gynyba – tarpusavyje susiję indai. Pasak L. Jonausko: „Tai gal tegul tie medžiotojai, norintys prisidėti prie krašto gynybos, stoja į Šaulių sąjungą, eina pašaudyti kokiais tik nori ginklais į šaudyklas ir ten treniruojasi? Miškas – ne tiras su gyvais taikiniais ir ne ant gyvūnų reikia lavinti savo įgūdžius.“

    Belieka su Linu sutikti. Medžiotojai treniruojasi šaudyklose, o ne miškuose! Medžiotojo paleistas šūvis turi būti kaip galima tikslesnis, kad sukeltų kuo mažiau kančių medžiojamajam gyvūnui ir užtikrintų staigų jo sumedžiojimą. Tad apie kažkokias treniruotes miškuose kalbos ir būti negali.

    Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kad šalies teritorinei gynybai naktį yra labai veiksmingi naktiniai taikikliai ar jų priedėliai – ukrainiečiai turėjo ginklų, tačiau naktinio matymo taikiklių – ne. Todėl prašytume nesumenkinti medžiotojų iniciatyvų geopolitiniame kontekste, nes prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvos medžiotojai ir juos vienijančios asociacijos aukojo naktinio matymo priemones, organizavo viešąsias lėšų rinkimo akcijas.

    Tik prasidėjus karui, LMŽD per 3-4 dienas iš medžiotojų surinko 85 tūkst. Eur., kurie buvo panaudoti būtent naktiniams taikikliams įsigyti ir juos perduoti Ukrainos kariams.

    Taip pat buvo labai daug individualių medžiotojų iniciatyvų, kai medžiotojai savo turimus asmeninius naktinio matymo žiūronus ar monoklius tiesiogiai siuntė į Ukrainą ir pirko naujas naktinio matymo priemones bei jas aukojo ukrainiečiams. Rinkoje susiformavo naktinio matymo taikiklių ir priedėlių trūkumas. Nuo karo pradžios tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys ieškojo galimybių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje įsigyti naktinės stebėjimo įrangos, kad pastiprinti Ukrainos karių gynybą naktį.

    Vykstant Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, visoje Europos sąjungoje ir NATO kalbama apie šalių ginklavimąsi ir galimybes pasipriešinti. Kaip parodė Ukrainos praktika, net civiliniai naktinio matymo taikikliai puikiai pasitarnauja kovojant su agresoriumi, o Lietuva yra paskutinė Europos sąjungos šalis, kuri ribojasi su agresoriumi ir nėra leidusi medžioklėje naudoti naktinio matymo taikiklių. Lietuvoje yra apie 95 tūkst. asmenų, turinčių leidimą ginklui. Asmenys, turintys ginklus, gali tapti galinga gynybine jėga, tačiau jie turi būti skatinami įsigyti ginklų priedėlius (naktinius taikiklius), organizuotis į ginkluotus būrius, dalyvauti apmokymuose ir pratybose.

    Kaip paskatinti medžiotojus pirkti brangius naktinius taikiklius, kai neleidžiama jų naudoti medžioklėje? Kodėl valstybė nemato grėsmių ir neskatina medžiotojų įsigyti naktinio matymo taikiklių? Kas pasakys, kad dėl to kažkada nesigailėsime? Mūsų įžvalgomis, per keletą metų Lietuvos medžiotojai gali įsigyti 10 tūkst. ir daugiau naktinio matymo taikiklių, kuriuos, reikalui esant, valstybė galėtų paimti ir panaudoti kariniam pasipriešinimui.

    Visgi, panašiai mąstančių politikų yra. LMŽD palaiko Seimo nario Lauryno Kasčiūno Seime jau pirminio palaikymo sulaukusią iniciatyvą, jog kiekvienas medžiotojas ginklą galėtų įsigyti tik išklausęs pilietinio pasipriešinimo kursą.

    Ir vėl apie AKM

    L. Jonauskas drąsiai teigia, jog: „Kovai su maru labiau pasitarnautų privalomų šernų medžioklės kvotų nustatymas, o ne naktinio matymo taikiklių naudojimas medžioklėje.“

    Šis teiginys gali suklaidinti su medžiokle mažai susipažinusius piliečius.

    Minėta, šernus, kurių medžioklei siekiama įteisinti naktinius taikiklius, ir dabar leidžiama medžioti pasišviečiant dirbtiniais šviesos šaltiniais, su kuriais ne visuomet pavyksta atlikti šūvį dėl staigios gyvūno reakcijos ir „šviesos taršos“ sukelto išgąsčio.

    Kiekvienas medžiotojas žino, kad šernai yra aktyvūs naktį, todėl jų medžioklė vyksta tamsiu paros metu tykojant iš bokštelių ir pasišviečiant prožektoriumi. Diskusijos dėl naktinio matymo taikiklių įteisinimo medžiojanti šernus ir prasidėjo dėl to, kad tamsiu paros metu būtų galima efektyviau juos sumedžioti, o kalbos apie kvotas prasilenkia su logika.

    Daugelyje AKM paveiktų Europos Sąjungos šalių medžiotojai laikomi vienintele priemone suvaldyti AKM laukinėje gamtoje. Todėl medžioklė turi būti pritaikyta prie epidemiologinės AKM raidos bei poveikio šernų populiacijai, kuriai mažinti gali būti naudojama ,,papildoma techninė įranga medžioklėje“ – ginklų garso moderatoriai, naktiniai, termovizoriniai taikikliai bei jų priedėliai.

    Būtent AKM suvaldymo sunkumai Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje paskatino įteisinti naktinių taikiklių naudojimą. Tuo pačiu metu Latvijoje leista naudoti ir garso slopintuvus. Jei būtų leidžiama medžioti su naktiniais taikikliais, šernų populiacija Lietuvoje ir AKM ligos plitimas Lietuvoje būtų lengviau suvaldomas, taip pat būtų lengviau sureguliuojama invazinių ir kitų plėšriųjų žvėrių, kurių medžioklė naudojant tokias priemones nėra uždrausta tarptautiniais susitarimais, gausa.

    Nuo 2014 metų, kai Lietuvoje pirmą kartą diagnozuotas AKM, šalies ūkiai neteko beveik 78 tūkst. kiaulių, o miškuose AKM nustatytas beveik 8,5 tūkst. šernų. Virusas, nuo 2014 metų įsitvirtinęs šalies šernų populiacijoje, ir toliau plinta. Nesuvaldant AKM grėsmės laukinėje faunoje, užkratas persikelia į kiaulių augintojų ūkius ir kompleksus, dėl šių priežasčių kiaulių augintojai patyrė ir vis dar patiria didžiulius finansinius praradimus ir ekonominius nuostolius. Smulkaus ir vidutinio verslo bei šeimos ūkių kiaulių augintojai jau senai bankrutavo. O prie miškų gyvenantys kaimo gyventojai visiškai negali auginti kiaulių dėl AKM viruso aktyvumo laukinėje faunoje. Medžiotojams AKM „našta“ taipogi išaugo ir padidino nugaišusių šernų sutvarkymo ir likvidavimo, dezinfekcinių priemonių, sumedžiotų šernų laikymo (šaldikliuose), išlaidas.

    Gerb. L. Jonausko klausiame kas prisiims atsakomybę už AKM sukeltus nuostolius? Vien kiaulių augintojai iki šiol patyrė 30 mln. Eur., nuostolių, tačiau derėtų nepamiršti ir piliečių kaip vartotojų, kuriems taip pat brango kiaulienos produktai. 

    Medžioklė – ne tik teisė, bet ir pareiga

    Didžioji Lietuvos piliečių dalis turi labai mažai žinių apie medžioklę, todėl iškyla rizika, kad, klaidingai informuojant visuomenę, galima lengvai manipuliuoti vienokia ar kitokia nuomone apie medžioklę ir medžiotojus.

    Medžioklė yra pagrindinė medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemonė, o medžiotojas – pagrindinis šios priemonės įgyvendintojas, todėl labai gaila, kad medžiotojų funkcijas menkina ne tik visuomenė, bet ir politikai ar valstybės tarnautojai, kurie turėtų žinoti, kad medžiotojai turi ne tik teises, bet ir pareigas.

    Pagal galiojančius teisės aktus, žvėrys yra valstybės nuosavybė. Teisėtai sumedžiotas gyvūnas tampa medžioklės plotų naudotojo nuosavybe, o pati teisė naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, nėra nemokama. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, medžiotojai kasmet valstybei sumoka 3,5 mln. Eur, o per metus medžiotojų patiriamos tiesioginės veiklos išlaidos siekia net 10 mln. Eur.

    Medžiotojas yra pagrindinis medžiojamosios faunos reguliuotojas, kuris:

    • moka mokesčius valstybei;
    • atlieka medžiojamųjų gyvūnų (valstybės turto) apskaitą;
    • pats įvardina skaičių „limituojamų“ gyvūnų (briedžių ir elnių), kurį ketina sumedžioti;
    • kompensuoja ūkininkams ir miškininkams žvėrių padarytą žalą;
    • ieško ir likviduoja (užkasa) nuo afrikinio kiaulių maro (AKM) kritusias šernų gaišenas;
    • nuo kelių surenka po automobilių ratais žuvusius gyvūnus;
    • savo lėšomis atliekantis gyvūnų mėsos tyrimus dėl trichineliozės;
    • užtikrina biologinės saugos reikalavimus ir saugų skerdienos laikymą, kol bus gauti trichineliozės ir AKM tyrimų atsakymai.

    Panašu, kad valstybė medžioklę ir medžiotojus paliko likimo valioje, susirinkdama mokesčius ir griežtindama medžioklės teisinį reglamentavimą.

    Neteisingi valstybės sprendimai ūkininkams, miškininkams, kiaulių augintojams, tuo pačiu ir medžiotojams neša milžiniškus nuostolius, jau nekalbant, kad valstybė PVM pavidalu praranda mokesčius. Taip pat valstybė turėtų žinoti optimalų žvėrių skaičių, kad medžiotojai tinkamai galėtų vykdyti populiacijos reguliavimą, o svarbiausia pasitikėti medžiotojais.

    Mums rūpi

    Medžiotojams rūpi: valstybė ir jos saugumas, visuomenė ir jos sveikata, gyvūnai ir jų apsauga.

    Medžiotojai virsta vis labiau socialiai atsakinga bendruomene, netoleruojančia neteisėtos veikos prieš gamtą.

  • Laižomoji druska ir nektaras žvėrių viliojimui

    Laižomoji druska ir nektaras žvėrių viliojimui

    Medžiotojams visada rūpėjo geriausi būdai kaip privilioti žvėris į jaukinimo vietą. Lietuvos prekinis ženklas „Rypo“ siūlo sprendimą šiam klausimui. Kviečiu pasižiūrėti reportažą apie „Rypo“ tepamas druskas ir nektarus skirtus žvėrims vilioti. Šios produkcijos galite įsigyti el. parduotuvėje HuntPro.lt.

  • LMŽD atsakymas aplinkos apsaugos komitetui

    LMŽD atsakymas aplinkos apsaugos komitetui

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pozicija dėl LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui pateiktos LR Aplinkos ministerijos išvados.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) susipažino su LR aplinkos ministerijos 2023-05-05 Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) Aplinkos apsaugos komitetui pateikta išvada dėl LRS narių pasiūlymų medžioklės įstatymu leisti naudoti naktinius taikiklius medžioklėje (Išvada).

    AM-pozicija-del-NT-ir-Medz-istatymoParsisiųsti

    LRS buvo registruotas Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1457 (Projektas). Projektu yra siūloma į Medžioklės įstatymą perkelti šiuo metu LR medžioklės taisyklėse pateikiamą draudžiamų naudoti medžioklės įrankių ir priemonių sąrašą, į kurį patenka ir naktiniai taikikliai.

    LRS narių grupė Projektui 2022-12-08 pateikė pasiūlymą[1], o prasidėjus projekto svarstymui Aplinkos apsaugos komitete – patikslintą 2023-04-25 pasiūlymą[2], kuriais pasiūlė patikslinti Projekto formuluotę numatant itin ribotas naktinių taikiklių naudojimo išimtis.

    Išvadoje teigiama, kad LRS narių Projektui pateiktiems siūlymams neturėtų būti pritarta, o naktinių taikiklių draudimas turėtų būti absoliutus.

    LMŽD laikosi pozicijos, jog absoliutūs draudimai neveikia, o Medžioklės įstatyme turėtų būti įtvirtintos aiškios išimtys, kada naktinių taikiklių naudojimas yra pateisinamas. Dėl kiekvienos iš Išvadoje pateikiamų prielaidų pasisakome žemiau.

    LR aplinkos ministerijos argumentas. Leidimas naktinius taikiklius reguliaria tvarka naudoti medžioklėje prieštarautų laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos principams. Toks leidimas, reikštų, kad laukinės faunos ramybės tarpsnis paroje sutrumpėja ar visiškai išnyksta. Prie tradicinių medžioklės priemonių pridėjus naktinius taikiklius, prarandama buvusi paros dalis, kurios metu laukiniai gyvūnai netrikdomi žmogaus buvimo keliamo streso gali reikšti rūšims būdingą elgesį.

    LMŽD pozicija. LRS narių grupė siūlo naktinius taikiklius leisti naudoti medžiojant šernus. Šiuo metu šernus leidžiama medžioti ištisus metus ir 24 valandas per parą. Medžiojant šernus iš bokštelių leidžiama naudoti dirbtinius šviesos šaltinius (prožektorius). Prieš šūvį apšviečiant šernus prožektoriumi yra neišvengiama „šviesos tarša“, kuri trikdo ne tik medžiojamus šernus, bet ir kitas (įskaitant saugomas) gyvūnų rūšis. Naktinių taikiklių naudojimo šernų medžioklėje įteisinimas leistų išvengti „šviesos taršos“ visai laukinei faunai tamsiuoju metu. Taigi, priešingai negu teigiama Išvadoje, naktinių taikiklių riboto naudojimo įteisinimas prisidėtų užtikrinant laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos principų įgyvendinimą.

    LR aplinkos ministerijos argumentas. Esamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis  nustatytas teisinis reguliavimas suteikia efektyvių galimybių išimties tvarka panaudoti naktinius taikiklius specifiniams uždaviniams išspręsti. Jeigu reikia lokaliai, ribotą laiką panaudojant naktinius taikiklius išspręsti specifinius uždavinius, minėtos taisyklės leidžia subjektams kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą išduoti leidimą panaudoti normaliomis aplinkybėmis draudžiamus medžioklės įrankius (žr. šių taisyklių 4 punktą).

    LMŽD pozicija. Kitaip nei teigia LR aplinkos ministerija, Medžioklės taisyklės nenumato galimybės išimties tvarka panaudoti naktinius taikiklius medžiojamųjų gyvūnų aspektu Aplinkos apsaugos agentūros išduodamo leidimo pagrindu. Priešingai, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 56.3 punktu specifiškai draudžiama išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus, jei ketinama naudoti „taikiklius naktiniam šaudymui“. LMŽD duomenimis, iki šiol nė vienas toks tariamai įmanomas leidimas nebuvo išduotas.

    LR aplinkos ministerijos argumentas. Seimo narių grupės motyvuose nurodoma, kad naktinių taikiklių naudojimo praktika pagerins piliečių pasirengimą krašto gynybai. Tai nesuderinama su gyvūnų globos ir apsaugos principais ir su krašto apsaugos pajėgumų plėtojimo logika. Pirma, naktinių taikiklių naudojimo įgūdžiai negali būti lavinami medžioklės metu, t. y. šaudant į gyvūnus, tai turi būti atliekama karinių pratybų teritorijose ir šaudyklose šaudant į specialius taiklius. Antra, įvairūs medžiokliniai ginklai, kuriais medžiojami gyvūnai, naudojant ekspansyvius šaudmenis, negali būti teisėtai naudojami karo veiksmuose prieš žmones. Medžioklinių kalibrų šaudmenų, kurie būtų tinkami karo veiksmams beveik nėra, taigi prireikus naudoti gynyboje tektų naktinius taikiklius montuoti ant kitų karinės paskirties šautuvų, kurių medžiotojai neturės, išskyrus Šaulių sąjungos narius. Atsižvelgiant į tai negali būti daroma teisinių prielaidų, kad naktiniai taikikliai ant medžioklinių šautuvų gali padėti pasirengti krašto gynybai. Trečia, medžiotojų vieningas pasiryžimas ginti kraštą nėra ištirtas, teiginys diskusijose pateikiamas be įrodymų. Efektyvesnis pasirengimas krašto gynybai įvyktų, jeigu naktiniais taikikliais centralizuotu būdu būtų aprūpinti ne medžiotojai, o patikimi, pasiryžimą kovai jau išreiškę, taktinius ir kitokius mokymus praėję Šaulių sąjungos ir savanorių pajėgų nariai, kurie tokius taikiklius galėtų sumontuoti ant karinės paskirties ginklų.

    LMŽD pozicija. LR aplinkos ministerija, kaip ir LMŽD, neturi kompetencijos teigti ar neigti, jog leidimas medžiotojams naudoti naktinius taikiklius medžioklėje prisidės prie geresnio pasirengimo krašto gynybai.

    LMŽD pateikia savo nuomonę dėl Išvadoje pateikiamų klaidingų spekuliacijų.

    Pirma, medžioklė nėra treniruotė ir medžiotojai neketina treniruotis naudodami naktinius taikiklius medžioklėje medžiojamųjų gyvūnų sąskaita.

    Antra, LMŽD mano, kad paskata įsigyti naktinius taikiklius gali turėti teigiamą poveikį krašto gynybai. Medžiotojų turimi naktiniai taikikliai esant reikalui galėtų būti perduoti Šaulių sąjungai ar Lietuvos kariuomenei, kurie galėtų tokius naktinius taikiklius sumontuoti ant karinės paskirties ginklų. Be to, kilus grėsmei, šiuos prietaisus galėtų naudoti ir dalis medžiotojų, nes medžiotojai yra apmokyti naudotis šaunamaisiais ginklais.

    Be to, medžioklėje naudojamas ekspansyvias kulkas į pilnai dengtus ir karyboje naudojamus šaudmenis pakeisti galima už keliasdešimt eurų, o greitai įsigyti tūkstančius kainuojantį naktinį taikiklį – ne. Trečia, LR aplinkos ministerijos prašytume nesumenkinti medžiotojų pasiryžimo ginti kraštą, nes medžiotojai, prasidėjus karui Ukrainoje, buvo vieni iš pirmųjų solidarizavusių su Ukraina ir pradėjusių teikti humanitarinę pagalbą, taip parodydami savo pasiryžimą ir nusiteikimą prieš agresorių. Naktinio matymo priemonės buvo būtent tai, ko labiausiai prašė Ukrainos kariai, o Lietuvos medžiotojai kiek išgalėdami atsiliepė į jų prašymus. Beje, naktinio matymo priemones siuntė ir pati LR aplinkos ministerija.

    LR aplinkos ministerijos argumentas. Šernų platinamo afrikinio kiaulių maro suvaldymo problemos išspręsti nepadės naktiniai taikikliai, nes savaime šie prietaisai neužtikrina, kad bus sumedžiojamos šernų patelės. Šernų gausą galima efektyviai sumažinti tik kryptingai medžiojant šernų pateles. Efektyviam šernų medžiojimui, Aplinkos ministerijos vertinimu, yra sudarytos visos reikiamos teisinės sąlygos (sumedžiojimas nelimituotas nei kiekiu, nei medžioklės sezonu), o naudojant tradicinius medžioklės įrankius ir priemones gali būti pasiekta puikių rezultatų. Iš esmės kryptingam šernų populiacijos sumažinimui trukdo tik medžiotojų elgesio stereotipai („paršavedės saugomos“), todėl situacija nepasikeis net, jeigu bus leisti naudoti naktiniai taikikliai. Naktiniai taikikliai padės geriau identifikuoti gyvūno amžių, lytį, nustatyti kitus požymius, todėl medžiotojų galimybės apsaugoti šernų pateles nuo neplanuoto sumedžiojimo pagerėtų.

    LMŽD pozicija. Šernas yra naktinis gyvūnas, kuris apšviestas dažnu atveju pasibaido. Dėl šios priežasties, prožektorius pakeitus naktiniais taikikliais, sėkmingos medžioklės tikimybė ženkliai padidėtų. LMŽD mano, kad prožektoriaus keliama „šviesos tarša“ daro didesnį neigiamą poveikį gyvūnijai, nei keltų naktiniai taikikliai.

    Išvadoje keliamos prielaidos, kad medžiotojai dėl etinių sumetimų nemedžioja šernų patelių stokoja statistinio pagrindo kaip ir pati prielaida, jog sumedžiojamas šernų kiekis, įteisinus naktinius taikiklius, nepasikeis. Panašu, kad LR aplinkos ministerija neapsisprendusi ir dėl medžioklės etikos, vienu atveju pasisako, kad naktiniai taikikliai prasilenkia su medžioklės etika, kitu – bandoma įteikti nuomonę, kad šernų gausą galima sumažinti tik kryptingai medžiojant šernų pateles. LMŽD nuomone, vaikingų patelių medžioklė nieko bendro neturi su dažnai LR aplinkos ministerijos linksniuojama medžioklės etika.

    LR aplinkos ministerijos argumentas.Naktinius taikiklius leidus naudoti medžiojant ribotą skaičių gyvūnų rūšių nebus įmanoma užtikrinti, kad tokio ribojimo būtų laikomasi. Pasiūlymais teigiama, kad naktinius taikiklius medžioklėje reikia leisti naudoti šernų, invazinių svetimžemių rūšių žinduolių ir kai kurių vietinių vidutinio dydžio plėšriųjų žvėrių medžioklėje. Pažymėtina, kad šių rūšių medžioklė leidžiama visus metus, nenustatomi jų sumedžiojimo limitai, šios rūšys paplitę visoje šalies teritorijoje. Tai reiškia, kad riboto naudojimo prietaisų turėjimas ir naudojimas medžioklėje realiai būtų galimas bet kokiomis aplinkybėmis. Priežiūros institucijos negalėtų užtikrinti ir sukontroliuoti, kad riboto naudojimo prietaisai nebus panaudojami prieš rūšis, kurias su tokiais prietaisais negalima medžioti pagal Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus ir pagal Europos Sąjungos teisę. Pavyzdžiui, visi elniniai žvėrys yra globojamos rūšys pagal 1979 m. Berno konvenciją dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos, kuri įpareigoja uždrausti naktinių taikiklių naudojimą medžiojant globojamas rūšis. Pasiūlymais būtų sukurtas toks teisinis reguliavimas, kad medžioklės priežiūros institucijos negalėtų užtikrinti, kad šios globojamos rūšys nebūtų medžiojamos ginklais su naktiniais taikikliais. Kitas pavyzdys – pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos naktiniai taikikliai draudžiami paukščių medžioklėje. Priėmus pasiūlymus būtų sukurtos sąlygos, kad medžioklės priežiūros institucijos negalėtų užtikrinti, kad naudojant ginklus su naktiniais taikikliais nakties metu nebūtų medžiojamos migruojančios žąsys, nes visada būtų galima teigti, kad paukštis sumedžiotas nenaudojant naktinio taikiklio, o ant ginklo jis laikomas todėl, kad tikimasi sumedžioti lapę ar mangutą.

    LMŽD pozicija. Šiuo metu Lietuvoje šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras (tykojant) yra leidžiama medžioti naudojant dirbtinius šviesos šaltinius (prožektorius). Prožektoriai, kaip ir naktiniai taikikliai, pagal ES ir tarptautinę teisę yra laikomi riboto naudojimo prietaisais ir dėl prožektorių naudojimo medžioklės kontrolę užtikrinančios institucijos Lietuvoje iki šiol problemų užtikrinant jų tinkamą panaudojimą neturėjo.

    Saugotinų ar globojamų gyvūnų ir paukščių rūšių medžioklę naktiniais taikikliais pvz. elninių žvėrių, riboja Berno konvenciją dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos, todėl baiminimasis, kad bus medžiojamos globojamos gyvūnų rūšys yra nepagrįstas. Vadovaujantis Išvadoje dėstoma logika, šiuo metu medžioklės priežiūros institucijos negali

    užtikrinti, kad naudojant ginklus su naktiniais taikikliais nakties metu nebūtų medžiojamos migruojančios žąsys, nes visada būtų galima teigti, kad paukštis sumedžiotas nenaudojant prožektoriaus, o ant ginklo jis laikomas todėl, kad tikimasi sumedžioti lapę ar mangutą.

    Išvadoje taip pat ignoruojamas faktas, kad didžiausias pažeidimų skaičius užfiksuojamas vadovaujantis pačių medžiotojų pranešimais.

    Per eilę metų, nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo medžiotojai buvo engiami ir nepelnytai nuvertinami, o apie medžiotojus sukurta begalė stereotipų ir suformuota neigiama visuomenės nuomonė. Medžiotojai yra medžioklės tradicijas ir kultūrą puoselėjanti, šiuolaikiška, inovatyvi bendruomenė, dalyvaujanti tarptautinių medžiotojų organizacijų veiklose ir nori būti pripažinta bei išgirsta.

    Šiai dienai tarp medžiotojų dominuoja tvarios ir tausojančios medžioklės samprata, o medžiotojai tampa vis labiau socialiai atsakinga bendruomene. Politikams, valstybės tarnautojams ir visuomenei reikėtų pripažinti, kad medžiotojų vaidmuo gamtoje yra svarbus, nes būtent medžiotojai padeda sureguliuoti kai kurių laukinių žvėrių populiacijas, valdyti pavojingų ligų plitimą, prisideda prie bioįvairovės gausinimo ir užtikrina laukinės gyvūnijos pusiausvyros palaikymą. Medžiotojai kasmet valstybei sumoka 3,5 mln. Eur, o per metus medžiotojų patiriamos tiesioginės veiklos išlaidos siekia net 10 mln. Eur.

    Medžiotojai yra socialiai atsakinga bendruomenė ir atėjo laikas ja pasitikėti.

  • Paukščių gripas laukinėje gamtoje apėmė dar 7 naujas Lietuvos apskritis

    Paukščių gripas laukinėje gamtoje apėmė dar 7 naujas Lietuvos apskritis

    Šiandien Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai patvirtino dar 9 naujus labai patogeniško paukščių gripo H5N1 (LPPG) atvejus laukiniams paukščiams skirtinguose Lietuvos regionuose.

    Atlikus tyrimus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, nustatyti nauji LPPG židiniai, kurie pasitvirtino radus kirų gaišenas Šiaulių r. sav., Talkšos ežero pakrantėje, Prienų r. sav. Nemuno saloje ties Bagrėnų kaimu, Marijampolės r. sav. Daukšių mstl., Utenos r. sav., Panevėžio r. sav., Kretingos r. sav. bei Šilutės r. sav. Viena kiro gaišena užkrėsta paukščių gripu rasta Vilniuje, Ozo gatvėje.

    Kirai paukščių gripą ir toliau platina jau anksčiau nustatytame židinyje Marijampolės r. sav. esančioje privačios įmonės teritorijoje: naujai rastoms 4 kirų gaišenoms vėl patvirtintas LPPG.

    Nustačius naujas LPPG virusu užkrėstas vietas, VMVT ėmėsi visų reikalingų prevencijos priemonių: nustatyti židiniai pažymėti įspėjamaisiais ženklais, kuriuose nerekomenduojamas žmonių lankymasis, laukinių paukščių lesinimas.  Apie atvejus informuotos vietos savivaldybės. VMVT ir toliau vykdys laukinių ir naminių paukščių stebėseną.

    Gyventojų, VMVT prašo nesilankyti nustatytose paukščių gripo židinių teritorijose, kitose laukinių paukščių būriavimosi teritorijose, ypač jei jos prie vandens telkinių. Ieškodami maisto paukščiai ypač gausiai būriuojasi sąvartynuose, laukuose, kur vyksta žemės ūkio darbai, todėl tokios vietos potencialios tapti paukščių gripo židiniu. 

    Nors virusas nėra pavojingas žmogaus sveikatai, apsilankius užkrėstoje teritorijoje, didelė tikimybė virusu užkrėsti naminius paukščius. Šiuo metu vyksta intensyvus laukinių paukščių judėjimas, todėl naminių paukščių augintojai privalo nepamiršti laikytis biologinio saugumo priemonių.

    Gyventojai taip pat raginami būti atsakingi bei pranešti VMVT trumpuoju numeriu 1879 apie rastą laukinio vandens paukščio gaišeną bei tokiu būdu padėti greičiau nustatyti ir likviduoti galimus paukščių gripo židinius laukinėje gamtoje.

  • Dėl krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybų „Tvirtas skydas 2“

    Dėl krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybų „Tvirtas skydas 2“

    2023 m. birželio 2–4 dienomis Kauno miesto, Kauno r., Birštono, Prienų r., Šakių r., Jurbarko r., Raseinių r., Kėdainių r., Jonavos r., Kaišiadorių r. ir Kazlų Rūdos savivaldybėse vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – KASP) pratybos „TVIRTAS SKYDAS 2“. Šiuose mokymuose dalyvaus KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės kariai savanoriai, kurie vykdys karines užduotis civilinėje aplinkoje.

    Norint tinkamai treniruoti pratybose dalyvausiančius karius ir sudaryti jiems realistiškas sąlygas, atsižvelgiant į karių savanorių taktiką ir keliamas užduotis, siekiant didinti karių matomumą visuomenėje, gerinti gyventojų pasitikėjimą Lietuvos kariais ir NATO sąjungininkais, reikalingos civilinės nekarinės teritorijos.

    Informuojame, kad pratybose dalyvaujantys kariai, vykdydami jiems keliamas užduotis šviesiu ir tamsiu paros metu, judės pėsčiomis arba su ratinėmis karinėmis transporto priemonėmis, naudos imitacinius šaudmenis, sprogstamuosius ir dūminius paketus, o ypatingais atvejais – signalines raketas.

    Užtikriname Jus, kad pratybų metu bus laikomasi Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų nustatančių laukinės augalijos naudojimo, apsaugos ir atkūrimo reikalavimų, priešgaisrinės saugos reikalavimų bei kitų abipusių susitarimų.

    Jeigu nurodytu periodu planuojama vykdyti veiklą, galinčią daryti įtaką pratyboms, maloniai prašome mus apie tai informuoti.

    Eil. nr.AdresataiEl. paštas
    1.Kauno miesto savivaldybėinfo@kaunas.lt
    2.Kauno apskrities VPKkaunovpk.bud@policija.lt
    3.Kauno miesto PGVkaunas.pgv@vpgt.lt.
    4.Kauno rajono savivaldybėinfo@krs.lt
    5.Kauno rajono PGTvsipst@gmail.com
    6.Šakių rajono savivaldybėsavivaldybe@sakiai.lt
    7.Šakių rajono policijos komisariatassakiurpk@policija.lt
    8.Šakių rajono PGTsakiai.pgt@vpgt.lt
    9.Raseinių rajono savivaldybėsavivaldybe@raseiniai.lt
    10.Raseinių rajono policijos komisariatasraseiniurpk@policija.lt
    11.Raseinių rajono PGTraseiniai.pgt@vpgt.lt
    12.Kėdainių rajono savivaldybėadministracija@kedainiai.lt
    13.Kėdainių rajono policijos komisariataskedainiurpk@policija.lt
    14.Kėdainių rajono PGTkedainiai.pgt@vpgt.lt
    15.Jonavos rajono savivaldybėadministracija@jonava.lt
    16.Jonavos rajono policijos komisariatasjonavosrpk@policija.lt
    17.Jonavos rajono PGT jonava.pgt@vpgt.lt
    18.Kaišiadorių rajono savivaldybėdokumentai@kaisiadorys.lt
    19.Kaišiadorių rajono policijos komisariataskaisiadoriurpk@policija.lt
    20.Kaišiadorių rajono PGTkaisiadorys.pgt@vpgt.lt
    21.Kaišiadorių medžiotojų draugijaviliuskarpavicius@gmail.com
    22.Jurbarko rajono savivaldybėinfo@jurbarkas.lt
    23.Jurbarko rajono policijos komisariatasjurbarkorpk@policija.lt
    24.Jurbarko rajono PGTjurbarkas.pgt@vpgt.lt
    25.Prienų rajono savivaldybėsavivaldybe@prienai.lt
    26.Prienų rajono policijos komisariatasprienurpk@policija.lt
    27.Prienų rajono PGTprienai.pgt@vpgt.lt
    28.Birštono savivaldybėsekretore@birstonas.lt
    29.Kazlų Rūdos savivaldybėpriimamasis@kazluruda.lt
    30.Kazlų Rūdos policijos komisariataskazlurudospk@policija.lt
    31.Marijampolės PGT Kazlų Rūdos komandamarijampole.pgt@vpgt.lt
    32.Valstybinių miškų urėdijainfo@vivmu.lt
    33.Policijos departamentas prie VRMinfo@policija.lt
    34.Bendrasis pagalbos centrasinfo@112.lt
  • Prieš įsigyjant šunį – pirma galvok, o tada veik!

    Prieš įsigyjant šunį – pirma galvok, o tada veik!

    Po intensyvaus pasiruošimo prieš įsigyjant šunį, kiekvienam būsimam šunininkui turėtų tapti aišku, kokia didelė atsakomybę ir pareigą jis prisiima. Tai reiškia, kad turėtume atidžiau pažvelgti į šuns pirkimą nes:

    a) tik mes, šunininkai, pirmiausia nusprendžiame, ar:

     – šuo tampa maloniu šeimos nariu arba nerimą keliančiu, įkyriu svečiu;

     – medžioklinis šuo gali būti rezultatyviai naudojamas medžioklinėje praktikoje arba tampa nesėkme.

    b) pirmą kartą įsigijus šunį paaiškėja, ar teisingai supratome ir apdorojome visus ankstesnius teiginius.

    c) svarbiausias principas, o kartu ir raudona linija, turėtų būti prieš įsigyjant šunį: pirma galvok, o tada veik.

    Šio vadovaujamojo principo efektyvumas yra tuo didesnis, kuo aktyvesni, intensyvesni, nuoseklesni ir objektyvesni tampame visose šunininkystės srityse. Šis šūkis „Pirmiausia galvok, o tada veik“ ypač svarbus perkant medžioklinį šunį. Kadangi būtent šunininkas turi ypatingą atsakomybę ir įsipareigojimus šioje šunų panaudojimo srityje.

    Dėl šios priežasties medžioklinio šuns įsigijimas visada turi būti atliktas gerai, nuodugniai ir objektyviai apsvarsčius. Šunininkas turėtų elgtis taip pat, kaip ir perkant automobilį: atidžiai apžiūrėti išvaizdą (šuns sudėjimą), vidų (temperamentą, charakterį, elgesį) ir įvairius priedus (specialias šuns sistemas: paveldėtus instinktus ir gebėjimus) bei palyginti kainas.

    Kita vertus, tampa aišku kad žmogus dar nėra pasiruošęs atsakingai šunininko pareigai, jei medžioklinį šunį pasirenka dėl sentimentalių impulsų ar bet kokių momentinių emocijų protrūkių. Šuns pirkimas yra proto, bet ne emocijų veiksmas. Siekdami padėti priimti sprendimą, toliau norime pateikti pirkimo taisykles, kurios gali būti taikomos ir visoms kitoms šunų veislėms.

    Norint atsakingai įsigyti šuniuką, būsimasis šunininkas turi laikytis šių svarbių nuostatų:

    1. Pirkimo kaina turi atitikti šuniuko paveldėtus gebėjimus, instinktus, charakterį, sveikatos, šėrimo ir priežiūros būklę. Kadangi kaina visada priklauso nuo:

    a) šuniuko charakterio, sveikatos, paveldėtų instinktų ir gebėjimų;

    b) veisėjo atliktų veisimo, auginimo ir formavimo darbų. Turintys gerus gebėjimus, su geromis paveldėtomis medžioklinėmis savybėmis ir (arba) gerai prižiūrėti, užauginti šuniukai kainuoja daugiau, o su blogais gebėjimais, su blogai paveldėtomis medžioklinėmis savybėmis ir (arba) blogai prižiūrėti, užauginti šuniukai – pigiau.

    2. Šuniuko pirkimas vien tik pagal jo kilmę, kaip ir vyresnio šuns pirkimas tik dėl jo protėvių, yra didžiausia klaida perkant šunį. Tikrąją medžioklinio šuns vertę lemia ne tik jo protėviai, bet ir medžioklinio šuns paveldėti instinktai, gebėjimai ir jau parengto, praktinėje medžioklėje naudojamo medžioklinio šuns savybės. Kilmė tik nustato išvaizdos ir galimybių tendencijas.

    3. Jei įmanoma, pirkėjas turėtų įsigyti šuniuką, kuris jau buvo paskiepytas, dehelmintizuotas ir turi veterinarinės priežiūros pažymėjimą, o taip pat yra paženklintas.

    4. Jei apsisprendėte dėl tam tikros medžioklinių šunų veislės, tapkite atsakingos jų veisimo asociacijos nariu ir prieš pirkdami pasikonsultuokite. Tai darykite ne po to kai įsigyjate šuniuką, nes tuomet dažnai būna per vėlu ir jums, ir šuniui.

    5. Visų pirma, pirkite šunį iš patyrusio, atsakingo, patikimo ir visuotinai pripažinto veisėjo ar šunininko, kuris yra atsakingos veisimo asociacijos narys. Jei ieškote darbinio šuns, o ne augintinio šeimai, pirkite šunį iš veisėjo, kuris pirmiausiai vertina savo veislinių gyvūnų gerus darbo rezultatus medžioklėje.

    6. Pirkite medžioklinį šunį ne iš grožio veisėjo, kuris nepaiso šunų darbinių savybių. Rinkitės veisėją, kuris propaguoja medžioklinių šunų darbines savybes.

    7. Niekada nepirkite šuns spaudžiami laiko ir jausmų bei emocijų, nes šie veiksniai trukdo objektyviai ir kritiškai vertinti. Žinokite: būtis svarbiau už grožį.

    8. Venkite pirkti šunį iš gyvūnų prieglaudos, prekiautojų gyvūnais, zooparduotuvių be atidaus apžiūrėjimo, nes šuo gali būti fiziškai ir psichiškai pažeistas. Atminkite: joks gerbiamas veisėjas ar šunininkas taip neparduoda savo gyvūnų.

    9. Venkite, kad medžioklinis šuo būtų jums siunčiamas. Atsiimkite jį asmeniškai iš pardavėjo. Nes toks transportavimas taip pat kelia pavojų šuns sveikatai ir psichikai.

    10. Pirkdami šunį pirmenybę teikite šunų veisėjui savo artimoje aplinkoje, nes tuomet galėsite iš karto gauti jo patarimus ir pagalbą, jei to prireiks. Taip užsitikrinsite pardavėjo palaikymą bei konsultacijas net ir po pirkimo.

    11. Tikrai gerą veisėją ar šunininką galite atpažinti ne tik iš lauko bandymų, varžybų ir parodų prizų skaičiaus ir kokybės, bet ir iš elgesio su šunimi. Todėl būkite atsargūs su šunų šeimininku, kurio šunys yra itin įtarūs, drovūs, išsigandę ar nuolankūs šeimininko ir jūsų atžvilgiu. 

    12. Prieš pirkdami paprašykite, kad veisėjas parodytų šuniukų kilmės dokumentus bei vakcinacijos sertifikatą. Taip pat ir motinos bei tėvo lauko bandymų, varžybų ir parodų įvertinimus. Paprašykite jums parodyti šuniukų motiną, jei įmanoma, šunis iš ankstesnių jos vadų.

    13. Jei įmanoma, pirkdami medžioklinį šunį pasiimkite neutralų ir pripažintą specialistą arba pasiteiraukite jo apie pardavėjo šunis, vados tėvo ir motinos, brolių ir seserų iš ankstesnių vadų polinkius.

    14. Pirkite šunį tik su nepriekaištinga kilme, gerų gebėjimų ir stiprios sveikatos. Nesirinkite neapibrėžtos kilmės šunų. Palyginkite ženklinimo mikroschemos numerį nurodytą kilmės dokumentuose su šuns mikroschemos numeriu. 

    15. Pasirinkite šunį, kuris geriausiai atitinka jūsų aplinkybes pagal lytį, charakterį, amžių bei dydį ir atitinka jūsų charakterį. Pavyzdžiui: kuo mažesnis butas, tuo lėtesnis šuo.

    16. Jei įmanoma, įsigykite 2–3 mėnesių šuniuką. Dažniausiai jis nebūna pažeistas aplinkos ir jį lengviausia suformuoti ir auklėti, nes jis vis dar yra priklausomas nuo jūsų. Kai jis auga galite be spaudimo išmokyti jį visų auklėjimo pagrindų, komandų ir draudimų.

    17. Kitas geriausias šuo yra jaunas šuo nuo 3 iki 6 mėnesių. Tačiau jam augant reikia atkreipti dėmesį į neigiamas jo temperamento ir charakterio puses. Be to, turėtumėte aiškiai suprasti, kai tik jis pripranta prie naujų namų ir priima jus į savo širdį, turite pradėti jį mokyti.

    18. Rinkitės šunį nuo 6 iki 9 mėnesių, jei pvz. esate nepatyręs šuniukų laikymo ir auginimo klausimais arba turite mažų vaikų. Čia taip pat reikia atidžiai stebėti galimus charakterio trūkumus, net labiau nei su jaunu šunimi nuo 3 iki 6 mėnesių. Po tam tikro aklimatizacijos laikotarpio, jūs turite metodiškai mokyti jį paklusti. Nes tokiame amžiuje jus negalite būti kuo nors kitu, tik – jo šeimininku.

    19. Ketvirtas – šuo nuo 9 iki 12 mėn. Net labiau nei su jaunesniais šunimis patikrinkite gyvūną dėl galimų charakterio ir temperamento trūkumų.

    20. Perkant šunį virš 12 mėnesių patariama būti dar atsargesniems. Geriausia su savimi atsivežti specialistą, nes kai kurie naudojimo defektai atsiranda tik nuo tokio amžiaus ir gali būti kompleksiškai patikrinami. Jis taip pat turi būti sistemingai auklėjamas po tam tikro aklimatizacijos laikotarpio.

    21. Apmokyto šuns pirkimas nereiškia, kad išvengsite problemų. Dabar jis dirba tik vienam žmogui – savo buvusiam šeimininkui. Pirmiausia turite jam aiškiai parodyti savo autoritetą. Jei nepavyksta šuns pririšti prie savęs ir padaryti jo paklusnų taip, kaip buvęs jo šeimininkas, jūsų situaciją galima palyginti su žmogumi, kuris nupirko automobilį, bet užvedimo rakteliai nebuvo perduoti. Todėl, norėdami pasiekti savo tikslą, turėtumėte užsitikrinti ankstesnio jo šeimininko pagalbą.

    22. Įsigydami medžioklinį šunį įsitikinkite, kad neperkate šuns, kuris:

    a) yra bailus, nervingas, pervargęs, drovus ar išsigandęs;

    b) artinasi prie jūsų šliaužiodamas ar net šlapinasi;

    c) atsitraukia nuo jūsų ir atrodo labai drovus kontaktuoti;

    d) yra pernelyg minkštas arba verkšlenantis;

    e) lengvai blaškosi ir neturi ištvermės;

    f) laikosi nuošaliai nuo kitų šunų, nedalyvauja žaidime, elgiasi tingiai, kuris labai skiriasi nuo jo brolių ir seserų;

    g) yra žymiai didesnis arba mažesnis už brolius ir seseris.

    23. Jeigu norite tikro medžioklinio šuns, tuomet rinkitės patį stabiliausią, stipriausią, veržliausią, bendraujantį, dėmesingiausią, besidomintį ir drąsiausią šuniuką ar jauną šunį.

    24. Perkant nereikėtų visiškai nepaisyti šuns sudėjimo, tačiau reikia atskirti nedidelius ir rimtus sudėjimo defektus. Tai geriausiai pasiteisina, jei pirkėjas tiksliai žino norimos veislės standartą arba pasikviečia konsultacijai neutralų ir pripažintą specialistą.

    25. Pirkite tik tokį šunį, kuris neturi rimtų sudėjimo defektų ir yra sveikas. Patikrinkite, ar:

    a) patinas turi abi sėklides;

    b) šuo turi visus dantis, o jo dantys yra balti, tolygiai išaugę ir gerai išsidėstę;

    c) šuo neturi neteisingo sąkandžio ir jo dantenos rausvos;

    d) šuo nekosėja ir neturi išskyrų iš akių ar nosies;

    e) šuns, ypač šuniukų, letenos yra tiesios ir stiprios, o ne kreivos ir patinusios;

    f) šuo neturi bambos išvaržos;

    g) šuns išmatose nėra kirminų pėdsakų;

    h) šuns odoje nėra paraudimų ar odos ligų požymių;

    i) šuo turi blizgų kailį ir kuris nėra užkrėstas parazitais;

    j) šuo neturi klubo ir alkūnės sąnarių displazijos.

    26. Atsiminkite: perkant medžioklinį šunį jo darbinės savybės turi būti svarbesnės už grožį, nes medžioklinis šuo pirmiausia buvo sukurtas naudojimui, o ne akiai. Galite priprasti prie dėmių, bet niekada prie charakterio trūkumų. Tačiau žinokite, kad kiekvienas šuo gali pasiekti tik tai, kas jam paveldėta. Todėl medžiokliniai šunys su nedideliais išvaizdos defektais jokiu būdu nėra netinkami naudoti.

    27. Reikalauti, kad pardavėjas pašalintų esamus vidinius ir išorinius parazitus, išgydytų atsiradusias ar besivystančias ligas.

    28. Iš karto po šuns įsigijimo paprašykite veterinarijos gydytojo atidžiai apžiūrėti gyvūną ir po ranka turėkite gydytojo kontaktus.

    29. Atsiminkite, tikrai geras medžioklinis šuo turi savo kainą, nes jūs ne tik mokate už šunį, bet ir už veisėjo darbą bei pastangas. Pigių gyvūnų pardavimas dažniausiai turi gilesnę priežastį. Todėl būkite įtarūs. Taip vėliau išvengsite daug rūpesčių, pykčių, nusivylimų ir išlaidų.

    30. Atvykite pas veisėją kuo anksčiau, geriausia kai šuniukams 5-6 savaites. Tada dažnai aplankykite jį ir žaiskite su savo šunimi vienu du, kad jis matytų jus kaip savo būsimą socialinį partnerį. Vėliau šuniukui bus lengviau prie jūsų prisitaikyti.

    31. Sudarykite pardavimo sutartį su pardavėju, kurioje būtų numatyta, kad specialistui aptikus paslėptų trūkumų, pirkimą galima būtų atšaukti per 48 valandas.

    32. Medžioklinio šuns pirkimas yra susitarimas, kuriuo:

    a) veisėjas privalo perduoti pasirinktą šuniuką pirkėjui nuosavybėn valdyti;

    b) pirkėjas privalo sumokėti veisėjui tiksliai sutartą pirkimo kainą už pasirinktą šuniuką.

    Kad po pirkimo neatsirastų jokių nesitarimų tarp veisėjo ir pirkėjo, pirkimo sutartis visada turi būti 

    rašytinė. Būtina užtikrinti, kad pardavimo sutartyje:

    a) kuo tiksliau suformuluoti esminiai punktai, pvz., tikslus parduodamo šuniuko aprašymas su svoriu, dydžiu, dantimis, sėklidėmis, speniais ir kt. bei apmokėjimo būdas;

    b) nėra pirkimo sutarčiai prieštaraujančių nuostatų, pvz., nuosavybės apribojimas;

    c) yra nurodyta sutarties sudarymo vieta, data ir sutartis pasirašyta tinkamo asmens. Abi sutarties šalys gauna po kopiją.

    33. Įsigyjant tokį šuniuką, kurio dar neapžiūrėjo, neįvertino ir negydė veterinarijos gydytojas, sutartyje reikia numatyti bandomąjį laikotarpį. Reikėtų susitarti, kad veisėjas padengs išlaidas už bet kokią įgimtą ligą, kuri gali išsivystyti. Taip pat padengiamos išlaidos už aptiktų vidinių ir (arba) išorinių parazitų šalinimą;

    34. Pirkimo sutartyje turi būti nurodytas ne trumpesnis kaip 48 valandų atsisakymo laikotarpis, jei pirkėjas abejoja veisėjo informacija ar patikrinimo rezultatais ir pirmiausia nori, kad juos patikrintų neutralus ir pripažintas specialistas. Tai ypač pasakytina apie medžioklinio šuns temperamentą, charakterį, elgesį, medžioklines savybes, nes tai yra svarbiau už grožį.

    35. Kai sumokėsite už šunį, iš karto paprašykite pardavėjo perduoti ir pasirašyti visus šuns dokumentus: kilmės dokumentą, veterinarinės priežiūros sertifikatą, medicinines išvadas, ženklinimo mikroschema pažymą, maitinimo planą ir kt.

    36. Pirmiausia jūs, kaip būsimas šunininkas ir „gaujos vadas“, privalote užmegzti ryšį su savo naujuoju draugu ir partneriu jūsų „gaujoje“ ir turėtumėte pats:

    a) pasiimti šuniuką iš veisėjo;

    c) pasiruošti kelionei namo;

    d) rūpintis juo kelionės namo metu;

    e) supažindinti jį su jo naujaisiais namais;

    f) supažindinti jį su kitais šeimos nariais.

    37. Šuniuką pasiimkite tuo savaitės metu, kai galite ilgiausiai su juo būti kartu. Tai svarbu, nes pirmosios 24 valandos naujuose namuose yra labai svarbios šuns santykiams su jumis.

    38. Šuniuką geriausia perimti ryte, kad iki vakaro jį nors kiek apgyvendintumėte naujuose namuose. Tada dažniausiai nereikės jaudintis, kad jis sutrikdys jums nakties miegą.

    39. Turėtumėte nedelsdamas pripratinti šunį prie patalpos, kuri vėliau bus jo gyvenamoji vieta. Kai tik jis pavalgys, pamiegos ir pažais šioje patalpoje, jis pradės laikyti ją savo namais.