Pašilus orams dažnam medžiotojui atsiranda vis didesnis noras praleisti laiką gamtoje. Aš taip pat nusprendžiau praleisti vakarą bokštelyje ir tuo pačiu aptarti šių dienų medžioklės aktualijas.
Blog
-
HIKMICRO – pranašiausias termovizorius medžioklėje?
HIKMICRO – aktyviai rinką užsiimantis termovizorinės įrangos ir sprendimų tiekėjas. Įmonė specializuojasi terminių technologijų inovacijų srityje ir siūlo įvairius terminius branduolius ir modulius, kameras, kompleksinius sprendimus ir naktinio matymo produktus, kurie gali būti naudojami medžioklės, sporto, aktyvios veiklos, saugumo ir kitose pramonėse visame pasaulyje.
HIKMICRO komanda pasirūpino, kad išvykus į medžioklės plotus nebūtų jokių nesusipratimų ir jos gaminama įranga tarnautų be jokių trūkumų – termovizoriai, žiūronai, monokuliarai, ginklų priedėliai, taikikliai, naktinio matymo įranga – prietaisai, jau yra tapę neatsiejama medžioklės ir kitų veiklų sėkmės dalimi.
Optiniai prietaisai gyvūnų stebėjimui
Termovizorių gamintojas HIKMICRO savo asortimente turi platų stebėjimo prietaisų pasirinkimą. Modelių įvairovė medžiotojams suteikia galimybę pasirinkti prietaisą pagal poreikius ir pagrindinius kriterijus, tokius kaip:
- Termovizoriaus skiriamoji geba ir ekrano dydis
- Naudingų funkcijų kiekis
- Montavimo / naudojimo poreikiai
- Vaizdo atkūrimo kokybė ir regėjimo laukas
- Priartinimo kokybė
Prietaisai turi pakraunamas arba/ir keičiamas baterijas, 1 metų garantiją baterijai, 3 metų garantiją visam prietaisui ir net 10 metų garantiją vaizdo jutikliui.
THUNDER, STELAR ir PANTHER serijos termovizoriniai taikikliai viso pasaulio medžiotojams suteikia pasitikėjimo* – žiūrint per šį taikiklį galima tiksliai matyti taikinį ir geriau nusitaikyti, kad ir kokios būtų oro sąlygos. Tuo tarpu norint prie esamo taikiklio pritaikyti termovizorinę optiką, HIKMICRO siūlo paprastą išeitį – naudoti „THUNDER Clip On” termovizorius – priedėlius, skirtus tradiciniams dieniniams optiniams taikikliams, ir užtikrinti žymiai geresnį vaizdą naktį.
LYNX, FALCON – ir GRYPHON serijų termovizoriai – monokuliarai sukurti atsižvelgiant į įvairių lauko veiklų entuziastų poreikius, patogiam nešiojimui. Šie prietaisai turi daug naudingų funkcijų, tarkime medžiojant su tam tikrais GRYPHON modeliais galima išmatuoti iki 600 m atstumą, žinant jį – daug lengviau sekti gyvūną. RAPTOR žiūronai – termovizorius užtikrina puikią vaizdo kokybę ir dieną ir naktį, esant nepalankioms oro sąlygoms.
HIKMICRO termovizorių asortimentą papildo skaitmeninių naktinio matymo taikiklių, priedėlių ir monokuliarų pasirinkimas. Naktinio matymo prietaisai „HICMICRO Day&Night Vision” padeda žmogaus akiai įveikti tamsą ir aiškiai atpažinti stebimo objekto detales esant bet kokiam aplinkos apšvietimui medžioklėje, žygiuose ar stovyklaujant.
Termovizoriaus vaizdas telefone
Norite termovizorių valdyti per nuotolį? Įrašyti, naršyti ir valdyti įdomiausius termovizoriumi užfiksuotus vaizdus? Su „HIKMICRO Insight” technologija ir specialia aplikacija išmaniajam telefonui savo prietaiso vaizdą galite bendrinti ir pamatyti realiuoju laiku. O jeigu norite, kad visa komanda pamatytų vaizdą savo telefonuose – prijunkite prie įrenginio ir juos!
Be viso to, telefone galėsite nesunkiai reguliuoti ryškumą, kontrastą, lengvai priartinti vaizdo detales, sukalibruoti ar atnaujinti HIKMICRO įrenginį.
Inovatyvus požiūris į vaizdo kokybę
HIKMICRO aktyviai įgyvendina užsibrėžtus tikslus – į naujausią produkciją diegdami aukščiausios kokybės temperatūros jutiklius (NETD ≤ 20 µK). Jautresni jutikliai ir tuo pačiu didesnis šiluminis jautrumas termovizoriuose užtikrina puikų detalių atpažinimą nepaisant įvairių aplinkos sąlygų, nepalankaus oro.
Naujos produktų versijos tobulinamos atsižvelgiant ir į priartinimo savybes – dėka HIKMICRO sukurto pažangaus ZOOM PRO savarankiško vaizdo apdorojimo algoritmo, stebimo vaizdo kokybė bus optimizuojama ir užtikrinama naudojant skaitmeninį priartinimą. Termovizoriai su skaitmeniniu ZOOM PRO priartinimu stipriai pagerina priartinto vaizdo kokybę ir parodo daug aiškesnį vaizdą.
Nuo 2016 metų įmonė yra užsibrėžusi aukštus tikslus ir nuo to laiko atsakingai jais vadovaujasi įvairiuose gamybos procesuose. 10 000 m2 ploto gamykloje Kinijoje, kurioje įdiegtas pasaulinius standartus atitinkantis produkto gyvavimo ciklo kokybės valdymo procesas, apimantis medžiagų kokybės, naujovių diegimą, dizaino, medžiagų ir gamybos kokybės patikrą, per metus pagaminama iki 1 500 000 vienetų gaminių.
Aukščiausi standartai produktų gamybos procesų ir atnaujinimo srityse, greitas reagavimas į galutinio vartotojo atsiliepimus ir visapusiška kokybės kontrolė su automatizuotais patikrinimais suteikia aiškų pranašumą prieš konkurentus, o gaminių kokybė atitinka aukščiausius tarptautinius standartus.
Gamintojas, turintis partnerių daugiau nei 100 šalių ir toliau plečiasi taip įrodydamas šio prekinio ženklo patikimumą, kokybė ir naudą medžioklės ir kitose srityse.
* Norime priminti, kad nuo 2022 m. liepos mėn. Lietuvoje leidžiama turėti ir gabenti naktinio matymo taikiklius, tačiau kol kas medžioklėje (straipsnio rašymo metu, 2023 m. gegužės mėn. duomenimis) naktinio matymo taikiklių naudojimas yra draudžiamas. Plačiau skaitykite: Naktinio matymo taikikliai legalizuoti. -
Diskusijos dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje
Praeitą savaitę įvyko Aplinkso apsaugos komiteto posėdis, kuriame buvo svarstoma dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo šernų, lapių ir mangutų medžioklėje. Aplinkos ministerijos ir „žaliųjų“ organizacijų atstovų pasisakymai supykdė Medžiotojų bendruomenę.
Aplinkos ministerijos nuomonė nustebino medžiotojus – negalime leisti naktinių taikiklių nes negalėsime užtikrinti kontrolės ir medžiotojai išpyškins visus žvėris. Įdomu tai, kad visos žvėrių rūšys kurioms buvo nuimti medžioklės limitai ir leista tvarkytis patiems medžiotojams, stabiliai auga ir gausėja. Ne gana to pasakymas, kad negalėsime užtikrinti kontrolės visų pirma kelia abejones ar jos aplamai reikia, jei žvėrių populiacijos ir taip gausėja.
Žydrūnas Juozapavičius apie žvėrių populiaciją ir „Berno“ konvenciją.
„Berno“ konvencija, arba kitaip dar vadinama Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija, Europos Bendrijoje priimta 1979 metais, o Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 1997 metais. Šiam dokumentui šiemet sukaks net 44 metai.
Kas per tą laiką pasikeitė Lietuvoje ir jos gamtoje? Atgavome Nepriklausomybę, gimė dabartinės Seimo narės Ligita Girskienė ir Aistė Gedvilienė, užaugo Linas Jonauskas ir Marius Čepulis, medžioklėje leido naudoti graižtvinius ilgavamzdžius ginklus, įsikūrė nevyriausybinės gamtosauginės organizacijos, kartais pagausėjo medžiojamųjų gyvūnų ir vilkų populiacijos.
Taigi, pasaulis pasikeitė, Berno konvencija – ne.
Siūliau pasižiūrėti į 1980 metais ir 2021-2022 metų sezonu sumedžiotų žvėrių duomenų palyginimus. Žvėrių apskaitą „žalieji“ paprastai kritikuoja dėl netikslių apskaitos metodų. O štai sumedžiotų žvėrių apskaita pateikia tikslesnius duomenis.
Vaidas Sabaliauskas taip pat išdėstė savo poziciją kontrolės klausimu.
Lietuvoje nuo sovietinių laikų vis dar įaugusi į valdininkų kaulų čiulpus labai baisi liga – teisinį reguliavimą vykdyti draudimais. Pagrindinė to priežastis – valdininko susireikšminimas, noras būti įtakingu ir reikalingu. Jie apsikrauna įvairiomis atsakomybėmis, turi ką kontroliuoti, o kad nereiktų atsakyti – daugumą veiklų uždraudžia. Kai uždraudžiama, tada lieka tik viena svarbi atsakomybė – kontroliuoti, kaip laikomasi draudimų.
Tai sunkiai išgydoma biurokratinė liga, o ją įveikus, staiga gaunami nelauktai stulbinantys teigiami rezultatai. Tas pats pasakytina ir apie atsakomybių perkėlimą nuo valdininko pečių ant paties kontroliuojamojo pečių.
Štai keletas pavyzdžių:
1. Prieš ~20 metų atrodė, kad nekontroliuojant šernų ir ir stirnų sumedžiojimo skaičiaus, medžiotojai juos visus išnaikins. Atsirado drąsos panaikinti licencijas ir kas atsitiko? – patys medžiotojai pradėjo gyvūnus saugoti, kaip savo medžioklės ploto resursą.
2. Prieš ~30 metų buvo leista įsigyti pistoletus savigynai civiliams asmenims. Mano karta pamena, kiek tai kėlė neigiamų emocijų, ir pesimistinių diskusijų ir kokią niūrią kriminogeninę ateitį Lietuvai pranašavo. Kas nutiko? Atsakymas – nieko. Visi nusikaltimai įvykdyti tik nelegaliais ginklais.
3. Panaikinus Ginklų fondą, buvo leista privatininkams prekiauti pistoletais, dabar jau ir automatais. Daugelį metų buvo aiškinama visuomenei, kad privatininkai užvers rinką nelegaliais ginklais, Lietuva taps kontrabandos koridoriumi ir pan. Kas nutiko? Nieko. Tik paslaugos tapo prieinamesnės vartotojams.
4. Prieš kelis metus panaikinta pareiga policininkams važinėti į namus tikrinti, ar įrengtas seifas ginklams laikyti ir periodiškai tikrinti, ar jis vis dar yra. Reikalavimą panaikino, ir kokia tragedija įvyko? Jokios.
5. Ginklų parduotuvėms leido pačioms jungtis prie ginklų apskaitos duomenų bazės, registruoti ginklus, išdavinėti ginklų valdytojams leidimus. Ir kokia dragedija įvyko? Jokios – tik paslauga tapo patogesnė ir greitesnė, reikalaujanti mažesnio valdininkų skaičiaus, nors anksčiau tai atrodė – beprotybė.
Yra ir daugiau geros praktikos pavyzdžių, šie – lengviausiai visuomenei suprantami, kaip atsakomybės perdavimas pačiam kontroliuojamam asmeniui, nesukelia jokių blogų pasekmių ir net duoda teigiamą, priešingą pranašautam neigiamam rezultatui.
Tuo nenoriu pasakyti, kad reikia viską leisti ir tegyvuoja anarchija. Tuo noriu pasakyti, kad: leisk, bet kontroliuok. Bet kuris draudimas yra blogiau už griežtą kontrolę.
Svarbiausia ir įdomiausia, kad kalbant su aukščiausio lygio valdininkais, jie supranta ir pritaria, kad reikia leisti ir kontroliuoti, bet žemesnieji sluoksniai, siekdami išlikti reikalingi ir įtakingi, sugeba užblokuoti didžiąją daugumą visų gerų iniciatyvų.
O dar baisiau, kai sfera, kurią suteikta teisė valdininkui reguliuoti, yra visiškai priešinga jo asmeniniams požiūriams ar nusistatymams.
Deividas Staponkus apie Medžiotojų mokamus mokesčius.
Ar žinojote, kad Medžiotojai per metus už medžiojamųjų gyvūnų išteklius sumoka apie 3,5 mln. eurų mokesčių, iš kurių 1.7 mln. eurų keliaują į Aplinkos apsaugos rėmimo programą (AARP) kurios bendras biudžetas 8 mln. eurų.
Pasižiūrėjus kaip yra skirstomos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos kyla įvairių minčių, pavyzdžiui 2019m. Medžiotojai padėjo savo lėšomis Valstybinėms aplinkos apsaugos įstaigoms ir organizacijoms aprūpinti prietaisais, įrenginiais, medžiagomis ir kitomis materialinėmis priemonėmis jų aplinkosaugos veiklai vykdyti (748650 Eur).
2020m. Priemonės, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala, kraštovaizdžio kompleksams ar elementams atkurti, aplinkosaugos objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti, aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti, gamtos ištekliams atkurti ir gausinti (272200 Eur.). Žuvų ištekliams atkurti ir saugoti (150000 Eur). Aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčio fondas (126000Eur.)
Daugiau informacijos kaip skirstomos fondo lėšos galite rasti čia. Tai kaip pagalvoji, gal Medžiotojai ne tokie jau ir blogi, kaip bando mus parodyti kai kurie vadžios atstovai.
Po praeitos savaitės diskusijų Aplinkos apsaugos komitetas paėmė pertrauką kaip minimum dviem savaitėm, per kurias Aplinkos ministerija parašys savo poziciją naktinio matymo taikiklių klausimu, nors tikrai galėjo ją paruošti iki komiteto posėdžio.
Manau, kad Aplinkos ministerijos išvada bus tokio pobūdžio kaip buvo išsakyta posėdžio metu, nors aišku galiu ir klysti. Bet kokiu atveju per ateinančias kelias savaites dar pamatysime žaliųjų komunikacijos šedevrų, pasisakymų per plačiąja žiniasklaidą kokie medžiotojai blogi ir kaip viską nori iššaudyti su naktiniais taikikliais.
-
Aktualijos iš „LMŽD“ visuotinio narių suvažiavimo
Šiandien įvyko „Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos“ visuotinis narių suvažiavimas, kurio metu buvo priimta eilė teigiamų sprendimų žvelgiant į ateities perspektyvas.
Vienas iš tokių, kad pritarta nuo kiekvieno medžiotojo mokamų mokesčių rajoninėse draugijose, skirti vieną eurą bendram „Lietuvos medžiotojų ir žvejų“ draugijos komunikacijos fondui. Suma gal ir nėra didelė, bet gera pradžia kuri padės siekti ilgalaikių medžiotojų interesų.
Taip pat pritarta visuotiniam „Lietuvos Medžiotojų suvažiavimui“ kuris įvyks šių metų birželio 10 d., Kauno sporto halėje ir į kurį bus kviečiami visi Lietuvos medžiotojai. Platesnė informacija apie suvažiavimą bus pateikta vėliau.
Pastarasis Aplinkos apsaugos komiteto posėdis kuriame buvo svarstomas naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje klausymas, sukėlė nepasitenkinimo bangą medžiotojų tarpe, todėl artimiausiu metu „Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija“ planuoja organizuoti mitingą. Detalesnė informacija bus paskelbta vėliau.
Taip pat „Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos“ visuotinio narių suvažiavimo metu pristatyti nauji strateginiai tikslai, kuriais bus siekiama gerinti medžiotojo įvaizdį visuomenėje ir didinti medžiotojų įtaką priimant mums svarbius sprendimus.
-
Aplinkos apsaugos komiteto posėdis dėl naktinio matymo taikiklių
Šiandien vyko Aplinkos apsaugos komiteto posėdis kuriame buvo svarstomas naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje klausimas. Kviečiame pasižiūrėti posėdžio įrašą ir išklausyti posėdžio metu išsakytų nuomonių.
-
KASP informacija dėl planuojamų pratybų
Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė (toliau – KASP 2R) 2023 m. balandžio 29-30 d. Kaišiadorių rajone, Žiežmarių apylinkėse planuoja vykdyti karinio rengimo pratybas. Kariai dėvės uniformas, judės ginkluoti, bus naudojami imitaciniai šaudmenys.
Užtikriname Jus, kad pratybų raJone kariai laikysis priešgaisrinių 1r gamtos apsaugos taisyklių, kelių eismo taisyklių ir civilių gyventojų kasdienė veikla nebus trikdoma. Jei nurodytu periodu planuojama vykdyti kita veikla, maloniai prašome, informuoti kontaktinį asmenį.
Prašome Jūsų turimomis informacijos skleidimo priemonėmis informuoti apie būsimas pratybas pavaldžias institucijas ir vietinius gyventojus.
Kontaktinis asmuo kpt. Eugenijus Mickevičius, tel. 8 615 87 759.
Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – KASP 2R) kariai 2023 m. gegužės 6 – 7 dienomis teritorijoje tarp Kauno r. Dievogalos ir Šakių r. Griškabūdžio gyvenviečių planuoja vykdyti pratybas. Karių judėjimas vyks vengiant kontaktų su civiliais.
Pratybų metu kariai judės ginkluoti, bus naudojamos imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika, ratinės ( civilinės bei karinės) transporto priemonės.
Užtikriname Jus, kad pratybų rajone kariai laikysis priešgaisnmų 1r gamtos apsaugos taisyklių, kelių eismo taisyklių ir civilių gyventojų kasdienė veikla nebus trikdoma.
Jei nurodytu periodu planuojama vykdyti kita veikla, maloniai prašome, informuoti kontaktinį asmenį.
Kontaktinis asmuo – kpt. Petras Gureckis, tel. 8 620 31 482.
-
Reikalingas intensyvesnis medžiotojų bei ūkininkų įsitraukimas į užkrečiamų ligų valdymą
Šiemet afrikinio kiaulių maro (AKM) židiniai laukinėje gamtoje fiksuoti daugiau nei šimte vietų, o drauge sezoniškai plintantis Labai patogeniškas paukščių gripas (LPPG) jau nustatytas viename Varėnos rajono ūkių ir vienas atvejis laukiniuose paukščiuose Marijampolės rajone. Nesitraukiant šių pavojingų ligų grėsmei, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kauno departamento Kėdainių skyrius organizavimo pasitarimą – mokymus vietos medžiotojams bei ūkininkams, informuojantį apie šių užkrečiamų ligų plitimo prevenciją bei apsaugos priemones.
„Gegužės mėnesį, įprastai intensyvėja šernų medžioklės, todėl AKM prevencija ir stebėsena šiuo metu yra ypač reikšminga. Medžiotojams nuolat akcentuojame ir tai, kad šernų populiaciją reguliuoti yra svarbu nuolat, o šiuo metu dauguma šernų patelių jau atsivedusios jauniklius, todėl populiacija ženkliai didėja. Pastebime, kad dėl didėjančios šernų populiacijos didėja AKM atvejų skaičius, o šiltuoju metu laiku padidėja rizika ir AKM virusui iš laukinės gamtos patekti į kiaulių ūkius. Na, o pastaruoju metu ir Kėdainių rajone bent vienam sumedžiotam šernui kas mėnesį nustatoma ši pavojinga liga. Kadangi AKM ir LPPG plitimo pavojus išlieka didžiulis, nuolat informuojame tiek ūkininkus, tiek medžiotojus apie užkrečiamų ligų kontrolės priemonių taikymą, stebėseną, prevenciją bei įgyvendinimą, akcentuojame saugumo priemones, kad iš laukinės gamtos virusai nepatektų į ūkius“, – sako VMVT Kauno departamento Kėdainių skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Jurgita Jagačanskė.
Nuo metų pradžios Lietuvoje nustatyti 196 AKM užsikrėtę šernai. Šylant orams, šis pavojingas virusas, grėsmę keliantis ir kiaulių ūkiams, ima plisti dar aktyviau. Vieną iš svarbiausių vaidmenų, siekiant kuo greičiau nustatyti AKM viruso cirkuliacijos vietas, atlieka medžiotojai, todėl šiuo metu vėl intensyvinant šernų medžiokles, jų įsitraukimas į viruso stebėseną bei valdymą gali turėti lemiančių pasekmių užkrato plitimui.
Šiais metais Kėdainių rajone vykdoma ne tik AKM, bet ir Klasikinio kiaulių maro stebėsena šernų populiacijoje, kadangi gretimame Jonavos rajone 2011 metais buvo nustatyti šios ligos židiniai kiaulių ūkiuose – stebima, ar virusas nėra išlikęs laukinėje gamtoje. Per visus stebėsenos metus teigiamų atvejų nenustatyta.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje vykusių mokymų metu dalyviams buvo primintos svarbiausios biologinio saugumo priemonės ir ligų prevencijos būdai, kuriais galima užkirsti kelią gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimui, išdalinta mokomoji bei informacinė medžiaga.
VMVT primena – radus šerno, lapės ar usūrinio šuns ar laukinio vandens paukščio gaišeną, ėmus gaišti naminiams paukščiams ar ūkiniams gyvūnams reikia apie tai pranešti trumpuoju VMVT numeriu 1879.
VMVT inspektoriai reaguoja į visus pranešimus ir nuvykę į vietą atrenka oficialios kontrolės mėginius dėl AKM, LPPG ar pasiutligės.
-
„EHUNT“ pereinamoji taurė 2023
Kviečiame visus šaulius sudalyvauti didžiausiose metuose kombinuoto šaudymo varžybose – „EHUNT“ pereinamoji taurė 2023! Varžybos vyks 2023 metų Birželio 2 – 4 dienomis Švenčionių rajone įsikūrusiame – „EHUNT“ šaudymo centre.
Varžybų formatas – dviejų dienų varžybos 800 taškų, 100 + 40 taikinių. Varžybose galima dalyvauti komandinėje (komandą sudaro 6 asmenys) arba individualioje įskaitoje. Šių šaudymo varžybų prizinis fondas bus bene didžiausias Lietuvos istorijoje, virš 25 000 eurų!
Varžybose dalyvaus įvairaus lygio šauliai: pagal meistriškumo kategorijas, moterų grupė, jaunimo grupė.
Dalyvaudami šiose varžybose turėsite galimybę pasivaržyti su vienais geriausių kombinuoto šaudymo šaulių Europoje. Varžybose bus vadovaujamasi F.I.T.A.S.C patvirtintomis taisyklėmis.
- Registracija į varžybas galima iki Gegužės 31 dienos vakaro, per LKMŠF puslapį: http://lkmsf.lt/event/lkmsf-2023-iv-etapo-pereinamoji-svencioniu-taure-2023-06-03-04/
- Varžybų atidarymas Birželio 02 dieną, 18:00-21:00 val.
- Apdovanojimai – individualioje įskaitoje pagal meistriškumo grupes, A, B, C, jaunių ir moterų pirmos trys vietos, o taip pat komandinėje įskaitoje, pirmos trys vietos.
- Loterijoje: CFMOTO keturratis, Blaser R8 Ultimate ir InfiRay CLIP CTP13 optinio taikiklio priedėlis, bei kiti vertingi ir dosnūs rėmėjų prizai.
-
Mirė „Yukon Advanced Optics Worldwide“ įmonių grupės steigėjas A.Alsheuski
Eidamas 61-rius metus, netikėtai mirė Aliaksandr Alsheuski – „Yukon Advanced Optics Worldwide“ įmonių grupės steigėjas ir ilgametis generalinis direktorius, pranešė bendrovė.
„Aleksandras buvo ne tik savo srities profesionalas, bet ir žmogus, turintis nepaprastą talentą suvienyti žmones. Jis mokėjo įkvėpti kitus siekti aukščiausių rezultatų, sukurti pasitikėjimo ir paramos atmosferą kolektyve bei buvo atkaklumo ir atsidavimo bendram tikslui pavyzdys.
Tai buvo žmogus-vizionierius, kuris ne tik matė galimybes, bet ir mokėjo jas įgyvendinti. Jo idėjos ir intuicija pavertė „Yukon Advanced Optics Worldwide“ tarptautinio lygio įmonių grupe, kuri tapo pasaulinės civilinės termovizijos optikos rinkos lydere. Tai buvo kitų skausmui neabejinga asmenybė, jo dėka įmonė vykdė aktyvią socialinę veiklą, rėmė socialiai jautrias organizacijas, o karo Ukrainoje metu skyrė reikšmingą paramą Ukrainos pabėgėliams.
Visa „Yukon Advanced Optics Worldwide“ komanda reiškia gilią užuojautą jo šeimai, artimiesiems ir draugams. Aleksandrą visada prisiminsime kaip išskirtinį verslo lyderį ir didžiulę širdį turintį žmogų“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime. Aliaksandr Alsheuski įmonių grupės istoriją pradėjo kurti 1991 m. nuo rankų darbo medinės stebėjimo optikos gamybos. Pirmieji penki mediniai gaminiai buvo surinkti nebaigto statyti gyvenamojo namo rūsyje Lydos mieste (Baltarusija), o patys prietaisai buvo parduodami Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Italijoje.
1995 m. pradėjus bendradarbiavimą su partneriais iš JAV, įžengta į Amerikos rinką. Šios partnerystės pagrindu 1998 m. buvo įsteigta bendrovė „Beltex Optic“, ir gimė prekės ženklas „Yukon Advanced Optics“, kurio portfelio pagrindą sudarė stebėjimo vamzdžiai ir žiūronai. Didėjant dieninės optikos asortimentui, 1999 m. bendrovė pradėjo gaminti pirmuosius naktinio matymo prietaisus, o jau 2005 m. įmonės dalis pirmos kartos naktinių prietaisų pasaulinėje rinkoje siekė 70 proc.
2004 m. steigiama įmonių grupė „Yukon Advanced Optics Worldwide“, su centrine būstine Vilniuje. 2005 metais įmonių grupė tapo pirmąja pasaulyje gamintoja, kuri civilinei rinkai pasiūlė skaitmeninius naktinius prietaisus. 2009 metais buvo įregistruotas „Pulsar“ prekės ženklas, kuris šiandien sudaro esminę „Yukon Advanced Optics Worldwide“ gaminamos produkcijos dalį. 2012 metais įmonė tapo pirmąja pasaulyje gamintoja, pristačiusi termovizorinius civilinės paskirties optikos prietaisus.
Šiandien „Yukon Advanced Optics Worldwide“ turi padalinius 7 pasaulio valstybėse ir daugiau nei 1000 darbuotojų.
-
Senasis miškininkų šuo jau Lietuvoje
Vokiečių tauta – pragmatiška ir racionali, taip pat ir jų pavadinimai. Istoriškai susiklostė, kad Lietuvoje ilgą laiką medžioklėje naudojami dratharai (šiurkščiaplaukiai) ir kurtsharai (trumpaplaukiai) vokiečių vižlai. Trūko tik langharų (ilgaplaukių). Na ir štai, pagaliau šios veislės atstovai jau Lietuvoje. Dabar mūsų šalyje turime visą komplektą: kurtsharus, dratharus ir langharus.
Vokiečių langharai, epitetą, Senieji miškininkų šunys, gavo dėl kelių priežasčių. Vokietijoje XIX amžiaus pabaigoje buvo labai paplitęs brakonieriavimas. Miškuose buvo pavojinga, o miškininkui išėjus į medžioklės plotus visada galėjai tikėtis išpuolio. Buvo daug žmogžudysčių. Terminas „Miškininko nužudymas“ buvo paplitęs tarp kriminologų. Miškininkai galėjo apsisaugoti tik ginklu ir šunimis. Kalbant apie ginklus, jie naudojosi Miuncheno ginklininko Peterio Oberhammerio patentuotais drilingais – mechaniškai sudėtingais šautuvais, prie kurių reikėjo priprasti ir kuriais buvo galima iššauti tiek šratais, tiek įvairaus kalibro kulkomis. Savotiškas šveicariškas peilis šaudymui. Tinkamas gynybai šuo buvo vadinamas vokiečių langharu. Vokiečių ilgaplaukis vižlas yra universalus medžioklinis šuo, pasižymintis dideliu aršumu, piktumu. Miškininkų šuo, tinkantis prie miškininko ginklo, kiekvienam žvėriui ir paukščiui, kiekvienai situacijai ir pavojui.
1893 metais baronas von Schorlemer Miunsteryje/Westfalije įkūrė vokiečių langharų klubą. Asociacijos tikslas buvo išvesti universalų, medžioklėje naudingą šunį. Veisimui buvo naudojami vietiniai šunys, daugiausia iš Miunsterio. Čia, painioje vietovėje su daugybe gyvatvorių, nedidelių miškų, nendrių sąžalynų ir vandens telkinių, reikėjo šuns, kuris atkakliai ir nuosekliai ieškotų, gerai varytų, mėgtų vandenį, saugiai bei puikiai aportuotų ir būtų gana piktas. Tokius šunis daugiausia laikė miškininkai. Tuo metu medžioklė ir plėšriųjų žvėrių skaičiaus reguliacija kartu buvo ir geras pajamų šaltinis, papildantis jų mažą atlyginimą. Tam jiems reikėjo aršaus, pikto ir puikiai aportuojančio šuns.
Vokiečių langharai pavadinimą „senieji miškininkų šunys“ įgijo ir dėl savo sugebėjimo kraujo pėdsaku sekti sužeistus kanopinius žvėris, skalyti medžiojant varant ir aportuoti sužeistus paukščius ir žvėrelius. Darbas vandenyje taip pat yra viena iš šios veislės stipriųjų pusių, vertinama tarp medžiotojų. Seniau šunis su tokiomis darbinėmis savybėmis daugiausiai laikė miškininkai, kurių gyvenimo ir darbo vieta buvo miškas – vieta, kur ir vyko tokio pobūdžio medžioklės.
Vokietijoje 1848 m. pasikeitus medžioklės įstatymui, kai medžioti galėjo visi norintys, atsirado didelis medžioklinių šunų poreikis. Daugeliu atvejų medžioklei laukuose, kurapkų paieškai, reikėjo greitų ir ištvermingų šunų. Tuo laiku iš Didžiosios Britanijos buvo atvežta daug medžioklinių šunų, kurie dažnai buvo maišomi su vietinėmis veislėmis, kad būtų greitesni ir elegantiškesni. 1931 metais Maxas Hinkelis savo knygoje „Deutsch-Langhaar“ rašė: „Deja, šie vienpusei medžioklei laukuose skirti šunys, kėlė savo šeimininkams daug kartaus nusivylimo. Jie tingėjo aportuoti. Susekti, pribaigti ir atnešti sužeistą lapę – jokių šansų. Nebuvo nė kalbos apie sekimą sužeistų žvėrių kraujo pėdsaku. Ištraukti iš ledinio vandens sumedžiotą antį šunims taip pat nepavyksta. Ką su jais daryti?“
Atsižvelgiant į tai buvo surengtos parodos, skirtos medžiokliniams šunims, visų pirma vokiečių kurtsharams (trumpaplaukiams) ir vokiečių langharams (ilgaplaukiams) vižlams, kurių tikslas buvo identifikuoti vokiečių medžioklinius grynakraujus šunis. Medžioklinių šunų veislių tobulinimo asociacijos surengtoje parodoje, vykusioje 1879 metais Hanoveryje, buvo nustatytos pirmosios vokiečių ilgaplaukių vižlų veislės charakteristikos.
To pasekmė, kaip jau buvo rašyta, 1893 metais barono von Schorlemeris įkurtas langharų klubas Miunsteryje.
Pradėjus grynaveislį veisimą buvo išskirtos penkios linijos, kuriomis remiantis buvo vykdomas veisimas. Be to, Žemutinėje Saksonijoje, Meklenburge, Tiūringijoje ir aplink Niurnbergą, taip pat buvo keletas vietovių, kuriose buvo auginami vokiečių langharai. Tarp jų vyko veisimo mainai, bet tuomet tai buvo labai sunku, nes veisėjai nebuvo tokie mobilūs. Paprastai, prasidėjus rujai, kalę pas patiną siųsdavo traukiniu.
Iki 1919 m. juodai balti ilgaplaukiai taip pat buvo įrašomi į vokiečių langharų kilmės knygą. Tai daugiausia vyko Vestfalijos Miunsteryje. Tačiau ilgainiui tokie ilgaplaukiai atsiskyrė į atskirą veislę ir nuo 1922 metų juodai baltos spalvos šunis buvo pradėta veisti Didžiųjų Miunsterlanderių asociacijoje. Be „Langhaar“ klubo Berlyne, Niurnberge ir Miunchene buvo įkurti keli kiti vokiečių langharų klubai, kurie 1926 m. susijungė ir sukūrė Deutsch-Langhaar Verband (Vokiečių langharų asocijaciją). Deutsch-Langhaar-Verband rūpinasi veisle vesdama kilmės knygą, reguliariai rengdama federalines parodas, tarptautinės vokiečių langharų asociacijos varžybas ir kasmet rengdama Schorlem rudeninius vižlų bandymus. Šiuo metu ši organizacija vienija trylika nepriklausomų regioninių veislės klubų. Veisimo tikslas – grynaveislių vokiečių ilgaplaukių vižlų išsaugojimas su tipine išvaizda ir medžiokliniais gebėjimais. Ypatingai vertinamas darbas po šūvio, taip pat ramus ir stabilus temperamentas. Šuniukai parduodami tik medžiotojams.
Veisimui naudojami šunys turi būti ne jaunesni kaip 18 mėnesių ir geros formos, kailio ir tipo. Be formos ir kailio vertinimų, maždaug prieš 30 metų Deutsch-Langhaar-Verband įvedė ir tipo vertinimą. Vokiečių ilgaplaukis vižlas turėtų būti ne tik medžioklinės formos, bet ir atrodyti kaip tipiškas vokiečių ilgaplaukis vižlas. Tai reiškia, kad jis turi būti stipraus kūno sudėjimo su gilia, plačia krūtine, stipriais, tiesiais kaulais, lyčiai būdinga galva su sunkiomis ausimis ir gražia uodega. Tam, kad šuo būtų tinkamas naudoti veisimui, jis turi būti išlaikęs pavasarinius jaunų šunų bandymus (VJP) ir rudeninius vižlų bandymus (HZP). Taip pat šių bandymų metu privalo būti labai gerai įvertintas jo sekimas kiškių pėdsakais, anties paieška ir jo charakterio stiprumas. Šunys, sekant pėdsaku, turi skalyti ir turėti piktumo, aršumo.
Vokiečių langharai veisiami rudos, šviesiai ir tamsiai žilos bei rudai baltos spalvos. Apie 70 procentų yra grynai rudi. Taip pat leidžiamos spalvos: tamsiai žila (su didesnėmis ar mažesnėmis tamsiai rudomis dėmėmis), šviesiai žila (su didesnėmis ar mažesnėmis šviesiai rudomis dėmėmis) ir „upėtakio“ žilumo (daug mažų rudų dėmių baltame fone).
Nemaža dalis rudos spalvos veislės atstovų yra homozigotiniai (dominuojantys), o tai reiškia, kad kai šie šunys poruojami su žilais,vadojegimsta tik rudi šuniukai. Kita vertus, vadoje, kurioje abu tėvai žili arba rudai balti, šuniukai niekada nebus vienspalviai rudi.
Kailis atsparus oro sąlygoms ir spygliams, prigludęs, apie 3,5 centimetro ilgio, ilgesnis apatinėje kaklo, krūtinės ir pilvo dalyje. Priekinės ir užpakalinės kojos su plaukų „kutais“, uodega su plaukų „vėliava“, tai labai gražiai puošia šunis. Plaukai šiurkštūs ir tankūs. Net ir ilgai dirbant vandenyje, vanduo neprasiskverbia pro kailį.
Idealus aukštis patinams yra nuo 63 iki 66 centimetrų ir kalėms – nuo 60 iki 63 centimetrų. Palyginimui: vokiečių dratharų idealus aukštis patinams nuo 61 iki 68 centimetrų ir kalėms nuo 57 iki 64 centimetrų, o vokiečių kurcharų patinams nuo 62 iki 66 centimetrų ir kalėms nuo 58 iki 63 centimetrų.
Kasmet vidutiniškai užregistruojama apie gimusių 650 šuniukų. Palyginimui: vokiečių dratharų kasmet užregistruojama apie 3500, o vokiečių kurtsharų apie 1500 šuniukų.
Siekdami užkirsti kelią degeneracijai, patinų poravimo skaičius į metus yra ribojamas iki dvylikos. Taip išvengiama vadinamojo čempioniško veisimo. Aštuntajame dešimtmetyje iš tuometinės Čekoslovakijos keletą kartų langharai buvo įvežti į Vokietiją ir tai buvo labai naudinga veislei, dėl to ypač pagerėjo Vokietijos langharų kailis. Nedidelis svetimo kraujo įliejimas taip pat įvyko 1990 metais, po susijungimo su veisėjais naujose vieningos Vokietijos federacinėse žemėse. Naudinga ir skaitmeninė Deutsch Langhaar Verband veisimo programa, kurioje rodomas atskirų veislinių šunų giminystės koeficientas ir kompiuteriu galima imituoti „bandomuosius poravimus“. Šiuo metu vyksta uždaras bandymas veisti su vokiečių kurtsharais (trumpaplaukiais) vižlais. Kol kas eksperimentas yra daug žadantis. Tačiau norint iš tikrųjų džiaugtis, dar reikia palaukti konkrečių rezultatų. Esmė yra tik išplėsti genetinį potencialą, o ne pagerinti langharų darbines savybes laukų medžioklėse.
Vokiečių ilgaplaukiai vižlai dažnai registruojami į įvairiusbandymus. Kalbant apie metinį registracijų skaičių, palyginti su kitomis veislėmis, vokiečių ilgaplaukių vižlų skaičius yra gana didelis (žr. lentelę). Džiugina tai, kad daug langharų, lyginant su kitomis veislėmis, išlaiko visapusiškus vižlų bandymus.