Blog

  • Už žiaurų lūšies nužudymą – bauda ir kalėjimas

    Už žiaurų lūšies nužudymą – bauda ir kalėjimas

    Aukščiausiasis Teismas patvirtino prokurorų kaltinimus nykstančių gyvūnų, tarp kurių buvo patekusi ir į Raudonąją knygą įrašyta lūšis, neteisėtai žiauriu naikinimu. Dviem anykštėnams brakonieriams paliktos galioti pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes.

    Vienam nuteistų brakonierių buvo pavykę išsisukti nuo bausmės, nes apeliacinės instancijos teismas buvo nusprendęs jį išteisinti, tačiau Aukščiausiasis Teismas panaikino brakonieriaus bendrininką išteisinusią Panevėžio apygardos teismo nutartį, ir pripažino, kad prokurorų argumentai kasaciniame skunde dėl brakonieriaus bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas yra teisiškai pagrįsti ir įtikinami.

    Didelį krašto visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą sukėlusią nusikaltimų aplinkai ir dorovei baudžiamąją bylą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokurorai, dirbantys Anykščiuose, buvo perdavę nagrinėti kaimyniniam – Kupiškio rajono apylinkės teismui.

    Du anykštėnai už draudžiamu būdu – savadarbėmis kilpomis naikintus žvėris buvo pripažinti kaltais: 54 metų Vajėšių kaimo gyventojas nuteistas penkių mėnesių laisvės atėmimu, 49 metų Varkųjų kaimo gyventojas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

    Už gamtai padarytą žalą nuteistiems brakonieriams buvo priteista solidariai sumokėti 15 tūkst. 270 litų Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui – tokį civilinį ieškinį buvo pareiškęs viešąjį interesą ginęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Ričardas Juozainis, dirbantis Anykščiuose.

    „Visuomenė ir mūsų valstybės įstatymai netoleruoja draudžiamu būdu ir neleistinomis priemonėmis žvėrių gaudymo, žiauraus elgesio su jais. Nykstančių retų laukinių gyvūnų, tarp jų ir į Raudonąją knygą įrašytų lūšių, likimas, taip pat ir beatodairiškas žvėrių naikinimas savanaudiškais tikslais jaudina mus visus, todėl nusikaltimų gamtai ir gyvūnijai tyrimą prokurorai vertina kaip vieną prioritetinių veiklos sričių“,- teigia Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Ričardas Juozainis, dirbantis Anykščiuose.

    Pernai kovo 7 d. rytą Anykščių rajono miške netoli Vajėšių kaimo du anykštėnai draudžiamu būdu ir neleistinomis priemonėmis – savadarbe kilpa neteisėtai sugavo draudžiamą medžioti, į Lietuos Respublikos Raudonąją knygą įrašytą lūšį, tuo padarydami gamtai penkiolikos tūkstančių 270 litų žalą.

    Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ekspertų pažymoje rašoma, kad jų tirta lūšis – ketverių ar penkerių metų amžiaus patinas, pasismaugęs kilpoje, žuvo kankindamasis ir patirdamas skausmą.

    Aukščiausiasis teismas paliko galioti be pakeitimų pirmosios instancijos – Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo buvo patvirtinti prokurorų kaltinimai, ir nustatyta, kad pakliuvusi į nelaisvę lūšis buvo smaugiama kaklą užveržusios kilpos, žvėris buvo kankinamas ir patyrė didelį skausmą – buvo žiauriai pasielgta su žvėrimi, dėl ko jis ir žuvo.

    Brakonierių namuose rasti įkalčiai patvirtino jų neteisėtą ir žiaurų užsiėmimą – pareigūnai rado ir kartu su byla teismui buvo pateikę 42 savadarbes kilpas, metalinį trosą, suvyniotą į ritę, šešis vienetus metalinių trosų ir kitus neteisėto žvėrių naikinimo daiktinius įrodymus.

    Pastaraisiais metais Panevėžio apygardos prokurorams nagrinėjant teismuose nusikaltimus aplinkai ir žmonių sveikatai valstybinį kaltinimą teko palaikyti 35 baudžiamosiose bylose.

    Įstatymas tam, kas neteisėtai naikino, žalojo, gaudė ar kitaip įgijo, laikė, gabeno ar realizavo į Lietuos Respublikos Raudonąją knygą įrašytus ar pagal tarp tautinius susitarimus saugomus laukinius gyvūnus ir padarė didelės žalos gyvūnijai, numato laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų.[divide style=”2″]

    Šaltinis: www.grynas.lt

  • Kiaulių ir Šernų maro protrūkis

    Kiaulių ir Šernų maro protrūkis

    Gerbiami kolegos, gavome Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos (VMVT) pranešimą apie labai pavojingos ligos – klasikinio kiaulių maro, kuri mums, medžiotojams, geriau žinoma kaip šernų maras, nustatytą atvejį kaimyninėje Latvijoje.

    Šį pranešimą cituojame ištisai:
    ”Informuojame, kad 2012 m. lapkričio 16 d. Latvijoje, rytiniame (daugiau…)

  • Latvijoje nustatytas kiaulių maro virusas laukiniams šernams

    Latvijoje nustatytas kiaulių maro virusas laukiniams šernams

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad 2012 m. lapkričio 16 d. Latvijoje, rytiniame Kraslavos regione, Ludzos apylinkėse, netoli sienos su Baltarusija ir Rusija (apie 150 km iki Lietuvos pasienio) buvo nustatytas klasikinio kiaulių maro protrūkis laukiniuose šernuose. Informacinis pranešimas apie ligą išplatintas Europos Sąjungos Vieninga gyvūnų pavojingų užkrečiamųjų ligų sistema (ADNS).

    Klasikinio kiaulių maro (KKM) antikūniai buvo nustatyti ištyrus 2 sumedžiotus šernus, vykdant nacionalinę stebėsenos programą. Pakartotinai mėginiai ištirti Europos Sąjungos klasikinio kiaulių maro referentinėje laboratorijoje, kur ir buvo patvirtintas susirgimas ir išskirtas KKM virusas. Šiuo metu mokslininkai tiria, kokio tipo virusu buvo užsikrėtę Latvijoje sumedžioti šernai.

    Kraslavos ir aplinkiniuose regionuose buvo taikytos visos apsaugos priemonės, būtinos ligos plitimui sustabdyti.

    Klasikiniu kiaulių maru žmonės neserga. Ši liga dažniausiai būdinga kiaulėms ir laukiniams šernams. Liga plinta tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju. Netiesioginio kontakto būdu liga plinta per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą ar šeriant kiaules netinkamai apdorotu maistu. Klasikiniam kiaulių marui išplitus kiaulių ūkiuose, ūkininkai patiria didelius ekonominius nuostolius, įtakojama tolimesnė kiaulininkystės plėtra.

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Lietuvoje nuolat vykdo klasikinio kiaulių maro stebėseną. Šiemet jau ištirta 4 749 kiaulių ir šernų mėginių, visų tyrimų atsakymai neigiami. Mūsų šalyje klasikinis kiaulių maras pasireiškė 2009 m. ir 2011 m. Šiais metais liga pasireiškė Vengrijoje, Mongolijoje ir Rusijoje.

    Atsižvelgiant į tai, kad pavojinga užkrečiamoji liga nustatyta kaimyninėje valstybėje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ragina kiaulių laikytojus griežtai laikytis kiaulių laikymo vietų biologinio saugumo reikalavimų, užtikrinti, kad ūkiuose nesilankytų pašaliniai asmenys, stebėti laikomų kiaulių sveikatos būklę. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pasienio regionuose su Latvija ir Baltarusija esančioms kiaulių laikymo vietoms.

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba numato laikinai uždrausti šalutinių gyvūnų produktų iš Latvijos perdirbimą Lietuvoje.

    Esant bet kokiam užkrečiamosios ligos įtarimui kiaulių laikymo vietose ar pastebėjus nugaišusius šernus, prašome informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą visa parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 40 403.

    Šaltinis: www.delfi.lt

  • Rusiški medžioklei skirti ginklai

    Rusiški medžioklei skirti ginklai

    Visos šiame foto albume publikuojamos nuotraukos, surinktos iš asmeninių medžiotojų foto albumų arba atsiųstos jų pačių. Jei Jūs norite, kad Jūsų nuotrauka atsirastu sekančiame foto albume, nepatingėkite ir atsiųskite ją mums!

  • Ar reikia užmerkti akį taikantis?

    Ar reikia užmerkti akį taikantis?

    Didžioji dauguma šaulių, kuriuos stebėjau „badant” taikinius varžybose ar pasirengus atlikti lemtingą šūvį į žvėrį, o tokių žmonių buvo tikrai nemažai – užmerkia antrą (neaktyvią) akį. Galite pagalvoti, kad tai visiškai normalu. Galiu pasakyti, natūraliau – akies neužmerkti. Taip turėtų būti netgi šaudant atvirais taikikliais, bet šį kartą ne apie tai, nes čia ilgesnė praktika bei teorija apie vedančią akį, kurią mes jau visi ir taip daugmaž žinome.

    Šaudo abejomis atmerktomis akimis
    Taigi, klausiate, kodėl atmerkti neaktyvią akį yra natūralu, o užmerkti vieną – ne?
    Klausiate savęs, kodėl gi didžioji dauguma šaudančiųjų daro priešingai? O gi todėl, kad žiūrėdami per optinį taikiklį atmerkę antrą akį šauliai mato besidubliuojanti vaizdą, be to, antra akis rodo visiškai kito mastelio vaizdą. Tai sukelia sumaištį, o vieną akį užmerkus smegenys paprasčiausiai „išsprendžia” šią problemą.

    Pasiteiravau savo draugo medžiotojo Augtumo Adeikio, buvusio Lietuvos šaudymo sporto sąjungos nario, sporto meistro, apie atmerktų akių koncepciją. Jis paliudijo, kad šį metodą naudoja iki šiol, netgi medžioklės metu ar mūsiškėse šaudymo varžybose, kuriose rodo labai gerus rezultatus. Neaktyvios akies užmerkimas priveda prie antros akies spartesnio nuovargio bei papildomai apkrauna veido raumenis, kurie apsunkina stebėjimo bei taikymosi sąlygas, kai reikia visiškos ramybės.

    Akys mato skirtingai
    Nesigilinkime, kaip reikėtų prie to priprasti ar išmokti, tai tik laiko ir praktikos klausimas. Paanalizuokime akies-smegenų-įeinančios šviesos santykį.
    Smegenys yra užprogramuotos dirbti su dvejomis atmerktomis akimis, akys yra skirtos tam, kad nustatytų vaizdo „gylį“, t.y. sukurtų trimatį vaizdą.

    Užmerkiant vieną akį išjungiamas sugebėjimas tai padaryti ir vaizdas atrodo plokščias. Trimatis vaizdas yra labai svarbus veiksnys, nulemiantis žmogaus suvokimą apie taikinio atstumą, veiksmus ir aktyvumą.

    Akys prisitaiko prie įeinančios šviesos šaltinio padedant vyzdžiui – jis nuo šviesos srauto intensyvumo plečiasi arba siaurėja kaip fotokameros objektyvo diafragma. Kai antra akis užmerkta, o keliaujantis šviesos srautas per optikos prietaisą sąlyginai didelis, akių vyzdžiai dirba netolygiai – atitinkama neaktyvios akies vyzdys išsiplėtęs, o aktyvios – susitraukęs.

    Tuo metu, kai atliekate šūvį į žvėrį (mano nuomone, ta , svarbiau kalbant apie gyvą sutvėrimą nei popieriaus lapą), jūs staigiai patraukiate galvą nuo optinio taikiklio ir tuo pačiu atmerkiate neaktyvią akį. Kas tuomet vyksta? Šaulio akys dirba visiškai skirtingai, smegenys bando jas sugražinti į normalią būseną (vyresniems žmonėms tai trunka ilgiau)… Būtent tuomet, kai po šūvio reikia išanalizuoti ir įvertinti aplinką bei šūvio objektą, informacija smegenims pateikiama gana kebliai, kadangi vyzdžių ir lęšiuko susitraukimas ir atsistatymas yra fizinis pasikeitimas, smegenys nesugeba greitai peršokti šio barjero.

    Periferinio matymo problema
    Taip pat nepamirškime paanalizuoti periferinio matymo zonos.
    Periferinis matymas taip pat stipriai sumažėja, kai neaktyvi akis yra užmerkiama, nosis užstoja šauliui vaizdą iš kairės pusės (jei ginklas atremtas į dešinį petį) – tuomet dalis matymo lauko yra užblokuota.

    Be matymo lauko svarbus šviesos faktorius prieblandoje. Jei užmerkiate neaktyvią akį, automatiškai jūsų aktyvioji akis nepajėgia paimti nors ir nedidelio šviesos srauto taip, kaip sugeba abi atmerktos akys-tai yra labai svarbu medžiojant vakare. Dėl to smegenys gauna mažiau reikiamos informacijos ir vaizdas aplinkui tampa tamsesnis, labiau ribotas.

    Vienos akies užmerkimas trumpam laiko tarpui neturi labai didelės įtakos jūsų šūviui bei aplinkos stebėjimui, tačiau stebint ar besitaikant į žvėrį ir laukiant tinkamo momento ilgiau kaip 15-20 s, veido raumenys pavargsta, užmerkta akis yra spaudžiama, kyla veikliosios akies akispūdis-tai priveda prie to, kad po šūvio jums neįmanoma stebėti aplinkos abejomis atmerktomis akimis adekvačiai.

    Aplinkos analizė
    Abejomis atmerktomis akimis naudojasi šaudymo nuo atramos (angl. benchrest) šauliai, kad galėtų matyti taikinį ir tuo pat metu stebėtų aplinkinį vaizdą: matytų, kaip juda vėjo kryptį ir greitį rodančios vėliavėlės. Biatlonininkai bei kulkinio šaudymo sportininkai turi akies skydelius, kad nereikėtų užmerkti neaktyvios akies. Medžiotojai antra akimi analizuoja aplinkinę informaciją-geriau mato, kuria kryptimi juda žvėrys ar tiesiog „surenka” daugiau šviesos. Snaiperiai stebėdami savo taikinį per optinį taikiklį neužmerkia antros akies tam, kad nevargintų veido bei akies raumenų ir galėtų taikinį sekti ilgą laiką.

    Esminis faktas – žmogaus smegenys užprogramuotos veikti abejomis atmerktomis akimis ir informaciją, kurią gauname iš dviejų šaltinių, smegenims išeina greičiau ir lengviau apdoroti: suprasti vėjo kryptį, tiksliau nustatyti taikinio atstumą, suvokti ir apibendrinti aplinkos sąlygas ir sudaryti pilnavertį trimatį atvaizdą.

    Trikdžiai, kylantys užmerkus neaktyvią akį:
    1. Kyla akispūdis
    2. Aktyvi akis automatiškai prisimerkia
    3. Pavargsta veido raumenys
    4. Sutrumpėja taikinio stebėjimo laikas
    5. Sunkiau analizuoti aplinkinę informaciją
    6. Dingsta periferinis vaizdas
    7. Ilgesnis akies atsistatymas po šūvio
    [divide style=”2″]
    Autorius: Alfonsas Labuckas, UAB „Vollit” konsultantas
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

  • Iškilmingai paminėtos hubertinės – medžioklės globėjo šv. Huberto diena

    Iškilmingai paminėtos hubertinės – medžioklės globėjo šv. Huberto diena

    Zarasų medžiotojų ir žvejų draugija tradiciškai paminėjo medžioklės globėjo, šventojo Huberto dieną. Tradicinę šventę šiemet pagyvino ypatingi svečiai – Vilniaus medžiotojų draugijos medžioklinių ragų orkestras.

    Lapkričio 9-osios pavakarę šventė prasidėjo šventomis Mišiomis Zarasų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. (daugiau…)

  • „Girių takais” egzotiška medžioklė su lanku Suomijoje

    „Girių takais” egzotiška medžioklė su lanku Suomijoje

    Šioje „Girių Takais“ laidoje matysite, Lietuvos lankininkų medžioklę Suomijoje. Pakalbėsime apie medžiokles su lanku, matysite ančių, bebrų medžiokles ir net žuvų medžioklę.

  • „Girių takais” reportažas iš medžiotojų šventės

    „Girių takais” reportažas iš medžiotojų šventės

    Šioje „Girių takais“ laidoje, matysite reportažą apie nesenai įvykusią Kauno medžiotojų šventę. Pakalbėsime apie šventėje patirtus įspūdžius ir emocijas.

  • Siekiama uždrausti medžioklę gamtiniuose rezervatuose

    Siekiama uždrausti medžioklę gamtiniuose rezervatuose

    Medžioti ar nemedžioti Kuršių nerijos rezervatuose ir rekreacinėse zonose? – sprendžia aplinkosaugininkai ir savivaldybės politikai

    Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija siekia uždrausti medžioklę gamtiniuose rezervatuose ir apriboti rekreacinio prioriteto zonose. Pagrindiniai šios siekiamybės motyvai yra: rezervatuose – užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą, neleidžiant juose ūkinės veiklos (tame tarpe ir medžioklės); rekreacinio prioriteto zonose – užtikrinti ir saugoti poilsiautojų ramybę ir poilsį.

    Įsigaliojus naujam KNNP zonų ir jo ribų planui, medžiotojų klubo „Girinis“ narių naudojamas medžiotojų bokštelis atsidūrė Grobšto gamtinio rezervato ribose. Direkcija jau šių metų pradžioje kreipėsi su prašymu į medžiotojų klubą „Girinis“ dėl bokštelio atsidūrusio gamtinio rezervato teritorijoje pašalinimo, tačiau iki šiol bokštelis pašalintas tik dalinai, o klausimas toliau sprendžiamas teismuose.

    Tačiau, kaip praneša nacionalinio parko direkcija, panašu, kad ir su kitu medžiotojų bokšteliu, esančiu Nidos centre, šalia pėsčiųjų tako į centrinį Nidos paplūdimį, konfliktinė situacija vėl kartosis. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija jau du kartus kvietė medžiotojų klubo „Girinis“ pirmininką O. Baltraną, pokalbiui ir aplinkybių paaiškinimui, tačiau kvietimai yra ignoruojami ir į ATP protokolo nagrinėjamus medžiotojai neatvyksta. Šiuo metu svarstoma galimybė, kreiptis į Neringos policijos komisariatą dėl medžiotojų klubo „Girinis“ prezidento O. Baltrano atvesdinimo policijos pagalba.

    Tuo pačiu sprendžiamas bokštelių klausimas ir su kitu Kuršių nerijos nacionaliniame parke medžiojančiu Klaipėdos Universiteto medžiotojų būreliu, kurio paprašyta pašalinti tris bokštelius: vieną esantį Juodkrantės kormoranų-pilkųjų garnių kolonijoje, antrą esantį Juodkrantės gyvenvietės rekreacinėje zonoje ir trečią bokštelį esantį miškingoje teritorijoje šalia jūrinio erelio lizdo.

    Neringos savivaldybės taryba artimiausiu metu svarstys Triukšmo prevencijos Neringos savivaldybės viešose vietose taisykles. Antradienį Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kreipėsi į Neringos savivaldybę su pasiūlymu dėl minėtų taisyklių projekto papildymo nauju punktu draudžiančiu naudoti šaunamuosius garsinius ginklus gyvūnų medžioklei ir gausos reguliavimui Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenviečių artimose teritorijose (nustatytose rekreacinio prioriteto zonose).[divide style=”2″]
    Šaltinis: www.15min.lt

  • Fazanų medžioklė

    Fazanų medžioklė

    Fazanus Lietuvoje leidžiama medžioti gana ilgai: nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 1 d. Jų medžioklės Lietuvoje vis labiau populiarėja, bet tik pavasarį. Rudenį ir žiemą fazanų dažniausiai sumedžiojama atsitiktinai – medžiojant kitus žvėris bei paukščius. Vasarį, pasibaigus šernų, pagrindinio Lietuvoje medžioklės objekto, medžioklėms, lieka medžioklinė „tuštuma“. Vandens telkiniai dažniausiai dar būna sukaustyti ledo – bebrauti dar per anksti, slankų pavasarinė medžioklė uždrausta, lapiauti ne visi nori ar gali, o ir laimikiai šioje medžioklėje nebūna labai gausūs. Todėl norint sukviesti draugus į medžioklę ar šiaip pažymėti kokį nors įvykį, organizuojamos fazanų medžioklės. Fazanai dažniausiai būna perkami Lenkijoje ar kitoje šalyje ir į medžioklės plotus paleidžiami prieš pat medžioklę.

    Iš „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse“ išvardytų leidžiamų devynių medžiojimo būdų fazanus teoriškai galima medžioti šešiais būdais: varant, sėlinant, „grandine“, „katilu“, su plėšriaisiais paukščiais bei tykojant. Vienais medžiojimo būdais fazanai sumedžiojami atsitiktinai, kitais būdais – jie specialiai medžiojami. Vieni fazanų medžiojimo būdai yra kolektyviniai, kiti – individualūs.

    Pagal medžioklės taisykles fazanus, kaip ir kitus paukščius (išskyrus varninius), draudžiama medžioti be medžioklinių šunų. Ir tai nepriklauso nuo medžioklės būdo. JEI MEDŽIOJI PAUKŠČIUS – TURĖK ŠUNĮ. Su kokios veislės šunimi medžioti fazanus, priklauso nuo medžiojimo būdo. Tačiau apie tai vėliau.

    Medžiojant sėlinant (tai ir turėtų būti pagrindinis individualus fazanų medžioklės būdas) šuo turi mokėti ieškoti fazano.
    Suradęs jį pakelti (su tilktimi ar be jos -priklausomai nuo šuns veislės) ir po sėkmingo šūvio surasti ir atnešti sumedžiotą fazaną, taip pat ieškoti sužeistų fazanų. Čia labiausiai tinka paukštiniai šunys (vižlai), dirbantys su tilktimi. Tinkamiausi salyno (anglų) paukštiniai šunys. Iš jų Lietuvoje dažniausiai laikomi anglų seteriai, škotų seteriai (gordonai), airių seteriai. Yra vienas kitas pointeris. Iš esmės, Lietuvoje retai laikomi medžiokliniai šunys. Labai tinka ir kontinentiniai paukštiniai šunys. Iš jų Lietuvoje labiausiai paplitę dratharai (vokiečių šiurkščiap-laukiai paukštiniai šunys), kurtsharai (vokiečių trumpaplaukiai paukštiniai šunys), dar yra vienas kitas didysis bei mažasis musterlenderis, vaimairaineris, italų brakas. Dratharai ir kurtsharai Lietuvoje sudaro didžiąją daugumą paukštinių šunų.

    Medžiojant su šios grupės šunimis idealiausia, kai kiekvienas medžiotojas turi savo šunį (bet tai būna labai retai) ir medžioja individualiai. Tačiau dažniausiai medžioklėje medžiotojų būna daugiau negu šunų. Tokiu atveju vienam šuniui turi tekti ne daugiau kaip 3 medžiotojai. Ir tokios grupelės turi medžioti atskirai, nes ne visi šunys moka dirbti sutartinai. Fazanų ieškoma (jeigu jie išleisti seniai ar išsiperėję laisvėje) krūmais apaugusių ežerų, upelių, tvenkinių pakrantėse, laukų želdiniuose, aukšta žoline augmenija apaugusiose vietose bei kitose tankmėse. Jei išleisti neseniai, tai ir medžiojama išleidimo vietoje ir apie ją. Pradėti medžioti patariama ne anksčiau kaip 9 valandą ir baigti ne vėliau kaip 14-15 valandą, t. y. pasinaudoti laiku tarp fazanų rytinio ir vakarinio maitinimosi. Medžiotojai eina viena linija. Medžiojant nereikėtų vaikščioti greitai, nors judėjimo tempą diktuoja šuo, ir kuo daugiau medžiotojų medžioja su vienu šunimi, tuo tempas mažesnis. Šuo turi kruopščiai apieškoti visą šuns vedlio norimą plotą. Suradęs fazaną turi nutilkti. Jei fazanas neišlaiko tilkties ir bėga, šuo neturi jo persekioti. Persekioti galima leisti tik labai patyrusį, gerai dresuotą šunį. Prie nutilkusio šuns paprastai eina šuns šeimininkas. Žinoma, galimi ir kitokie susitarimai -kai prie nutilkusio šuns eina artimiausias medžiotojas arba prieina visi medžiotojai ir į pakilusį fazaną šauna pagal susitarimo eiliškumą. Fazanai ne visada ilgai išlaiko tilktį, todėl einant link nutilkusio šuns reikia būti pasiruošus šūviui. Į pakilusį, pabaidytą be tilkties fazaną šauna artimiausias medžiotojas. Fazanas, ypač patinas, kildamas dažniausiai su-kvaksi ir tai atkreipia medžiotojo dėmesį. Kai fazanas pakyla iš labai arti, nereikia skubėti šauti – paukščiui reikia leisti nuskristi 30-40 metrų.

    Medžiojant sėlinant taip pat gali būti naudojami tilkties nedarantys šunys: įvairūs spanieliai (rusų, kokerspanieliai ir kt.), vokiečių vachtelhundai (vokiečių putpeliniai šunys), auksasplviai bei labradoro retriveriai. Taip pat laikos bei jagtejerai. Medžiojama panašiai kaip ir anksčiau aprašytu būdu. Medžiotojas ar medžiotojai eina per fazanų laikymosi vietas ir šauna į šunų pakeltus paukščius.
    Pagrindinis fazanų kolektyvinis medžiojimo būdas yra varant. Tačiau norint, kad tokia medžioklė būtų sėkminga, reikia, kad varyme būtų gana nemažai fazanų. Medžiojimo technologija priklauso nuo aplinkos, kurioje vyksta medžioklė. O varant fazanai medžiojami ir miške, ir krūmuose, ir laukuose, bet dažniausiai tokios medžioklės apima visus anksčiau paminėtus biotopus. Varant dažniausiai fazanai medžiojami dviem būdais. Pirmasis – kai medžiotojai stovi plačioje miško, krūmų proskynoje ir šaudomi virš medžių lajų skrendantys fazanai. Tokiuose medžioklės plotuose miškas yra išretinamas – iškertami krūmai, trakas, pomiškis, kad susiformuotų vešli, aukšta žolinė danga. Antrasis būdas – kai fazanai iš krūmų ir sąžalynų genami į atviresnę vietą.

    Varant fazanams pakelti galima naudoti medžioklinius šunis. Tačiau čia netinka tilktį darantys šunys. Varovai turi judėti lėtai, patikrindami visas įtartinas (kur gali slėptis fazanas) vietas. Kai medžiojama gana atvirose vietose, gerai, kai flanginiai varovai turi ilgas kartis su vėliavėlėmis, kuriomis mosuodami neleidžia fazanams išskristi per flangus.
    Taip dažniausiai medžiojama prie fazanų veislynų, taip pat, kai fazanai į medžioklės plotus paleidžiami prieš medžioklę.

    Prie fazanų veislynų, aklimatizatorių medžioklės plotai gali būti specialiai paruošiami fazanų medžiojimui varant (1 pav.) Kad būtų užtikrinamas varovų ir šunų saugumas bei būtų galima priversti fazanus skristi tarp medžiotojų linijos ir varymo ploto, iškasamas kanalas (b) ir supilamas pylimas (c). Ant jo iš tinklo ir žabų įrengiamos išilginės bei skersinės neaukštos (maždaug pusės metro) tvorelės, priverčiančios fazanus skristi, nes į bėgantį žeme fazaną nešauname. Medžiotojų linijoje yra paruošiamos medžiotojų stovėjimo vietos. Jos išdėstomos kas 20 metrų. Galimi keli jų paruošimo būdai: gali būti įrengiamos stacionarios priedangos iš šakų, nendrių, tinklo, medžio ar pan., gali būti pastatomos kilnojamos širmos, gali būti apželdinamos eglių gyvatvore. Varymo plote (e), kuriame turi būti krūmų, aukštos žolės bei kitų tankmių, iššienaujami takai. Čia statomas ir fazanų perlaikymo voljeras (aklimatizatorius). Taip buvo įrengtas plotas fazanų medžioklei Šunskų valstybiniame medžioklės ūkyje, bet šiuo metu jis jau sunaikintas, kaip ir sunaikinti abu stambūs fazanų veislynai.

    Vidurio Europoje geriausiai fazanų medžioklei įrengti plotai yra Čekijoje, Židlochovice, kur yra išlikusi viena seniausių medžioklinių pilių Europoje. Čia fazanai veisiami ir medžiojami nuo XVII a. Per medžioklės dieną čia sumedžiojama 1 000-1 500 fazanų.
    Medžiojant „grandine“, „katilu“, kaip dažniausiai medžiojami kiškiai bei lapės laukuose, fazanų taip pat būtų galima sumedžioti. Bet turi būti medžioklinių šunų.

    Specialiai prie masalo ar be jo fazanų niekas netyko, nors toks būdas taip pat galimas. Šiuo būdu jų galima sumedžioti, kai tykojama kitų paukščių, pavyzdžiui, ančių, karvelių. Fazanai gali ateiti ir į šernų viliojimo vietas, ypač, jei šeriama grūdais, bet vargu ar mūsų medžiotojas jį šaus, nes laukia „rimto“ žvėries, dažniausiai šerno. Be to, ir šuns toje medžioklėje gali nebūti.

    Medžiojant su plėšriaisiais paukščiais, o ypač su ereliais ar vištvanagiais, fazanas yra vienas pagrindinių laimikių. Medžioklės etika reikalauja šauti tik į skrendantį fazaną. To reikalauja ir saugus elgesys medžiojant. Be to, draudžiama šauti žmogaus aukštyje skrendantį fazaną, o jie taip skrenda dažnokai.

    Anglas ir lietuvis medžioja fazanus Anglijoje. Anglas sako: „Sere, pas mus į bėgantį fazaną nešaunama“. „O, taip“, – atsako lietuvis. „Aš palauksiu, kol jis sustos.“ Daugelyje medžioklės plotų yra netikslinga veisti fazanus arba medžioklės plotų naudotojai neturi tikslo fazanus veisti laisvėje, tada reikia stengtis išmedžioti kuo daugiau išleistų fazanų.
    Paprastai patelės yra nemedžiojamos, bet jei, kaip minėta anksčiau, fazanai laisvėje nebus veisiami, galima ir net reikia medžioti ir pateles. Paprastai patelės yra nemedžiojamos, bet jei, kaip minėta anksčiau, fazanai laisvėje nebus veisiami, galima ir net reikia medžioti ir pateles.

    2 pav. Fazano reakcija į šūvį: a) pataikius į galvą bei kaklą; b) pataikius į pilvą: c) pataikius į sparną; d) pataikius į akį: e) pataikius į nugarą; f) pataikius į koją
    Fazanai šūviui yra gana atsparūs. Skrenda gana greitai. Rekomenduojama fazanus medžioti 3,20-2,75 mm šratais. Nors patyrimas parodė, kad mūsų medžiotojai fazanus medžioja daug stambesniais, iki 4,25 mm, šratais (kaip ir daugelį smulkių gyvūnų). Kur pataikyta fazanui, galima nustatyti pagal pašauto fazano reakciją (2 pav.).

    Kai medžiojama šiltuoju metų laiku, sumedžiotiems fazanams pravartu išimti vidurius. Sumedžioto fazano patino amžių galima apytikriai nustatyti pagal kojos pentino ilgį ir formą (3 pav.).

    Autorius: Kęstutis Pėtelis
    Šaltinis: Žurnalas „Medžiotojas ir medžioklė”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta turinį be mūsų sutikimo draudžiama!