Blog

Kaip nusipirkti naktinio matymo įrangą?
Pasirinkti aukštos kokybės naktinio matymo prietaisą, kuris atitiktų Jūsų poreikius ir kišenę, nėra lengva užduotis. Parduotuvės ir katalogai siūlo kelių tipų, bei skirtingų gamintojų naktinio matymo prietaisus. Paprastai skaitant produkto registracijos liudijimus ne visada galima susidaryti pakankamą supratimą apie esamą pasirinkimą, nes kartais gamintojai „išpučia“ realias prietaiso galimybes (kartais 5-100 kartų) ir agresyviai reklamuoja savo produktą be aiškaus visų techninių duomenų paaiškinimo pirkėjui.
Neatsižvelgiant į šio straipsnio išsamumą, mes tikimės, kad tai jums padės pasirinkti tinkamą naktinio matymo įrangą.
Kiekvienas naktinio matymo prietaisas (NMP) veikia pagal vaizdo ryškumo didinimo principą matomos šviesos ir infraraudonųjų spindulių diapazone. Prietaisas turi objektyvą, šviesos stiprinimo vamzdelį su aukštos įtampos maitinimo šaltiniu. Šviesa (pavyzdžiui žvaigždžių šviesa) atsispindi nuo stebimo objekto, patenka į objektyvą ir sukuria vaizdą ant šviesos stiprinimo vamzdelio foto katodo. Šviesos stiprinimo vamzdyje šviesa elektroniškai stiprinama ir matomas vaizdas yra geltonai žalias. Du svarbiausi NMP elementai yra šviesos stiprinimo vamzdis ir optika. Tarptautiniu mastu NMP klasifikuojami: I, II, III kartos (su tam tikrais tarpiniais lygiais: I+ ir II+).

NMP I karta
I kartos šviesos stiprinimo vamzdyje yra vakume patalpintas foto katodas, kurio jautrumas yra 120-250 mA/Im. Šviesos stiprinimas yra 120-900 kartų, rezoliucija centre yra 25-35 linijų milimetre.

NMP produktai pagaminti naudojant tokius vamzdelius yra populiarūs dėl mažos jų kainos(mažiau nei 320 dolerių). Viena iš šių prietaisų savybių yra ta, kad vaizdas aiškiausias viduryje ekrano, kai tuo tarpu tampa šiek tiek iškreiptas ir mažiau aiškus palei kraštus. Ryškios šviesos šaltiniai (gatvių apšvietimas, apšviesti langai ir t.t.) gali sugadinti vaizdą, jeigu prietaisas bus nukreiptas į šviesą.

Netgi tos pačios I kartos vamzdeliai gali būti gana skirtingų charakteristikų. Kaip kokybės kontrolės dalis, NMP vamzdeliai yra vertinami pagal kokybę ir parduodami labai skirtingomis kainomis, kurios priklauso nuo šviesos stiprinimo ir vaizdo ryškumo. Kartais šis skirtumas atsispindi kainoje NMP iš skirtingų gamintojų. „Dedal-Handy“ ir „Dedal-160“ naudoja vamzdelius, kurie yra 1,5-2 kartus brangesni, nei kiti analogiški konkurentų produktai. Vamzdelio pasirinkimas priklauso nuo foto katodo jautrumo, šviesos stiprinimo, rezoliucijos ir matomo vaizdo ryškumo. Mažos juodos dėmelės ekrane, kaip taisyklė, neiškraipo vaizdo tamsoje ir neturėtų būti pagrindas atmesti šį prietaisą. Vis dėl to, ryškios dėmelės (panašios į žvaigždes) ir šviesos taškeliai matomame lauke byloja apie prietaiso broką.

Prietaisas, kurio vaizdo kontrastas yra prastas, yra prastos kokybės. Perkant NMP, pirkėjas gali patikrinti vaizdo aiškumą ir rezoliuciją, tačiau jautrumas gali būti patikrintas profesionalų, naudojant specialią įrangą, arba reikia palyginti keletą prietaisų tamsoje.

Dėl mažo jautrumo, I kartos vamzdeliai yra labai priklausomi nuo optikos pralaidumui šviesai. Tiktai prietaisai su specialia šviesos surinkimo optika (prieartinimas ne daugiau kaip 1,5 karto) galima gauti patenkinamus rezultatus, kai stebimo vaizdo apšvietimo sąlygos yra ekvivalentės mėnulio šviesai. Kai apšvietimas mažesnis, reikalingas IR iliuminatorius. Skirtingai nei daugelio kitų produktų šioje klasėje, „Dedal“ produktų I kartos vamzdeliuose įrengta Electronic Overload Flash apsaugos sistema, ji leidžia išvengti žalos, esant laikinam ryškios šviesos poveikiui.

Daugiapakopiai I kartos naktinio matymo vamzdeliai
Siekiant didesnio šviesos stiprinimo, kai kurie gamintojai sujungia šviesos stiprinimo elementus į tandemą iš dviejų ar trijų pakopų. Tai leidžia padidinti šviesos stiprinimą iki 20000-50000 kartų, tačiau su atitinkamai mažesne rezoliucija, ypač vaizdo kraštuose. Prietaisai pagaminti su daugiapakopiais I kartos vamzdeliais yra sunkesni ir didesni. Modernūs prietaisai su I+ arba II+ kartos technologija turi panašias charakteristikas su keleta daugiapakopių stiprintuvų trūkumų ir įrodė esą labiau populiarūs.

Karta I+ (Super I+)
Tai kita modifikacija I kartos NMP vamzdelių su pluoštine optine plokšte, kuri įrengiama priekyje arba gale vamzdelio. Šis pakeitimas leidžia pagerinti vaizdo rezoliuciją ir neleidžia iškraipyti pašaliniams šviesos šaltiniams matomo vaizdo. I+ kartos vamzdeliai turi apytiksliai 1000 kartų šviesos stiprinimą, o foto katodo jautrumas padidėja iki mažiausiai 280 mA/1 m. Rezoliucija vaizdo centre yra 45-50 lp/mm

NMP prietaisai su I+ kartos vamzdeliais skiriasi nuo I kartos tuom, kad I+ kartos geresnė vaizdo kokybė, mažesni iškraipymai ir didesnis matymo atstumas aktyviame arba pasyviame režime (su IR iliuminatoriumi). Šie prietaisai veikia gerai miesto aplinkoje. Atviroje aplinkoje tokie prietaisai efektyvūs kai aplinkos apšvietimo lygis yra ¼ mėnulio šviesos. Jei apšvietimo lygis yra žemesnis, tada reikalingas IR iliuminatorius. I+ kartos vamzdelių kainos yra 4-9 kartus didesnės nei I kartos vamzdelių. Pastaba. Pirkėjas turėtų atsižvelgti į tai, kad kai kurie gamintojai naudoja pavadinimą I+ karta, kai tuo tarpu jų prietaisai yra I kartos. Tai dažnai klaidina pirkėjus, nes iš tikrųjų I kartos vamzdelių rezoliucija yra ne didesnė nei 38-40 pl/mm.

II karta
II kartos vamzdelių konstrukcija skiriasi tuom, kad naudojamas specialus elktroninis stiprintuvas- mikro kanalo plokštė (MKP).

Tokio NMP vamzdelio techninės charakteristikos: didesnis foto katodo jautrumas nuo 240 mA/lm, rezoliucija nuo 32-38 lp/mm. Veikimo trukmė tokių vamzdelių yra ne mažesnė nei 1000-3000 valandų. Yra dviejų tipų NMP vamzdeliai su mikro kanalo plokšte (MKP): 25 mm ir 18 mm. Vartotojui didesnis skersmuo yra efektyvesnis, bet taip pat reikaluja didesnio NMP.

II+ karta
Su šviesos padidėjimu 25000-35000 kartų, II+ kartos vamzdeliai turi foto katodus, kurių jautrumas 240-600 mA/lm ir yra jautrūs šviesai infraraudonųjų spindulių spektre. Rezoliucija yra 39-45 lp/mm. Vamzdelio veikimo trukmė apie 1000-3000 valandų. Kadangi II+ kartos vamzdeliai yra mažesni (jie neturi greitinimo kameros), jų šviesos stiprinimas yra šiek tiek mažesnis nei II kartos vamzdelių. Tačiau dėl ypač didelio jautrumo IR spindulių spektre, II+ kartos prietaisai turi didesnį matymo lauką atvirose erdvėse. Jei pagrindinis prietaiso uždavinys yra nuotraukų ar video įrašymas, tai II kartos prietaisus vertėtų rinktis dėl jų didesnio šviesos surinkimo. NMP prietaisuose su II+ kartos vamzdeliais įrengta automatinė šviesos surinkimo kontrolė, apsauga nuo didelės šviesos blyksnio, apsauga nuo šoninių šviesos iškraipymų ir funkcija aukštos kokybės vaizdui visame regėjimo lauke palaikyti. Prietaisus su II+ kartos vamzdeliais naudoja daugelio šalių karinės pajėgos ir šie prietaisai ekspertų laikomi profesionalios kokybės.

III karta
III karta skiriasi nuo II+ kartos tuom kad naudojamas foto katodas yra pagamintas Galio Arsenato pagrindu su dar didesniu jautrumu IR spindulių spektre. Foto katodo jautrumas yra 900-1600 mA/lm, rezoliucija yra 32-64 lp/mm ir veikimo trukmė apie 10000 valandų. Tai 3 kartus ilgiau nei su II kartos vamzdeliais. NMP turintys III kartos vamzdelius dirba labai gerai mažai apšviestose aplinkose. Vaizdas gaunamas švarus, kurio kontrastas yra puikus. Vienintelis III kartos vamzdelių trūkumas yra jų pažeidžiamumas šoninės šviesos iškraipymams, nes vamzdelio priekyje nėra sumontuota šviesolaidinė plokštė. II+ ir III kartos prietaisai iki neseniai buvo daugiausiai naudojami kariniuomenės, šie NMP tapo plačiai prieinami visai neseniai.

Optika
Naktinio matymo prietaiso optinė dalis susideda iš objektyvo ir okuliaro. Pagrindinis reikalavimas yra aukštas šviesos pralaidumas matomos ir artimo IR šviesos diapazone. Tai išreiškiama geometrine šviesos galia nuo linijos (F-skaičius) 1; 1,4; 2,0; 2,8; 4,0 ir taip toliau. Objektyvas su padidintu skaičiumi (žingsniu) praleidžia dvigubai mažiau šviesos. Didelė šviesos galia yra labai svarbi naktinio matymo prietaisams, ypač I ir I+ kartos. Sumažėjus šviesos galiai iki 2,4-2,8 , plika akimi galima matyti geriau negu su I kartos naktinio matymo prietaisu pasyviame režime. Didelės galios optikos su židinio santykiu mažesniu kaip 1,5 kūrimas ir gamyba yra sudėtinga užduotis. Ne kiekvienas gamintojas gali tai pagaminti. Žinoma šviesos galios optikos kaina turi įtaką galutinei naktinio matymo prietaiso kainai. Daug gamintojų į savo naktinio matymo prietaisus įdiegia objektyvus su didesniu fokusavimo atstumu ir maža šviesos galia, kad gautų didesnį padidinimą (3,5-5,0). Jei norite pasirinkti tarp dviejų įrenginių (iš tos pačios kartos ir išmatavimų, bet su didesniu didinimu) atstumas ir vaizdas kuri gausite bus blogesnis negu prietaisų su mažesniu didinimu ir didesne šviesos galia. Tai ypač labai svarbu medžiokliniams naktinio matymo taikikliams.

Visi “Dedal” įrenginiai komplektuojami su lengvo svorio objektyvais ir gera šviesos galia F/1,2 arba F/1,5. Kartais naktinio matymo prietaisų objektyvai yra su veidrodinėmis linzėmis. Jie garantuoja bendrą ašinį matmenį , bet turi demaskavimo efektą ir turi tomis pačiomis sąlygomis blogesnę šviesos galią. Štai kodėl atsisakoma Rusijoje ir užsienyje gaminti naktinio matymo prietaisus su objektyvais turinčiais veidrodines linzes.

IR iliuminatorius
Civiliniams naktinio matymo sistemoms IR iliuminatorius naudingas elementas, kadangi apšviečia stebimą objektą papildoma šviesa. Tai ypač vertinga, kai aplinkos apšvietimas nėra pakankamai ryškus esant pasyviam (žvaigždžių šviesa) režimui arba kai stebimas objektas yra šešėlyje. IR iliuminatoriai būna IR lazeriais arba IR diodais ir specialiomiis šviesos lempomis. Reikia nepamiršti, kad lazeriniai iliuminatoriai gali pakenkti akims. Dėl šios priežasties , jie yra uždrausti civiliniam naudojimui daugelyje technologiškai išsivysčiusiose šalyse.

Iliuminatoriai su IR diodais yra nekenksmingi, be to jie turi papildomą privalumą. Jie suteikia dar daugiau šviesos, nei lazeriniai. Šiuo metu daugelis gamintojų gamina IR iliuminatorius su diodiniais IR komponentais, kurie duoda apie 3-12 mW.

Konstrukcija
NMP išskiriami trys fiziniai veiksniai: kompaktiškumas, svoris ir stebėjimo nuotolis. Deja, kartais šios savybės prieštarauja viena kitai. Pavyzdžiui, didesnį atstumą galintis stebėti prietaisas bus su didesniu objektyvu ir jo matmenis ir svoris bus didesni. Pirkėjas turi nuspręsti kurios charakteristikos yra prioritetinės ir pirkti atitinkamai tokį prietaisą.

Vienas veiksnys, kuris yra ypač svarbus, tai snaiperinio naktinio matymo taikiklio konstrukcija- jis turi būti labai tvirtas, kad atlaikytų atatrankos smūgius iki 500 Gs išilgai optinės ašies. Tokioje atšiaurioje aplinkoje the cross hairs, stebėjimo postai ir taikymosi koregavimai turi išlikti nepajudinti ir turi būti matoma bet kokiomis stebėjimo sąlygomis. Daugelis naktinio matymo šautuvų taikiklių, šiuo metu siūlomų rinkoje, nėra suprojektuoti tokioms stresinėms sąlygoms ir gali turėti silpną tvirtinimo ir prišaudymo sistemą. Tai reikalauja pakartotinai koreguoti siekiant išlaikyti tikslumą. Tai sudėtinga tema, kuri negali būti tinkamai išnagrinėta trumpame straipsnyje.

Stebėjimo atstumas ir atpažinimas
Pirkėjas turėtų atsižvelgti į tai, kad stebėjimo atstumas ir atpažinimas, kuriuos NMP duoda, priklauso nuo naktinio apšvietimo lygio, oro švaros, ir kontrasto tarp stebimo objekto ir fono. Kai apšvietimas padidėja, atpažinimo atstumas tampa didesnis. Kai apšvietimas sumažėja, atpažinimo atstumas sutrumpėja.

Toliau pateikiama lentelė, kurioje nurodomi naktinio stebėjimo ir atpažinimo atstumai.

Apibendrinimas
Apibendrinant, mes rekomenduojame naudoti šiuos paprastus nurodymus renkantis NMP

• Jeigu vaizdo kokybė ir atstumas iki taikinio nėra gyvybiškai svarbūs, rekomenduojame Jums rinktis NMP pagal kainą, dydį bei komfortą.
• Jei jūsų reikalavimai vaizdui yra didesni- pasirinkite NMP (ypač I kartos) su optine sistema, kurios šviesos pralaidumo koeficientas ne mažesnis kaip 1,5.
• Kai renkatės NMP, pasirinkite gamintoją, kuris buvo įsteigtas NMP versle ir turi tai patvirtinančius dokumentus. Įsitikinkite, kad perkate iš įmonės, kuri prekiauja konkurencingose tarptautinėse rinkose ir yra sukūrusi klientų aptarnavimo,bei gaminių garantinio aptarnavimo sistemą. Negalima pirkti produkto be garantijos.
• Pabandykite palyginti kelių prietaisų technines specifikacijas ir žinynus, kadangi daugelio įmonių skelbiami duomenys gali būti netikri arba „išpūsti“.
• Įsitikinkite, kad prietaisas veikia ir viskas gerai funkcionuoja.[divide style=”2″]

Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Pagaliau išsipildė ilgai laukta svajonė: medžiotojo rankose – graižtvavamzdis medžioklinis šautuvas. Mintyse: visi žvėrys aplinkui pusės kilometro spinduliu – mano. Štai ir norėčiau skeptiškai nusišypsoti – taip tikrai nebus. Taikliai šaudyti graižtvava-mzdžiu šautuvu daug sudėtingiau, nei daugelis mano. Visų pirma tai sąlygoja šūvio atstumas. Daug tenka girdėti pasakojimų apie ypač tolimus (500-600 m) šūvius. Tačiau per nemenką medžiotojo praktiką sutikti tokio šaulio neteko. Galėčiau tvirtai pasakyti, kad iš esmės maksimalus taiklaus šūvio atstumas – apie 300 m. Beveik visuose kataloguose, kuriuose nurodomos graižtva-vamzdžių šautuvų šovinių balistinės savybės, taip pat nurodomas maksimalus 300 m atstumas, o optimalus šūvio atstumas nurodomas daug mažesnis. Vokiečių kalba optimalus šūvio atstumas žymimas raidėmis GEE. Ir šis atstumas įvairaus kalibro ir galingumo šovinių yra apie 140-190 m. Apžvelgęs pirmojo po ranka pasitaikiusio katalogo „Eduard Kettner 200/2001″ graižt-vavamzdžių šautuvų šovinių parametrų lenteles, pastebėjau, kad visų ten apibūdintų šovinių – nuo 22 Hornet iki .375 Holand-Holand Magnum – mažiausias GEE buvo šovinio .22 Hornet – 134 m, o didžiausias -šovinio 6,5×68 – 222 metrai. Reikėtų tikėti šiais skaičiais, nes jie gauti išbandant šimtus šovinių, o ne išlaužti iš piršto. Svarbu dar ir tai, kad. prišaudžius šautuvą optimaliam atstumui, praktiškai iki 200 m. šaudant įvairaus svorio kulkomis beveik nereikalingos jokios taikymo korekcijos.

Norint taikliai šaudyti, reikia daug ir kantriai mokytis. Šaulio rankos turi priprasti prie šautuvo, šaulys turi įgusti tiksliai prisidėti šautuvą prie peties, „pagauti” taikiklyje taikinį ir švelniai nuspausti nuleistuką. O tai reikia atlikti greitai ir tiksliai.
Visų pirma prieš vykstant medžioti reikia žinoti, kaip tas mūsų išsvajotas šautuvas šauna. O konkrečiai – šautuvą reikia prišau-dyti. Tai reikštų, kad šautuvo šauta kulka turi pataikyti į tą tašką, į kurį taikėme. Pirmiausia reikia prišaudyti šautuvą, naudojantis mechaniniais taikikliais. Paprastai tai taikiklis (taikiklio plokštelė), esantis arčiau šaulio akies, ir kryptukas, esantis ant vamzdžio galo. Naudodamiesi šiais taikymo mechanizmais, prišaudome šautuvą 100 m atstumu, [vairių konstrukcijų ir tipų šautuvų galimi įvairūs taikiklių ir kryptukų reguliavimo būdai, atsižvelgiant į tai, kaip sukonstruoti tie mechanizmai. Galimi variantai: taikiklis nejudantis – kryptuką galima aukštinti ar žeminti, taip pat pastumtį į dešinę ar kairę pusę; taikiklį galima pastumti į dešinę ar kairę – kryptuką aukštinti ar žeminti; taikiklį aukštinti ar žeminti, kryptuką pastumti į dešinę ar kairę; taikiklį aukštinti ar žeminti, taip pat pastumti į dešinę ar kairę pusę -kryptukas nejudantis. Naudojantis skirtingomis sistemomis, pirmiausiai reikia suprasti, kaip pasikeis pataikymo vieta taikinyje, keičiant taikiklio ar kryptuko vietą vamzdžio atžvilgiu:
• taikiklis aukštyn – pataikymo taškas pakils aukštyn;
• taikiklis žemyn – pataikymo taškas nusileis žemyn;
• taikiklį pastumsime į kairę – pataikymo taškas pasislinks į kairę;
• taikiklį pastumsime į dešinę – pataikymo taškas pasislinks į dešinę.

Taigi taikiklio pastūmimo kryptis yra tiesiogiai susijusi su pataikymo tašku: kur slenkame taikiklį – ten slenkasi pataikymo taškas.

Keisdami kryptuko padėtį vamzdžio atžvilgiu, viską gausime atvirkščiai:
• kryptuką leidžiame žemyn – pataikymo taškas kyla aukštyn;
• kryptuką keliame aukštyn – pataikymo taškas leidžiasi žemyn;
• kryptuką stumiame į kairę – pataikymo taškas slenka į dešinę:
• kryptuką stumiame į dešinę – pataikymo taškas slenka į kairę;

Tai reikia labai gerai įsisąmoninti – sutaupysite šovinių, laiko ir nervų.
Šautuvą prišaudome šaudykloje ir būtinai įtvirtindami jį specialiame stove. Naudodami gerą stovą taip pat sutaupysime daug minėtų dalykų. Reikia labai skeptiškai vertinti kai kurių „specialistų” posakį „O kam to reikia? Geriausiai nuo automobilio stogo arba „iš rankos”. Ir baigta”. Deja. toli gražu ne taip. Kaip minėjau, prišaudome iš 100 m atstumo. Taikinys – balto popieriaus lapas su centre nupieštu 5 cm skersmens juodu apskritimu.
Prišaudoma turėtų būti taip: stove tvirtai įtvirtinamas šautuvas. Žiūrint per patį vamzdžio kanalą, nutaikoma į juodą apskritimą. Vėliau žiūrime per taikiklį. Jei taikymo ašys daugmaž sutampa – galima šauti. Jeigu žiūrint per vamzdžio kanalą ir per taikiklį skirtumai dideli – reikia, keičiant taikiklio ir kryptuko padėtis, abi taikymo ašis. kiek vizualiai įmanoma, suvesti į vieną tašką. Jei tai atliksite kruopščiai – kulkos pataikymo taškas turėtų būti maždaug ten. kur ir laikėtės. Jei rezultatas jūsų netenkina – toliau koreguokite, keisdami taikiklio ir kryptuko padėtis. Šaudant su mechaniniais taikikliais, normaliu laikytinas pataikymo tikslumas, jei į 8-10 cm diametro juodą apskritimą pataikome 5 šūvius iš eilės.
Daugelis, tik įsigiję graižtvavamzdį šautuvą, jį tuojau „apginkluoja” optiniu taikikliu. Tai labai gerai. Optinis taikiklis labai padės taikliai šaudyti. Tačiau reikia žinoti, kad optinis taikiklis – tai sudėtingas prietaisas, reikalaujantis tinkamai elgtis su juo.
Visų pirma (ir bene svarbiausia) reikia tinkamai pritvirtinti taikiklį prie šautuvo. Geriausia naudoti originalius tvirtinimo stovus, skirtus tos konstrukcijos ir to tipo šautuvui. Juos gamina firmos, gaminančios šautuvus, firmos, gaminančios optinius taikiklius, arba firmos, gaminančios tik įvairius tvirtinimo stovus. Visi šie tvirtinimo stovai konkrečiam šautuvo tipui yra tiksliai apskaičiuoti, pritaikyti ir, montuojant optinį taikiklį, dėl tokio stovo paprastai jokių problemų nekyla. Naudojant savadarbius ar neoriginalius stovus reikia laikytis tokio principo: šautuvo vamzdžio kanalo ašis ir optinio taikiklio optinė ašis turi būti visiškai lygiagrečios. Tuojau pasigirs „specialistų” priekaištų, jog visuose leidiniuose vaizduojama, kad optinis taikiklis montuojamas kampu pakrypęs į vamzdį. Taip vaizduojama, tačiau tikrai taip nėra. Norint tai įrodyti, reikia panagrinėti optinio taikiklio sandarą. Optinis taikiklis – tai vamzdis, kuriame yra keli ar keliolika lęšių, tiksliau žiūronas, ir būtinai nubrėžtos taikymosi linijos, liaudiškai „kryžius”. Tos linijos būna įvairių konfigūracijų, tačiau visos jos rodo tašką. į kurį taikomasi. Išorėje prie šio žiūrono tvirtinami taikymosi linijų reguliavimo būgneliai. Juos sukiojant taikymosi linijas galima slankioti aukštyn-žemyn arba į kairę-dešinę. Dabar vis daugiau naudojama optinių taikiklių, kurių taikymo linijos paprastai yra centre, o sukinėjant būgnelius taikiklio okuliare, perkeliamas vaizdas. Tačiau tai nekeičia esmės. Mums rūpi, kiek galima perkelti taikymo tašką, sukant būgnelį. Atsukę optinio taikiklio būgnelio apsauginį dangtelį, matome būgnelio galvutę su danteliais. Sukamas būgnelis fiksuojamas terkšle. Taip sukdami būgnelio galvutę, per vieną apsisukimą suskaičiuosime 60 trakštelėjimų. Ir kiek gi pasislenka taikymo linijos, pasukus būgnelį per vieną trakštelėjimą? Taikymo linijų mechanizmo sriegio žingsnis 0,5 mm. Apsukus būgnelį vieną kartą, taikymo linijos pasislenka 0.5 mm. Apskaičiuojame vieno trakštelėjimo eigą: 0.5:60=0.008 mm. Tai labai mažai. Kartu perskaitome užrašą ant būgnelio galvutės. Ant mano turimo japonų firmos „Sako” 4-12X56 optinio taikiklio užrašas toks: „1 eliek 0’A” 100 yd”. O ir ant daugumos optinių taikiklių rasite tokį užrašą. Išvertus į suprantamą kalbą reikštų – pasukus būgnelį per vieną trakštelėjimą, pataikymo taškas šimto jardų (91 m) atstumu pasislinks 6.3 mm. Tai nemažai, palyginti su tuo. kiek pasislenka taikymo linijos optinio taikiklio viduje. Šiek tiek padauginę, kad ir dešimt kartų, gautume: pasukus būgnelį dešimt trakštelėjimų, paslinkus taikymo linijas optinio prietaiso viduje 0.008 mm. kulkos pataikymo taškas už 100 jardų pasislinks 6,3 cm. Manau, tai turėtų paaiškinti, kodėl montuojant optinį taikiklį su stovu prie ginklo būtina griežtai laikytis minėtos taisyklės – optinio taikiklio optinė ašis ir vamzdžio kanalo ašis turi būti griežtai lygiagrečios. O kad taikymo linija sutaptų su kulkos trajektorija, kaip matote, būgneliais labai preciziškai reikia sureguliuoti taikymo linijas. O būgneliai paprastai apsisuka du ar du su puse apsisukimo. Tai reikštų, kad už 100 jardų jūs galite kulkos pataikymo tašką visomis kryptimis paslinkti maždaug po 45 cm. Tereikia, kad, tvirtinant stovą, optinio taikiklio ašis pasislinktų nors 0.5 mm – ir jums jau nebepadės joks būgnelių sukiojimas. Ir tenka, paprastai lauko sąlygomis, neturint įrankių, naudojant folgą ar kitokias po ranka patekusias priemones bandyti suderinti tą optinio taikiklio ašies ir vamzdžio kanalo ašies lygiagretumą. Tai retai pavyksta. Teks grįžti ir ieškoti specialisto, kad suderintų tas prakeiktas ašis.

Mechaniškai tvirtinant optinio taikiklio laikiklį prie ginklo ir patį optinį taikiklį prie laikiklio, kontroliuoti ašių lygiagretumą galima gana grubiai, žiūrint per vamzdžio kanalą. Tiksliau tai daroma lazeriniu prietaisu, tarsi pratęsiančiu vamzdžio kanalo ašį, arba specialiu optiniu prietaisu, atliekančiu tą pačią funkciją. Šie prietaisai įstatomi į vamzdžio kanalą. Įsitikinus, kad ašys lygiagrečios, arba jei jūsų šautuvo mechaninis taikiklis buvo sureguliuotas anksčiau, ir, žiūrint per optinio taikiklio okuliarą ir per mechaninį taikiklį, nusitaikymo taškas sutampa -teks imtis prišaudymo.

Prišaudymui naudojami įvairūs taikiniai. Paprasčiausias – baltas bet kokio dydžio popieriaus lapas su viduryje nupieštu 5 cm skersmens juodu centru. Tvirtai prispaudus šautuvo buožę prie peties, nepaisant to. kad jis yra įtvirtintas stove, stovo reguliavimo elementais optinį taikiklį nutaikome į juodo apskritimo vidurį. Šauname šūvį. Žiūrime, kur pataikė kulka. Nieko baisaus, jeigu kulkos pramušta skylutė yra per gerą sprindį į bet kurią pusę nuo juodo apskritimo centro. Jeigu atstumas nuo centro iki kulkos pramuštos skylutės yra daug didesnis (apie 50 cm) jau gali kilti problemų, nes gali nebeužtekti būgneliais daromų pataisų. Sakykime, kad kulkos pramušta skylutė yra apie 10 cm į dešinę ir šiek tiek žemiau centro.
Aišku, žiūrint per optinio taikiklio okuliarą, jūsų šautuvas jau taikys išvis nežinia kur, nes atatrankos jėga jį stipriai sukrėtė. Tad toliau darome taip: per optinį taikiklį šautuvą vėl nutaikome į juodo apskritimo centrą. Sukdami horizontalių prietaisų būgnelį, taikymo liniją vedame ant kulkos pramuštos skylutės. Ir sukdami vertikalių prietaisų būgnelį nuleidžiame horizontalias taikymosi linijas taip pat iki kulkos pramuštos skylutės. Tai atliekame labai atsargiai, trumpu atsuktuvėliu. jokiu būdu mechaniškai nesujudinę šautuvo. Kad kulkos pramušta skylutė būtų geriau matoma per optinį taikiklį, jos konturus galima apvesti juodu flamasteriu. Tai atlikus, galima labai paprastai pasamprotauti: taikant į taikinį pirmą kartą, optinis taikiklis taikė į taikinio centrą, o šautuvo vamzdis taikė šiek tiek žemiau ir dešiniau, kur ir pasiuntė kulką. Antrame etape optinį taikiklį taikome į taikinio centrą, o ir vamzdis turėtų pataikyti į kulkos pramuštą skylutę. Dar vienas šūvis. Rezultatas – kulka pataikė į taikinio centrą! Reikėtų iššauti dar vieną kartą, kad įsitikintumėte. Kaip matote, viską darant kruopščiai, pakanka trijų šovinių.

Gali atsitikti, kaip minėjau, jeigu pirmą kartą kulka labai toli nukryps nuo taikinio centro, sukant reguliavimo būgnelius gali nebeužtekti jų eigos. Tada. kaip jau sakyta, teks peržiūrėti, kaip mechaniškai pritvirtintas optinis taikiklis, ir vėl viską pradėti iš pradžių. Tam nereikia gailėti laiko ir kantrybės – vėliau būsite garantuoti savo šautuvo taiklumu. Jeigu laimikis nuo jūsų paspruko sveikas kažką pats blogai padarėte, nekaltinkite šautuvo.

Dai norėčiau priminti, kad retkarčiais reikia iššauti vieną kitą šūvį į taikinius, norint įsitikinti, ar viskas gerai, nes galimi atvejai, kad šautuvas nugriuvo paremtas į medį ar kas nors neatsargiai į jį gulintį ant automobilio sėdynės, atsirėmė.
Jeigu šautuvo savininkas abejoja savo sugebėjimais ar neturi reikiamų prietaisų, šautuvą prišaudyti galima patikėti specialistui. Paprastai tokį specialistą jums nurodys ginklų parduotuvėse ar medžiotojai, kurie jau buvo su šia problema susidūrę.

Dar norėčiau patarti, kad ta visuma -šautuvas, optinis taikiklis ir optinio taikiklio laikiklis turi būti geros kokybės. Dažnai būna. kad įsigijus tikrai gerą šautuvą ir taip pat gana gerą optinį taikiklį, jo tvirtinimo stovas pasitaiko prastas, ir šis komplektas gerų rezultatų neduos. Tai būtina prisiminti, nes kartais mūsų medžiotojai net už galvos griebiasi, sužinoję, kad gero optinio taikiklio ir jo tvirtinimo stovo kaina beveik prilygsta gero šautuvo kainai.
Štai tokiomis savo mintimis norėjau pasidalinti su kolegomis medžiotojais. Būtų labai malonu išgirsti ar perskaityti ir jūsų mintis šia tema.[divide style=”2″]
Autorius: Gedvydas Petelis
Šaltinis: Žurnalas „Medžiotojas ir medžioklė”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Užsiprenumeruokite žurnalą „Medžiotojas ir medžioklė”