Blog

Aplinkos ministerija imasi veiksmingų ir modernių priemonių siekdama užtikrinti efektyvią gyvosios gamtos apsaugą. Jau greitai, visi aplinkos apsaugos inspektorių automobiliai bus „apginkluoti“ GPS/GSM sistemomis.

Dispečeriai galės į įvykio vietą nukreipti arčiausiai esančius pareigūnus. Aplinkos
apsaugos agentūrai (AAA) pavesta iki vasario 16 d. pasirūpinti, kad
visuose regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) ir AAA turimuose
automobiliuose būtų sumontuoti GPS/GSM imtuvai.

„Įdiegti įrenginiai leis užtikrinti efektyvų tarnybinių automobilių naudojimą. Atsakingi departamentų ir agentūros asmenys matys, kur konkrečiai yra pareigūnai ir reaguodami į iškvietimus nukreips arčiausiai įvykio vietos esančius inspektorius“, – sakė ministras V. Mazuronis.

Šiuo metu regionų aplinkos apsaugos departamentų automobiliuose jau yra sumontuota apie 60 vnt. GPS/GSM įrenginių. Diegiama kontrolės sistema leidžia matyti automobilių, kuriuose įmontuoti įrenginiai, judėjimo maršrutus. Tam tereikia turėti interneto prieigą. Sistema taip pat formuoja ataskaitas, kuriose galima matyti įvairius parametrus: kelionės pradžią ir pabaigą, trukmę, nuvažiuotą atstumą, vidutinį/didžiausią greitį ir kt.

Šie duomenys sistemoje saugomi ne trumpiau kaip 12 mėn. Palydovinės sistemos bus sumontuotos visuose turimuose 340-yje tarnybinių RAAD ir AAA automobilių.

Nors nuo pat praeitų metų lapkričio mėnesio pradžios Dzūkijos medžiotojai savo medžiojamų miškų plotuose rado daugybę kritusių šernų, su labai panašiais į afrikinio kiaulių maro ligos požymiais, visos šalies valdžios įstaigos lyg įniršę ir sukandę dantis vilkai tam priešgyniauja, kad tai ne ši liga ir čia nieko baisaus. Visgi realybė yra kur kas nemalonesnė.

Neoficialiais duomenimis kaimyniniuose Varčios, Gedimino ir Kalesnykų miškuose per pastaruosius du mėnesius medžiotojai rado ir užkasė apie 30-40 įvairiausio amžiaus šernų. Bene visų išoriniai požymiai buvo tie patys: ant snukio išmestos putų ar kraujo žymės, pažastyse, kakle – nusidriekusios juodos dėmės.

Kalbintas Alytaus apskrities maisto ir veterinarinės tarnybos vyr. gydytojas Romas Černius sakė, jog visi bandiniai, įtarti dėl šios ligos, Vilniuje patikrinus – nepasitvirtino. Pasak gydytojo, šernai kaip ir žmonės gali turėti daugybę mirtinų ligų. O kokios būtent šiandien užpuolusios ilgasnukius, nors R.Černius ir pats medžiotojas, atsakyti negalėjo.

Visgi nenorintys prisistatyti medžiotojai nedrąsiai pusė lapų kalba, jog afrikinio kiaulių maro (ar panašios klasikinio kiaulių maro) ligos nepripažįstama dėl politinių ir ekonominių motyvų, nes vos tai padarius, Lietuvai grėstų siaubingos ekonominės sankcijos. O kadangi ši gyvūnų liga nepavojinga žmonėms, todėl taip ir delsiama, kol ligos proveržis liausis savaime. Bene pagrindinis ligos stabdis būtų – niekaip neprasidedanti žiema.

Nors vietos gyventojai sunerimę dėl šio neįprasto reiškinio ir vis dažniau kreipiasi į pažįstamus medžiotojus paaiškinimų, visgi gyvenant demokratinėje valstybėje jų dar neturime. Niekas šernų kritimo priežasčių nesiskubina skelbti. Vis laukiame…

Jelgavos rajone (vienas iš Latvijos pasienio su Lietuva rajonų) medžiotojas sumedžiojo plėšrūną, kurį mokslininkai laiko šakalu. Anksčiau kaimyninės šalies miškuose šių gyvūnų nepasitaikydavo, nes jie gyvena labiau į pietus esančiose teritorijose, tačiau prieš metus jie pastebėti Estijoje.

Internetinio Latvijos portalo lsm.lv duomenimis, nušautą žvėrį dar turės identifikuoti zoologai, tačiau valstybinio Latvijos miškų istituto „Silava“ atstovai patvirtino, jog, sprendžiant pagal išvaizdą ir kitus išorinius požymius, nušautas plėšrūnas – paprastasis šakalas (lot. – Canis aureus).

Mokslininko Janio Ozolinio teigimu, tiksliau identifikuoti žvėrį būtų galima atlikus DNR ar bent jau gyvūno kaukolės analizę. Jis nuramino, jog šakalai nepuldinėja žmonių, minta gaišenomis ar smulkiais gyvūnais.

„Manėme, kad esame pernelyg atšiauraus klimato zonoje ir šakalams yra konkurencija iš vilkų, tad ši rūšis čia neatklys“, – sakė „Silava“ vyresnysis mokslininkas Janis Ozolins.

Mokslininko teigimu, medžiotojo atneštas plėšrūnas yra du kart mažesnis už vilką, tad gali būti nebent šuns mišrūnas, bet ne vilkas.

Sprendžiant iš šakalo virškinimo trakte rastų elninio žvėries liekanų, medžiotojas nušovė savarankiškai gyvenusį ir medžiojusį laukinį gyvūną – abejojama, ar jis galėjo būti pabėgėlis iš zoologijos sodo.

Neseniai šakalų pastebėta ir Lenkijoje bei vakarinėje Ukrainos dalyje. XX a. šakalai įsikūrė Kaukazo kalnuose ir jų apylinkėse. Šakalų gausiau sutinkama Balkanų pusiasalyje ir Mažojoje Azijoje.

Praėjusių metų vasarį paprastasis šakalas buvo sumedžiotas ir Estijos miškuose. Beje, tąsyk, kaip ir dabar Latvijoje, nušauta šakalo patelė.

Šakalų paplitimo arealas (CC-SA)
© Wikimedia Commons nuotr.

Manoma, kad šakalų medžioklės arealo plitimą lemia vilkų populiacijos mažėjimas ir sąvartynai, šiukšlynai, kuriuose žvėrys nesunkiai randa maisto.

Kaip viena iš galimų šio pietuose gyvenančio gyvūno migracijos į šiaurę priežasčių įvardijamas ir šylantis klimatas.

Šaltinis: www.technologijos.lt

Žemaičių Naumiesčio medžiotojų klubo „Šustis“ medžiotojai pranešė Klaipėdos RAAD Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai, kad jų medžioklės plotuose buvo rastos kilpos laukiniams gyvūnams gaudyti, pastatytos Midverių k. (Šilutės r.) miške. Š. m. sausio 6 d. su vietiniais medžiotojais buvo surengta pasala, kurios metu, apie 14 val. 30 min., buvo sulaikytas D. N., neteisėtai medžiojęs draudžiamu būdu ir draudžiamais medžioklės įrankiais – kilpomis. Iš viso buvo pastatyta 18 vnt. kilpų.

Apklausus pažeidėją jis prisipažino, jog kilpas stato jau ne pirmą kartą ir nurodė vietą, kurioje buvo paslėpęs dviejų neteisėtai sumedžiotų stirnų jauniklių liekanas.
Už šį pažeidimą numatoma administracinė bauda – nuo 2000 iki 4000 Lt, taip pat teks atlyginti gamtai padarytą žalą – 6000 Lt.

Š.m. sausio 8 d. Šukionių medžiotojų būrelio nariai atvykę prie Obelės upelio medžioti bebrų sutiko pilietį įbridusi į vandenį ir tikrinantį bebrams paspęstus spąstus, kurie neatitinka selektyvaus gaudymo principo ir negarantuoja staigios pagauto gyvūno žūties.

Medžiotojai apie įvykį nedelsiant informavo Pakruojo rajono agentūros darbuotojus. Atvykus į įvykio vietą minėtas pilietis buvo itin nekalbus: neprisistatė, nepaaiškino savo veiksmų. Nusprendus vežti į policijos komisariatą nustatyti tapatybei, pažeidėjas pasileido tekinas laukais, buvo sulaikytas. Sulaikytas pilietis aiškino, kad tiesiog vaikštinėjo aplink upelį, tačiau toks paaiškinimas visiškai neįtikino pareigūnų: pilietis mūvėjo specialius batus, su kuriais nėra pavojaus sušlapti tikrinant paspęstus spąstus. Asmuo neturi teisės medžioti, kitų medžioklei reikalingų dokumentų taip pat neturėjo, bebrų gaudymui naudojo senus, neatitinkančius reikalavimų spąstus.

Pažeidėjui surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, taip pat konfiskuoti spąstai, sugautų bebrų nerasta.

Panevėžio regiono Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai praėjusių metų lapkričio pabaigoje gavo pranešimą, kad netoli Naujamiesčio miestelio Berželių miške Panevėžio rajone vykstant medžioklei su varovais nušautas taurusis elnias. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės reglamentuoja, kad varant leidžiama medžioti tauriųjų elnių antramečius patinus. Dėl šio įvykio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko specialų patikrinimą.

Nuvykę į įvykio vietą, pareigūnai vizualiai įvertino nušauto tauriojo elnio ragų struktūrą, kuri rodė, kad žvėris nėra antrametis. Tačiau aplinkosaugininkams reikėjo daugiau nei mėnesio tam įrodyti.

Paruošus apžiūrai tauriojo elnio patino galvos ir apatinio žandikaulio trofėjų buvo kreiptasi į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą dėl gyvūno amžiaus nustatymo. Universiteto specialistai ekspertizės išvadoje nurodė, kad tai – trečiametis tauriojo elnio patinas.

Už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą medžiotojui selekcininkui A.L. skirta 500 Lt administracinė nuobauda ir pateikta žala padaryta laukinei gyvūnijai 19 110 Lt.

Tai – skaudi bauda už legalioje medžioklėje sumedžiotą laimikį, tačiau aplinkosaugininkai primena, jog medžiotojai privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti Lietuvos Medžioklės įstatymo reikalavimų.

Š. m. sausio 4 d., šeštadienį, Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Utenos rajone, prie sodų bendrijos ,,Voverynė” esančiame miške, sulaikė šioje sodų bendrijoje gyvenantį pilietį V. S., kuris nešėsi kilpa sugautą antrametį stirnos patiną. Nors dabartinį metų laiką žiema ir sunku pavadinti, tačiau žvėrys įpratę laikytis arčiau sodų bendrijų, kur sodininkai jiems išmeta nemažai įvairių vaisių ir daržovių atliekų. Tuo naudojasi kilpininkai, kadangi nuo pastovaus vaikščiojimo žvėrių takai tampa aiškiai matomi ir čia statomos kilpos. Ir šiuo atveju kilpa buvo pastatyta stirnų take, o nuo kitų takų nuimtos dar šešios šio piliečio pastatytos kilpos. Informacija apie pastatytas kilpas ir vienoje iš jų įkliuvusią ir jau nebegyvą stirną pareigūnus pasiekė prieš pat Naujus metus. Nuvykę į nurodytą vietą ir įsitikinę informacijos tikrumu, aplinkosaugininkai daugiau kaip tris paras laukė pažeidėjo, kol pastarasis susiruošė į mišką ir iš kilpos išsiėmė neteisėtai, draudžiamu būdu, sumedžiotą stirną. Už šį pažeidimą piliečiui V. S. bus skirta administracinė bauda nuo 2000 iki 4000 Lt ir pateikta 5480 Lt pretenzija dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo.

Primename, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 26 d. Nr. D1-582 įsakymas Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2000, Nr. 53-1540; 2010, Nr. 110-5652; 2013, Nr. 83-4177), kuriame pakeisti 22 ir 23 punktai ir išdėstyti taip:

„22. Licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti galioja tik medžiojant joje nurodytame medžioklės plotų vienete arba tik tam tikroje medžioklės plotų vieneto dalyje (miške, seniūnijos teritorijoje ir pan.), jeigu tikslus medžioklės plotų vieneto dalies pavadinimas turi būti įrašomas vadovaujantis atitinkamu savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos sprendimu, priimtu Medžioklės taisyklių 38 punkte nustatyta tvarka. Pavadinimą medžioklės plotų vieneto arba jo dalies, kurioje galioja licencija, prieš išduodamas licenciją įrašo atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas asmuo. Licencijos atkarpa turi būti užpildyta prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimą transporto priemone, išskyrus atvejus, kai medžioja vienas medžiotojas. Individualiai medžiojantis medžiotojas licencijos atkarpą privalo nedelsdamas užpildyti gyvūno sumedžiojimo vietoje, o užpildytos licencijos numerį įrašyti į medžioklės lapą. Licencijų sumedžioti briedžio, stirnos ir tauriojo elnio patiną dalys, kuriose nurodomi duomenys apie ragų šakų skaičių, ilgį ir apimtis, turi būti užpildytos prieš išvežant sumedžiotą gyvūną iš licencijoje nurodyto medžioklės plotų vieneto arba prieš pradedant sumedžioto gyvūno apdorojimą priklausomai nuo to, kuris iš šių veiksmų pirmiau pradedamas. Transportuojant medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžiojimui reikalingos licencijos, privaloma su savimi turėti užpildytą licenciją. Licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti nesuteikia teisės medžioti neturint medžioklės lapo ir kitų būtinų medžioklės dokumentų. Jei apie sumedžiotus gyvūnus nepažymima medžioklės lape ir licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti atkarpose Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktuose nustatyta tvarka, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai.“

„23. Už teisingą medžioklės lapo pirmosios pusės užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 19 punkto reikalavimus atsako medžioklės lapą išduodantis asmuo, už antrosios pusės užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 punkto reikalavimus – medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Už teisingą licencijos medžiojamajam gyvūnui sumedžioti užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas ir gyvūną sumedžiojęs medžiotojas. Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną.“