Blog

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis susitiko su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininku Broniumi Bradausku ir aptarė situaciją dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) grėsmės bei prevencines priemones, kurios apsaugotų nuo šios ligos plitimo.

„Pirmiausia norime sulaukti atsakymų iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos dėl Alytaus rajone kritusių šernų. Vis dar neaišku nuo ko krito šie gyvūnai. Neturėdami patikimos informacijos ir skubėdami, galime prisidaryti daugiau problemų nei jų yra“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tebetiria kelių kritusių šernų Alytaus rajone kraujo mėginius. Šernai rasti sąlyginai nedidelėje teritorijoje.

Ministras ir LMŽD pirmininkas B. Bradauskas sutarė, kad viešai kreipsis į visus šalies medžiotojus, ypač medžiojančius pasienio ruožuose su Baltarusija, ir paragins aktyviau medžioti šernus.

Taip pat bus rekomenduota nebenaudoti šunų medžioklėse varant, nes jie plačiai išsklaido gyvūnus, šie palieka savo įprastas vietas ir pasklinda didesniame plote.

LMŽD pirmininkas atkreipė dėmesį, jog reikia griežtai laikytis veterinarinių reikalavimų medžioklėse – sudorojus gyvūną, pasirūpinti, kad atliekų nepasiektų kiti gyvūnai, duobės būtų patikimai uždengiamos.

„Taip pat palaikau ministerijos siekius pažaboti brakonierius, nes jie nelegaliai sumedžiotų gyvūnų atliekas dažniausiai palieka atvirose vietose. Tai taip pat gali daryti įtaką kiaulių maro plitimui“, – teigia B. Bradauskas.

Aplinkos ministras V. Mazuronis taip pat pabrėžė, kad nežiūrint taisyklėse nustatyto leidimo leisti šernus medžioti ištisus metus, tam tikri apribojimai išlieka.

„Išlieka ir etiniai motyvai – medžiotojai neturėtų medžioti šernių atsivedusių jauniklius, nes jaunikliai būtų pasmerkti kankinančiai mirčiai“, – sako V. Mazuronis.

Susitikime akcentuota, kad medžiotojai, miško lankytojai pastebėję kritusius gyvūnus privalo nedelsiant apie juos pranešti vietiniams aplinkos apsaugos inspektoriams arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Šeštadienio vakarą, Marijampolės rajone, trijų vilkų į skutelius buvo sudraskytas kaimo gyventojo šuo. Jei gerai įsižiūrėsite, šuo buvo pririštas su lenciūgu, kurį vilkai nutraukė, nusivilko šunį apie 800m ir ten pabaigė savo darbą.

Sausio 15-ą dieną Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymams patikslinti ir papildyti aplinkos apsaugos pareigūnų teises ir pareigas, nustatyti jų patekimo į privačias teritorijas, fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas tvarką, veiksmus atliekant juridinių ir fizinių asmenų patikrinimą.

Aplinkosaugininkai, gavę teismo leidimą, ir iki šiol galėjo patekti į privačias teritorijas. (daugiau…)

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kuriuo šernų medžioklės sezonas tęsis ištisus metus. Tokį sprendimą paskatino priimti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ministerijai pateikta informacija dėl didėjančios afrikinio kiaulių maro (AKM) grėsmės iš Baltarusijos.

„Norime imtis visų priemonių, kad apsaugotume laukinę gamtą. Leidimas medžioti šernus be apribojimų galios vienerius metus, kai situacija pagerės, jį bus galima atšaukti, bet šiandien tokį sprendimą reikia priimti“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Anksčiau šernų medžioklės sezonas prasidėdavo gegužės 1 d. ir baigdavosi kovo 1 d. Ministro įsakymas pradėti šernų medžioklę įsigalioja nuo š. m. sausio 20 d.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2013 m. ištyrė daugiau nei 10 tūkst. šernų ir kiaulių kraujo mėginių ir juose nerado afrikinio kiaulių maro užkrato, tačiau informavo, kad šios ligos grėsmė Lietuvai išlieka labai didelė.

Imtis tokių apsaugos priemonių net ir tuomet, kai užkrato dar neaptikta, verčia tai, kad sumedžioti šernai dar galės būti vartojami maistui. Jei šalyje būtų aptiktas bent vienas kiaulių maro užkrato atvejis, Lietuva privalėtų vykdyti ES teisės aktuose numatytas apsaugos priemones dėl šios ligos: reikėtų paskelbti plačią šernų medžioklę regione ar visoje šalyje, o šernų mėsa negalėtų būti vartojama maistui. Sumedžioti šernai turėtų būti naikinami užkasant arba sudeginant.

Be to, pagal poreikį turėtų būti taikomos ir kitos veterinarinės priemonės maro išplitimo grėsmei sumažinti.

Pradėjus AKM likvidavimo darbus (jeigu užkratas būtų aptiktas Lietuvoje), juos reikėtų tęsti mažiausiai 24 mėn. nuo paskutinio patvirtinto kiaulių maro atvejo dienos.

Baltarusijoje įtariant naują afrikinių kiaulių maro židinį, Lietuvoje ketinama gerokai sumažinti šernų populiaciją. Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius sako, kad būtų idealu, jeigu šalyje liktų 5-10 tūkst. šernų.
„Ieškome galimybių sukurti schemą, kad iš maždaug 100 tūkst. šernų populiacijos Lietuvoje liktų 10 procentų. Vykdome stebėseną, iš šernų paimtuose mėginiuose iki šiol nerasta afrikinio ar klasikinio kiaulių maro užkrato, tačiau sumažinus jų populiaciją labai sumažėtų ir jų kontakto su žmonių auginamomis kiaulėmis galimybė“, – BNS sakė J.Milius.

Anot J. Miliaus, Lietuvoje gaištant šernams, ketinama ieškoti šio reiškinio priežasčių, bet pavojingų ligų kol kas nenustatoma.
Valstybinis veterinarijos inspektorius Marius Masiulis BNS teigė, kad visi Alytaus rajone rasti nugaišę ir sumedžioti šernai nebuvo užsikrėtę afrikiniu ar klasikiniu kiaulių maru.

Mes iki šiol neturime oficialių žinių, ar Baltarusijoje afrikinis kiaulių maras nebuvo nustatytas šernams.
J. Milius

„Pirmiausiai tiriame juos dėl pačių pavojingiausių ligų, jų nėra nustatyta. Šią savaitę turime kritusį jauną šerniuką, kuris specialistų bus ištirtas nuodugniau, pradedant bakterinėmis ir baigiant kitomis ligomis. Gavus išvadas, galbūt pavyks už ko nors užsikabinti“, – BNS sakė jis.

Europos Komisija (EK) pernai atmetė prašymą finansuoti tvoros pasienyje su Baltarusija statybą, siekiant sustabdyti laukinių gyvūnų judėjimą.

Neoficialiais BNS duomenimis, pasklidus žinioms apie galimą naują užkrato židinį Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, susirūpinimą reiškia kai kurios užsienio šalys.

Lietuvos pareigūnai iš Baltarusijos nėra gavę patvirtinimo, kad neoficialios žinios dėl naujo židinio yra teisingos.

„Mes iki šiol neturime oficialių žinių, ar Baltarusijoje afrikinis kiaulių maras nebuvo nustatytas šernams“, – BNS sakė J.Milius.

Anksčiau skelbta, kad Baltarusijoje šernai masiškai medžiojami ir naikinami.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo informaciją, kad Širvintų rajone vykdoma neteisėta medžioklė. Patikrinus informaciją, ji pasitvirtino. Tarp sulaikytų brakonierių buvo ir VAD pareigūnas.

Kaip rašoma Aplinoos ministerijos pranešime, Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais (daugiau…)

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pakeitė aplinkos apsaugos inspektorių darbo organizavimo tvarką. Nuo šiol pareigūnai mažiau laiko skirs dokumentų pildymui ir didesnę darbo dienos dalį galės praleisti dirbdami gamtoje.

Vadovaujantis ministro pavedimu, regionų aplinkos apsaugos departamentų vadovai turės užtikrinti, kad administracinių bylų nagrinėjimas ir jų vykdymo kontrolė būtų perduoti kitam departamento padaliniui. Gyvosios gamtos apsaugos srities leidimus nuo šiol išduos vienas pareigūnas.

Tai padės padidinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės efektyvumą ir sumažins galimos korupcijos tikimybę. Perdavus administracinių bylų nagrinėjimą ir jų vykdymo kontrolę kitam departamento padaliniui, gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai turės mažiau laiko praleisti prie popierių. Gyvosios gamtos apsaugos srities leidimų išdavimą perdavus vienam atsakingam inspektoriui padidės pareigūnų darbo efektyvumas.

Pakeitimais siekiama, kad pareigūnai kuo daugiau darbo laiko praleistų gamtoje – organizuotų daugiau reidų, užtikrintų efektyvesnę pažeidimų kontrolę ir prevenciją.